Absoliučiai 180 parlamentarų daugumai balsavus už nepasitikėjimo pareiškimą, M. Rajoy tapo pirmuoju Ispanijos premjeru, pralaimėjusiu tokį balsavimą nuo šalies perėjimo prie demokratijos 1975 metais.

M. Rajoy penktadienį prieš parlamento balsavimą dėl nepasitikėjimo juo pripažino pralaimėjimą ir sakė, kad jam „buvo garbė“ tarnauti šaliai.

Pedro Sanchezas/ Scanpix nuotr.

P. Sanchezas, didžiausios opozicijos partijos lyderis, gali būti prisaikdintas jau šeštadienį, o kitą savaitę paskirti ministrų kabinetą.

Kad būtų užkirstas kelias valdžios vakuumui po balsavimo dėl nepasitikėjimo premjeru, Ispanijos įstatymuose numatoma, kad tokio pasiūlymo autorius, šiuo atveju P. Sanchezas, tampa naujuoju šalies lyderiu, kai tik jį prisaikdina karalius.

Daugiau kaip šešerius metus vyriausybei vadovavęs M. Rajoy tapo pirmuoju Ispanijos premjeru, pralaimėjusiu balsavimą dėl nepasitikėjimo nuo šalies perėjimo prie demokratijos 1975 metais, mirus diktatoriui Francisco Franco (Fransiskui Frankui).

Paskelbus balsavimo rezultatus, M. Rajoy nuėjo paspausti rankos P. Sanchezui.

M. Rajoy Liaudies partijos (PP) reputacijai smarkiai pakenkė praėjusią savaitę paskelbtas teismo verdiktas, kuriame sakoma, kad partija turėjo naudos iš didelės kyšių už valstybės kontraktus schemos.

P. Sanchezas tai įvertino kaip progą pamėginti perimti valdžią ir sugebėjo užsitikrinti pakankamą mažesnių partijų paramą.

46 metų P. Sanchezas vadovavimą ketvirtai pagal dydį euro zonos ekonomikai perima tokiu metu, kai Europos Sąjunga susiduria su virtine iššūkių, įskaitant Jungtinės Karalystės išstojimą ir tebesitęsiantį migrantų iš Šiaurės Afrikos srautą.

P. Sanchezas ir jo partija tvirtai remia ES ir bendrąją valiutą.

P. Sanchezui laimėjus balsavimą, kurį jo partijos deputatai palydėjo plojimais atsistojus, Madrido vertybinių popierių biržos pagrindinis akcijų indeksas pakilo beveik 1,6 procento.

P. Sanchezas, kuris bus septintas Ispanijos premjeras po demokratijos atkūrimo, įspūdingai pakeitė savo politinį likimą.

Po pralaimėjimų visuotiniuose rinkimuose ir mėginimo blokuoti M. Rajoy bandymą suformuoti vyriausybę, 2016 metais jį nušalino jo paties partijos sunkiasvoriai.

Socialistų lyderio postą buvęs ekonomikos profesorius atgavo pernai.

Būsimasis premjeras nurodė, kad jo prioritetai prieš žadamus rinkimus bus socialiniai klausimai. Tačiau jis nesakė, kada nauji rinkimai galėtų įvykti.

Tačiau jo laukia sunkus darbas patenkinant mažų nacionalistinių partijų, padėjusių jam pareikšti nepasitikėjimą M. Rajoy, reikalavimus.

Kairiųjų ir nacionalistų partijų parama nušalinant M. Rajoy nebūtinai reiškia, kad parlamentas parems P. Sanchezo vyriausybę, tad galėtų susidaryti politinė aklavietė.

„Prašau, Rajoy, jūs paskirsite laiką ir vietą“, – sakė jis Berlyne, kur išvakarėse paskirtas Katalonijos vadovas lankė savo pirmtaką Carlesą Puigdemont'ą (Karlesą Pudždemoną).

Q. Torros kandidatūrą asmeniškai iškėlė Madrido nuverstas, tremtyje gyvenantis buvęs Katalonijos lyderis C. Puigdemont'as, šiuo metu esantis Vokietijoje. Ten jis buvo suimtas pagal Ispanijos išduotą Europos arešto orderį. Vėliau jis buvo paleistas už užstatą ir dabar laukia teismo sprendimo, ar išduoti jį Ispanijai.

