Tai jis ir kiti verslo atstovai penktadienį aptarė su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu.

„Mūsų pagrindinis lūkestis, kad politinis, rinkiminis sezonas nesustabdytų pasiryžimo investuoti į kelių infrastruktūrą. Žinome, kad ministerija yra paruošusi kelių infrastruktūros fondą ir jis vis guli, bet nepaleistas, o to fondo paleidimas turėtų lemti daugiau nei milijardo finansinių lėšų įliejimą į kelių infrastruktūrą. Mes palaikome paleidimą to fondo, bet jis reikalauja ir valstybės prisidėjimo“, – BNS po susitikimo sakė A. Romanovskis.

Jis teigė, jog kelių finansavimas yra pakankamai mažas, nors poreikis Lietuvos kelių infrastruktūrai – milžiniškas.

„Mes palietėme ir kitas temas, taršos mokesčius ir iš mūsų pusės palietėme tą temą, kad dalis, ne pilna apimtimi iš padidėjusio akcizo nueina kelių infrastruktūrai, tik apie 60 proc. nueina, tai mūsų lūkestis, kad būtų labiau finansuojama“, – teigė A. Romanovskis.

„Palietėme ir temą, kuri susijusi su pavėžėjimo reglamentavimu, yra daug iniciatyvų, kad būtų keičiamas reglamentavimas“, – sakė jis.

Susitikime penktadienį dalyvavo ir su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos laikinasis prezidentas Sigitas Gailiūnas.

„Byla pradėta nagrinėti iš esmės, pradėtas įrodymų tyrimas, prokuroras pagarsino kaltinamąjį aktą ir buvo derinamos kitų teisiamųjų posėdžių datos“, – BNS antradienį sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Šioje byloje kaltinimai taip pat pareikšti Iljai Malkinui, kuris yra bendrovės „Įmonių turgus“ direktorius. Interneto svetainėje bendrovė nurodo užsiimanti verslo vystymu ir investicijomis. Vyras kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu.

Tarp kaltinamųjų – bendrovė „Bonum partners“, kurios generaliniu direktoriumi yra V. Sutkus. Jai kaltinimai pareikšti dėl prekybos poveikiu, dokumentų suklastojimo ir kyšininkavimo.

V. Sutkus ir M. Zalatoris kaltinami prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimu. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad buvęs LVK vadovas V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbius verslo subjektams.

Tyrimo duomenimis, 2019 metų rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams.

Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 10 tūkst. eurų vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 metų pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus, rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, o jį kontroliavo ir vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Kaip skelbė prokuratūra, sudėtingo ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, gautos specialistų išvados, surinkta kita tyrimui svarbi medžiaga.

Baudžiamąją bylą sudaro 81 tomas dokumentų.

Vykdant tyrimą, 2020-ųjų viduryje V. Sutkus ir M. Zalatorius trumpam buvo suimti, sulaukę įtarimų dėl korupcijos, jie pasitraukė iš pareigų.

„Bet koks darbuotojo tobulinimasis, savišvieta ar mokymasis yra teigiamas dalykas ir trišalėje taryboje mes pritariame šitam Seimo nario Luko Savicko pasiūlymui, kuris sako, kad darbuotojas turės teisę savo sąskaita išeiti penkias dienas savišvietai. Be abejonės, yra tam tikrų techninių iššūkių. Kas yra ta savišvieta? Tai yra labai plati sąvoka, bet tikriausiai pats principas yra teigiamas. Taip pat paliekama galimybė, jeigu yra kolektyvinis susitarimas darbovietėse, gali būti sutarta, kad darbdavys tas dienas apmokės. Bet kol kas pats principas, kad tai yra daugiau darbuotojo teisė pačiam savo sąskaita užsiimti savišvieta“, – komentavo A. Romanovskis.

Dabar yra pakankamai įtempta situacija darbo rinkoje, tad bet kokios galimybės darbdaviui pasiūlyti kažką papildomai prie atlyginimo gali būti privalumas.

Mažai tikėtina, kad darbdaviai imsis apmokėti savišvietos atostogas, mat pati sąvoka turi daug reikšmių, pvz., šviestis galima ir naršant internete.

