Madeiroje (Portugalija) vykstančiose varžybose Ramūno Leono treniruojamas E. Matakas (S11 klasė) pirmiausia pelnė sidabrą (50 m laisvu stiliumi), vėliau – ir bronzą (100 m krūtine).

50 m laisvu stiliumi kaunietis įveikė per 26,89 sek. ir 0,5 sek. atsiliko nuo Europos čempionu tapusio olando Rogiero Dorsmano. Per atrankos varžybas lietuvis plaukė greičiau – 26,71 sek.

„Prizinė vieta – smagu, bet rezultatas finale – prastas, jis manęs netenkina“, – nedaugžodžiavo E. Matakas.

Sidabro medalis įteiktas ir tokį pat rezultatą, kaip lietuvio, pasiekusiam čekui Davidui Kratochviliui.

100 m krūtine E. Matakas nuplaukė per 1 min. 15,88 sek. Sėkmingiau pasirodė vėlgi R. Dorsmanas (1 min. 10,42 sek.) ir ukrainietis Danylo Čufarovas (1 min. 14,48 sek.).

Tautiečiai: neįgalieji plaukikai Madeiroje sulaukė lietuvių palaikymo. / parateam.lt nuotr.

„Džiaugiuosi tuo, kaip pavyko paskirstyti jėgas, geras ir rezultatas“, – teigė E. Matakas.

Šiandien jo laukia 100 m plaukimo laisvu stiliumi atrankos varžybos.

Rasos Mažutaitienės treniruojama Gabrielė Čepavičiūtė (S6 klasė) 100 m nugara įveikė per 1 min. 39,52 sek. (penkta vieta), o 200 m kompleksiniu būdu – per 3 min. 52,17 sek. (aštunta vieta).

Džiugu, kad mūsų palaikyti atėjo lietuviai, šiuo metu esantys Madeiroje.

„Penkta vieta – kol kas aukščiausia per mano karjerą. Savo pasirodymą čia vertinu teigiamai“, – sakė G. Čepavičiūtė.

Europos čempionate debiutavo Karolina Voiciukaitė (S12 klasė, tr. Arnoldas Januškevičius) ir Simonas Žvirblis (S11 klasė, tr. Birutė Statkevičienė).

K. Voiciukaitė 100 m nugara finale nuplaukė per 1 min. 38,14 sek. (aštunta vieta), o S. Žvirblis 50 m laisvu stiliumi – per 58,54 sek. (septinta vieta).

„Labai smagu, kad pagerinau asmeninį rekordą. Džiugu, kad mūsų palaikyti atėjo lietuviai, šiuo metu esantys Madeiroje“, – įspūdžiais dalijosi S. Žvirblis.

Vakar jis dalyvavo 200 m kompleksiniu būdu finalo varžybose, rytoj plauks 100 m nugara, poryt – 400 m laisvu stiliumi.

Palankūs burtai

Du medaliai Porečo (Kroatija) ringe, kur vyko Europos jaunimo čempionatas, pelnyti nelaimėjus nė vienos dvikovos.

Paradoksali sėkmė nusišypsojo klaipėdietei Vestai Prapuolenytei (svorio kategorija iki 81 kg) ir Vilniaus rajono atstovei Kamilei Balukevičiūtei (per 81 kg): abi boksininkės burtų keliu iškart pateko į pusfinalį, o tai jau garantavo mažiausiai bronzos medalius.

Pusfinalio dvikovas Porečo ringe mūsiškės pralaimėjo: Vesta 0:5 – bulgarei Aleinai Mehmedai, o Kamilė jau antrą raundą kapituliavo prieš ukrainietę Karyną Zverevą.

Lietuvių varžovės savo ruožtu vėliau suklupo finaluose: Bulgarijos atstovė 0:5 neprilygo lenkei Olesiai Julijai Hannai, o Ukrainos kovotoją jau pirmą raundą palaužė turkė Havva Kethuda.

Merginų varžybose po du aukso medalius iškovojo Anglijos, Ukrainos ir Airijos sportininkės. Geriausia čempionato boksininke pripažinta rumunė Amalia Maria Nita.

Blykstelėjo latviai

Bronzą pelnė ir Sebastianas Truchanovičius (Vilniaus rajonas, per 92 kg), ketvirtfinalyje 5:0 įveikęs kroatą Viktorą Sejdičių.

Deja, pusfinalyje S. Truchanovičius aiškia persvara trečią raundą nusileido armėnui Tepanianui Misakui, kuris vėliau suklupo finale (0:5 pralaimėjo airiui Adamui Olanijanui).

