Bendrovė „Klaipėdos energija“ paslaugą teikti gali

LŠTA rugpjūčio pabaigoje kreipėsi į Energetikos ministeriją atkreipdama dėmesį, kad prieš 10 metų priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai riboja šildymo sistemų prižiūrėtojų konkurenciją ir dėl to Vilniaus, Kauno, Klaipėdos daugiabučių namų savininkai neturi galimybės pasirinkti tinkamiausio paslaugos tiekėjo. Minėtas įstatymas anuomet uždraudė šilumos gamintojams miestuose, turinčiuose virš 150 tūkst. gyventojų, teikti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų paslaugas daugiabučiuose namuose. Tačiau, pasak Lietuvos statistikos departamento, šiuo metu Klaipėdoje yra 149 056 nuolatiniai gyventojai, tad bendrovė „Klaipėdos energija“ atsirado galimybės grįžti į daugiabučių namų aptarnavimo rinką.

„Tiesą sakant, iš priežiūros paslaugų rinkos mes niekur nebuvome pasitraukę – šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugą visą laiką teikėme ir teikiame verslo subjektams. Didžiausi Klaipėdos ir Gargždų prekybos ir pramogų centrai, biurų pastatų valdytojai daugelį metų naudojasi mūsų bendrovės priežiūros specialistų paslaugomis. Ir ne tik tie, kuriems tiekiame centralizuotą šilumą, bet ir tie, kurie turi įsirengę savo autonomines katilines“, – pasakojo Arūnas Smaguris, bendrovės „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Padalinio vadovas priminė, jog bendrovė „Klaipėdos energija“ veiklą vykdo pagal tarptautinius ISO 9001, ISO 14001 ir ISO 45001 standartų reikalavimus.

„Kalbant paprastai, visa mūsų veikla jau daugiau nei 15 metų yra stebima ir tikrinama tarptautinių auditorių. Todėl teikiamų paslaugų organizavimas bei kokybė, darbuotojų parengimas, jų kvalifikacijos vertinimas vykdomas pagal aukščiausius kriterijus. Mūsų bendrovė – ne vienadienė firma, o 90 metų istoriją perkopusi savivaldybės ir Europos investuotojų kontroliuojama įmonė, atsakanti už teikiamų paslaugų kokybę“, – akcentavo A.Smaguris.

Prižiūrėtoją pakeisti gali gyventojai

Prieš dešimtmetį, kai bendrovė „Klaipėdos energija“ daugiabučiams namams teikė šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų paslaugas, jų įkainiai buvo mažiausi mieste. Pasitraukus tuomet didžiausiam rinkos dalyviui, priežiūros įkainiai mieste kilo, bet, pasak energetikų, aptarnavimo kokybė – ne. Geriausiai tai iliustruoja šildymo sezono pradžia, kai mieste paskelbiamas oficialus šildymo sezonas, o gyventojai šilumos nesulaukia dar 3 ar daugiau dienų.

„Mažos įmonės turi vos kelis darbuotojus ir jie fiziškai nespėja per dieną aplankyti kiekvieno namo ir jame paleisti ar sureguliuoti šildymo įrenginių“, – aiškino A.Smaguris.

Anksčiau namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją pasirinkdavo gyventojai, tačiau dabar namų administratoriai šią paslaugą, dažniausiai be jokio konkurso ar gyventojų apklausos, patiki partneriams bei dukterinėms kompanijoms, kurios ne visada teikia kokybiškas paslaugas.

Visgi, įstatymai numato, jog pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai.

„Tiek šalies Vyriausybė, tiek kitos oficialios šalies institucijos įspėja, jog dėl pabrangusių dujų ir biokuro artėjantis šildymo sezonas tikrai bus brangesnis nei pernykštis. Tinkama šilumos punkto ir šildymo sistemų priežiūra leidžia gyventojams sutaupyti nemažas sumas. Tad jei netenkina dabartinių prižiūrėtojo paslaugų kokybė, gyventojai gali inicijuoti kito paslaugos tiekėjo pasirinkimą“, – sakė A.Smaguris.

Šilumos tiekimo tarnybos vadovas priminė, jog kvalifikuotas bendrovės personalas – elektrikai, santechnikai – teikia ne tik nuolatines paslaugas prižiūrimiems namams ar verslo objektams. Juos taip pat galima pasisamdyti ir kitiems darbams: avarijoms likviduoti, gedimams šalinti, naujiems įrenginiams sumontuoti.

Daugiau informacijos apie bendrovės „Klaipėdos energija“ šildymo sistemų priežiūros ir kitas paslaugas teiraukitės: Vytautas Gedvilas, tel. +370 655 36872, e. p. vytautas.gedvilas@klenergija.lt.

