Pateko į sistemos pinkles

Į Klaipėdą prieš kelis mėnesius atsikrausčiusi moteris su nuoskauda prisiminė apsilankymą viename uostamiesčio medicinos centre.

Užklupus peršalimo ligai moteris susizgribo, jog dar nėra prisirašiusi prie gydymo įstaigos.

Nuvykusi į arčiausiai namų esančią ambulatorinę kliniką "Nefrida" klaipėdietė patyrė šoką.

"Atvažiavau karščiuodama, visą kūną krėtė drebulys. Registratūroje pateikiau asmens duomenis, užpildžiau dokumentus. Pasiteiravus dėl vizito pas gydytoją, registratūros darbuotojos atšovė, kad klinikos paciente oficialiai tapsiu tik kitą dieną. Liepė paskambinti po paros ir užsirašyti į laukiančiųjų eilę. Supratau: pablogėjusi sveikata iki to termino yra mano pačios rūpestis", – piktinosi moteris.

Susirgai – klok 25 eurus

Po ilgų prašymų darbuotojos pasiūlė alternatyvą – už gydytojo konsultaciją tiesiog sumokėti.

Pagal įstaigoje galiojančią tvarką asmens duomenis pateikusysis oficialiai klinikos pacientu tampa ne tą pačią, o tik kitą dieną.

Iki tol už gydytojo apžiūrą teks atseikėti 25,6 euro.

Supratau, jog pas gydytoją pateksiu tik atvėrusi piniginę.

"Dėl aukštos temperatūros svaigo galva, pykino, krūtinę spaudė skausmas. Vyliausi sulaukti žmogiško supratingumo ir pagalbos. Galiausiai supratau, jog pas gydytoją pateksiu tik atvėrusi piniginę",– liejo pyktį klaipėdietė.

Anot jos, ne kiekvienas pilietis sveikatos patikrinimui gali skirti tokią sumą.

"Ar naudinga konsultacija, jei užvėrus gydytojo kabineto duris nebeįstengsi nusipirkti vaistų?" – pasipiktinusi klausė pašnekovė.

Poliklinikose ir ligoninėse jau kurį laiką diegiamos išankstinės pacientų registracijos sistemos.

Todėl moteris nesupranta, kodėl duomenų perdavimas iš vienos gydymo įstaigos kitai užtrunka taip ilgai.

Padės tik mirštant?

Anot Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, medicinos įstaigos darbuotojos moterį informavo teisingai.

Vis dėlto tam tikrais atvejais esama ir išimčių.

"Užsiregistravus naujoje poliklinikoje, tą pačią dieną pas gydytoją patekti galima tik sumokėjus privalomą mokestį. Iškilus pavojui gyvybei, skubi pagalba turi būti suteikiama neatsižvelgiant į esamą tvarką", – komentavo J.Asadauskienė.

Karti pašnekovės patirtis atskleidė, jog minėtoje tvarkoje aptinkama spragų.

Įvertinti paciento būklę ir spręsti dėl skubios pagalbos poreikio patikėta ne medikams, o medicinos įstaigų registratūrų darbuotojams.

Vietoj medikų – kaimynės pagalba

Patekus į nepavydėtiną situaciją, iš medicinos įstaigų išprašytiems pacientams gydytis tenka patiems.

"Užklupus ligai tikėjausi, jog gydytojas apžiūrės, paskirs vaistų. Tačiau įstaigos durys prieš nosį buvo užtrenktos",– stebėjosi moteris.

Nepateikus recepto, prekybą antibiotikais ir stipresnio poveikio medikamentais varžo įstatymas.

Vaistinėje nusipirkusi vaistažolių arbatos karščiuojanti moteris grįžo namo.

Naktį, temperatūrai pakilus iki 39 laipsnių, vaistų atnešė kaimynė.

Ilgą laiką privalomą sveikatos draudimo mokestį mokėjusi pašnekovė jautėsi patekusi į įstatymų ir medicinos įstaigų pinkles.

Geležinė tvarka – ne visur

Pasidomėjus, kokia tvarka galioja kitose uostamiesčio poliklinikose ir gydymo įstaigose, tapo akivaizdu, kad minėta situacija jose būtų vertinama kitaip.

Paskambinus į viešosios įstaigos "Jūrininkų sveikatos priežiūros centras" registratūrą, paaiškėjo, jog, esant aukštai kūno temperatūrai, asmuo būtų skubiai prirašytas prie įstaigos ir tą pačią dieną nusiųstas medikų konsultacijos.

Viešoji įstaiga "Klaipėdos sveikatos priežiūros centras" registratorė taip pat patikino, jog, esant sveikatos sutrikimui, gydytojai pacientus priima skubos tvarka.

Papildomas mokestis tokiu atveju nebūtų taikomas.

Komentarai

Tomas Barsevičius

Ambulatorinės klinikos "Nefrida" direktorius

Tiek mūsų vidaus tvarkos taisyklėse, tiek ir LR SAM įsakyme "Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos" numatyta, jog, pasirinkus kitą polikliniką, šeimos medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą, asmens sveikatos istorija paciento pasirinktai įstaigai perduodama per tris darbo dienas, šiai pateikus specialų prašymą. Dažniausiai tai įvyksta greičiau ir jau kitą dieną pacientas gali būti konsultuojamas gydytojo. Gydytojas, neturėdamas paciento asmens sveikatos istorijos, negali tinkamai įvertinti būklės, buvusių ar gretutinių susirgimų, atliktų tyrimų, paskirtų vaistų, gydymo ir t. t. Neišnagrinėjus situacijos, sudėtinga komentuoti, ar paciento būklė tuo metu atitiko būtinosios pagalbos kriterijus.