Tris medalius iškovojo latviai: sidabro – Nikita Prochovskis (iki 80 kg), bronzos – Emmanuilas Sidorenko (iki 63,5 kg) ir Arturas Vaisla (iki 67 kg).

Sėkmingiausiai pasirodė ukrainiečiai, laimėję šešis aukso trofėjus, o geriausiu čempionato boksininku pripažintas vienas jų lyderių Maksimas Zymenko.

Varžovai buvo stipresni

Europos čempionato ketvirtfinalio barjero neperžengė penki mūsų šalies atstovai.

Tauragiškė Milda Altaravičiūtė (iki 48 kg) dvikovą dėl kelialapio į pusfinalį 0:5 pralaimėjo ukrainietei Solomijai Lynivai, kaunietė Beatričė Savickaitė (iki 60 kg) jau pirmą raundą pripažino anglės Ellai-Mae Lonsdale’os pranašumą, o kita Kauno boksininkė Gustė Gataveckaitė (iki 66 kg) 0:5 nusileido ukrainietei Angelinai Nekrasovai.

V. Prapuolenytė ir K. Balukevičiūtė burtų keliu pateko iškart į pusfinalį.

Panevėžietis Dovydas Vasiliauskas (iki 75 kg) ketvirtfinalyje 0:4 pralaimėjo Izraelio boksininkui Jabarinui Ahmadui, vilnietis Martinas Moisejenko (iki 80 kg) pirmą raundą neprilygo Moldovos sportininkui Pavelui Zadorojničiui.

Aštuntfinalyje savo pasirodymus užbaigė biržietis Nojus Stanišauskas (iki 54 kg) ir vilnietis Renatas Krepštulis (iki 63,5 kg), šešioliktfinalio etape – šiaulietis Mantas Augys (iki 57 kg), kaunietis Armandas Kregždė (iki 60 kg), biržietis Erikas Bogdanas (iki 67 kg) ir vilnietis Vladimiras Abramovas (iki 71 kg).

Lietuvos rinktinei vadovavo vyriausiasis treneris Miroslavas Krepštulis, jam talkino treneriai Jurijus Kušlevičius, Raimundas Plūkas, Gražvydas Šalkauskas ir Virgilijus Stapulionis.

Premijos ir rumunas

Rytoj Serbijos sostinėje Belgrade, Aleksandro Nikoličiaus arenoje, startuos Europos suaugusiųjų (vyrų ir moterų) bokso čempionatas.

Jame dalyvaus ir Lietuvos rinktinė. Varžyboms ruošėsi Ana Starovoitova (iki 60 kg), Gabrielė Stonkutė (iki 75 kg), Andriejus Lavrenovas (iki 63,5 kg), Aleksandras Trofimčiukas (iki 71 kg), Robertas Liorančas (iki 80 kg) ir Algirdas Baniulis (per 92 kg).

Paraiškas yra pateikusios 33 šalys, iš viso per 400 kovotojų, tarp jų – Baltarusijos (14 atletų) ir Rusijos (25 sportininkai).

Europos bokso konfederacija (EUBC) paskelbė, kad 1–5 vietas užėmusiems boksininkams bus skirtos premijos (čempionams – po 15 tūkst. JAV dolerių, vicečempionams – po 10 tūkst., laimėjusiems bronzą – po 5 tūkst.).

EUBC techniniu delegatu paskyrė rumuną Simą Viorelį, kuris pernai sukėlė skandalą Kaune vykusiame Algirdo Šociko bokso turnyre.

Per apdovanojimų ceremoniją Ukrainos boksininkas Danylo Zamorylo buvo su nacionaline vėliava, tačiau jam nuo pečių ją jėga nutraukė S. Viorelis.

Lietuvos bokso federacija (LBF) kartu su turnyrą organizavusia Kauno bokso federacija (KBF) oficialiai pareiškė, kad EUBC techninio delegato elgesys galimai buvo tyčinis ir siekiantis sukiršinti.

Kaip praneša Lietuvos bokso federacija, Renatas Krepštulis svorio kategorijos iki 63,5 kg ketvirtfinalyje aiškia persvara trečiajame raunde pranoko estą Igorį Makarovą ir pateko į turnyro pusfinalį.

Dviejų lietuvių ketvirtfinalio akistatoje, vykusioje svorio kategorijoje iki 67 kg, Erikas Bogdanas rezultatu 5:0 (29:28, 29:28, 29:28, 29:28, 30:27) įveikė Emilį Dovidą.

Pergale pasižymėjo ir Vladimiras Abramovas (iki 71 kg), kuris ketvirtfinalyje 4:1 (29:28, 29:28, 29:28, 29:28, 27:30) nugalėjo italą Cristianą Tistarellį.