„Privačių investuotojų – NŠG įmonių tikslas – kuo didesnis pelnas. Žiemos mėnesiais, kai dėl didelio šilumos poreikio tarp šilumos gamintojų – savivaldybių kontroliuojamų centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių ir NŠG įmonių – nėra konkurencijos, NŠG įmonės pigiai iš biokuro pagamintą šilumą aukcionuose parduoda tik nežymiai mažesne kaina, nei CŠT įmonė pati gali pasigaminti naudodamos dujas. Šilumos vartotojai iš to naudos praktiškai negauna. Jeigu valstybės reguliuojamos ir kontroliuojamos CŠT įmonės bus visiškai išstumtos iš šilumos gamybos rinkos ir privatus verslas ims joje dominuoti, galutinai neliks konkurencijos, o kartu ir prielaidų mažėti šilumos kainoms. Juk valstybinis reguliuotojas VKEKK neturi svertų kontroliuoti nereguliuojamus NŠG, skirtingai negu reguliuojamus šilumos tiekėjus. Naujoji tvarka taip pat riboja savivaldybių galimybes prisiimti atsakomybę už šilumos tiekimo organizavimą savo teritorijoje. CŠT sektoriaus bendrovės labai susirūpinusios, kad nauja VKEKK tvarka pataikauja privačiam verslui – jos padariniai visam šilumos ūkiui ir vartotojams gali būti kritiniai“, - teigia Valdas Lukoševičius, LŠTA prezidentas.

Reikšmingai sumažės lėšos šilumos tiekimo sistemų atnaujinimui

Savivaldybių kontroliuojamos CŠT įmonės gamina šilumą pačios, tačiau jei miesto sistemoje veikia nors viena NŠG katilinė, kuri gamina pigiau, nei pasigamina pati CŠT įmonė, pastaroji nuperka pigesnę šilumą ir persiunčia ją vartotojams. Šilumos tiekėjui tokiu atveju paliekamos pastoviosios pajamos, kurios naudojamos įrenginių nuolatiniam darbingumui palaikyti, atlyginti už darbą, grąžinti paskolas, apmokėti jų palūkanas ir kt. CŠT įmonėms šių sąnaudų dydį tvirtina VKEKK ir, pagal dabar galiojančią tvarką, jas padengia šilumos vartotojai. Juk šilumos tiekimo sistema, kurią sudaro katilinių ir vamzdynų sistema, privalo užtikrinti nepertraukiamai reikalingą vandens debitą, slėgį bei temperatūrą kiekviename vamzdynų sistemos taške, dėl to šilumos tiekėjo katilinės išdėstytos taip, kad galėtų kokybiškai atlikti šias funkcijas. Be to, būtina organizuoti skubų šilumos tiekimo atstatymą avarijų atveju, taip pat rūpintis įrenginių ir šilumos tiekimo sistemos atnaujinimu. Tam naudojamos pastoviosios pajamos, gaunamos iš bendrųjų šilumos gamybos ir perdavimo veiklų, nes kitų lėšų šilumos tiekėjas neturi. Tokia tvarka suderina šilumos tiekimo technologinį patikimumą ir kokybę su mažiausiųjų sąnaudų šilumos vartotojams principu.

Tačiau nuo kitų metų pradžios CŠT įmonės gali nebegauti lėšų pastoviosioms sąnaudoms padengti, jeigu pralaimės šilumos aukcione NŠG įmonėms ir nebegamins šilumos. Naujoje VKEKK tvarkoje užprogramuota, kad valstybės suvaržyta ir itin reguliuojama „valdiška“ CŠT įmonė turės konkuruoti su privataus kapitalo įmone ir dažnai visiškai nereguliuojamais NŠG „pilnais kaštais“ – t.y. visas pajamas perims tas gamintojas, kuris gamins šilumą. Kyla rizika, kad pagal licenciją potencialiai pavojingą ir labai svarbią visuomenei veiklą vykdantis bei valstybės detaliai reguliuojamas šilumos tiekėjas gali netekti didelės dalies pajamų ir užleisti vietą privačiam šilumos gamintojui.

Užprogramuotas privataus verslo pranašumas

„CŠT įmonės yra griežtai kontroliuojamos – pradedant tuo, kad jų kainas nustato valstybės įstaiga, pelnas apribotas ir padalijamas su šilumos vartotojais, jų darbuotojų atlyginimai „valdiški“, privalu atlikti daugybę prievolių pagal licenciją. Be to, dalis CŠT bendrovių investavo dešimtis milijonų į biokuro katilų statybą, gautos paskolos vamzdynų atnaujinimui. Todėl konkuruojant „pilnais kaštais“ CŠT įmonės atsidurs gerokai silpnesnėje konkurencinėje pozicijoje nei privačios NŠG įmonės, kurių investicijos jau beveik atsipirkusios ir kurios gali laisvai be sudėtingų procedūrų įsigyti kuro ar lanksčiau samdyti darbuotojus. Pagal naująją tvarką, didžiąją metų dalį CŠT įmonės greičiausiai negaus šilumos gamybos pajamų, o tai lems dideles finansines problemas savivaldybių įmonėms ir pačioms savivaldybėms, sustabdys modernizavimo procesus, nauji efektyvūs biokuro katilai taps energetikos paminklais“, - teigia V. Lukoševičius.

