Daugybė klausimų

"Tik bumpt ir bumpt kamuoliukas į grindis, o po to – tas grindis nagais braižančio didelio šuns džiugus lojimas. Ir tai kartojasi kiekvieną kartą, kai virš mano galvos, bute, gyvenantis kaimynas parėjęs iš darbo pradeda žaidimus su savo keturkoju augintiniu. Tačiau tai, kaip sakoma, tik žiedeliai. Baisiausia yra ne tai, o to šuns lojimas dieną, kai šeimininkas, išvažiuodamas į darbą, palieka jį vieną", – atpasakojo vienos gyventojos skundą Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė.

Anot pašnekovės, apsilankymas pas šuns šeimininką, pokalbis su juo nedavė jokios naudos. "Matyt, tai kompleksinio sprendimo reikalaujanti problema", – samprotavo seniūnė. Ir ji teisi. Dėl dieną paliktų ir lojančių šunų neturi ramybės daugybė Kauno gyventojų, kurie nežino, kaip efektyviai spręsti šią opią problemą. Pradžioje priminsime, kad Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklėse rašoma, jog augintinio savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnas nedrums kitų žmonių ramybės, nekels pavojaus sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Tai ką daryti žmogui, kurio šuo loja, kai šis paliekamas namuose vienas? O ką daryti tokio šuns kaimynystėje gyvenančiam žmogui? Kokios yra šuns lojimo keliamos triukšmo normos? Atsakyti į šiuos ir kitus klausimus paprašėme specialistų.

Kada dresuoti?

Pasak Lietuvos kinologų mėgėjų sąjungos prezidentės Kornelijos Butrimovos, čia aptariamas šuns elgesys, visų pirma, byloja apie jo auklėjimo spragas ar net auklėjimo nebuvimą. Tai patvirtino ir Nacionalinės kategorijos dresuotojas, teisėjas Andrius Čečys. Pasak specialisto, šuns šeimininkas turi laiku kreiptis į profesionalų dresuotoją. Tinkamiausias šuniuko amžius dresuotėms – nuo keturių jo gyvenimo mėnesių. Tokiu atveju bus tikrai išvengta auklėjimo spragų.

Tačiau ir garbaus amžiaus šunį verta nuvesti pas dresuotoją ar išsikviesti jį į namus konsultuoti ir spręsti, ką ir kaip daryti. Mat yra galimybių dresuoti šunį namuose pagal profesionalių dresuotojų sudarytą programą, naudojant šiuolaikinius dresūros metodus, paremtus žiniomis apie šunų psichologiją. Tai padeda šeimininkui tinkamai bendrauti su savo bet kokio amžiaus ir veislės augintiniu, pakeisti jo žalingus įpročius bei išmokyti visų parinktų komandų.

Sprendimas yra

Šunų trenerė ir elgesio specialistė Vida Radzevičienė teigia, kad šuns lojimą galima sustabdyti. Tai galima padaryti švelniai, taikant žinias apie šunų mąstymą, nenaudojant jokios įrangos ar vaistų, kas tik pagilintų problemą ir nepašalintų jos priežasčių. Šuns lojimo problemą galima spręsti nepriklausomai nuo gyvūno amžiaus ar veislės.

Šuns lojimų būna įvairių – palikime nuošalyje trumpus amtelėjimus prie durų ar lango – ir pakalbėkime apie tuos atvejus, kai šunys loja ilgais intervalais dažniausiai tuomet, kai šeimininkų nėra namie. Tokie šunys patiria tikrą stresą, kuris vadinamas išsiskyrimo nerimu. Toks šuo dažniausiai jaučiasi atsakingas už šeimininką, tarsi būtų jo globėjas. Šeimininkui išėjus, šunį apima panašus stresas, koks apimtų mamą, jei jos vos vaikščiojantis vaikutis išeitų iš namų ir užtrenktų buto duris.

Tokios triukšmo normos nėra

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus patarėjos Ingos Šinickienės, ši institucija vykdo stacionarių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo kontrolę pagal Lietuvos higienos normą "Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje", tačiau ši higienos norma netaikoma gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais.

Tad dėl šuns keliamo bute triukšmo kaimynai turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, kuris užtikrina Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių laikymosi kontrolę.

