„Parduotuvėse maisto atsargų liko kelioms dienoms, gal keturioms ar penkioms dienoms“, – žurnalistams Ženevoje vaizdo ryšiu iš Kairo sakė WFP atstovė Artimuosiuose Rytuose Abeer Etefa (Abir Etefa).

Romoje įsikūrusi Jungtinių Tautų agentūra jau padeda beveik 200 tūkst. žmonių palestiniečių teritorijose, tačiau dabar pradėjo skubios pagalbos operaciją, kurios tikslas – suteikti būtiniausią pagalbą maistu iš viso 800 tūkst. žmonių, naujienų agentūrai AFP praėjusią savaitę sakė jos atstovė spaudai.

WFP prašė per ateinančias keturias savaites skirti 17,3 mln. dolerių (16,3 mln. eurų) kritinei padėčiai palestiniečių teritorijose spręsti.

Agentūra taip pat pritarė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) raginimui sukurti humanitarinį koridorių, kuriuo būtų teikiama pagalba Gazos Ruožui.

Be to, ji taip pat pradėjo 164 tūkst. Gazos Ruožo ir Vakarų Kranto gyventojų dalyti elektroninius čekius, kuriuos galima iškeisti į maisto produktus vietinėse parduotuvėse.

Kur slėptumėtės karo atveju, jei būtų paskelbtas oro pavojus?

„Tikrai nežinau. Gerą klausimą uždavėte, – atsiduso gatvėje užkalbintas vilnietis. – Daugiabučių rūsiuose nesaugu, nes nėra išėjimo. Bent anksčiau buvo galima išeiti į šiluminių tinklų patalpą, o dabar viskas užmūryta.“

„Oi, nežinau, gal rūsyje?“ – kraipė galvą kita pašnekovė.

„Nežinau, neatsakysiu į šį klausimą“, – porino  moteris.

„Kelias vietas žinau, bet jei šiuo metu paskelbtų oro pavojų, turbūt į garažą bėgčiau, nes manau, kad būtų saugu“, –  sakė užkalbintas vyras.

„Turbūt į rūsį eičiau. Gyvenu nuosavame name. Į katilinę“, – nedvejodama atsakė   praeivė.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Apie priedangas ir kiek jų šiuo metu turi Vilnius, kiek jų jau pažymėta, žurnalistas kalbėjosi su Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Adomu Bužinsku.  

– Kiek mes turime priedangų ir kiek žmonių jose galima įkurdinti?

– Natūralu, kad priedangų tema tapo aktuali prasidėjus karui Ukrainoje. Iki to laiko savivaldybė dirbo su kolektyvinės apsaugos statiniais, kurių Vilniuje turime apie 230. Jų paskirtis labiau buvo ilgalaikis gyventojų apgyvendinimas ir jų poreikių užtikrinimas juos perkėlus iš pavojingų teritorijų po radiacinės saugo pažeidimų karo atveju. Natūralu, kad dabar padidėjo ir priedangų poreikis, kas nebuvo taip aktualu iki karo Ukrainoje. Šiuo metu ir po didelės Vidaus reikalų ministerijos iniciatyvos, skaičiuojame, kad Vilniuje turime apie 370 priedangų, kurios galėtų sutalpinti apie 210 tūkst. gyventojų oro pavojaus atveju. Bet vėlgi tai nėra tos priedangos, kuriose būtų maisto ir vandens atsargų. Čia daugiau mes žiūrime pastatus, kurie gali atitikti priedangą, kurie turi cokolinius aukštus, rūsius, kurie gali atitikti priedangų statusą. Siekiame užtikrinti, kad būtų atlaisvinti avariniai išėjimai, priėjimai prie tų pastatų. Bet kol kas didesnio infrastruktūrinio įrengimo tose priedangose nėra. Ir natūralu, kad tas skaičius didėja, nes šį darbą pradėjome neseniai.

Vilniuje turime apie 370 priedangų, kurios galėtų sutalpinti apie 210 tūkst. gyventojų oro pavojaus atveju. Bet vėlgi tai nėra tos priedangos, kuriose būtų maisto ir vandens atsargų.

