Įsigaliojus pakeitimams būtų privaloma ne vėliau kaip 24 val. prieš siuntai atvykstant į Lietuvą informuoti tą tarybos pasienio veterinarijos postą, į kurį planuojama atvykti, pranešė tarnyba.

Pasienio veterinarijos postuose būtų tikrinamas kiekvienas importuojamų į Lietuvą maistui skirtų javų grūdų ir jų galutinių produktų vagonas ar kita transporto priemonė. Grūdų iškrovimo metu tarnybos pareigūnai imtų mėginius dėl pesticidų likučių, mikotoksinų, sunkiųjų metalų (švino, kadmio) mikrobiologijos ir kilmės.

Į laisvą apyvartą tokius javų grūdus būtų galima leisti tik gavus saugos reikalavimus atitinkančius laboratorinių tyrimų rezultatus.

Lietuvoje dalis Seimo narių siūlo laikinai visiškai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Žemės ūkio ministerija skelbė nuo kovo vidurio griežtinsianti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo nesieks.

Latvija laikinai jau uždraudė Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą.

Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino ir sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai, taip pat nuo penktadienio Lietuvos pasienyje protestuojantys Lenkijos ūkininkai.

Praėjusią savaitę vykusio patikrinimo metu cecho šaldymo kamerose buvo surasta daugiau kaip 4 tonos išpjaustytos kiaulienos. Produkcija neženklinta, todėl nebuvo galimybės patikrinti mėsos atsekamumo, tinkamumo vartoti terminų, saugos ir kokybės.

Tikrinant cechą taip pat nustatyti patalpų ir įrangos higieniniai pažeidimai: išpjaustymui, iškapojimui naudojamos medinės kaladės, pjaustymo lentos nusidėvėjusiais paviršiais, neplautos, nėra dezinfekcinių priemonių. Nepildomi savikontrolės žurnalai, kuriuose turi būti fiksuojami esminiai maisto saugą užtikrinantys veiksniai bei temperatūriniai režimai.

VMVT įpareigojo įmonės atstovus sunaikinti nesaugią produkciją. Įvertinus nustatytus pažeidimus bei atsižvelgiant į tai, kad įmonės nelegali veikla nustatoma jau ne pirmą kartą, atsakingam asmeniui už VMVT Vilniaus departamento direktoriaus nurodymų nevykdymą ir patikrinimo metu nustatytus pažeidimus bus taikyta administracinio poveikio priemonė.

Patikrinimo metu Vilniaus aps. VPK KPENTV pareigūnai nustatė, kad minėtame ceche dirbo du nelegalūs darbuotojai. Įmonės vadovui gresia papildoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė.

„Korupcijai tolerantiškos“ tarnybos pertvarką inicijuojanti ŽŪM teigia atsižvelgusi į Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimus dėl galimų sisteminių korupcinių veikų Maisto ir veterinarijos tarnyboje, taip pat norėdama didinti institucijų skaidrumą ir atsakomybę.

„Siekiama pakeisti instituto pavaldumą nekeičiant jo veiklos sričių, nemažinant jam skirto finansavimo ir tęsiant darbuotojų darbo santykius tokiomis pat sąlygomis“, – nurodo ministerija.

Be to, tokiu atveju Maisto ir veterinarijos tarnyba galės konkursų būdu atsirinkti tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos laboratorijas, kurios atliktų būtinus tyrimus, o tai užtikrintų jų nešališkumą.

Ministerija institutą perims nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atlieka laboratorinius tyrimus maisto, pašarų, gyvūnų ligų ir gerovės srityse, numato galimas rizikas ir siūlo, kaip jas valdyti.

Ministerija anksčiau skelbė, kad siekiama išmontuoti dešimtmečius veikusią neskaidrią ir tolerantišką korupcijai struktūrą, pertvarkyti institucijos valdymo grandis, užtikrinant tarnybos paslaugų kokybę bei prieinamumą.

Kaip pranešė tarnyba, liepos pradžioje iš „Pieno tyrimų“ laboratorijos gauta informacija, kad „Lilės sūrių“ mėginiai iš pieno supirkimo punktų – netapatūs, o tai reiškia, kad keliuose to paties pieno mėginiuose nurodyti skirtingi rezultatai.

