Pirmasis Lietuvos ir Suomijos susitikimas Vantoje baigėsi kovingomis ir dramatiškomis lygiosiomis 20:20 (9:9). Atsakomosios rungtynės, po kurių paaiškės, kuri rinktinė tęs kovą dėl kelialapio į pasaulio čempionatą, vyks kovo 17 d. Alytuje.

Lietuvos rinktinei dvikovoje su suomiais vadovauja vyriausiojo rinktinės trenerio Gintaro Savukyno asistentai Egidijus Petkevičius ir Gintaras Paškevičius, nes G. Savukyno į rinktinę dėl nesuderintų varžybų tvarkaraščių neišleido jo treniruojamas Kataro sostinės Dohos „Al Arabi“ klubas.

Pirmas Suomijos ir Lietuvos rinktinių susitikimo kėlinys prasidėjo labai nerezultatyviai. Suomiai pirmi išsiveržė į priekį 3 min., o lietuviai pirmą savo įvartį pelnė ir išlygino rezultatą tik sužaidus 8 min. Iki pertraukos dažniau pirmavo šeimininkai, tačiau svečiai neleido atitrūkti ir kėlinys pasibaigė lygiosiomis 9:9.

Lietuvos rankininkai sėkmingiau pradėjo antrą kėlinį ir pora kartų buvo atitrūkę trimis įvarčiais 14:11 ir 15:12. Tačiau po lietuvių gautų 2 min. pašalinimų, šeimininkai išnaudojo kiekybinę persvarą ir išlygino rezultatą 15:15. Iki rungtynių pabaigos likus 5 min. suomiai buvo išsiveržę į priekį 20:18. Lietuvos rinktinei rungtynių pabaigoje pavyko išlyginti rezultatą 20:20.

Lietuvos rankininkai galėjo išplėšti ir pergalę. Tačiau aidint finalinei sirenai Beno Petreikio mestas kamuolys sudrebino varžovų vartų skersinį.

Rezultatyviausiai Lietuvos rinktinėje žaidė Karolis Antanavičius pelnęs 5 įvarčius, Mindaugas Dumčius įmetė 4 įvarčius, Mantas Urvikis – 3, Benas Petreikis, Karolis Grigas ir Benas Butkus – 2, Aidenas Malašinskas ir Gerdas Babarskas – 1.

Geriausiu rungtynių žaidėju Lietuvos rinktinėje išrinktas vartininkas Giedrius Morkūnas, kuris atrėmė 15-a metimų iš 31-o (48 proc.).

Geriausiu Suomijos rinktinėje taip pat išrinktas vartininkas Mikaelis Makele, atrėmęs net 24-is lietuvių metimus iš 43-ijų (56 proc.). Suomijos rinktinei po 4 įvarčius pelnė Benjaminas Helanderis ir Maxas Granlundas, po 3 įvarčius įmetė Robinas Granlundas ir Sonis Syrjala.

„Atsižvelgiant į rungtynių eigą, rezultatas mums yra pozityvus. Su tokiu puolimu ir tokia metimų realizacija, lygiosios yra teigiamas rezultatas. Puolime turime žaisti produktyviau. Gynyboje buvo daug geresnis vaizdas. Nors suomiai daug puolė septyniese, mes su tuo gynyboje labai neblogai tvarkėmės. Labai gelbėjo ir puikiai žaidęs mūsų vartininkas. Giedrius kartais atremdavo fantastiškus metimus, tai kažkoks kosmosas. Ko mums trūko, tai lengvų įvarčių, kai varžovai puldavo septyniese. Ties tuo reiks padirbėti prieš atsakomąsias rungtynes. Lietuvoje nebus lengviau. Turėsime kovoti dėl kiekvieno centimetro, dėl kiekvieno kamuolio. Visi koziriai dabar mūsų rankose, bet labai daug lems emocinis užtaisas ir labai laukiam kuo gausesnio žiūrovų palaikymo Alytuje“, – sakė rezultatyviausiai žaidęs K. Antanavičius.

„Pirmos rungtynės buvo tarsi žvalgyba ir varžovų įvertinimas. Buvome pasiruošę, kad jie daug atakuos septyniese. Su tuo neblogai susitvarkėme. Jų atakų lyderiai broliai Granlundai kartu realizavo tik 7-is metimus iš 25-ių. Prie to daug prisidėjo ir vartininkas. Aišku, kažkur reikėjo rizikuoti ir gynyboje praleidome jų atakų, nes daug gynėmės prieš didesnes pajėgas. Tam reikia ruoštis ir atsakomosiose rungtynėse. Jos tikrai nebus lengvesnės. Alytuje turime stoti į kietą kovą ir imti pergalę“, – teigė Lietuvos rinktinės kapitonas G. Babarskas.

Atsakomosios rungtynės vyks sekmadienį Alytaus arenoje. Lietuvos ir Suomijos rinktinių dvikovos nugalėtojai pateks į lemiamą pasaulio čempionato atrankos etapą ir jame gegužės mėnesį susitiks su Vengrijos rinktine.

Lietuvos vyrų rankinio rinktinė pasaulio čempionate yra žaidusi vienintelį kartą. 1997 m. Japonijoje vykusiose planetos pirmenybėse Lietuvos rankininkai užėmė 10 vietą.

Nuo antrojo atrankos etapo kovas pradėsiantys Lietuvos rankininkai kovo 14 d. svečiuose ir kovo 17 d. Alytuje susitiks su nacionaline Suomijos komanda.