Žydrūnė Baigienė

Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja

Tenka apgailestauti, jog pacientui nebuvo suteikta reikiama pagalba. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tada, kai įstaiga užregistravo asmens prašymą gydytis jo pasirinktoje pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje, jis iškart tampa šios įstaigos aptarnaujamu gyventoju. Todėl užregistravusi jo prašymą įstaiga privalo užtikrinti šiam asmeniui pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, šeimos gydytojo komandos paslaugos turi būti suteiktos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paciento kreipimosi į įstaigą – ūmios ligos atveju, kai pasireiškia karščiavimas ir vidutinio stiprumo skausmas, siekiantis 4–5 balus pagal vizualinę analoginę skausmo skalę. Taip pat – kai paros laikotarpiu, pacientui esant ramybės būsenos, atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas ir vėmimas, sutrinka koordinacija, pasireiškia staiga progresuojantis tinimas, bei tais atvejais, kai patiriamos įvairios kilmės traumos ir sužeidimai. Pacientams visada patariame kylančius klausimus pirmiausia išsiaiškinti gydymo įstaigoje. Jei informacijos nepavyksta gauti iš gydančio gydytojo, rasti skelbimų lentoje ar interneto svetainėje, reikėtų kreiptis į įstaigos administraciją, o jei kyla abejonių dėl gauto atsakymo – kartu su raštišku atsakymu reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl tolesnės situacijos aiškinimosi.

Pabandykite įvertinti, ar jūsų nuovargis tik vis labiau kasdienybę užvaldančio streso, įtampos ir daugybės darbų bei reikalų pasekmė, ar signalas, perspėjantis apie rimtus negalavimus.

Laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė perspėja sunerimti visus, kuriuos kamuoja nuo 3 iki 6 mėnesių trunkantis nuovargis, nepraeinantis net ir išsimiegojus. „Nuolatinis nuovargis mažina produktyvumą, blogėja trumpalaikė atmintis ir sunku sukoncentruoti dėmesį,
 pradeda kamuoti galvos, raumenų, kaklo ar sąnarių skausmai, po fizinio krūvio pablogėja bendra savijauta, – sako D. Babenskienė. – Labai svarbu nustatyti, ar tai paprastas nuovargis, ar apie lėtinę ligą signalizuojantys simptomai“.

Šie simptomai gali būti susiję su ūmiu nuovargiu:

– darbingumo sumažėjimas;

– bendras nuovargis;

– raumenų skausmas; 

– atminties pablogėjimas;

– sąnarių skausmas;

– dirglumas;

– per žema / padidėjusi temperatūra;

– galvos skausmas;

– nesugebėjimas koncentruoti dėmesio.

Nuovargis, pasak gydytojos, – labai bendrinis, tačiau itin svarbus simptomas. „Jei organizmas sveikas, prastos savijautos ir nuovargio priežastis nustatyti nebus sudėtinga, – sako gydytoja. – Kartais pakanka atstatyti trūkstamų vitaminų ar mineralinių medžiagų balansą ir žmogus pasijunta geriau“. D. Babenskienė pabrėžia, kad dėl į Lietuvą gana retai užsukančios saulės ir darganoto rudens, daug kam trūksta vitamino D, tad nustačius šį trūkumą ir vartojant jo papildomai, pagerėja nuotaika ir energija.

„Tačiau labai daug lėtinių ligų, pavyzdžiui, jauniems žmonėms dėl nevisavertės mitybos dažnai diagnozuojama anemija, turi tą patį nuovargio simptomą, – sako D. Babenskienė. – Energijos žmogui gali trūkti ir dėl virškinamojo trakto, ypač kepenų funkcijos sutrikimų“.

Gydytoja pastebi, kad labai didelę įtaką nuovargiui pasireikšti turi skydliaukės veiklos sutrikimas. Ji atkreipia dėmesį, kad šis simptomas vis dažniau diagnozuojamas palyginti jauniems, 40-mečiams ir jaunesniems, vyrams, ypač dirbantiems vadovaujamą darbą. „Mes tai siejame su buvusia Černobylio atominės elektrinės nelaime, – sako D. Babenskienė. – Atstačius skydliaukės veiklą, grįžta ir darbingumas“.

Ji atkreipia dėmesį, kad jei fizinį nuovargį, kai pavargsta mūsų raumenynas, pašalinti gana paprasta – pakanka tik išsimiegoti, tai įveikti psichologinį nuovargį yra sunkiau. Dėl pastarojo vis dažniau kenčia įmonių savininkai ir vadovai, informacinių technologijų specialistai, teisėsaugos srityje dirbantys žmonės.

Ką daryti, jei tyrimai rodo, kad organizmas veikia puikiai, o vos pavelkame kojas?

Gydytojos D. Babenskienės patarimai:

• laikykitės dienos režimo;

• išsimiegokite;

• būkite gryname ore;

• sportuokite;

• išmokite pailsėti.

