Turguje kaina nemažėjo

Kad metai buvo gausūs medaus ir kad iki dabar jis dar neišparduotas, sako ir Lietuvos bitininkų sąjungos Kauno draugijos pirmininkas Paulius Bernadišius. Vis dėlto tai labiau palietė pramoninius bitynus, o ne mažmenininkus. Rekordiškai krito medaus supirkimo kaina, nes visa Europa perpildyta medaus.

„Kai kurie supirkėjai net atsisako supirkti medų, ne tik mažina kainą“, – pasakojo Kauno bitininkų draugijos vadovas. Turguje kaina išliko panaši, kaip kasmet – 5–6 eurai už kilogramą. Būtent čia mažmenininkai ir realizuoja derlių, tad jie kainų krizės beveik nepajuto.

Medus bitininkų sandėliuose užsigulės, tačiau šis produktas negenda, tad, pasak, P. Bernadišiaus, jis išlauks geresnių laikų ir tada bus parduotas.

Paulius Bernadišius: didžiausia rykštė, dabar plakanti visą Europą, yra medaus falsifikatas, todėl Europos valstybės jau ėmė griežtinti medaus įvežimo sąlygas. „Beeamond Lietuva“ nuotr.

Laukia geresnių laikų

Ne paslaptis, kad prasidėjus šiltajam sezonui pirkėjai pirmiausia žvalgosi pavasarinio, skysto medaus.

„Pavasarinis medus, išsuktas gegužės pabaigoje, birželio pradžioje, žinoma, labai skanus, kol skystas, daug kas jį mėgsta, bet jis paprastai susikristalizuoja per vieną–dvi savaites, – pasakojo pašnekovas. – Nebent tai vasarinis miško medus, jis ilgai būna skystas. O šiaip jau visas medus dažniausiai būna susikristalizavęs.“

Tad iš esmės pirkti šių metų ar pernykštį medų – didelio skirtumo nėra. Lygiai taip pat ir didmenininkai, kurie dabar skaudžiausiai pajuto susiklosčiusią situaciją, praėjusių metų derlių parduos vėliau, kai kainos vėl kilstelės.

Rinkos rykštė – netikras medus

Dabar ne tik turgus, bet ir parduotuvių lentynos lūžta nuo medaus. Deja, didžioji dalis jo – nelietuviškas, nors kalbame apie medaus perteklių Lietuvoje. Kartais net nesuprasi, koks tas medus, tačiau mūsų šalies bitininkai visi kaip vienas sako: geriau pirkti medų iš patikimų bitininkų. Kaip turime savo kirpėją, savo gydytoją, taip reikia turėti ir savo bitininką, kuriuo pasitikime ir pas jį nuolat perkame.

„Didžiausia rykštė, dabar plakanti visą Europą, yra medaus falsifikatas, – sakė P. Bernadišius. – Todėl Europos valstybės jau ėmė griežtinti medaus įvežimo sąlygas.“

Europos komisijos atlikto tyrimo duomenimis, net 46 proc. įvežamo medaus yra falsifikuotas. Neatsitiktinai supirkėjai, pasak P. Bernadišiaus, pirkdami siūlomą didesnį kiekį medaus, patys ima mėginius ir jį tikrina, ar nėra priemaišų.

Gardumėlis: labiausiai žmonės mėgsta skystą, šviežią pavasarinį medų. Pixabay.com nuotr.

Vyrauja importas iš Ukrainos

O štai jau ne pirmi metai Europa maitinama ukrainietišku medumi, kuris paprastai surenkamas iš saulėgrąžų. Jo yra devynios galybės ir jis gana pigus. Be ukrainietiško medaus neapsiėjo ir Lietuva – 2022 m. duomenimis, daugiausia medaus įvežta į mūsų šalį būtent iš Ukrainos – 884 t. Iš Lenkijos – 407 t, Kinijos – 357 t.

Praėjusiais metais ukrainietiško iš saulėgrąžų surinkto medaus importo taip pat nemažėjo. Jo gausa pasiekia visas šalis, tad ne atsitiktinai Ukraina vadinama Europos medaus aruodu.

Lietuvoje kasmet surenkama 6–8 tūkst. tonų medaus. Medaus eksportas iš mūsų šalies kiekvienais metais augo iki 2023-ųjų, kai kilo medaus pardavimo krizė.

Praėjusiais metais ukrainietiško iš saulėgrąžų surinkto medaus importo taip pat nemažėjo. Jo gausa pasiekia visas šalis, tad ne atsitiktinai Ukraina vadinama Europos medaus aruodu.

 

Medaus importo problema aktuali visai Europos Sąjungai, nes įvežtinis iš trečiųjų šalių medus yra daug pigesnis, tad sudaro didelę konkurenciją europietiškam medui. Europos Komisijos duomenys rodo, kad kinų medus yra tris kartus pigesnis, nei pagamintas ES šalyse. Vidutinė medaus iš Kinijos kaina siekia 1,3 euro už kilogramą, o importuoto iš Ukrainos – 1,9 Eur/kg. Palyginimui, pavyzdžiui, Ispanijoje arba Prancūzijoje vidutinė medaus kaina siekia 3,8 Eur/kg.

Sluoksniuotas medus – prastas

Pirkėjui dabar tikrai sunku susigaudyti, koks medus yra geras. Labai dažnai ant medaus stiklainėlių etikečių skaitome: pagaminta ES. Tai reiškia, kad medus jau yra sumaišytas iš kelių šalių. Ir nebūtinai ES, nes užtenka tik dalies ES šalių medaus, kita dalis gali būti iš trečiosios šalies. Pavyzdžiui, iš Kinijos, kurio Lietuvoje teoriškai yra mažiau (ypač dabar, kai sumažėjo visokių prekių iš Kinijos importas), tačiau jis į mūsų šalį atvažiuoja per kitas ES valstybes.