Vilnius taip pat turi savo civilinės saugos žemėlapį, kur yra sužymėti kolektyvinės apsaugos statiniai, pradėtos žymėti priedangos ir taip pat gyventojų surinkimo punktai. Kaip sakant yra trečia statinių kategorija, kurių skaičiuojama 69. Kuomet mes gavome finansavimą iš Vidaus reikalų ministerijos, būtent tokie gyventojų surinkimo punktai, kaip tokia civilinės saugos infrastruktūra, yra geriausiai aprūpinta ir įrengta šiuo metu.

– Bendrai Lietuvos mastu įrengta apie du tūkstančiai priedangų, kurių pažymėtų – tik apie tūkstantis, tiksliau, šis skaičius siekia apie 800. Kalbant apie jas, gyventojai dažnai painioja priedangų ir slėptuvių sąvokas. Dažnas sako, kad tai yra vienas ir tas pats. Kuo jos skiriasi ir apskritai, ar turime slėptuvių Vilniuje?

– Slėptuvių mes turime greičiausiai nebent kuruojamų Vidaus reikalų ministerijos arba privačių. Vilnius tokių civilinės saugos slėptuvių neturi. Ar toks poreikis būtų, ar ne, natūralu, kad civilinę saugą, gynybą ir jos politiką formuoja Krašto apsaugos ministerija, VRM. Jeigu tokį poreikį mes iš jų išgirsime, tą įrenginėsime. Ne mes patys formuojame šią politiką. Šiuo metu mes esame civilinę saugą įgyvendinančioji pusė. T. y. įgyvendiname tą politiką, kurią nurodo mums centralizuota valdžia.

Slėptuvių mes turime greičiausiai nebent kuruojamų Vidaus reikalų ministerijos arba privačių. Vilnius tokių civilinės saugos slėptuvių neturi.

Pats skirtumas slėptuvių ir priedangų tas, kad priedanga yra skirta pasislėpti nuo laikino pavojaus, ar tai būtų oro ataka, ar trumpalaikė karo grėsme ir pan. O slėptuvė yra ta pati priedanga tik su infrastruktūra, kur užtikrintos vandens, maisto atsargos, normalus oro padavimas ir visa kita. Joje galima slėptis ilgesnį laiką.

– Vilniuje yra apie 400 priedangų, kur žmonės trumpam, keletui dienų galėtų pasislėpti.  Jiems reikia turėti ir savo maisto atsargų?

– Bet kokiu atveju kiekvienam žmogui rekomenduojama turėti maisto atsargų 72 valandoms. Visa ši informacija yra Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje lt72.lt, kurioje gana aiškiai pateikti patarimai, kuo pasirūpinti 72 val. kilus įvairiems pavojams. Taigi maistu svarbu pasirūpinti. Turint tas atsargas, tų bazinių poreikių užtikrinimą, nėra priežasčių eiti į lauką, kur tuo metu nesaugu. Antra, ką daro savivaldybė iš savo pusės, renka tas priedangas, nurodo, kur būtų artimiausia gyventojams. O atsargomis, kaip minėjau, turi pasirūpinti patys žmonės.

Pavojingas „deja vu“

2010 m. gruodžio 17 d. jaunas tunisietis Mohammedas Bouazizi suprato atsidūręs aklavietėje. Našlę motiną ir penkis jaunesnius brolius ir seseris išlaikęs vyras pragyvenimui užsidirbdavo prekiaudamas dažovėmis. Tačiau, kai korumpuoti pareigūnai, ilgai šerti kyšiais, atėmė paskutinį M.Bouazizi darbo įrankį – svarstykles, 26-erių vyras priešais Sidi bu Zido miesto meriją apsipylė benzinu ir padegė drabužius. Po trijų savaičių jis mirė.

M.Bouazizi mirtis tapo kibirkštimi, nuo kurios įsiplieskė masiniai protestai visame Tunise. Netrukus ošė ir visas arabiškasis pasaulis, Šiaurės Afrika – nuvilnijo Arabų pavasario banga. Protestus kurstė susikaupusi neapykanta vietos diktatoriams, skurdas ir badas, sukeltas 2007–2008 m. užfiksuoto staigaus pagrindinių maisto produktų kainų šuolio.

Besivystančios šalys susiduria su krizių kaskada: koronaviruso pandemija, klimato kaita, o dabar jų duonos krepšelis bombarduojamas.