Ši naujoji tvarka gali paskatinti naujų dubliuojančių katilinių statybas „už tvoros“ bet kur, tik nežymiai mažesne šilumos kaina perimant šilumos gamybą. Pasitraukus „valdiškam“ ir reguliuojamam šilumos tiekėjui nebeliks kliūčių užsidirbti didelį pelną, be jokių įsipareigojimų šilumos vartotojams.

Siūlo taisyti Šilumos ūkio įstatymą

LŠTA kreipėsi į Seimo narius siūlydama Seimui atskaitingą VKEKK įpareigoti atidėti naujos tvarkos įsigaliojimą,

objektyviai įvertinti naujosios tvarkos galimas pasekmes ir sureguliuoti santykius tarp licencijuotų šilumos tiekėjų bei laisvai veikiančių šilumos gamintojų. Naujoji tvarka turėtų būti pirmiausiai nukreipta vartotojų naudai – mažintų bendruosius šilumos tiekimo kaštus ir užtikrintų ilgalaikį, patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą mažiausiomis kainomis, o ne tik generuotų pelną.

LŠTA siūlo Šilumos ūkio įstatymo pataisą, numatančią, kad visi CŠT sistemoje veikiantys šilumos gamybos įrenginiai (tiek priklausantys CŠT įmonėms, tiek NŠG įmonėms), kurie ruošiasi gaminti šilumą ir pretenduoja gauti lėšų pastovioms sąnaudoms padengti, taptų reguliuojamaisiais ūkio subjektais ir dirbtų tokiomis pat sąlygomis, kaip ir šilumos tiekėjai. Tai yra, visi šilumos gamintojai vienodomis sąlygomis įsigytų išteklius, samdytų darbuotojus, gautų tik reguliuojamą pelną ir privalomai atliktų būtinas šilumos tiekimo sistemai funkcijas. Deja, dauguma nepriklausomų šilumos gamintojų tam kategoriškai priešinasi ir siekia „laisvos“ konkurencijos su „pančiais“ suvaržytais šilumos tiekėjais. Tokia nelygiavertė konkurencija neatneštų naudos šilumos vartotojams.

Per pastaruosius trejetą metų šilumos kainos kai kuriuose Lietuvos miestuose sumažėjo daugiau kaip 40 proc. Tačiau kai kuriems džiaugsmas gali trukti neilgai, jei nebus pakeistas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo modelis, tvirtina vyriausybė. Įstatymo pataisų šį antradienį Seimas svarstyti nepanoro, papildytą SGD terminalo įstatymą Seimui vyriausybė ketina teikti kitą antradienį.

Šilumos kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose pastaruosius trejetą metų pastebimai mažėjo. Ypač dideliais pasiekimais gali pasidžiaugti Klaipėda, kurioje nuo 2013-ųjų šilumos kaina sumažėjo apie 44 proc. Kauniečiai, dar prieš trejetą metų už šildymą mokėję daugiausiai, šiandieną šildosi gerokai pigiau už daugelį kitų miestų. Šildymo kaina laikinojoje sostinėje per trejetą metų sumažėjo apie 38 proc.

Vilniuje šilumos kainos nuo 2013-ųjų sumažėjo kiek daugiau nei 28 proc., Šiauliuose – 31 proc., Panevėžyje – 1,26 proc. Spalio mėnesio duomenimis, tarp didžiųjų miestų šiluma brangiausiai kainavo Panevėžyje (6,3 ct/kWh), pigiausiai – Klaipėdoje (4 ct/kWh).

Žada pigesnį šildymo sezoną

„Pagrindinis veiksnys, mažinęs šilumos kilovatvalandės kainą, yra biokuro dalies padidinimas šilumos gamyboje. Remiantis mūsų duomenimis ir statistika, galima teigti, kad 2015–2016 metų šildymo sezono metu šilumos kilovatvalandės kaina bus 5–10 proc. mažesnė, palyginti su 2014–2015 metų sezonu. Per šią vasarą šilumos tiekimo įmonės įrengė papildomai daugiau kaip 120 megavatų naujų pajėgumų šilumos gamybą pervesti nuo gamtinių dujų prie biokuro“, –

Paklaustas, kodėl Skuodas moka daugiau nei 8 euro centus už kilovatvalandę, nors didelę dalį jo šilumos ūkyje sudaro biokuras, LŠTA prezidentas pažymi, kad, nors šilumos kainą labiausiai lemia kuro struktūra ir kainos, egzistuoja ir kiti faktoriai.