Pastarasis patarimas, anot pašnekovės, gali būti interpretuojamas labai įvairiai: grybaukite, pasivaikščiokite po prekybos centrą, išvažiuokite į žvejybą, susitikite su seniai matytais draugais ar tiesiog pabūkite vienumoje, jei būtent to šiuo metu labiausiai reikia. „Žinoma, jei po darbo namuose jūsų lauks įtampa ir barniai, taip pat nieko gero, – pastebi D. Babenskienė. – Svarbu šalinti nuovargio priežastis patiems, o jei nesugebame, nebijoti kreiptis pagalbos į specialistą“.

Svarbią reikšmę mūsų organizmui turi ir tinkama mityba. „Jei visą dieną geriame kavą, neduok dieve, dar rūkome, vakare sočiai pavakarieniaujame ir einame miegoti, anksčiau ar vėliau, gero nelaukime, – perspėja gydytoja. – Reikėtų turėti tam tikras valgymo valandas, valgyti kuo įvairesnius ir pilnaverčius maisto produktus“.

Saikingai – 1-2 kavos puodeliai – anot D. Babenskienės, nepakenks, tačiau energijos puikiai suteiks ir žalioji, raudonoji. „Puikiai tinka ir ženšenis, kurio tonizuojančios savybės žinomos nuo senų senovės, – sutinka gydytoja. – Jeigu jaučiate teigiamą jo poveikį energijai, galite vartoti. Tačiau, kaip ir bet kur kitur, svarbu nepamiršti saiko ir vartojimo rekomendacijų“.

Nuo 1945 m. savo veiklos metus skaičiuojanti „Ortopedijos technika“ iš pradžių užsiėmė tik ortopedinių priemonių gamyba, o nuo 1975 m. pradėjo teikti ir medicinos paslaugas. Kurį laiką sudariusi tik nedidelę dalį, klinikoje teikiamų medicinos paslaugų įvairovė pastaraisiais metais ženkliai išaugo ir padiktavo prekės ženklo pokyčius.

„Ilgą laiką mūsų klinika neturėjo atskiro pavadinimo, bet prieš kelerius metus ėmėme jausti, kad išaugome savo senus marškinėlius – vis aiškiau suvokdami, kad esamas prekės ženklas neatspindi mūsų siūlomų paslaugų spektro.

Klinikoje šiuo metu konsultuoja gydytojai specialistai, atliekama diagnostika ir tyrimai, teikiamos chirurgijos paslaugos, ambulatorinė bei stacionarinė reabilitacija, o dabartinis pavadinimas labiau asocijuojasi su pačia pirmąja įmonės darbo sritimi – ortopedijos priemonių gamyba, – kuri šiuo metu sudaro 55 proc. mūsų veiklos pajamų“, – sako R. Petrikienė ir pažymi, kad, gimstant naujam klinikos pavadinimui, bendras visos įmonės pavadinimas išlieka tas pats – AB „Ortopedijos technika“.

Augantys pacientų poreikiai ir pasitikėjimas paskatino kliniką tobulinti klientų aptarnavimą, diegiant naujus standartus.

Paprastai prekės ženklus keičia įmonės, įgyvendinusios savo senuosius tikslus ir žvelgiančios į ateitį su naujais užmojais. Augantys pacientų poreikiai ir pasitikėjimas paskatino kliniką tobulinti klientų aptarnavimą, diegiant naujus standartus, didinti investicijas į medicininę įrangą ir plėsti teikiamų medicinos paslaugų asortimentą. Modernizuojant kliniką, įkurtas vaikų ortopedijos centras, įrengtas baseinas. Per paskutinius metus klinikoje pradėtos teikti plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo, logopedo, dermatologo, vaikų ligų gydytojo konsultacijos, estetinės medicinos procedūros ir injekcijos, sąnarių endoprotezavimo operacijos, sėkmingai atliekamos unikalios chirurginės operacijos.  

„Per daugiau nei keturis veiklos dešimtmečius „Ortopedijos technika“ stipriai pasikeitė, augimas juntamas kasmet. Šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu periodu 2017 m., augo visos įmonės veiklos: gamyba, pardavimai, eksportas, bet didžiausias pokytis juntamas medicinos paslaugų srityje. Subūrėme daugiau kaip 200 geriausių savo srities medikų komandą, gerokai praplėtėme teikiamų paslaugų sąrašą ir ypač išvystėme chirurgijos veiklą“, – apie pasiektą rezultatą kalba medicinos direktorė Rasa Petrikienė.

Artimiausiu metu planuojama dar labiau didinti medicinos paslaugų įvairovę, į komandą kviečiant naujų specializacijų gydytojus. Taip pat ketinama pradėti teikti kardiologijos ir ginekologijos paslaugas, papildomai įrengti modernų chirurgijos centrą su naujomis operacinėmis, toliau plėtoti  medicinos turizmą.

Pasak generalinio direktoriaus Žygimanto Tamulaičio, šalia medicinos plėtros AB „Ortopedijos technika“ ir toliau išlieka didžiausia ortopedijos techninių priemonių gamintoja Baltijos šalyse, individualiai gaminanti įtvarus, protezus, ortopedinę avalynę ir įdėklus. Įmonė sudariusi sutartis su ligonių kasomis, todėl didelė dalis medicinos paslaugų ir ortopedijos techninių priemonių pacientams iš dalies arba visiškai kompensuojama. Ortopedijos prekėmis sėkmingai prekiaujama didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusiose specializuotose parduotuvėse „Sveikatinė“.

Įmonės potencialą ir augimą rodo ir eksporto plėtra. Produkcija eksportuojama į 16 užsienio šalių, kurių pagrindinės – Vakarų Europos valstybės. Neseniai pradėtas eksportas ir į Australiją. 