„Dabar yra pakankamai įtempta situacija darbo rinkoje, trūksta darbuotojų, tad bet kokios galimybės darbdaviui pasiūlyti kažką papildomai prie atlyginimo gali būti privalumas. Bet mes turime suprasti, kad savišvieta – ypatingai bendras apibrėžimas, tai yra bet kas. Knygos skaitymas irgi yra savišvieta arba naršymas internete ir informacijos rinkimas yra savišvieta. Todėl labai sunku įvertinti, o ką veiks tas darbuotojas per penkias dienas. Tai daugiau yra teisė jam išeiti savo sąskaita ir padaryti tam tikrą intelektualinę pertrauką nuo darbo bei užsiimti kitais dalykais“, – aiškino verslo konfederacijos prezidentas.

Gali būti, kad atsiras sistema, kaip patikrinti, ką darbuotojas iš tikrųjų veikė per savišvietos atostogas.

„Mes kėlėme diskusijoje tokį klausimą ir tikriausiai bus kažkokia praktika. Svarbu, kad ta priemonė pateisintų tikslą. Darbdaviai ir dabar kalbasi su darbuotojais, kai paprasčiausiai reikia pauzės nuo darbo. Tokie susitarimai yra pasiekiami“, – sakė A. Romanovskis.

Taip pat buvo keltas ir kitas siūlymas – laisva diena, kurią darbuotojas skirtų savo seniems, ligotiems ir priežiūros reikalaujantiems tėvams. Darbdaviai tokiam siūlymui nepritarė.

„Mes bandome skirti vieną dieną per mėnesį prie atostogų, kurią būtų galima skirti ligotų tėvų priežiūrai, bet, ar tai išspręs [problemą]? Mes, kaip darbdaviai sakome, kad tai yra valstybės pareiga rūpintis senais žmonėmis, kurie mokėdavo mokesčius ir turi gauti tą paslaugą, o ne vaikų ar šeimos narių pareiga juos prižiūrėti. Sutikime, kad viena papildoma diena priežiūros kokybės neišsprendžia. Mums reikia visuomenėje susitarti, ar mes bandome spręsti neįgalių vaikų, vaikų auklėjimo, pagyvenusių, sergančių tėvų problemą paprasčiausiai pridedant nedarbo dienų prie žmonių atostogų ar vis dėlto bandome spręsti socialines problemas per valstybinę sistemą. Kas ir yra visose civilizuotose valstybėse“, – dėstė A. Romanovskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot pašnekovo, nėra teisinga darbdaviams ant pečių užkrauti senus, savimi sunkiai pasirūpinančius žmones. Jais turėtų rūpintis ne artimieji, o valstybės socialinė sistema.

„Darbdaviai yra stipriai silpnesnėje pozicijoje nei valstybė, o mes visi mokame mokesčius, draudimą, pensijų draudimą, kad paskui, kai jie yra seni gautų tas paslaugas iš valstybės. Toks yra socialinis susitarimas ir tikriausiai nėra labai sąžininga dabar bandyti spręsti pagyvenusių, ligotų tėvų problemą per darbdavius. Aš pats turiu solidaus amžiaus mamą ir suprantu, kad kol kas praktiškai aplinkiniai žmonės turi rūpintis paslaugomis, nors taip neturėtų būti. Civilizuotose valstybėse darbingas žmogus dirba, o valstybė su savo socialine sistema nuima tą krūvį nuo dirbančio žmogaus“, – aiškino A. Romanovskis.

Pasak verslo konfederacijos prezidento, vieno laisvadienio per mėnesį prižiūrėti tėvams senyviems nepakaks ir viliasi, kad Vyriausybė priims pensininkų priežiūros sistemos pakeitimų, užtikrinančių orią senatvę kiekvienam.

Valstybės pasakymas, kad nėra pinigų... mes žinome šitą mantrą. Šiaip niekam nėra pinigų iki tol, kol jų neatsiranda.