Teisę varžytis turnyro finale iškovojo Danielius Baltrušaitis (svorio kategorija iki 92 kg), kuris pusfinalyje užtikrintai 5:0 (30:27, 30:27, 29:28, 30:27, 30:27) nugalėjo Moldavijos boksininką Niehitą Demenevą.

Kiti lietuviai patyrė pralaimėjimus. Donatas Rokis (iki 71 kg) ketvirtfinalyje po atkaklios kovos 2:3 (29:28, 28:29, 28:29, 28:29, 29:28) nusileido ukrainiečiui Adamui Kupriyanovui, o Martinas Moisejenko (iki 80 kg) rezultatu 0:5 (27:30, 27:30, 26:30, 27:30, 27:30) neprilygo latviui Nikitai Prohovskiui.

Kovo 15 d. (penktadienį) nuo 13 val. boksininkai, tarp kurių bus ir dešimt lietuvių, pasirodymus tęs pusfinalių akistatose, vyksiančiose Vilniaus Kolegijos didžiojoje sporto salėje (Studentų g. 39b, Vilnius).

Mantas Augys (iki 57 kg) pusfinalyje susitiks su italu Francesco Spanu, o Armandas Kregždė (iki 60 kg) pusfinalyje kovos su ukrainiečiu Oleksandru Vasko.

Svorio kategorijos iki 63,5 kg pusfinalyje R. Krepštulis jėgas išmėgins prieš latvį Emmanuilsą Sidorenko. Tuo metu E. Bogdanas pusfinalyje boksuosis prieš Velso sportininką Duncaną Lloydą Milwyną.

V. Abramovas pusfinalio kovoje varžysis su ukrainiečiu Adamu Kupriyanovu, o Dovydas Vasiliauskas (iki 75 kg) – su italu Givseppe Cirillu.

Svorio kategorijos iki 80 kg pusfinalyje Erikas Kovalevskij susitiks su ukrainiečiu Valentynu Dundarenko, o Kristupas Drotvinas (iki 86 kg) pusfinalyje kovos su Ukrainos boksininku Vitaliu Molchanovu.

Net du lietuviai brausis į svorio kategorijos virš 92 kg finalą. Sebastianas Truchanovičius bandys įveikti ukrainietį Nikitą Khoknoną, o Kajus Klenauskas boksuosis prieš italą Gvidą Vincenzo.

Kovo 16 d. (šeštadienį) nuo 13 val. bokso sporto mėgėjų lauks pajėgiausių turnyro sportininkų finalų susitikimai.

Įėjimas D. Pozniako turnyro žiūrovams – nemokamas. Gyvai stebėti varžybų negalinčių žiūrovų patogumui, visos turnyro kovos bus tiesiogiai transliuojamos Lietuvos bokso federacijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Dukart pasaulio čempione tapo plaukikė Birutė Statkevičienė (Kauno klubas „Vandenynas“, 200 m kompleksiniu būdu ir 200 m nugara), pergales taip pat šventė Eimantas Milius (Vilniaus sporto mokykla „Nemunas“, 200 m nugara) ir Edgaras Štura (Vilniaus „Poseidonas“, 200 m peteliške).

Be to, B. Statkevičienė savo trofėjų kolekciją papildė sidabru (100 m nugara), vicečempionu tapo ir E. Štura (400 m kompleksiniu būdu).

Du bronzos medalius iškovojo Sigitas Katkevičius (Alytaus „Dzūkijos vandenis“, 100 m ir 200 m krūtine), vieną – E. Milius (50 m nugara).

Šuolių į vandenį varžybose dalyvavo Kauno „Salto“ sportininkai. Du aukso ir vieną sidabro medalį pelnė Indrė Marija Girdauskaitė, du sidabro ir vieną bronzos – Asta Girdauskienė, sidabro – Virginija Juodeikienė, du aukso – Johnas Deiningeris.

Pasaulio vandens sporto šakų meistrų („World Aquatics Masters“) čempionatas surengtas jau 20 kartą. Dohoje jėgas išmėgino per 2,5 tūkst. sportininkų iš 85 šalių, jie pagerino devyniolika planetos rekordų.

Svarbiausiems startams ruoštis pradedu prieš 3–4 mėnesius. Kiekvieną dieną nuplaukiu po 3–4 km.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) dėstytoja, plaukimo trenerė B. Statkevičienė pagerino du 70–74 metų amžiaus grupės nacionalinius rekordus (100 m ir 200 m nugara).