Prieš dvikovą su suomiais, Lietuvos rinktinė susidūrė su netikėtomis problemomis. Lietuvos rinktinei pirmose dvejose pasaulio čempionato atrankos turnyro rungtynėse negalės vadovauti vyriausiasis treneris Gintaras Savukynas.

Kataro klubą treniruojantis G. Savukynas negali grįžti į Lietuvą dėl nesuderintų Europos rinktinių ir Azijos klubų varžybų tvarkaraščių. Lietuvio treniruojamas Dohos „Al Arabi“ klubas laimėjo teisę namuose organizuoti Persijos įlankos arabų šalių klubų čempionatą, šiuo metu vyksta ir Kataro čempionatas, todėl klubas dėl vykstančių oficialių rungtynių negali išleisti trenerio į rinktinę šiame atrankos etape.

Lietuvos rinktinei rungtynėse su suomiais vadovaus G. Savukyno asistentais dirbantys Egidijus Petkevičius ir Gintaras Paškevičius. Prie trenerių štabo taip pat prisijungs Lietuvos rinktinę 2006-2009 m. treniravęs Miglius Astrauskas.

Trenerių štabas paskelbė 18-os į rinktinę kviečiamų žaidėjų sąrašą. Jame – dešimt Lietuvos čempionate ir aštuoni užsienio klubuose rungtyniaujantys rankininkai.

Lietuvos rinktinės marškinėlius po metų pertraukos vėl užsivilks komandos kapitonas Gerdas Babarskas. Vienoje stipriausių Europoje – Prancūzijos lygoje rungtyniaujantis G. Babarskas dėl traumos praleido praėjusiais metais vykusias Europos čempionato atrankos turnyro paskutines dvejas rungtynes. Į rinktinę atvyksta ir labiausiai patyręs komandos žaidėjas – 37-erių metų Aidenas Malašinskas, kuris trejus pastaruosius metus yra renkamas geriausiu Lietuvos rankininku. Rinktinėje žais ir kiti lyderiai – Austrijos čempionato vienam lyderių atstovaujantis Karolis Antanavičius bei Vokietijos antrojoje lygoje rungtyniaujantys Benas Petreikis ir Mindaugas Dumčius.

Deja, rinktinė neišvengė netekčių. Dėl sunkių traumų rinktinei jau ne pirmus metus negali padėti Vokietijos čempionate kelio raiščių traumą patyręs Jonas Truchanovičius. Prieš mėnesį Achilo sausgyslės traumą patyrė Lenkijos čempionate puikiai debiutavęs Deividas Virbauskas. Traumos persekioja ir vieną Kauno „Granito-Kario“ lyderių Deividą Jovaišą.

Sudėtį paskelbė ir Suomijos rinktinė. Lietuvių varžovų gretose – septyni užsienio klubuose – Švedijoje, Islandijoje ir Vokietijoje žaidžiantys rankininkai. Garsiausias jų Benjaminas Helanderis. Suomijos rinktinės lyderis tris sezonus žaidė viename stipriausių Vokietijos „Rhein-Neckar Lowen“ klube, su kuriuo laimėjo Vokietijos taurę ir du sezonus rungtyniavo EHF Europos lygoje. Prieš šį sezoną B. Helanderis grįžo į Švedijos „Alingsas HK“ klubą.

Suomijos rinktinė atranką į pasaulio čempionatą pradėjo nuo pirmojo etapo. Jame suomiai nepasigailėjo Didžiosios Britanijos rinktinės bendru rezultatu 58:28. Svečiuose Suomijos rankininkai laimėjo 25:16, o namuose sutrypė britus net 33:12.

Lietuvos rinktinės sudėtis:

Vartininkai: Lukas Gurskis (Vilniaus „Amber“), Matas Pranckevičius ir Giedrius Morkūnas (abu Vilniaus „Šviesa“).

Kairieji kraštai: Ernestas Stvolas („Amber“) ir Mantas Urvikis („Šviesa“).

Kairieji pusiau kraštai: Gerdas Babarskas („Aix“, Prancūzija), Karolis Antanavičius („Alpla“, Austrija) ir Matas Aukštikalnis („Amber“).

Įžaidėjai: Aidenas Malašinskas („Buzau“, Rumunija), Benas Petreikis („N-Lubbecke“, Vokietija).

Linijos žaidėjai: Džiugas Jusys („HSG Hanau“, Vokietija), Benas Butkus („Hildesheim“, Vokietija) ir Andrius Montvilas (Kauno „Granitas-Karys“).

Dešinysis pusiau kraštas: Mindaugas Dumčius („Elbflorenz“, Vokietija).

Dešinieji kraštai: Marius Kairys („Granitas-Karys“) ir Karolis Grigas (Alytaus „Varsa-Stronglasas“).

Universalūs: Romas Aukštikalnis („Empor Rostock“, Vokietija) ir Tomas Drakšas (Klaipėdos „Dragūnas“).

Ludzoje (Latvijoje) vykusiame turnyre Lietuvos rankininkai nuvainikavo praėjusį turnyrą laimėjusią Suomijos rinktinę ir aplenkė Estijos bei Latvijos rinktines.

Lemiamoje dvikovoje Lietuvos rinktinė susitiko su Estijos komanda. Abi ekipos turėjo po dvi pergales ir būtent jų susitikime sprendėsi kas laimės Baltijos taurę.