„Viena papildoma diena per mėnesį prie atostogų problemos neišsprendžia, nes senyvam ir ligotam žmogui reikia beveik 24 val. per parą priežiūros. Valstybės pasakymas, kad nėra pinigų... mes žinome šitą mantrą. Šiaip niekam nėra pinigų iki tol, kol jų neatsiranda. Čia yra politinės valios klausimas. Aš žinau, kad šita Vyriausybė svarsto priežiūros sistemos peržiūrėjimą, galbūt net kažkokio draudiminio elemento įvedimą, kad žmonės, kai jie pasensta, būtų tikri, kad atsitikus nelaimei jie gautų tą pašalpą“, – tvirtino A. Romanovskis.

Jau ne pirmus metus kalbama apie keturių darbo dienų savaitę, tačiau susitarti nepavyksta.

„Keturių dienų darbo savaitė niekaip nesprendžia socialinių problemų. Kol kas mes matome, kad dirbančių žmonių trūksta, tai trumpinant darbo dienas turi būti didinamas efektyvumas. Taip pat yra klausimas, ar mes kaip visuomenė esame pasiruošę sutikti, kad kai kurios paslaugos bus teikiamos trumpiau. Pavyzdžiui, viešosios paslaugos bus teikiamos ne penkias, o keturias dienas per savaitę“, – klausimą iškėlė A. Romanovskis.

2009-ųjų ekonominės krizės metu žmonės džiaugėsi, kad apskritai turėjo darbą. Dabar darbo vietų pilna, tačiau nėra, kam dirbti.

„Būtų sudėtinga mus lyginti su praėjusia krize, nes tada darbo vietų buvo mažiau nei norinčių dirbti, o šiuo metu yra 60 tūkst. laisvų darbo vietų“, – teigė A. Romanovskis.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) parengtame ir šiuo metu Seimui svarstyti pateiktame dokumente – „Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų“ – daug dėmesio skiriama narkotikų ir alkoholio žalos mažinimui, tačiau pasigendama įsigilinimo į tabako žalos mažinimo strategiją.

„Narkotikų sukeliamos žalos mažinimui šioje darbotvarkėje yra skirtas ištisas skyrius, o tabako žalos mažinimas yra paminėtas tik dokumento pavadinime. Tai rodo elementarų valstybės institucijų toliaregiškumo trūkumą“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.

Alkoholio ir tabako vartojimas – milijardinė žala valstybei

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) praėjusių metų Lietuvos sveikatos būklės apžvalgoje pažymima, kad Lietuvoje su elgsena susiję rizikos veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas, žmonėms daro didesnį poveikį negu vidutiniškai ES. Be to, Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė – viena trumpiausių ES.

Pirmaujame pasaulyje pagal potencialiai prarastus metus, su rūkymu susijusios ligos išlieka tarp svarbiausių mirtingumo veiksnių.

Tabako vartojimas, įskaitant pasyvų rūkymą̨, yra maždaug 14 proc. visų mirčių̨ (daugiau kaip 5 300 mirčių̨) priežastis. Apie 6 proc. mirčių̨ 2021-aisiais buvo siejama su alkoholio vartojimu, o 4 proc. – su mažu fiziniu aktyvumu.

„Verslui jau dabar trūksta darbuotojų ir statistika nieko gero nežada. Pirmaujame pasaulyje pagal potencialiai prarastus metus, su rūkymu susijusios ligos išlieka tarp svarbiausių mirtingumo veiksnių. Dėl rūkymo sukeliamos žalos nukenčia ir darbuotojų produktyvumas, kas svarbu tiek verslui, tiek viešajam sektoriui. Jau nekalbant apie tai, kad alkoholio sukeliamos problemos vis dar vangiai sprendžiamos“, – svaigalų ir tabako žalą akcentuoja I. Rizgelė.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad rūkymo finansinė našta valstybei siekia šimtus milijonų eurų ir potencialiai tik auga. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) doktorantė Vaida Liutkutė-Gumarov apskaičiavo, kad dėl rūkymo Lietuva vien 2013 metais neteko beveik milijardo eurų. Nors vėlesnių tyrimų šia tema Lietuvoje nėra daug, akivaizdu, kad rūkančiųjų skaičiui drastiškai nemažėjant, o kainoms augant, žala valstybei dabar jau gali būti kur kas didesnė. 