Darbštuolės: Lietuvoje kasmet bitės suneša apie 6–8 tūkst. tonų medaus. Pixabay.com nuotr.

„Reikėtų ieškoti lietuviško medaus, ant stiklainio etiketės paprastai būna nurodytas ir bitininkas, jo numeris registre, tada būsite tikri, kad valgote gerą medų,“ – patarė P. Bernadišius, tačiau primena, kad nė vienas bitininkas paprastai nerekomenduoja medaus pirkti parduotuvėje.

Vis dėlto jeigu perkate, bitininkas pataria nepirkti susisluoksniavusio medaus. „Kartais plika akimi matyti viršuje indelio atsiskyręs vanduo, arba dalis medaus suskystėjęs, kelių spalvų viename indelyje – tai nekokybiškas medus, prastas mišinys,“ – sakė P. Bernadišius.

Žinoma, gali būti geros kokybės ir atvežtinis medus, tačiau tiesiog reikia įsivaizduoti, kokį kelią jis sukoręs, o vežamas jis juk didelėse talpose, pas mus tik išpilstomas į mažesnius indelius. Kaip medų išpilstyti jo neištirpinus, nepakaitinus? Kaitinamas karštyje jis jau būna netekęs dalies savo gerųjų savybių.

Lietuvoje yra daug bitininkų ir daug medaus, kuris yra skanus ir kokybiškas. Na, nebent išimtas per anksti, nesubrendęs, jis būna per daug drėgnas, tad gali rūgti, bet, pasak bitininko, tai greičiau gali būti dėl bitininko nepatyrimo. Kas gi specialiai gamins prastą medų, kai tiek daug gero Lietuvoje?

Ilgainiui eksportuos

Dėl susikaupusio medaus situacijos nedramatizuoja ir Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys Sigitas Uselis.

Sigitas Uselis. Partnerio nuotr.

„Per pastaruosius dvidešimt metų ne kartą buvo kilusios medaus krizės, – sakė patyręs bitininkas. – tada problemos išsispręsdavo, ir dabar išsispręs. Visoje Europoje yra medaus perteklius. Manau, kad greitai tas susikaupęs medus pajudės į užsienį. Eksportuosime, nes pas mus per daug pagaminama medaus. Mūsų rinkai reikėtų pagaminti perpus mažiau.“

S. Uselis įsitikinęs, kad rinką medui bitininkai tikrai ras ir skubėti nereikia.

„Pavyzdžiui, 2009 m. taip pat buvo medaus perteklius Lietuvoje, bitininkai pradėjo pardavinėti labai pigiai, tačiau vėliau rinka atsigavo ir buvo akivaizdu, kad paskubėjo išparduoti“, – sakė pašnekovas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad tokio medaus perteklio dar nėra buvę.

Tačiau tiek daug falsifikuoto medaus, kaip pastaraisiais metais, tikrai niekada nebuvo. Medaus padirbinėjimo technologijos tobulėja, tad net laboratorijose sunku nustatyti, kad tai padirbtas medus.

 

 

Ne bičių suneštas medus

Medus falsifikuojamas buvo visais laikais, nes, pasak S. Uselio, pasaulyje medus yra iš trijų produktų, kurie klastojami labiausiai – tai alyvuogių aliejus, pieno milteliai ir medus.

„Tačiau tiek daug falsifikuoto medaus, kaip pastaraisiais metais, tikrai niekada nebuvo, – įsitikinęs S. Uselis. – Medaus padirbinėjimo technologijos tobulėja, tad net laboratorijose sunku nustatyti, kad tai padirbtas medus.“

Falsifikatas – pigus produktas, tačiau jį kartais renkasi konditerijos, gėrimų pramonė, tie, kurie perka dideliais kiekiais ir kur medaus skonis nebūna toks ryškus kaip valgant gryną medų. Suklastotas medus – tai net ne bičių medus, jis net nebuvęs avily, o pagamintas iš sirupo su įvairiausiais ingredientais, skonio stiprikliais. Pasak bitininko, daug kas jį nusiperka dėl geros kainos. Didmeninėje prekyboje falsifikuotas medus tekainuoja 40–60 euro centų už kilogramą.

S.Uselis sako, kad pasaulyje labiausiai vertinamas arbatmedžio medus – manuka, kuris renkamas Naujojoje Zelandijoje, Australijoje. Jis turi labai daug priešuždegiminių, antibakterinių savybių.

„Ne paslaptis, kad prie populiarumo nemažai prisideda aktyvios reklaminės kampanijos. Paskaičiuota, kad jo parduodama keturis kartus daugiau nei jo pagaminama“, – juokavo S. Uselis, leisdamas suprasti, kad visas medus yra labai dažnai falsifikuojamas.

Puošmena: aviliai vis dažniau atsiranda sodiečių sklypeliuose. Pixabay.com nuotr.

Bičių produktai

Bičių pikis – tai bičių surinkti ir perdirbti lapuočių ir spygliuočių medžių sakai ir dervinės išskyros. Tai natūrali augalinės ir gyvulinės kilmės biologiškai aktyvių medžiagų visuma. Pikį bitės naudoja kaip klijus, susiaurinti lakas plyšiams užklijuoti, korių akelių poliravimui. Bičių pikis – tamsiai žalsva, rusva ar gelsvai, į dervą panaši medžiaga. Ji turi specifinį kvapą, kuris primena trintų spyglių, melisos, medaus, tuopos kvapą.