Protestai sukėlė ne tik politines permainas, bet ir represijas, kurios savo ruožtu tapo impulsu naujajai migracijos iš Šiaurės Afrikos ir Pietvakarių Azijos bangai. Ne be trečiųjų šalių pagalbos į Europą plūstelėjo pabėgėlių banga. Ar nepasikartos istorija ir dabar? Su tokiu klausimu ekspertai žvelgia ir į Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą.

Vejamas beprotiškos idėjos užvaldyti kaimyninę šalį V.Putinas atvėrė Pandoros skrynią, iš kurios grasinasi ištrūkti ir bado šmėklos. Kam jos kelia didžiausia pavojų: europiečiams, antrą karo dieną iššlavusiems iš parduotuvių druską ir miltus, ar tiems, kam bado jausmas – neatsiejamas kasdienybės palydovas?

Nerimas dėl sėjos

Leidinį „Politico“ cituojanti agentūra ELTA primena: pieno ir mėsos pramonė yra pagrindiniai produkciją eksportuojantys ES žemės ūkio ir maisto sektoriai. Šie ūkio sektoriai apskritai yra tarp didžiausių eksportuotojų pasaulyje. Problema ta, kad didžioji dalis ūkių priklauso nuo importuojamų pašarinių kultūrų iš Ukrainos.

Ukrainoje yra trečdalis visos Europos dirbamosios žemės. Ukraina yra penktoji tarp kviečių, trečioji tarp kukurūzų, pirmoji tarp saulėgrąžų ekportuotojų pasaulyje. Palyginti su 2020 m., pernai Ukrainos javų eksportas išaugo 31 proc., šalis buvo tarp penkių didžiausių žemės ūkio maisto produktų eksportuotojų į ES.

Kaip teigia Ukrainos strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centras, 45 proc. šalies eksporto yra susiję su žemės ūkio produkcija.

Siekdama užkirsti kelią humanitarinei krizei šalyje, kilus karui, Ukraina uždraudė eksportuoti rugius, avižas, grikius, soras, cukrų ir valgomąją druską. Net jei šie tiekimo grandinės sutrikimai būtų pašalinti, problemų greičiausiai išliks. Be to, lieka pavojus, kad karo veiksmai labai pakenks būsimajam derliui.

Ukrainoje pasirodė optimistinių pranešimų apie žemės darbams besirengiančius ūkininkus. Poltavos ir Chmelnicko srities žemdirbiai sėją vadina antruoju frontu. Tačiau, žemės ūkio informacinės agentūros „APK-Inform“ duomenimis, dėl karo veiksmų bent devyniuose šalies regionuose vargiai galės vykti įprastinė sėja.

„Net jei kai kuriose srityse įsivyraus tyla, logistikos problema išliks silpna vieta, sykiu sėklų ar trąšų pristatymas bus praktiškai neįmanomas", – nuogąstauja agentūros autoriai.

Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centro teigimu, dauguma kviečių naudmenų yra Rytų Ukrainoje, kur vyksta intensyviausios kovos. „Pasaulinės maisto kainos, palyginti su praėjusiais metais, pakilo daugiau nei 30 proc., o karas Ukrainoje dar labiau padidino kainas iki aukščiausio lygio nuo 1974 m.“, – teigia centras.

„APK-Inform“ skaičiavimu, šiemet saulėgrąžų pasėlių plotas Ukrainoje gali būti mažiausias per pastaruosius trylika metų, nes kovos daugiausiai vyksta pagrindiniuose aliejinių augalų regionuose – pietuose (Nikolajevo, Chersono, Zaporižios srityse) ir rytuose (Charkivo, Donecko ir Lugansko srityse). Sėjai centrinėje ir vakarinėje šalies dalyse taip pat gresia pavojus, visų pirma dėl logistikos problemų, darbo jėgos stygiaus.

Sojų pupelėmis užsėjamų plotų sumažės, bet ne tiek daug: pagrindiniai šios kultūros auginimo regionai yra Ukrainos viduryje ir vakaruose. Su rapsais situacija sudėtingesnė. Šios kultūros Ukrainos ūkininkai užsodino didžiausią plotą per pastaruosius dvylika metų, tačiau maždaug pusė jo yra teritorijose, kuriose vyksta karo veiksmai, todėl nemaža dalis pasėlių gali būti prarasta. Be to, Ukrainos žemės ūkiui stinga trąšų dar ir dėl to, kad gamyklos yra atakuojamos Rusijos raketų.