Permainingai vykusiose rungtynėse lietuviams ne kartą teko panaikinti keturių įvarčių deficitą, o iki susitikimo pabaigos likus žaisti 3 min. lietuvių varžovai pirmavo trimis įvarčiais 29:26. Rungtynių pabaigoje į lemiamą šturmą pakilę Lietuvos rankininkai pelnė tris įvarčius be atsako, patikimai gynėsi ir išplėšė lygiąsias 29:29.

Lygiosios Lietuvos rinktinei garantavo pirmą vietą turnyre. Lietuviai ir estai surinko po 5 taškus, bet Lietuvos rinktinės buvo geresnis įmestų ir praleistų įvarčių santykis.

Lietuvos rinktinės gretose rezultatyviausiai žaidė Mantas Urvikis pelnęs 7 įvarčius, Marius Kairys įmetė 6 įvarčius, Karolis Antanavičius – 5, Romas Aukštikalnis – 4, Tomas Drakšas – 3, Džiugas Jusys, Andrius Montvilas, Matas Aukštikalnis ir Tadas Rasakevičius – 1. Lietuvos rinktinės vartininkai Lukas Gurskis atrėmė 4-is varžovų metimų iš 20-ies, Matas Pranckevičius – 7-is iš 21-o.

„Rungtynių pradžioje strigome puolime. Per pirmą kėlinį iš 23-ijų metimų pataikėme tik 11-a. Nerealizuotos geros progos daugiausia įtakojo, kad pirmą kėlinį pralaimėjome nemažu skirtumu. Dėl tų pačių realizacijos problemų leidome varžovams nutolti ir antrame kėlinyje. Rungtynių pabaigoje reikia padėkoti varžovų treneriui už paprašytą minutės pertraukėlę. Per ją perstatėme gynybą, pradėjome asmeniškai gintis prieš jų lyderį ir taip atkirtome jį nuo likusios komandos. Tai padėjo mums atsiginti, gelbėjo ir vartininkas Pranckevičius. Puolime realizavome ką susikūrėme ir pavyko pasiekti lygiąsias, kurios mums yra kaip pergalė. Ją lėmė vyrų charakteris ir kova iki galo, nepaisant tokių didelių bangavimų visų rungtynių metu“, – laimėtu turnyru džiaugėsi Lietuvos rinktinės treneris Gintaras Savukynas.

Baltijos jūros taurės turnyre Lietuvos rankininkai 41:22 sutriuškino Suomijos rinktinę ir 32:31 įveikė turnyro šeimininkę Latvijos komandą.

Geriausiu Lietuvos rinktinės rankininku turnyro organizatoriai išrinko K. Antanavičių. Jis buvo rezultatyviausias Lietuvos rinktinės gretose. Per trejas rungtynes K. Antanavičius pelnė 15 įvarčių. M. Aukštikalnis surinko 14 įvarčių, M. Kairys – 13, R. Aukštikalnis ir M. Urvikis – 12, T. Drakšas – 11.

„Antanavičius, kuris jau ne vienerius metus yra tarp pagrindinių rinktinės žaidėjų, parodė savo lyderio savybes, buvo agresyvus puolime ir solidžiai darbavosi gynybos centre. Maloniai nustebino linijos žaidėjai Jusys ir Montvilas, ypač gynyboje, kas mums yra labai aktualu, kai karjerą rinktinėje baigė ilgamečiai šios pozicijos žaidėjai. Gerą įspūdį paliko rinktinėje debiutavęs Drakšas, nors jis dar yra jaunimo rinktinės narys. Solidų rankinį demonstravo ir broliai Aukštikalniai. Galima pagirti kone visą komandą. Į rinktinę atvykę jauni žaidėjai čia komfortiškai jaučiasi, nes toks ir yra mūsų noras, kad jie jaustųsi laisvai ir parodytų ką gali geriausia. Visi žaidėjai gavo pakankamai laiko pasireikšti, nes vienas pagrindinių uždavinių buvo įvertinti jų galimybes papildyti rinktinę kitų metų kovo mėnesį vyksiančiose pasaulio čempionato atrankos rungtynėse“, – teigė Lietuvos rinktinės treneris.

2025 m. pasaulio čempionato atrankos turnyre Lietuvos rankininkai susitiks su Baltijos jūros taurės turnyre nugalėta Suomijos rinktine. Tiesa, abi rinktinės Latvijoje žaidė ne pagrindinių sudėčių. Pirmos pasaulio čempionato atrankos rungtynės vyks kitų metų kovo 13 d. Suomijoje, atsakomosios rungtynės – kovo 17 d. Lietuvoje.

Pirmose turnyro rungtynėse Lietuvos rinktinė 41:22 sutriuškino Suomijos komandą. Abi pergales iškovoję lietuviai lemiamose rungtynėse dėl Baltijos taurės susitiks su taip pat pergalingai rungtyniaujančia Estijos rinktine.

Kaip ir pirmose turnyro rungtynėse su suomiais, rezultatyviausiai Lietuvos rinktinės gretose žaidė Matas Aukštikalnis, į latvių vartus įmetęs 6 įvarčius. Karolis Antanavičius ir Tomas Drakšas pelnė po 5 įvarčius, Romas Aukštikalnis – 4, Džiugas Jusys, Marius Kairys ir Benas Butkus – 3, Mantas Urvikis – 2, Tadas Rasakevičius – 1.

Lietuvos rinktinės vartininkai Matas Pranckevičius atrėmė 11 varžovų metimų iš 35-ių (35 proc.), Giedrius Morkūnas atrėmė 3 metimus iš 14-os (20 proc.).