Žiedadulkės – bičių surinktos žiedadulkės, į kurias bitės primaišo šiek tiek nektaro ir seilių liaukų sekreto. Žiedadulkės būna geltonos, smėlio, oranžinės, žalsvos spalvos. Kvapas specifinis, būdingas tik žiedadulkėms. Skonis rūgščiai saldus, gali būti ir silpnai kartokas. Žiedadulkės labai vertingas produktas, nes jas sudaro organiniai ir mineraliniai komponentai, reikalingi augalų ir gyvūnų gyvybei palaikyti. Žiedadulkės turi daug baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, įvairių cheminių elementų, fitohormonų, fermentų, pigmentų ir kitų medžiagų.

Bičių duona – bičių surinktas ir suneštas į akutes medaus ir žiedadulkių mišinys, kuriame yra daug bičių organizmo liaukų gaminamų sekretų, kurių dėka duonoje vyksta fermentaciniai procesai. Bičių duonoje yra: baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų, fermentų, hormonų. Bičių duona savo chemine sudėtimi yra geriausias ir vertingiausias bičių produktas. Žmogaus paros norma turėtų būti ne didesnė kaip 20 gramų.

Bičių duona savo chemine sudėtimi yra geriausias ir vertingiausias bičių produktas.

 

Bičių pienelis – bičių darbininkių žandų ir ryklės liaukų sekretas, kuris skirtas bitės motinėlės ir lervučių maitinimui. Tai rūgštoka, baltai gelsva tyrelė. Bičių pienelis – koncentruota, biologiškai aktyvi medžiaga. Didžiausią bičių pienelio dalį sudaro vanduo. Be to, jame randama 11,15 proc. baltymų, 8,94 proc. angliavandenių, 5,61 proc. riebalų ir 0,81 proc. mineralinių medžiagų.

(Šaltinis: VMVT)

Gero ir blogo medaus savybės

Spalva. Medaus spalvinė gama gana plati. Nektaro medus gali būti nuo skaidrios bespalvės iki tamsiai rudos spalvos su įvairiais atspalviais. Bespalvis medus būna surinktas iš baltųjų akacijų, aviečių, dobilų, barkūno žiedų. Šviesiai geltonos spalvos – liepų, liucernų, garstyčių žiedų. Gintarinės spalvos – iš saulėgrąžų, gluosnių, agurkų žiedų. Tamsiai geltonos spalvos – iš grikių, viržių, kaštonų, tabako, miško augalų žiedų. O tamsios spalvos medus – tai lipčiaus medus, citrusinių augalų ir vyšnių žiedų. Medaus spalva taip pat priklauso nuo metų laiko, bičių rūšies, korių senumo. Kristalizuodamas medus šviesėja, o laikomas aukštoje temperatūroje tamsėja.

Kvapas. Medaus kvapas arba aromatas priklauso nuo jame esančių eterinių aliejų. Kiekvienos medaus rūšies specifinį kvapą nulemia žiedų nektaras, laikymo sąlygos, meduje esančių priemaišos. Kvapas silpsta, kai medus pradeda rūgti, yra kaitinamas, ilgai laikomas. Lipčiaus medus kvapo neturi. Iš aromatinių junginių galima nustatyti medaus kilmę. Labai geras aromatas yra liepų, aviečių, akacijų ir kt. augalų žiedų medaus.

Skonis. Visų bičių medaus rūšių skonis maloniai saldus su silpnu rūgštumo prieskoniu, kuris priklauso nuo botaninės kilmės. Kartoką prieskonį gali turėti lipčiaus, kaštonų, gluosnių ir tabako medus.

Mišinių gamybai importuotas medus į fasavimo įmones atgabenamas jau sukietėjęs ir tam, kad būtų galima jį sumaišyti bei supilti į tarą jį reikia šildyti (...). Tokio proceso metu medaus natūralumui ir vertingosioms savybėms daugiau ar mažiau pakenkiama.

 

Konsistencija. Medaus konsistencija priklauso nuo medaus cheminės sudėties, laikymo trukmės, laikymo sąlygų, kristalizacijos laipsnio. Šviežias 4–10 savaičių medus yra skystas (gautas centrifugavimo būdu). Vėliau prasideda kristalizacijos procesas, medaus klampumas padidėja. Medaus kristalizacija – natūralus procesas ir neblogina medaus sudėties.

Surūgęs medus. Tai rūgštoko skonio ir aromato medus, kuris vykstant rūgimo procesui skystėja, pučiasi ir putoja, masėje atsiranda burbuliukų, paviršiuje putų. Dažniausiai rūgsta nesubrendęs medus. Tokio medaus tiekti į rinką negalima.

Kartus ir nebūdingo skonio. Tai iš tam tikrų augalų suneštas medus (lipčiaus, kaštonų, gluosnių ir tabako) ir falsifikuotas medus. Medus pašalinį kvapą dažniausiai įgauna naudojant netinkamą tarą.

Šaltinis: VMVT

Kas tas medaus mišinys?

Prekybos lentynose galima rasti ne tik medaus, bet ir medaus mišinių. Medaus mišinys – tai medus, kuriame yra sumaišomas kelių šalių kilmės medus. Ant etikečių vartotojas gali rasti tokias nuorodas: „ES medaus mišinys“ reiškia, kad medus pagamintas sumaišant kelių ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz., lenkiškas ir lietuviškas ar pan.); „Ne ES medaus mišinys“ nurodo, kad medus pagamintas sumaišant ne ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz., kiniškas ir ukrainietiškas ar pan.); „ES ir ne ES medaus mišinys“ – medus pagamintas sumaišant ES šalių bitynuose pagamintą medų su ne ES šalių bitynuose pagamintu medumi (pvz., lietuviškas ir kiniškas ar pan.).

