Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, ketvirtadienį 16.18 val. buvo gautas žmogaus pranešimas.

Jis skundėsi, kad kažkas nori jį nunuodyti, užrakino Vandžiogalos plente esančiame bute ir paėmė raktus.

Atvykus ugniagesiams, buto durų viduje esantis asmuo neatidarė, policijos pareigūnų žiniomis, asmeniui galimai sutrikusi psichika, jis bute laiko du registruotus šaunamuosius ginklus.

Policijos pareigūnai paprašė ugniagesių vieną policininką pakelti autokeltuvu, kad būtų galima patekti į buto vidų.

Autokeltuvu pakeltas policijos pareigūnas per langą 5 aukšte pats pateko į buto vidų ir atidarė duris.

Viduje buvęs asmuo perduotas medikams.

Veiksmas I. Kanto gatvėje prasidėjo apie 23.40 val. Netoli sankirtos su Kęstučio gatve buvo užtvertas pravažiavimas, nes į nelaimės vietą atvyko net kelios ugniagesių gelbėtojų autocisternos, kurioms reikėjo vietos.

Netrukus veiksmo vietoje pasirodė ne tik pareigūnai, bet ir greitoji medicinos pagalba.

Vieni ugniagesiai gelbėtojai, pasitelkę autokopečias, kilo į antrą vieno čia esančio pastato aukštą. O kiti jau buvo patekę į įvykio epicentru tapusį butą.

Kaip portalui kauno.diena.lt teigė Kauno ugniagesių gelbėtojų atstovas, sustreikavo daug sveriančio žmogaus sveikata. Jo išnešti paprastuoju būdu nepavyko, todėl teko ieškoti išeičių.

Žmogaus gelbėjimo operacija pavyko sėkmingai – iš antro aukšto pro buto langą nelaimės ištiktas žmogus buvo iškeltas ir atiduotas į medikų rankas.

Redakcijos nuotr.

Belieka tik padėkoti visuomet į pagalbą atskubantiems specialiųjų tarnybų atstovams už operatyvų ir puikiai koordinuotą darbą. O nelaimės ištiktam piliečiui palinkėti sveikatos.

Lemtingas priepuolis

Kaip jau rašyta, iš pradžių šią bylą, pradėtą po visuomenę sukrėtusio 2018-ųjų vasaros įvykio, į kurios teisiamųjų suolą buvo pasodinti apie 20 metų darbo stažą greitojoje medicinos pagalboje turintis Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus slaugos specialistas Vigintas Balsys bei panašų darbo stažą šioje srityje turėjęs buvęs šio skyriaus vairuotojas-sanitaras Ričardas Survila, nagrinėjo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai. Beveik trejus metus – nuo 2019-ųjų iki pernykštės vasaros.

Beveik vienerius metus truko ir Kauno teisėsaugininkų ikiteisminis tyrimas dėl šio neeilinio įvykio. Teistų paramedikų pacientas, kuriam buvo 85-eri, mirė, praėjus aštuonioms dienoms po šio incidento.

Kauno klinikų neurochirurgai jau negalėjo niekuo senoliui padėti. Į šią gydymo įstaigą jis buvo atvežtas ir iš karto po įvykio. Tačiau po skubios operacijos vėliau grąžintas į Kėdainių ligoninę, kur pablogėjus sveikatos būklei, vėl atvežtas į Kauno klinikas.

Šeštą dešimtį įpusėjusį V. Balsį ir į septintą įkopusį R. Survilą į teisiamųjų suolą pasodino vienas 2018-ųjų liepos 29-ąją jiems tekęs iškvietimas. Tos dienos popietę minėtam senoliui žiūrint su žmona detektyvinį serialą, staiga skubiai prireikė į tualetą. Po kurio laiko žmona sunerimo, kad sutuoktinis pernelyg ilgai iš ten negrįžta. Tačiau iš pradžių dar manė, kad dėl to, jog beskubėdamas pamiršo lazdą, kuria pasiramsčiuodavo vaikščiodamas.

Po kurio laiko žmonai nuėjus į tualetą, sutuoktinis teigė, kad jam labai bloga. Bet nenorėjo, kad žmona kviestų greitąją. Dėl to ji puolė skambinti sūnui. O šis, parskubėjęs į namus ir pamatęs, kaip atrodo tėvas, liepė mamai nedelsiant kviesti medikus.

Šie, anot velionio artimųjų, atvyko labai greitai. Ir vyresnysis iš jų pagal pareigas – V. Balsys, apžiūrėjęs senolį, nusprendė skubiai vežti jį į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių.

Karščio įkaitai

Ištempti iš tualeto jame susmukusį nesąmoningą virš 100 kilogramų sveriantį pacientą šiaip taip pavyko dviese – jo sūnui su V. Balsiu.

Tačiau užkelti ligonį ant neštuvų su ratukais, nuleistais į minimalų aukštį, jau reikėjo trijų vyrų jėgos – prie jau minėtų prisijungė ir V. Balsio kolega R. Survila.

Susidorojus su šia užduotimi ir pritvirtinus pacientą trimis diržais prie neštuvų, šie pakelti iki 120 cm aukščio. Iš paciento kiemo į gatvę juos jau stūmė tik greitosios darbuotojai. Tačiau likus iki tarnybinio automobilio keliems metrams, V. Balsys nusprendė, kad prieš nukeliant neštuvus nuo šaligatvio į važiuojamąją kelio dalį, reikia padėti į automobilį sunkų nešulį su medicinos įranga, kabojusį jam ant peties.

Anot V. Balsio, tai buvo būtina tvyrant 28 laipsniams karščio, nes nešulys labai trukdė. Jis tikino perspėjęs kolegą, ką ketina daryti. Ir šis esą pasakė, kad viskas gerai. Nors R. Survila buvo linkęs teigti, kad neprisimena, ar V. Balsys jį perspėjo. Ir negali pasakyti, kas netrukus nutiko, nes neštuvai staiga pasviro į vieną pusę. Ir jis vienas šių tiesiog neišlaikė. O paciento artimieji taip pat buvo per toli.

Neštuvams nuvirtus ant šono, juose pritvirtintas pacientas trenkėsi galva į asfaltą.

Iškalbingi akcentai

V. Balsys tikino, kad nelaimė įvyko vos jam įlipus į greitosios automobilį. O atsisukęs į netikėtą triukšmą, jis pamatė ne tik ant šono gulinčius neštuvus su pacientu, bet ir kad jų ratai ties ligonio kojomis užsilenkę pusiau, o esantys prie galvos – statūs.