„Rungtynes pradėjome užtikrintai, bet realizacija trukdė įgyti didesnę persvarą. Dar pirmame kėlinyje galėjome įgyti daug didesnį pranašumą ir pabėgti nuo varžovų. Tačiau nepataikėme iš gerų padėčių 5-6 metimų ir davėme varžovams įkvėpti daugiau oro. Tai buvo ne varžovų nuopelnas, kad mes nesusikrovėme didesnės persvaros ir leidome jiems pajausti, kad jie gali kovoti lygiai“, – komentavo Lietuvos rinktinės treneris Gintaras Savukynas.

Šeštadienį lemiamose rungtynėse dėl Baltijos taurės Lietuvos rankininkai susitiks su Estijos rinktine. Dvi pergales turinti Estijos rinktinė 35:29 nugalėjo Latvijos ekipą ir 31:28 įveikė Suomijos komandą.

„Sunku įvardinti kas yra favoritai. Kaip ir Lietuvos rinktinė, visos komandos į Baltijos taurės turnyrą atvyko ne pačių stipriausių sudėčių ir čia bet kas gali įveikti bet ką. Visos rinktinės remiasi jaunais žaidėjais ir neįmanoma prognozuoti kas yra favoritai. Estijos rinktinės stipriausia pusė yra dešinė, kur dešiniajame krašte žaidžia jų atakų lyderis Ottas Varikas, pusiau krašte – Deneras Jaanimaa. Minėti du žaidėjai per dvejas rungtynes turnyre surinko 29 įvarčius iš 66-ių – beveik pusė visos Estijos komandos pelnytų įvarčių“, – teigė Lietuvos rinktinės treneris.

Baltijos jūros taurės turnyras Lietuvos rinktinei yra repeticija prieš 2025 m. pasaulio čempionato atrankos turnyro antrą etapą. Jame Lietuvos rankininkai susitiks su Suomijos rinktine. Pirmos rungtynės vyks kitų metų kovo 13 d. Suomijoje, atsakomosios – kovo 17 d. Lietuvoje.

Susitiks 2024 m. pavasarį

Lietuvos rankininkai 2025 m. pasaulio čempionato atrankos antrame etape išmėgins jėgas su Suomijos nacionaline komanda. Pirmos rungtynės numatytos 2024-ųjų kovo 13 d. suomių aikštėje, atsakomosios – kovo 17 d. Lietuvoje.

Per visą pasaulio čempionatų istoriją Suomijos ir Lietuvos rinktinės finalo turnyruose yra dalyvavusios po kartą. 1956 m. suomiai užėmė keturioliktą vietą, 1997 m. mūsiškiai buvo dešimti.

Lietuvos ir Suomijos ekipos iki šiol sužaidė šešerias oficialias rungtynes – 1995, 2008 ir 2014 m. Tris pergales iškovojo lietuviai, kartą laimėjo suomiai, du susitikimai baigėsi lygiosiomis.

2023-iųjų sausį Rygoje įvykusiame Baltijos taurės turnyre mūsų šalies rankininkai pralaimėjo suomiams 26:27.

Lietuvos ir Suomijos ekipos iki šiol sužaidė šešerias oficialias rungtynes, trejas iš jų laimėjo mūsiškiai.

Suomių vedlys – tituluotas

„Tąkart Latvijos sostinėje abi rinktinės žaidė ne stipriausių sudėčių. Iki būsimo 2024-ųjų mačo – dar daugiau nei trys mėnesiai, daug kas priklausys nuo to, kokią sudėtį surinksime tiek mes, tiek varžovai. Sau keliame vienintelį tikslą – įveikti šį atrankos barjerą etapą, – kalbėjo Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris G. Savukynas, 2016–2020 m. dirbęs Suomijoje ir treniravęs Europos čempionų lygoje rungtyniavusią Ryhimekio „Cocks“ ekipą. – Manau, kad visi varžovai, kurie galėjo mums tekti antrame etape: suomiai, estai, italai ar slovakai – yra panašaus pajėgumo. Šiose šalyse rankinis populiarus, nacionalinės komandos – tarp Europos vidutiniokių.“

Pasaulio čempionato atranką nuo pirmo etapo pradėję Suomijos rankininkai sutriuškino Didžiosios Britanijos atstovus – 25:16 ir 33:12. Rezultatyviausiai žaidė per dvejas rungtynes 19 įvarčių pelnęs Benjaminas Helanderis. 25-erių metų Suomijos rinktinės lyderis praeitą vasarą grįžo į Švedijos „Alingsas HK“ komandą, o anksčiau tris sezonus žaidė viename stipriausių Vokietijos „Rhein-Neckar Lowen“ klube, su kuriuo iškovojo Vokietijos taurę.

Nuo 2019 m. Suomijos rinktinę treniruoja žinomas Švedijos specialistas, triskart olimpinis vicečempionas, dukart pasaulio ir keturiskart Europos čempionas Ola Lindgrenas.

Lauks mūšiai su elitu

Pasaulio čempionato atrankos antro etapo mačus taip pat žais Estijos ir Ukrainos, Belgijos ir Italijos, Slovakijos ir Izraelio arba Liuksemburgo komandos.

Nugalėtojų (gal tarp jų bus ir lietuviai) lauks lemiami atrankos išbandymai – komandos iš Europos elito, o kurios – paaiškės pasibaigus 2024 m. Europos čempionato finalo turnyrui (jame dalyvaus Švedijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Islandijos, Norvegijos, Slovėnijos, Danijos, Portugalijos, Lenkijos, Nyderlandų, Serbijos, Juodkalnijos, Čekijos, Šiaurės Makedonijos, Austrijos, Šveicarijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Rumunijos, Graikijos, Farerų salų ir Sakartvelo rinktinės).

