-
Savivaldybės siūlo leisti pačioms spręsti, kurias rajonines ligonines palikti veikti
Tokį siūlymą LSA valdyba gruodžio 14 dieną, antradienį, nutarė teikti sveikatos įstaigų reformą planuojančiai Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
Atsižvelgiant į skirtingas savivaldybių galimybes sveikatos priežiūros srityje, LSA siūlo leisti kiekvienai savivaldybei pačiai išsamiai įvertinti vietos situaciją. Paaiškėjus, kad konkreti ligoninė teikia pakankamai gyventojams svarbių paslaugų, turi specialistų, personalo bei medicininės įrangos, siūloma leisti jai ir toliau veikti stiprinant tas paslaugas, kurios joje šiuo metu sėkmingai teikiamos.
„Kam ardyti tai, kad gerai veikia? Jei ligoninė gali suteikti bendros chirurgijos, akušerijos, vaikų ligų, traumatologijos ar skubios pagalbos paslaugas, kodėl turime ją uždaryti ir siųsti gyventoją gauti paslaugos už 50 ar net 100 kilometrų? Todėl kviečiame ministeriją ne gąsdinti, jog nepaklusus „siūlymams“ uždaryti ligonines savivaldybės praras sveikatos priežiūrai skiriamas lėšas, o kaip tik – sudaryti sąlygas savivaldybėms pritraukti investicijas, reikalingas gerinti ligoninių veiklą ir teikti kokybiškas paslaugas. Savivaldybės neturi būti verčiamos rinktis tarp finansinių paskatų ir galimybės suteikti gyventojams kuo daugiau sveikatos priežiūros paslaugų vietoje,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
LSA valdybos nariai taip ragina ministeriją nedaryti dirbtinų kliūčių ir rajonų ligoninėms netaikyti tokių pat reikalavimų dėl intensyvios terapijos, intensyvios slaugos, anestezijos bei medicininės įrangos standartų, kokie yra taikomi penkioms didžiosioms regionų ligoninėms. Kaip rašoma pranešime, būtent šie reikalavimai taptų viena esminių ligoninių rajonuose uždarymo priežasčių. O siekiant stiprinti regionus būtina kurti patrauklių viešųjų paslaugų tinklą ir taip pritraukti jaunus specialistus bei jų šeimas.
Savivaldybių vardu kreipdamiesi į SAM merai taip pat siūlo stiprinti pirminės sveikatos priežiūros grandį taip, kad kuo mažiau žmonių turėtų kreiptis į aukštesnės pakopos sveikatos priežiūros įstaigas. Toms savivaldybėms, kurios pasirinktų dalyvauti pertvarkoje, siūloma sudaryti galimybę įgyvendinti pokyčius kaip pilotinius projektus, nuolatos vertinant pažangą, paslaugų prieinamumą bei sveikatos įstaigų pasiekiamumą.
Ministerija taip pat raginama parengti aiškų jaunų medicinos specialistų bei personalo pritraukimo į regionus planą siekiant išvengti jų koncentracijos tik didžiuosiuose miestuose, nepaliekant galimybės regionų gyventojams gauti kokybiškas paslaugas vietoje.
-
Socialdemokratai išsikvietė A. Dulkį: skundžiasi, kad atsakymų taip ir neišgirdo 1
„Jei (reforma) tokia, kaip yra, bus atnešta į Seimą, akmens ant akmens iš jos neliks, ją sudaužys ir valdantieji, ir opozicija“, – pirmadienį po frakcijos susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu žurnalistams sakė G. Paluckas.
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys savo ruožtu tvirtina, kad pertvarka būtina siekiant geresnių sveiko gyvenimo trukmės, išvengiamo mirtingumo, išvengiamos hospitalizacijos rodiklių.
„Mažiau (gydymo) ligoninėse, daugiau – namuose, daugiau ambulatorijos paslaugų“, – tvirtino ministras.
Socdemų frakcijos Seime seniūnas G. Paluckas teigia, jog atsakymų į daugelį klausimų apie reformą per valandą trukusį susitikimą taip ir neišgirdo, o tai „neįkvepia“ ir nedidina pasitikėjimo planuojama pertvarka.
Pasak jo, socialdemokratai laikosi pozicijos, kad sveikatos priežiūros paslaugos neturi būti perkeliamos į centrus, o išlaikomos regionuose.
„Vyksta paslaugų centralizavimas, aibės paslaugų tiesiog neliks, nepaisant to, kad dabar sėkmingai tos ligoninės tiekia paslaugas, lygiai taip pat su chirurgijos skyriais tam tikruose rajonuose. Viso šito nereikia centralizuoti į Kauną, Vinių, apskričių centrus, reikia išlaikyti, puoselėti ir aplink tai lipdyti sveikatos priežiūros sistemą“, – kalbėjo G. Paluckas.
Klausiamas, ar po susitikimo su ministru tapo aišku, kaip socialdemokratai balsuos dėl A. Dulkiui pateiktos interpeliacijos, G. Paluckas teigė, jog interpeliacijoje įrašyti klausimai sąmoningai nebuvo keliami.
Jei (reforma) tokia, kaip yra, bus atnešta į Seimą, akmens ant akmens iš jos neliks, ją sudaužys ir valdantieji, ir opozicija.
„Interpeliacijos yra kiti klausimai, daugiau susiję su pandemijos valdymu, mes sąmoningai šitų klausimų nekėlėm, nes pandemijos ateina ir praeina, o sveikatos paslaugų teikimas bus aktualus ir iki, ir po pandemijos“, – sakė G. Paluckas.
Sveikatos apsaugos ministras žurnalistams sakė, kad sveikatos priežiūros įstaigų reforma reikš „greitesnį aptarnavimą, trumpesnį žmogaus kelią pas paslaugų teikėją“.
„Tam ,kad pakeistume paslaugų kokybę, vienu metu turime veikti keliomis kryptimis. Vienas dalykas, pokyčiai greitojoje medicinos pagalboje išsaugant ir plėtojant apskritai skubią pagalbą kiekvienoje savivaldyje. Antras dalykas svarbus – visur išsaugoti terapinį stacionarą“, – kalbėjo A. Dulkys.
„Trečias dalykas – judame link daugiau ambulatorinių paslaugų, daugiau dienos paslaugų, senyvo amžiaus žmonėms būtent (paslaugos) vietoj labai svarbu, ko žmonėms reikia labiausiai, tai socialinių paslaugų, pavežėjimo, kitų dalykų“, – pridūrė jis.
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą, sutartimis skatinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą.
Pagal ministerijos parengtą modelį, iki 2030 metų reikės mažinti apie pusantro tūkstančio aktyvaus gydymo lovų nuo esamų daugiau kaip 16 tūkstančių.
Taip pat bus siekiama didinti dienų, kai lova yra aktyviai naudojama, skaičių nuo daugiau kaip 270 iki 300 dienų per metus.