Anot nukentėjusiojo sutuoktinės, tuo metu, kai pasigirdo greitosios vairuotojo šūksnis: „Griūna!“, ji spėjo atkreipti dėmesį, kad du trečdaliai neštuvų – jau ant važiuojamosios kelio dalies, o galiniai ratai – dar ant šaligatvio. Dar po akimirksnio vienas iš pastarųjų jau buvo pakibęs ore. O tai, kas įvyko dar po sekundės, jau sutilpo į jos šūksnį: „Užmušė!“

Į šį sureagavo ir priešais gyvenanti kaimynė, kaip tik tuo metu išėjusi su draugėmis iš namų. Ji pasakojo teisėsaugininkams, kad apibėgus įvykio vietą užstojusį greitosios automobilį, išvydo kraujo dėmę. Ši buvo važiuojamojoje kelio dalyje – šalia jau ant ratukų pastatytų neštuvų, kuriuos medikai nesėkmingai bandė įstumti į savo automobilį. Pasiteiravus šių, ar nereikia padėti, sulaukta atsakymo, kad nieko čia nenutiko. Nors pristačius pacientą į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, ir V. Balsys, ir R. Survila, anot nukentėjusiojo artimųjų, atsiprašė jų už šį įvykį.

Teisinosi skirtingai

V. Balsį ir R. Survilą į teisiamųjų suolą pasodino teismo medicinos ekspertų išvada. Šioje buvo teigiama, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kurį patyrė jų pacientas, prilygsta sunkiam sveikatos sutrikdymui. Ir šis dėl paciento sveikatos būklės iki traumos bei vartotų medikamentų tapo jo mirties priežastimi.

V. Balsiui ir R. Survilai buvo pareikšti kaltinimai pažeidus ne vieną jų darbą reglamentuojančią instrukciją, akcentuojančią, kad, organizuojant paciento transportavimą neštuvais, privalu užtikrinti jo saugumą. O esant per dideliam svoriui, – kviesti aplinkinius žmones arba ugniagesius gelbėtojus. Ir taip dėl neatsargumo – pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sutrikdžius paciento sveikatą. V. Balsys kaltintas, kad neįsitikinęs, jog R. Survila vienas išlaikys neštuvus, paliko šį vieną. O R. Survila – kad saugiai neišlaikė neštuvų.

Asociatyvi Evaldo Šemioto nuotr.

Nei V. Balsys, nei R. Survila savo kaltės nepripažino. Nors neštuvų, kuriais transportuotas iš jų išmestas senolis, naudojimo instrukcijoje, kaip akcentuota kaltinamajame akte, nurodyta, kad jų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių bei buvimo su pacientu visą laiką.

V. Balsys teisinosi, kad paliko pacientą vieną su kolega, kai šis esą užfiksavo neštuvų, atstumtų iki pačios lygiausios vietos, stabdžius. O R. Survila – kad, jo nuomone, neštuvai apvirto todėl, kad „atsifiksavo jų priekinių ratų pakėlimo fiksatorius, kuriuo jie pakeliami ir užfiksuojami.“

Teigiamas kaltinamųjų sunkiu paciento sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo charakteristikas pateikė ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro administracija.

Atvirkštinis efektas

Su minėta ekspertų išvada, kad nukentėjusysis mirė dėl to, jog dėl turėtų lėtinių senatvės ligų gėrė kraują skystinančius vaistus, lėmusius patirtos galvos hematomos, numetus jį nuo neštuvų, išsiplėtimą, nesutiko ir nukentėjusiaisiais pripažinti velionio sutuoktinė bei sūnus.

Jų atstovas prašė perkvalifikuoti kaltinimą į sunkesnį – dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. O patys nukentėjusieji prašė priteisti iš abiejų teisiamųjų po 100 tūkst. eurų moralinį atlygį kiekvienam iš jų.

Tuo tarpu draudimo bendrovės, kurioje kaltinamieji buvo apdrausti, atstovas teisme pareiškė, kad jie padengia apdraustųjų padarytus nuostolius iki 35 tūkst. eurų. Tačiau, tik tada, jeigu civilinė atsakomybė neperauga į baudžiamąją.

V. Balsio advokatas po nukentėjusiųjų atstovo prašymo perkvalifikuoti kaltinimą į sunkesnį paprašė pakartotinės ekspertizės – ar paciento mirtis nebuvo nulemta jo turėtų gretutinių ligų, o ne įvykio metu patirtos galvos traumos. Ir šią bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis tokią ekspertizę skyrė.

Tačiau viskas baigėsi tuo, kad, atlikus pakartotinę ekspertizę, dėl kurios teko skelbti net aštuoniolikos mėnesių priverstinę pertrauką, per tą laiką ankstesnę prokurorę pakeitusi nauja – Ina Zabielienė pati paprašė pasunkinti kaltinimą teisiamiesiems, perkvalifikuojant jį į neatsargų gyvybės atėmimą. Tokį prašymą ji motyvavo tuo, kad papildomai apklausus teisme pakartotinę ekspertizę atlikusius Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertus bei specialistą-gydytoją, paaiškėjo naujos aplinkybės – kad velionio mirties priežastis – patirta galvos trauma.

Ilgai laukta kulminacija

Už neatsargų gyvybės atėmimą, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Ir jokios kitos alternatyvos nenumatyta.

Prokurorė I. Zabielienė siūlė V. Balsiui ir R. Survilai trejų metų įkalinimą, t. y. artimą vidurkiui bausmę, numatytą už neatsargų gyvybės atėmimą. Tai motyvuota tuo, kad nėra jokių jų kaltę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamieji net jos nepripažino.

Su prokurorės siūloma bausme sutiko nukentėjusieji bei jų atstovas, kurie labiau buvo susikoncentravę į argumentus, kodėl jiems turi būti priteisti prašomi ieškiniai. Be jau minėto šešiaženkle suma įkainoto moralinio atlygio velionio sutuoktinė dar prašė priteisti jai ir patirtą beveik 2 tūkst. eurų turtinę žalą.

Teisiamųjų advokatai prašė jų ginamuosius išteisinti, teigdami, kad į tokią situaciją, kaip šie, gali patekti kiekvienas iš mūsų.

Yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Savo advokatams antrino ir patys teisiamieji, sunkiai slėpę sutrikimą dėl prokurorės pasiūlytos bausmės ir net ašaras.

Bylą nagrinėjęs teisėjas R. Juodis pernai liepą paskelbė, kad V. Balsys ir R. Survila padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą ir skyrė abiem dvejų metų laisvės atėmimą, atidedant jo vykdymą vieneriems metams ir įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiųjų.

„Yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo,“ – teigta R. Juodžio nuosprendyje V. Balsiui ir R. Survilai, akcentuojant, kad jiedu padarė neatsargų nusikaltimą ir yra krištolinių biografijų – iki šiol ne tik neteisti, bet ir nebausti už administracinius nusižengimus.