Bendrai pasaulyje nuo rūkymo ir jo sukeltų ligų kasmet miršta nuo 7 iki 8 mln. žmonių. Iš jų daugiau nei milijonas – dėl pasyvaus rūkymo sukeltų sveikatos problemų. Tai pasaulio ekonomikoms atneša daugiau nei 2 trilijonus eurų žalos.

Į verslo patarimus neatsižvelgta

Nors įprastai strateginių dokumentų derinimo praktikai būdingos konsultacijos su visais socialiniais partneriais, kurių veiklą pakeis tokie dokumentai, projekto rengėjai šiuo atveju verslo atstovus išklausė tik dėl akių ir kai tas išklausymas jau nieko nebelėmė.

I. Rizgelė teigia, kad LVK siūlė atsižvelgti į kitų pažengusių pasaulio valstybių pavyzdžius siekiant sumažinti mirtingumą dėl rūkymo sukeltų ligų ir į dienotvarkę įtraukti tabako žalos mažinimo dėmenį.

„Suprantame, kad rūkymas kaip reiškinys neišnyks. Mesti rūkyti pasaulyje pavyksta tik 5–7 proc. bandžiusių, tad turime ieškoti kitų sprendimų, kaip pagerinti darbuotojų sveikatą“, – sako I. Rizgelė.

LVK pasiūlymuose buvo raginimas į lietuvišką žalos mažinimo dienotvarkę įtraukti esminius žalos mažinimo koncepcijos, integruotos į įvairius PSO, Europos Parlamento dokumentus, punktus. Jie paremti požiūriu, kad politikos priemonės turėtų skatinti rūkančiuosius, kurie nemeta, pereiti prie mažiau žalingų nikotino vartojimo būdų, paremtų moksliniais tyrimais.

„Darbotvarkė yra strateginis dokumentas, brėšiantis gaires priklausomybių prevencijos ir žalos mažinimo srityje net trylika metų, tačiau tenka konstatuoti, kad pagal dabartinę jos versiją bent jau tabako srityje artimiausius metus vadovausimės atgyvenusiu požiūriu“, – teigia I. Rizgelė.

LVK atkreipė dėmesį į narkotikų, alkoholio ir ypač tabako sukeliamos žalos mažinimą, kaip svarbią dedamąją, siekiant holistiškai spręsti Lietuvos demografines ir visuomenės sveikatos problemas.

„Lietuvos verslui rūpi visuomenės sveikata, nes tik sveiki žmonės yra ir valstybės, ir ekonomikos pagrindas. Darbuotojų sveikata – viso verslo prioritetas. Mažas dėmesys sveikatai ir sveikam gyvenimo būdui, žalingi įpročiai bei jų prevencijos stoka prisideda prie mažesnio žmonių darbingumo. Todėl turi būti dedamos visos įmanomos pastangos siekiant gerinti žmonių sveikatą, ypač kai šioje srityje turime daug ką nuveikti“, – sako LVK generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimais, Lietuva vis dar pirmauja pagal potencialiai prarastų gyvenimo metų rodiklį, lyginant su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis. Su rūkymu susijusios ligos išlieka tarp svarbiausių mirtingumo veiksnių. Lietuvoje su gyvenimo būdu susiję veiksniai lemia daugiau nei pusę visų mirčių, o rūkymo sukeltos ligos pareikalauja apie 6 tūkst. gyvybių kasmet.

Į žalos mažinimo politikos įgyvendinimo svarbą Europos Sąjungos šalyse atkreipia dėmesį ir Europos Parlamentas, kuris jau kitą savaitę balsuos dėl Specialaus komiteto parengtos kovos su vėžiu ataskaitos. Joje nutukimą, alkoholio vartojimą ir rūkymą komitetas įvardino kaip vienus svarbiausių vėžinių susirgimų paplitimo veiksnių. Ataskaitoje akcentuojama mokslu grindžiamos politikos svarba bei būtinybė visoje Europoje pasitelkti visapusiškas priemones, kuriomis siekiama rizikos veiksnių daromos žalos pašalinimo arba mažinimo.