„Kaina priklauso ir nuo to, kiek investuota į šilumos ūkio infrastruktūrą, kokią paramą šilumos tiekimo įmonės gavo ir ar atlikta investicija jau atsipirko, ar vis dar mokama paskola, kurios dalis įskaičiuojama į šilumos kainą.

Įtakos taip pat turi miesto šilumos tiekimo sistemos padėtis, šilumos tiekimo tinklų ilgiai, vartotojų išsidėstymas. Tačiau kainos miestuose, kur naudojamas biokuras, yra apie 5–6 euro centus už kilovatvalandę, o ten, kur naudojama didesnė dalis gamtinių dujų, kilovatvalandė kainuoja 8–9 euro centus“, – tikina pašnekovas.

Mažėjančių kainų džiaugsmas – trumpalaikis?

Energetikos sektoriuje smarkiai sumažėjus gamtinių dujų vartojimui, skaičiuojama, kad SGD terminalo minimaliai veiklai būtinasis dujų kiekis kitais metais gerokai viršys planuojamus energijos gamintojų dujų poreikius.

Siekiant tolygiau paskirstyti didėsiančias šilumos kainas, antradienį Seime vyriausybė pateikė pakeistą SGD terminalo įstatymą, kuriame terminalo išlaikymas tektų visiems dujų vartotojams. Jo nepriėmus, energetikos ministro Roko Masiulio teigimu, šiluma vilniečiams brangtų 20 proc.

Tačiau už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti pataisas, antradienį balsavo 43 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė 54 parlamentarai. Bendru sutarimu nuspręsta projektą grąžinti tobulinti. Premjeras Algirdas Butkevičius paragino Seimo narius gyventojams paaiškinti, kodėl didės šilumos kainos.

„Tie, kurie balsavote prieš arba susilaikėte, tiesiai šviesiai pasakykite Lietuvos didžiųjų miestų gyventojams, kad šilumos kaina, jeigu nebus šitam modeliui pritarta, didės“, – teigė premjeras.

Anot Seimo nario Eugenijaus Gentvilo, pataisos nesuderintos su energetikos strategija: „Šitie jūsų vadinamieji techniniai pakeitimai atveda prie to, kad labiausiai nukentės tie, kurie kūrena biokuru. [...] Mano manymu, čia yra su galiojančia Energetikos strategija nesuderinti dalykai.“

Papildytą SGD terminalo įstatymą vyriausybė jau priėmė trečiadienio posėdyje. Ateinantį antradienį pakartotinai jį ketinama pateikti Seime.

LŠTA prezidento V. Stasiūno teigimu, siūlomos pataisos turėtų būti priimtos, nes SGD terminalas – valstybinis projektas: „SGD terminalas yra visos Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektas, tad jo našta neturi tekti vien tik dujų vartotojams, turi būti paskirstyta visiems gyventojams.“

Tačiau, pasak pašnekovo, šiluma neturėtų brangti, net jei SGD terminalo išlaikymo modelis nebūtų pakeistas.

Pinigines plonins VIAP kvotų naikinimas?

Šilumininkų teigimu, labiau nei SGD infrastruktūros išlaikymo tvarka šildymo kainas gali didinti naikinamos termofikacinių elektrinių viešąjį interesą atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotos. Apie tai, kad dėl to brangs šiluma, kalba ir Vilniaus savivaldybės atstovai.

Pasak V. Stasiūno, tikėtina, kad panaikinus VIAP kvotas, trys termofikacinės elektrinės (Vilniaus TE-3, Kauno TE ir Panevėžio TE) turėtų nutraukti veiklą. Jų veiklos nutraukimas reikštų maždaug 35,9 mln. eurų išlaidų padidėjimą šilumos, elektros ir dujų vartotojams. „Tai yra kur kas daugiau, nei būtų sutaupyta (17,79 mln. eurų), išvengiant termofikacinių elektrinių rėmimo iš VIAP biudžeto“, – tikina pašnekovas.

Savo ruožtu vyriausybė galimai didėsiančias šilumos kainas dėl VIAP kvotų naikinimo vadina visiškai nepagrįsta prielaida.

„Pagrindiniuose trijuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje), kurių gamtinių dujų termofikacinės elektrinės yra subsidijuojamos, trūkstamas šilumos poreikis gali būti pagamintas kituose, efektyvesniuose įrenginiuose mažesnėmis sąnaudomis – gamtinių dujų ir biokuro katiluose, kartu negaminant nekonkurencingos elektros energijos.