Tik iš dalies tenkinti ir nukentėjusiųjų ieškiniai dėl moralinio atlygio. Velionio sutuoktinei iš draudimo bendrovės „Gjensidige“, kurioje buvo apdrausti teisiamieji, priteista 18 tūkst. eurų, o sūnui – 12 tūkst. eurų. Tačiau velionio sutuoktinės 1948,10 eurų ieškinys dėl patirtos turtinės žalos iš Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro priteistas pilnai. Kaip ir Kauno teritorinės ligonių kasos 3680,56 eurų ieškinys už medikų pastangas išgelbėti senolio gyvybę. Jis taip pat priteistas iš nuteistųjų darbovietės.

Dalis nuosprendžio pakeista

Minėtą nuosprendį apskundė ir nuteistieji, ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, ir nukentėjusieji.

Nagrinėjant šiuos skundus Kauno apygardos teisme V. Balsį ir R. Survilą jau atstovavo nauja advokatė – Aušra Ručienė.

Daugiau kaip pusmetį šiuos skundus nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės kolegija šiandien paskelbė, kad tenkina tik Všį Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro skundą, ir iš jo Kauno apylinkės teismo priteistą turtinę 1948,10 eurų žalą velionio sutuoktinei bei 3680,56 eurų žalą Valstybinei ligonių kasai už medikų pastangas išgelbėti velionio gyvybę taip pat peradresuoja draudimo bendrovei „Gjensidige“, kurioje šis centras buvo apsidraudęs. O nuteistųjų ir nukentėjusiųjų, iš kurių nė vienas skelbiant šį teismo sprendimą nedalyvavo, skundus atmeta.

Paskelbus šią nutartį, ji įsiteisėjo tą pačią akimirką. Nors teoriškai ir šis sprendimas dar gali būti apskųstas Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis priima nagrinėti jau ne visus skundus.

Lemtingas priepuolis

Kaip jau rašyta, ši byla dėl visuomenę sukrėtusio 2018-ųjų vasaros įvykio, į kurios teisiamųjų suolą buvo pasodintas apie 20 metų darbo stažą greitojoje medicinos pagalboje turintis Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus slaugos specialistas Vigintas Balsys bei panašų darbo stažą šioje srityje turėjęs buvęs šio skyriaus vairuotojas-sanitaras Ričardas Survila, buvo nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių teisme nuo 2019-ųjų vasaros. 

Beveik vienerius metus truko ir Kauno teisėsaugininkų ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio. Teisiamųjų pacientas, kuriam buvo 85-eri, mirė už aštuonių dienų po jo.

Kauno klinikų neurochirurgai jau negalėjo niekuo senoliui padėti. Į šią gydymo įstaigą jis buvo atvežtas ir iš karto po įvykio. Tačiau po skubios operacijos vėliau grąžintas į Kėdainių ligoninę, kur pablogėjus jo sveikatos būklei, vėl atvežtas į Kauno klinikas.

54-erių V.Balsį ir 63-ejų R.Survilą į teisiamųjų suolą pasodino vienas 2018-ųjų liepos 29-ąją jiems tekęs iškvietimas. Tos dienos popietę minėtam senoliui žiūrint su žmona detektyvinį serialą, jam  staiga skubiai prireikė į tualetą. Po kurio laiko žmona sunerimo, kad sutuoktinis pernelyg ilgai iš ten negrįžta. Tačiau iš pradžių dar manė, kad dėl to, jog beskubėdamas pamiršo lazdą, kuria pasiramsčiuodavo vaikščiodamas.

Po kurio laiko žmonai nuėjus į tualetą, sutuoktinis teigė, kad jam labai bloga. Bet nenorėjo, kad žmona kviestų greitąją. Dėl to ji puolė skambinti sūnui. O šis, parskubėjęs į namus ir pamatęs, kaip atrodo tėvas, liepė mamai nedelsiant kviesti medikus.

Šie, anot velionio artimųjų, atvyko labai greitai. Ir vyresnysis iš jų pagal pareigas – V.Balsys, apžiūrėjęs senolį, nusprendė skubiai vežti jį į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių.

Karščio įkaitai

Ištempti iš tualeto jame susmukusį nesąmoningą virš 100 kilogramų sveriantį pacientą šiaip taip pavyko dviese – jo sūnui su V.Balsiu.

Tačiau užkelti ligonį ant neštuvų su ratukais, nuleistais į minimalų aukštį, jau reikėjo trijų vyrų jėgos – prie jau minėtų prisijungė ir V.Balsio kolega R.Survila.

Neštuvams nuvirtus ant šono, juose pritvirtintas pacientas trenkėsi galva į asfaltą.

Susidorojus su šia užduotimi ir pritvirtinus pacientą trimis diržais prie neštuvų, šie pakelti iki 120 cm aukščio. Iš paciento kiemo į gatvę juos jau stūmė tik greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Tačiau likus iki tarnybinio automobilio keliems metrams, V.Balsys nusprendė, kad prieš nukeliant neštuvus nuo šaligatvio į važiuojamąją kelio dalį, reikia padėti į automobilį sunkų nešulį su medicinos įranga, kabojusį jam ant peties.

Anot V.Balsio, tai buvo būtina tvyrant 28 laipsniams karščio, nes nešulys labai trukdė. Jis tikino perspėjęs kolegą, ką ketina daryti. Ir šis esą pasakė, kad viskas gerai. Nors R.Survila linkęs teigti, kad neprisimena, ar V.Balsys jį perspėjo. Ir negali pasakyti, kas netrukus nutiko, nes neštuvai staiga pasviro į vieną pusę. Ir jis vienas šių tiesiog neišlaikė. O paciento artimieji taip pat buvo per toli.

Neštuvams nuvirtus ant šono, juose pritvirtintas pacientas trenkėsi galva į asfaltą.

A. Primost/BNS nuotr.

Iškalbingi akcentai

Ikiteisminio tyrimo metu V.Balsys teigė, kad nelaimė įvyko vos jam įlipus į greitosios automobilį. O atsisukęs į netikėtą triukšmą, jis pamatė ne tik ant šono gulinčius neštuvus su pacientu, bet ir kad jų ratai ties ligonio kojomis užsilenkę pusiau, o esantys prie galvos stovi statūs.

Anot nukentėjusiojo sutuoktinės, tuo metu, kai pasigirdo greitosios vairuotojo šūksnis: „Griūna!“, ji spėjo atkreipti dėmesį, kad du trečdaliai neštuvų – jau ant važiuojamosios kelio dalies, o galiniai ratai – dar ant šaligatvio. Dar po akimirksnio vienas iš pastarųjų jau buvo pakibęs ore. O tai, kas įvyko dar po sekundės, jau sutilpo į jos šūksnį: „Užmušė!“

Į šį sureagavo ir priešais gyvenanti kaimynė, kaip tik tuo metu išėjusi su draugėmis iš namų. Apibėgusios įvykio vietą joms užstojusį greitosios automobilį, moterys atkreipė dėmesį į kraujo dėmę važiuojamojoje kelio dalyje – šalia jau ant ratukų pastatytų neštuvų, kuriuos medikai nesėkmingai bandė įstumti į savo automobilį. Pasiteiravus šių, ar nereikia padėti, sulaukta atsakymo, kad nieko čia nenutiko. Nors pristačius pacientą į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, ir V.Balsys, ir R.Survila atsiprašė jo artimųjų už šį įvykį.