Administracinė atsakomybė

Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkonis patvirtino, kad gyvūno keliamas triukšmas nėra matuojamas ar vertinamas pagal minėtoje higienos normoje numatytus ribinius triukšmo dydžius. Beje, pernai LR Seime buvo svarstytos Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, siekiant sugriežtinti gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių keliamą triukšmą, bet projektui nebuvo pritarta.

Tačiau Kauno mieste galioja 2015 m. patvirtintos Gyvūnų laikymo taisyklės, kurių 13 punkte nurodyta, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, jog gyvūnas netrikdytų viešosios rimties. Nesilaikant šio reikalavimo, gali grėsti administracinė atsakomybė, kuri nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 120 eurų.

Kas kontroliuoja?

Kaip laikomasi su gyvūnų laikymu susijusių teisės aktų reikalavimų, įgaliojimai suteikti policijai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams ir tiems pareigūnams, kuriems įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Tokius įgaliojimus turi ir Viešosios tvarkos skyrius bei seniūnijos. Kai taisyklės pažeidinėjamos vakare ir nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, gyventojai paprastai kreipiasi į policiją, nes kitos institucijos tokiu metu nedirba.

Anot V.Jurkonio, kiekvienas galimas nusižengimas turi būti tiriamas ir vertinamas individuliai, visapusiškai ir objektyviai, laikantis Administracinės nusižengimų teisenos principų ir kitų teisės normų. Įrodymus renka pareigūnai, kurie atlieka konkretaus galimo nusižengimo tyrimą.

Viešosios tvarkos skyrius triukšmo matavimų neatlieka, tačiau jei šuo savo lojimu trukdo gyventojams dienos metu, darbuotojai turi galimybę pabendrauti su gyvūno savininku, prevencine tvarka supažindinti jį su Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklėmis, patikrinti, ar gyvūno laikymas nepažeidžia šių taisyklių reikalavimų, pasiūlyti kreiptis į specialistus dėl galimybių taikyti gyvūnui jam individualiai tinkamas priemones ar kitais būdais bandyti išspręsti susidariusią problemą.

Ir vėl pamiršote maišelį?

Kita nemažėjanti Aleksote problema – šunų ekskrementai viešose erdvėse, nors šiuo atveju reikia kalbėti ne apie šunis, o apie labai netvarkingus keturkojų augintinių šeimininkus. "Ar sunku, einant pasivaikščioti su šunimi, įsidėti į kišenę plastikinį maišelį? Ar sunku įkišti į jį ranką, paimti jūsų šuns ekskrementus ir išmesti juos į tam skirtą dėžę? Nežinote, kur Aleksote jos įrengtos? Štai jų sąrašas: Antakalnio parke, Naugardiškės parke, prie Veiverių ir Šeštokų bei Universiteto ir Maisto gatvių sankirtų esančiuose parkuose bei skveruose, Antanavos, Technikumo, Tyrulių gatvėse, Vyčio Kryžiaus gatvėje prie liepų alėjos, prie Europos pr. 34 namo, Marvelės krantinėje, prie Nemuno", – vardijo L.Navickienė.

Priminsime, kad vien per praėjusius metus Kaune įrengtos 72 naujos šunų ekskrementams specialiai pritaikytos šiukšlinės. Šiuo metu visame mieste jų stovi beveik 600, o ateityje planuojama skaičių padidinti bent 15 proc. Taip pat atnaujintuose parkuose įrengtos kelios bandomosios specializuotos šiukšliadėžės su nemokamų maišelių laikikliais, siekiant išspręsti bene dažniausiai šeimininkų įvardijamą netvarkingo vedžiojimo priežastį – tai, kad neturi pasiėmę  maišelio.

Būkime atsakingi

L.Navickienė sakė gaunanti gyventojų skundų ir dėl privačių namų kvartalų gatvelėse lakstančių be priežiūros šunų. O juk ne vienas toks palaidas šuo yra apkandžiojęs išvestą pasivaikščioti mažą šunelį, užpuolęs didelius ir mažus praeivius. Niekas negali žinoti, kas gali šauti į galvą vienam ar kitam keturkojui, išleistam iš kiemo į gatvę. Todėl gyventojai turėtų laikytis Kaune patvirtintų gyvūnų globos ir priežiūros taisyklių. Jose teigiama, kad tuo atveju, jei viešoje vietoje, pavyzdžiui, gatvėje šalia gyvūno nėra jo savininko arba atsakingo asmens, gyvūnas laikomas bepriežiūriu. Vadinasi, jį turi teisę ir pareigą paimti tokiais gyvūnais besirūpinanti tarnyba.