„Tikiu teisiniu procesu, o svarbiausia – aš gerbiu ir paklustu jo sprendimams“, – pareiškė M.Rajoy ES viršūnių susitikimo kuluaruose Geteborge, Švedijoje.

Belgijos prokurorai paprašė teismo išsiųsti C.Puigdemontą į Ispaniją, kur jo laukia kaltinimai maišto skatinimu ir antivyriausybine veikla dėl jo iniciatyvos siekti krašto nepriklausomybės nuo Ispanijos.

„Prokurorai paprašė vykdyti Europos arešto orderį“, kurį išdavė Madridas, sakė C.Puigdemonto advoktas Christophe'as Marchandas (Kristofas Maršanas) žurnalistams po uždaro teismo posėdžio Briuselyje. Gynyba savo argumentus pateiks gruodžio 4 dieną, pridūrė jis.

„Mes ruošiamės dirbti taip, kad nepriklausomybės grupės nelaimėtų“, – sakė antradienį M. Rajoy Ispanijos radijui.

Katalonijos nepriklausomybės krizė kelia nerimą Briuselyje ir pastūmėjo daugiau kaip 2400 firmų perregistruoti savo būstines už šio turtingo šiaurės rytų regiono ribų.

M. Rajoy praėjusį mėnesį atstatydino buvusio Katalonijos lyderio Carles Puigdemont'o (Karleso Pudždemono) kabinetą dėl jo veiksmų, siekiant nepriklausomybės nuo Ispanijos, paleido regiono parlamentą ir paskelbė gruodžio 21 dieną vyksiančius pirmalaikius rinkimus.

Ispanijos premjeras dabar siekia užsitikrinti rinkėjų paramą savo konservatyviajai Liaudies partijai (PP) Katalonijoje, kurios gyventojai yra labai susiskaldę nepriklausomybės klausimu, nepaisant regiono parlamento paskelbtos nepriklausomybės.

Per 2015 metų rinkimus Liaudies partijai pavyko užimti tik penktą vietą šiame regione. Tuomet į valdžią atėjo 7,5 mln. gyventojų turinčio regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos palaikančios grupės.

Antradienį M. Rajoy paskelbė „raginimą masiškai dalyvauti“ gruodžio 21 dienos rinkimuose, išreikšdamas viltį, kad už Katalonijos išsaugojimą Ispanijoje pasisakantys rinkėjai šį kartą aktyviai dalyvaus balsavime.

Keletas buvusių Katalonijos ministrų kabineto narių šiuo metu yra įkalinti dėl savo veiksmų, siekiant regiono nepriklausomybės, kurios nepripažįsta Ispanijos konstitucija.

Pasak M. Rajoy, sulaikytiems pareigūnams neuždrausta dalyvauti regiono valdžios rinkimuose, tačiau jiems „reikia gerbti įstatymą“.

„Jie visi gali dalyvauti kaip kandidatai“, nes teisėjas nepaskelbė, kad jie neturi tokios teisės, sakė M. Rajoy radijui COPE.

Tačiau premjeras pridūrė, kad atstatydinti Katalonijos pareigūnai yra „politiškai delegitimuoti“, nes paskelbdami nepriklausomybę jie „apgavo Katalonijos piliečius“.

C. Puigdemontas, po Katalonijos nepriklausomybės paskelbimo išvykęs į Belgiją, žada kelti savo kandidatūrą kito mėnesio rinkimuose.

Kilusiai krizei sumažinus C. Puigdemonto centro dešiniosios Katalonijos Europos demokratų partijos (PDeCAT) populiarumą, jos lyderis tikėjosi suformuoti vieningą separatistinį bloką su buvusia savo vyriausybės partnere Katalonijos kairiąja respublikonų partija (Esquerra Republicana de Catalunya, ERC).

Tačiau praėjusią savaitę ERC pranešė, kad neleis savo kandidatams balotiruotis kartu su PDeCAT kandidatais.

C. Puigdemontas kaltina Madridą „represijų bangos“ rengimu prieš separatistus, o ES pareigūnai atkakliai palaiko M. Rajoy šioje krizėje.