Mišinių gamybai importuotas medus į fasavimo įmones atgabenamas jau sukietėjęs ir tam, kad būtų galima jį sumaišyti bei supilti į tarą jį reikia šildyti (turi pasiekti 50 °C temperatūrą). Tokio proceso metu medaus natūralumui ir vertingosioms savybėms daugiau ar mažiau pakenkiama. Toks medaus mišinys dažniausiai yra skystos konsistencijos, nesikristalizuoja, gali būti susisluoksniavęs ir skirtingos spalvos.

Tokių mišinių ženklinimo reikalavimai leidžia etiketės priekinėje dalyje nurodyti, kad tai yra „Medus“, todėl pirkėjas dažnai neatkreipia dėmesio, kad nusipirko medaus mišinį.

(Šaltinis: VMVT).

Bitė gyvena mažiau nei 40 dienų, aplanko mažiausiai tūkstantį žiedų ir pagamina mažiau nei šaukštelį medaus, tačiau jai tai – viso gyvenimo darbas.

Bitė darbininkė vienu kartu gali panešti 80 proc. kūno svorio nektaro ar žiedadulkių kiekį.

Bitė darbininkė turi apie 170 kvapams jautrių receptorių.

Bitės bendravimui naudoja neįprastą šokį. Vizgindama savo pilvelį ir vaikščiodama aštuoniuke ji sesėms nusako, kokiu atstumu nuo avilio ir kuria kryptimi reikia ieškoti geriausio nektaro.

Trajektoriją ir atstumus ji apskaičiuoja savo sezamo sėklos dydžio smegenimis.

Bitės gali skristi iki 25 km/val. greičiu ir suplasnoti 200 kartų per sekundę.

Vieninteliai patinėliai avilyje – tranai. Jie nedirba, neturi geluonies ir vienintelė jų užduotis – poruotis su motinėle.

Deja, atėjus rudeniui, tranai be jokių skrupulų išmetami iš avilio.

Bičių šeimoje gyvena 20–80 tūkst. bičių darbininkių ir tik viena motinėlė. Bičių motinėlė gyvena net 4–5 metus.

„Stebuklingų galių“ motinėlė gavo dar lervutės stadijoje, kai bitės darbininkės jos lervutę maitino bičių pieneliu gerokai ilgiau nei kitas lervutes.

Bičių motinėlė per dieną gali padėti iki 2,5 tūkst. kiaušinėlių, tai yra daugiau nei pati sveria. Iš jų išsirita bitės darbininkės, nešančios medų.

Medus yra vienintelis valgomas produktas, turintis savyje visko, ko reikia žmogaus gyvybės palaikymui.

Kuo medus tamsesnis – tuo jis turtingesnis, jame yra daugiausia antioksidantų.

Meduje yra gyvų fermentų, tačiau kontaktuodami su metaliniu šaukštu šie fermentai žūva, todėl medų geriausia valgyti mediniu šaukštu.

Meduje yra medžiagos, kuri padeda geriau dirbti smegenims. Be to, medus neturi galiojimo datos.

Bičių gaminamas propolis yra vienas galingiausių natūralių antibiotikų, o bitės nuodai – stipresni už kobros.

Terminas „medaus mėnuo“ kilęs iš to, kad nuotaka ir jaunikis po vedybų vartojo medų vaisingumui palaikyti.

Kitaip tariant, medus ir kiti bičių produktai patys naudingiausi pasaulyje, vis dėlto dėl aplinkos taršos kasmet bitės drastiškai nyksta.

Akivaizdu, kad tai turės tiesioginės įtakos žmonių išlikimui, nes būtent bitės atsakingos už maždaug 75 proc. apdulkinamų augalų Žemėje.

Kaip pranešė policija, pirmadienį, apie 14 val., Kalvarijų gatvėje, pastebėta, kad iš garažo, galimai atspaudus vartus, pavogti stiklainiai su medumi, kiti daiktai.

Nuostolis – apie 1,4 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Bitininkams dabar pats darbymetis. Maždaug 200 avilių turintis Vytautas ima bičių pienelį.

„Jos, lįsdamos per skylutę, nuo kojyčių tas žiedadulkes numeta ir prirenka į dėžutę. Šioje dėžutėje yra žiedadulkės, tai ką bitutės sunešė per dieną“, – rodė ir pasakojo bitininkas Vytautas Čiapas.

Kad žiedadulkės išliktų, bitininkas jas privalo išdžiovinti.

„Surenkame žiedadulkes, dedame į grotelės, statome į džiovyklę ir paliekam parai ar pusantros – džiovinamos jos tokiu principu. O paskui fasuojamos į indelius“, – aiškino V. Čiapas.

Ir tai – tik dalis darbų. Ilgiausiai trunka pirmojo pavasarinio medaus išsukimas. Nors šiemet jis tirštas ir labai gardus, dėl prasto oro medaus mažiau trečdaliu, kai kur – ir per pus mažiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Yra rėmeliai – šešiolika rėmelių avilyje. Čia bitės ir gyvena“, – aiškino V. Čiapas.

„Šiemet dėl medaus yra labai blogai. Pavasarinis, kai buvo sodų žydėjimai – žydėjo vyšnios, obelys, dvi ar trys dienos buvo geros, o paskui – šaltos. Nektaras nesiskiria, medaus nėra iš kur paimti, šaltas oras. Dėl to pavasarinio medaus yra labai nedaug“, – teigė bitininkas.

„Čia buvo šalnos, vėjai bitės neskraidė. Dabar pranašavo, kad ateityje bus karštas oras. Tada bitės jau turėtų dirbti ir parnešti daugiau medaus“, – spėjo kitas bitininkas Vytautas Marcinkevičius.