Gyvūnų laikymo taisyklės Kauno mieste įpareigoja šeimininkus užtikrinti, kad viešose vietose, bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai nebūtų paliekami vieni. Negalima šuns paleisti laiptinėje, daugiabučio namo kieme, vaikų žaidimų aikštelėse, draudžiama šunį išleisti pasibėgioti vieną, be savininko priežiūros. Draudžiama vedžioti gyvūnus mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose.

Šunys bendrojo naudojimo patalpose (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams), viešose vietose turi būti vedžiojami laikant juos už pavadėlio. Šunys gali būti ir su antsnukiu, ir be jo, savininkui atsakingai įvertinus savo augintinio elgseną. Šunys turi būti vedžiojami taip, kad nekeltų grėsmės aplinkiniams.

Eglės Zubkovienės iliustracija

Teks koreguoti darbų laiką

Pasak Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Ninos Gendvilienės, naujos taisyklės parengtos, atsižvelgiant į Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus.

Vienas jų – dienos triukšmo laiko pakeitimas. Anksčiau terminas buvo nuo 6 iki 18 val. Dabar siūloma nustatyti nuo 7 iki 19 val.

N.Gendvilienė aiškino, kad laiko, kada galimas dienos triukšmas, pakeitimas įtakos gali turėti įvairių triukšmingų darbų organizavimui. Darbai turės būti pradėti valanda vėliau.

Naujose taisyklėse įteisinta tvarka, kad gyventojai turi pranešti savivaldybei apie savo bute planuojamus remonto, statybos, rekonstrukcijos darbus, kurie gali kelti triukšmą.

"Žmonės tai jau daro. Visi tokie pranešimai registruojami. Jei būna kaimynų skundų, pirmiausia žiūrime, ar gautas pranešimas apie darbus. Nesant pastarojo, iš karto skiriama bauda", – pasakojo vyriausioji specialistė.

Skundžiasi ir pianinu

N.Gendvilienė atkreipė dėmesį, kad, įsigaliojus naujoms taisyklėms, gyventojai dėl bet kokio triukšmo turės kviesti policijos pareigūnus.

Nesvarbu, ar šis bus dieną, ar vakare, ar naktį. Tai traktuojama kaip viešosios rimties trikdymas.

Anksčiau į tokius pranešimus reaguodavo ir savivaldybė. Specialistai atlikdavo triukšmo matavimus. Dabar pastarieji nebebus organizuojami.

"Per metus gaudavome apie 10 tokių skundų. Pavyzdžiui, žmonės pranešdavo, kad už sienos per garsiai groja pianinas ar kenčia nuo triukšmo, kuris kyla žaidžiant kaimynų vaikams. Važiuodavome, matuodavome, ar neviršija nustatytų normų, patardavome, kaip spręsti problemą. Dabar laboratorija, kuri atlikdavo matavimus, nebegali teikti tokios paslaugos", – pasakojo vyriausioji specialistė.

Pasak N.Gendvilienės, kai kurie žmonės įsivaizduoja, kad dieną muzikos galima klausyti bet kokiu garsu, tačiau situacija yra kitokia.

Pabrėžiama, kad nesvarbu, koks metas, turi būti išlaikyta viešoji rimtis, netrikdomi kaimynai.

Taisyklėse numatyta, kad daugiabučių namų gyventojai patys gali nustatyti vidaus taisyklėse buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus.

"Gali nusistatyti patys, kaip namo butuose turi būti organizuojamos gimimo dienų šventės, vaikų žaidimai ir kita. Gali ir visiškai uždrausti triukšmingas veiklas", – pasakojo vyriausioji specialistė.

Už lojimą – bauda

Taisyklėse numatytas visiškai naujas punktas, kuris taikomas gyvūnų augintojams. Augintiniai neturi trikdyti kaimynų ramybės, poilsio ir darbo.

"Dabar aiškinamės vieną skundą iš Mokyklos gatvės. Žmonės skundžiasi šunų lojimu. Vienas augintinis pradeda loti, kai kas nors praeina, pravažiuoja, o tada ima loti ir kiti šunys. Kaimynai piktinasi. Ateityje šunys neturėtų loti. Jei kaimynai pasiskųs, augintojams gresia bauda", – tvirtino vyriausioji specialistė.