Tačiau trys iš šių ekipų kelialapius į pasaulio čempionatą užsitikrins anksčiau – būtent Europos čempionate. Be to, garantuotas vietas jau turi 2025 m. planetos pirmenybių organizatoriai – kroatai, danai ir norvegai.

Lietuvos rankininkai neprilygo kelialapį į Europos čempionatą jau anksčiau užsitikrinusiems vengrams 31:46. Nepaisant pralaimėjimo, lietuviai išsaugojo viltis antrą kartą iš eilės patekti į Europos čempionato finalinį etapą.

Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vykusias rungtynes sėkmingiau pradėjo Vengrijos rankininkai ir susitikimo pradžioje dažniausiai pirmavo 1-2 įvarčiais. 11 min. po T. Stankevičiaus įvarčio rezultatas buvo lygus 10:10. Tačiau vėliau šeimininkai pateko į duobę ir leido varžovams pelnyti šešis įvarčius be atsako. Per pirmą kėlinį vengrai susikrovė aštuonių įvarčių persvarą 22:14.

Traumų išretintos ir be trijų pagrindinių gynėjų žaidusios Lietuvos rinktinės spragos gynyboje dar labiau išryškėjo antrame kėlinyje. Po pertraukos Vengrijos komanda nuolat didino persvarą ir atrankos turnyre iškovojo penktą pergalę iš tiek pat galimų.

Vengrijos rankininkai realizavo net 46-is metimus iš 54-ių (85 proc.). Lietuvių buvo taiklūs 31-as metimas iš 49-ių (68 proc.). Lietuvos rinktinės vartininkai Giedrius Morkūnas ir Lukas Gurskis atrėmė penkis metimus, varžovų vartininkai atrėmė dvigubai daugiau.

Lietuvos rinktinės gretose rezultatyviausiai žaidė 7 įvarčius pelnęs Aidenas Malašinskas, 6 įvarčius įmetė Benas Petreikis, po 4 – Laurynas Palevičius ir Deividas Jovaišas, po 3 – Karolis Antanavičius, Tadas Stankevičius ir Mindaugas Dumčius, 1 – Lukas Simėnas. Vengrijos rinktinei po 9 įvarčius surinko Miklošas Rosta ir Bence Imre.

„Įmesti 31-ą įvartį į Vengrijos rinktinės vartus nėra mažai, turint omenyje, kad varžovai šių metų pasaulio čempionate pateko tarp aštuonių geriausių. Kol žaidėm kantriai, kol vienas kitam padėjom puolime, lindom į tarpus, tol buvo gerai. Bet dar pirmame kėlinyje pradėjome per daug mesti iš toli per jų dvimetrinius žaidėjus ir pasidarė sunkiau. Neturėjome pagrindinių gynėjų, bet dėl to neturime verkti. Turime pakankamai žaidėjų, kurie turėtų pakeisti negalinčius žaisti. Bet jeigu mes išeiname į aikštelę ir nieko nedarom, tai sunku kažką pakeisti. Reikia pradėti nuo savęs, reikia įrodyti treneriui, kad tu gali žaisti ir pakeisti pagrindinius žaidėjus“, – sakė geriausiu rungtynių žaidėju Lietuvos rinktinėje išrinktas B. Petreikis.

„Pirmas penkiolika minučių laikėmės ir kovojom lygiai. Vėliau paleidome varžovus į priekį. Turėjome gynyboje sužaisti daug geriau. 46-i praleisti įvarčiai, ko gero dar tiek Lietuvos rinktinė nėra praleidusi, ypač žaisdama namuose. Puolime viskas neblogai veikė, bet gynyba buvo baisi. Trūko gynybos ramsčių. Anksčiau visada būdavo bent vienas iš trijų mūsų pagrindinių gynėjų. Šįkart teko verstis be jų ir išsimušėme iš vėžių. Taip atrodė, kad varžovai puolime ką norėjo, tą ir darė“, – teigė M. Dumčius.

2 taškus turinti Lietuvos rinktinė 6-oje atrankos grupėje su Sakartvelu dalijasi 3-4 vietas. Paskutiniame ture lietuviai sekmadienį svečiuose susitiks su Šveicarijos ekipa. Šveicarai trečiadienį išvykoje 26:19 nugalėjo Sakartvelą ir užsitikrino antrą vietą grupėje bei kelialapį į Europos čempionatą.

Lietuvos rinktinei Šveicarijoje būtina iškovojo bent tašką ir laukti, kad Sakartvelas neatimtų taškų svečiuose iš vengrų. Jeigu Lietuvos rinktinė pralenks Sakartvelą, užims trečią vietą grupėje ir pretenduos patekti tarp keturių geriausių trečiąsias vietas užėmusių rinktinių, kurioms atiteks kelialapiai į Europos čempionatą. Geriausios keturios trečią vietą užėmusios rinktinės bus nustatytos atsižvelgiant tik į rungtynes su dviem aukščiausias vietas grupėje užėmusiomis komandomis.

„Paskutinėse atrankos turnyro rungtynėse reikia gerinti gynybą ir nusiteikimą. Nuo pirmų minučių reikia kovoti, įrodyti, kad mes norim ir galim laimėti. Šveicarams šios rungtynės jau nieko nelems. Tikėkimės, kad jie kažkiek atsipalaiduos, o mes parodysime ką galime“, – tvirtino B. Petreikis.