„Visą gyvenimą sportuoju, tad rengtis varžyboms nesudėtinga, tačiau tai darau atsakingai, svarbiausiems startams pradedu prieš 3–4 mėnesius. Tai vyksta net tada, kai LSU baseine mokau studentus. Daug dėmesio skiriu bendram fiziniam parengtumui, jėgos pratimams. Kiekvieną dieną nuplaukiu po 3–4 km. Nepaisant, kad dalyvavau daugybėje aukščiausio lygio varžybų, iki šiol jaudinuosi. Žinau, kad turėsiu atiduoti visas jėgas ir bus labai sunku. Šįkart norėjau kuo geriau pasirodyti, nes Lietuvos plaukimas mini 100-metį“, – sakė B. Statkevičienė, 1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvė.

Lietuvos rekordus taip pat pagerino E. Štura (35–39 metų amžiaus grupė, 200 m peteliške, 200 m ir 400 m kompleksiniu būdu), E. Milius (25–29 metų amžiaus grupė, 50 m nugara).

Gintarė tapo ILCA 6 vicečempione, jos vyras Robertas – ILCA 7 klasės čempionu, o sūnus Erikas laimėjo ILCA 4 varžybas.

Dvejas lenktynes G. Volungevičiūtė-Scheidt buriavo traumuota ranka, tačiau tai nesutrukdė užimti prizinę vietą.

Pasak buriuotojos, paskutinę čempionato dieną, pučiant stipresniam vėjui, apsukdama lenktynių ženklą ji atleidinėjo vieną iš jachtos bures padedančių valdyti virvių atotampų, o ši didele jėga pagavo jos rankos pirštą, kuris manevro metu lūžo.

„Neįsivaizdavau, kad taip įmanoma. Tačiau iškart pajutau labai didelį skausmą. Pamaniau, kad tikriausiai reikėtų plaukti į krantą, tačiau juk kovojau dėl pirmos vietos – negi imsiu ir pasiduosiu? Laukdama kito starto susidėliojau taktiką, kad buriuosiu paprastai, mažiau manevruosiu ir bandysiu visas virves sutampyti vien sveika ranka. Dešine, kurios pirštas lūžo, galėjau tik vairalazdę laikyti. Mano taktika pasiteisino – paskutines dienos lenktynes netgi laimėjau“, – papasakojo G. Volungevičiūtė-Scheidt.

Lietuvai atstovavusi sportininkė tarp ILCA 6 klasės 78 dalyvių bendroje įskaitoje užėmė antrą vietą, o moterų įskaitoje – pirmą.

Trofėjai: G. Volungevičiūtė-Scheidt ir jos vyras Robertas yra iškovoję 2008 m. Pekino olimpiados sidabro medalius. / „Blacksailimports“ nuotr.

„Šiuo metu Brazilijoje šią jachtų klasę itin mėgsta jaunimas, dauguma – stiprūs sportininkai, tad buvo labai smagu su jais varžytis. Varžybos buvo atkaklios, nes sąlygos – permainingos, vėjas sukinėjosi tai šen, tai ten, tad buriuoti – tarsi žaisti šachmatais“, – sakė Gintarė.

Pamaniau, kad reikėtų plaukti į krantą, tačiau kovojau dėl pirmos vietos – negi pasiduosiu?

Lietuvės vyras, Brazilijos buriavimo legenda, dukart olimpinis ir dvylika kartų pasaulio čempionas 50-metis R. Scheidtas, savo sportinių trofėjų kolekcijoje aukščiausio lygio prizus skaičiuojantis ne dešimtimis, bet šimtais, 2001-aisiais ir 2004-aisiais buvo pripažintas pasaulio Metų buriuotoju.

G. Volungevičiūtės-Scheidt sūnus Erikas aktyviai ruošiasi ILCA 4 sezonui. Pernai iš vaikų „Optimist“ į ILCA 4 jaunimo klasę perėjęs buriuotojas dėl smulkesnio sudėjimo dar stokojo konkurencingumo pučiant stipresniems vėjams, tačiau dabar sparčiai auga ir stiprėja.

Jaunojo E. Scheidto planuose – balandį vyksiantis Europos ILCA 4 čempionatas ir rugpjūtį numatytas pasaulio čempionatas, kuriuose jis atstovaus Lietuvai.

Boksavosi Panevėžyje

Panevėžio ringe jėgas išmėgino 112 dalyvių – 87 vaikinai ir 25 merginos. Pernai Kaune boksavosi iš viso 106 kovotojai – 90 vaikinų ir 16 merginų.