N.Gendvilienė pasakojo, kad dalis naujųjų taisyklių punktų įsigalios, kai bus parengtas aglomeracijos strateginis triukšmo žemėlapis.

Jame bus išskirtos triukšmo prevencijos zonos ir triukšmo valdytojai – skleidėjai.

"Tada pastarieji bus atsakingi už triukšmą, kurį skleidžia į artimiausią gyvenamąją zoną. Už viršijantį normas jiems bus skiriamos baudos. Anksčiau to nebuvo", – perspėjo vedėja.

Kelmės rajono gyventojas nuteistas kalėti 11 metų ir 1 mėnesį.

Nusikaltimas buvo įvykdytas šių metų gegužės 30 d., Liolių seniūnijoje, Rikantų kaime.

Tėvas ir sūnus buvo apsvaigę nuo alkoholio ir susipyko dėl šuns lojimo. Nukentėjusiajam lūžo šonkauliai.

Šunys loja nuolat

Pušyno gatvėje esančiame bendrabučio tipo name gyvenanti garbaus amžiaus moteris skundėsi, kad šioje kvartalo dalyje triukšmą keliantys keturkojai – didelė problema.

Klaipėdietė tvirtino, kad pažįsta šunų savininkus, ne kartą su jais kalbėjo, tačiau naudos – jokios.

Pasak gyventojos, privačiame name Viršutinėje gatvėje laikomi du šunys. Jie dažnai išleidžiami į aptvertą kiemą. Einant pro šalį, augintiniai skalija.

"Išgirdę, kad kažkas eina, šunys pradeda draskytis, garsiai loti. Tai vienas, tai kitas. Nesvarbu, ar darbo diena, ar laisvadienis. Nėra ramybės, o žmonių judėjimas Viršutinėje gatvėje – nemažas. Ja žmonės keliauja į prekybos centrą", – pasakojo moteris.

Greta esančiame renovuotame daugiabučiame name, pasak klaipėdietės, daug gyventojų laiko mažų šuniukų. Viena šeima turi du šunis – didelį ir mažą.

Moteris pastebėjo, kad mažasis šuniukas yra kalytė. Gyventoja prisiminė, kad kartą šeimininkai rujojančią kalaitę išmetė naktį į lauką. Bendrabutis ir daugiabutis turi bendrą kiemą, tad po langais prasidėjo pjautynės.

"Paryčiais, 5 val. skambinau, kad kaimynai pasiimtų šunį. Likau be miego", – teigė klaipėdietė.

Miestietė tvirtino, kad kai kurie to paties Sportininkų gatvės namo gyventojai savo augintinius uždaro balkonuose ir kažkur išeina kelioms valandoms. Tuo metu gyvūnas labai garsiai loja.

Siunčia į kapines

Ramybę drumsčia ir augintiniai, kuriuos atėję į parduotuvę, esančią tame pačiame Pušyno gatvės name, žmonės pririša prie durų.

"Įsitikinau, kad patys baisiausi yra taksai. Puola ant pro šalį einančiųjų. Vienas šuo nebijo net vyrų", – negalėjo atsistebėti moteris.

Gyventoją piktina ir šunų šeimininkų kultūra: "Žmonės tvarkosi, gėlynai įrengti. Šunys atlieka savo reikalus, o šeimininkai net maišelių neturi. Pasakai pastabą, tada siunčia ir į kapines, kitaip iškeikia. Susinervini, spaudimas pakyla."

Klaipėdietė pasakojo, kad su kaimynais apie jų augintinius buvo kalbėta ne kartą, tačiau naudos – jokios. Anot moters, šunų lojimą ji kenčia jau trejus metus.

"Ir grasinu, ir geruoju bandau tartis, bet niekas nesikeičia. Kreipėmės ir į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, bet ten sakė, kad niekuo negali padėti. Pasiūlė policijai pranešti. Ši nukreipė į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Aiškino, kad ji gali nubausti už gyvūnų nepriežiūrą. Tačiau dauguma tų lojančių gyvūnų tikrai priežiūra nesiskundžia", – dėstė moteris.

Konfliktas – be pabaigos

Pasak klaipėdietės, šunų lojimas įplieskia nesantaiką tarp kaimynų. Name, kur ji gyvena, viena moteris su šuns šeimininku jau pasiekė teismą.