Teisinosi skirtingai

V.Balsį ir R.Survilą į teisiamųjų suolą pasodino teismo medicinos ekspertų išvada, kad paciento patirtas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu prilygsta sunkiam sveikatos sutrikdymui, kuris dėl jo sveikatos būklės iki traumos bei vartotų medikamentų tapo mirties priežastimi.

V.Balsiui ir R.Survilai buvo pareikšti kaltinimai pažeidus ne vieną jų darbą reglamentuojančią instrukciją, akcentuojančią, kad, organizuojant paciento transportavimą neštuvais, privalu užtikrinti jo saugumą. O esant per dideliam svoriui – kviesti aplinkinius žmones arba ugniagesius gelbėtojus. Ir taip dėl neatsargumo – pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sutrikdžius paciento sveikatą. V.Balsys kaltintas, kad neįsitikinęs, jog R.Survila vienas išlaikys neštuvus, paliko šį vieną. O R.Survila – kad saugiai neišlaikė neštuvų.

Nei V.Balsys, nei R.Survila savo kaltės nepripažino. Nors neštuvų, kuriais transportuotas vėliau iš šių išmestas senolis, naudojimo instrukcijoje, kaip akcentuota kaltinamajame akte, nurodyta, kad jų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių bei buvimo su pacientu visą laiką.

V.Balsys teisinosi, kad paliko pacientą vieną su kolega, kai šis esą užfiksavo neštuvų, atstumtų iki pačios lygiausios vietos, stabdžius. O R.Survila – kad, jo nuomone, neštuvai apvirto todėl, kad „atsifiksavo jų priekinių ratų pakėlimo fiksatorius, kuriuo jie pakeliami ir užfiksuojami.“

Teigiamas kaltinamųjų sunkiu paciento sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo charakteristikas teisėsaugininkams pateikė ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro administracija.

Atvirkštinis efektas

Su ekspertų išvada, kad nukentėjusysis mirė dėl to, jog dėl turėtų lėtinių senatvės ligų gėrė kraują skystinančius vaistus, kurie ir lėmė patirtos galvos hematomos, numetus jį nuo neštuvų, išsiplėtimą, kuo remiantis V.Balsiui ir R.Survilai buvo pareikštas kaltinimas sunkiai sutrikdžius šio savo paciento sveikatą dėl neatsargumo, nesutiko ir nukentėjusiaisiais pripažinti velionio sutuoktinė bei sūnus.

Jų atstovas prašė perkvalifikuoti kaltinimą į sunkesnį – dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. O patys nukentėjusieji prašė priteisti iš abiejų teisiamųjų po 100 tūkst. eurų moralinį atlygį kiekvienam iš jų.

Tuo tarpu draudimo bendrovės, kurioje kaltinamieji buvo apdrausti, atstovas teisme pareiškė, kad jie padengia apdraustųjų padarytus nuostolius iki 35 tūkst. eurų. Tačiau, tik tada, jeigu civilinė atsakomybė neperauga į baudžiamąją.

V.Balsio advokatas po nukentėjusiųjų atstovo prašymo perkvalifikuoti kaltinimą į sunkesnį paprašė pakartotinės ekspertizės – ar paciento mirtis nebuvo nulemta jo turėtų gretutinių ligų, o ne įvykio metu patirtos galvos traumos. Ir šią bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis tokią ekspertizę skyrė.

Tačiau viskas baigėsi tuo, kad, atlikus pakartotinę ekspertizę, dėl kurios teko skelbti net aštuoniolikos mėnesių priverstinę pertrauką, per tą laiką ankstesnę prokurorę pakeitusi nauja – Ina Zabielienė pati paprašė pasunkinti kaltinimą teisiamiesiems, perkvalifikuojant jį į neatsargų gyvybės atėmimą. Tokį prašymą ji motyvavo tuo, kad papildomai apklausus teisme pakartotinę ekspertizę atlikusius Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertus bei specialistą-gydytoją, paaiškėjo naujos aplinkybės – kad velionio mirties priežastis – patirta galvos trauma.

Ilgai laukta kulminacija

Už neatsargų gyvybės atėmimą, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Ir jokios kitos alternatyvos nenumatyta. 

Prokurorė I.Zabielienė siūlė V.Balsiui ir R.Survilai trejų metų įkalinimą, t. y. artimą vidurkiui bausmę, numatytą už neatsargų gyvybės atėmimą. Tai motyvuota tuo, kad nėra jokių jų kaltę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamieji net jos nepripažino.

Su prokurorės siūloma bausme sutiko nukentėjusieji bei jų atstovas, kurie labiau buvo susikoncentravę į argumentus, kodėl jiems turi būti priteisti prašomi ieškiniai. Be jau minėto šešiaženkle suma įkainoto moralinio atlygio velionio sutuoktinė dar prašė priteisti jai ir patirtą beveik 2 tūkst. eurų turtinę žalą.

Teisiamųjų advokatai prašė jų ginamuosius išteisinti, teigdami, kad į tokią situaciją, kaip šie, gali patekti kiekvienas iš mūsų.

Savo advokatams antrino ir patys teisiamieji, sunkiai slėpę sutrikimą dėl prokurorės pasiūlytos bausmės ir net ašaras.

Bylą nagrinėjęs teisėjas R.Juodis šiandien paskelbė, kad V.Balsys ir R.Survila padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą ir skyrė abiem dvejų metų laisvės atėmimą, atidedant jo vykdymą vieneriems metams ir įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiųjų, nors, kaip jau užsiminta, ikiteisminio tyrimo metu šie teigė, kad jiedu jau tai padarė, kai pristatė pacientą į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių. 

„Yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo“, – teigiama R.Juodžio nuosprendyje V.Balsiui ir R.Survilai, akcentuojant, kad jiedu padarė neatsargų nusikaltimą ir yra krištolinių biografijų – iki šiol ne tik neteisti, bet ir nebausti už administracinius nusižengimus.

