Eksporto skatinimo agentūrą „Versli Lietuva“ palieka beveik dvejus metus jai vadovavęs Mantas Nocius.

Agentūra pirmadienį pranešė, kad M.Nocius dėl asmeninių priežasčių atsistatydina iš pareigų nuo lapkričio 9 dienos.

„Galiu tik pasakyti, kad su sveikata nesusiję ir su noru praleisti daugiau laiko su šeima. Dar galiu pasakyti, kad tikrai neturiu kažkokių piktumų ir tiesiog kaip skyrybos yra toks dalykas, norisi taikiai padaryti. Daug komentarų, aš manau, šitoj vietoj nereikalinga“, - BNS sakė M.Nocius.

Jis teigė kol kas negalintis pasakyti, kuo ketina toliau užsiimti: „Manau, kad pavyks pritaikyti savo nemažą patirtį toliau dirbant Lietuvos labui, o konkretaus kol kas nieko negaliu pasakyti“.

M.Nocius „Versliai Lietuvai“ pradėjo vadovauti 2013 gruodį, prieš tai jis dirbo verslo paslaugų kompanijoje „Deloitte“, vadovavo viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“ bei Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai, buvo premjero Algirdo Butkevičiaus visuomeninis konsultantas investicijų klausimais, dirbo bendrovės „Mažeikių nafta“ valdybos narys.

Kol bus išrinktas naujas vadovas, laikinai „Versliai Lietuvai“ vadovaus Ūkio ministro Evaldo Gusto paskirtas asmuo.

Ministro patarėja Vaiva Gogelienė BNS teigė, kad artimiausiu metu ketinama apsispręsti dėl laikinojo vadovo ir dėl nuolatinio vadovo konkurso skelbimo.

Jaunimo verslumo rodikliai šalyje pastebimai auga. Pernai metų pabaigoje įmonės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 10 proc. šalies gyventojų planavo nuosavą verslą pradėti artimiausių dviejų metų bėgyje. Didžiausią jų dalį – 16 proc. – sudarė 18-25 m. jaunimas. Didėjančius jaunimo verslumo rodiklius lemia palankių sąlygų verslo pradžiai atsiradimas bei įvairios verslo skatinimo priemonės – lengvatinės paskolos, nemokamos konsultacijos, verslumo skatinimo renginiai.

„Tikimės, kad teigiamos jauno verslo kūrimosi tendencijos išliks, – kalbėjo LR Ūkio ministras Evaldas Gustas. – Įvairių verslumo skatinimo priemonių dėka jaunimas turi informacijos: jauni žmonės žino, kaip, pasinaudojus verslo pradžiai skirtomis priemonėmis, idėją paversti realybe, kaip tobulinti įgūdžius ir, svarbiausia – jie pasiruošę iššūkiams“.

„Viena iš verslumo skatinimo priemonių – renginių ciklas „Verslas veža“ buvo sugalvotas jaunimo verslumo ir nedarbingumo problemai spręsti – ši iniciatyva pasiteisino su kaupu, – džiaugėsi Mantas Nocius, VšĮ „Versli Lietuva“ vadovas. – Šįmet įvyko 9 VšĮ „Versli Lietuva“ organizuoti verslumo skatinimo renginiai, kuriuose apsilankė daugiau kaip 4000 jaunuolių. Tad galima daryti išvadą, kad jauni žmonės vis dažniau svarsto darbo sau tema ir kur kas drąsiau žengia į verslo pasaulį“.

Jaunam žmogui nuosavo verslo kūrimas – tai galimybė išreikšti save: daryti tai, kas iš tiesų „veža“, pačiam planuotis savo laiką, iki maksimumo išnaudoti kūrybiškumą, pačiam atlikti viską nuo A iki Ž ir, svarbiausia – iš to uždirbti, tiesiogiai kaldinant savo ateities pamatus.

Iš kitos pusės verslas – tai rizika, nemiegotos naktys, prievolė prireikus pakeisti bet kurį darbuotoją, o kartais – ir į balą išmestos santaupos. Tačiau darbo „sau“ pliusų yra kur kas daugiau, nei minusų – tą įrodo būrys žinomų verslininkų. Tarp pastarųjų – laidų vedėjas ir aktorius Marius Repšys, teigiantis, kad kai dirbi sau, esi nepriklausomas nuo laiko, o ką užsidirbi, tą ir turi.