„Merginų masiškumas visų amžiaus grupių Lietuvos čempionatuose didėja“, – teigė Lietuvos bokso federacijos (LBF) prezidentas Darius Šaluga.

2023-iaisiais iškovotą titulą apgynė kaunietė Beatričė Savickaitė (svorio kategorija iki 60 kg, Kauno sporto mokykla „Gaja“, treneris Raimundas Plūkas).

Mariaus Narkevičiaus treniruojama „Gajos“ ir klubo „Daugirdas Gym“ auklėtinė, 2023 m. Lietuvos jaunių čempionė Gustė Gataveckaitė (iki 66 kg) savo sportinių trofėjų kolekciją papildė jaunimo varžybų aukso medaliu.

Net keturios sportininkės – šilutiškės Augustė Vaičiulytė (iki 50 kg) ir Enrika Minkevičiūtė (iki 52 kg), tauragiškė Aiva Janušaitytė (iki 57 kg) ir klaipėdietė Vesta Prapuolenytė (iki 81 kg) – šalies čempionėmis tapo be konkurencijos, nes daugiau dalyvių į šių svorio kategorijų varžybas neužsiregistravo.

Tendencija: šiemet šalies jaunimo bokso čempionate dalyvavo 25 merginos, pernai – 16, užpernai – 23, o 2021-aisiais – 22. / P. Židonio / LBF nuotr.

Laukia turnyras Vilniuje

Tarp vaikinų įspūdingas savo karjeros pergalių serijas pratęsė jonavietis Klaidas Skulčas (iki 51 kg, tr. Ramūnas Kulbis) ir kaunietis Armandas Kregždė (iki 60 kg, tr. M. Narkevičius).

K. Skulčas ir A. Kregždė – 2021 m. ir 2022 m. Lietuvos jaunių čempionai, abu triumfavo ir 2023 m. šalies jaunimo čempionate.

Antrus metus iš eilės aukso medalius taip pat iškovojo vilnietis Renatas Krepštulis (iki 63,5 kg), biržietis Erikas Bogdanas (iki 67 kg), jonavietis Nojus Nejaglovas (iki 86 kg).

Kaunietis Raimundas Trapulionis (iki 48 kg) čempionu tapo nesulaukęs konkurentų.

LBF patvirtino, kad šalies čempionato finalininkai kovo 13–16 d. atstovaus Lietuvos rinktinei Vilniuje vyksiančiame jau 19-ajame tarptautiniame Dano Pozniako jaunimo bokso turnyre.

Pasigedo lyderių

„D. Pozniako turnyre pamatysime, kas yra kas, nes būtent dvikovos su stipriais varžovais iš bokso madas diktuojančių šalių – visai kas kita nei vien savas čempionatas“, – teigė Kauno sporto mokyklos „Gaja“ ir klubo „Gongas“, buvęs Lietuvos jaunimo (vaikinų) rinktinės treneris Vidas Bičiulaitis.

Vienas tituluočiausių visų laikų šalies boksininkų Panevėžio ringe pasigedo ryškesnių šios amžiaus grupės lyderių, kurie netolimoje ateityje galėtų tarti svarų žodį tarptautinėje arenoje.

2022 m. Europos jaunimo čempionate Bulgarijoje mūsų šaliai atstovavo viena boksininkė ir keturi boksininkai. Bronzos medalį iškovojo pasvalietė Kamilė Aglinskaitė, o nė vienas vaikinas nenužygiavo toliau ketvirtfinalio.

Tais metais pasaulio jaunimo čempionate Ispanijoje jėgas išmėgino šeši lietuviai. K. Aglinskaitė pralaimėjo ketvirtfinalio dvikovą, o visi vaikinai kapituliavo aštuntfinalyje.

Čempionai

Vaikinai (13 kategorijų): iki 48 kg – Raimundas Trapulionis (Kaunas), iki 51 kg – Klaidas Skulčas (Jonava), iki 54 kg – Nojus Stanišauskas (Biržai), iki 57 kg – Matas Grigorianas (Jonava), iki 60 kg – Armandas Kregždė (Kaunas), iki 63,5 kg – Renatas Krepštulis (Vilnius), iki 67 kg – Erikas Bogdanas (Biržai), iki 71 kg – Vladimiras Abramovas (Vilnius), iki 75 kg – Dovydas Vasiliauskas (Panevėžys), iki 80 kg – Erikas Kovalevskis (Vilnius), iki 86 kg – Nojus Nejaglovas (Jonava), iki 92 kg – Danielius Baltrušaitis (Pasvalys), per 92 kg – Sebastianas Truchanovičius (Vilniaus rajonas).