Tik iš dalies tenkinti ir nukentėjusiųjų ieškiniai dėl moralinio atlygio. Velionio sutuoktinei iš draudimo bendrovės, kurioje buvo apdrausti teisiamieji, priteista 18 tūkst. eurų, o sūnui – 12 tūkst. eurų. Tačiau velionio sutuoktinės 1948,10 eurų ieškinys dėl patirtos turtinės žalos iš Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro priteistas pilnai. Kaip ir Kauno teritorinės ligonių kasos 3680,56 eurų ieškinys už medikų pastangas išgelbėti senolio gyvybę. Jis taip pat priteistas iš nuteistųjų darbovietės.

Šis nuosprendis dar gali būti apskųstas aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismui.

Lemtingas priepuolis

Ši neeilinė byla dėl visuomenę 2018-ųjų vasarą sukrėtusio įvykio, į kurios teisiamųjų suolą pasodintas apie 20 metų darbo stažą greitojoje medicinos pagalboje turintis Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus slaugos specialistas Vigintas Balsys bei panašų darbo stažą šioje srityje turėjęs buvęs šio skyriaus vairuotojas-sanitaras Ričardas Survila buvo nagrinėjama šiame teisme nuo 2019-ųjų vasaros.

Beveik vienerius metus truko ir Kauno teisėsaugininkų ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio. Teisiamųjų pacientas, kuriam buvo 85-eri, mirė už aštuonių dienų po jo.

Kauno klinikų neurochirurgai jau negalėjo niekuo senoliui padėti. Į šią gydymo įstaigą jis buvo atvežtas ir netrukus po įvykio bei skubiai operuotas. Tačiau po to vėl grąžintas į Kėdainių ligoninę, kur pablogėjus jo sveikatos būklei, vėl atvežtas į Kauno klinikas.

54-erių V.Balsį ir 63-ejų R.Survilą į teisiamųjų suolą pasodino vienas 2018-ųjų liepos 29-ąją jiems tekęs iškvietimas. Tos dienos popietę minėtam senoliui žiūrint su žmona detektyvinį serialą, jam staiga skubiai prireikė į tualetą. Po kurio laiko žmona sunerimo, kad sutuoktinis pernelyg ilgai iš ten negrįžta. Tačiau iš pradžių dar manė, kad dėl to, jog beskubėdamas pamiršo lazdą, kuria pasiramsčiuodavo vaikščiodamas.

Po kurio laiko žmonai nuėjus į tualetą, sutuoktinis teigė, kad jam labai bloga. Bet nenorėjo, kad žmona kviestų greitąją. Dėl to ji puolė skambinti sūnui. O šis, parskubėjęs į namus ir pamatęs, kaip atrodo tėvas, liepė mamai nedelsiant kviesti greitosios medikus.

Šie, anot velionio artimųjų, atvyko labai greitai. Ir vyresnysis iš jų pagal pareigas – V.Balsys, apžiūrėjęs senolį, nusprendė skubiai vežti jį į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių.

Karščio įkaitai

Ištempti iš tualeto jame susmukusį nesąmoningą virš 100 kilogramų sveriantį pacientą šiaip taip pavyko dviese – jo sūnui su V.Balsiu.

Tačiau užkelti ligonį ant neštuvų su ratukais, nuleistais į minimalų aukštį, jau reikėjo trijų vyrų jėgos – prie jau minėtų prisijungė ir V.Balsio kolega R.Survila.

Susidorojus su šia užduotimi ir pritvirtinus pacientą trimis diržais prie neštuvų, šie pakelti iki 120 cm aukščio. Iš paciento kiemo į gatvę juos jau stūmė tik greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Tačiau likus iki tarnybinio automobilio keliems metrams, V.Balsys nusprendė, kad prieš nukeliant neštuvus nuo šaligatvio į važiuojamąją kelio dalį, reikia padėti į automobilį sunkų nešulį su medicinos įranga, kabojusį ant jo peties.

Anot V.Balsio, tai buvo būtina tvyrant 28 laipsniams karščio, nes nešulys labai trukdė. Jis tikina perspėjęs kolegą, ką ketina daryti. Ir šis esą pasakė, kad viskas gerai. Nors R.Survila linkęs teigti, kad neprisimena, ar V.Balsys jį perspėjo. Ir negali pasakyti, kas netrukus nutiko, nes neštuvai staiga pasviro į vieną pusę. Ir jis vienas šių tiesiog neišlaikė. O paciento artimieji taip pat buvo per toli.

Neštuvams nuvirtus ant šono, juose pritvirtintas pacientas trenkėsi galva į asfaltą.

Iškalbingi akcentai

Ikiteisminio tyrimo metu V.Balsys teigė, kad nelaimė įvyko jam vos spėjus įlipti į greitosios automobilį. O atsisukęs į netikėtą triukšmą, jis pamatė ne tik ant šono gulinčius neštuvus su pacientu, bet ir kad jų ratai ties ligonio kojomis užsilenkę pusiau, o esantys prie galvos stovi statūs.

Anot nukentėjusiojo, patyrusio šio įvykio metu galvos traumą, žmonos, tuo metu, kai pasigirdo greitosios vairuotojo šūksnis: „Griūna!“, ji spėjo atkreipti dėmesį, kad du trečdaliai neštuvų – jau ant važiuojamosios kelio dalies, o galiniai ratai – dar ant šaligatvio. Dar po akimirksnio vienas iš pastarųjų jau buvo pakibęs ore. O tai, kas įvyko dar po sekundės, jau sutilpo į jos šūksnį: „Užmušė!“

Į šį sureagavo ir priešais gyvenanti kaimynė, kaip tik tuo metu išėjusi su draugėmis iš namų. Apibėgusios įvykio vietą joms užstojusį greitosios automobilį, moterys atkreipė dėmesį į kraujo dėmę važiuojamojoje kelio dalyje – šalia jau ant ratukų pastatytų neštuvų, kuriuos medikai nesėkmingai bandė įstumti į savo automobilį. Pasiteiravus šių, ar nereikia padėti, sulaukta atsakymo, kad nieko čia nenutiko. Nors pristačius pacientą į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, ir V.Balsys, ir R.Survila atsiprašė jo artimųjų už šį įvykį.

A. Primost/BNS nuotr.

Teisinosi skirtingai

V.Balsį ir R.Survilą į teisiamųjų suolą pasodino teismo medicinos ekspertų išvada, kad paciento patirtas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu prilygsta sunkiam sveikatos sutrikdymui, kuris dėl jo sveikatos būklės iki traumos bei vartotų medikamentų tapo mirties priežastimi.

V.Balsiui ir R.Survilai buvo pareikšti kaltinimai pažeidus ne vieną jų darbą reglamentuojančią instrukciją, akcentuojančią, kad, organizuojant paciento transportavimą neštuvais, privalu užtikrinti jo saugumą. O esant per dideliam svoriui, – kviesti aplinkinius žmones arba ugniagesius gelbėtojus. Ir taip dėl neatsargumo – pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sutrikdžius jo sveikatą. V.Balsiui pareikštas kaltinimas, kad neįsitikinęs, jog R.Survila vienas išlaikys neštuvus, paliko šį vieną. O R.Survilai – kad saugiai neišlaikė neštuvų.

