Centro duomenimis, 2018-aisiais buvo paskiepyta 2,3 proc., o 2021 m. – 76,1 proc. vaikų.

Pagal apskritis, 2021 metais didžiausias pilnai paskiepytų vaikų, t. y. gavusių tris meningokokinės vakcinos dozes, skaičius buvo pasiektas Alytaus (83,2 proc.), Utenos (80,4 proc.) ir Vilniaus (80 proc.), mažiausias – Klaipėdos (68,4 proc.) apskrityse.

Nemokamai nuo B tipo meningokokinės infekcijos pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai Lietuvoje pradėti skiepyti 2018 metų rugsėjo 1-ąją. Skiepijama pagal trijų dozių schemą: pirmoji dozė įskiepijama 3 mėnesių amžiaus kūdikiams, antroji – 5 mėnesių, trečioji – 12–15 mėnesių amžiaus vaikams.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijų nešiotoju. Šios infekcijos sukėlėjai yra plačiai paplitę visuomenėje, t. y. 5–10 proc. asmenų gali nešioti meningokokus be jokių klinikinių požymių.

Meningokokinės infekcijos pradžioje nebūna jokių specifinių požymių, ji prasideda staiga ir primena įprastą peršalimo ligą. Efektyviausia apsisaugojimo nuo meningokokinės infekcijos priemonė – skiepai.

Preliminariais ULAC duomenimis, 2020 m. pirma meningokokinės vakcinos doze paskiepyta 74,4 proc. kūdikių, antra vakcinos doze – 56,7 proc., trečia vakcinos doze – 75,2 proc.

Meningokokinė infekcija pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Paaugliai ir jauni suaugusieji yra antroji amžiaus grupė pagal riziką susirgti meningokokine infekcija. Iki 20 proc. visų atvejų, pasveikusių po meningokokinės infekcijos, pasireiškia liekamieji reiškiniai: inkstų nepakankamumas, smegenų pažeidimas, galūnių amputacija, klausos pažeidimas ir kt.

Ši infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų – vidutiniškai 3-4 d. Infekcija klastinga tuo, kad pradžioje nebūna jokių specifinių požymių, ji prasideda staiga ir primena peršalimo ligas ar gripą – karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtempimas, sąnarių/raumenų skausmas, vaikams dar yra būdingas nuolatinis verkimas, atsisakymas valgyti/gerti, hemoraginis bėrimas. Hemoraginio pobūdžio bėrimas dažniausiai atsiranda per pirmąją parą ar pirmosiomis valandomis ir plinta nuo šlaunų, sėdmenų, blauzdų iki liemens, pažastų, veido.

Hemoraginį odos  bėrimą nuo kitų bėrimų padeda atskirti „stiklinės“ testas: prispauskite stiklinę ties bėrimu,  jei tai nėra hemoraginis bėrimas – jis išnyks, jei tai yra hemoraginis bėrimas, jis net ir paspaudus neišnyksta.

Ši infekcija progresuoja labai greitai ir mirtimi gali baigtis per 24 valandas, todėl, jei abejojate bėrimų kilme, nedelsiant kreipkitės į medikus.

Kaip praneša ULAC, efektyviausias būdas apsisaugoti nuo meningokinės infekcijos – skiepai. Nuo  B tipo meningokokinės infekcijos pradėta skiepyti 2018 m. rugsėjo 1 d. pagal schemą: pirmoji dozė B tipo meningokokinės infekcijos vakcinos (MenB) skiepijama 3 mėn. amžiaus kūdikiams, antroji – 5 mėn., trečioji – 12-15 mėn. amžiaus vaikams.

Skiepytis nuo kitų meningokokinės infekcijos serologinių tipų rekomenduojama visiems vykstantiesiems į šalis, kuriose registruojama meningokokinės infekcijos protrūkių.

Tėvams ar globėjams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikia kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Tai BNS patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

„Taip, atvejis rugpjūčio 30 dieną patvirtintas. Visi sąlytį turėję asmenys įspėti – visa darželio grupė, kiek žinau, visi darbuotojai, kurie turėjo sąlytį su juo, išsiųsti pas šeimos gydytoją imunoprofilaitkai. Atlikti visi veiksmai, kurie privalomi tokiais atvejais, dezinfekuotos patalpos“, – teigė R. Lingienė.

