Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse jau nuo Velykų antrosios dienos bus leidžiama važiuoti maksimaliu 130 km/val. greičiu, o greitkeliuose – 120 km/val. greičiu.

Keliuose su asfalto danga maksimalus leistinas greitis išlieka toks pat – 90 km/val., o kituose keliuose – 70 km/val.

Taip pat primenama, kad mažesnę nei 2 metų vairavimo patirtį turintys vairuotojai magistralėse gali važiuoti 100 km/val., greitkeliuose – 90 km/val., o keliuose su asfalto ar betono danga – 80 km/val. greičiu.

Artėjant balandžiui, turėtų suklusti ir vairuotojai, šaltąjį sezoną savo automobiliams rinkęsi dygliuotas padangas, mat jas pasikeisti vasarinėmis privaloma iki balandžio 10 d. To nepadariusiems grės baudos nuo 50 iki 100 eurų.

Įvardijo prioritetus

„Šiais metais tarp svarbiausių prioritetų – Utenos plento rekonstrukcija, taip pat kitų strateginių projektų įgyvendinimas, šalies tiltų ir viadukų tolesnis tvarkymas. Papildomos lėšos leis pagaliau pradėti darbus blogiausiu šalyje tituluojamame betoniniame Utenos plente: planuojame rekonstruoti beveik 30 km ruožą tarp Molėtų ir Utenos, pradėti likusios atkarpos tarp Vilniaus ir Molėtų rekonstrukciją. Taip pat – suremontuoti kelias dešimtis tiltų ir viadukų, pabaigti techniškai sudėtingiausią ir ilgiausią „Via Baltica“ atkarpos ruožą ties Marijampole, planuojame pradėti ir paskutinės – ketvirtos – atkarpos Lenkijos sienos link atnaujinimo darbus“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Lėšos keliams paskirstytos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. tenka valstybinės reikšmės keliams ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti, 33 proc. – vietinės reikšmės keliams. Tai sudaro atitinkamai 363,9 mln. eurų valstybiniams ir beveik 179,3 mln. eurų vietiniams keliams.

Rekonstruos ir tiltus

Valstybinės reikšmės kelių tinklui plėtoti numatyta beveik 226 mln. eurų, iš jų 102,8 mln. eurų skiriama strateginiams ir kitiems projektams.

Didžiausia suma – 62,8 mln. eurų – numatyta magistralinio kelio „Via Baltica“ dviem beveik 28 km ilgio ruožams Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstruoti.

Be papildomai numatytų 40 mln. eurų, beveik 30 km ilgio dviejų Utenos plento ruožų tarp Molėtų ir Utenos kapitaliniam remontui skiriama dar 6,3 mln. eurų.

Keliams ir tiltams rekonstruoti, jų paprastam ir kapitaliniam remontui skirta 100,5 mln. eurų. Už šias lėšas numatoma rekonstruoti 45 tiltus, iš jų – 2023 m. pradėtą rekonstruoti 31 tiltą ir trylika tiltų 2024 m. pradedamuose objektuose.

Magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Klaipėda numatoma suremontuoti vienuolika ruožų, kurių bendras ilgis – apie 27 km, taip pat kelyje A2 Vilnius–Panevėžys bus remontuojami keturi ruožai, kurių bendras ilgis – apie 13 km.

Papildomos lėšos leis pagaliau pradėti darbus blogiausiu šalyje tituluojamame betoniniame Utenos plente.

Nubyrės žvyrkeliams

Inžinerinėms eismo saugumo priemonėms diegti (pėsčiųjų perėjoms, dviračių takams, sankryžoms) skirta 15 mln. eurų, 7,7 mln. eurų numatyta žvyrkeliams.

Pastarosios lėšos skirtos 2018–2024 m. žvyrkelių asfaltavimo programai pabaigti (ją įgyvendinant buvo išasfaltuota apie 1 400 km valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga), taip pat naujai programai pradėti.

