Baltarusijoje jau daugiau kaip du mėnesius vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

„Niekas nesiruošia „draskyti į skutus“ Aliaksandro Lukašenkos... Į valdžią ateis žmonės, kurie labai griežtai ir tiksliai laikysis konstitucijos, rinkimų įstatymų ir baudžiamosios teisės, šalies administracinio kodekso ir visų kitų teisės aktų, reguliuojančių mūsų visuomenės gyvenimą“, – per trečiadienį surengtą spaudos konferenciją sakė P. Latuška.

„Jeigu valdininkas įvykdė baudžiamąjį nusikaltimą, jo atžvilgiu būtų taikomos atitinkamos kvotos ir tyrimo procedūros, – kalbėjo opozicionierius. – Jeigu tyrėjai nuspręstų, kad būtina iškelti kaltinimus – kaltinimai [būtų iškelti] ir vyktų teismas. Tuomet tik teismas gali pripažinti kaltę arba nekaltumą bei atsakomybės laipsnį.“

Atsistatydint spaudžiamas A. Lukašenka antradienį pareiškė, kad jam pasitraukus iš valdžios jo šalininkai būtų „sudraskyti į gabalus“.

Niekas nesiruošia „draskyti į skutus“ Aliaksandro Lukašenkos...

„Kalbant apie Baltarusijos prezidentą, jis nėra įsikibęs valdžios pamėlusiomis rankomis... Klausimas ne apie mane – klausimas, kad nutiks jums be manęs, – A. Lukašenkos žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA. – Jums reikės gyventi šioje šalyje. Ir kas bus? Galvojate, kad mūsų arba jūsų pasigailės?... Tiesiog sudraskys į gabalus.“

Kalbėdamas apie dabartinio režimo pareigūnų galimybes likti savo postuose P. Latuška sakė, kad „visos sveikos pajėgos, visi profesionalai, visi, pasiruošę tarnauti... žmonėms ir valstybei, o ne konkrečiam asmeniui – kuris kažkodėl deda lygybės ženklą „Aš – tai valstybė“ – šie žmonės bus reikalingi ir, be abejo, nauja valdžia jais naudosis“.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kur buvo A. Lukašenkos varžovė per prezidento rinkimus ir laiko save tų rinkimų nugalėtoja, savo ruožtu antradienį pažadėjo ateityje atleisti nuo potencialios liustracijos šalies jėgos struktūras, su sąlyga, kad jos iki savaitės pabaigos pereis „liaudies pusėn“.

„Liaudies ultimatumas yra jūsų galimybė stoti baltarusių pusėn. Jei nesutinkate vykdyti nusikalstamų įsakymų – nedarykite to“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė S. Cichanouskaja.

Baltarusių opozicijos lyderė pažadėjo, kad „bus asmeniškai patraukti atsakomybėn tik įvykdžiusieji nusikaltimų“ ir kad „visuotinės liustracijos nebus“.

S. Cichanouskaja pabrėžė, kad „naujajai Baltarusijai“ reikalinga teisėsaugos institucijų sistema, ir pasiūlė jos darbuotojams bendradarbiauti su opozicija, taip pat padaryti „viešą pareiškimą dėl savo žmonių palaikymo“.

„Liaudies ultimatumas yra jūsų galimybė stoti baltarusių pusėn. Jei nesutinkate vykdyti nusikalstamų įsakymų – nedarykite to“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė S. Cichanouskaja.

Baltarusių opozicijos lyderė pažadėjo, kad „bus asmeniškai patraukti atsakomybėn tik įvykdžiusieji nusikaltimų“ ir kad „visuotinės liustracijos nebus“.

S. Cichanouskaja pabrėžė, kad „naujajai Baltarusijai“ reikalinga teisėsaugos institucijų sistema, ir pasiūlė jos darbuotojams bendradarbiauti su opozicija, taip pat padaryti „viešą pareiškimą dėl savo žmonių palaikymo“.

Baltarusijoje jau daugiau kaip du mėnesius vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Spaudžiama režimo į Lietuvą po balsavimo pasitraukusi  S. Cichanouskaja laiko save rinkimų nugalėtoja. Ši 38 metų politikos naujokė nusprendė balotiruotis į prezidento postą, kai jos vyras Siarhejus Cichanouskis, taip pat ketinęs mesti iššūkį A. Lukašenkai, buvo įkalintas.

Baltarusijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė S. Cichanouskajos tarptautinę paiešką.