„Asmeninis darbas yra proporcingas pasiektam rezultatui, nors tai reikalauja daug atsakomybės ir valios. Laikau save sėkmingu žmogumi, o sėkmingas žmogus yra tada, kai daro tai, kas jam patinka“, – neabejoja žinomas aktorius.

Tuo tarpu muzikantas Vytautas Medineckas-Ironvytas įsitikinęs – nors daug kas teigia, kad verslininku gimstama, tačiau įgimtą verslumą, kaip ir bet kokį talentą, reikia vystyti, auginti. „Verslumo skatinimo renginiai padeda atrasti savyje tam tikras, verslininkui būdingas, savybes: norą lyderiauti, atkaklumą, veiklumą ar didesnes, nei įprasta, ambicijas“, – sakė žinomas verslininkas. Pasak jo, pirmas žingsnelis verslo link – aiškus svajonės suvokimas.

Žinomo muzikanto mintims pritarė ir moksleivė Greta Pušinskytė, „SortBox“ lininių rūšiavimo maišų, autorė.

„Svarbiausia yra tikėti savimi, nepaisant to, ką sako kiti. Kiekvieną dieną bent porą minučių būtina skirti tiksliam svajonės įsivaizdavimui. Tikiu minties galia, nes viskas, ko norėjau, gyvenime išsipildė ir pasitvirtino. Svarbu nenuilstant dirbti su savo mintimis – tuomet tikrai pasieksi užsibrėžtą tikslą“, – teigė mergina.

Šiuo metu su verslo liudijimu dirbanti mergina neabejoja – ateityje tikrai turės savo verslą. „Man į galvą nuolat šauna naujos idėjos, todėl žinau, kad dirbsiu pati sau, o šiuo metu kaupiu gerąją patirtį, – teigė klaipėdietė. – Turiu mėgstamiausią frazę: „ką mąstai, tuo ir esi“. Taigi – kaip mąstysi, taip ir bus“.

Praėjusiais metais Lietuvos startuoliams pritraukus net 46 mln. eurų, šiemet jaunieji verslininkai vėl atsidurs po investuotojų padidinamuoju stiklu – trečią kartą vyksiančioje „LOGIN Startup Fair“ mugėje sieks pritraukti dar daugiau lėšų idėjų įgyvendinimui. Dvi dienas truksiančiame renginyje, kurį gegužės 7-8 dienomis organizuoja ilgametis LOGIN partneris VšĮ „Versli Lietuva“, netrūks pranešimų, pasaulį savo idėjomis bandančių užkariauti startuolių prisistatymų, verslo pristatymo konkursų, specialių kūrybinių dirbtuvių ir susitikimų su užsienio investuotojais. Pastarųjų šiemet tikimasi suorganizuoti bent 300, o startuolių mugė pirmą kartą pakvies lankytojus joje sudalyvauti nemokamai.

„Nemokama startuolių erdvė LOGIN priartina prie svarbiausio tikslo – būti atviru traukos centru visiems, nuo moksleivių ar studentų, kurie ne visad gali sau leisti įsigyti bilietą į konferenciją, iki pradedančiųjų ar stambių verslininkų, – sako progreso konferencijos LOGIN 2015 vadovė Ieva Dirvonskaitė. – Galime džiaugtis, kad Lietuvoje startuoliai nebėra naujas reiškinys, suprantamas tik mažai saujelei žmonių – tuo domisi vis daugiau jaunų žmonių, nuosavą verslą pradėti nevengia ir vyresni. Konferencijoje dalyvaujančių projektų ir lankytojų skaičius kiekvienais metais auga, o geografijos mastas plečiasi – sulaukiama dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Lenkijos“.

Renginį vainikuos dalyvių itin laukiamas verslo pristatymo konkursas „LOGIN Startup Pitch Challenge“, kur idėjas pristatys geriausi projektai. Čia praėjusiais metais triumfavo vienas sėkmingiausių Lietuvos startuolių – „Dragdis“, kuris 2013-aisiais metais sulaukė 200 tūkst. eurų investicijos iš „Practica Capital“ fondo.