62 proc. eksportuojamų gaminių sudaro individuali ortopedinė avalynė, 28 proc. – įvairūs avalynės įdėklai, 3 D technologija megzti bei elastiniai įtvarai, sparčiai auga ir anglies pluošto ortezų gaminių grupės eksportas. 

Įmonės siekis – ir toliau išlikti įvairiapusiška bei aukščiausios kokybės paslaugas teikiančia lydere ortopedijos priemonių gamybos, prekybos ir medicinos paslaugų srityse.

Filmuose vaizduojama daugybė mitų – mes prie jų jau pripratome. Kai kurie iš jų yra medicininiai – pavyzdžiui, choloformas buvo naudojamas medicinoje, nors filmuose kažkodėl juo svaiginami žmonės. Neperšaunamos liemenės irgi veikia ne taip, kaip rodoma filmuose. Tačiau defibriliatoriaus naudojimas gali būti labiausiai išpūstas ir neteisingai parodomas siužeto motyvas.

Visų pirma pradėkime nuo to, kad žmogaus niekas taip stipriai nenupurto. Atsiminkite, kad stiprūs elektros šokai yra skausmingi ir gali padaryti žalos. Impulsas, kurio įtampa dažnai siekia daugiau nei 300 voltų (AC) yra labai trumpas ir, nors gali sutraukti raumenis, pacientas niekur nuo žemės nepašoka. Filmuose taip pat dažnai rodoma, kad abi defibriliatoriaus mentelės (elektrodai) yra dedamos ant tos pačios krūtinės vietos – taip niekas šio įrenginio nenaudoja. Vienas elektrodas dedamas aukščiau ant krūtinės, kitas – žemiau kitoje pusėje. Stengiamasi, kad širdis atsidurtų maždaug tarp jų.

Defibriliatoriai nėra naudojami, kai širdis nebeplaka.

Tačiau svarbiausia tai, kad defibriliatoriai nėra naudojami, kai širdis nebeplaka. Pamirškite tai – jie taip neveikia ir gydytojai tokiais momentais tokių priemonių nenaudoja. Defibriliatorius naudojamas tada, kai širdies skilveliai virpa vietoj ritmingų susitraukinėjimų. Skilvelių virpėjimas nutinka dėl išsiderinusių elektrinių signalų širdies raumenyje. Taigi, defibriliatorius turi tarsi perkrauti širdį ir leisti skilveliams vėl pumpuoti kraują bei ritmingai susitraukinėti. Pakartosime – jei širdis sustojo, defibriliatorius niekuo negali padėti.

Bet gal herojaus širdis dar nėra visai sustojusi, todėl jį ir pavyko atgaivinti? Žinoma, tačiau tuomet vienintelis kelias yra į ligoninę. Skaičiuojama, kad ilgesnį laiką taip atgaivinti žmonės išgyvena tik 21-50 % atvejų. Šių žmonių sveikata yra prasta, tačiau jie gali pagerinti savo padėtį sveikai maitindamiesi, gerdami vaistus, lengvai mankštindamiesi, kai leidžia gydytojas. Savo padėties jie nepagerins, jei vos defibriliuoti ims bėgioti su ginklu.

Kalbant apie ginklus – nors šautinės žaizdos į kūną gali sukelti skilvelių virpėjimą, žmonės dažniausiai miršta nukraujavę. Taigi, ir tokiu atveju defibriliatorius mažai kuo gali padėti. Svarbiausia, nepamirškite, kad jei elektrokardiografas pypsi su tiesa linija ekrane, defibriliatorius nebus naudojamas.

Laikraštis „Yomiuri“ ketvirtadienį pranešė, kad Tokijo medicinos universitetas mažina moterų pretendenčių stojamųjų egzaminų rezultatus, kad sumažintų merginų studenčių skaičių. Anot mokslo įstaigos, dailiosios lyties atstovės išeina kurti šeimų ir nebedirba gydytojomis, tad jų, kaip studenčių, neapsimoka priimti.

Lyčių lygybės ministrė Seiko Noda teigia, kad toks pareiškimas yra labai rimtas ir nepriimtinas. Darbo ministras Katsunobu Kato tvirtino, kad būtina remti mediciną norinčias studijuoti moteris ir sudaryti joms tam reikiamas sąlygas.

Universitetas šiuo metu yra tiriamas. Neseniai ši mokykla buvo supurtyta dar vieno skandalo, kai priėmė vieno įtakingo švietimo pareigūno sūnų, neatitinkantį reikiamų reikalavimų.

Pasak profesinės sąjungos vadovės, dėl planuojamos sveikatos priežiūros įstaigų reformos rajonuose situacija sudėtinga. „Žiūrint strategiškai, iš dirbančiųjų pozicijos, jei mes būtume mobilesni savo šalyje, situacija būtų geresnė“, - įsitikinusi A. Baublytė.

Planai atsisakyti rajoninių ligoninių ir palikti regionines didesnes kelia nerimo regiono sveikatos priežiūros specialistams, kurie supranta, kad miesteliuose geriausiu atveju liks slauga, terapija, palaikomasis gydymas.

„Psichologiškai žmonėms, aišku, sunku. Bet galvojant apie sveikatos priežiūros paslaugos kokybę, manau, permainos tikrai į naudą“, - sakė A. Baublytė.