Tai pirmas Ispanijos premjero vizitas regione po to, kai Madridas jame įvedė tiesioginį valdymą. Vizito žinia paprasta – vienybė. M. Rajoy paragino žmones masiškai dalyvauti regiono parlamento rinkimuose ir paskatino „tyliąją daugumą“ – katalonus nenorinčius nepriklausomybės, tvirčiau ginti savo poziciją.

„Gruodžio 21-ąją norime, jog masiškai dalyvautumėte rinkimuose, kad galėtume pradėti naują politinę erą. Ramybės, pagarbos erą, su pagarba žaidimo taisyklėms ir ekonominiu atsigavimu. Naują erą, kuri visiems suteiks saugumo ir užtikrintumo, būtent to žmonės teisėtai nori. Erą, kuri užtikrins visų teises ir laisves, taip pat apsaugos institucijų autonomiją. Naują erą, kurioje įstatymai laimi“, – žadėjo premjeras M. Rajoy.

Vizito išvakarėse Barselonoje vyko masiniai protestai, per kuriuos žmonės ragino Ispanijos centrinę valdžią paleisti sulaikytus separatistų lyderius. M. Rajoy tvirtina, kad galima turėti nepriklausomybės idėjų, tačiau jos siekti reikia Konstitucijoje numatytomis priemonėmis, o ne vienašališkai.

Antradienį C. Puigdemont'as pasmerkė Europos Sąjungos palaikymą M. Rajoy pastangoms užgniaužti Katalonijos mėginimus atsiskirti. Atstatydintas lyderis taip pat paragino savo regiono nepriklausomybę remiančias partijas susivienyti prieš ateinantį mėnesį vyksiančius rinkimus.

„Ar priimsite Katalonijos referendumo rezultatus, ar toliau padėsite ponui Rajoy vykdyti valstybės perversmą“, – Briuselyje klausės C. Puigdemont'as, praeitą mėnesį atstatydintas Madrido, kai Katalonijos parlamentas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę.

C. Puigdemont'as gali būti išduotas Ispanijai, kaltinančiai jį maištu ir antivyriausybine veikla. Antradienį jis kalbėjo renginyje, kuriame dalyvavo apie 200 nepriklausomybę palaikančių katalonų merų, atskridusių į Belgijos sostinę jo paremti.

M. Rajoy ir Ch. Michelis trečiadienį sakys kalbas savo šalių parlamentuose apie didžiausią politinę krizę per Ispanijos demokratinio valdymo keturis dešimtmečius. Katalonijos separatistų asociacijos ir viena profsąjunga savo ruožtu paragino surengti regione visuotinį streiką, o šeštadienį numatoma organizuoti didelę demonstraciją.

Separatistinė krizė įsiplieskė katalonų lyderiams spalio 1-ąją surengus referendumą dėl nepriklausomybės, nepaisant teismo draudimo.

Regiono valdžia teigia, kad 90 proc. dalyvių pasirinko atsiskyrimą nuo Ispanijos, nors tik mažiau kaip pusė balso teisę turinčių žmonių atėjo pareikšti savo valios regione, smarkiai nesutariančiame nepriklausomybės klausimu.

Nereguliuojamą referendumą taip pat mėgino sustabdyti Ispanijos nacionalinė policija, nevengusi šiurkščios jėgos.

Vėliau, spalio 27-ąją, Katalonijos parlamentas paskelbė nepriklausomybę, bet Madridas tą pačią dieną įvedė tiesioginį valdymą pusiau autonominiame regione, atstatydino jo lyderius, paleido parlamentą ir paskelbė, kad regiono valdžios rinkimai vyks gruodžio 21 dieną.

Anksčiau antradienį C. Puigdemont'as paragino nepriklausomybę palaikančias partijas prieš rinkimus susivienyti.

„Neturime kitos išeities, tik eiti visi kartu“, – jis sakė Katalonijos radijui.

Skeldėjantis nepriklausomybės frontas?

Ši krizė smarkiai supriešino katalonus, be to, daugiau kaip 2 000 verslo įmonių perkėlė savo būstines iš turtingo rytinio Ispanijos regiono, turinčio 7,5 mln. gyventojų.

C. Puigdemont'as sakė esantis pasiruošęs kandidatuoti per gruodžio 21-osios rinkimu, bet dar toli gražu neaišku, ar jis iki to laiko sugrįš į savo šalį.