„Pernai startuolių konferencijoje dalyvavo beveik dvigubai daugiau kompanijų nei užpernai, kai tokį renginį organizavome pirmą kartą. Augantis susidomėjimas startuoliais veda ir kokybiškesnių, potencialą prigyti globalioje rinkoje turinčių produktų kūrimo link. Todėl svarbiausia, kad kartu  didėja ir užsienio rizikos kapitalo fondų dėmesys Lietuvoje sukurtiems startuoliais. Dabar puikus metas jiems megzti ryšius su potencialiais partneriais ir vėliau laukti savo sėkmės valandos, – sako VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius.

Pasak I. Dirvonskaitės, pradedančiųjų įmonių potencialas – milžiniškas, tereikia juos užvesti ant teisingo kelio, o suteikus galimybes prisistatyti rizikos kapitalo fondams, verslo akseleratoriams, būsimiems klientams ar potencialiems partneriams, galima didžiuotis projektais, kurie skamba pasauliniu mastu.

Pernai „LOGIN Startup Fair“ konferencija buvo itin sėkminga keturioms pradedančiosioms įmonėms – „weRobots“, „Aciety“ ir „Sems technologies“ po renginio pasirašė sutartis su investuotojais, o startuolis „Interacto“ buvo atrinktas į suomių akseleratoriaus „Startup Sauna“ programą. Renginyje iš viso dalyvavo 54 startuoliai, 7 verslo akseleratoriais, įvyko 229 iš anksto suplanuoti startuolių susitikimai su investuotojais iš 24 rizikos kapitalo fondų, tokių kaip „Wellington Partners“ ar „Intel Capital“, kurie jau yra investavę į lietuvių įkurtas kompanijas „Yplan“, „CGTrader“, vieno didžiausių Izraelio rizikos kapitalo fondų „Pitango“ ar „Balderton Capital“, didžiausiu Europos sąjungoje rizikos kapitalo fondu.

Registraciją lankytojams į nemokamus platformos „LOGIN Startup Fair“ renginius rasite čia . Registruotis galima iki kovo 23 d. (imtinai). Daugiau informacijos apie „LOGIN Startup Fair“ čia.

Didžiausia Baltijos šalyse progreso ir technologijų konferencija LOGIN vyks gegužės 7-8  dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Kokia Lietuvos eksporto vertė į Fidžio salą? Į kokias šalis eksportuojame daugiausiai? Kokia Lietuvos eksporto į euro zoną struktūra? Gauti atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų apie Lietuvos eksportą dabar patogu ir paprasta naudojantis naujuoju VšĮ „Versli Lietuva“ interaktyviu analizės įrankiu – „Lietuvos eksporto žemėlapiu“. Šis įrankis leis rasti informaciją ne tik apie Lietuvos eksporto vertę į visas valstybes (jų grupes), bet ir sužinoti jo struktūrą.

„Versli Lietuva“ aktyviai prisideda prie Lietuvos eksporto plėtros, mūsų specialistai šią sritį nuolat išsamiai nagrinėja bei analizuoja, esame svarbus eksporto ekspertizės centras. Nuo šiol mūsų analitikų komanda Lietuvos eksporto duomenis visuomenei pateikia ne tik informatyviai, bet ir vizualiai patraukliu būdu. Tai – unikalus mūsų įstaigoje sukurtas įrankis, kuris leis rasti atsakymus apie eksportą gerokai paprasčiau ir greičiau“, - sakė VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius.

Interaktyviame eksporto žemėlapyje pateikiami Lietuvos statistikos departamento prekių eksporto duomenys bei Lietuvos banko paslaugų eksporto duomenys. Šiuo metu žemėlapyje galima rasti 2013 m. eksporto vertes į pasaulio šalis ir jų grupes. Duomenys bus atnaujinami kasmet (2014 m. duomenys bus pateikiami 2015 m. kovo mėn.).

Naujasis įrankis yra pateikiamas VšĮ „Versli Lietuva“ tinklapyje, skiltyje „Analitika“. Lietuvos eksporto žemėlapyje šalies eksporto partneriai pažymėti pagal prekių ir paslaugų eksporto vertes. Taip pat po žemėlapiu pateikiami grafikai, rodantys bendrą Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto raidą per paskutinius penkerius metus, t. y. jos metinės vertės nuo 2009 iki 2013 m., taip pat – 2013 m. Lietuvos eksporto struktūra.