"Vyksta didelis karas. Berniukas augina mažą šuniuką, tas, paliktas namie vienas, pradeda loti. Užtenka, kad kas praeitų. Kaimynė bandė įspėti vaikiną, o tada prasidėjo grasinimai, ginčai. Pabaigos nematyti", – dėstė moteris.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys neneigė, kad skundų dėl lojančių šunų sulaukiama daug. Ne tik iš Vitės, bet ir kitų kvartalų.

Vedėjas pabrėžė, kad visi skundai tiriami ir besikreipusiajam atsiunčiamas atsakymas dėl sprendimo, taikytų priemonių, sankcijų.

Dažniausiai kreipiamasi dėl šunų, auginamų butuose, tačiau pasitaiko ir dėl tų, kurie gyvena privačiuose namuose. Dėl pastarųjų pareigūnams teko vykti ir į Kretingos gatvę, ir į Tauralaukį.

"Būna, kad loja mažas šuniukas, būna – didelis", – sakė vedėjas.

Kartais kontrolieriai patikrinimus organizuoja drauge su policija, Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojais.

Savininkai nežino situacijos

Pasak V.Valio, gavę skundą pareigūnai nuvyksta į nurodytą vietą. Bando susitikti su gyvūno, kuriuo skundžiamasi, šeimininku, paprašoma jo imtis priemonių.

"Dažni atvejai, kai gyvūno savininkas net nežino, kad jo augintinis loja. Tad kaimynai pirmiausia turėtų apie tai įspėti šuns šeimininką, o tada kreiptis į institucijas", – patarė vedėjas.

Jo teigimu, nutinka ir taip, kai atvykus, net ir pabarškinus į duris, gyvūnas neloja.

"Dažniausiai šuo tikrai neloja nesustodamas. Paprastai gyvūnas pradeda loti, kai kažkas praeina pro šalį ar pabeldžia į duris. Taip pat būna ir privačiose valdose. Pasirodo žmogus gatvėje, ir šuo pradeda loti kieme. Jei šuo loja visą laiką, vadinasi, jam kažkas yra negerai. Gal jis nešeriamas arba netinkamai prižiūrimas", – dėstė vedėjas.

Anot V.Valio, jei šuo loja dieną, tai nėra pažeidimas. Visiškai kitokia situacija, kai tai vyksta naktį, ramybės metu.

Per patikrinimus kontrolieriai ne tik klauso šunų lojimo, bet ir atlieka kitus darbus. Paprašo dokumentų, ar šie paskiepyti nuo pasiutligės, laikomi pagal nustatytą tvarką.

Rašydami skundą dėl šunų lojimo, gyventojai turi nurodyti tiksliai, kokiame name, kada lojo.

"Mes reaguojame į kiekvieną iškvietimą", – pabrėžė vedėjas.

Savo teisę gyventi ramiai ir tyliai klaipėdiečiai aktyviai gina rašydami skundus savivaldybės valdininkams. Miestiečiai tikrintojų desantą pasiuntė ir į kaimyno butą, nes juos nervina kišeninio šunelio lojimas.

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai surengė reidą, aiškindamiesi, ar klaipėdiečiai paiso Gyvūnų laikymo taisyklių.
Specialistai gavo skundą, kad vieno Ryšininkų gatvės namo gyventojams gyvenimą gadina nuolat skalijantis šuo. Klaipėdiečiai pareiškė, kad šuo nuolat triukšmauja, loja, drumsčia kaimynų ramybę ir net kelia grėsmę jų sveikatai.

„Dėl vieno šuns buvo gauti net du skundai. Teko nuvažiuoti ir patikrinti situaciją. Radome tokį nedidelį šunelį, iš tų vadinamųjų kišeninių. Ne tik mes gavome skundą, bet ir policijos komisariatas“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Kaimynų skundų sulaukęs šunelis turėjo gyvūno pasą, buvo paskiepytas.

Kol kas neaišku, už ką reikėtų nubausti šunų mylėtojus, nes jų augintinis naktimis netriukšmauja, o loja tik vakarais, kai sveikina sugrįžusius šeimininkus.

Kitas klaipėdietis taip pat raudonavo, kai sulaukė tikrintojų. Siekdamas nepykdyti kaimynų, žmogus šunį laikė garaže, kad niekas negirdėtų jo lojimo. Tačiau vis tiek sulaukęs kaimyno skundų, šuns šeimininkas aiškino, kad taip jam veikiausiai kerštaujama.