Apie darbuotojo būklę NVSC duomenų neturi.

Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).

Kaip praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai, infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos).

Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir kita.

Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja –  išryškėja odos bėrimas.

Skiriamos šios  klinikinės formos: lokalizuotos – lengvos (meningokokų nešiojimas, ūminis nosiaryklės uždegimas); generalizuotos – sunkios (meningokokcemija, meningitas, meningoencefalitas); retos formos (perikarditas, endokarditas, artritas, poliartritas, pneumonija ir kita).

Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.

Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu.

Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama:

reguliariai plauti rankas;

laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);

reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;

svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.

Jo duomenimis, tai – penkiais atvejais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tarp šiemet susirgusiųjų – penki vaikai ir trys suaugusieji, mirties atvejai kol kas nebuvo registruoti.

Lietuvoje pernai užregistruoti 37 meningokokinės infekcijos atvejai, tarp jų registruotos penkios mirtys – mirė du vaikai iki penkerių metų amžiaus ir trys suaugusieji.

ULAC primena, kad efektyviausias būdas išvengti meningokokinės infekcijos yra skiepai.

Jų apimtys, centro teigimu, per metus išaugo daugiau nei dvigubai – 2018 metais į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukus skiepus nuo B tipo meningokokinės infekcijos, skiepijimų apimtys padidėjo nuo 37,3 proc. užpernai iki 74,2 proc. pernai.

Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju, ji progresuoja labai greitai ir mirtimi gali baigtis per 24 valandas.

ULAC teigia, kad meningokokinė infekcija klastinga tuo, kad ligos pradžioje nebūna jokių specifinių požymių, ji prasideda staiga ir primena peršalimo ligas ar gripą.

Dažniausiai meningokokinė infekcija pasireiškia karščiavimu, vėmimu, mieguistumu, vangumu, sąmonės aptemimu, kaklo raumenų įtempimu, sąnarių/raumenų skausmais, vaikams dar yra būdingas nuolatinis verkimas, atsisakymas valgyti/gerti, hemoraginis bėrimas, kuris dažniausiai atsiranda per pirmąją parą ar pirmosiomis susirgimo valandomis.

Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki penkerių metų amžiaus.

Paaugliai ir jauni suaugę yra antroji amžiaus grupė pagal riziką susirgti meningokokine infekcija. Maždaug penktadaliui visų pasveikusių po meningokokinės infekcijos, pasireiškia liekamieji reiškiniai – inkstų nepakankamumas, smegenų pažeidimas, galūnių amputacija, klausos pažeidimas ir kiti.

Pirmąja vakcinos doze nuo meningokokinės infekcijos skiepijami trijų mėnesių amžiaus kūdikiai, antrąja – penkių mėnesių, trečioji skiepijama 12-15 mėnesių sulaukusiems vaikams.

Tėvams ar globėjams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikia kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje esate registruoti.

Karantino laikotarpiu planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

Kaip pranešė ligoninė, infekcija diagnozuota penkerių berniukui ir trejų mergaitei, jie ligoninėje atsidūrė trečiadienį vakare ir ketvirtadienio naktį.

„Abiems pacientams pavojaus gyvybei nėra, būklė stabili, jie gydomi intensyvios terapijos skyriuje“, – pranešime cituojamas Kauno klinikinė ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius.

Abu pacientai į ligoninę atgabenti sąmoningi, bet karščiuojantys – jie turėjo apie 38,2 ir 39 laipsnius temperatūros.

Pacientai nėra susiję tarpusavyje. Į medikus tėvai kreipėsi iškart, kai tik pastebėjo, kad karščiuojančius vaikus pradėjo berti.

Meningokokinė infekcija – ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos yra žaibinis kraujo užkrėtimas ar pūlingas galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas.

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus.

Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki penkerių metų amžiaus.