2015 metais separatistų koalicija „Junts pel Si“ („Kartu už „Taip“), sudaryta iš Katalonijos kairiosios respublikonų partijos (Esquerra Republicana de Catalunya, ERC) ir C. Puigdemont'o konservatyvios Katalonijos Europos demokratų partijos (PDeCAT) užsitikrino 72 mandatų daugumą 135 vietų regioniniame parlamente, padedama mažesnės sąjungininkės – kraštutinės kairiosios partijos „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP).

Tačiau antradienio vakarą ERC atmetė tokios koalicijos scenarijų per artėjančius rinkimus. Partijos atstovo Sergi Sabrios (Seržio Sabrijos) pranešime sakoma: „Kadangi suformuoti išties vieningo sąrašo neįmanoma, sieksime koordinuoti (veiksmus) įvairių kandidatūrų pagrindu.“

Galutinis terminas pateikti oficialius partijų sąrašus sukaks vėliau šį mėnesį, bet politikai Madride įdėmiai stebės, ar nepriklausomybės šalininkų frontas neskeldėja.

„Represijų banga“

Nors 2015 metais separatistai gavo daugumą vietų, už juos balsavo mažiau nei pusė rinkimų dalyvių. Apklausos rodo, kad nepriklausomybės klausimu katalonai smarkiai nesutaria iki šiol.

Pastaroji krizė atnaujino nuogąstavimus, ar Ispanija sugebės atsigauti po finansų krizės. Be to, Madrido pareigūnai kaltinami griebęsi pernelyg griežto atsako.

Praeitą savaitę teismas nusprendė, kad aštuoniems buvusiems katalonų ministrams turi būti skirtas kardomasis įkalinimas, kol bus atliekamas tyrimas dėl įtariamo maišto, antivyriausybinės veiklos ir netinkamo viešųjų lėšų naudojimo.

Pats C. Puigdemont'as ir keturi kiti jo buvę ministrai ateinančią savaitę turės vėl stoti prieš Belgijos teismą, Ispanijai išdavus Europos arešto orderį ir pareikalavus juos išduoti.

Ši krizė kelia didelį nerimą Europos Sąjungoje, anksčiau supurtytai netikėto Didžiosios Britanijos sprendimo trauktis iš Bendrijos.

Atstatydintas lyderis antradienį pareiškė pabėgęs iš Ispanijos, kad išvengtų griežto Madrido susidorojimo.

„Esu visiškai įsitikinęs, kad Ispanijos valstybė ruošėsi aršių represijų ir smurto bangai, už kurią būtume buvę laikomi atsakingais“, – jis sakė Katalonijos radijui, bet toliau šios minties neplėtojo.

Katalonijos nepriklausomybės krizę ispanai dabar laiko antra didžiausia šalies problema po didelio nedarbo lygio, rodo antradienį paskelbta apklausa.

Madride įsikūrusio Sociologinių studijų centro atliktas tyrimas atskleidė, kad 29 proc. respondentų dabar labiau susirūpinę dėl Katalonijos likimo negu dėl korupcijos, keliančios didžiausią nerimą 28,3 proc. apklaustųjų.

Baimintasi, kad Madrido įvestas tiesioginis valdymas Katalonijoje, generuojančioje penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, gali pakurstyti didelio masto neramumus.

Vis dėlto šie nuogąstavimai kol kas nepasiteisino.

Kita vertus, nepriklausomybės šalininkų organizacijos surengė jau kelis didelius protestus, reikalaudamos paleisti suimtus buvusius ministrus.

Bendrame TV3, Katalonijos radijo ir naujienų agentūros ACN pranešime sakoma, kad tokie planai yra „tiesioginė ataka prieš Katalonijos piliečius“.

Per įtakingiausių katalonų televizijos ir radijo atstovų surengtą spaudos konferenciją šešiomis kalbomis paskelbtame pranešime sakoma, jog regiono žiniasklaida yra itin patikima bei vertinama, o Ispanijos vyriausybės grasinimas perimti regiono ir žiniasklaidos kontrolę yra „teisės į teisingą, objektyvią, pliuralistinę ir subalansuotą informaciją atėmimas“.

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) paskelbė planus susigrąžinti maištingo regiono kontrolę, o Senatas veikiausiai pritars šiems planams penktadienį.