Merginos (12 svorio kategorijų): iki 48 kg – Milda Altaravičiūtė (Tauragė), iki 50 kg – Augustė Vaičiulytė (Šilutė), iki 52 kg – Enrika Minkevičiūtė (Šilutė), iki 54 kg – Miranda Veržbickaitė (Pasvalys), iki 57 kg – Aiva Janušaitytė (Tauragė), iki 60 kg – Beatričė Savickaitė (Kaunas), iki 63 kg – Irutė Skvireckaitė (Biržai), iki 66 kg – Gustė Gataveckaitė (Kaunas), iki 70 kg – Aistė Kupčiūnaitė (Biržai), iki 75 kg – Kamilė Kuktelionytė (Kaunas), iki 81 kg – Vesta Prapuolenytė (Klaipėda), per 81 kg – Kamilė Balukevičiūtė (Vilniaus rajonas).

T. Keršulio paraiška

Pernai sausio 19 d. šuolininkė su kartimi Rugilė Miklyčiūtė Kauno suaugusiųjų ir jaunimo čempionate pagerino Lietuvos uždarų patalpų rekordą, kai sėkmingai peršoko į 4 m aukštį iškeltą kartelę.

Rekordas išsilaikė vos dvi dienas, nes sausio 21-ąją Rugilė Kuldygoje (Latvija) su kartimi įveikė 4,03 m aukštį.

Vasario 5 d. Taline (Estija) įvykusiose daugiakovių varžybose Edgaras Benkunskas pagerino septynkovės rekordą, kuris laikėsi penkiolika metų. Daugiakovininkas surinko 5 937 taškus.

Netrukus įspūdingą pasirodymą Bostone (JAV) surengė sprinteris Tomas Keršulis, kuris vienose varžybose pagerino net du Lietuvos uždarų patalpų rekordus. Lengvaatletis 200 m įveikė per 21,05 sek., o 400 m – per 45,78 sek.

T. Keršulis – kol kas vienintelis lietuvis, įvykdęs 2024 m. kovo 1–3 d. Glazge (Škotija) vyksiančio pasaulio uždarų patalpų čempionato normatyvą.

Viršyti rekordai

Balandžio 29-ąją Berklyje (JAV) disko metikas Mykolas Alekna įrankį nusviedė lygiai 71 m ir pagerino JAV studentų (NCAA) ir Europos iki 23 metų rekordus.

Gegužės 14 d. Vilniuje buvo surengtas Lietuvos 100 km bėgimo čempionatas. Aleksandras Sorokinas pagerino pasaulio ir Lietuvos rekordus (6 val. 5 min. 35 sek.), o Gitana Akmanavičiūtė beveik 5 min. pagerino jai priklausiusį Lietuvos rekordą (7 val. 34 min. 5 sek.).

T. Keršulis – kol kas vienintelis lietuvis, įvykdęs Škotijoje vyksiančio pasaulio uždarų patalpų čempionato normatyvą.

Dar vienas penkiolika metų laikęsis šalies rekordas viršytas gegužės 27 d., kai Sakramente (JAV) Greta Karinauskaitė 3 000 m kliūtinio bėgimo distanciją įveikė per 9 min. 26,88 sek.

Birželio 20–22 d. Chožuve (Lenkija) įvykusiame Europos komandų čempionate Lukas Sutkus, Ema Sarafinaitė, T. Keršulis ir Modesta Justė Morauskaitė pagerino mišrios bėgimo estafetės 4 po 400 m Lietuvos rekordą (3 min. 15,95 sek.).

Europos žaidynių medalius iškovojo ieties metikas Edis Matusevičius (84,22 m – sidabras), disko metikas Andrius Gudžius (64,94 m – bronza), bėgikės Gabija Galvydytė (1 500 m – 4 min. 09,48 sek., bronza) ir G. Karinauskaitė (3 000 m kliūtinis bėgimas – 9 min. 28,48 sek., bronza).

Liepos 7-ąją Vingio parko stadione buvo pagerintas net devyniolika metų gyvavęs Lietuvos rekordas: „Cosma“ vasaros taurės varžybose Einius Trumpa, Matas Janarauskas, L. Sutkus ir T. Keršulis bėgimo estafetę 4 po 400 m užbaigė per 3 min. 09,65 sek.

Šūsnis medalių

Liepos 12–16 d. Espe (Suomija) įvykusio Europos iki 23 metų čempionato aukso medalį iškovojo disko metikas M. Alekna (68,34 m), sidabro – bėgikė G. Karinauskaitė (3000 m kliūtinis bėgimas – 9 min. 30,96 sek.).