Ligos plitimo stabdymas

Artimą sąlytį su ligoniu turėjusiems asmenims (šeimos nariams; kolektyve, artimą sąlytį turėjusiems tos pačios grupės vaikams ir darbuotojams) skiriamas profilaktinis gydymas antibiotikais (dažniausiai užtenka vienkartinės dozės), kurį rekomenduojama pradėti kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip per 7 paras po buvusio kontakto. Visi kolektyvo nariai savo sveikatą turi stebėti 10 dienų.

Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stipriam galvos skausmui, sprando įsitempimui, vėmimui, hemoraginiam odos bėrimui) būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir nurodyti buvusį sąlytį su meningokokine infekcija.

Aplinkos nukenksminimui specifinių rekomendacijų nėra, būtinas drėgnas patalpų valymas ir vėdinimas. Galima taikyti kitas epidemiologinėms reikmėms darželyje numatytas dezinfekcijos priemones. Tačiau sukėlėjas aplinkoje greitai žūsta.

Lietuvoje dažniausias B meningokokinės infekcijos tipas nustatomas apie 80 proc. išskirtų sukėlėjų. Vaikai skiepijami nuo B tipo meningokokinės infekcijos pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Taip pat Lietuvoje yra galimybė pasiskiepyti ir nuo retesnių sukėlėjo tipų (A, C, Y, W–135), keturvalente vakcina.

Vilniaus dailės akademijos dėstytojas rugsėjo mėnesį prasidėjusiai šviečiamajai iniciatyvai „Čia tik lėlė“, skatinančiai sužinoti daugiau apie pavojingą meningokoką B, sukūrė lėlę – iniciatyvos simbolį.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas penktam pasveikusiam po meningokokinės B tipo infekcijos pasireiškia liekamieji reiškiniai: traukuliai, klausos praradimas, randai, galūnių amputacijos, psichologiniai, bendravimo sutrikimai. Vienintelė efektyvi meningokokinės B tipo infekcijos apsaugos priemonė – skiepai.

Tris mėnesius lėlę kūręs menininkas prisipažįsta, kad buvo sunku tiek iš profesinės, tiek iš žmogiškosios pusės.

„Nuo pat pradžių buvome nusprendę, kad lėlė bus lipdoma ne pagal konkrečią sirgusio vaiko nuotrauką. Tai daugelio ligą patyrusių mažųjų veidas. Todėl buvo atlikta kruopšti ligos analizė, atrinkta daugiau nei pusšimtis vaikų nuotraukų ir pagal jas pradėta lipdyti“, – pasakoja A. Kensminas.

Skulptorius prisimena, kad pirmosios nuotraukos buvo labai paveikios emociškai. „Iki šiol nebuvau matęs ir susidūręs su meningokoko B ligos išliekamaisiais padariniais. Pirmosiose nuotraukose, kurias radau internete, vaikai buvo su daugybiniais randais. Kitose nuotraukos vaizdas buvo dar sunkesnis. Kiekvienas iš mūsų turi pamatyti, kokie yra meningokoko B liekamieji reiškiniai, o tada priimti sprendimą, kaip apsaugoti savo atžalas“, – pažymi A. Kensminas.

D. Butėnaitės nuotr.

Jo teigimu, dvejų ar penkerių metų vaikas negali priimti sprendimo, todėl už jį turi nuspręsti tėvai. „Suaugusieji gali eksperimentuoti, kaip tik nori, bet vaikus turime saugoti ir rūpintis, kad jie gautų visą pažangiausią apsaugą“, – sako skulptorius.

Nebenorėčiau matyti mirštančių kūdikių ar vaikų, arba girdėti apie amputacijos atvejus, kai to galima išvengti.

Sudėtingas lėlės kūrybos procesas truko daugiau nei kelis šimtus valandų. Visuose gamybos etapuose, nuo pat eskizų piešimo, skulptorius nenaudojo jokios kompiuterinės programos, visus darbus atliko rankomis, preciziškai gludindamas kiekvieną detalę.

Prie šviečiamosios inciatyvos prisijungusio A. Kensmino teigimu, įvairios meno formos leidžia kalbėti apie tai, kas nepatogu, sunku, pavyzdžiui, apie mirtinas ir pavojingas ligas.