Deja, dabar nerimą kelia sausra. Jeigu nebus lietaus, bitininkai baiminasi, kad gali trūkti vasarinio medaus. O jeigu ir bus, tai greičiausiai daug mažiau.

„Sausa, labai trūksta lietaus. Šilumos daug, drėgmės nėra, tai reiškia, kad nektaras nesiskiria. Vasarinio medaus vėl nepaimsime“, – sakė V. Čiapas.

„Remiantis mano patirtimi, jeigu lietaus ir nebūna, o oras būna geras, vis tiek bitės randa iš ko parnešti nektaro. Lietaus reikia, tada geriau viskas žydi, geriau išsiskiria nektaras“, – akcentavo V. Marcinkevičius.

Medaus kaina už kilogramą šiemet beveik visur didesnė nei anksčiau ir siekia aštuonis eurus. Už puslitrį svyruoja nuo keturių su puse iki šešių eurų.

„Praeitais metais buvo 4.5 euro iki 5 eurų už puslitrį. Šiemet – 5,5 euro. Kažkas bandė iki 6 eurų pakelti, bet turėtų sumažėti iki 5 eurų. Kaina daugiau neturėtų kristi, nes pavasarinio medaus yra mažai“, – teigė V. Čiapas.

Mažesni bitynai kainų kelti nežada. Už Šiaulių rajone, Linartų soduose, surinktą medaus kilogramą bitininkas prašo 7 eurų. Sako, kad konkurencija – didelė, bijo, kad kainos nereikėtų mažinti.

„Kainą aš išlaikau tokią pat kaip ir pernai – mažmeninę. Noriu iš tų kelių avilėlių kažką užsidirbti, nenoriu atiduoti lyg už dyką“, – sakė V. Marcinkevičius.

Turguje kaina – panaši. Ant skirtingų prekystalių kaina svyruoja iki vieno euro.

„Koks tas pavasarinis medus šiemet?“ – klausė žurnalistė prekeivės.

„Pas mus nedaug – derlius neypatingas“, – atsakė prekeivė.

„O kokia kaina, kad neypatingas derlius. Ar teko truputį kilstelėti kainą?“ – teiravosi žurnalistė.

„Ne, 8 eurai – maksimumas“, – atsakė prekeivė.

„Už kilogramą?“ – pasitikslino žurnalistė.

„Taip, už kilogramą“, – atsakė prekeivė.

Anuot bitininkų, jeigu sausra baigsis, bitės atsigaus ir vasarą medaus bus.

„Reikia kelių dienų lietaus, kad žemė atsigertų ir nektaras galėtų geriau išsiskirti, nes sausas žiedas nektaro neduoda. Bitelė atskrenda prie žiedo, nieko nėra, apsisuka ir lekia toliau. Dabar trūksta drėgmės“, – pabrėžė V. Čiapas.

Dabar bitininkai laukia pirmojo pavasarinio pievų ir liepų medaus. Kurio paskanauti bus galima po poros savaičių.

Kaip pranešė policija, trečiadienį, apie 16 val., Kalno kaime, Jurgėnų gatvėje, iš sodybos pavogtas vienas meduvės rėmas su 13 meduvinių rėmelių ir juose buvusiu medumi.

Nuostolis – 257 eurai.

Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, meduvė yra iš medienos, putų polistireno ar kitų medžiagų pagamintas graižas su pusrėmiais. Į meduvę telpa 7–20 pusrėmių su koriais, kurių aukštis 145 mm, ilgis ir plotis dažniausiai atitinka lizdo rėmą. Meduvė dedama virš lizdo ir skiriama medui.

Kad motinėlės nepatektų į meduvę, nuo lizdo ji atskiriama bitine tvorele.

Gulstiniuose aviliuose gali būti 1–2, daugiaaukščiuose – kelios meduvės.

Plinta daugiaaukščiai meduviniai aviliai su 5–7 meduvėmis, kuriose būna 8–12 rėmelių.

„Žmonės, kurie galvoja, kad bitininkystei reikia žemės plotų, sodų, ar didelių laukų, klysta. Dabar bites laikyti gali kone kiekvienas miestietis. Tam pakanka balkono, terasos ar namo stogo. Turime nuostabius, žalius miestus, kuriuose daug medžių ir žydinčių augalų“, – dalijosi 30-metis bitininkas Paulius Chockevičius.

Filmavimo grupę vyras pasitiko pačiame miesto centre ir pažadėjo, kad pakilę ant 15-os aukštų pastato stogo bus galima pasigrožėti ne tik nuostabia miesto panorama.

Nuo terasos atsiveria ne tik miesto vaizdas, netrukus nosį maloniai ima kutenti vaško kvapas, o įsiklausius girdimas ir tylus trijų bičių šeimų dūzgimas.

Bitės ant pastatų stogų Lietuvos miestuose gal ir skamba neįtikėtinai, bet, pasak Pauliaus, Europos didžiuosiuose miestuose tai jau tapo įprasta. Paulius parodė, kad geriau įsižiūrėjus spalvingus avilius galima pamatyti ne tik ant čia pat esančio Seimo, tačiau ir ant kitapus upės esančio verslo pastato stogų.

Pasaulio mokslininkai vis dažniau cituoja garsią Alberto Einšteino prognozę, kad, jei pasaulyje išnyktų bitės, žmonija išgyventų tik ketverius metus.

Visame pasaulyje bičių sparčiai mažėja, o kokios to priežastys, vis dar spėliojama. Pasak Pauliaus, kalbos, esą mieste auginamų bičių medus užterštas, yra mitas. Tai paneigia ir bitininko atlikti medaus, surinkto iš miesto centre auginamų bičių, tyrimai.