Per spaudos konferenciją po nepaprastojo vyriausybės posėdžio M. Rajoy sakė, kad Katalonijos separatistų lyderių veiksmai privertė Madridą imtis beprecedenčių priemonių – remiantis konstitucijos 155-uoju straipsniu prašyti Senato leidimo paleisti Katalonijos vyriausybę ir „kiek įmanoma anksčiau“ paskelbti pirmalaikius rinkimus.

Pasak premjero, Madridas neturėjo kitos išeities, tik imtis veiksmų „tvarkai atkurti“, nes separatistų vadovaujamos Katalonijos vyriausybės veiksmai buvo „vienašališki, prieštaraujantys įstatymams ir konfrontaciniai“.

M.Rajoy siūlo, kad Katalonijos pareigūnų įgaliojimus perimtų centrinės vyriausybės ministrai.

Vis dėlto premjeras sakė, kad Madridas nesiekia visiškai atšaukti regiono autonomijos ir paleisti jo parlamento.

Sprendimas atimti arba suvaržyti plačią turtingo rytinio regiono autonomiją šalį veda į dar neištyrinėtus teisinius vandenis.

Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI) penktadienį pasmerkė katalonų „nepriimtiną mėginimą atsiskirti“ ir sakė, kad krizė, išprovokuota spalio 1-ąją surengto referendumo dėl nepriklausomybės, kurį centrinė vyriausybės ir teismai buvo uždraudę, turi būti sprendžiama „teisėtų demokratinių institucijų“.

„Nenorime atsisakyti, ką esame kartu sukūrę“, – pabrėžė jis.

Šalies konstitucija numato, kad centrinė vyriausybė turi galimybę atimti įgaliojimus iš bet kurio maištingo regiono vienoje iš labiausiai decentralizuotų Vakarų valstybių, bet Madridas anksčiau niekada nebuvo ja pasinaudojęs.

Autonomijos klausimas yra labai opus Katalonijoje, kurios savarankiškumas buvo panaikintas per Ispanijos karinės diktatūros laikotarpį. Šis regionas, turintis 7,5 mln. gyventojų, įnirtingai gina savo savitą kalbą ir kultūrą.

„Kritinis taškas“

Bijoma, kad Madridui pamėginus įvesti bet kokį tiesioginį valdymą regione gali kilti neramumų. Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) sakė, kad toks žingsnis tikriausiai paskatintų regiono įstatymo leidėjus vienašališkai paskelbti nepriklausomybę.

Tačiau M. Rajoy penktadienį sakė, kad Ispanija yra pasiekusi „kritinį tašką“ po kelias savaites trukusios politinės aklavietės. Premjeras pažymėjo, kad jo vyriausybė privalo imtis veiksmų, kad užkirstų kelią teisinės valstybės principų „likvidacijai“.

Anksčiau prognozuota, kad M. Rajoy tikriausiai paskelbs planus perimti Katalonijos teisėsaugos pajėgų (Mossos d'Esquadra), turinčių 16 tūkst. pareigūnų, kontrolę. Regiono policijos vadui Josepui Lluisui Trapero (Žozepui Ljuisui Traperui) gresia iki 15 metų laisvės atėmimo už antivyriausybinę veiklą ir nesugebėjimo suvaldyti separatistų protestų prieš referendumą.

Sprendimas inicijuoti naujus regiono valdžios rinkimus vyriausybės buvo laikomas priimtiniausiu būdu išspręsti ilgiausiai užsitęsusią politinę krizę nuo 1977 metų, kai šalis grįžo prie demokratijos.

Penktadienį per prestižinių Astūrijos princesės premijų teikimo ceremoniją karalius Felipe pareiškė, kad Katalonija yra „neatsiejama XXI šimtmečio Ispanijos dalis“.

„Pragariška netvarka“

Šioje ceremonijoje dalyvavę ES lyderiai, atvykę atsiimti apdovanojimo už santarvės Europoje skatinimą, sakydami padėkos kalbas ragino gerbti įstatymų viršenybę. Jų pareiškimai vertinami kaip netiesioginis palaikymas Madrido pozicijai.

„Kai kurie sėja nesantaiką, sąmoningai nepaisydami įstatymų“, – per ceremoniją šiauriniame Ovjedo mieste sakė Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis).

„Praeityje galimybė perbraižyti sienas, pateikiama kaip dangiškoji panacėja, pernelyg dažnai virsdavo pragariška netvarka“, – pabrėžė jis.