S. Cichanouskaja savo ruožtu spalio 13-ąją paskelbė Minsko režimui „liaudies ultimatumą“ ir pagrasino nacionaliniu streiku, jeigu valstybės vadovas neatsistatydins, nebus nutrauktas smurtas prieš demonstrantus ir nebus paleisti politiniai kaliniai.

Dienraščiui „Lietuvos žinios“ A. Urmonas teigė, kad galutinį tašką šiame procese pradėti turėtų tas, kas ir pradėjo – Seimas. „Praėjo visi protingi terminai, daugiau nieko vertinga nerasime“, – sakė komisijos, vertinančios duomenis apie slaptą asmenų bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, vadovas A. Urmonas.

Jis vylėsi, kad šiame Seime rasis politinės valios paskelbti liustracijos pabaigą. Komisijos pirmininkas teigė šį klausimą pernai priminęs parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui „valstiečiui“ Vytautui Bakui, bet kol kas jokios reakcijos nesulaukė. „Gal laukiama, kol liustracija bus pamiršta ir nunyks savaime?“ – svarstė jis.

V. Bakas sutiko, kad šis procesas užsitęsė per ilgai. „Tikrai reikia dėti tašką. Pamėginsiu įsigilinti, kiek dar laiko liustracijai gali reikėti ir kokio rezultato siekiama“, – žadėjo parlamentaras.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia   KGB  dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais Lietuvoje su KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) praėjusią savaitę baigė viešinti sovietų saugumo KGB archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą. Centras pažymėjo, kad šis sąrašas turi būti vertinamas kritiškai, nes nors visi į sąrašą įrašyti agentai buvo verbuojami, tačiau ne visi su sovietiniu saugumu norėjo bendradarbiauti, be to, ne visų agentų darbas vertintinas vienodai.

LGGRTC baigus skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis rezonanso sulaukė žinia, kad sovietų okupacijos metais užverbuoti dirbti KGB agentais buvo aktorius Donatas Banionis ir dirigentas Saulius Sondeckis.

A, Urmonas piktinosi, kad interneto svetainėje kgbveikla.lt buvo paskelbta informacija pastaroji informacija. Anot jo, KGB buvo svarbu, kad kuo daugiau žmonių būtų sutepta, paženklinta neigiamu spaudu. „Tiems, kurie važiuodavo į užsienį, pakišdavo pasirašyti popierėlį. Kartais ir be žmogaus žinios įformindavo. Jei žmogus informacijos neteikdavo, po kurio laiko jį išbraukdavo. Todėl daugelis žmonių, galiu sakyti iš komisijos praktikos, neteikdavo jokių žinių ir būdavo išbraukiami“, – pasakojo A. Urmonas.

Perkeliant buvusių slaptų sovietų saugumo bendradarbių bylas iš Valstybės saugumo departamento (VSD) į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) nė viena jų nedingo, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

„Kiek aš teiravausi, bylos visos sutampa. Nė viena nedingo“, - BNS sakė A.Paulauskas.

Taip jis komentavo LGGRTC saugomų prisipažinusių slaptų KGB bendradarbių bylų inventorizavimo rezultatus. Inventorizaciją atliko VSD.

Ją atlikti nurodė gegužės pradžioje nurodė valdančiųjų partijų politinė taryba. Mat įtarta, kad galėjo dingti dešimtys KGB talkininkų bylų, kuriose informacija pažymėta slaptumo žyma. Apie tai LRT televizijai yra sakęs „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas.

VSD atstovai ir tyrimo išvadas gavusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė jų nekomentavo.

A.Paulausko teigimu, inventorizaciją vykdę saugumiečiai trūkumų tvarkant bylas surado, tačiau jie nėra reikšmingi. LGGRTC paprašyta šiuos trūkumus pašalinti.

„VSD nekonstatavo, kad išplėšti lapai iš bylų, bet, pavyzdžiui, su numeracija yra nesklandumų. Būna 270 puslapis byloje, prasideda vėliau 300. Man paaiškino, kad tai tiesiog techninis trūkumas. Kaip informavo saugumas, gal jie patys pripainiojo, nes čia tikrai ne dėl Burauskaitės (LGGRTC direktorės) tos problemos kilo“, - teigė politikas.

„Tinklalapis, į kurį norėta bylų registrą padaryti, nėra apsaugotas pagal reikalavimus, susirašinėjimuose ne visada buvo taikomos slaptumo žymos“, - KGB bendradarbių bylų tvarkymo trūkumus vardijo politikas.