Profsąjungos atstovė puikiai atsimena laikus, kai medikams Vyriausybės nutarimu buvo apmokamos kelionės išlaidos.

„Tai kažkiek motyvavo žmones vykti į darbą toliau nuo namų. Tačiau dabar to nebelikę. Kiek kartų bandėme kelti šį klausimą, sulaukdavome atsakymo, kad jei kelionės išlaidos bus kompensuojamos medikams, to pareikalaus ir švietimo darbuotojai, kiti“, - sakė A. Baublytė.

Aldona Baublytė/ Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Pašnekovės įsitikinimu, tai tikrai ne argumentas. „Ir tai ne kartą buvo kartota Sveikatos apsaugos ministerijoje, Vyriausybėje“, - pridūrė A. Baublytė.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką ligonių kasos gydymo įstaigoms apmoka už suteiktas paslaugas, taip yra numatyta Sveikatos draudimo įstatyme.

„Už kitas gydymo įstaigos ar jos darbuotojų reikmes negali būti mokama šiomis lėšomis. Tad valstybė negali mokesčių mokėtojų pinigų, skirtų jų gydymui, skirti kitokioms išlaidoms“, - galimybę sveikatos priežiūros darbuotojams apmokėti kelionę į tolimesnę gydymo įstaigą komentavo Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.

Gydymo įstaigos, gavusios apmokėjimą už suteiktas paslaugas, taip pat lėšas už papildomas mokamas paslaugas, pačios pasiskirsto pinigus.

„Kitaip tariant, gydymo įstaigos administracijos pareiga yra išmokėti darbuotojams algas, pirkti reikiamus medikamentus, sumokėti komunalinius mokesčius ir pan. Tad būtent įstaigų vadovybė ir sprendžia, kokius darbuotojų motyvacijos būdus taikyti. Tai gali būti numatyta ir darbo sutartyje“, - Eltai sakė A. Žilinaitė, pridurdama, kad šiuo metu regionai išties susiduria su medikų trūkumu, tad gali būti taikomi įvairūs būdai, kaip pritraukti specialistus ar ten juos išlaikyti.

„Didžiosios dalis gydymo įstaigų steigėjai yra savivaldybės, tad jų administracijos taip pat turėtų aktyviai prisidėti prie specialistų pritraukimo į konkrečias gydymo įstaigas.

Motyvacinės ir specialistų pritraukimo į regionus priemonės galėtų būti ne tik transporto apmokėjimas, bet būsto suteikimas, laisvalaikio užimtumas ir pan. Tačiau ką konkrečiai pasirinks kiekviena įstaiga, sprendžia įstaigos vadovybė bei savivaldybės administracija“, - sakė SAM atstovė.

Gydytojai ir slaugytojai, planuojantys dirbti svetur, į Sveikatos apsaugos ministeriją kreipiasi pažymų, patvirtinančių jų profesinę kvalifikaciją. Išduotų pažymų skaičiai nėra tapatūs išvykstančiųjų skaičiams, bet iškalbingi.

2016 metais kvalifikaciją patvirtinančias pažymas SAM išdavė 258 gydytojams ir 193 slaugytojams, 2015 metais - 205 gydytojams ir 119 slaugytojų, 2014 metais - 252 gydytojams ir 282 slaugytojams, 2013 metais - 267 gydytojams ir 263 slaugytojams, 2012 metais - 218 gydytojų ir 205 slaugytojams, 2011 metais - 243 gydytojams ir 212 slaugytojų, 2010 metais - 279 gydytojams ir 211 slaugytojų, 2009 metais - 94 gydytojams ir 215 slaugytojų, 2008 metais - 88 gydytojams ir 272 slaugytojams.

Šiais jubiliejiniais mūsų tėvynei metais Vasario 16-osios renginiuose dėl ligos nedalyvavęs pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius V.Landsbergis prieš Liepos 6-ąją sveikata nesiskundė. Energijos stoką priskyrė amžiui.

"Jei sveikata leis, dalyvausiu Dainų šventėje, klausysiu ir žiūrėsiu, o jos pabaigoje giedosiu "Tautišką giesmę", – prognozavo profesorius V.Landsbergis, kai su juo kalbėjomės Valstybės dienos išvakarėse.

– Ar neatvažiuosite į savo gimtojo Kauno šventinius renginius, juolab kad kauniečiai jus labai myli, gal net labiau nei vilniečiai? – paklausėme.

– Aš to nežinau (nusijuokė) ir nėra kaip patikrinti.

– Sakote: jei sveikata leis. Betgi ji dabar gera?

– Mano sveikata nebus gera. Ji tokia, kad vieną dieną geriau, kitą – prasčiau.

– Vasario 16-ąją buvo blogiau. Juk pasveikote?

– Čia senatvė, ji nepraeina.

Man gyvenimas yra darbas. Prasmingas darbas yra svarbiausia gyvenime.

– Bet dirbti netrukdo?

– Dirbu. Labai daug. Tvarkau knygas, kurias dar noriu išleisti. Archyvą tvarkau. Visą laiką reaguoju į aplinkinius įvykius ir pasisakau feisbuke, spaudoje arba interneto portaluose.

– Turbūt ne visi įvykiai džiugina, o neigiamos emocijos, anot medikų, kenkia sveikatai? O gal jūsų imunitetas negerovėms labai stiprus?

– Beveik visi įvykiai yra ne tokie, kokie turėtų būti. Bet gyveni tokiame pasaulyje, koks jis yra.