Prekių ir paslaugų eksporto vertes konkrečiai šaliai galima sužinoti paspaudus pelės rodykle dominančią valstybę žemėlapyje. Žemėlapio apačioje taip pat pateikiami interaktyvūs grafikai, kurie rodo eksporto į pasirinktą šalį vertes. Sužinoti atskirų šalių ar jų grupės eksporto duomenis taip pat galima ir nespaudžiant ant žemėlapio – tereikia suvesti atitinkamos valstybės, teritorijos ar šalių grupės pavadinimą į tam skirtą paieškos langą.

Gausus grūdų derlius šiemet padidins lietuviškos produkcijos eksportą iki 4,4 proc., o reeksportą - iki 3,6 proc., prognozuoja eksportą skatinanti viešoji įstaiga "Versli Lietuva".

"Šiems metams prognozuojamas 4 proc. augimas yra nedidelis, palyginti su 1996-2013 metų laikotarpio vidutine metine plėtra, siekusia 12,6 proc., tačiau didesnis nei pernai. Lietuvos eksportuotojai vis dar rodo gerą konkurencingumą ir sugeba atsiriekti vis didesnę eksporto rinkų dalį", - pranešime sakė "Verslios Lietuvos" vadovas Mantas Nocius.

Anot jo, didžiausią įtaką eksportui daro užsienio rinkose didėjanti paklausa ir geras grūdų derlius.

"Versli Lietuva" prognozuoja, kad Lietuvos eksporto vertė 2015 metais augs 8 proc., o reeksporto - 12,2 proc.

Jeigu naujos rinkos padengs 30 proc. dėl Rusijos embargo patirtų nuostolių, tai paskutinį šių metų ketvirtį Lietuvos įmonių nuostoliai gali siekti 250 mln litų, o per 2015 metų sausio-rugpjūčio mėnesius - dar apie 300 mln. litų.

Lietuvai, kurios ekonomikai didelę įtaką turi eksportas, reikia ieškoti naujų užsienio rinkų savo gaminiams realizuoti, įskaitant ir didžiąsias pasaulio šalis, Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime tvirtino verslo ir politikos atstovai.

„Eksporto didėjimas buvo labai sėkmingas, tačiau dabar jis sulėtėjo dėl įvykių Ukrainoje ir Rusijoje (...) Tradicinės mūsų rinkos - Skandinavijos šalys, Didžioji Britanija ir kaimyninės valstybės yra prisotintos“, - penktadienį vykusioje diskusijoje sakė eksporto skatinimu užsiimančios viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ vadovas Mantas Nocius.

Jo teigimu, eksporto mažėjimo galima išvengti kuriant ir populiarinant lietuviškus prekės ženklus arba įsitvirtinant naujose didelėse rinkose - pavyzdžiui, Indijoje, Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Mes esame nišiniai žaidėjai, todėl trąšomis JAV neužversime, bet galime ten parduoti sausus pusryčius, kitą maisto pramonės produkciją“, - sakė M.Nocius.

Ūkio ministras Evaldas Gustas teigė, kad Lietuvos eksportuotojų kol kas neišnaudojamos rinkos ateityje gali tik plėstis.

„Ne tik Azijoje yra potencialas, bet ir Lotynų Amerikoje. Vystantis šių šalių visuomenėms, jų poreikiai prekėms tik didės“, - diskusijos dalyviams tvirtino E.Gustas.

Tuo tarpu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sakė, jog būtina atsižvelgti ir į eksporto atnešamą pridėtinę vertę.

„Mes vis dar skundžiamės, kad mažai uždirbame, o eksporto rodiklis yra stipriai pakilęs, todėl būtina atsižvelgti į pridėtinę vertę“, - teigė R.Kuodis.

Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio vyksiančio Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo pagrindinis tikslas - skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp Lietuvoje ir užsienio šalyse gyvenančio lietuvių jaunimo , laisvai bendrauti ir keistis kontaktais su Lietuvos verslo, kultūros, politikos ir akademinio pasaulio atstovais.