Įtampa išlieka didelė, o nepriklausomybės šalininkai šeštadienio vakarą planuoja surengti eitynes Barselonoje ir raginti paleisti dviejų įtakingų separatistų judėjimų lyderius Jordi Cuixartą (Žordį Kuišartą) ir Jordi Sanchezą (Žordį Sankesą). Šie veikėjai nuo pirmadienio laikomi arešte, pareigūnams atliekant tyrimą dėl jų įtariamos antivyriausybinės veiklos.

C. Puigdemont'as sakė turįs mandatą paskelbti nepriklausomybę, nes per referendumą, kurį temdė griežti policijos veiksmai prieš rinkėjus, 90 proc. balsavusiųjų pasakė „taip“ suverenumui. Tačiau rinkėjų aktyvumas buvo tik 43 proc., nes daug Ispanijos vienybės šalininkų, Konstituciniam Teismui paskelbus referendumą neteisėtu, jame nedalyvavo.

Apklausos rodo, kad regione, generuojančiame apie penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, atsiskyrimo šalininkų ir priešininkų stovyklos yra apylygės.

Suverenumo šalininkai sako, kad jų turtingas regionas per daug atiduoda nacionalinei ekonomikai paremti ir kad atsiskyrusi Katalonija klestėtų. Tačiau jų oponentai teigia, kad būdama Ispanijos dalis Katalonija yra stipresnė ir kad atsiskyrimas virstų ekonomine ir politine katastrofa.

Po referendumo jau beveik 1 200 bendrovių perkėlė savo būstines į kitus Ispanijos regionus, siekdamos išvengti nestabilumo.

Madridas šią savaitę pablogino nacionalinės ekonomikos augimo prognoze ir pareiškė, kad tvyrant netikrumui dėl Katalonijos šalies ūkis šiai metais augs ne 2,6 proc., o 2,3 procento.

Šalis kenčia nuo didžiausios šių laikų politinės krizės, turtingam šiaurės rytų regionui spalio 1 dieną surengus Madrido uždraustą referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos.

Madrido centre įvyko Valstybės dienai paminėti karinis paradas, kurį stebėjo karalius Felipe VI (Felipė VI) ir premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus).

Ginkluotosios pajėgos žygiavo Kastilijos prospektu (Paseo de la Castellana) Madride, minint datą, kai Christopheris Columbusas (Kristupas Kolumbas) 1492 metais pirmąkart išsilaipino Amerikoje.

Tačiau šventišką nuotaiką aptemdė po parado, netoli karinės bazės, sudužęs naikintuvas „Eurofighter“, jo pilotas žuvo.

Katalonijos sostinėje Barselonoje surengtos kelios demonstracijos už vienybę, tarp kurių buvo kraštutinių dešiniųjų judėjimo demonstracija.

Ispanijos vienybės mitingas

Madrido gatves užtvindė džiūgaujančios minios, mojuojančios raudonos geltonos spalvų Ispanijos vėliavomis ir skanduojančios „Viva Espana!“ (tegyvuoja Ispanija), virš jų skraidė naikintuvai ir sraigtasparniai.

Kai kurie paaugliai net lipo į medžius norėdami geriau pamatyti Madrido centre žygiuojančius tūkstančius karių ir parade dalyvaujančius karinius automobilius.

„Man patinka, kad žmonės mojuoja mūsų nacionalinėmis vėliavomis, – sakė paradą su savo vyru stebinti Beatriz Trapero (Beatris Trapero). – Anksčiau žmonės santūriau demonstruodavo vėliavą, bet dabar jau nebe.“

M.Rajoy prisiekė darysiantis viską ką gali, kad užkirstų kelią Katalonijos atsiskyrimui.

Jo vyriausybė sako esanti pasiruošusi perimti regiono valdymą, Katalonijos vadovui Carlesui Puigdemontui (Karlesui Pudžemonui) antradienį paskelbus, kad jis priėmė „Katalonijos žmonių mandatą paskelbti nepriklausomą respubliką“.

Bet C. Puigdemontas iškart paprašė regiono įstatymų leidėjų sustabdyti šią deklaraciją, kad būtų galima pradėti derybas su centrine vyriausybe.