Pasirodo, toks medus neretai net sveikesnis nei bičių, sunešančių jį iš toli nuo miesto, nes ūkininkai dirbamuose laukuose dažnai naudoja cheminius preparatus, saugančius augalus nuo ligų ir kenkėjų.

Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ – jau šį pirmadienio vakarą, 20 val., tik per LNK.

Bitės šiemet verkia, nes nėra nektaro. Bitininkai sako, kad orai prikrėtė išdaigų.

„Ar pas bitininkus bus medaus – ko gero, ne“, – į retorinį klausimą atsakė bitininkas Algirdas Amšiejus.

Ne vieną dešimtmetį bitininkaujantis A. Amšiejus sako, kad šiemet iš avilio pririnks du kartus mažiau medaus nei pernai.

„Jei šiemet bus kokie 25–30 kg iš avilio, bus super. Pernai net kai kur po 70 kg iš avilio buvo“, – šių metų situacija stebėjosi A. Amšiejus.

Medaus gausos nebuvo nė iš vienų augalų.

„Po rapsų žydėjimo faktiškai medaus Lietuvoje kaip ir nelabai buvo. Kas laikė miškuose, dar aviečių medaus truputį gavo, o liepų medaus Žemaičiai praktiškai negavo, nes atėjo lietūs“, – situaciją nupasakojo bitininkas.

Pasak bitininkų, šie metai nenuspėjami.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Rapsams žydint apie 80 proc. laiko bitės negalėjo išnaudoti, pienės, vaismedžiai irgi buvo atšalę, kol atšalę, maždaug gegužės viduryje prasidėjo bičių spietimas“, – sakė Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos pirmininkas Justinas Kretavičius.

Vis dėlto ne visuose regionuose medaus trūksta.

„Šakių regionas, Panevėžys, Pasvalys, kur buvo rapsų laukai dideli, gavo tiek medaus, kiek net kiekvienais metais nebūna“, – pastebėjo A. Amšiejus

Kitur bitės net neturi kuo maitintis.

„Vežiau koriais medų iš Kauno į Varėną, nes bitės mirė badu. Tranai išvaryti lauk, antriniai perai buvo išgraužti. Dzūkai pavasarinio medaus negavo“, – sakė bitininkas.

Bitininkas iš Ukmergės rajono atvažiavo nusipirkti bičių motinėlių, kad išsaugotų bityną, nes medaus nėra tiek, kiek tikėjosi.

„Reikia pasikeisti motinėles. Jeigu ne, tada medaus mažai. Gera motinėlė priverčia bites nešti medaus“, – pažymėjo bitininkas Vidmantas Takarevičius.

Išlaikyti bitynus šiemet sudėtinga, ypač jauniems bitininkams.

„Ypač daug jaunų bitininkų šiemet bankrutuos. Jie skolinasi pinigų nusipirkti cukraus, kad galėtų maitinti bites“, – šių metų situaciją komentavo A.Amšiejus.

Gyventojai sako pastebintys, kad anksčiau tokiu metu prekyvietėse medaus būdavo gausu. Skaičiuojama, kad šiemet metus brangesnis apie 10 proc. Pasak specialistų, kaina mažiausia Europoje.

„Manau, ir bus apie 5–6 eurus už 1 kg.  Išskirtinio viržių medaus būna labai mažai, jis nebūna kietas, turėtų kainuoti apie 10 eurų“, – teigė Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos pirmininkas J. Kretavičius.

Vis dėlto yra ir gerų žinių. Medus turėtų būti kokybiškesnis.

„Kai būna tokie mažesni kiekiai, jis būna kokybiškesnis, nes bitės turi daugiau laiko jį perdirbti, renka mažesniais kiekiais, daugiau įdeda fermentų“, – pažymėjo J. Kretavičius.

Medaus Lietuvoje pritrūkti neturėtume, nes jo nesuvartojame tiek, kiek yra vidaus rinkoje. Baltijos šalims šie metai vieni skurdesnių medumi. Jeigu bitininkai medaus neišsuktų, jo galima atsivežti iš Slovakijos, Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos. Ten šiemet medaus tiek, kiek anksčiau nebūdavo.

Projekto vedėjai yra užkietėję keliautojai, kuriems naujų šalių bei kultūrų pažinimas yra svarbus kaip oras. Aktorių L. Pobedonoscevą kelionės netgi paskatino kolekcionuoti – iš kiekvienos kelionės jis visada būtinai parsiveža indelį medaus. Tokią jo meilę medui, kaip atskleidžia aktorius, įkvėpė jo senelis.

„Mano senelis buvo bitininkas. Keliaudamas ekspedicijoje po Sibirą išsiaiškinau, kad tarp jo protėvių buvo ir daugiau žmonių, kurie tuo užsiėmė. Viena paskutiniųjų mano senelio minčių prieš mirtį, buvo kaip palikimą man palikti savo bičių avilius, kad aš ir toliau tęsčiau šią tradiciją“, – pasakojo L. Pobedonoscevas.

Aktorius šių senelio žodžių niekuomet nepamiršo ir į medų toliau žiūri kaip į ypatingą gardėsį.

„Buvo likęs stiklainiukas senelio medaus. Paskutinius porą šaukštų įdėjau į mažą indelį – juk medus, kaip ir druska, yra amžinas. Turiu tokį altorėlį – jame laikau surinktą medų, ten pasidėjau ir minėtą stiklainiuką. Tada gavau savotišką pajautimą: „Kodėl gi nekolekcionavus medaus iš viso pasaulio?“ – prsiminimais dalijosi Leonardas.