„Meno kūriniai paskatina žmones susimąstyti apie savo ir vaikų gyvenimą, apsvarstyti priimamus sprendimus ir poelgius. Manau, kad iniciatyva, skatinanti sužinoti daugiau apie meningokoką B, yra prasminga“, – sako skulptorius.

Beveik du trečdaliai (62 proc.) tėvų teigia žiną nepakankamai, kad susidarytų objektyvią nuomonę apie meningokoką B ir jo keliamą grėsmę. Taip rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, kurioje dalyvavo 510 tėvų, auginančių iki 10 m. amžiaus vaikus.

Profesoriaus dr. Rimanto Kėvalo, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo, teigimu, tėvai neturėtų būti abejingi ir privalo pasidomėti daugiau apie meningokoką B. „Nebenorėčiau matyti mirštančių kūdikių ar vaikų, arba girdėti apie amputacijos atvejus, kai to galima išvengti“, – sako R. Kėvalas.

Medikų teigimu, didžiausia rizika susirgti yra kūdikiams ir vaikams iki 5 metų amžiaus. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusiais metais žaibinė meningokoko B formos infekcija Lietuvoje pasiglemžė 4, o užpernai – 5 vaikų iki 5 metų amžiaus gyvybes. Šiemet sausio-rugpjūčio mėnesiais nuo pavojingos infekcijos mirė 2 vaikai.

Nors kasmet daugiau nei pusė visų atvejų registruojama iki 5 metų amžiaus grupėje, meningokokine infekcija rizikuoja užsikrėsti ir paaugliai bei jauni suaugę ar vyresnio amžiaus asmenys. Šiemet iki liepos mėnesio Lietuvoje registruoti 5 atvejai 15-29 m. amžiaus grupėje ir 8 atvejai vyresnėje nei 30 m. amžiaus grupėje.

Meningokokinė B tipo infekcija progresuoja labai sparčiai. Karščiavimu prasidėjusi liga per 24 valandas gali pasibaigti mirtimi. Kiekviena nepasiskiepijusi šeima yra rizikos zonoje. 2017 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje užregistruojama daugiausiai užsikrėtusiųjų klastinga meningokokine B tipo infekcija tarp visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvoje kasmet suserga apie 80 žmonių, o kas 10-as iš jų miršta.

„Visą gyvenimą liksime dėkingi  Kauno klinikų gydytojams už tai, kad turime savo sūnelį šalia“, – gerų žodžių medikams negaili dvimečio Luko mama Silvija.

Moteris pasakoja, kad pirmuosius meningokoko požymius pastebėjo ryte. „Pasirodė keista, kad sūnus nesikelia net ir žadinamas. Palietus jį pajaučiau, kad jis labai karštas – temperatūra buvo virš 40 laipsnių, o ant kūnelio pastebėjau keletą kraujosruvų, – pasakoja Silvija.  – Marijampolės medikai iš karto mus nukreipė į Kauno klinikas ir čia prasidėjo mūsų ilgas ir sudėtingas sveikimo procesas.“

Praėjus pusei metų Silvija puikiai atsimena, kad Lukas Vaikų intensyviosios terapijos skyrių pasiekė ypatingai sunkios būklės. Vaikui buvo įtartas sepsis, sepsinis šokas, daugelio organų nepakankamumas. „Sūnaus būklė blogėjo akyse, gydytojai iš pradžių irgi nieko nežadėjo. Tačiau visą laiką jautėme begalinį palaikymą. Jie darė viską, ką galėjo ir dar daugiau. Jeigu ne Kauno klinikų medikų patirtis ir atsidavimas, nežinau, kaip viskas būtų pasibaigę“, – pasakoja berniuko mama.

Sūnaus būklė blogėjo akyse, gydytojai iš pradžių irgi nieko nežadėjo.

Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas doc. Vaidotas Gurskis puikiai prisimena šį pacientą, kuriam pirmajam ir kol kas vieninteliam Lietuvoje pritaikė naują gydymo metodą nuo žaibinės meningokoko formos.