Pasak E. Radišauskienės, stebina, kad tabako žalos mažinimas nėra įtrauktas į Lietuvos nacionalinę darbotvarkę, nors jis buvo minimas ir Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane, ir koalicinių partijų programose.

Konfederacija savo rašte atkreipė dėmesį į pažengusių pasaulio valstybių pavyzdžius siekiant sumažinti mirtingumą dėl rūkymo sukeltų ligų bei siūlo šalies institucijoms rengiant darbotvarkę įvertinti šių šalių patirtį ir mokslinius tyrimus, o į derinimo procesą įtraukti Lietuvos gydytojus ir mokslininkus. Įvairias tabako žalos mažinimo priemones praktikoje taiko Jungtinė Karalystė, Norvegija, Graikija, Vokietija, Čekija, Naujoji Zelandija ir kitos valstybės.

LVK pažymi, kad priimta strategine darbotvarke ketinama vadovautis iki 2035 metų. Jeigu į darbotvarkę nebus įtrauktos konkrečios priemonės, 13-ai metų vadovausimės atgyvenusiu požiūriu į tabako keliamos žalos prevenciją ir visuomenės sveikatos stiprinimą.

„Manome, kad reikėtų tiek įsivertinti dabartinius tyrimus, tiek žiūrėti į ateitį. Nežinia, kokių išvadų mokslas prieis po dar penkerių metų, tačiau valstybė turi tai sekti ir į tai atsižvelgti. Mokslas yra procesas, todėl ir Lietuvos priemonės turi būti aktualios, o ne nurašytos nuo anksčiau galiojusios 10 metų programos“, – teigia E. Radišauskienė.

Minėtų demografinių ir visuomenės sveikatos iššūkių kontekste, LVK pasigenda šiuolaikinio požiūrio į kenkiančių veiksnių sukeliamos žalos prevenciją bei platesnių diskusijų su visuomene ir darbdavių atstovais.

„Mums svarbiausias dalykas, kurį norėsime aptarti, iššūkiai arba grėsmės socialiniam dialogui“, – BNS sakė A. Romanovskis.

Anot jo, taip pat svarbus klausimas dėl darbo rinkos ir demografinių iššūkių. Pasak A. Romanovskio, susitikime bus kalbama apie valstybės investicijas į aktyvias darbo paieškos priemones, sistemą, kaip įveiklinti bedarbius.

„Įtampos darbo rinkoje, kokia yra Vyriausybės ilgalaikė vizija, nes yra organizaciniai, instituciniai dalykai, bet kai visi sutaria, kad darbo jėgos Lietuvoje mažėja, gimstamumas mažėja, žmonių, kurie gali dirbti, potencialiai per dešimt metų mažės, tai kaip mes tai atliepsime“, – sakė jis.

Pasak A. Romanovskio, taip pat bus kalbama apie valstybės ir verslo nekonkuravimą bei europines paramos priemones, jų efektyvumą greitį ir tikslingumą.

„Vyriausybė pavasarį pasiūlė MMA didinti iki 703 eurų. Toks pasiūlymas tiek mums, tiek daugumai Trišalės tarybos narių atrodė logiškas ir nuoseklus, leidžiantis MMA gaunančių asmenų pajamoms augti iki 503,11 euro. Tačiau dabartinis siūlymas nemenkai iškreipia mūsų ekonominės sistemos galimybes, sudarydamas nepalankias sąlygas atsigaunantiems verslams po pandemijos, kuriems žymiai išaugs darbo vietos kaina“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė.

Konfederacijos atstovai pažymi, kad MMA didinimas turėtų būti atsakingas, darbuotojai realiai turėtų pajausti pajamų padidėjimą ir tai neturėtų neproporcingai auginti darbo vietos kainos.