Atlikus vertinimą, nustatyti 384 ruožai (apie 1 400 km iš esamų 5 400 km). Nauji asfaltuojamų žvyrkelių sąrašai bus sudaromi atsižvelgiant į savivaldybių prioriteto tvarka sureitinguotus asfaltuotinų kelių ruožus.

Kitiems projektams (horizontaliajam ženklinimui, kelių eismo informacinei sistemai ir šviesoforais reguliuojamoms sankryžoms modernizuoti) numatyta beveik 7 mln. eurų, o kitoms išlaidoms, tarp kurių – elektros energijos valstybinės reikšmės keliuose diegimo projektai ir kt. – 26, 7 mln.eurų.

Likę beveik 138 mln. eurų valstybiniams keliams numatytų lėšų paskirstytos įvairioms administracinėms ir kitoms reikmėms, didžioji dalis – 108 mln. eurų skirti „Kelių priežiūrai“ valstybinės reikšmės kelių tinklui prižiūrėti.

Pagalba savivaldybėms

Iš vietinės reikšmės keliams skiriamo finansavimo 16,1 mln. eurų numatyta valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams Biržų, Kretingos ir Tauragės rajonų, Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybėse.

Vietinės reikšmės keliams kurortinėse Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse skiriama 3,3 mln. eurų, kitų savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams – 159,9 mln. eurų.

2024 m., palyginti su 2023 m., bendras kelių sektoriaus finansavimas didinamas 109,1 mln. eurų, iki 882,3 mln. eurų. Iš jų 139,8 mln. eurų sudarys laikinojo bankų solidarumo įnašas, 159,3 mln. eurų – ES fondų lėšos ir 583,2 mln. eurų – KPPP lėšos.

2023 m. kelių sektoriui iš viso buvo skirta 773,2 mln. eurų, KPPP lėšos sudarė 543, 2 tūkst. eurų, o panaudojimas siekė net 99,6 proc.

Penktadienį Lietuvos policija savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad ties Baltijos kelio atminimo vietomis atšaukiamas automagistralės režimas, leistinas važiavimo greitis bus ribojamas iki 90 kilometrų per valandą.

Taip pat pėstieji turės teisę keliu nueiti į minėjimų vietas.

Policija informuoja, kad vairuotojai, važiuojantys priešinga kryptimi, iš Panevėžio į Vilnių, palikti automobilių kairėje kelio pusėje negali.

Norintieji aplankyti minėjimo vietas turi apsisukti sankryžose ir, privažiavę prie minėjimo vietos, palikti automobilį dešinėje kelio pusėje. 

Vairuotojai nemokamai gali jose įsikrauti elektromobilius bei iš tinklo įkraunamus hibridinius automobilius.

„Pradėjus veikti dešimčiai naujų įkrovimo stotelių, elektromobilių vairuotojai jau gali be trukdžių keliauti pagrindinėmis Lietuvos automagistralėmis. Ties tuo nesustosime. Augant elektromobilių skaičiui, atitinkamai turi vykti ir jiems reikalingos infrastruktūros plėtra - jau kitų metų pradžioje bus pradėtas antrasis įkrovimo prieigų statybų etapas, per kurį bus įrengta dar keturiolika greitojo įkrovimo stotelių šalia magistralinių kelių“, - sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Anot Susisiekimo ministerijos pranešimo, dešimties elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas kainavo beveik 600 tūkst. eurų. Projektui įgyvendinti panaudotos Europos Sąjungos lėšos.

Planuojama, kad 2018 metais įkrovos stotelės magistraliniuose keliuose bus įrengtos kas 50 kilometrų. Iš viso valstybinės reikšmės keliuose jų bus 26.

Iki šiol Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikė tik dvi viešos didelės galios įkrovimo prieigos, nuo 2014-ųjų įrengtos kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vievyje ir prie Elektrėnų.

Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos bendradarbiauja su savivaldybėmis, kartu įgyvendindama elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planus. Lietuvos miestuose ir priemiesčiuose, kur gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, iki 2020 m. pabaigos numatoma įrengti ne mažiau kaip 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.