„Matydami grėsmingą vaiko būklę, pritaikėme pakaitinę kraujo plazmos terapiją kartu su klinikinės toksikologijos gydytojais. Šio metodo esmė – skystosios kraujo dalies (plazmos) pakeitimas donorine kraujo plazma. Tai atliekant iš kraujo pašalinamos medžiagos, sukeliančios ir palaikančios uždegimą bei papildoma kraujo krešumo sistemą stabilizuojančiais komponentais, kurių dažniausiai šiems pacientams trūksta. Dėl šio trūkumo formuojasi kraujo krešuliai smulkiosiose kraujagyslėse, sutrikdoma normali kraujo tėkmė vidaus organuose, rankose ir kojose. Kartu su vaikų nefrologais buvo tęsiama įprasta tokias atvejais procedūra – veninė kraujo filtracija, šalinant skysčių perteklių ir uždegimą organizme palaikančias medžiagas sepsio metu. Luką prižiūrėjo daugiadalykė gydytojų komanda, kurioje kiekvieno mediko patirtis ir žinios buvo neįkainojamos, gelbstint vaiko gyvybę“, – sakė medikas.

Kauno klinikų nuotr.

Kaip rašoma Kauno klinikų pranešime, Lukui teko amputuoti dalį rankų pirštų, taip pat visiškai amputuoti kojų pirštai, tačiau daugiadalykės komandos dėka buvo išsaugota dešinė berniuko pėda. „Dabar sūnus jaučiasi puikiai, jau prisitaikė prie savo kiek kitokių rankų, jomis pats viską suima. Taip pat po truputį pradėjome vaikščioti – tikiu, jog viską įveiksime kartu“, – pasiekimais džiaugiasi mama Silvija.

Dabar sūnus jaučiasi puikiai, jau prisitaikė prie savo kiek kitokių rankų, jomis pats viską suima. Taip pat po truputį pradėjome vaikščioti – tikiu, jog viską įveiksime kartu.

Gydytojas pabrėžia, kad vienintelis pradinis žaibinės meningokoko ligos simptomas yra karščiavimas, o per 6-12 val. nuo ligos pradžios atsiradę ir sparčiai plintantys bėrimai odoje rodo spartų ligos progresavimą: „Žaibine meningokokemijos forma susirgusiųjų išgyvena tik 5-10 proc. su organų pakenkimu arba netekę dalies galūnių. Tačiau ligos galima išvengti skiepijant vaikus nuo šios vienos grėsmingiausių ligų.“

70-80 proc. žaibine meningokoko forma sergančiųjų yra vaikai, dažniausiai ja suserga kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus. Lietuvoje į profilaktinį vaikų skiepijimo kalendorių vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos pridėta 2018 metais ir ja valstybės lėšomis skiepijami vaikai, sulaukę 2 mėnesių amžiaus.

Šiandien minima Pasaulinė sepsio diena. Kiekvienais metais pasaulyje nuo sepsio miršta daugiau kaip 6 milijonai kūdikių ir mažų vaikų iki 5 metų amžiaus.

Pats pavojingiausias metas

„Naujausi tyrimai parodė, kad tik penktadalis tėvų skiepija savo vaikus. Jeigu norime pasiekti vakcinacijos efektyvumą, turi būti skiepijama ne mažiau nei 95 procentai“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.

Pasak konferencijos organizatorių, penktadalį vaikų tėvai paskiepijo savo lėšomis.

Teigiama, kad per metus šalyje gimsta apie 30 tūkst. kūdikių. Metų pradžioje išnaudota 9800 vakcinos dozių, kuriomis paskiepyta 8300 kūdikių. Iš viso už 2,6 mln. eurų nupirkta 45 tūkst. vakcinos dozių.

Gydytojo teigimu, įtakos mažiems skiepijimosi mastams turi ir prieš skiepus nukreiptas judėjimas, ir tai, kad tėvams trūksta informacijos apie šią ligą.

„62 proc. tėvų trūksta informuotumo apie šią ligą ir jos pasekmes. Apie šią ligą reikia kalbėti ne tik tada, kai žiniasklaidoje pasirodo pranešimai apie mirties atvejus“, – teigė R. Kėvalas.

„Ypatingai dabar reikia kalbėti, kai ruduo, žiema – peršalimo metas. Tai pas pavojingiausias metas“, – pridūrė jis.