Buvo nuspręsta patikrinti įtartinus tyrimus pristačiusius Radviliškio rajono supirkimo punktus.

„Tyrimo metu paaiškėjo, kad „Lilės sūriai“ pieną surinkinėjo nelegaliame, tarnybos neregistruotame pieno supirkimo punkte. Patikrinimo metu ten nebuvo jokio atsakingo asmens, taigi, ūkininkai pieną atveždavo ir tiesiog palikdavo vietoje, kurioje net šaldytuvas, skirtas atšaldyti pieną, nebuvo įjungtas,“ – pranešime sakė tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėja Gintarė Jatkevičienė.

Patikrinus „Lilės sūrius“ nustatyta, kad pienas nebuvo sveriamas, pristatomas neatvėsintas, nevedama apskaita, nebuvo nustatomi pieno sudėties ir kokybės rodikliai, neužtikrintas žaliavų ir produktų gamybos atsekamumas. Tyrimas tęsiamas.

Dėl to Vyriausybė apsispręs šią savaitę. Ministerija institutą perimtų nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Ministerija teigia atsižvelgusi į Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimus dėl galimų sisteminių korupcinių veikų Maisto ir veterinarijos tarnyboje, taip pat norėdama didinti institucijų skaidrumą ir atsakomybę.

„Siekiama pakeisti instituto pavaldumą nekeičiant jo veiklos sričių, nemažinant jam skirto finansavimo ir tęsiant darbuotojų darbo santykius tokiomis pat sąlygomis“, – nurodo ministerija.

Be to, tokiu atveju Maisto ir veterinarijos tarnybai galėtų konkursų būdu atsirinkti tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos laboratorijas, kurios atliktų būtinus tyrimus, o tai užtikrintų jų nešališkumą.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atlieka laboratorinius tyrimus maisto, pašarų, gyvūnų ligų ir gerovės srityse, numato galimas rizikas ir siūlo, kaip jas valdyti.

Ministerija anksčiau skelbė, kad siekiama išmontuoti dešimtmečius veikusią neskaidrią ir tolerantišką korupcijai struktūrą, pertvarkyti institucijos valdymo grandis, užtikrinant tarnybos paslaugų kokybę bei prieinamumą.

Ministerija parengė tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą, pranešė ŽŪM. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad tai neišvengiamas žingsnis siekiant tinkamai pertvarkyti tarnybą.

„Institutas yra tarsi įskiepis VMVT struktūroje, visiškai priklausomas nuo jos tiek administravimo, tiek biudžeto požiūriu. Toks modelis prieštarauja Europos Sąjungoje įsivyraujančiam principui, kai vertinimo ir sprendimų priėmimo funkcijos atskiriamos bei deleguojamos viena kitai nepavaldžioms institucijoms“, – pranešime sakė K. Navickas.

„Instituto atskyrimas ne tik padės suvaldyti korupcijos rizikas, bet ir turėtų padėti įstaigai dalyvaujant tarptautiniuose projektuose bei bendradarbiaujant su ES valstybėmis mokslo ir technologijų srityse“, – teigė jis.

Šiuo metu VMVT tvirtina instituto lėšų sąmatas ir skiria valstybės lėšas instituto išlaikymui. Pakeitus jo pavaldumą būtų sumažintos galimos rizikos dėl tarnybos įtakos jo sprendimams. Be to, būtų geriau atsižvelgiama į veiklos rezultatus, būtų efektyviau paskirstomos, valdomos ir naudojamos biudžeto lėšos.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atlieka laboratorinius tyrimus maisto, pašarų, gyvūnų ligų ir gerovės srityse, numato galimas rizikas ir siūlo, kaip jas valdyti.

„Pradžia būna labai neskani, bus visokių skundų, priekaištų iš profsąjungų, kad čia kažkas vyksta, kažkas griaunama, iš regionų ateis skundai, kad vėlgi naikinam darbo vietas ir panašiai, to laukiama. Dėl bendro siekio, bendro gėrio tai yra neišvengiama“, – interviu BNS sakė ministras.

K. Navicko teigimu, numatoma pertvarkyti ir centralizuoti tarnybos valdymo grandis, atskirti priežiūros ir paslaugų funkcijas, didinti atlyginimus specialistams. Ministras tikisi, kad reforma galėtų įvykti maždaug per metus.