M. Rajoy į tai atsakė paskelbdamas, kad C. Puigdemontas turi iki pirmadienio nuspręsti, ar toliau sieks nepriklausomybės, jeigu taip, tada regiono vadovas dar turės laiko iki ketvirtadienio apsigalvoti, kitaip Madridas imsis konstitucijoje numatytų veiksmų suspenduoti Katalonijos regioninę autonomiją.

Nepaklusnumas ir neteisėtumas

Pasaulio lyderiai atidžiai stebi Ispanijos įvykius, paveikusius verslo pasitikėjimą šiuo 7,5 milijono turinčiu regionu. Dėl tvyrančios nežinomybės kelios didelės kompanijos jau pranešė keliančios savo būstines iš Katalonijos.

Pats regionas yra susiskaldęs nepriklausomybės klausimu, apklausos rodo, kad Katalonijos gyventojai yra apytiksliai lygiai pasiskirstę už ir prieš nepriklausomybę.

C. Puigdemontas primygtinai sako, kad spalio 1 dienos referendumas suteikė jam mandatą siekti nepriklausomybės ir jis nori derėtis su Madridu, tačiau M. Rajoy atmetė raginimus kviesti tarpininkus ir atsisako derėtis su separatistais, kol šie neatsisakys savo planų atsiskirti.

„Ten nėra ramybės, nėra laisvės, nepriklausomybės nepripažins Europa ir dabar visi žino, kad tai labai brangiai kainuos“, – M. Rajoy sakė įstatymų leidėjams.

Šalies premjeras trečiadienį atvėrė galimybę pasinaudoti konstitucijos 155-uoju straipsniu, leidžiančiu Madridui įvesti tiesioginį valdymą regionuose. Daugelis baiminasi, kad toks precedento neturintis žingsnis gali išprovokuoti neramumus.

„Mes prašome kalbėtis, o jie mums rodo 155-ą straipsnį. Viskas aišku.“, – vėlyvą trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė C. Puigdemontas.

Kraštutinių dešiniųjų demonstrantai

Ispanijos gynybos ministras sakė, kad „Eurofighter“ naikintuvas sudužo apie 300 km į pietryčius nuo Madrido, pakeliui atgal į karinę bazę po parado.

„Bendražygi, ilsėkis ramybėje. Ačiū, kad padėjai švęsti dieną, dėl kurios atidavei gyvybę. Nepamiršime tavęs“, – rašoma oficialioje ministerijos „Twitter“ paskyroje, po Ispanijos vėliavos nuotrauka su juodu kaspinu.

Separatistų lyderiai sako, kad 90 procentų rinkėjų atvykusių į uždraustąjį referendumą spalio mėnesį balsavo už atsiskyrimą nuo Ispanijos, tačiau tik mažiau nei pusė balsuoti galinčių rinkėjų atvyko prie balsadėžių.

Ketvirtadienį Barselonoje surengtos kelios demonstracijos, tarp kurių ir kraštutinių dešiniųjų protestas.

Apytiksliai 150 žmonių, protestuojančių prieš atsiskyrimą nuo Ispanijos, lydimi Katalonijos policijos, žygiavo nuo Barselonos Ispanijos aikštėje (Plaza de Espana), jie mojavo Ispanijos ir kraštutinių dešiniųjų nacionalistinėmis vėliavomis.

„Įvyko perversmas“, – sakė vienas protestuotojų, nurodęs tik savo vardą Eduardo (Eduardas).

„Ispanai privalo reaguoti ir ginti šalį“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Žygiuojanti minia skandavo „Puigdemontą į kalėjimą“.

Ypatinga diena

Barselonoje įvyko ir kitos demonstracijos – už nepriklausomybę – kaip atsakas į milžinišką protestą prieš nepriklausomybę Katalonijoje savaitgalį.

„Šiandien ypatinga diena, turime judėti pirmyn..., mūsų daug daugiau nei separatistų“, – sakė į pensiją išėjęs Barselonos gyventojas Eliseo Valbuena Garcia (Elisėjus Valbuena Garsija).

Katalonija, sudaranti apie penktadalį Ispanijos ekonomikos, pati gali spręsti tokiais klausimais kaip švietimas ir sveikatos apsauga.

C. Puigdemontas trečiadienį tikino, kad „dauguma Katalonijos žmonių nori nepriklausomos Katalonijos valstybės“, bet M. Rajoy jo kalbas pavadino „pasakomis“.