Didelis sergamumas

62 proc. tėvų trūksta informuotumo apie šią ligą ir jos pasekmes. Apie šią ligą reikia kalbėti ne tik tada, kai žiniasklaidoje pasirodo pranešimai apie mirties atvejus.

2017 metų Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse – 2,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Kitose Europos šalyse sergamumas šia infekcija buvo beveik arba daugiau nei dvigubai mažesnis.

Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėjos Aurelijos Žvirblienės, sunku paaiškinti, kodėl sergamumas meningokoku Lietuvoje yra toks didelis, palyginti su kitomis šalimis.

„Daugelyje kitų šalių sergamumas yra tiesiog mažesnis, bet mes neturime atsakymo kodėl. Galbūt yra kokie nors pavojingi meningokoko B kamienai, paplitę Lietuvoje, galbūt mūsų imuninė sistema genetiškai ypatinga“, – svarstė A. Žvirblienė.

Pasak jos, šalys, kurios turi tokią riziką, turėtų pasirūpinti savo apsauga.

Anksčiau šiemet nuo meningokoko skiepytis skatino ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Anot ministro, Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra gana didelis, liga – išties sunki, nusinešanti gyvybes, o vaikai turi didžiausią riziką ja susirgti.

Naujausiais Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, nuo pernai liepos, kai vakcina tapo kompensuojama, jau paskiepyta kiek daugiau nei 26 tūkst. vaikų. Tam sunaudota virš 37 tūkst. vakcinos dozių.

VLK teigia nuo vakcinos kompensavimo pradžios sudariusi sutarčių dėl 90 tūkst. vakcinos dozių įsigijimo. Didžioji dalis jų jau pristatytos į Lietuvą, apie 35 tūkst. dozių bus atgabentos dalimis pagal poreikį.

Vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos yra nemokama. Kūdikiai ir vaikai skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmąją gauna trijų mėnesių kūdikiai, antrąja – penkių mėnesių, trečiąja – 12 – 15 mėnesių vaikai.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota 40 meningokokinės infekcijos atvejų, iš jų – penkios mirtys. Mirė keturi vaikai iki penkerių metų ir vienas suaugęs asmuo.

Šiemet registruoti trys mirties nuo šios ligos atvejai.

Ligą išgyvenusį vaiką vaizduoja lėlė

„Čia tik lėlė. Įsivaizduokite, jei infekcija paliestų vaiką“. Tokiais žodžiais tėvus suklusti verčia rugsėjį prasidedanti šviečiamoji iniciatyva, kviečianti kuo daugiau sužinoti apie klastingą ligą meningokoką B. Ant kėdės sėdinti lėlė atrodo lyg kelerių metų vaikas, tačiau su skaudžiais liekamaisias ligos reiškiniais. Tokiais, kokius visą gyvenimą jaučia mirtiną infekciją išgyvenę vaikai.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Lėlė pasirinkta iniciatyvos simboliu neatsitiktinai. Taip siekiama sušvelninti jautrias vaikų istorijas ir nerodyti realių meningokokinės B tipo infekcijos liekamųjų reiškinių.

„Rodyti vaikus yra labai jautru. Prieš keletą metų vaikas išgyveno po meningokoko B, tačiau neteko visų keturių galūnių. Labai skaudi istorija. Į lėlę su amputuotomis galūnėmis žvelgti taip pat sunku, tačiau kartu atsiranda ir šiek tiek distancijos. Lėlė mus priverčia stabtelti, ji veikia kaip nejaukus priminimas, jog taip gali nutikti realiame gyvenime“, – dr. Rimantas Kėvalas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas penktam pasveikusiam po meningokokinės B tipo infekcijos pasireiškia liekamieji reiškiniai: traukuliai, klausos praradimas, randai, galūnių amputacijos, psichologiniai, bendravimo sutrikimai.