„Tikiu, kad Šveicarijoje 46-ių įvarčių tikrai nepraleisim. Taip susiklostė, kad šiame atrankos turnyre pirmas rungtynes sužaidžiam labai prastai, bet antrose geriau būna. Turime paskutinį šansą patekti į Europos čempionatą ir stengsimės viską atiduoti Šveicarijoje, kad pasiektume pergalę“, – sakė M. Dumčius.

Lietuvos rankinio rinktinė Europos čempionate yra žaidusi du kartus – 1998 ir 2022 metais.

Tai bus priešpaskutinis 2024 m. Europos čempionato atrankos turnyro turas, praneša Lietuvos rankinio federacija.

6-oje atrankos grupėje Lietuvos rankininkai per 4 rungtynes iškovojo 2 taškus ir kartu su Sakartvelo rinktine dalijasi 3-4 vietas. Vengrijos rinktinės sąskaitoje – visos keturios pergalės ir jau garantuota vieta Europos čempionato finaliniame etape.

„Vengrija yra viena iš Europos elito rinktinių. Tai gerai sukomplektuota komanda, turinti aukšto lygio žaidėjų. Vengrijos rinktinėje sunku surasti silpnų vietų. Mėginsime savo nuoširdžiu darbu ir atsidavimu, taip pat įkyria ir agresyvia gynyba išmušti juos iš žaidimo ritmo. Reiks susikurtas progas sėkmingai realizuoti puolime“, – sakė pirmose tarpusavio rungtynėse svečiuose vengrams 23:36 pralaimėjusios Lietuvos rinktinės treneris Gintaras Savukynas.

Vengrijos rinktinės gretose – net šeši Čempionų lygoje rungtyniaujantys rankininkai iš Vengrijos „Veszprem“ ir „Szeged“ klubų bei lenkų Plocko „Wisla“ komandos. Dar septyni Vengrijos rinktinės rankininkai savo šalies klubų „Ferencvaroš“, „Balatonfuredi“ ir „Veszpremi KFT“ gretose rungtyniavo antrame pagal pajėgumą Europos turnyre Europos lygoje.

Lietuvos rinktinei iš keturių, šį sezoną Europos lygoje rungtyniavusį rankininkų, susitikime su Vengrijos ekipa galės padėti tik Austrijos „Alpla“ klubui atstovaujantis Karolis Antanavičius. Paskutiniame ture Šveicarijoje prie rinktinės prisidės ir Rolandas Bernatonis iš ispanų „Benidorm“ ekipos.

„Dėl įvairių priežasčių Lietuvos rinktinėje neturėsime visų geriausių mūsų šalies rankininkų. Daugiausia problemų turime centro gynėjų pozicijoje. Komandos kapitonas Gerdas Babarskas prieš keletą savaičių gavo traumą. Jonas Truchanovičius po ilgos reabilitacijos dar tik pradeda žaisti savo naujame klube. Tai yra vieni labiausiai patyrusių žaidėjų. Jų nebuvimą teks kompensuoti tiems žaidėjams, kurie prisijungė šiame etape“, – teigė G. Savukynas.

Į Europos čempionatą pateks dvi geriausios grupių komandos ir keturios geriausios trečią vietą grupėse užėmusios ekipos. Geriausios trečią vietą užėmusios rinktinės bus nustatytos atsižvelgiant tik į rezultatus su dvi pirmąsias vietas grupėje užėmusiomis komandomis.

Todėl per likusius du turus, Lietuvos rinktinei būtina iškovoti taškus ir laukti palankių rezultatų kitose arenose. Kitame grupės susitikime antradienį, kaip ir lietuviai du taškus turintys Sakartvelo rankininkai namuose priims keturis taškus iškovojusius šveicarus. Paskutiniame ture balandžio 30 d. Lietuvos rinktinė žais Šveicarijoje, o Sakartvelo komanda viešės Vengrijoje.

„Sieksime palankaus rezultato abejose rungtynėse. Pirmiausia namuose, kur mums bus labai svarbus žiūrovų palaikymas. Kiekvieną kartą žaidžiant prie savo žiūrovų turime didžiulį stimulą. Žiūrovai yra aštuntas komandos žaidėjas ir jų palaikymas visada yra svarbus. Tai jau parodė dvejos, prieš tai namuose vykusios Europos čempionato atrankos turnyro rungtynės“, – tvirtino Lietuvos rinktinės treneris.

Europos čempionato finaliniame etape Lietuvos rinktinė yra žaidusi du kartus – 1998 ir 2022 metais.

Po tokio skaudaus pralaimėjimo Lietuvos rinktinės lyderiai sunkiai rinko žodžius.