– Kaip vertinate mūsų šalies sveikatos sistemą, ypač po to, kai teko būti medikų pacientu?

– Nelabai gerai su mūsų sveikatos sistema, ir visi tai mato. Ji apleista nuo senų laikų, niekada nebuvo pastatyta ant aiškių ir paprastų pagrindų.

– Ką daryti, kad sistema pasikeistų? Galbūt jaunoji karta pakeis?

– Kas yra jaunoji karta? Tai abstrakcija. Yra konketūs žmonės, kurie turi supratimą arba jo neturi, kurie turi gerą valią arba ribotą, arba savanaudišką valią, ir kurie galų turi turėti valdžią daryti permainas. Jie arba negauna tos valdžios, arba gavę nenori permainų.

Prastas reiškinys yra susitaikymas su problemomis arba bėgimas nuo jų, užuot jas sprendus. Reikalingas darbas su protu.

– Lietuvių protai neprasti, ne visi pragerti, ne visi protai išvažiavę?

– Galima gyventi vietoje ir būti išvažiavusiam.

– Sveikata – brangiausias turtas, ir juo spekuliuojama, vystomas medicinos verslas. Kaip tai vertinate?

– Medicina neturėtų būti verslas. Medicina turėtų būti tarnystė. Gali būti sakoma – medicinos paslaugos, bet visame kame yra žmogus.

– Ar reikia didesnių atlyginimų medikams, juolab kai matėte jų darbą iš arti?

– Be abejo, kad reikia, jokių svarstymų šiuo klausimu negali būti. Reikia galų gale išsiaiškinti ir susitarti, kur yra prioritetai, pagarba žmonėms, atlyginant už jų darbą. Atlyginimas taip pat nėra vienintelis ir svarbiausias dalykas. Pagarba, atviras kalbėjimas ir sąžiningumas yra labai svarbu.

– Dar daug iš jūsų reikia mokytis...

– Oi, ką ten iš manęs mokytis! Palikit mane ramybėje (juokiasi).

– O kaip jūsų akys, kai daug dirbate kompiuteriu, prie knygų? Jūsų regėjimą stiprino Kauno gydytojai...

– Nėra vaistų nuo senatvės. Rašau, akys pavargsta, bet norisi gyventi. Man gyvenimas yra darbas. Prasmingas darbas yra svarbiausia gyvenime.

Ji sakė paprašiusi atsakingų asmenų informuoti ją apie mokslines išvadas šia tema. Taip ji norinti inicijuoti debatus. Kanapės, anot A. Buzyn, gali būti įdomios įvairioms skausmo terapijos formoms.

Kanapes medicinos tikslais jau yra legalizavusios keliolika ES šalių. Prancūzija ilgai turėjo vieną labiausiai varžančių įstatymų ES mastu. Sausį Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad kanapių vartotojams ateityje nebūtinai grės kalėjimo bausmė, jie esą galės atsipirkti tik piniginė bauda.

Be rankų ir kojų

"Pas juos dar daug kas taip, kaip pas mus buvo sovietmečiu", – grįžęs iš Ukrainos, Ivano Frankivsko, situaciją šios šalies sveikatos sistemoje įvertino Respublikinės Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos vadovas Zigmantas Urniežius.

Ir iškart pridūrė, kad jo kolegos ukrainiečiai kupini siekių dirbti geriau, išmokti naujovių ir pasivyti Vakarų Europą.

"Mes tokie buvome Sąjūdžio, Atgimimo laikais. Dvasingi, entuziastingi, galvojantys apie pažangą ligonių labui, ir tai pasiekėme", – palygino gydytojas chirurgas Z.Urniežius.

Jau ne pirmą kartą Respublikinės Kauno ligoninės gydytojai lankosi Ukrainoje. Jiems malonu padėti kolegoms, lengva suprasti jų būseną ir lūkesčius.

"Kadaise Vakarų Europa padėjo Lietuvai, dabar mes jaučiame pareigą ir norą padėti ukrainiečiams. Jie mus kviečiasi per asmeninius kontaktus ir ambasadą. Kaunas bendradarbiauja su Ivano Frankivsko regionu", – paaiškino Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vadovas, mokslų daktaras Jonas Andriuškevičius, ne kartą dalyvavęs misijoje Afganistane.

Ukrainoje saugiau nei ten, kur karas vyksta jau beveik du dešimtmečius, bet Lvovo, Ivano Frankivsko ligoninių gydytojai neretai verkia išėję iš operacinių. Chirurgams tenka amputuoti savo pacientams kojas, rankas, o neretai atveža be jų, žiauriai sužalotus, sumaitotus. Lietuviai nori padėti kolegoms, juolab kad visa, kas buvo Rusijos įtakoje, iš jos nėra išsivadavę.

"Vakarų Ukrainoje yra pažangos ženklų, o Rytuose – vien atsilikimas", – apibendrino Klinikos vadovas Z.Urniežius.

Priminė senus laikus

Medicinos įranga operacinėse, kolegų ukrainiečių taikomi chirurgijos metodai kauniečių chirurgų nenustebino.

Kadaise ir mes turėjome tik skalpelį ir pincetą. Visa kita, žinojome, yra, bet mums neįperkama, nes kainuoja labai daug.