Vakar žiniasklaidai prisistatęs naujasis VšĮ "Versli Lietuva" vadovas Mantas Nocius sakė nematantis prasmės būtent dabar sujungti dvi įstaigas "Versli Lietuva" bei "Investuok Lietuvoje" ir nemanantis, kad tai galėtų įvykti artimiausiu metu.

Nėra reikalo sujungti

"Vakar dar dirbau "Deloitte", – sakė vos kelias valandas "Verslios Lietuvos" vadovu spėjęs padirbti Mantas Nocius, anksčiau vadovavęs ir "Investuok Lietuvoje". Jis sakė nemanantis naudos dabar sujungti "Verslią Lietuvą" ir "Investuok Lietuvoje". Tokių priemonių, anot jo, būtų imamasi, jei bent vienoje iš dviejų organizacijų būtų "negerų dalykų". Nors tokį sprendimą politikai svarsto, M.Nocius sakė, kad bendraudamas su Vyriausybės ir Ūkio ministerijos atstovais suprato, jog tokio sprendimo šiuo metu priimti neplanuojama. Esą galima rasti ir kitų būdų, kad šios dvi įstaigos dirbtų efektyviau.

"Neatėjau sujungti dviejų organizacijų. Mano asmenine nuomone, to daryti neverta. Žinoma, tai – politikų sprendimas, bet vargu ar dabar sujungimas duotų norimą efektą, nes jis visų pirma kainuoja pinigus ir užtrunka, be to, įneša trukdžių į abiejų organizacijų veiklą", – svarstė M.Nocius.

Jo nuomone, besidubliuojančių funkcijų, dėl kurių taip pat būtų galima sujungti dvi įstaigas, taip pat nėra. Panašios yra nebent buhalterijos, reprezentavimo ir žmogiškųjų išteklių sąnaudos. M.Nocius patvirtino, kad jungtuvės galėtų neigiamai paveikti derybas su potencialiais užsienio investuotojais, kurie jau kurį laiką bendradarbiauja su "Investuok Lietuvoje". Vis dėlto, jei jungtuvės įvyktų, jos "Verslią Lietuvą" paveiktų mažiau.

Natūralu, kad investuotojams kiltų nerimas. Investiciniai sprendimai priimami ilgai, nes didelės korporacijos yra gana biurokratiškos, kartais sprendimus jose priimti užtrunka gerokai ilgiau nei Lietuvos valstybinėse institucijose. Tačiau nemanau, kad investuotojai nusispjautų ir atsisakytų ateiti į Lietuvą vien todėl, kad susijungtų dvi agentūros. Jie aiškintųsi, kokia yra situacija, kaip toliau vyks derybos ir kas tiesiogiai su jais kalbėsis. Jei jie gautų suprantamus paaiškinimus, problemų nekiltų", – aiškino M.Nocius.

Planuose – regionai ir eksportas

M.Nocius sakė, kad ateina vadovauti "svariai" įstaigai ir priekaištų ankstesniam "Verslios Lietuvos" darbui ar jos vadovui Pauliui Lukauskui neturi. Tiesa, M.Nocius, kaip ir dera naujam vadovui, siūlo dvi naujas veiklos kryptis – skatinti verslą regionuose ir padėti pradedantiesiems verslininkams. Menkų pokyčių, M.Nociaus teigimu, bus nebent atskirose įstaigos vykdomose programose, pavyzdžiui, "Sparnai" (joje šešiolika jaunų specialistų, apmokytų "Verslios Lietuvos", pasikeisdami dirbs eksporto vadybininkais Lietuvos įmonėse).

"Manau, kad P.Lukauskas dirbo gerai, todėl svarbu išsaugoti įstaigos pasiekimus ir darbus tęsti", – sakė jis.

Jis priminė, kad regionų plėtra įtraukta ir į Vyriausybės programą, todėl "Versli Lietuva" galėtų prisidėti rengdama seminarus ir ieškodama partnerių regionuose. Anot M.Nociaus, "Versli Lietuva" teiktų naujas idėjas, kurtų ir sėkmingai panaudotų anksčiau sukurtas priemones, pavyzdžiui, verslo pradžios krepšelius.