Nors LVK kartu su Trišale taryba pritarė pavasarį Vyriausybės MMA didinimui iki 703 eurų bruto, Vyriausybės atstovai nusprendė vienašališkai algų kėlimą koreguoti. Pateiktas siūlymas didinti MMA iki 730 eurų, kas realias MMA gaunančio asmens pajamas padidintų iki 518,48 euro. Svarbu pastebėti, jog didinant MMA mažėja neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms. Jeigu Vyriausybė nori didinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų realias pajamas, turėtų būti didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Taip būtų išlaikomas NPD kaip pajamų nelygybės mažinimo priemonės aktualumas, sako LVK.

Konfederacijos atstovai pažymi, kad MMA didinimas turėtų būti atsakingas, darbuotojai realiai turėtų pajausti pajamų padidėjimą ir tai neturėtų neproporcingai auginti darbo vietos kainos. To šiuo metu nereikia, nes atlyginimai auga itin sparčiai – nuo 2016 m. neto vidutinis darbo užmokestis didėja po 8,7-14,2 proc. per metus, o popandeminėmis krizės sąlygomis kai kuriems verslams itin sunku konkuruoti su itin sparčiai augančiais atlyginimais. Atsitraukiant valstybės paramai, greitai gali padaugėti bankrotą skelbiančių įmonių. Šiuo atveju NPD didinimas būtų optimalus sprendimas, nes pasiektų tikslą – mažintų skurdą tarp mažiausiai uždirbančių. Taip būtų didinama grynų pinigų į rankas suma, bet neprisidedama prie infliacijos augimo, nes tai dar labiau skatins didinti kainas paslaugų sektoriuje.

Verslo atstovai sako, kad Vyriausybei svarbu ne tik didinti MMA, bet ir daugiau dėmesio skirti darbo rinkos politikai. Įvertinus situaciją darbo rinkoje, LVK siūlo kartu spręsti aktyvių darbo rinkos priemonių klausimą ir didinti lėšas, skirtas bedarbių integracijai į darbo rinką. Skatinama kuo daugiau bedarbių suteikti kvalifikaciją, trūkstamą darbo rinkai arba remti jų įdarbinimą.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas teigė, kad brangs dalis prekių, o tam įtakos turės visame pasaulyje brangstančios žaliavos, visų pirma, įvairūs metalai ir grūdai.

„Galime pamatyti metų pabaigoje infliaciją viršijant 5 proc. ir tai jau žmonės pajus. Tai įvyks ne dėl to, kad pabrango elektra arba dujos, – įvyks dėl to, kad brangsta absoliučiai praktiškai visos žaliavos, tam tarpe ir žmogaus rankos, kurios brangsta labai stipriai“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Lietuvos banko vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė sako, kad kainų augimas matomas jau dabar, o jį lemia ir po pandemijos išaugusi paklausa. Tendencijos matomos kirpyklų, kitų asmens priežiūros paslaugų kainose.

„Medicinos, odontologijos paslaugos irgi yra reikšmingai paveiktos anksčiau apribotos tos pasiūlos ir tai, kad dabar turime nemažą paklausą šioms paslaugoms. Ir matome, kad kai kuriais atvejais prisideda prie paslaugų kainų padidėjimo“, – sakė L. Mociūnaitė.

Jis prognozuoja, kad vis dėlto paslaugų kainų augimas turėtų būti laikinas ir „atslūgus tai perteklinei paklausai tas spaudimas paslaugų kainoms turėtų atslūgti“.

BNS primena, kad Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, buvo 0,6 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja penktą mėnesį iš eilės.

Metinė infliacija (gegužę, palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu) siekė 3,6 proc., vidutinė metinė infliacija sudarė 1,2 proc. (balandį, atitinkamai, 2,5 proc. ir 0,9 proc.).

Elektra daugumai vartotojų nuo liepos brangs vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc.