"Kadaise ir mes turėjome tik skalpelį ir pincetą. Visa kita, žinojome, yra, bet mums neįperkama, nes kainuoja labai daug. Dabar mūsų kolegos Ukrainoje nori dirbti geriau, bet neturi finansinių galimybių įsigyti naujos aparatūros, įdiegti naujų technologijų. Antra vertus, nusipirkti chirurginę įrangą galima suorganizavus labdaros akciją, išsiprašius pinigų iš rėmėjų, bet išmokti ja naudotis, įgūdžiams sukaupti reikia ne vienos dienos", – gydytojas chirurgas Z.Urniežius aiškino, kodėl reikia padėti kolegoms.

Dienos chirurgijos skyriaus vadovas J.Andriuškevičius prisiminė, kaip anuomet važiuodavo mokytis ir semtis patirties į Vakarų šalis, kaip vakariečiai atvažiuodavo pas mus. Tai būdavo reikšmingi įvykiai. Jų aukštą įvertinimą kauniečiams Ukrainoje priminė šalies spauda, televizija, atspindėjusi lietuvių vizitą. Juk labai daug dėmesio užsieniečiams kadaise buvo rodyta ir pas mus.

"Mes geriausiai galime juos suprasti: esame gyvenę toje pačioje sistemoje, galime susikalbėti rusiškai, nes ne visi Ukrainoje kalba vokiškai ar angliškai. Pagaliau esame arčiau – netolimas kelias atvykti", – gydytojas Z.Urniežius buvo nustebintas tuo, kad kolegos, gana kukliai versdamiesi, kelia sau labai aukštus tikslus.

Demonstravo konferencijos metu

Tarptautinė chirurgijos konferencija, kurioje dalyvavo kauniečiai, buvo labai aukšto lygio, surengta universitetinėje bazėje, plačiai išpopuliarinta. Konferencijai daug dėmesio skyrė politikai, apskrities, miesto savivaldybės atstovai, medicinos universiteto bendruomenė.

"Teorinėje konferencijos dalyje buvo skaitomi pranešimai, praktinėje – pristatyti ligoniai, demonstruotos operacijos", – apie renginį, kuriame dalyvavo, pasakojo gydytojas J.Andriuškevičius.

Dėl teleryšio konferencijos dalyviai, būdami salėje ir matydami, kaip kauniečiai operuoja, galėjo užduoti jiems klausimus, o chirurgai – atsakyti. Lietuviai buvo pakviesti pademonstruoti laparoskopines pilvo išvaržų operacijas.

"Būna, kad pilvo sienoje dėl silpnesnio jungiamojo audinio ar po kadaise atliktų operacijų susiformuoja randinės išvaržos, išsivysto defektai pilvo sienoje ir dalis žarnyno patenka į tuos defektus. Tai sukelia skausmą, žarna gali įstrigti ir nekrozuoti", – paaiškino gydytojas Z.Urniežius.

Pasirodo, ši patologija labai dažna visame pasaulyje. Ją galima likviduoti chirurginiu būdu. Pažangiai atlikta operacija laparoskopu per minimalius pjūvius žmogų greičiau grąžina į visavertį gyvenimą.

"Dėl didesnio pjūvio pasitaiko infekcinių komplikacijų, gali skaudėti judant, dirbant, išvarža gali atsinaujinti. Dėl to tenka operuoti pakartotinai, ir ne kartą. Ilgainiui siena išplonėja, išvaržos tampa didelės ir daugiakamerinės, žmogus lieka neįgalus", – pavojus vardija chirurgas Z.Urniežius.

Atliko unikalią operaciją

Šiuolaikinė chirurgija siūlo tausojančius pilvo išvaržų gydymo metodus – laparoskopines operacijas, kai, pašalinus išvaržą, į pilvo sieną implantuojamas specialus tinklelis, pagamintas iš medžiagų, panašių į pilvo sienos audinius.

Tinklelis sutvirtina pilvo sieną ir užtikrina stipresnio rando susiformavimą. Randėjimo procesui pasibaigus, tinklelis iš dalies ištirpsta.

"Pilvo išvaržų gali atsirasti viršutinėje pilvo dalyje – diafragmoje, kai skrandis dislokuojasi į krūtinės ląstą, tarpuplautį, gali išsivystyti priekinėje pilvo sienoje, dažniausiai po įvairių operacijų. Kad ir kokia išvarža būtų, šiuolaikinės technologijos siūlo įvairiausius produktus ir metodikas, kurios labai pagreitina gijimą bei reabilitaciją. Po šiuolaikinės laparoskopinės operacijos pacientą galime išleisti namo tą pačią dieną, be jokių žaizdų ir drenų", – chirurgas Z.Urniežius užtikrina, kad taip išoperuotos išvaržos nebeatsinaujina, žmogus labai greitai vėl tampa darbingas.

Ukrainoje, Ivano Frankivsko ligoninėje, jis išoperavo pacientui labai didelę, net 10 cm skersmens diafragmos išvaržą.

"Beveik visas skrandis buvo nusileidęs į krūtinę, žmogus vaistus gėrė rieškučiomis. Ukrainos profesoriai nesiryžo gelbėti šio paciento dėl pernelyg didelės rizikos. O pacientas buvo pasiryžęs viskam, netgi blogiausiam, ir sakė: "Tak žitj ja dalše ne mogu (taip toliau gyventi negaliu)." Kolega Zigmantas ligonį sėkmingai išoperavo laparoskopu, implantavo tinklelį. Operavimas neįprastoje aplinkoje, kai tave stebi ir klausinėja daugybė konferencijos dalyvių, kainuoja nemažai psichoemocinių ir fizinių jėgų. Kiek žinome, tas pacientas dabar jaučiasi puikiai", – kolegos Z.Urniežiaus sėkme džiaugiasi J.Andriuškevičius.