"Taip pat svarbu sulaikyti kitus projekto dalyvius nuo nepamatuotų veiksmų, reikia atlikti ekonominius skaičiavimus ir įvertinti, ar priemonės atsipirks", – pabrėžė naujasis "Verslios Lietuvos" vadovas.

Jis sakė, kad regionų verslo plėtrą projekto vykdytojai pradėtų nuo detalios konkretaus regiono demografinių, gyventojų lyties, amžiaus, darbo pasiūlos duomenų analizės. Būtų vertinami ir savivaldybių plėtros planai, kurie, anot M.Nociaus, paprastai būna "diskutuotini". Kol kas neoficialiai kalbama apie Šiaulių situacijos vertinimą. M.Nociaus teigimu, regiono verslo problemas jis aiškinsis ir su Lietuvos pramonininkų organizacijos, ir su kitų verslo asociacijų atstovais, kad sužinotų, ką reikia padaryti, jog, "įdarbinęs 15 žmonių, verslininkas pasiryžtų pasamdyti trisdešimt".

"Aišku, tai gana sunku, Vilniuje mokyti verslininkus daug lengviau. Manau, viena naujo darbo vieta mažame miestelyje kur kas vertingesnė nei Vilniuje, kur darbų ir taip pakanka", – svarstė jis.

Regi egzotiškas rinkas

Kita veiklos sritis, kuriai "Versli Lietuva" ir toliau teiks pirmumą, – eksporto skatinimas. Paklaustas, ar eksportuotojams reikia įvairinti rinkas (kaip buvo patariama po skaudžios pienininkų patirties Rusijoje), M.Nocius sakė, kad negalima verslui pasakyti, kurioje pusėje – Rytuose ar Vakaruose – dirbti. Vis dėlto jis patikino, kad "Versli Lietuva" padės pranešdama apie naujas rinkas, kuriose verslas galėtų dirbti sėkmingai, bet rizikuotų mažiausiai.

"Pavyzdys yra JAV. Žinoma, į šią rinką įžengti neprarastai sunku, tačiau įmanoma. Nišinius produktus gaminantis verslas galėtų jungtis į klasterius ir eksportuoti. Lietuvos sūrininkai ten užima gerą rinkos dalį, tad jų patirtis rodo, kad JAV gali dirbti ir kiti. Pavyzdžiui, medicininio turizmo klasteris galėtų pakovoti dėl rinkos dalies Vokietijoje", – konkurencingų klasterių kūrimosi svarbą akcentavo "Verslios Lietuvos" vadovas.

Kalbėdamas apie eksporto kryptis, jis priminė ir egzotiškas rinkas, pavyzdžiui, Malaizijos, kuri domisi Lietuva kaip kanalu patekti į Europos rinką. Esą su jomis Lietuvos verslui derėtis reikia, svarbu tik nepersistengti ir neeikvoti pernelyg daug pastangų. Anot jo, lietuviškos informacinių technologijų bei telekomunikacijų įmonės sėkmingai dirba ir Turkmėnistane, nors čia reikia suvaldyti nemažą riziką.

"Manau, vienas nemažas projektas, atrodo, pasiseks", – tačiau daugiau detalių apie kompaniją dėl konfidencialumo jis atskleisti negalėjo.

"Korėjiečiai jau daug metų kalba apie galimybes bendradarbiauti su Lietuva, bet jų veiksmai kažkodėl neišsirutulioja. Manau, dialogą palaikyti būtina nededant per daug lėšų – juk delegacijos atvykimas nieko nekainuoja", – sakė jis.

Audito ir verslo konsultacijų kompanijos "Deloitte Lietuva" verslo plėtros direktorius ir premjero visuomeninis konsultantas investicijų klausimais Mantas Nocius nuo kito ketvirtadienio pradeda vadovauti eksporto skatinimo agentūrai "Versli Lietuva".

Ūkio ministras Evaldas Gustas pasirašė įsakymą, kuriuo M.Nocius paskirtas „Verslios Lietuvos“ generaliniu direktoriumi. Darbą M.Nocius pradės gruodžio 12 dieną, pranešė Ūkio ministerija.

M.Nocius anksčiau BNS teigė planuojantis skirti daug dėmesio šalies probleminių regionų verslumo skatinimui. Kalbėdamas apie eksportą, jis sakė, jog pagrindinė kryptis neturėtų keistis - bus ir toliau orientuojamasi į tradicines rinkas, tačiau kartu bus ieškoma eksporto galimybių Kinijoje, Pietų Azijos šalyse.