„Vykome į Žvejų gatvę, kur vieno namo gyventojas skundė kaimyną dėl jo lojančio šuns. Tačiau niekas neatidarė mums durų. Keista, bet už jų neišgirdome ir šuns lojimo. Matyt, šuneliui nebuvo prieš ką pasirodyti, kad jis puikiai dirba savo darbą“, – juokėsi V.Valys.

Iš visų tirtų skundų, sudėtingiausia situacija pasirodė esanti Budelkiemio gatvėje, kur moteris bute laiko tris šunis.

„Visi trys šunys skalija. Gautas net skundas, kad iš šio buto fekalijomis buvo užlietas aukštu žemiau esantis būstas. Šių gyvūnų šeimininkei reikės apsilankyti mūsų skyriuje, greičiausiai jai teks taikyti sankcijas“, – tikino V.Valys.

Klaipėdietei gresia įspėjimas arba bauda iki 200 litų.

Valdininkų planuotas vieno pavojingo uostamiesčio šuns paėmimo laikinai globai ar net konfiskacijos scenarijus pakrypo netikėta linkme.  Augintinis liks pas šeimininkus, nes paaiškėjo, kad keturkojis nepriklauso pavojingų šunų veislių grupei.

Davė laiko susitvarkyti

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys priminė, kad praėjusį mėnesį iš Šilutės plente esančio daugiabučio namo gyventojų buvo gautas skundas esą pavojingą keturkojį turintys žmonės girtauja ir nesirūpina gyvūnu.

Reido metu bute iš tiesų buvo rastas šuo, kuris nebuvo paskiepytas, o jo šeimininkai neturėjo leidimo laikyti augintinį. Tąkart teigta, kad augintinis yra amerikiečių Stafordšyro terjeras, o ši veislė priskirtina pavojingoms.

Tada Klaipėdos savivaldybėje sudaryta speciali komisija nusprendė, jog dėl pažeidimų pavojingas šuo turi būti paimtas laikinai globai. Šuns šeimininkei buvo skirta 300 litų bauda nekonfiskuojant gyvūno.

"Keturkojo savininkei pasiūlėme su šunimi atsisveikinti savo noru ir suteikėme laiko pasitaisyti", – kalbėjo poskyrio vadovas.

Liks su šeimininkais

Anot jo, vėliau ekspertė, priklausanti sudarytai specialiai savivaldybės komisijai, sprendžiančiai pavojingų keturkojų laikymo namuose klausimus, nustatė, jog Šilutės plento daugiabučio namo bute laikomas augintinis iš tikrųjų yra bokserio ir biglio mišrūnas.

"Vakar moteris atnešė išvadą, jog šuo nėra pavojingas. Ekspertė pirmame svarstyme nedalyvavo. Tik po to apžiūrėjusi šunį konstatavo faktą, kad jis nėra veislinis. Ir šuns dokumentuose jau įrašyta, jog jis yra mišrūnas. Be to, augintinį šeimininkė jau paskiepijo", – kalbėjo pašnekovas.

Moteris kaltę pripažįsta ir sutiko sumokėti baudą, tačiau paprašė, kad dėl sunkios finansinės padėties pinigus galėtų atiduoti ne iš karto.

"Kai paaiškėjo, kad keturkojis nepriklauso pavojingų veislių grupei, jo paėmimas laikinai globai neteko prasmės. Be to, moteris pažadėjo savo šunimi rūpintis atidžiau. Savininkė sakė, kad beveik aštuonerių metų šuo yra ligotas ir, tikėtina, gyvena paskutinius mėnesius", – teigė V.Valys.

Skundžiasi lojimu

Pasak jo, pastaruoju metu buvo gauti ir keli kiti gyventojų skundai, jog kaimynams trukdo aplinkinių šunų lojimas.

"Šuns prigimtis yra loti. Tačiau jei skundžiasi net keli kaimynai, jog triukšmas labai didelis ir nesiliauja naktį, reaguojame į pranešimus. O jei matome, kad padėtis tikrai rimta, šuo sukelia nepatogumų ir drumsčia ramybę – keturkojų savininkams taikome poveikio priemones", – tvirtino V.Valys.

Jo teigimu, pasitaiko ir priešingų situacijų, kai kaimynai tokiais būdais – skųsdami vieni kitus – sprendžia asmeninius konfliktus, o augintinis būna visiškai nekaltas.