Receptas ir Lietuvai

Kaip kauniečiams pavyko atlikti sudėtingas operacijas, nesant tam sąlygų?

Respublikinės Kauno ligoninės chirurgai paaiškino, kad ukrainiečiams aparatūrą paskolino žymiausi pasaulio medicinos priemonių gamintojai. Kauniečiai buvo tarpininkai.

"Kai kuriuos instrumentus gamintojai ligoninėje paliko. Su gamintojais medikai užmezgė ryšius, jau bendradarbiauja. Organizuojama nauja konferencija, kurią teleryšiu stebės ne tik Ivano Frankivsko, bet ir kitų miestų medikai", – džiaugiasi Z.Urniežius.

Anot jo, telebendravimas populiarėja visame pasaulyje. Demonstruojant operaciją lengviau parodyti pranašumus, apie savo ligą kalbant ligoniams akivaizdu, kaip greitai jie sveiksta, koks žemas skausmo lygis. Ukrainiečiai dar labai nedaug operacijų atlieka laparoskopu, bet siekia tuos metodus įdiegti kuo greičiau. Dėl to kviečiasi užsieniečius, renka metodinę medžiagą, kaupia priemones.

Pasirodo, Ukrainoje chirurgai per mėnesį gauna apie 180 eurų. Gal tai gali paguosti Lietuvos medikus, laukiančius atlyginimų padidėjimo nuo gegužės?

Ar Ukrainoje pažanga medicinoje suinteresuoti tik medikai? Kauniečiai pabrėžė, kad naujovės reikalauja labai didelių investicijų. Jas reikia pritraukti, išsireikalauti, politikams įrodyti, kad taip geriau.

"Ir nėra kito kelio, kaip tai įrodyti konferencijose, kviečiant patyrusius specialistus, kurie demonstruoja naudą. Investicijų grąža – akivaizdi", – tvirtai ištaria gydytojas, klinikos vadovas Z.Urniežius.

Į klausimą, kodėl ukrainiečiai taip vėluoja, palyginti su mumis, kauniečiai chirurgai atsako, kad didžiulę įtaką sveikatos sistemai daro politinė ir ekonominė situacija šalyje. Ir visuomenės vystymasis, prioritetų nustatymas.

"Turi išvien dirbti kelios grupės: medikai, kurie nori dirbti pažangiau, vadybininkai, matantys tikslą, ir valstybės žmonės, priimantys sprendimus, kad šiuolaikinė medicina būtų kuo greičiau įdiegta į praktiką, bei suvokiantys, kad investicijos greitai atsipirks. Medikai žino, kas yra kas, bet kukliai patyli, neturi laiko įrodinėti", – atsako Z.Urniežius.

Argi šis receptas netinka niekaip nepasveikstančiai Lietuvos sveikatos sistemai?

Gera mokėti džiaugtis

"Ukrainoje medicinos raida vėluoja ir dėl finansavimo. Privalomojo sveikatos draudimo ten nėra, visi ligoninių pacientai už gydymą moka papildomai. Valstybė finansuoja medicinos įstaigų išlaikymą, bet ne ligonių gydymą. Jiems net ir paprastos operacijos senaisiais metodais yra labai brangu", – pastebėjo gydytojas J.Andriuškevičius.

Jo nuomone, geriausiai funkcionuotų sistema, kai sveikatos draudimas būtų ir privalomasis, ir savanoriškasis. Pastarasis padengtų išlaidas už naujausias technologijas.

Kauniečiai patyrė, kad jų kolegos Ukrainoje labai moka džiaugtis tuo, ką turi ir ką daro.

"Jie padarė labai nemažai, vykdo daugybę projektų, bendrauja su Vakarų Europos šalimis. Ivano Frankivsko ligoninėje Priėmimo skyrių pertvarkė pagal Europos standartus, įdiegė pacientų apžiūros protokolą pagal ES", – kolegas giria Z.Urniežius, kartu su J.Andriuškevičiumi patyrę ukrainiečių geranoriškumą ir nuoširdumą.

Kauniečiai kolegas mokė ne tik operacinės technikos, bet ir patarė daugiau bendradarbiauti su šeimos gydytojais, kad šie mokytų pacientus saugoti sveikatą, laiku atkreiptų dėmesį į negalavimus, kad jie nevirstų užleistomis, sunkiai pagydomomis ligomis.

Į klausimą, ar nenorėtų Ukrainoje padirbėti ilgiau – juk taptų žinomi ir dar labiau gerbiami, gydytojas J.Andriuškevičius atsako: "Norint emigruoti, reikia būti viengungiu. Ir dar normalaus atlyginimo."

Pasirodo, Ukrainoje chirurgai per mėnesį gauna apie 180 eurų. Gal tai gali paguosti Lietuvos medikus, laukiančius atlyginimų padidėjimo nuo gegužės?

"Ne, tai – ne paguoda. Mes esame ES, iš mūsų reikalaujama dirbti pagal bendrijos standartus, bet pamirštama skirti atitinkamą finansavimą ir atlyginimus. Jaunesnė medikų karta su tuo ypač nesitaikstys", – tvirtai atsako mokslų daktaras J.Andriuškevičius.