„Kauno „Žalgirio“ krepšininkas Edgaras Ulanovas pasakė, kad nuo jų žaidimo buvo galima apsivemti. Ir taip jis pasakė po iškovotos pergalės. Tai po tokio mūsų pralaimėjimo tikrai galėjo supykinti ne vieną. Mums žaidėjams taip pat gumulas gerklėje atsirado dar aikštelėje rungtynių pabaigoje. Sunku suvokti, kad taip įvyko. Buvo tiesiog tragiška diena. Gelbėtis ar kabintis į rungtynes mes tiesiog negalėjome, – sakė rezultatyviausias visų laikų Lietuvos rinktinės rankininkas Aidenas Malašinskas. – Jeigu nesugebi įmesti įvarčio, tai bent apsigink, užplok varžovui gerai, jeigu reikia. Turi kautis kaip žvėris ir turi būti pasiryžęs mirti aikštelėje. Bet mums niekas nesisekė. Kur nori besk, visur mes buvome silpnesni – gynyboje, puolime, pagrindiniai ir atsarginiai žaidėjai, vartininkai, metimai ar klaidos. Visur. Nei vienoje srityje mes nebuvome geresni.“

Lietuviai prieš kartvelus pirmavo vos kartą rungtynių pradžioje. Vėliau svečiai pateko į gilią duobę ir net 14 minučių negalėjo pelnyti įvarčio. Šeimininkai laimėjo atkarpą net 10:0 ir nutolo negrįžtamai.

„Ruošėmės atsakingai rungtynėms ir visi suprato, kokia yra rungtynių su Sakartvelu svarba. Bandai analizuoti, kur mes galėjome prilygti varžovams ir supranti, kad niekur ir nieko negalėjome padaryti geriau, kad būtume konkurencingi. Klaidos, neįmesti metimai, chaosas aikštelėje. Pralaimėjimo priežastis gali vardinti ir vardinti. Vienu žodžiu: „Tragedija“. Sunku priimti tokį pralaimėjimą, – teigė A. Malašinskas. – Nejaugi esame tokie blogi, kad mus taip sudaužė Sakartvelo rinktinė. Sunku tai suvokti. Kai pralaimi Vengrijos rinktinei, supranti, kad jie yra aiškūs favoritai, dauguma jų žaidžia Čempionų lygoje ir jie mus pranoksta visais aspektais. Bet kad taip pralaimėti Sakartvelo rinktinei... Sunku ką ir pasakyti. Dabar visiškai tuščia galva ir apėmęs beviltiškumas. Nors man pačiam patinka analizuoti rungtynes ir dažnai tai darau individualiai, bet šioms rungtynėms apibūdinti tiesiog trūksta žodžių.“

Visus tris pralaimėjimus patyrusi Lietuvos rinktinė nukrito į paskutinę ketvirtą vietą 6-oje atrankos grupėje, tačiau dar išsaugojo teorines viltis antrą kartą iš eilės patekti į Europos čempionatą. Lietuviams būtinas revanšas prieš Sakartvelo komandą sekmadienį Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vyksiančiose rungtynėse.

„Reikia padaryti išvadas prieš sekmadienio rungtynes. Reikia kuo greičiau pamiršti kas buvo ir žiūrėti į priekį. Po skaudaus pralaimėjimo rūbinėje nuotaikos buvo labai slogios. Į Tbilisį vykome laimėti, bet nepavyko. Rūbinėje daug kalbėjomės, tiek treneris, tiek vyresni žaidėjai. Privalome padaryti išvadas po tokių rungtynių. Visi tai supranta, – tvirtino Lietuvos rinktinės kapitonas Gerdas Babarskas. – Psichologiškai turime atsigauti, nors ir labai sunku išgyventi tokį pralaimėjimą. Nėra kada verkšlenti ir turime tinkamai pasiruošti rungtynėms Klaipėdoje tiek psichologiškai, tiek ir taktiškai bei fiziškai. Privalome parodyti kitą veidą namuose.“

Į finalinį Europos čempionato etapą pateks dvi geriausios grupių komandos ir keturios geriausios trečią vietą užėmusios ekipos. Geriausios keturios trečią vietą užėmusios rinktinės bus nustatytos atsižvelgiant tik į rungtynes su dviem aukščiausias vietas grupėje užėmusiomis komandomis.

6-oje grupėje pirmauja po 2 rungtynių po 4 taškus turinčios Vengrijos ir Šveicarijos rinktinės. Grupės lyderės ketvirtadienį vakare susitiks Šafhauzene. Pirmuosius 2 taškus iškovojęs Sakartvelas pakilo į trečią vietą. Lietuvos rinktinė lieka be taškų.

Kitas Lietuvos ir Sakartvelo rinktinių susitikimas vyks sekmadienį Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.

Rungtynių pradžioje varžovai apsikeitė įvarčiais. Lietuviai pirmavo vos kartą, kai 4 min. išsiveržė į priekį 3:2. Vėliau lietuviams nepavyko pelnyti įvarčio net 14 minučių ir šeimininkai laimėjo atkarpą 10:0. Per pirmą kėlinį vos 7 įvarčius pelnę Lietuvos rankininkai pirmą kėlinį pralaimėjo devyniais įvarčiais.

Po pertraukos Lietuvos rinktinės treneriai išbandė visus žaidėjus aikštelėje, tačiau tai nedavė vaisių. Sakartvelas laimėjo triuškinama 14-os įvarčių persvara.

Lietuvos rinktinės gretose rezultatyviausiai žaidė ir geriausiu rungtynių žaidėju svečių gretose išrinktas Deividas Jovaišas, pelnęs 4 įvarčius. 3 įvarčius įmetė Benas Butkus, po 2 – Aidenas Malašinskas, Gerdas Babarskas ir Laurynas Palevičius, po kartą pasižymėjo Gytis Šmantauskas, Karolis Antanavičius ir Tadas Stankevičius.

Sakartvelo rinktinę į priekį vedė atakų lyderiai – Giorgis Tskhovrebadzė pelnė 10 įvarčių, Nikolozas Kalandadzė pridėjo 7 įvarčius. Geriausiu rungtynių rankininku šeimininkų gretose išrinktas vartininkas Zurabas Tsintsadzė.