Nei V.Balsys, nei R.Survila savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino. Nors neštuvų, kuriais transportuotas vėliau iš šių išmestas senolis, naudojimo instrukcijoje, kaip akcentuojama kaltinamajame akte, nurodyta, kad jų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių bei buvimo su pacientu visą laiką.

V.Balsys teisinosi, kad paliko pacientą vieną su kolega, kai šis esą užfiksavo neštuvų, atstumtų iki pačios lygiausios vietos, stabdžius. O R.Survila – kad, jo nuomone, neštuvai apvirto todėl, kad „atsifiksavo jų priekinių ratų pakėlimo fiksatorius, kuriuo jie pakeliami ir užfiksuojami.“

Teigiamas kaltinamųjų sunkiu paciento sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo charakteristikas teisėsaugininkams pateikė ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro administracija.

Atvirkštinis efektas

Nepripažino savo kaltės V.Balsys su R.Survila ir stoję prieš teismą.

Be to, su ekspertų išvada, kad nukentėjusysis mirė dėl to, jog dėl turėtų lėtinių senatvės ligų gėrė kraują skystinančius vaistus, kurie ir lėmė patirtos galvos hematomos, numetus jį nuo neštuvų, išsiplėtimą, kuo remiantis V.Balsiui ir R.Survilai buvo pareikštas kaltinimas sunkiai sutrikdžius šio savo paciento sveikatą dėl neatsargumo, nesutiko ir nukentėjusiaisiais pripažinti velionio sutuoktinė bei sūnus. Jų atstovas prašė perkvalifikuoti kaltinimą į sunkesnį – dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. O patys nukentėjusieji prašė priteisti iš abiejų teisiamųjų po 100 tūkst. eurų atlygį kiekvienam iš jų. Perkvalifikavus kaltinimą į neatsargų gyvybės atėmimą, už kurį gresia vieneriais metais griežtesnė bausmė nei dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, galima tikėtis didesnės teismo priteistos sumos. Nes draudimo bendrovės, kurioje kaltinamieji buvo apdrausti, atstovas teisme pareiškė, kad jie padengia apdraustųjų padarytus nuostolius iki 35 tūkst. eurų. Tačiau, tik tada, jeigu civilinė atsakomybė neperauga į baudžiamąją.

Tačiau V.Balsio advokatas po minėto nukentėjusiojo atstovo prašymo paprašė pakartotinės ekspertizės – ar paciento mirtis nebuvo nulemta jo turėtų gretutinių ligų, o ne įvykio metu patirtos galvos traumos. Ir šią bylą nagrinėjantis teisėjas Ričardas Juodis tokią ekspertizę skyrė.

Tačiau viskas baigėsi tuo, kad, atlikus pakartotinę ekspertizę, dėl kurios teko skelbti net aštuoniolikos mėnesių priverstinę pertrauką, per tą laiką ankstesnę prokurorę pakeitusi nauja paprašė pasunkinti kaltinimą teisiamiesiems, perkvalifikuojant jį į neatsargų gyvybės atėmimą. Tokį prašymą ji motyvavo tuo, kad papildomai apklausus teisme pakartotinę ekspertizę atlikusius Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertus bei specialistą-gydytoją, paaiškėjo naujos aplinkybės – kad velionio mirties priežastis – patirta galvos trauma.

T. Merkelevičiaus/BNS nuotr.

Ilgai laukta kulminacija

Už neatsargų gyvybės atėmimą gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Ir jokios kitos alternatyvos nenumatyta. Tik laisvės atėmimas.

Vakar įvykusiose šios bylos baigiamosiose kalbose prokurorė pasiūlė kaltinamiesiems trejų metų įkalinimą, t. y. artimą vidurkiui bausmę, numatytą už neatsargų gyvybės atėmimą. Tai motyvuota tuo, kad nėra jokių jų kaltę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamieji net jos nepripažino.

Su prokurorės siūloma bausme sutiko nukentėjusieji bei jų atstovas, kurie labiau buvo susikoncentravę į argumentus, kodėl jiems turi būti priteisti prašomi ieškiniai. Be jau minėto šešiaženkle suma įkainoto moralinio atlygio velionio sutuoktinė dar prašo priteisti jai ir patirtą beveik 2 tūkst. eurų turtinę žalą.

Teisiamųjų advokatai prašė jų ginamuosius išteisinti, teigdami, kad į tokią situaciją, kaip šie, gali patekti kiekvienas iš mūsų.

Savo advokatams antrino ir patys teisiamieji, sunkiai slėpę sutrikimą dėl prokurorės pasiūlytos bausmės ir net ašaras.

Teismas savo sprendimą skelbs kitą mėnesį.

Kaip praneša LNK žinios, gydytoja įtaria, kad pacientas gali sirgti sunkia plaučių uždegimo forma – pneumonija. Bet diagnozei patvirtinti arba atmesti reikalingi tyrimai, kuriems atlikti Širvintų ligoninė neturi reikalingos įrangos. 

Gydytoja pasakoja, kokį atsakymą gavo iš Santaros klinikų Pulmonologijos skyriaus vedėjo. „Jis pasakė, kad ligonis yra paliatyvus, negydomas. Negalime mes nuspręsti gydytojai, ar jis paliatyvus, negydomas, mes gi ne dievai. Tokiu atveju aš jo paprašiau parašyti į eilę, jis numetė ragelį ir daugiau nekalbėjo“, – sakė Z. Milčienė.

Anot gydytojos, pacientui buvo leidžiama daug skirtingų antibiotikų, bet sveikata negerėjo. „Sakė, tai dar leiskit antibiotikus. Sakau, kad tiek, kiek Lietuvoje yra antibiotikų, jau suleisti, tai sakykit, ką iš užsienio užsakyti. Tai jis, aišku, nieko neatsakė, ir numetė ragelį. Skambinau ne vieną kartą, bet telefono nekėlė“, – pasakojo medikė.

Širvintų medikė sako, kad Santaros medikų prašė ne gydyti pacientą, o tik atlikti tyrimus. „Pas mus juk nėra kompiuterio, nebūtinai kompiuterio, gal padaryti dėl bronchų. Reikėtų ir instrumentinio tyrimo, kad atmesti ar patvirtinti diagnozę. Injekcijų suleidimas tai nėra svarbiausia, svarbiausia gydymui – teisinga diagnozė. Bet, kai gydytojai kalba taip atsainiai, paniekinančiai“, – sakė Z. Milčienė. 

Anot Santaros klinikų vadovybės, tarp Širvintų ligoninės Vidaus ligų gydytojos ir Santaros klinikų pulmonologo įvyko nesusipratimas. Širvintų gydytoja pagalbos prašė ne to specialisto.