Iššūkių virtinė

Dėl karo Ukrainoje iš maisto rinkos tiekimo grandinės iškrenta ir Rusija. Šalies vyriausybė yra paskelbusi grūdinių kultūrų, cukraus žaliavos eksporto apribojimus, kyla logistikos problemų.

Didžiausia tikimybė, kad galiausiai dėl karo Ukrainoje kilsiančių pagrindinės maisto rinkos problemų deficito aukomis taps Šiaurės Afrikos ir Pietryčių Azijos šalys.

Skaičiuojama, kad nuo Juodosios jūros regione auginamų javų priklauso pusšimtis valstybių. Pvz., 32 proc. Džibučio importuojamų kviečių sudaro ukrainietiška produkcija, Kamerūne ši dalis dar didesnė. Pakistane ji siekia net 50 proc., 42 proc. importuojamų kviečių atsivežama iš Rusijos. Iš Ukrainos ketvirtį reikalingų kviečių importuoja Bangladešas, 23 proc. – Jemenas, 26 proc. – Egiptas, o 18 proc. – Mauritanija.

Tokios šalys kaip Jemenas ar Libanas ir dabar vos įperka po pandemijos pabrangusius kviečius, todėl mažina gyventojams tenkantį racioną. Karas Ukrainoje jį dar labiau sumažins.

„Besivystančios šalys susiduria su krizių kaskada: koronaviruso pandemija, klimato kaita, o dabar jų duonos krepšelis taip pat bombarduojamas“, – apie globalias situacijos pasekmes perspėjo JT generalinis sekretorius António Guterresas.

Bonoje įsikūrusio Vystymosi tyrimo centro direktorius Matinas Qaimas nesiryžta prognozuoti, kiek žmonių atsidurs ties bado slenksčiu. „Remdamasis ankstesnių rinkos svyravimų patirtimi, blogiausiu atveju darau prielaidą, kad dėl Ukrainos karo badaujančių žmonių galime sulaukti iki 100 mln.", – sakė jis.

Nauja pabėgėlių krizė?

Galimas maisto stygius europiečiams kels netiesioginę grėsmę. Infrastruktūros ir efektyvios žemdirbystės gebėjimų stokojantys Afrikos gyventojai be pagalbos iš šalies neįveiktų bado iššūkių, tad veikiausiai vėl leistųsi į lemiamą kelionę senojo pasaulio link. Iš karo ištrūkusius ukrainiečius priimančiai Europai tektų atremti ir kitokių pabėgėlių bangą.

2015 m. migrantų krizė destabilizavo visuomenes ir kai kuriose ES šalyse padėjo iškilti radikaliosioms dešiniosioms partijoms. Todėl dabar politikai jaučia spaudimą ieškoti sprendimų daug greičiau ir ryžtingiau nei prieš septynerius metus.

Londono „Chatham House“ analitikas Timas Bentonas nuogąstauja, kad pasauliui sutelkus dėmesį į karą, antrajame plane atsidūrė bado klausimas. Jo manymu, Europos vyriausybės turėtų stiprinti ir šios problemos paliestų šalių atsparumą.

Pirmiausia į šias šalis turėtų būti daugiau eksportuojama maisto produktų, o kviečiai iš Ukrainos turi būti gabenami saugesniu keliu – traukiniais, o ne jūra. Juodojoje jūroje karo laivų sutelkusi Rusija jau dabar blokuoja, apšaudo ar skandina krovininius laivus. Dauguma šių su Japonijos, Panamos, Filipinų vėliavomis plaukiojančių laivų gabena grūdus.

Senų problemų aidas

Rusijos bombarduojami Ukrainos miestai virsta milžiniškais griuvėsiais, pavasarėjantį peizažą darko sunaikintos karinės technikos liekanos. Jei tai būtų nutapyta drobėje, galėtume kalbėti apie įtaigią metaforą: pasenusi pasaulėžiūra atakuoja ateitį, kurioje stipriai akcentuojama ne tik demokratija, pagarba tarptautiniams partneriams, kaimynams, bet ir tvarumas, ir gamtos tausojimas. Tad karas į gamtosaugininkų stovyklą braunasi ne tik iš fronto linijos, bet ir iš užnugario.

