-
Ministras: matematikos patikrinimo rezultatai rodo, kad daugiau mokinių išlaikys egzaminą
„Turėtume žiūrėti, kaip anksčiau atrodydavo brandos egzaminai, ir kiek reikėdavo surinkti taškų, kad išlaikytų, ir kokią dalį taškų paprastai per brandos egzaminus rinkdavo abiturientai. Matome, kad išlaikyti egzaminui reikėdavo 16 proc. taškų, kokia dalis rinkdavo bent 40 proc. taškų – dabar ta dalis didesnė“, – BNS antradienį Seime sakė G. Jakštas.
„Nors atrodytų, kad vidutinis taškų kiekis nedidelis, mažiau ne pusė renkama, bet visada taip būdavo, ir pažiūrėjus, kiek abiturientų surinkdavo bent 40 proc. taškų, tarpiniame matome, kad didesnis skaičius vienuoliktokų per tarpinį matematikos A lygio patikrinimą rinko 40 proc. taškų“, – pažymėjo ministras.
Pasak jo, tai reiškia, kad jei vienuoliktokai išlaikys panašų lygį ir „tokiu pat tempu rinks taškus ir kituose tarpiniuose“, kitąmet bus daugiau išlaikiusių matematikos egzaminą, nei iki šiol.
„Kadangi buvo kalbama, kad sudėtingas egzaminas, o didesnė dalis potencialiai žygiuoja tokiu ritmu, kad egzaminus išlaikytų, galime daryti prielaidą, kad vienuoliktoj klasėj tarpiniams patikrinimams atsakingai ruošėsi ir rezultatai buvo geresni“, – sakė G. Jakštas.
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) antradienį paskelbė pirmuosius tarpinių vienuoliktokų patikrinimų rezultatus, bendras matematikos A lygio patikrinimo vidurkis neperkopia pusės maksimaliai galimų surinkti balų.
NŠA duomenimis, matematikos (išplėstinio kurso) patikrinime dalyvavo 13 332 vienuoliktokai, o bendras surinktų taškų vidurkis siekia 8,5 iš 20 galimų. Vis dėlto pažymima, kad kandidatai rinko vidutiniškai didesnę taškų dalį lyginant su pernai metais rinkta taškų dalimi per matematikos valstybinį brandos egzaminą.
„Tai, kad daugiau nei trečdalis dalyvavusiųjų pirmajame matematikos išplėstinio kurso tarpiniame patikrinime surinko pusę ir daugiau galimų taškų, rodo, kad vienuoliktokai buvo pakankamai gerai pasiruošę ir atėję į antrąjį patikrinimą ir brandos egzaminą rezultatą dar pagerins“, – pranešime sako NŠA laikinasis direktorius Aidas Aldakauskas.
750 šį patikrinimą laikiusių mokinių surinko 17 ir daugiau taškų, o maksimalų taškų skaičių surinko 120 moksleivių.
Antrąjį matematikos tarpinį patikrinimą ir brandos egzaminą kandidatai laikys kitais mokslo metais. Todėl, kaip nurodo NŠA, jie turės dvi galimybes savo rezultatus pagerinti.
Taip pat skelbiami pirmosios užsienio (prancūzų) kalbos, filosofijos, ekonomikos ir verslumo preliminarūs rezultatai. NŠA teigimu, diskusijų sukėlusių fizikos ir matematikos B lygio patikrinimų rezultatai bus skelbiami vėliau, kadangi dėl jų užduočių šiuo metu dar aiškinasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytos komisijos.
Jei mokinio netenkina tarpinių patikrinimų metu gautas rezultatas, juos jis dar galės perlaikyti IV gimnazijos klasėje.
NŠA atkreipia dėmesį, kad skelbiami rezultatai yra preliminarūs, juos dar turi patvirtinti komisijos. Rezultatai po komisijų patvirtinimo gali keistis tik mokinių naudai.
Nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai. Per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, į egzaminą atėjęs abiturientas jau bus tikras, kad jį išlaikė.
-
Kaune – dvigubai daugiau šimtukų nei pernai, pusė jų – KTU gimnazistų 7
Jau skelbėme, kad matematikos egzamino neišlaikiusiųjų dalis šiemet Kaune sumažėjo beveik trimis kartais – šiemet šį išbandymą įveikė kas dešimtas jį pasirinkęs kaunietis (90,46 proc. iš 1782).
Matematikos egzamino išlaikymo riba – 10 taškų iš 60 galimų.
Matematikos egzamino reztatus paprašėme konkrečiau apžvelgti Kauno miesto savivaldybės atstovų.
Savivaldybė Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė teigė, kad bendrai yra priežastis džiaugtis.
Matematikos egzamino rezultatų vidurkis Kaune – 43,65 balo (Lietuvoje – 37,35). 100 balų įvertinti 35 (1,96 proc.) Kauno abiturientų darbai (Lietuvoje 179 iš 14 334; 1,25 proc.).
Daugiausiai kaip pusę Kauno matematikos šimtukų – net aštuoniolika – suplaukė į Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientų sąskaitas. Šešis šimtukai iškeliavo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, keturi į Kauno „Saulės“ gimnaziją.
86-99 balų gavo 169 (9,48 proc.) Kauno abiturientų (Lietuvoje – 994 ir 6,93 proc.). 36-85 balai skirti 734 (41,19 proc.) kauniečiams (Lietuvoje atitinkamai 34,37 proc. jaunuolių).
Savivaldybė nenurodė, kuriose mokyklose daugiausiai šio egzamino neišlaikiusių mokinių.
„Vertinti mokyklas pagal šį vienintelį kriterijų, t. y. vien tik pagal neišlaikiusiųjų matematikos egzamino skaičių, būtų nekorektiška, nes svarbūs vertinimo kriterijai yra ir bendras išlaikymo vidurkis, ir surinkusiųjų 89–99 taškus kiekis bei kiti rodikliai“, – teigė O. Gucevičienė.
Palyginimui pernai matematikos egzaminą laikė 2039 kandidatai. 86-99 balais išlaikė 79 (4,88 proc.), 100 balų gavo 16 jaunuolių (0,99 proc.). Egzamino išlaikymo vidurkis – 30,6 Kaune ir 24,3 Lietuvoje.
Užpernykščiai skaičiai: 1900 kandidatų, iš jų neišlaikė 229 (12,05 proc.), 86-99 balais išlaikė 157 (8,26 proc.), 100 balų įvertinti 34 (1,79 proc.).
Pagerėjo ir biologijos valstybinio brandos egzamino rezultatai. Egzaminą išlaikė 99,45 proc. abiturientų: iš jų šeši darbai buvo įvertinti maksimaliais 100 balų (0,83 proc.). 86-99 balais – 103 darbai (14,25 proc.). Egzamino išlaikymo vidurkis 54,84 balai (Lietuvoje 49,14).
2022 metais biologijos valstybinį brandos egzaminą laikė 677 kandidatai; neišlaikė 3 (0,44 proc.); 86-99 balais išlaikė 87 kandidatai (12,85 proc.); 100 balų – 3 kandidatai (0,44 proc.). Egzamino išlaikymo vidurkis – 52,39 (Lietuvoje – 46,14).
Abiturientams parengta ypač daug pagalbos priemonių, kurios neabejotinai buvo veiksmingos.
„Visos priemonės, kurios buvo nukreiptos į tikslingą matematikos žinių ir gebėjimų gerinimą, pasiteisino. Tiek sistemingos konsultacijos įstaigose, tiek ir kitos priemonės, tokios kaip galimybė abiturientams pasitikrinti matematikos žinias per bandomuosius brandos egzamino ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus, mokytojų dalyvavimas renginiuose, diskusijose, skatinusių priimti sprendimus, palankius matematikos mokymuisi, sudarė prielaidas geresniems matematikos egzamino rezultatams. Abiturientams parengta ypač daug pagalbos priemonių (https://www.nsa.smm.lt/egzaminai/), kurios neabejotinai buvo veiksmingos“, – kalbėjo O. Gucevičienė.