Skaičiuojama, kad Vilniaus mieste trūkstamą šilumos poreikį gaminant ne Vilniaus trečiojoje termofikacinėje elektrinėje, šilumos gamybos savikaina galėtų būti 20–30 proc. mažesnė. Taip pat, nebeeksploatuojant Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės, pastovios jos išlaikymo sąnaudos, sudarančios apie 11 mln. eurų per metus, nebus įtrauktos į šilumos kainą. Tai leis šilumos kainą sumažinti apie 10 proc. Matome, kad panaikinus kvotas yra visos prielaidos ne brangti, o stipriai pigti šilumos kainai Vilniaus mieste. Panaši situacija yra ir Kaune“, – LRT.lt teigia premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Šilumininkai teigiamai vertina Energetikos ministerijos siūlymą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo mokestį paskirstyti remiantis gamtinių dujų vartotojų turimais pajėgumais, tačiau kol kas negali konkrečiai pasakyti, kokią įtaką pakeitimai padarytų šilumos kainai.

"Pats pasiūlymas, kad nuimtų naštą nuo šilumos vartotojų ir bandytų paskirstyti tą mokestį tolygiai, tai pats pasiūlymas yra teigiamas, bet dabar, kiek aš matau, yra numatyta paskirstyti dujų vartotojams, kurie yra prisijungę prie dujų tinklų, pagal savo galią, o tai reiškia, kad kiti Lietuvos gyventojai neprisidės prie terminalo, o tik naudojantys gamtines dujas. Kaip tai atsilieps šilumos vartotojų mokėjimams mes nieko konkretaus negalime pasakyti", - BNS sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Anot jo, jei šiuo metu šilumos tiekėjams išvis nereikėtų mokėti SGD terminalo saugumo dedamosios, tai didelį kiekį dujų šilumai gaminti naudojančiuose miestuose, pavyzdžiui Vilniuje ir Panevėžyje, šilumos kaina atpigtų apie 1 centą.

"Faktas yra šiandien tai, jog vartotojai, kad mūsų vartotojai terminalo išlaikymui per metus sumoka 50 mln. eurų, o tai yra labai didelė suma. Mes turime skaičius, kiek vartotojai sumoka išlaikydami terminalą, tai ką siūlo dabar, tai nėra jokių skaičių ir skaičiavimų. Nežinome, kiek iš tų 50 mln. eurų liks mums", - argumentavo V.Stasiūnas.

"Verslo žinios" penktadienį pranešė, kad Energetikos ministerija siūlo beveik 70 mln. eurų per metus siekiantį SGD terminalo išlaikymą padalinti gamtinių dujų vartotojams priklausomai nuo turimo pajėgumo. Pasak energetikos ministro Roko Masiulio, bendra terminalo išlaikymo našta vartotojams turėtų sumažėti.

V. Jankauskas: mokstis teisingas

Energetikos ministerijos siūlymas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo mokestį paskirstyti remiantis gamtinių dujų vartotojų turimais pajėgumais, yra teisingas, sako energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. Pasak jo, priėmus naują tvarką, nuolat dujas vartojančiai Jonavos trąšų gamintojai SGD terminalo išlaikymo mokestis būtų mažesnis

"Pati idėja, be abejo, yra teisinga. Ne kartą esu sakęs, kad taip reikėtų, nes juk mums svarbu vamzdžių pralaidumas, jų galia, o ne kiek kilovatvalandžių ar kubinių metrų sunaudojama. (...) Šis siūlymas visų pirma yra teisingas ekonomiškai ir kainodaros prasme, nes dabar remiamės kažkokiu mistiniu suvartojimu. (...) Antras dalykas, bus teisingesnis perskirstymas - tie, kurie nuolat išnaudoja (dujų sistemą - BNS), jie mokės mažiau, tie, kurie labai trumpam prisijungia, deja, jiems pabrangs", - BNS sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktoriaus pavaduotojas V.Jankauskas.

Anot jo, "Achema", kuri dujas vartoja visus metus, pagal naująją tvarką už SGD terminalo išlaikymą turėtų mokėti mažiau.

"Jei skaičiuoti pagal galios dedamąją, tada tiems kainuotų mažiau, kurie nuolatos vartoja. Čia pirmiausiai atsilieptų "Achemai", nes ji yra nuolatinis dujų vartotojas", - teigė V.Jankauskas.

"Verslo žinios" penktadienį pranešė, kad Energetikos ministerija siūlo beveik 70 mln. eurų per metus siekiantį SGD terminalo išlaikymą padalinti gamtinių dujų vartotojams priklausomai nuo turimo pajėgumo. Pasak energetikos ministro Roko Masiulio, bendra terminalo išlaikymo našta vartotojams turėtų sumažėti.