Karo sukelta krizė pakurstė naujas diskusijas apie atskirų ES šalių žemės ūkio orientaciją, efektyvumą. Susiduria dvi stovyklos: vienoje pusėje ES žemės ūkio atstovai, be kita ko, reikalaujantys bent laikinai nuleisti veiklos ekologiškumui keliamą kartelę ir, pvz., nukelti planus atsisakyti pesticidų. Kitoje barikadų pusėje – vizionieriai, manantys, kad dėl Rusijos sukelto karo negalima atsisakyti ambicingų žaliųjų planų.

Tiesa – abiejų pusėje. Jei pirmieji galvoja, kaip čia ir dabar išspręsti ūmiai atsiradusias problemas, antriesiems ši situacija yra aiškus pavyzdys, kur baigiasi pernelyg intensyvi žemdirbystė, monopolijos toleravimas, tad jie siūlo likti toliaregiškiems ir neišsižadėti tvarumo idėjų. Ypač didelė įtampa dėl to kyla Vokietijoje, kurios valdančiojoje koalicijoje – ekologinį, saugų žemės ūkį ir gamtosaugą proteguojantys žalieji.

Priversti keisti planus

Mokslininkai mano, kad iki šiol yra sunaudojama pernelyg daug mėsos, todėl ir pernelyg didelis pašarų poreikis. Anot M.Qaimo, politikai turėtų skatinti, kad pašarams būtų mažiau naudojama  kukurūzų ir kitų grūdinių kultūrų. Tiesa, dabar tai sunku įgyvendinti. „Vargu ar gali uždrausti ūkininkui šerti gyvulius, kurie šiuo metu yra tvarte. Negali priversti visuomenės per naktį nustoti valgyti mėsą. Nors vidutinės trukmės laikotarpiu tai yra teisingas kelias, tik vargu ar tai šiais metais išves mus iš krizės“, – sako ekspertas iš Bonos.

Kad kompensuotų dėl karo kilsiantį javų deficitą ir it vakcinomis jais aprūpintų Afrikos ir Azijos šalis, agrarinės ES valstybės turi padidinti javų plotus. Tačiau, pvz., Austrijos, kur nuo rugsėjo būta pernelyg mažai kritulių, ūkininkai planuoja daugiau auginti sojų, mažinti cukrinių runkelių ir grūdinių kultūrų pasėlių plotus. Sojos esą ne tokios reiklios, joms nereikia trąšų, kurių tiekimas dėl karo, paskelbtų sankcijų ar anksčiau paskelbtų eksporto apribojimų taip pat yra sutrikęs. Taip pat grūdų džiovinimo kaštai, išaugus dujų kainoms, būtų labai dideli.

Tiesa, mokslininkai sako, kad kur kas paprasčiau yra kirsti kitą aplinkosaugos šaką: mažinti grūdų suvartojimą bioenergijai kurti. Pvz., Vokietijoje trečdalis kukurūzų perdirbama į biodujas.

Dažnas iš mūsų, rinkdamasis produktus maisto atsargoms, savo krepšelį pripildo įvairiais daug vietos užimančiais bei mažai maistinės vertės turinčiais maisto produktais. Kad taip nenutiktų, mitybos specialistė Evelina Vilčinskaitė išskyrė pagrindinius produktus, kurie bus ne tik reikalingi, bet ir naudingi organizmui.

Konservuoti maisto produktai

Maisto atsargų krepšelyje svarbu turėti ilgai negendančių, savo maistinių savybių neprarandančių ir greitai bei lengvai pagaminamų maisto produktų, todėl pirmiausia vertėtų neužmiršti konservuotų produktų. Žuvies ar mėsos konservai jūsų organizmą aprūpins reikalingais baltymais, o konservuoti vaisiai bei daržovės taps vitaminų bei kitų būtiniausių maistinių medžiagų šaltiniu. Maisto atsargoms verta turėti įvairių rūšių konservuotų kukurūzų, žirnelių, pomidorų, avinžirnių, baltymais praturtintų pupelių ir kt. – visa tai puiki alternatyva šviežiam maistui.