Centrinėje Afrikos dalyje gyvenantys basendžių veislės šunys yra vieni iš keisčiausių pasaulyje. Skirtingai nei kiti jų gentainiai, šie šunys visiškai nemoka loti. Dėl ypatingos gerklų formos, šie keturkojai skleidžia specifines, giedojimą primenančias vokalizacijas.

Basendžiai yra viena seniausių šunų veislių planetoje. Jie kilę iš Kongo džiunglių, tačiau basendžių atvaizdų aptinkama Senovės Egipto faraonų kapavietėse. Žmonėms jie nuo seno tarnauja kaip patikimi medžiokliniai šunys, nepamainomi tankiose pusiaujo džiunglėse.

Basendžiai yra gana nedideli šunys – suaugęs individas sveria apie 9 kg. Savo išvaizda jie panašus į laukinius Australijos šunis dingus ir kitus sulaukėjusių veislių atstovus: prieš tūkstančius metų jie buvo laukiniai ir kryžminosi natūraliai, be jokio dirbtinio veisimo. Kadangi į veislės raidą žmogus nesikišo visiškai, basendžiai tapo išskirtinės išvaizdos šunimis.

Viena labiausiai gluminančių basendžių savybių – šie šunys nemoka ir negali loti. Negali dėl ypatingos gerklų formos – netipiška balso stygų struktūra leidžia šiems šunims leisti garsus, kurie primena jodliuoti (giedoti falcetu). Tokią fiziologinę keistenybę aiškina keletas teorijų. Pagal vieną jų, šiuos šunis vėliau prisijaukinusios Afrikos gentys selektyviai atsirinkdavo tik tuos individus, kurie nelodavo – kad šunys nepatrauktų priešų dėmesio. Kitoje teorijoje iškeliama prielaida, jog basendžių gerklos sunyko dėl to, kad ištisus šimtmečius šie šunys jų beveik nenaudojo.

Pastaruoju metu basendžių veislė pasaulyje tampa vis populiaresnė. Galimas daiktas, dėl šių šunų temperamento ir charakterio. Pasakojama, kad šie šunys yra gana nuošalaus būdo ir katiniško charakterio, mėgsta nepriklausomybę ir ne itin noriai leidžiasi dresuojami. Šių šunų vogravimo, žinoma, muzika tikrai nepavadinsi. Gal net atvirkščiai: specifinis jų kaukimas gali skambėti labai erzinamai ir nemaloniai. O skamba basendžių "serenados" štai taip:

Kinijos zoologijos sodas pateko į nepatogią padėtį, kai jo gyvūnas, pristatomas kaip Afrikos liūtas, pradėjo loti.

Paaiškėjo, kad Vidurio Kinijoje esančios Henano provincijos mieste Luohė veikiančiame Liaudies parke įsikūręs zoologijos sodas jau ne kartą mėgino paprastus gyvūnus rodyti kaip egzotines rūšis, rašo valstybinis dienraštis „Beijing Youth Daily“.

Laikraštis citavo vieną lankytoją, pavarde Liu, kuri norėjo supažindinti savo sūnų su įvairių gyvūnų skleidžiamais garsais, tačiau pastebėjo, kad gyvūnas, laikomas Afrikos liūtų apvare, loja.

Tas „žvėris“ pasirodė esantis Tibeto mastifas – stambių ilgaplaukių šunų veislės atstovas.

„Zoologijos sodas įžūliai mus apgaudinėja, – piktinosi Liu, kuri už bilietą sumokėjo 15 juanių (6,4 lito). – Jie mėgina vaizduoti šunis kaip liūtus.“

Be to, viename gyvačių terariume buvo įkurdintos dvi nutrijos, leopardų aptvare – baltoji lapė, o kitas šuo buvo laikomas vilkų voljere.

Parko gyvūnų skyriaus vadovas Liu Suya sakė „Beijing Youth Daily“, kad zoologijos sodas turi liūtą, tačiau jis buvo išvežtas į vieną veisimo centrą, o šuo, kuris priklauso vienam darbuotojam, buvo tik laikinai apgyvendintas aptvare dėl saugumo priežasčių.

Kinijos socialinio tinklo „Sina Weibo“ vartotojai negailėjo kritikos zoologijos sodui.

„Tai visiškai nejuokinga. Liūdna tiek dėl zoologijos sodo, tiek dėl jo gyvūnų“, – rašė vienas komentatorius.

„Jie bent jau galėjo susirasti haskį vietoje vilko“, – pridūrė kitas.