Liepos 24–28 d. Maribore (Slovėnija) surengto Europos jaunimo olimpinio festivalio sidabrą pelnė sprinteris Danielius Vasiliauskas (200 m – 21,20 sek.), bronzą – trišuolininkė Aurėja Beniušytė (13,11 m).

Rugpjūčio 1–6 d. Čengdu (Kinija) pasaulio universitetų žaidynių čempionu tapo ieties metikas E. Matusevičius (80,37 m), o E. Benkunskas (dešimtkovė – 7 879 taškai) ir trišuolininkė Diana Zagainova (14,02 m) iškovojo sidabro medalius.

Rugpjūčio 7–10 d. Jeruzalėje (Izraelis) įvykusiame Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate R. Miklyčiūtė šuolių su kartimi rungties finale ne tik iškovojo sidabro medalį, bet ir pagerino Lietuvos rekordą (4,15 m).

Rugpjūčio 19–27 d. Budapešte (Vengrija) pasaulio čempionato bronzą pelnė M. Alekna (68,85 m).

Auksinės pabaigtuvės

Gruodžio 1–2 d. Taipėjuje (Taivanas) į vyko pasaulio 24 valandų bėgimo čempionatas, kuriame antrą kartą iš eilės čempionu tapo A. Sorokinas (301,790 km).

Be to, Aleksandro vedama Lietuvos komanda, kuriai dar atstovavo Andrius Preibys ir Ruslanas Seitkalijevas, kartu įveikė 813,368 km ir triumfavo vyrų įskaitoje.

Kaip pranešė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, į renginį rinksis tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose Lietuvai atstovavę mokiniai, juos rengę mokytojai ir komandų vadovai.

Pasak agentūros, šiemet įvairiose dalykinėse olimpiadose ir konkursuose iškovoti keturi aukso, 20 sidabro, 31 bronzos medalis ir devyni pagyrimo raštai.  

Šventėje dalyvaus švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, ministrės pirmininkės patarėja Aistė Kairienė, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros direktorius Valdas Jankauskas. Taip pat tarptautinių olimpiadų ir konkursų dalyviai bei jų mokytojai.

Vyrų elito sprinto lenktynėse sidabrą iškovojo Vasilijus Lendel. Jis kvalifikacijoje (32 dalyviai) užėmė šeštą vietą. Vasilijus 200 m distanciją iš eigos įveikė per 9,994 sek. Geriausiai kvalifikacijoje pasirodė 2019 m. pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas ir šių metų Europos vicečempionas lenkas Mateusz Rudyk – 9,614 sek.

V. Lendel aštuntfinalyje įveikė prancūzą Timmy Gillion (11-as kvalifikacijoje), ketvirtfinalyje – vengrą Sandor Szalontay (3), pusfinalyje 2-0 – prancūzą Tom Derache (2), o finale 0-2 praleimėjo M. Rudykui. Bronzos medalį pelnė Prancūzijos atstovas Ryan Helal (5).

Jaunių vaikinų medisono rungtyje (9 komandos) antrą vietą iškovojo Titas Laurinavičius ir Arnas Bilertas (39 tšk.). Nugalėjo lenkai Wiktor Galdyn ir Patryk Goszczurny (73 tšk.). Trečioje vietoje – kiti lenkai David Lątkowski ir Szymon Wisniewski (14 tšk.). Arijus Nakutis ir Nikolas Klimavičius (–20 tšk.) užėmė šeštą vietą.

Jomantas Venckus vyrų elito 4 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse užėmė trečią vietą. J. Venckus kvalifikacijoje (9 dalyviai) buvo ketvirtas (4 min. 34,02 sek.), o kovoje dėl bronzos pranoko ukrainietį Valentiną Kabašnį (4 min. 35,29 sek.). Jomantas mažajame finale 4 km nuvažiavo per 4 min. 27,778 sek. Pirmą vietą iškovojo lenkas Adam Wozniak, o antras buvo belgas Thubaut Bernard.

Jaunių skrečo rungtyje (40 ratų, 10 km; 29 dalyviai) bronzos medalį pelnė Lukas Sakavičius. Nugalėjo P. Goszczurny, antras finišavo kitas lenkas Aleksander Kasprowicz. Finale ketvirtas finišavo Arnas Bilertas, devintas – Matas Sakavičius, 10-as – Dovydas Bružas, 15-as – Nikolas Klimavičius, 18-as – Titas Laurinavičius, o 20-as – Arijus Nakutis.