"Achema" šiuo metu teismuose ginčijasi sudujų perdavimo bendrove "Amber Grid" ir Kainų komisija dėl 2013 metais galiojusio SGD terminalo priedo bei nuo praėjusių metų gruodžio jį pakeitusio SGD terminalo saugumo dedamosios mokesčio.

Trąšų gamintoja bendrovei "Amber Grid" gegužės pabaigoje buvo skolinga 32,3 mln. eurų (su PVM), iš kurių 14,2 mln. eurų - 2013 metais rinktas SGDterminalo statybai skirtas mokestis, o 18,1 mln. eurų - nuo 2014 metų gruodžio renkama saugumo dedamoji.

Birželio viduryje "Achema" pervedė pirmąją SGD saugumo dedamosios mokesčio dalį - 1,6 mln. eurų.

"Achema" pernai importavo apie 1,26 mlrd. kubų dujų - gamykla turi ilgalaikę sutartį su "Gazprom", kuri baigiasi šių metų pabaigoje. Lietuvos Vyriausybei pernai gavus apie 20 proc. kainos nuolaidą, "Achema" iki šiol jos negavo, tačiau už dujas nemoka visos kainos.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad kovo mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą prilygs pernykščiams kovo mokėjimams. Nors šiemet dėl žemesnės lauko oro temperatūros šilumos suvartota apie 7 proc. daugiau, tačiau išlaidų šildymui augimą amortizavo 7,5 proc. mažesnė nei pernai vidutinė šilumos kaina.

Lietuvoje šiemet kovo oro temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę daugiametę. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinė oro temperatūra šį kovą siekė apie 3,9 0C, prieš metus buvo apie 5,1 0C. Panaši temperatūra buvo ir kituose miestuose.

Prognozuojama, kad kovą šilumos suvartojimas 60 kv. metrų ploto butų šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma šalies gyventojų, vidutiniškai sieks apie 900 kWh (15 kWh/1 kv. m.). Prieš metus šis rodiklis siekė 840 kWh (14 kWh/1 kv. m.), o šių metų vasario mėnesį - 1080 kWh (18 kWh/1 kv. m.). 

LŠTA skaičiavimu, naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 240 kWh (4 kWh/1 kv. m.), o senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose - apie 1440 kWh (24 ir daugiau kWh/1 kv. m.).
Preliminariais duomenimis, šį kovą apšildyti 60 kv. metrų ploto butą tipiniame senos statybos nešiltintame daugiabutyje gyventojams vidutiniškai kainavo apie 56 eurus (195 litus). Prieš metus apšildyti šį plotą kainavo vidutiniškai apie 57 eurus (197 litus). Šį vasarį gyventojai vidutiniškai mokėjo apie 67 eurus (231 litą).

Mažiausiai šiluma kainuoja miestuose, kurie atsisakė gamtinių dujų ir vartoja žymiai pigesnį vietinį biokurą.  2015-ųjų kovą pigiausia šiluma buvo Utenoje - 5,19 euro ct/kWh (17,92 ct/kWh) su PVM. Didžiausias šilumos tarifas Prienuose sudarė 9,53 euro ct/kWh (32,90 ct/kWh) su PVM.

Kovą šilumos tarifas Vilniuje buvo 7,24 euro ct/kWh (25,01 lito ct/kWh, pernai - 26,24 ct/kWh) su PVM. Kaune šilumos kaina sudarė 5,98 euro ct/kWh (20,66 lito ct/kWh, pernai kauniečiai už šilumą mokėjo 27,50 ct/kWh) su PVM.

Šiauliuose šiluma kainavo mažiausiai tarp didžiųjų miestų - 5,68 euro ct/kWh (19,51 ct/kWh, prieš metus tarifas siekė 24,88 ct/kWh) su PVM. Klaipėdoje šilumos tarifas vasarį sudarė 6,88 euro ct/kWh (23,77 ct/kWh, pernai - 23,32 ct/kWh) su PVM. Panevėžio mieste tarifas siekė 6,58 euro ct/kWh (22,72 ct/kWh, pernai - 22,42 ct/kWh) su PVM.

Miestuose, kuriuose šilumos gamybai naudojamas biokuras, vidutinė šio šildymo sezono šilumos kaina sudaro apie 5,8 euro ct/kWh (20 ct/kWh) su PVM. Importuojamomis dujomis šildomi miestai už šilumą vidutiniškai moka net 7,8 euro ct/kWh (27 ct/kWh) su PVM.

Didžiausią sąskaitą už šilumos energiją gruodį gavo Vilniaus gyventojai, o mažiausią - Mažeikių, rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenys apie šilumos suvartojimą ir mokėjimus už gruodį.