Ji teigė, kad savivaldybės Švietimo skyrius ir Kauno švietimo inovacijų centras didžiausią dėmesį jau tris metus skiria mokinių matematikos pasiekimams gerinti.
„Kasmet rengiamas priemonių planas mokinių matematikos pasiekimų gerinimui. Jo įgyvendinimui pasitelkiami geriausi miesto ir šalies matematikos mokytojai, psichologai, dėstytojai ir kiti specialistai, bendradarbiaujama su matematikos mokytojų metodiniu būreliu, mokyklų vadovais. Priemonių plane mokinių matematikos pasiekimų gerinimui 2022–2023 mokslo metais buvo organizuojamos veiklos ne tik mokytojams, mokiniams ir jų tėvams, bet ir mokyklų vadovams. Dėmesys buvo skiriamas ne tik II–IV gimnazijos klasių, bet ir 1–4, 5–8 klasių mokinių matematiniam ugdymui“, – dėstė O. Gucevičienė.
Pradinių klasių mokytojams surengti mokymai „Matematikos pasiekimų gerinimas pradinėse klasėse“. Vienas iš šių mokymų rezultatų ir papildoma matematikos mokymosi motyvacijos skatinimo priemonė – antroje mokslo metų pusėje vyko matematikos konkursas miesto mokyklų 2–4 klasių mokiniams, jų žinių ir gebėjimų ugdymui.
Dar viena naujovė – matematikos laboratorija „MatLab“ miesto mokyklų I gimnazijos klasių mokiniams, siekiantiems geresnių matematikos mokymosi rezultatų. Visus mokslo metus mokiniai dalyvavo įvairiose veiklose, gilindamiesi į matematikos paslaptis: veikė kūrybinės dirbtuvės, buvo vykdomos konsultacijos, uždavinių sprendimo praktikumai, paskaitos ir kitos edukacinės veiklos, kurios padėjo įveikti mokymosi spragas, suvokti matematikos mokslo svarbą, ugdytis matematinius gebėjimus ir juos taikyti įvairiose gyvenimo situacijose.
Kita inovacija – savanorystės programa „Galiu padėti“, skatinanti gabius mokinius „pasimatuoti“ mokytojo profesiją, padedant kitiems mokytis matematikos. Pagalbą bendraamžiams ar kiek jaunesniems už save teikė Kauno „Saulės“ gimnazijos mokiniai.
Nurodė, kad Kauno švietimo inovacijų centras didelį dėmesį skyrė ir matematikos mokytojų kompetencijų tobulinimui. Vyko mokymai pagal parengtas ilgalaikes kvalifikacijos tobulinimo programas „Matematikos mokymas pagal pagrindinio ugdymo programą“, „Aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymas, vadovaujantis vidurinio ugdymo matematikos programa“. Matematikos mokytojams vyko konsultacijos, apskritieji stalai, PUPP, matematikos VBE rezultatų ir vertinimo aspektų analizės, vertingos patirties sklaidos renginiai.
„Nuošalyje neliko ir mokinių tėvai, organizuojantys „Aktyvių tėvų akademiją“. Tėvams organizuotos profesionalų paskaitos ir konsultacijos „Kaip įtraukti vaikus į veiklas, skatinančias mokytis matematikos?“, „Matematika kelionėje ar virtuvėje“, „Kaip formuojasi atmintis“, „Šeimos biudžetas“, „Matematikos grožis“ ir kt. Taip pat buvo teikiamos rekomendacijos, kaip motyvuoti paauglius mokytis ir padėti jiems suvaldyti stresą prieš kontrolinius darbus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus ar brandos egzaminus“, – teigė O. Gucevičienė.