Jaunių keirino rungtyje (14 dalyvių) bronzą pelnė Matas Sakavičius. Jis pagrindiniame keirino finale nusileido tik čekui Davidui Peterkai ir ukrainiečiui Valentinui Varharakinui. Lukas Sakavičius laimėjo B finalą ir galutinėje įskaitoje klasifikuotas septintas. Pirmajame pusfinalyje M. Sakavičius buvo pirmas, o antrajame pusfinalyje L. Sakavičius užėmė ketvirtą vietą.

Jaunių merginų sprinto lenktynėse (11 dalyvių) trečią vietą iškovojo Lauryna Valiukevičiūtė. Ji kvalifikacijoje buvo ketvirta (12,129 sek.). Lauryna ketvirtfinalyje įveikė lenkę Matyldą Glowacką (5-a kvalifikacijoje), o pusfinalyje 0-2 pralaimėjo Europos jaunių čempionei ukrainietei Karolinai Keliuch (1). Lietuvos dviratininkė kovoje dėl bronzos 2-1 įveikė čekę Elen Lazarovą (3). Nugalėjo K. Keliuch, o sidabrą pelnė lenkė Natalia Walecka (2).

Jaunių vaikinų sprinto lenktynėse (13 dalyvių) L. Sakavičius užėmė penktą, o M. Sakavičius – aštuntą vietas. Jaunių merginų keirine (13 dalyvių) B finalą laimėjo L. Valiukevičiūtė. Ji galutinėje įskaitoje užėmė septintą vietą. Jaunių vaikinų eliminavime (23 dalyviai) A. Bilertas užėmė septintą, Arijus Nakutis – aštuntą vietas. Vyrų elito keirine (31 dalyvis) aštuntą vietą užėmė V. Lendel.

Šiemet JAV surengtame ISRA (International Slot Racing Association) pasaulio trasinio automodeliavimo čempionate varžėsi entuziastai iš Brazilijos, Naujosios Zelandijos, JAV, Kanados, Ukrainos, Italijos, Čekijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos ir Suomijos.

Tarp 130 geriausių automodeliuotojų buvo ir D. Budrys.

Dalyviai startavo keturiose modelių klasėse: trijose individualiose ir komandų rungtyje. Kiekvienai rungčiai modeliai buvo gaminami pagal skirtingas charakteristikas, atitinkančias tarptautinius standartus.

Kolegos: D. Budrys (kairėje) su amerikiečiu W. McAnulty triumfavo pasaulio čempionate JAV. / D. Budrio asmeninio archyvo nuotr.

Būtent komandų varžybose D. Budrys su kolega amerikiečiu Walkeriu McAnulty užėmė pirmą vietą. Antri buvo čekas Františekas Poledna ir italas Paolo Trigilio, treti – čekai Jiržis Karlikas ir Jiržis Cihlaras.

Individualiose rungtyse KTU studentas pasirodė taip pat solidžiai – iškovojo tris sidabro medalius (dukart triumfavo F. Poledna, kartą – kitas čekas Jaroslavas Rečekas).

„Šių varžybų dviejose rungtyse mano modelis buvo su naujo tipo varikliu – atstovavau profesionalų automodelių gamintojui NSR, kuris orientuojasi į naujoves. Inovatyvi variklio technologija įgalina vairuoti automobilį greitai, lengvai ir labai ilgu ciklu – tai leido nekeisti variklio tarp etapų, pusfinalio ir finalo“, – apie pergalės faktorius pasakojo Dominykas.

D. Budrio teigimu, automodeliavimas – kūrybiškumo, atidumo ir tiksliųjų mokslų žinių reikalaujantis sportas. Pagrindinis dėmesys skiriamas modeliams, varomiems elektros varikliu be srovės šaltinių.

„Modeliai valdomi reostatais, reguliuojančiais elektrinę įtampą varžybų trasoje, kurioje esantys grioveliai su kontaktinėmis juostelėmis suteikia modeliui judėjimo kryptį ir aprūpina variklį energija“, – aiškino KTU studentas.

isra-slot.com nuotr.

D. Budrys atskleidė, kad, naudodamiesi taikomosios fizikos žiniomis, modelius ir reostatus visi varžybų dalyviai gaminasi patys.

Sėkmę užtikrina greitis – čempionu tampa tas, kuriam pavyksta sukurti greičiausią modelį, galintį nuvažiuoti daugiausia ratų. Per lenktynes tinkamai paruoštas automodelis gali lėkti net 120 km/val. greičiu.

Pirmą kartą pasaulio čempionu Dominykas tapo 2018-aisiais Suomijoje, 2019 m. triumfavo Anglijoje, o 2017 m. Italijoje ir 2022 m. Latvijoje pelnė vicečempiono titulus.