Vasarą lėktuvai iš Vilniaus skraidins du kartus darbo dienomis ir vieną kartą – šeštadieniais (6.30 val.) ir sekmadieniais (16.55 val.) Iš Londono Sičio skrydžiai darbo dienomis vyks 9.35 val. ir 18.40 val. (vietos laiku), šeštadieniais – iš ryto, sekmadieniais – vakare.

Skrydis iš Vilniaus į Londono Sitį pirmą pirmą kartą Europoje bus remiamas – Lietuvai dvejus metus truko įtikinti Europos Komisiją leisti taikyti paramos mechanizmą, nes ES į valstybės paramą skrydžiams žiūri skeptiškai.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius antradienį teigė, kad tai bus dar viena galimybė Lietuvai „Brexit'o“ kontekste prisikviesti įmones iš Londono, o susisiekimo ministras Rokas Masiulis sakė, jog šio skrydžio ilgą laiką prašė Lietuvos verslininkai.

V. Sinkevičiaus teigimu, skrydis valstybei visiškai atsipirks, jei bus užpildomas bent 92 procentais.

Dabar į Londoną iš Vilniaus, Kauno ir Palangos skraidina tik pigių skrydžių įmonės – Vengrijos „Wizz Air“ ir Airijos „Ryanair“.

„Scycop“ pranešime sako, kad profsąjungų inicijuotas streikas labiausiai paveiks keliausiančius į ar iš pagrindinio sostinės Varšuvos Frederiko Šopeno oro uosto. Čia galimi šimtų skrydžių sutrikdymai, nuo kurių labiausiai nukentės Baltijos šalių gyventojai, į Lenkijos sostinę plūsiantys iš Rygos, Talino ir Vilniaus. Be to, centriniu Lenkijos oro uostu vyksta nemažai jungiamųjų skrydžių, kuriais keliaujantys taip pat turėtų jausti konflikto pasekmes.

Bendrovė teigia, kad dėl to, jog šis streikas buvo iš anksto suplanuotas ir suderintas su „LOT Polish Airlines“, pagal ES įstatymus bendrovė neprivalės nukentėjusiems keleiviams atlyginti už patirtą stresą ar sujauktus planus. Nepaisant to, kaip pabrėžia skrydžių kompensavimo specialistai, keleiviams vis tiek reiktų žinoti savo teises.

„Net jei piniginė kompensacija dėl gegužės 1-osios sutrikdymų nepriklausys, priklausys visas paketas būtinųjų dalykų. Kiekvienam laukiančiam skrydžio daugiau nei 2 valandas - maistas, vanduo, taip pat skambutis bei prieiga prie interneto. Tiems, kurių skrydis buvo atidėtas kitai dienai, oro linijos privalo parūpinti apgyvendinimą“, - pranešime sako „Skycop“ vadovas Marius Stonkus.

Ekspertas pabrėžia, kad teorinė galimybė gauti piniginę kompensaciją egzistuoja, tačiau tik tokiu atveju, jei darbuotojų nesutarimai su oro linijomis užsitęs ir bus atšaukti ar atidėti tolesnių dienų skrydžiai. Tuomet įsigalios prieš keletą savaičių Europoje priimtas naujas įstatymas, įpareigojantis bendroves keleiviams sumokėti, jei streikas nebuvo planuotas.

„Šiuo metu suderinti tik gegužės pirmosios veiksmai. Jei darbuotojai nuspręs nedirbti dar kelias dienas, tai jau bus laikoma spontanišku, iš anksto nesuplanuotu streiku ir įpareigos Lenkijos oro linijas išmokėti iki 600 eurų siekiančias kompensacijas“, - aiškina M. Stonkus.

Skrydžių atšaukimai, vėlavimai ir kiti kelionės sutrikdymai bei piniginės kompensacijos už juos numatytos Europos Komisijos reglamente, priimtame dar 2004 metais. Įstatymas numato nuo 250 iki 600 eurų siekiančias pinigines kompensacijas keleiviams, kurių skrydis buvo atidėtas daugiau nei 3 valandas, atšauktas likus mažiau nei 14 dienų iki skrydžio bei tiems, kuriuos atsisakyta įleisti į skrydį dėl pernelyg didelio parduotų bilietų skaičiaus.