Elektromobilių ir hibridinių automobilių skaičius Lietuvoje kasmet auga. VĮ „Regitra“ duomenimis, pirmasis elektromobilis Lietuvoje užregistruotas 2010 m. - „Honda HR-V“. 2013 m. mūsų šalyje buvo registruota 16 elektromobilių, 2014 m. pradžioje - 55, 2015 m. - 69, 2016 m. - 164. Aktyviausias elektromobilių skaičiaus didėjimas pastebimas šiemet. 2017 m. sausio 1 d. buvo užregistruoti 359 elektromobiliai, gruodžio 1 d. - jau 620.

Kurdama ir plėtodama viešai prieinamą elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą Lietuvoje, Susisiekimo ministerija siekia, kad elektromobilių infrastruktūros plėtra leistų priartėti prie 2012 m. Ūkio, Energetikos ir Susisiekimo ministerijų užsakymu atliktos Kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studijos rekomenduojamo rodiklio, t. y. siekti, kad iki 2020 m. visi įregistruoti elektromobiliai Lietuvoje sudarytų 5 proc. per metus parduodamų naujų automobilių, 2025 m. - 10 proc.

Paketas bus parduotas Bundesratui - federacijos žemių interesus atstovaujantiems parlamento rūmams, tačiau svarstymas ir tvirtinimas juose laikomas tik formalia procedūra. Nepaisant to, Bundesratas, formuodamas bendrą su Bundestagu derinimų komisiją, gali užvilkinti šią procedūrą iki pat rinkimų rugsėjo 24-ąją. Kelios federacijos žemės nepritarimą tokiai naujovei jau yra išreiškusios.

Vyriausybės skaičiavimais, šalies automobilių kelių apmokestinimas turėtų valstybės iždą per metus papildyti maždaug 500 mln. eurų. Mokėti už važiavimą keliais tektų tiek užsienio, tiek ir vietiniams lengvųjų automobilių vairuotojams, tačiau Vokietijos gyventojams atitinkamai sumažėtų automobilių mokestis.

Dar 2015 metais Bundestago per pirmąją svarstymą priimtas pradinis pataisų variantas sulaukė griežtos kritikos iš Europos Komisijos, kuri jame įžvelgė užsienio lengvųjų automobilių vairuotojų diskriminavimą. 2016-ųjų pabaigoje Vokietijos valdžia šias pastabas pagaliau pripažino pagrįstomis, sutiko sumažinti mokesčių įkainius užsieniečiams už trumpalaikį naudojimąsi keliais bei nustatė mokesčių nuolaidas mažiausiai aplinką teršiančius automobilius turintiems šalies gyventojams.

Planuoja įvesti bendrą kelių rinkliavą

Europos Komisija (EK) planuoja Europos Sąjungoje (ES) įvesti bendrą kelių rinkliavą, nes tai supaprastintų judėjimą Europos keliais, o automobilių savininkams nebereikėtų mokėti kelių mokesčių įvairiuose ES šalių greitkelių ruožuose.

Už transportą atsakinga Komisijos narė Violeta Bulc pareiškė, kad atitinkamas teisės akto projektas bus pristatytas 2017 metų gegužę, praneša „Deutsche Welle“.

Komisijos nuomone, centralizuota kelių rinkliava padėtų supaprastinti judėjimą Europos keliais, o vairuotojams nebereikėtų sustoti ir mokėti įvairių rinkliavų skirtinguose ES greitkelių ruožuose.

Vietoj to ES teritorijoje būtų centralizuotai taikoma bendra kelių rinkliava, kurią transporto priemonių savininkai galėtų sumokėti iš anksto arba galėtų ją kas mėnesį mokėti dalimis.

Rinkliavos suma priklausytų nuo nuvažiuoto atstumo kilometrais ir nuo žalos, kurią automobilis daro aplinkai, masto, papasakojo V. Bulc interviu vokiečių savaitraščiui „Welt am Sonntag“. Pajamos iš rinkliavų būtų pervedamos į šalių, kurių keliais važiavo transporto priemonė, biudžetą.