– Ministerija siūlo pertvarkyti, kaip buvo įvardinta, korupcijai tolerantišką Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos struktūrą. Dauguma buvusių tarnybos vadovų yra turėję reikalų su teisėsauga, kyšiais, koks, jūsų žiniomis, yra korupcijos mastas šioje tarnyboje?

– Korupcijos mastas matosi per rezonansinius atvejus, nepaisant to, kad turėjome nemalonų atvejį su tarnybos vadovu, bet netrukus po to buvo ir Tauragės skyriaus atvejis. Nors ne apie tai esmė. Esmė yra ta, kad sistema, struktūra ir pati tarnyba yra per laiką susigyvenusi su verslu, ir kas mane iš vienos pusės džiugina, iš kitos neramina – kai buvo tarnybos vadovo korupcijos skandalas, buvo keletas komentarų tokių, kad viskas gerai, mes tarnyba patenkinti. Netgi verslo asociacijų atstovai nematė signalo, kad tai gali būti.

Ir mane tai neramina, nes suponuoja prielaidą, ar nėra taip, kad kai kuriais atvejais verslui yra gerai, kaip yra, jie susigyvenę, jiems tinka tokia struktūra. Bet esminis klausimas, ar tai tinka visuomenei – man, kaip politikui, tas klausimas yra esminis.

Struktūros pertvarka yra tik vienas dalykas. Jeigu norime turėti keturių akių principą, geresnę rotaciją, geriau paskirstyti krūvius tikrinantiems pareigūnams, prisirišimas prie regioninių padalinių tam nepadeda. Tokių regioninių struktūrinių padalinių buvo atsisakyta jau prieš tai vykdytose reformose.

Galiu paminėti policiją, Aplinkos apsaugos departamentą, nes darbuotojų kaita, ypač kontrolę vykdančių darbuotojų, kaita yra gėris keliais aspektais: vienas, kad matydamas tikrinamų objektų skaičių gali lengviau paskirstyti pareigūnus ir iš kitų regionų gali atvažiuoti į miestus patikrinti, ir atvirkščiai. Kitas dalykas, tai įgalina rotaciją.

Aišku, šitoje tarnyboje yra specifikos, mes tai matome, kad skerdyklose gyvulių skerdimo metu turi dalyvauti veterinarijos gydytojas ir už tai atsakinga Veterinarijos tarnyba. Tai šitas regioniškumas iš dalies liks, bet mobilumo įvedimą kontrolėje matau kaip privalumą. Kitas dalykas, mes turime turėti visas instrumentines sąlygas, ir filmavimo, įrašo nenutrūkstamas rinkimas, jei atsitiktų vienas ar kitas konfliktinis dalykas.

–  Sakote, pakeisti organizacinę struktūrą, bet tai dar nereiškia, kad žmonės pasikeis. Ką daryti, kad jie keistųsi, kad nebūtų motyvacijos nei duoti, nei imti kyšių?

– Kultūra keitėsi, aš visada kaip pavydį rodau Lietuvos policiją, kur turėjome vieną situaciją, o po didelės pertvarkos turime visai kitą kultūrą tarp policijos pareigūnų. (...) Kultūros dalykas yra viena, atlyginimų kėlimas, turi būti mažiau vien administracinės funkcijas vykdančių tarnautojų, grandis turi atsilaisvinti ir ta sąskaita didėti atlyginimai. Ir pačios kultūros keitimasis – iš pradžių keičiasi ne taip greitai, bet valdymo instrumentais, kaip sakiau, keturių akių principu, rotacija. Nebus lengva, bet tą reikia daryti.

– Užsiminėte apie atlyginimus. Dabar apie 80 proc. darbuotojų darbo atlygis, atskaičius mokesčius, yra apie 1000 eurų. Ar čia matote problemą, ar algos bus didinamos?

– Atlygis tikrai turi būti orus ir čia lemia funkcijų išsigryninimas, atsisakymas to, kas nepriklauso tarnybai, administracinės grandies atsisakymas, optimizavimas valdymo ir tai sudaro prielaidas atlyginimų kėlimui.

– O koks, jūsų manymu, būtų orus tarnybos specialistų atlyginimas?