Jau virš 20 stiklainiukų medaus prikaupęs aktorius pasakoja ir apie įdomiausią medų savo kolekcijoje bei netikėčiausią jo įsigijimo istoriją.

„Paskutinės kelionės prieš karantiną metu, Balyje, su turistais kopėme į Baturo ugnikalnį. Nuo 2016-ųjų per metus ten lipu net kelis kartus. Paskutiniame kopime, be manęs ir turo vadovo, privaloma tvarka prisijungė ir vietinis gidas. Reiktų paminėti, jog ugnikalnis turi kraterį – yra „gyvas“, leidžiantis dūmus. Tą kartą užlipome, pasitikome saulę, ir gidas man pradėjo pasakoti, jog praėjusią savaitę buvo kraterio apačioje ir rinko medų!“ – dalijosi aktorius.

Leonardas sako, jog pasakota istorija iš pradžių nepatikėjo, tačiau tada gidas jam parodė vaizdo medžiagą.

„Kartą į pusmetį vyrai lipa ten kopinėti medaus. Apie tai išgirdęs iš karto susijaudinau ir pasakiau, jog labai noriu to medaus. Susitarėme, nusileidome prie šiltųjų šaltinių, kur atvyko dar keletas paauglių – prasidėjo derybos su vietiniu lyderiu. Pamenu, jog mokėjau nepigiai, bet medus iš kraterio yra unikalus ir tokio nerasi niekur kitur“, – džiaugėsi Leonardas.

Aktorius pasakojo, jog nusipirkęs medaus, visada perpila jį į mažą talpą, užrašo datą bei šalį. Anot Leonardo, medaus yra visose šalyse – nesvarbu, kur benuvažiuotum.

„Turiu medaus ir iš Madagaskaro, kurį radau kaimelyje iš dviejų namų. Nupirkau jo iš vietinės šeimos, o paskui dalinau artimiesiems Lietuvoje. Medaus yra visokio: yra miksuotas, ir iš kažkokio vieno konkretaus produkto: kaštonų, liepžiedžių, pušų. Man pasisekė surasti ir ličių medaus“, – kalbėjo L. Pobedonoscevas.

Kitą medų, kuris papildė jo jau turimą kolekciją, L. Pobedonoscevas sako gavęs iš vieno pažįstamo gido Balyje, Vajano.

„Užsiminiau jam apie savo kolekciją, medaus rinkimą, ir jis man pasakė, jog turi savo šeimos medaus likutį, kuris yra naudojamas kaip vaistas. Medų sunešančios bitės – kaip mažos musytės. Tą paskutinį likutį jis atidavė man“, – pasakojo Leonardas.

Tapęs kelionių šou „Metam Monetą“ dalimi, Leo ir toliau nepraleidžia progos papildyti savo kolekciją kuo ypatingesniu medumi. Pirmąjį stiklainiuką jis jau įsigijo keliaudamas po Hurgadą. „Viename indelyje gali sutilpti visa šalies kultūra, kurią bitutės sunešė į medų“, – pasakojo L. Pobedonoscevas.

Kelionių šou „Metam monetą“ – šį sekmadienį, 19.30 val. per TV3.

Nuo lapkričio 10 iki 15 d. nenustatytas asmuo ar asmenys pateko į 49 metų vyrui priklausančio namo, esančio Druskininkų savivaldybėje, Leipalingio miestelyje, vidų.

Vagis pavogė dešimt stiklainių 0,5 litro talpos medaus, akumuliatorinį lapų pūtiką „McCULLOCH“, plaktuką ir elektrinį kabių kalimo įrankį „Parkside“.

Nuostolis – 169 eurai.

Tačiau bene labiausiai šis ingredientas vertinamas kulinarijos pasaulyje, kuriame tinka ne tik arbatoms ar uogienėms gardinti. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto meistrai pasakoja, kaip sumaniai bei išradingai virtuvėje panaudoti medų ir su juo pagaminti tikrų šedevrų vardo vertus patiekalus.

Galime drąsiai konkuruoti pasaulyje

Lietuvoje medaus galima rasti skirtingų rūšių, pavyzdžiui, miško, pievų, rapsų, gėlių, liepų, grikių. Taip pat jis būna pačių įvairiausių spalvų – gelsvas, rausvas, baltas, raudonas, netgi juodas. Savo ruožtu prekybos tinklo pirkėjai, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, labiausiai šį produktą pamėgę su priedais: citrinomis bei imbierais, šaltalankiais, riešutais, avietėms.

„Tokio medaus 2021-aisiais, lyginant su analogišku laikotarpiu pernai, jau pardavėme daugiau nei dukart didesnį kiekį. Tai tik įrodo, kad lietuviai šį produktą mėgsta ir vertina, taip pat yra linkę juo didžiuotis. Minėtas išvadas galima daryti ir stebint medaus pardavimų sezoniškumą. Vienas intensyviausių jo prekybos mėnesių yra gruodis, kuomet produktas, tikėtina, perkamas ir kaip dovana tiek svetur gyvenantiems artimiesiems, tiek ir užsieniečiams. Todėl medaus vartojimo kultūra Lietuvoje yra unikali ir išskirtinė. Ne veltui gaminį dar prieš gerą dešimtmetį siūlyta panaudoti šalies įvaizdžio formavimui, kadangi jo savo nuosavybėn nėra perėmusi jokia kita pasaulio valstybė“, – pastebi E. Dapkienė.

Tačiau medus, antrina Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė, galėtų tapti ir šalies nacionalinės virtuvės simboliu. Priežasčių tam, anot jos, yra daugybė, kadangi šis gaminys – vienas patraukliausių, skaniausių ir plačiausiai vartojamų maisto, o ypač konditerijos, produktų.