Prisipažinusių KGB bendradarbių bylos iš Saugumo departamento į LGGRTC perkeltos 2011 metais.

Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš kurį laiką svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe ir prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu. Tuomet esą pritarta, kad tokių žmonių pavardės gali būti paskelbtos. Tačiau paaiškėjus, kad jiems buvo garantuotas slaptumas, valdantieji nusprendė KGB bendradarbių bylų įslaptinimą pratęsti 75 metams - ilgiausiai kiek leidžia įstatymas.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Seimas antradienį nusprendė, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius sovietų specialiosios tarnybos KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus. Už tokį įstatymą balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 12, susilaikė 17 Seimo narių.

Projektą inicijavusi Vyriausybė siūlė prisipažinusius įslaptinti visam laikui, bet šią nuostatą pakeitė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Komitetas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į kitų NATO valstybių praktiką, informacija negali būti įslaptinama neribotam laikui, o ilgiausias įstatyme numatytas informacijos įslaptinimo terminas - 75 metai. Komitetas taip pat pažymi, kad įslaptinimo terminas pagal galiojančius teisės aktus gali būti pratęstas.

Pataisų šalininkai pabrėžė, kad prisipažinusiems slaptumą yra garantavusi valstybė, o jų paskelbimas būtų naudingas Rusijos slaptosioms tarnyboms.

„Būkime garbingi prieš tuos žmones, kurie patikėjo valstybe, kurie pripažino savo klaidą ir nesulyginkime jų su tais, kurie paniekino mūsų valstybę, ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių valstybei netapo žinomas jų bendradarbiavimo su šia sovietų struktūra faktas. Jauskime atsakomybę už valstybės duotus įsipareigojimus“, - sakė liberalas Vitalijus Gailius.

Konservatorius Arvydas Anušauskas sakė, kad „didžiausia FSB sėkmė būtų žinoti tuos žmones, kurie savo laiku atsisakė bendradarbiauti su KGB ir užpildė Valstybės saugumo departamento parengtas anketas“.

„Aš neginu slapto bendradarbiavimo fakto, tačiau įstatymo principai, kurie buvo įdėti savo laiku prieš 15 metų į įstatymą, buvo tokie, kad šis įstatymas neliečia pretenduojančių eiti į politiką, į teisėjus, į prokurorus, į prezidentus, į ministrus, t.y. jokia apsauga jiems netaikoma. Dažnai spekuliuojama, kad yra žmonės (slapti prisipažinę bendradarbiai), kurie vaizduoja patriotus ir sėdi politikoj, šiuo atveju tai žmonės, kurių politikoje ir nėra, tai dažniausiai eiliniai mūsų piliečiai, kurie savo laiku prisiėmė tam tikrą atsakomybę ir informavo apie tuos žmones, kurie dirbo KGB, apie jų metodus, informavo, jei su jais mėgino susisiekti dabartinės Rusijos slaptosios tarnybos, ir buvo ne vienas toks atvejis“, - kalbėjo A.Anušauskas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas su tuo nesutiko, teigdamas, jog su šalies nepriklausomybe daugelis gyventojų turėjo savo lūkesčių, bet ne visi jie išsipildė - kodėl tada esą reikėtų ginti prisipažinusių bendradarbiu lūkesčius likti nežinomais. Jis teigė norintis „žinoti tuos žmones, kad jie šiandien nevaidintų herojų“.

„Atsakydamas apie lūkesčius, aš manau, kad prieš 25 metus daugelis lietuvių patikėjo labai gražiais lūkesčiais, ne visus tuos lūkesčius valstybė įvykdė, todėl mes pirmaujame pagal emigravusių žmonių skaičių iš Lietuvos. Kažkodėl mes pamirštame tuos lūkesčius, bet pradedame galvoti apie labai mažos grupės žmonių, kurie gal suklydo pasirašydami bendradarbiavimą su KGB, bet praėjo 25 metai. Aš nelaikau jokio pykčio tiems žmonėms,bet aš noriu žinoti tuos žmones, kad jie šiandien nevaidintų herojų, nevaidintų patriotų“, - sakė A.Sysas.

