Dabar valstybiniuose miškuose laisvė – lietuviškos žaliavinės medienos ir kirtimų liekanos aukcionuose gali įsigyti bet kas ir be apribojimų, tačiau jau greitai viskas gali pasikeisti.
„Reikia užsitikrinti, kad mūsų mediena bus naudojama mūsų miestams šildyti“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Vyriausybė nutarė keisti tvarką pirmą kartą apriboti leistinos įsigyti medienos kiekį. Nauji pirkėjai, atėję į pusmečio trukmės aukcionus, galėtų nusipirkti ne daugiau nei tūkstantį kietmetrių medienos.
„Ne mums reikia medienos žaliavos, reikia Lietuvai, kad iš jos Lietuvoje perdirbus ir padarius produktą, mes galėtume sumokėti didelius mokesčius valstybei, galėtume sumokėti dideles algas savo žmonėms“, – tvirtino Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos vadovas Arvydas Urbis.
Įvedus sankcijas importui iš Baltarusijos ir Rusijos, Lietuva nebeįsiveža 2 mln. kietmetrių medienos iš šių šalių. Dėl to mūsų šalyje jau susidarė medienos deficitas.
„Sandėlyje buvę ištekliai jau baigia išsekti ir jau šiandien mes turime problemų, kad reikia atsisakinėti užsakymų“, – komentavo A. Urbis.
Jei Lietuva medienos sau nepasisaugos ir pardavinės užsieniečiams, žiemą gali tekti ypač rimti iššūkiai.
„Mes matome indikacijas, kad biokuras žiemai brangs trigubai“, – teigė S. Gentvilas.
Dabar šitie pakeitimai nesprendžia nieko. Kaip senais kanalais žaliava iš čia išvažiuodavo, taip ir važiuos toliau.
Bet eksporto vartai užsienio kompanijoms visiškai neužsivers. Į rinką neįeitų tik nauji žaidėjai, o aukcionų senbuviai arba perkantys pastaruosius dvejus metus toliau medienos gautų sočiai ir net dešimtadaliu daugiau nei anksčiau.
„Dabar šitie pakeitimai nesprendžia nieko. Kaip senais kanalais žaliava iš čia išvažiuodavo, taip ir važiuos toliau“, – sakė asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
R. Beinortas sakė, jei valdžia norėtų medieną išsaugoti sau, reikėtų uždėti normalius saugiklius.
„Jeigu deklaruoti reikėtų ne tik pirkimo istoriją, bet ir medienos perdirbimo istoriją, tokiu būdu atsirastų saugiklis, kuris tikrai ženkliai prisidėtų prie to, kad žaliava liktų Lietuvoje“, – aiškino R. Beinortas.
Opozicija gąsdina, kad aukcionuose sumažės konkurencijos, o kainos tik kils aukštyn.
„Man atrodo, konkurencijos suvaržymas atsilieps gyventojams, kai prasidės vėl šildymo sezonas ir tos kainos, iškreiptos konkurencijos atveju, bus didesnės“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas.
Prieš porą metų medienos kaina buvo nukritusi į rekordines žemumas, dabar – rekordiškai aukštai. Valdžia neneigia, kad ribodama medienos kiekį, kainas dar išpūs.
„Žinoma jos kils“, – sakė aplinkos ministras.
Per metus žaliavinė mediena pabrango pusantro karto, o miško kritimo liekanos – pustrečio karto. Medieną sunku įpirkti ir perdirbėjams, ir jau paprastiems žmonėms.
„Kiekvieną kartą, kai paskambini, vis brangyn, brangyn ir sako dar brangs“, – piktinosi Upytės gyventojas Leonas.
Užtat miškų urėdija gegužę giriasi rekordiniu pelnu. Pajamos didėjo 40 proc. Kaip aiškina, turtas sukauptas pagrįstai.
„Medienos gaminiai įgauna vis didesnę prasmę mūsų kasdieniame gyvenime, jų paklausa auga, todėl auga ir medienos kaina“, – kalbėjo valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Bet suprantama ne visiems, kodėl valdžia viena ranka dalijo kompensacijas šildymo kainoms apmokėti, o dabar pati kelia medienos kainas.
„Logiką čia labai sunku įžiūrėti“, – komentavo R. Beinortas.
Sumažėjus aukcionų dalyvių baiminamasi, ar nesugrįšime į senus, mažiau skaidrius laikus, kai pats urėdas galėdavo pardavinėti medieną be jokių konkursų.
„Mes tą aukciono dalyvių ratą šiek tiek apribojome. Skaidrumas nenukenčia, čia tik tie, kas gali dalyvauti aukcione, siūlyti ir teikti užsakymus dideliems medienos kiekiams“, – aiškino S. Gentvilas.
Anot S. Gentvilo, medienos apribojimai galiotų tik laikinai – pusmečiui arba daugiausiai metus.