„Pandeminės ekonomikos akivaizdoje svarbu apsaugoti mūsų piliečių sveikatą ir tuo pačiu užtikrinti sąžiningą skirtingų verslų konkurenciją. Akivaizdu, kad mums visiems reikia prisitaikyti prie naujos realybės ir išmokti saugiai veikti. Mes, kaip verslininkai, esame pasiruošę prisiimti papildomus reikalavimus, kurie apsaugotų mūsų klientus ir darbuotojus bei tuo pačiu leistų išgyventi pandemijos sąlygomis“, – teigė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

LVK siūlo leisti veiklą visoms mažmeninės prekybos parduotuvėms, turinčioms įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, nustatant distancinius lankytojų reguliavimo reikalavimus. Jeigu parduotuvės dydis yra iki 300 kv. m, vienam jos lankytojui turėtų būti užtikrintas bent 20 kv. m plotas patalpoje. Jeigu parduotuvė yra didesnė nei 300 kv. m, plotas vienam lankytojui turėtų būti didinamas bent iki 25 kv. m. Toks siūlymas remiasi maisto prekių parduotuvių praktika, tačiau yra net pusantro karto didesnis, atsižvelgiant į saugaus ploto klientui užtikrinimą. 

Siūlydama atnaujinti fizinių parduotuvių veiklą, LVK praneša pateikianti ir galimus prekybininkų įsipareigojimus, kurie padėtų užtikrinti saugų apsilankymą prekybos vietose. Prekybininkų įsipareigojimai apima ne tik griežtą pirkėjų skaičiaus kontrolę, bet nuolatinį darbuotojų testavimą ir užtikrinimą, jog visas personalas dirbtų su medicininėmis veido kaukėmis ar respiratoriais.

LVK atstovai pažymi, jog valstybei negalint patenkinti šių prekybininkų lūkesčių, derėtų taikyti tokias paramos priemones, kurios padėtų kompensuoti prekybos įmonių nuostolius, patiriamus dėl verslo uždarymo. Šiuo metu dėl griežtų ribojimų dalis mažmeninės prekybos vietų negali veikti jau trečią mėnesį, o tai neišvengiamai sukels didžiules verslų griūtis artimiausiu metu. 

Taip pat konfederacija pastebėjo, kad įstatymai, ribojantys parduotuvių, didesnių nei 300 kv. m veiklą, nėra taikomi kitose Europos valstybėse. Anot LVK, tokie draudimai ne tik suduoda didelį ekonominį smūgį verslams, tačiau ir sukuria nesąžiningą konkurenciją.

Kaip nurodo LVK, dabartiniai mokesčių įstatymai pasižymi didžiuliu pataisų skaičiumi, todėl naujų redakcijų reikalauja ir galiojančios teisėkūros taisyklės – visuose pagrindiniuose mokesčių įstatymuose daugiau nei pusė jų nuostatų jau yra pakeistos, papildytos arba panaikintos.

„Yra nemažai nuostatų, kurios kažkada įtvirtintos įstatymo pakeitimo įstatyme, bet šių nuostatų nėra pačiame įstatyme. Taigi, įstatymas lyg ir galioja, bet jas atrasti gali būti sudėtinga net ir specialistams“, – teigė LVK ekspertų grupės narė, advokatų profesinės bendrijos „Walless“ partnerė advokatė Aistė Medelienė.

Pasak LVK, nauja pagrindinių mokesčių įstatymų redakcija leistų išgryninti pagrindinius apmokestinimo elementus bei ištaisyti akivaizdžius reglamentavimo netikslumus.

Taip pat kai kurie įstatymų pakeitimai per ilgą laiką yra išbalansavę pačią įstatymo logiką ir principus.

„Pavyzdžiui, darbo užmokestis, gaunamas iš darbdavio Lietuvoje, yra A klasės pajamos, mokestį nuo jo visada turi sumokėti darbdavys. Įstatyme jokių išlygų nėra. Tačiau didelių darbo užmokesčių atveju, kai taikomos „Sodros“ lubos ir padidėja dėl to gyventojų pajamų mokesčio tarifas (iki 32 proc.), skirtumą liepiama susimokėti pačiam darbuotojui, metams pasibaigus, nors to įstatymas nenumato, nes tai lieka A klasės pajamomis. Taip, vadovaujantis principais ir logika, šiuo atveju ieškoma praktinio sprendimo, bet formaliai tas sprendimas įstatymo neatitinka“, – sako  A. Medelienė.