Komisija tikisi, kad ES valstybės narės susitarimą šiuo klausimu pasieks iki 2019 metų pabaigos.

Siekiant gerinti eismo saugą, artimiausiais metais itin daug rekonstrukcijos darbų bus vykdoma intensyviausio eismo šalies magistralėse. Daugiausia dėmesio sulauks magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A2 Vilnius–Panevėžys ir avaringumu išsiskirianti magistralė „Via Baltica“, pranešė Susisiekimo ministerija.

Statistikos duomenimis, 2009–2014 m. magistralėje A1 įvyko 240 įskaitinių eismo įvykių, iš jų daugiau kaip 40 proc. – transporto priemonių susidūrimai. Šiai situacijai gerinti magistralės dalyje Vilnius–Kaunas mažinama kairinių apsisukimų, įrengiamos dviejų lygių sankryžos, tiesiami jungiamieji keliai. Iki 2016 m. pabaigos numatoma baigti Moluvėnų ir Žiežmarių sankryžų rekonstrukciją, taip pat planuojamas trečias Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcijos etapas (magistralės A1 13,3–19,6 km). Eismo sąlygos taip pat bus gerinamos ties Kaunu (94–107 km) – iki 2020 m. šiame ruože numatoma praplatinti kelią, įrengti tunelinį viaduką ir kitas eismo saugos priemones. Be to, beveik visame Vilnius–Kaunas ruože (10–94 km) numatoma ilginti ir platinti greitėjimo–lėtėjimo juostas, tverti apsaugines tinklo tvoras nuo žvėrių, įrengti padidinto atsparumo atitvarus skiriamojoje juostoje ir 5 požemines perėjas pėstiesiems.

Automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys 2009–2014 m. užfiksuota 50 įskaitinių eismo įvykių, iš jų dažniausi – apvirtimai, transporto priemonių susidūrimai ir užvažiavimai ant pėsčiųjų. Siekiant sumažinti tokių eismo nelaimių pavojų, šiuo metu magistralėje šalia Žemaitkiemio miestelio (apie 72,18 km) statomas pėsčiųjų viadukas, abiejose magistralės pusėse tiesiami jungiamieji keliai. Rekonstruojami ir kiti atskiri kelio ruožai. Šiuos darbus numatoma baigti iki 2016 m. rugpjūčio.

Daugiausia rekonstrukcijos darbų planuojama magistralėje „Via Baltica“, kurioje 2009–2014 m. įvyko 294 įskaitiniai eismo įvykiai, iš jų beveik 60 proc. sudarė transporto priemonių susidūrimai.  Atsižvelgiant į tai, šiai magistralei rekonstruoti numatoma skirti didelę dalį 2014–2020 m. Lietuvos keliams numatytų Europos Sąjungos sanglaudos ir CEF fondų lėšų. Iki 2017 m. magistralės dalyje Kaunas–Marijampolė (17,34–23,40 km ir 35,40–45,15 km ruožuose) kelias bus praplatintas iki 4 eismo juostų, taip pat planuojama rekonstruoti „Via Balticai“ priklausantį Panevėžio aplinkkelį, magistralės dalies Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožus. Taip pat numatomi ir smulkesni eismo saugos gerinimo darbai – naujai susidariusių „juodųjų dėmių“ ir kitų avaringų ruožų inžinerinis tobulinimas.

Sekmadienio rytą didžiojoje šalies teritorijoje ryte buvę slidūs magistralinių, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių ruožai pabarstyti, kelių dangos šlapios arba drėgnos.

Mažesnio intensyvumo rajoniniai keliai vietomis padengti privažinėto sniego sluoksniu, slidūs. Marijampolės apskrityje ir Lazdijų rajone barstomi šių kelių pavojingi ruožai, pranešė Automobilių kelių direkcija.

Šalyje be kritulių, oro temperatūra yra nuo 0 iki 3 laipsnių šilumos.