Kruopos, miltai bei makaronai

Kiekvieno iš mūsų maisto atsargų krepšelyje turėtų atsidurti ir kruopos, kurios, kaip lėtai pasisavinamų angliavandenių šaltinis, aprūpins energija ir ilgam užtikrins sotumo jausmą. Žinoma, renkantis kruopas, reikėtų atsižvelgti į jų galiojimo laiką. Štai didelį ląstelienos kiekį turintys avižiniai dribsniai, esant tinkamoms sąlygoms – sausoje, vėsioje vietoje, hermetiškame inde, laikomi sausi išstovi ne vienerius metus. Tas pats pasakytina ir apie ryžius, kuriuose gausu kalio ir B grupės vitaminų. Be to, dėl ilgo galiojimo termino bei gausaus angliavandenių kiekio, maisto atsargoms turėtume rinktis ir makaronus, taip pat neužmiršti viso grūdo miltų ar miltinių mišinių.

Džiovinti vaisiai ir sėklos

Šviežius vaisius patartina keisti džiovintais vaisiais, kurie išsilaiko daug ilgiau negu švieži bei yra puikus kalio ir maistinių skaidulų šaltinis. Štai razinos, datulės, abrikosai, slyvos yra natūraliai saldūs ir maistingi, o kad nauda organizmui būtų kuo didesnė, patartina rinktis džiovintus vaisius be pridėtinio cukraus.

Taip pat svarbu nepamiršti ir sėklų – moliūgų, linų sėmenų, saulėgrąžų ir kt. Tai vertingas maistingųjų medžiagų, skaidulų šaltinis, jose yra būtinų mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų. Sėklose esantys antioksidantai gali organizmui padėti gintis nuo įvairiausių ligų.

Riešutai

Ypač maistingas, sotumo jausmą suteikiantis, daug vietos neužimantis ir specialių poreikių paruošimo nereikalaujantis produktas – riešutai. Pasak E. Vilčinskaitės, „riešutai yra puikus sveikatai naudingų riebalų, skaidulų ir kitų vertingų maisto medžiagų šaltinis, be kita ko, mus puikiai aprūpinantis energija. Savo maisto atsargose verta turėti skirtingų riešutų rūšių: žemės, anakardžių, pistacijų, graikinių, migdolų ar lazdynų riešutų, iš kurių bus galima gauti daug skirtingų maistinių medžiagų“.

Mariupolyje, kurį yra apsupusi Rusijos kariuomenė, situacija – viena iš desperatiškiausių visame kare. Civiliai gyventojai yra nepaliaujamai bombarduojami, o nuo kovo pradžios jie beveik neturi elektros, šilumos ir vandentiekio vandens.

Humanitarinės pagalbos vilkstinė negali pasiekti miesto, pranešama, kad trūksta svarbiausių produktų ir vaistų.

Romoje esančios agentūros atstovas žiniasklaidai taip pat pabrėžė tolesnes karo pasekmes tiekimo padėčiai už Ukrainos ribų, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

Pavyzdžiui, baiminamasi, kad kai kuriose šalyse gali pritrūkti grūdų. JT teigia, kad Libanas 60 proc. kviečių gauna iš Ukrainos, Tunisas – 42 proc., o Jemenas, skurdžiausia Arabijos pusiasalio šalis, – 22 proc.

JT duomenimis, iš viso Ukrainoje nuo karo nukentėjo 13 mln. žmonių.

Nuo Rusijos invazijos, prasidėjusios prieš tris savaites, į užsienį pabėgusių ukrainiečių skaičius, JT duomenimis, dabar siekia 3,2 mln. Be to, Ukrainos viduje yra 2 mln. perkeltųjų asmenų.

Migrantų srautai, pandemija ar karo metas – gyventojus maistu aprūpinti privaloma. Politikai svarsto, kad dabar tai numatančią tvarką reikia griežtinti.

Kad maisto atsargas blogiausiam kaupti privaloma, patvirtina turimi duomenys. Štai, Kinija jau turi pusę pasaulio grūdų atsargų ir juos kaupia vis sparčiau. Panašiai elgiasi ir Rusija – nuo pernai apribojo savo eksportą. Tiek grūdus, tiek mėsos produkciją laiko šalies viduje.

Prieš kurį laiką Lietuvoje gimė idėja fizinio rezervo atsisakyti. Norima, kad vietoj konservų ar kruopų dėžių sandėlyje būtų galima sutarti su tiekėju, kuris prireikus ir pristatytų produktus.