M.Nocius anksčiau vadovo Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai (LEPA). Ji buvo panaikinta, 2010 metais įsteigus dvi atskiras įstaigas - "Versli Lietuva" ir "Investuok Lietuvoje".

Premjero visuomeninis konsultantas investicijų klausimais Mantas Nocius, kaip ir tikėtasi, laimėjo eksporto skatinimo agentūros "Versli Lietuva" generalinio direktoriaus konkursą.

Tai BNS patvirtino ūkio ministro patarėja viešiesiems ryšiams Vaiva Gogelienė. Anot jos, konkurse dalyvavo 8 kandidatai, tačiau 2 iš jų ketvirtadienį neatvyko į pokalbį.

"Konkursą laimėjo Mantas Juozas Nocius. Kandidatai pristatė veiklos programas, vyko egzaminas raštu ir žodžiu. Taip pat buvo tikrinamos anglų kalbos žinios", - BNS sakė ji.

"Konkursą laimėjau, tačiau kontrakto nepasirašiau. Kalbant apie planus, manau, kad "Versli Lietuva" turi puikų potencialą, labai gerus darbuotojus. Galime padaryti daug gerų darbų ir reikėtų tęsti verslo ir eksporto skatinimo pagrindinius darbus", - BNS sakė M.Nocius, šiuo metu dirbantis audito ir verslo konsultacijų kompanijos "Deloitte Lietuva" verslo plėtros direktoriumi.

Jis teigė planuojantis skirti daug dėmesio šalies probleminių regionų verslumo skatinimui. Kalbėdamas apie eksportą, jis sakė, jog pagrindinė kryptis neturėtų keistis - bus ir toliau orientuojamasi į tradicines rinkas, tačiau kartu bus ieškoma eksporto galimybių Kinijoje, Pietų Azijos šalyse.

Anot V.Gogelienės, M.Nocius pareigas pradės eiti po to, kai bus baigtos likusios procedūros.

M.Nocius anksčiau vadovo Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai (LEPA). Ji buvo panaikinta, 2010 metais įsteigus dvi atskiras įstaigas - "Versli Lietuva" ir "Investuok Lietuvoje".

Premjero visuomeninis konsultantas investicijų klausimais Mantas Nocius pretenduoja vadovauti eksporto skatinimo agentūrai "Versli Lietuva".

M.Nocius, kuris šiuo metu dirba audito ir verslo konsultacijų kompanijos "Deloitte Lietuva" verslo plėtros direktoriumi, BNS nepaneigė, kad dalyvauja Ūkio ministerijos skelbtame konkurse.

"Šiame etape nenorėčiau komentuoti. Čia Ūkio ministerija turėtų spręsti, ar paviešinti kandidatus", - BNS sakė jis.

Jis sakė teigiamai vertinantis "Verslios Lietuvos" veiklą, tačiau teigė, jog "Versli Lietuva" ir investicijų Lietuvoje skatinimo agentūra "Investuok Lietuvoje" galėtų sėkmingai veikti ir kartu.

"Patirtis rodo, kad agentūros sėkmingai gali veikti kartu ir atskirai. Statusas nebūtinai turi būti siejamas su veiklomis", - BNS sakė M.Nocius, kuris anksčiau vadovo Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai (LEPA). Ji buvo panaikinta, 2010 metais įsteigus dvi atskiras įstaigas - "Versli Lietuva" ir "Investuok Lietuvoje".

Pastarajai įstaigai vadovauja Milda Dargužaitė, kuri yra sulaukusi buvusios ūkio ministrės Birutės Vėsaitės pasiūlymo atsistatydinti.

Ūkio ministras Evaldas Gustas birželį yra sakęs, jog kol kas negalvojama sujungti ministerijai pavaldžias įstaigas "Investuok Lietuvoje" ir "Versli Lietuva", kurios prieš kelerius metus buvo viena įstaiga.

"Verslios Lietuvos“ generaliniu direktoriumi nori tapti bent 8 žmonės - tiek paraiškų kol kas gavo Ūkio ministerija.