„Tikrai niekada negalvojau, kad turėsiu ginti slapta bendradarbiavusius su KGB asmenis nuo socialdemokratų“, - replikavo liberalė Dalia Kuodytė, buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė. „Tai, kas šiandien kalbama, tikrai laikyčiau nesusipratimu. Kai buvo priimamas šitas įstatymas, nebuvo kalbama apie jokią galimybę išslaptinti šiuos asmenis, jiems buvo pasakyta vienareikšmiškai - ateikit, prisipažinkit ir valstybė saugos jus nuo informacijos viešinimo ir kitų valstybių įtakų“.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis teigė, kad prisipažinimo faktas „dabar nieko nereiškia“. „Būdami įslaptintais, kai visuomenė apie juos nežino, jie gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir kas gali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai“, - sakė Z.Jedinskis.

Iki šiol įstatymas numatė, kad prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinami, tačiau šiemet sueina terminas, kai jų byloms baigia galioti slaptumo žyma.

Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš kurį laiką svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu, bet idėjos atsisakyta.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys. Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Valstybės saugumo departamento (VSD) atliktos inventorizacijos dėl buvusių sovietų saugumo bendradarbių bylų saugojimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) išvados yra įslaptintos, teigia Seimo pirmininkė.

„Patikrinimas yra atliktas, išvados yra pateiktos ir daugiau komentarų nebus, nes yra atitinkamos slaptumo žymos“, - BNS sakė L.Graužinienė.

VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas BNS patvirtino, kad ant tyrimo išvadų yra uždėta slaptumo žyma.

Patikrinti prisipažinusių KGB bendradarbių bylas saugantį LGGRTC gegužės pradžioje buvo nusprendę valdantieji.

„VSD turi patikrinti, ar ten viskas tvarkoj, kaip buvo perduota, pagal aprašus, kai gausime patikrinimo aktą, tada spręsime (dėl slaptumo). Reikia patikrinti, ar ten tas pats, kas buvo perduota, ar yra tam tikros netvarkos“, - tada sakė L.Graužinienė.

LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė stebisi, kad inventorizacijos išvados nepateikiamos pačiam centrui.

„Niekada taip nebūna, kad tikrinama kokia nors institucija ir nepateikia jai tikrinimo rezultatų. Čia tiesiog yra skandalinga. Aš turiu žinoti, gal aš, pavyzdžiui, norėčiau užprotestuoti tyrimo išvadas“, - BNS sakė ji.

T.B.Burauskaitė kategoriškai neigia, kad jos vadovaujamame centre galėjo dingti nors viena byla.

„Negalėjo. Nė viena byla nedingo ir nė vienas lapas nėra išplėštas. Aš tą sakau labai griežtai. Bylos yra patikimai saugomos“, - kalbėjo LGGRTC direktorė.
Prisipažinusių KGB bendradarbių bylos iš Saugumo departamento į LGGRTC buvo perkeltos 2011 metais.

Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš kurį laiką svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu. Tuomet esą pritarta, kad tokių žmonių pavardės gali būti paskelbtos. Tačiau vėliau valdantieji nusprendė klausimą persvarstyti, sužinoję, kad prisipažinusiems buvo garantuotas slaptumas.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Prisipažinusius buvusius slaptus sovietų saugumo bendradarbius rusai bandė susigrąžinti į įtakos zoną, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas.

Jo teigimu, pagal Valstybės saugumo departamento darbuotojų liudijimus, su buvusiais KGB bendradarbiais bandyta susisiekti.

„Liustracijos įstatyme yra pasakyta, kad yra pareiga ginti juos nuo šantažo, verbavimo ir kitokios įtakos. VSD darbuotojai taip pat tikina, kad ne kartą buvo bandoma juos (prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius) „atverbuoti“, įtaką daryti“, - antradienį BNS sakė A.Paulauskas.

Pasak jo, labiausiai tikėtina, jog veikė Rusijos saugumas.

„Be abejo, turbūt nevažiuos kokie vokiečiai, kadangi Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos veikia sutartinai ir suderintai, tai iš šių valstybių galėjo kreiptis. Bet aš manau, kad Rusijoje tie archyvai (buvusių slaptų KGB bendradarbių Lietuvoje), ir daugiau niekam jie nedalina“, - kalbėjo komiteto vadovas.

Jis teigė, kad tokių atvejų buvo fiksuota „ne vienas ir ne du“. „Žmogus kreipiasi į VSD ir pasako, kad toks kontaktas įvyko, ir jų (VSD) reikalas, kaip spręsti. Bet kad jis buvo veikiamas ir pranešė, tai faktas“, - apie bandymus susigrąžinti buvusius slaptus agentus sakė A.Paulauskas.