„Mums labai sunku, kuri įmonė rizikuotų daryti tokį dalyką – parduoti į ateitį ir dar saugoti“, – sakė Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

„Valstybė tai turi atlikti protingai užsitikrindama savo interesus ir savo piliečių saugumą bei nepermokėdama už prekes ir paslaugas“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Verslininkai tikina, kad sandėliuoti produktų neapsimoka. O ir esą valdžia prašo produktus tiekti už mažiau nei savikainą. „Iš to, kas yra pasiūlyta, neatrodo labai adekvatu ir labai patrauklu“, – pabrėžė E. Mackevičius.

Mėsos perdirbėjai siūlo, kad rezerve sukauptus maisto produktus galėtų saugoti valstybinės institucijos. „Buvo siūloma saugoti kariuomenės sandėliuose arba valstybinių įmonių sandėliuose, kur tikrai įmanoma užtikrinti, kad tos sąlygos būtų vykdomos“, – pridūrė E. Mackevičius.

Jeigu sutarimo rasti nepavyks, valdininkai prašys nevyriausybinių organizacijų pagalbos. Jos galėtų parūpinti ne tik sandėlius, bet ir logistiką, pasiūlyti daugiau darbo rankų. „Mes, nevyriausybininkai, esame žymiai lankstesni. Galime žymiai greičiau reaguoti į tam tikras susiklosčiusias situacijas“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Jeigu reikėtų staiga palikti savo gyvenamą vietą, valstybė kelias dienas aprūpins pilnai maisto produktais.

Nuogąstavimus dėl valstybės rezervo trūkumo buvo išsakęs ir šalies vadovas. Šaltinių duomenimis, maisto atsargų užtektų vos trečdaliui gyventojų. Valgyti gautų tik tie, kurie būtų evakuoti specialiais autobusais ir gyventų laikinose apgyvendinimo vietose.

„Jeigu reikėtų staiga palikti savo gyvenamą vietą, valstybė kelias dienas aprūpins pilnai maisto produktais“, – žadėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Anot jo, vėliau įsijungtų kiti mechanizmai, iš kur gauti produktų, bet kokie jie – nepatikslino. 

Gyventojai pastebi, kad kaimynai, baimindamiesi neramumų, jau dabar šluoja parduotuves. Šaltinių duomenimis, valstybiniame maisto atsargų krepšelyje būtų koncervuoti mėsos produktai, duonos gaminiai, įvairios kruopos.

Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį, apsvarstęs Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų inicijuojamas Valstybės rezervo įstatymo pataisas. Dėl jų Seimas balsuos kitą savaitę neeilinėje sesijoje.

„Didesni saugikliai nepakenks, naudinga juos valstybei turėti“, – komiteto posėdyje sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Komitetas pritarė atsargų rezervavimo sutarties įteisinimui ir siūlo Seimui nustatyti, kad prekių ar produktų atsargos būtų laikomos atskirose patalpose, o ekstremalios situacijos, krizės atveju, paskelbus mobilizaciją ar įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, negalėtų būti panaudojamos jokiems kitiems tikslams be Vyriausybės leidimo.

Verslas ne rečiau kaip du kartus per metus, o ne kartą, kaip siūlyta anksčiau, būtų tikrinamas, ar gali vykdyti įsipareigojimus.

„Patikrintas vasario mėnesį tiekėjas ramiai sėdėtų žinodamas, kad daugiau niekas jo netikrins“, – tvirtino komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.

Be kita ko, komitetas siūlo valstybės atsargas laikyti tik Lietuvoje.

Dabar Valstybės rezervo įstatymas leidžia kaupti atsargas specialiuose sandėliuose, be to, jas galima pirkti nebūtinai iš anksto, o kilus poreikiui įsigyti pagal preliminarias sutartis, kurias Seimas įteisino 2019 metais.

Pagal įstatymą atsargų duomenys yra įslaptinta informacija.

Tuo tikslu jie įregistravo Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo” pakeitimo projektą.

„Daugelis valstybių tiek Europoje, tiek kituose žemynuose turi sukaupusios rezervus, kurie leistų užtikrinti svarbiausių žemės ūkio ir maisto produktų poreikius net 3 mėnesiams. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiandien mūsų šalies maisto rezerve yra tik miltai ir cukrus. Akivaizdu, kad vien miltais ir cukrumi ilgai gyvas nebūsi”, – sako R. Petrauskienė.