– Tikrai ne 1000, ne 1150 eurų. Kalbant apie vidutinius atlyginimus, 2000 būtų tas, kurio mes siektume.

–  Realu dukart pakelti algas? Kiek tam laiko reikėtų?

– Tikrai nepakelsime per metus, nes per metus, jei darai struktūrinį pokytį, daug lėšų suvalgo išeitinės ir kitos kompensacijos, bet paskui tai atsitinka. Kadangi man čia ne pirma reforma, aš turėjau Aplinkos apsaugos departamento reformą, tai tas pokytis tikrai atsiras.

– Noriu šiek tiek grįžti prie dabartinės situacijos tarnyboje. Mūsų žiniomis, esama ir nepotizmo atvejų tarnyboje, kas jums apie tai žinoma?

– Neturiu dabar tos informacijos, ir čia ne mano kompetencija, bet galime pasidalinti šia informacija vėliau. Ir kitas dalykas, yra tarnybos specifika, buvo nepotizmo atvejis, dažnai skambėjęs miškų sistemoje, tai specifiškumas atsiranda, kad nėra daug Lietuvoje aukštųjų mokyklų, kurios rengia veterinarijos gydytojus ir neišvengiama, kad tas nepotizmo procentas yra didesnis nei kitose veiklos srityse.

– Ar matote problemų tarnybai skelbiant viešuosius pirkimus, ar žinote apie neskaidrius pirkimus, paslaugas, perkamas iš vieno tiekėjo?

– Turėjome tokį atvejį dėl IT paslaugų pirkimo, suprantu, kad ten vienas tiekėjas buvo, nepadarė, kitas už brangiau irgi nepadarė. Dabar detalių nežinau, jomis pasidalinsime vėliau.

Kęstutis Navickas (I. Gelūno/BNS nuotr.)

– Skelbta, kad reforma vyks daug dėmesio skiriant procesų skaitmenizavimui. Kiek skaitmenizavimo trūkumas prisideda prie galimybių vešėti korupcijai?

– Yra bendros bėdos, turi būti sujungta viskas į vieną informacinę sistemą, matyti maisto produktų judėjimą kertant išorinę sieną, keistis informacija su kitų šalių pareigūnais, to poreikio yra daug, ir skaitmenizacija vienas iš instrumentų. Vėlgi, netgi iš administracinės pusės, svarbu turėti patikrų planavimą, jų maršrutų planavimą, viska tai lemia ir šių laikų technologijos, taip pat leidžia sutaupyti ne tik laiko, bet ir išteklių, kuro automobiliams. Tas neišvengiama. Bet daug kur valstybės tarnybose yra excelio lentelių ir tai tikrai nėra tai, ko mes siektume ir ką pripažintume, kad tai jau yra įvykusi skaitmenizacija.

– Dar dėl pavaldumo, apie kurį šiek tiek užsiminėte. Kaip turi keistis valdymas, ar planuojate labiau centralizuotai kontroliuoti regioninius departamentus?

– Kur yra trūkumas tokių griežtai numatytų regioninių departamentų. tada atsiranda tarpininkas, nebūtinai reikalingas, –  regioninis skyrius, kuris lyg ir atsakingas šeimininkas už tam tikrą teritoriją, o pati tarnyba, ypač jos kontrolės organizavimo dalis, ji turi matyti visumą, turi būti analitinė dalis, kuri mato ir vertina rizikas, kuri mato patikrų apimtis, poreikį tikrinti ir regioninio tarpininko buvimas yra labiau trūkumas nei privalumas. Tada, kai yra analitinė dalis ir tinkamas planavimas, patikros rezultatų aptarimas, apibendrinimas, siūlymai, ką reikėtų keisti, sistema veikia.

Kai inspektoriai yra mobilūs, jie gali būti tame pačiame regione, jei yra poreikis, bet jei yra poreikis judėti ir padėti kituose regionuose, tai tik privalumas ir tas paslankumas šiuo aspektu yra vienas iš siekių, kurių siekiame šita pertvarka.

– Kiek, jūsų manymu, reikia laiko, kad reforma įvyktų, kad būtų matomi pokyčiai?