„Medaus panaudojimo kulinarijoje būdų yra galybė. Jis puikiai pagardina skirtingus kepinius, sausainius, pyragus, kremus, saldainius, o pats meduolių pavadinimas tiesiogiai ir kilo iš šio produkto. Tačiau medus nėra tik smagurių džiaugsmas. Iš jo galima gaminti įvairiausius marinatus, padažus, užpilus ir sriubas, šiame produkte netgi karamelizuojama mėsa. Be to, pagalvojus, koks gardus, unikalus ir auksu tviskantis tampa medumi aplietas varškės sūris, kyla noras tokiu patiekalu konkuruoti su brandžiausias sūrių tradicijas puoselėjančiomis pasaulio virtuvėmis“, – pažymi B. Baratinskaitė.

Pexels nuotr.

Arbatai siūlo nenaudoti

Nors kulinarinis medaus potencialas – milžiniškas, „Maximos“ maisto ekspertė sako: juo pasinaudojama yra ne visada. Pasak B. Baratinskaitės, neretai šis produktas, pavyzdžiui, dedamas į arbatą. Tačiau pašnekovė pabrėžia – medų kaitinant, sunaikinamos visos jo gerosios gydomosios ir skoninės savybės.

„Norint to išvengti, medų reiktų apdoroti natūralios temperatūros ir maišyti su imbieru, citrina, spanguolėmis, svarainiais. Tuomet šis produktas taps puikiu imuninės sistemos stiprintoju ir sveikatos šaltiniu. Visgi medus nėra tik sveikos gyvensenos puoselėtojas – jį taip pat galima panaudoti netikėtoms bei netradicinėms kulinarinėms idėjoms. Tada šis produktas gerokai nustebins atradimais virtuvėje“, – pastebi pašnekovė.

Todėl, kviesdama tuo įsitikinti, B. Baratinskaitė dalijasi originalių patiekalų su medumi receptais.

Tikras auksas: kreminė morkų sriuba su kardamonais, imbieru ir medumi

Reikės:

3 didelių morkų,

3 šaukštų alyvuogių aliejaus,

5 šaukštų medaus,

pusės arbatinio šaukštelio malto muskato,

ketvirčio arbatinio šaukštelio cinamono,

poros svogūnų,

tiek pat česnako skiltelių,

1 arbatinio šaukštelio džiovinto imbiero,

poros nedidelių bulvių,

kubelio ekologiško daržovių sultinio,

pusės arbatinio šaukštelio malto kardamono.

Pirmiausia, nuskuskite morkas, supjaustykite jas didesniais kubeliais. Tada daržoves sudėkite į kepimo skardą. Kartu įdėkite medaus, muskato, cinamono, pipirų, viską apšlakstykite aliejumi, kepkite 160 laipsnių temperatūros orkaitėje apie pusvalandį, kol morkos suminkštės. Tuomet puode įkaitinkite aliejų, sudėkite smulkintus svogūnus, česnakus, kepkite, kol suminkštės. Įpilkite vandens, įdėkite sultinio kubelį, užvirkite. Tada sudėkite bulves, virkite, kol daržovės taps minkštos, sudėkite morkas, suberkite imbierą, kardamoną. Pavirkite dar 5 minutes, viską sutrinkite iki tyrės. Skanaus!

„Šią sriubą galima pagardinti šaukštu graikiško jogurto, kurio rūgštumas tobulai papildys saldų ir aromatingą patiekalo skonį. Jį patiekus su skrudintos čiabatos riekelėmis, namų virtuvėje bus ragaujamas geriausių restoranų meniu vertas delikatesas“, – tikina B. Baratinskaitė.

Aristokratiškai: kepta antis su karamelizuotomis kriaušėmis ir medumi

Reikės:

500 g anties krūtinėlės filė,

3 kriaušių,

po žiupsnelį druskos, pipirų, čiobrelių ir raudonėlio,

2 valgomųjų šaukštų medaus,

2 arbatinių šaukštelių grūdėtų garstyčių,

30 g sviesto,

2 valgomųjų šaukštų rudojo cukraus.

Pirmiausia, anties krūtinėlės odelę įpjaukite rombais, įtrinkite čiobreliais, raudonėliais ir druska. Tada sumaišykite garstyčias ir medų, šiame marinate valandą palaikykite antį. Išimkite, kepkite mėsą labai karštai įkaitintoje keptuvėje apie 5 minutes odele žemyn. Tada anties krūtinėlę dėkite į kepimo skardą, kepkite 180 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 12 minučių. Taip anties krūtinėlė iškeps apskrudusi, bet sultinga viduje. Kol antis keps, nulupkite kriaušes, išimkite sėklas, kiekvieną jų padalinkite į dvi dalis. Jas kepkite keptuvėje ištirpdę sviestą, šiek tiek apkepkite po keletą minučių iš abiejų pusių. Tada apiberkite 2 šaukštais cukraus, leiskite jam ištirpti ant kriaušių ir vaisius karamelizuoti. Juos tuomet pabarstykite čiobreliais ir raudonėliu, sudėkite šalia riekelėmis supjaustytos anties krūtinėlės, skanaukite!

„Šį patiekalą galima gaminti dar labiau gurmaniškai. Pavyzdžiui, šalia kriaušių paruošti slyvas, nektarinus arba kitus mėgstamus egzotinius vaisius. Tačiau nesvarbu, koks ingredientas papildys antį – marinuota meduje, ji bus ypač išraiškingo skonio. Tuo metu patiekalo gamyba gali tapti puikia repeticija prieš didžiąsias metų šventes, kurioms nuoširdžiai rekomenduočiau patiekti tokį šedevrą“, – pataria kulinarijos ekspertė.