Brangiausiai mokančių gyventojų sąskaitos gruodį, palyginti su 2013 gruodžiu, išaugo vidutiniškai 1,73 euro (0,8 proc.), o mažiausiai mokančiųjų - 3,47 euro (21,4 proc.).

LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas BNS sakė, kad šiluma daugelyje namų pabrango dėl šaltesnio gruodžio ir didesnio suvartotos šilumos kiekio.

„Pernai gruodį temperatūra buvo šiek tiek didesnė nei 2013 metų gruodį, bet šilumos kaina sumažėjo, todėl kainos per daug nesiskiria, nes šilumos suvartota buvo daugiau, bet kaina jos buvo mažesnė“, - BNS sakė V.Stasiūnas.

Vilniuje S.Skapo gatvėje esančio namo 60 kvadratinių metrų ploto buto savininkai už šildymą mokės 206 eurus (0,7 proc. mažiau nei prieš metus). Kiek mažiau - 203 eurus (4,8 proc. daugiau) - mokės Kauno rajono Kauno gatvės namo gyventojai, o 183 eurus (23,7  proc. daugiau) - Lentvario Lauko gatvės namo gyventojai.

Vienos mažiausių sąskaitų už šilumą gruodį buvo Mažeikiuose, Sodų gatvėje - 18 eurų (60 proc. daugiau), Jonavoje, Lietavos gatvėje - 20 eurų (4,1 proc. mažiau) ir Šiauliuose, Vilniaus gatvėje - 21 euras (32,7 proc. daugiau).

LŠTA analizėje nurodoma, kad didžiausias sąskaitas gaunantys namai yra senos statybos, nerenovuoti daugiabučiai, mažiausias - naujos statybos arba renovuoti.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) praneša, kad šalies šilumos tiekimo įmonės dujas vėl perka didesnėmis kainomis, nei tai darė vasarą. Dujų brangimo priežastis - augantis JAV dolerio kursas euro atžvilgiu. Antro pagal naudojimą - vietinio biokuro kainos išlieka stabiliai žemomis.

"Artėjant šildymo sezonui augančios dujų kainos vėl verčia nerimauti. Šių metų birželį šilumininkai už dujas mokėjo 1471 Lt/tne (tona naftos ekvivalento, be PVM, su transportavimo mokesčiu), šį rugsėjį kainos pašoko iki 1561 Lt/tne. Euro atžvilgiu vis brangstantis doleris ir toliau brangins dujas, o tai neigiamai atsilieps tų miestų, kurių šildymui naudojamos dujos, šilumos kainoms", - teigė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Anot jo biokurą naudojantys miestai pagrindo nerimauti neturi - vietinis kuras ne tik išlieka pigiu, bet, lyginant su vasaros mėnesiais, net šiek tiek pinga. Birželį kainavęs 556 Lt/tne, rugsėjį biokuras šilumininkams kainavo beveik trigubai pigiau, nei dujos - 550 Lt/tne.

"Gera žinia, kad brangstančio dolerio poveikį dujų kainoms kiek amortizuos pinganti nafta, bet jos poveikis pasijus gerokai vėliau - po kelių mėnesių. Deja tie keli mėnesiai, kai jausime vien brangstančio dolerio auginamos dujų kainos poveikį, sutaps su šildymo sezonu", - sakė V. Stasiūnas.

Šilumos tiekėjų vertinimu vienintelis būdas patikimai mažinti išlaidas šildymui naudojamam kurui - o tuo pačiu ir šildymo kainas - dujų atsisakymas ir visuotinis perėjimas prie vietinio biokuro.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad šiluma gamtinėmis dujomis šildomuose miestuose artėjantį šildymo sezoną iki naujųjų metų bus nuo 8 iki 25 procentų mažesnė, lyginat su praėjusia žiema.

„Gamtinės dujos šį sezoną yra pigesnės. Didelės įtakos šilumos kainai turės tai, ar „Lietuvos dujos“ sugrąžins šilumos vartotojams „Gazprom“ kompensuotą permoką už gamtines dujas. Jei permoka bus grąžinta dar šiemet, atskiruose miestuose šiluma atpigs iki 25 procentų. Jei permoka grąžinta nebus, šilumos kaina mažės apie 8 procentus“, - teigė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Rusijos koncernas „Gazprom“ pritaikė 20,95 proc. dydžio nuolaidą gamtinių dujų, vartotų Lietuvoje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d., kainai. Šilumos vartotojams priklausančios permokos yra pervestos bendrovei „Lietuvos dujos“, tačiau iki šiol negrąžintos gyventojams. 

Skaičiuojama, kad „Lietuvos dujų“ skola šilumos vartotojams sudaro apie 130 mln. litų.