Sakartvelo ekipos vartininkai atrėmė net 41 proc. (13 iš 31-o) lietuvių metimų. Lietuvos rinktinės vartininkai Giedrius Morkūnas ir Lukas Gurkis atrėmė po keturis varžovų metimus iš 40-ies (20 proc.). Lietuvos rankininkai realizavo tik 46 proc. metimų, tuo tarpu Sakartvelo žaidėjų tikslumas buvo net 73 proc.

Be taškų likusi Lietuvos komanda nukrito į ketvirtą grupės vietą. 2 taškus iškovojusi Sakartvelo rinktinė pakilo į trečią poziciją. Po 4 taškus turinčios grupės lyderės Vengrijos ir Šveicarijos rinktinės susitiks ketvirtadienį Šafhauzene.

Į finalinį Europos čempionato etapą pateks dvi geriausios grupių komandos ir keturios geriausios trečią vietą užėmusios ekipos. Geriausios keturios trečią vietą užėmusios rinktinės bus nustatytos atsižvelgiant tik į rungtynes su dviem aukščiausias vietas grupėje užėmusiomis komandomis.

Pirmas susitikimas vyks kovo 8 d. Tbilisyje, antrosios rungtynės kovo 12 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.

Pirmas rungtynes trečiadienį nuo 15.55 val. tiesiogiai rodys LRT Plius televizija.

Į sekmadienį 16.00 val. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vyksiančias rungtynes bilietus platina kakava.lt

Per dvejas iki tol vykusias rungtynes abi komandos kol kas dar neiškovojo taškų Europos čempionato atrankos turnyre. Tiek Lietuvos, tiek ir Sakartvelo rinktinės pirmuose turuose pralaimėjo 6-oje atrankos grupėje pirmaujančių Vengrijos ir Šveicarijos nacionalinių komandų pranašumą.

Pirmadienį Sakartvelo sostinėje susirinkusi Lietuvos rinktinė turės vos tris treniruotes prieš svarbią dvikovą.

„Tokia jau yra rinktinės rutina – kartu treniruojamės vos kelis kartus prieš rungtynes. Vienoje treniruotėje rikiuojame gynybą, analizuojame varžovų puolimą, akcentuojame į ką turime kreipti dėmesį ir ką turime priešpastatyti atakuojančiam varžovui. Kitoje treniruotėje daugiau dėmesio puolimui, prisimename ir šlifuojame derinius, ieškome silpnų vietų varžovų gynyboje. Tris dienas vyksta intensyvus pasirengimas rungtynėms tiek aikštelėje, tiek ir pateikiant žaidėjams varžovų rungtynių analizes“, – sako Lietuvos rinktinės treneris Gintaras Savukynas.

Per visą istoriją Lietuvos rankininkai su Sakartvelo rinktine yra susitikę septynis kartus ir iškovojo šešias pergales. Paskutinį kartą su kartvelais lietuviai žaidė 2018 m. pasaulio čempionato atrankos rungtynėse Klaipėdoje. Lietuvos rinktinė laimėjo rezultatu 24:20.

2024 m. Europos čempionato atrankos turnyre Sakartvelo rinktinė neįveikė antrojo etapo, tačiau gavo šansą žaisti grupių etape, kai kartu su Liuksemburgu pakeitė iš tarptautinių varžybų pašalintas Rusijos ir Baltarusijos rinktines.

Sakartvelo rinktinės lyderiai – garsiuose Prancūzijos klubuose rungtyniaujančios kylančios Kaukazo šalies rankinio žvaigždės. 22 metų Giorgis Tskhovrebadzė atstovauja Prancūzijos lygos lyderiui „Montpellier“ klubui, o 20-etis Nikolozas Kalandadzė žaidžia ketvirtą vietą užimančioje „Chambery Savoie“ komandoje. Praėjusiame ture „Chambery Savoie“ pateikė vieną didžiausių šio sezono staigmenų ir nugalėjo turtingiausią pasaulyje rankinio klubą, net 16 mln. eurų biudžetą turintį Prancūzijos čempioną „Paris Saint-Germain“.

„Sakartvelo rinktinė yra geriau puolanti negu besiginanti komanda. Puolime varžovus į priekį veda pusiau krašto pozicijose žaidžiantys jų lyderiai Giorgis Tskhovrebadzė ir Nikolozas Kalandadzė. Būtent aplink juos ir sukasi visas varžovų puolimas. Pirmiausia, reiks sustabdyti varžovų atakas. Jeigu gynyboje susidorosime, susikursime šansų greitai kontratakuoti ir pelnyti lengvus įvarčius. Turime greitai pereiti iš gynybos į puolimą ir išnaudoti tai, kad varžovai neturi lygiaverčių keitimų. Varžovai turi 7-8 pajėgius rankininkus, bet jaučiasi meistriškumo skirtumas tarp pagrindinių ir atsarginių žaidėjų“, – tvirtina G. Savukynas.

Į finalinį Europos čempionato etapą pateks dvi geriausios grupių komandos ir keturios geriausios trečią vietą užėmusios ekipos. Geriausios keturios trečią vietą užėmusios rinktinės bus nustatytos atsižvelgiant tik į rungtynes su dviem aukščiausias vietas grupėje užėmusiomis komandomis.

Europos čempionato finaliniame etape Lietuvos rinktinė yra dalyvavusi du kartus – 1998 ir 2022 metais.