Valdantiesiems svarstant, kaip elgtis su prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių bylomis, A.Paulauskas primena, kad jiems buvo duotas pažadas užtikrinti duomenų slaptumą. Anot jo, paviešinus pavardes šia informacija galėtų pasinaudoti Rusijos tarnybos, žinodamos, kurie asmenys neprisipažino.

Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš porą savaičių svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu. Tuomet esą pritarta, kad tokių žmonių pavardės gali būti paskelbtos. Tačiau vėliau valdantieji nusprendė klausimą persvarstyti, sužinoję, kad prisipažinusiems buvo garantuotas slaptumas.

1990 metais Aukščiausioji Taryba buvo priėmusi nutarimą, kviečiantį „kiekvieną asmenį – buvusį TSRS valstybės saugumo komiteto informuojantį bendradarbį iki š.m. kovo 31 dienos apsispręsti ir nebeteikti pagalbos TSRS valstybės saugumo komiteto organams“. Tuo pačiu užtikrinta, „jog nė vienas asmuo, nepadaręs sunkių nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus ir atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su TSRS VSK, taip pat jų šeimos bei artimieji nepatirs nei moralinių, nei teisinių, nei jokių kitokių Respublikos valdžios persekiojimų. Slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtinamos, jeigu viešumon iškiltų kokiu kitu būdu.“

2000 metais įsigaliojo ir vadinamasis Liustracijos įstatymas, kuris buvusiems KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tai padariusiesiems garantuota apsauga, numatyta, kad prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymas nustato paslapties saugojimo trukmę.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo A.Paulausko teigimu, slaptumo žyma prisipažinusiųjų byloms baigia galioti šiemet, ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turės spręsti, ar slaptumo žymą pratęsti.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys. Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Ukrainos prezidentas ketvirtadienį patvirtino prieštaringai vertinamą kovos su korupcija įstatymą, pagal kurį iki 1 mln. valstybės tarnautojų gali būtų nedelsiant atleisti dėl numanomų ryšių su ankstesnėmis Sovietų Sąjungos arba prorusiškomis vyriausybėmis.

Vadinamasis liustracijos įstatymas buvo parengtas atsižvelgiant į kitų Rytų Europos šalių, išsivadavusių po dešimtmečius trukusio Maskvos dominavo, kai pasibaigė Šaltasis karas, patirtį.

Reikalavimas nutraukti ryšius su ankstesniais režimais taip pat buvo vienas iš pagrindinių šūkių per praeitą žiemą Kijevą krėtusius protestus, kurie nulėmė prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir slapios Ukrainos oligarchų klikos nuvertimą.

Pagal naująjį įstatymą turi būti atleisti visi pareigūnai, ilgiau negu metus užėmę postus centrinės arba regionų valdžios institucijose, vadovaujant V.Janukovyčiui, kuris dabar yra pasitraukęs į Rusiją.

Taip pat bus įkurta speciali komisija, kuri domėsis tais teisėjais ir teisėsaugos pareigūnais, kurių prabangus gyvenimo būdas atrodo neatitinkantis kuklaus atlyginimo valstybės tarnautojų postuose.

Viena iš naujojo teisės akto nuostatų draudžia asmenims, nesugebėjusiems pagrįsti savo pajamų šaltinių arba turto kilmės, 5–10 metų užimti pareigas valstybės tarnyboje.

Kai Aukščiausioji Rada nesugebėjo priimti šios įstatymo praeitą mėnesį, įsiplieskė audringi protestai prie parlamento pastato, kurį apgaubė tiršti deginamų padangų dūmai, o milicija buvo pasiųsta atkurti tvarkos gatvėse.

Šiame teisės akte sakoma, kad jis buvo parengtas siekiant padėti „atkurti pasitikėjimą valdžia ir sukurti naują valdymo sistemą, atitinkančią Europos standartus“.

„Tai istorinė diena Ukrainai, – prezidentas Petro Porošenka parašė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. – Valstybės aparatas bus išvalytas. Šlovė Ukrainai!“

Priemonė sąskaitoms suvesti?

Prieš šį įstatymą įnirtingai kovojo deputatai, atstovaujantys rytiniams Ukrainos regionams, kuriuose gyvena daugiausiai rusakalbiai. Tas regionas buvo pagrindinė ankstesnio režimo bazė, o šiuo metu dalį jo kontroliuoja prorusiški separatistai.