– Mažiausiai metų. Darbuotojai gal ir pajus anksčiau, bet visuomenei tikrai tai užtrunkantys procesai. Ir pradžia būna labai neskani, bus visokių skundų, priekaištų iš profsąjungų, kad čia kažkas vyksta, kažkas griaunama, iš regionų ateis skundai, kad vėlgi naikinam darbo vietas ir panašiai, bet tas žinoma, to laukiama. Dėl bendro siekio, bendro gėrio tai yra neišvengiama.

Kalbant apie vidutinius atlyginimus, 2000 būtų tas, kurio mes siektume.

– Ar užtenka metų pakeisti tokią ilgus metus gyvuojančią sistemą, žmonių požiūrį?

–  Metai – tik pirmi žiedeliai bus, o pasikeis tai per porą, trejetą metų, svarbu, kad būtų tęstinumas.

– Noriu paklausti dėl tarnybos vadovo konkurso. Penktadienį baigiasi paraiškų teikimas – mūsų žiniomis, iki šios savaitės pradžios nebuvo pateikta nė vienos paraiškos. Gal turite naujesnių žinių, ar yra susidomėjimas šiuo konkursu?

– Neturiu šitos informacijos, nes mes ir šio konkurso neorganizuojame.

– Ar yra planų keisti tarnybos pavaldumą? Ar manote, kad ji turėtų būti pavaldi, pavyzdžiui, jūsų ministerijai?

–  Aš manau, kad turėtų būti pavaldi Žemės ūkio ministerijai, bet šiuo etapu tai nėra esminis klausimas.

– Dėkoju už pokalbį.

Kandidatai privalo turėti bent trejų metų vadovaujamo darbo patirtį, mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą, taip pat atitikti reikalavimus, būtinus dirbti su įslaptinta informacija.

Tarnyba nuolatinio vadovo neturi nuo praėjusių metų lapkričio, kai Vyriausybė atleido korupcija įtariamą Mantą Staškevičių. Laikinai įstaigai vadovauja direktoriaus pavaduotoja Audronė Mikalauskienė.

Seimas šiemet kovą pakeitė Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo skyrimo tvarką – jis renkamas skelbiant konkursą, pretendentams nebereikės turėti veterinarijos gydytojo kvalifikacijos.

Anksčiau tarnybos vadovą žemės ūkio ministro teikimu priėmė ir atleido Vyriausybė, o jo kadencija truko ketverius metus. 

Vadovo skyrimo tvarką keisti siūlant nereikalauti veterinarijos gydytojo kvalifikacijos ir taip atverti kelią profesionaliems vadybininkams buvo siūloma dar 2021 metų sausį, tačiau tuo piktinosi kai kurie parlamentarai, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija, jos nepalaikė tuometinis tarnybos direktorius Darius Remeika, turėjęs veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.  

Seimas taip pat įteisino naują vyriausiojo veterinaro pareigybę. Šį pareigūną skirs tarnybos vadovas, jis bus atsakingas už veterinarijos politikos įgyvendinimą ir privalės turėti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją. 

Naujasis vadovas bus atsakingas už skaidraus valdymo procesų įgyvendinimą, daug dėmesio skirs maisto saugos ir kokybės, lietuviško maisto eksporto, gyvūnų gerovės, kovos su gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis klausimams, bendradarbiavimo su Europos Sąjungos ir kitomis valstybėmis plėtrai, pranešė Vyriausybės Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyrius. 

Kandidatų paraiškų laukiama iki birželio 23 dienos.

Įmonei bus taikomos administracinės poveikio priemonės, sustiprinta veterinarinė kontrolė. Įmonė įpareigota pateikti trūkumų šalinimo planą, po to bus atliekamas vertinimas, pranešė tarnyba.

Pasak panešimo, įmonėje rasta daug nepaženklintos mėsos, nebuvo galima nustatyti jos kilmės, ji laikyta kartu su gamybai paruošta mėsa. Bendras tokios mėsos bei šalutinių gyvūninių produktų kiekis siekė daugiau nei devynias tonas. Jos perduotos tokius produktus tvarkančiai įmonei.

Inspektoriai taip pat nustatė, kad gamybai skirta mėsa buvo laikoma ant grindų, neveikė įrankių sterilizatoriai, nuotekos iš rankų plautuvės tekėjo ant grindų. Nustatyta, kad ne visi įmonės darbuotojai yra pasitikrinę sveikatą.