„Tiesiog negalėjo atsakyti į tuos klausimus, kurie buvo kelti. Tai buvo susiskambinta su kitu žmogumi ir tie klausimai dabar sprendžiami. Ir, manau, kad tą situaciją mes išspręsime“, – LNK žinioms sakė Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas. 

Anot Santaros klinikų direktoriaus medicinai, pagalbos Širvintų medikė turėjo prašyti klinikų administracijos. 

„Kai kuriais atvejais tie pacientai būna gana sudėtingi ir vienos disciplinos specialistų kompetencijos yra nepakankamos, kad būtų išspręsti klausimai. Ir tokie klausimai sprendžiami aukštesniame – administracijos – lygyje“, – sakė V. Pečeliūnas.

Kol medikai aiškinasi tarpusavyje, sunkus ligonis tebeguli Širvintų ligoninėje ir kada bus atvežtas tirti į Vilnių – neaišku. 

Moteris pasakoja, kad rugpjūčio 17 dieną garbaus amžiaus, tačiau puikiai savimi pasirūpinti galinčiui tėčiui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir vyras, kurį kamavo aukštas kraujo spaudimas ir krūtinės skausmai, buvo nuvežtas į Respublikinę Panevėžio ligoninę.

„Priėmimo skyriuje suteikus pagalbą ir įvertinus būklę, jis buvo paguldytas į 2-ąjį Vidaus ligų skyrių. Visi žinome, kad šiuo metu lankyti ir rūpintis savo artimaisiais uždrausta, o gauti visą informaciją tik nuotoliniu būdu – misija neįmanoma. Su skyriaus gydytoja ir slaugutėmis susisiekti sekėsi sunkiai, o ir bendravimas buvo ne iš maloniųjų, – pamena moteris. – Kai pavyko prisiskambinti į skyrių, slaugė mane informavo, kad tėčiui, kuris pats vaikšto ir pavalgo, reikalingos sauskelnės ir jis yra maitinamas. Vėliau paaiškėjo, kad jis buvo pririštas prie lovos.“

Į namus tėtį parsivežiau su mėlynėmis, sutrenkta galva, prislopintą vaistais, nesiorientuojantį laike ir neatpažįstantį artimųjų.

Moteris pasakoja, kad priežasčių, kodėl jos tėvas buvo pririštas prie lovos, sužinoti nepavyko. Anot panevėžietės, jai nebuvo suteikta informacija ir apie tėvui atliktų tyrimų rezultatus. Laima K. nepasidavė ir kreipėsi į ligoninės administraciją ir tik tuomet sulaukė tėvą gydančios medikės skambučio. 

„Po pokalbio, kuris buvo ne itin malonus, pasitariau su broliu ir nusprendėme, kad tėvelį iš ligoninės pasiimame. Apie tai pranešus gydytojai, gavau dar vieną šoko dozę – pranešė, kad jis yra susižeidęs, nes neva griuvo. Kur ir kada tai įvyko niekas nematė, o artimiesiems pranešti būtinybės nebuvo. Į namus tėtį parsivežiau su mėlynėmis, sutrenkta galva, prislopintą vaistais, nesiorientuojantį laike ir neatpažįstantį artimųjų. Niekam nelinkiu tokių išgyvenimų. Žmonės, nesvarbu kokios jūsų pareigos išlikime žmonėmis. Gerbkime vieni kitus“, – rašo moteris.

"Facebook" nuotr.

Portalui kauno.diena.lt Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovai situaciją pakomentavo itin lakoniškai. „Sutinkame, kad atvejis yra nemalonus nei pacientui, nei artimiesiems, nei ligoninės personalui. Dėl šio nepageidaujamo įvykio, kuris nutiko pacientui,  pradėtas neplaninis audito tyrimas – siekiama išsiaiškinti priežastis, kad ateityje būtų galima išvengti panašių situacijų“, – teigė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Mindaugas Vaitkus.

Viskas dėl pinigų?

Atlikti šią ekspertizę teismo prašė vieno iš teisiamųjų advokatas. Tai buvo jo atsakas į nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažintų velionio sutuoktinės bei sūnaus atstovo prašymą perkvalifikuoti teisiamiesiems pareikštą kaltinimą į neatsargų gyvybės atėmimą.

Atsakomybė už tai – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, yra vieneriais metais griežtesnė, negu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, kuo yra kaltinami teisiamieji. Ir taip pat nenumatyta jokios kitos alternatyvos – tik laisvės atėmimas.

Be to, pripažinus teisiamuosius kaltais dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, iš jų būtų galima prisiteisti ir didesnius ieškinius. O velionio sutuoktinė ir sūnus prašo priteisti iš abiejų teisiamųjų po 100 tūkst. eurų atlygį kiekvienam iš jų.

Teisme apklaustas draudimo bendrovės, kurioje teisiamieji buvo apdrausti, atstovas pareiškė, kad jie padengia apdraustųjų padarytus nuostolius iki 35 tūkst. eurų. Tačiau, tik tada, jeigu civilinė atsakomybė neperauga į baudžiamąją, kaip yra šiuo atveju. Pastaruoju draudimo bendrovė nedengia jokių nuostolių.

Į šios bylos teisiamųjų suolą pasodintiems Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus slaugos specialistui Vigintui Balsiui bei vairuotojui-sanitarui Ričardui Survilai pareikštas kaltinimas remiasi ekspertų išvada, kad jų pacientas mirė dėl to, jog dėl turėtų lėtinių senatvės ligų gėrė kraują skystinančius vaistus, kurie ir lėmė patirtos galvos hematomos, numetus jį nuo neštuvų, išsiplėtimą. Tačiau, V.Balsio advokatas paprašė skirti pakartotinę ekspertizę – ar paciento mirtis nebuvo nulemta jo turėtų gretutinių ligų, o ne įvykio metu patirtos galvos traumos. Ir šią bylą nagrinėjantis teisėjas Ričardas Juodis tokią ekspertizę skyrė.

Lemtingas priepuolis

Ši neeilinė byla dėl visuomenę 2018-ųjų vasarą sukrėtusio įvykio, į kurios teisiamųjų suolą pasodinti apie 20-ies metų darbo stažą greitojoje medicinos pagalboje turintys 52-ejų metų V.Balsys ir 61-erių R.Survila, įstrigusi teisme jau vienerius metus. Beveik tiek pat truko ir Kauno teisėsaugininkų ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio.

Teisiamųjų pacientas, kuriam buvo 85-eri, mirė už aštuonių dienų po šio įvykio. Kauno klinikų neurochirurgai jau negalėjo niekuo jam padėti. Į šią gydymo įstaigą senolis buvo atvežtas ir netrukus po įvykio bei skubiai operuotas. Tačiau po to vėl grąžintas į Kėdainių ligoninę, kur pablogėjus jo sveikatos būklei, vėl atvežtas į Kauno klinikas.