Parlamentarų teigimu, ne tik šiandien, kai paskelbta ekstremali situacija, bet ir visada turi būti užtikrinamas pastovus platesnio asortimento rezervas, žemės ūkis turi vėl tapti vienu iš prioritetų Lietuvos ateities strategijose. K. Starkevičiaus manymu, šiandienis rezervo asortimentas yra toks skurdus dėl šiuo metu Valstybės rezervo įstatyme reglamentuotos valstybės rezervo kaupimo galimybės preliminarių sutarčių pagrindu, kai tiekėjas, esant ekstremaliai situacijai, aprūpintų valstybės maisto rezervą tam tikrais būtiniausiais produktais.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiandien mūsų šalies maisto rezerve yra tik miltai ir cukrus. Akivaizdu, kad vien miltais ir cukrumi ilgai gyvas nebūsi.

„Vertinant 2019 metų ataskaitas matyti, kad į užsienio valstybes buvo eksportuota žemės ūkio ir maisto produkcijos už 3,4 mlrd. eurų. Tai nėra maža suma ir tai nėra maža mūsų pagaminamos produkcijos dalis. Šiandien pasikeitus situacijai gamyba stoja, darbuotojų krūvis mažinamas kardinaliai, kaip ir pagaminamos produkcijos apimtys. Kyla klausimas, tai kur tie preliminarių sutarčių tiekėjai yra dabar? Kokios tos tiekimo perspektyvos?” – klausia K. Starkevičius.

Projektu pabrėžiamas žmonių pasitikėjimo valstybe krizės metu aspektas, darbo vietų išsaugojimo bei žemės ūkio ir maisto produktų gamybos svarba valstybės stabilumo ir saugumo kontekste, nes maistas yra strateginė valstybės saugumo atrama, kurio neįvertino mūsų Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje nė žodžiu neužsiminęs apie strateginį žemės ūkio, maisto gamybos vaidmenį valstybės stabilumo ir saugumo užtikrinimui.

„Tai yra valstybės problema, kurią turime spręsti nedelsiant, išsaugodami darbo vietas ir žmonių pasitikėjimą, parodyti, kad valstybė turi valios jais pasirūpinti krizės metu“, – pažymi projekto autoriai.

Jo duomenimis, kiekvienas iš kaupiančiųjų tokias atsargas maistui, gėrimams ir vaistams jau papildomai išleido po vidutiniškai 380 svarų.

Iš viso britai atsargoms išleido apie 4 mlrd. svarų, rašo "The Guardian".

Didžiojoje Britanijoje dirbančios bendrovės ne kartą yra įspėjusios, jog "Brexit" be susitarimo su Briuseliu šalyje gali išprovokuoti trumpalaikius prekių tiekimo sutrikimus.

Atsargas kaupia ne tik eiliniai britai, bet ir pačios bendrovės.

Pavyzdžiui, didžiausia Didžiojoje Britanijoje zooprekių mažmenininkė "Pets at Home" praėjusią savaitę pranešė, jog kaupia gyvūnų augintinių ėdalo atsargas, o restoranų tinklas "Domino's Pizza" pareiškė, jog kaupia padažų atsargas.

Be to, artėjant "Brexit", pasiturintys britai į šalį ėmė įvežti daugiau prabangių automobilių.

Bendrovės "Boodle Hatfield" duomenimis, 2018 metais į Didžiąją Britaniją buvo importuota 16 proc. daugiau prabangių automobilių, kurių paklausa auga dėl galimo muitų padidėjimo "kietojo" "Brexit" atveju.

Didžioji Britanija rengiasi išstoti iš Europos Sąjungos (ES) šių metų spalio 31 dieną.

Didžiosios Britanijos parlamentas taip ir nepritarė "Brexit" sutarčiai, kurią su Briuseliu buvo suderinusi ankstesnė ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei).

Dabartinis premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) yra pasirengęs pakeisti sutartį, kad parlamentas jai pritartų, tačiau Briuselis yra ne kartą pareiškęs, jog neketina iš naujo derėtis dėl britų politikus netenkinančių straipsnių.