Anot V. Stasiūno, po naujųjų metų įtakos šilumos kainoms taip pat turės iki šiol neaiškios gamtinių dujų kainos ir šilumininkams privalomi įsigyti dujų kiekiai iš SGD terminalo. Neaiški ir būsima dujų transportavimo kaina. Dar vienas nežinomasis – elektros energijos supirkimo kvotos iš kogeneracinių elektrinių.

„Miestuose, kurie plačiai vartoja biokurą, kainos išliks panašios kaip pernai – mažiausios Lietuvoje“, - teigė V. Stasiūnas.

LŠTA skaičiavimu, plačiai biokurą vartojančiuose miestuose vidutinė preliminari šilumos kaina artėjantį sezoną sudarys apie apie 20 ct/kWh (18–24 ct/kWh su PVM).

Miestuose, kurie iki šiol plačiai vartoja gamtines dujas, vidutinis preliminarus šilumos tarifas siekia 27 ct/kWh (24–32 ct/kWh su PVM).

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad kovo  mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus 50 procentų mažesnės nei prieš metus.

„Šiemet kovas buvo šiltas, oro temperatūra ir šilumos suvartojimo rodikliai prilygsta lapkričio mėnesio duomenims. Todėl norintieji sužinoti, kiek teks mokėti už šildymą, gali atsiversti lapkričio sąskaitas. Tiesa, sąskaitos gali nežymiai skirtis dėl miestuose kitusių šilumos kainų“, - pataria LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra kovą siekė apie +5,1 laipsnius, prieš metus – apie -4,8 laipsnius. Panaši temperatūra buvo ir kituose šalies miestuose. Vidutinė daugiametė kovo oro temperatūra Lietuvoje siekia -0,1 laipsnio.

Prognozuojama, kad kovą šilumos suvartojimas sovietinės statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, 60 kv. metrų ploto buto šildymui, vidutiniškai sudarė apie 780 kWh (apie 13 kWh 1 kv. metro plotui). Tokio tipo namuose gyvena daugelis šalies gyventojų. 780 kWh šilumos gamtines dujas deginančių miestų gyventojams vidutiniškai kainuos apie 226 litus, biokuru šildomuose miestuose – apie 156 litus.

Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti prireikė perpus didesnio šilumos kiekio, apie 1500 kWh (apie 25 kWh 1 kv. metro plotui). Apšildyti 60 kv. metrų ploto butą dujas vartojančių miestų gyventojams vidutiniškai kainavo apie 465 litus, biokuru šildomuose miestuose – apie 315 litus. 

Anot V. Stasiūno, kaip visada mažiausiai mokės gyvenantieji naujuose ar renovuotuose daugiabučiuose, miestuose, kurie vietoje brangių dujų jau dabar vartoja biokurą. Prognozuojama, kad Utenos gyventojai už 60 kv. metrų buto šildymą renovuotame name už kovą mokės tik apie 42 litus, Širvintų gyventojai – apie 47 litus, Plungės, Ignalinos ir Molėtų – apie 48 litus.

„Šiemet sąskaitas mažina ne tik šiltesnis oras ir mažesnis šilumos suvartojimas, bet ir apie 8 procentais žemesnės nei pernai šilumos kainos,“ – teigė V. Stasiūnas.

Kovą šilumos tarifas Kaune sudarė 27,50 ct/kWh su PVM, pernai kauniečiai už šilumą mokėjo 29,23 ct/kWh su PVM. Vilniuje šiluma kainuoja 26,24 ct/kWh su PVM, prieš metus tarifas sudarė 28,86 ct/kWh su PVM. Sostinėje mažesnį šilumos tarifą taip pat lėmė faktas, kad gyventojams nebereikia dengti vadinamojo Imbraso mokesčio.

Klaipėdoje šilumos tarifas kovą sudarė 23,32 ct/kWh su PVM, pernai gyventojai už šilumą mokėjo 27,26 ct/kWh su PVM. Šiauliuose šiluma kainuoja 24,88 ct/kWh su PVM, prieš metus tarifas sudarė 25,59 ct/kWh su PVM. Panevėžyje šilumos tarifas kovą sudarė 22,42 ct/kWh su PVM, pernai – 23,79 ct/kWh su PVM.

Gamtinės dujos 2014 metų sausio mėnesį šilumos tiekimo įmonėms kainavo 1738 Lt/tne (tona naftos ekvivalento), 2013-ųjų sausį dujų kaina sudarė 1894Lt/tne. Už vietinį biokurą įmonės 2014-ųjų sausį mokėjo 601 Lt/tne, 2013 metų sausį – 644 Lt/tne.

Miestuose, kuriuose šilumos gamybai naudojamas biokuras, vidutinė šilumos kaina sudaro apie 20 ct/kWh (18-25 ct/ kWh). Importuojamomis dujomis šildomi miestai už šilumą vidutiniškai moka net 29 ct/kWh (26-34 ct/kWh).