V.Balsys ir R.Survila yra teisiami dėl 2018-ųjų liepos 29-osios įvykio, kai velionio artimieji išsikvietė juos pagalbon. Tos dienos popietę senoliui žiūrint su žmona detektyvinį serialą, jam staiga skubiai prireikė į tualetą. Po kurio laiko žmona sunerimo, kad sutuoktinis pernelyg ilgai iš ten negrįžta. Tačiau iš pradžių dar manė, kad dėl to, jog beskubėdamas pamiršo lazdą, kuria pasiramsčiuodavo vaikščiodamas.

Po kurio laiko žmonai nuėjus į tualetą, sutuoktinis teigė, kad jam labai bloga. Bet nenorėjo, kad žmona kviestų greitąją. Dėl to ji puolė skambinti sūnui. O šis, parskubėjęs į namus ir pamatęs, kaip atrodo tėvas, liepė mamai nedelsiant kviesti greitosios medikus.

Šie, anot velionio artimųjų, atvyko labai greitai. Ir vyresnysis iš jų pagal pareigas – V.Balsys, apžiūrėjęs senolį, nusprendė skubiai vežti jį į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių.

Trenkėsi galva į asfaltą

Ištempti iš tualeto jame susmukusį nesąmoningą virš 100 kilogramų sveriantį pacientą šiaip taip pavyko dviese – jo sūnui su V.Balsiu.

Tačiau užkelti ligonį ant neštuvų su ratukais, nuleistais į minimalų aukštį, jau reikėjo trijų vyrų jėgos – prie jau minėtų prisijungė ir V.Balsio kolega R.Survila.

Susidorojus su šia užduotimi ir pritvirtinus pacientą trimis diržais prie neštuvų, šie pakelti iki 120 cm aukščio. Iš paciento kiemo į gatvę juos jau stūmė tik greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Tačiau likus iki greitosios automobilio keliems metrams, V.Balsys nusprendė, kad prieš nukeliant neštuvus nuo šaligatvio į važiuojamąją kelio dalį, reikia padėti į automobilį ant peties pasikabintą sunkų nešulį su medicinos įranga.

Anot V.Balsio, tai buvo būtina tvyrant 28 laipsniams karščio, nes minėtas nešulys labai trukdė. Jis tikina perspėjęs kolegą, ką ketina daryti. Ir šis esą pasakė, kad viskas gerai. Nors R.Survila linkęs teigti, kad neprisimena, ar V.Balsys jį perspėjo. Ir negali pasakyti, kas netrukus nutiko, nes neštuvai staiga pasviro į vieną pusę. Ir jis vienas šių tiesiog neišlaikė. O paciento artimieji taip pat buvo per toli.

Neštuvams nuvirtus ant šono, juose pritvirtintas pacientas trenkėsi galva į asfaltą.

Kaltinimai – skirtingi

Ikiteisminio tyrimo metu V.Balsys teigė, kad nelaimė įvyko jam vos spėjus įlipti į greitosios automobilį. O atsisukęs į netikėtą triukšmą, jis pamatė ne tik ant šono gulinčius neštuvus su pacientu, bet ir kad jų ratai ties ligonio kojomis užsilenkę pusiau, o esantys prie galvos stovi statūs.

Anot nukentėjusiojo, patyrusio šio įvykio metu galvos traumą, žmonos, tuo metu, kai pasigirdo greitosios vairuotojo šūksnis: "Griūna!", ji spėjo atkreipti dėmesį, kad du trečdaliai neštuvų – jau ant važiuojamosios kelio dalies, o galiniai ratai – dar ant šaligatvio. O po akimirksnio vienas iš pastarųjų – jau pakibęs ore. Tai, kas įvyko dar po sekundės, jau sutilpo į jos šūksnį: "Užmušė!"

Į šį sureagavo ir priešais gyvenanti kaimynė, kaip tik tuo metu išėjusi su draugėmis iš namų. Apibėgusios įvykio vietą joms užstojusį greitosios automobilį, moterys atkreipė dėmesį į kraujo dėmę važiuojamojoje kelio dalyje – šalia jau ant ratukų pastatytų neštuvų, kuriuos medikai nesėkmingai bandė įstumti į savo automobilį. Pasiteiravus šių, ar nereikia padėti, sulaukta atsakymo, kad nieko čia nenutiko. Nors pristačius pacientą į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, ir V.Balsys, ir R.Survila atsiprašė jo artimųjų už šį įvykį.

V.Balsys ir R.Survila kaltinami pažeidę ne vieną jų darbą reglamentuojančią instrukciją, akcentuojančią, kad organizuojant paciento transportavimą neštuvais privalu užtikrinti jo saugumą. O esant per dideliam svoriui, kviesti aplinkinius žmones arba ugniagesius gelbėtojus. Ir taip dėl neatsargumo – pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sutrikdžius jo sveikatą. V.Balsys – kad neįsitikinęs, jog R.Survila vienas išlaikys neštuvus, paliko šį vieną. O pastarasis – kad saugiai neišlaikė neštuvų.

Kaltės nepripažįsta

Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad incidento metu paciento patirtas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu prilygsta sunkiam sveikatos sutrikdymui, kuris dėl pastarojo sveikatos būklės iki traumos bei vartotų medikamentų tapo jo mirties priežastimi.

Nei V.Balsys, nei R.Survila savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino. Nors neštuvų, kuriais transportuotas vėliau iš šių išmestas senolis, naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad jų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių bei buvimo su pacientu visą laiką.

V.Balsys linkęs teisintis, kad paliko pacientą vieną su kolega, kai šis esą užfiksavo neštuvų, atstumtų iki pačios lygiausios vietos, stabdžius. O R.Survila – kad, jo nuomone, neštuvai apvirto todėl, kad "atsifiksavo jų priekinių ratų pakėlimo fiksatorius, kuriuo jie pakeliami ir užfiksuojami."

VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriame jiedu dirba ir toliau, administracija kaltinamuosius sunkiu paciento sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo linkusi charakterizuoti teigiamai.

Nė vienas iš jų parodymų teisme dar nedavė. Tačiau, pagarsinus kaltinamąjį aktą, abu pakartojo, kad savo kaltės nepripažįsta.

Vyras apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plikas. Vilkėjo kamufliažine rusvos spalvos pižama, avėjo šlepetes.

Gyventojus, atpažinusius, ar ką nors žinančius apie A. Kukuraičio buvimo vietą bei turinčius kitos tyrimui reikšmingos informacijos, prašoma skambinti telefonu +370 700 65715 arba skubios pagalbos tarnybų telefonu – 112.