Dėl jo teisėtumo klausimų taip pat kėlė Europos Taryba ir verslo lyderiai, besibaiminantys dėl galinčio prasidėti žalingo kompetentingų valdininkų pasitraukimo.

Netgi prezidento specialusis atstovas vaikų teisių reikalams skundėsi, kad šis teisės aktas „pažeidžia pagrindines piliečių teises, yra antikonstitucinis ir neatitinka Europos teisinių procedūrų bei standartų“.

„Jis suteikia galimybę suvesti sąskaitas su jūsų (politiniais) oponentais“, – vaikų teisių ombudsmenas Jurijus Pavlenka rašė savo paskyroje „Facebook“.

Kitos nuostatos draudžia dirbti valstybės tarnyboje asmenims, pripažintiems kaltais dėl separatistų tikslų palaikymo, taip pat dirbusiems prokurorų pareigose arba užėmusiems aukštus valdžios postus tuo metu, kai per neramumus Kijeve žuvo beveik 100 protestuotojų.

Liustracijos komisija galės papildomai tirti valstybės tarnautojų ryšius su sovietinėmis slaptosiomis tarnybomis ir Komunistų partija.

Dėl šių priemonių jau atsistatydino du aukšto rango Finansų ir Ekonomikos ministerijų pareigūnai, gerbiami verslo bendruomenės, bet dirbę vyriausybėje per V.Janukovyčiaus kadenciją 2010–2014 metais.

Pastaruoju metu vyriausybėje vykusius pokyčius temdė politinės rietenos ir konkurencija tarp verslo klanų, dėl kurių stringa gyvybiškai svarbios ekonomikos restruktūrizavimo priemonės, o šalis yra atsidūrusi prie bankroto slenksčio bei priklausoma nuo užsienio pagalbos.

V.Janukovyčius ir jo sąjungininkai savo ruožtu irgi buvo kaltinami persekioją savo pirmtakus, taip pat dėl politinių priežasčių įkišę už grotų buvusią premjerę Julija Tymošenko.

Komunistų partijos lyderis Petro Symonenka, kurio organizacija gali būti uždrausta visoje Ukrainoje teismo sprendimu, pareiškė, kad dėl naujojo įstatymo „beveik kiekvienas valstybės tarnautojas tampa represijų taikiniu“.

Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad priėmus Ukrainos įstatymus dėl amnestijos ir specialaus statuso prorusiškiems sukilėliams konflikto draskomoje rytinės šalies dalyje, žengti svarbūs žingsniai, siekiant taikaus konflikto sprendimo.

Savivaldos ir amnestijos įstatymai, numatyti taikos plane, kurį anksčiau šį mėnesį pasirašė Kijevas ir Maskva Kijeve, nepaisant paliaubų pažeidimų, gali būti geriausia priemonė užbaigti penkis mėnesius nesiliaujantį konfliktą.

„Mūsų požiūriu, Ukraina laikosi Minsko susitarimo“, – sakė Europos Sąjungos ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) atstovė spaudai Maja Kocijančič.

„Amnestijos ir regiono statuso (įstatymai) yra svarbus žingsnis, ieškant nuolatinio politinio sprendimo“, – sakė M.Kocijančič.

Šie pareiškimai pasikartojo ir vėliau ES užsienio reikalų vadovo biuro išplatintame pareiškime, kuriame taip pat priduriama, kad Briuselis tikisi, jog Rusija ir sukilėliai laikysis savo įsipareigojimų, numatytų Minsko susitarime.

„Mes tikimės, kad Rusija ir separatistai gretai atsilygins tuo pačiu ir įgyvendins likusius 12-os punktų Minsko susitarimo reikalavimus“, – sakoma pareiškime.

Ukrainos riaušių milicija panaudojo ašarines dujas prieš maždaug 200 demonstrantų, kurie susirinko prie Aukščiausiosios Rados reikalauti, kad būtų priimtas vadinamasis liustracijos įstatymas.

Mažiausiai vienas aktyvistas iš ultranacionalistinio judėjimo „Pravyj sektor“ („ Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“) buvo sužeistas kilus susirėmimams, per kuriuos protestuotojai, dalis kurių buvo kaukėti, padegė padangas, iš Kijevo pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.

Po kelių nesėkmingų mėginimų Aukščiausiajai Radai antradienį vakare galiausiai pavyko priimti įstatymą, atveriantį kelią pašalinti iš pareigų valdžios pareigūnus, kaltinamus korupcija ar ryšiais su Maskvos remtu buvusiu režimu.