Menininkas tikisi, kad tėvai susimąstys

Rugsėjį prasidedančios šviečiamosios iniciatyvos simbolį – lėlę – tris mėnesius kūrė skulptorius Algimantas Kensminas. Jis tikisi, kad vizualiu pokalbiu pavyks pasiekti žmones, paskatinti tėvus domėtis liga ir galimybėmis apsaugoti savo atžalas. „Jeigu pamatę šią lėlę tėvai susimąstys, vadinasi, mano tikslas bus pasiektas. Tai savotiškas testas tėvų sąmoningumui“, – sako kūrėjas.

Skulptoriaus manymu, įvairios meno formos leidžia kalbėti apie tai, kas sunku, pavyzdžiui, apie mirtinas ir pavojingas ligas, verčia žmones susimąstyti apie savo ir vaikų gyvenimą, apsvarstyti savo sprendimus ir poelgius: „Manau, kad tai prasminga.“

Žinią skleidžia žinomos mamos

Prie šviečiamosios iniciatyvos prisijungusi kūrybininkė ir dviejų dukrų mama Julija Žižė apie meningokoko B tipo infekciją sužinojo perskaičiusi spaudoje, taip pat apie grėsmingą ligą papasakojo šeimos gydytoja.

Julija Žižė / Fotobanko nuotr.

„Po vaikų ligų gydytojos rekomendacijos ir konsultacijų nusprendėme skiepyti vyresniąją dukrą. Nemanau, kad šių dienų pasaulyje turėtume vadovautis nuojautomis ir abejonėmis dėl skiepų kokybės. Tik dėl šiuolaikinės medicinos pasaulis išgijo nuo tymų, maro ir visų kitų negailestingų epidemijų. Savo vaikams noriu padovanoti saugią ir kiek įmanoma sveiką vaikystę“, – sako J. Žižė, artimiausiu metu planuojanti skiepyti ir jaunesniąją dukrą.

TV3 laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva apie meningokoko ligą pirmiausia perskaitė žiniasklaidoje, kai buvo pranešta apie mirties atvejus.

„Kadangi jau turėjau dukrą, sureagavau jautriai ir ėmėm su vyru domėtis išsamiau. Ieškoti informacijos internete, kalbėtis su šeimos gydytoja. Sužinojom, kad yra vakcina būtent nuo meningokoko B, kuris dažnas Lietuvoje. Paskiepijus vaiką, ryškių šalutinių reiškinių nebuvo. Bet apie jų galimybę buvom įspėti ir šeimos gydytojos, ir skiepą atlikusios specialistės. Antrą dukrytę taip pat skiepijom“, – pasakoja R. Šakalytė-Jakovleva.

Medikų teigimu, abejojantiems tėvams vertėtų prisiminti, kad skiepas nuo meningokokinės B tipo infekcijos – gyvybę gelbstintis skiepas, kuris gali apsaugoti nuo bereikalingų mirčių.

„Meningokokas nėra paprasta liga, kaip koks peršalimas. Tai pavojinga liga, kuri nepraeina be komplikacijų, išgyvenusiems gali išsivystyti fizinė ar protinė negalia visam gyvenimui. Vienintelė patikrinta ir patikima meningokoko prevencijos priemonė – skiepai“, – pažymi šeimos gydytoja Elena Šopytė.

Skatina ieškoti informacijos apie ligą

Medikai pastebi, kad nepasitikėjimą ir baimę stiprina klaidinantys straipsniai, antivakcininio judėjimo šalininkai.

„Dažnai į antivakcininį judėjimą nuklysta tėvai, kurių vaikai turi genetinių, įgimtų ar autoimuninių ligų. Dauguma ligų žmogui pasireiškia kūdikystėje ir dažnai tėvai jas susieja su skiepais, kurie atliekami būtent iki 2 m. amžiaus. Vaiko sveikatos sutrikimams įtakos gali turėti ir aplinka ar genetika. Kai ligos priežastis nėra aiški, tėvai ieško bet kokio pateisinimo“, – sako E. Šopytė.

Informacijos ir žinių apie ligą trūkumas klaidina visuomenę, todėl kyla abejonių dėl skiepų būtinybės, mažėja pasiskiepijusiųjų skaičius. Tokia padėtis kelia nerimą specialistams, nes Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal sergamumą B tipo meningokokine infekcija, o skiepas nuo šios klastingos, dažnai žaibinės formos, infekcijos yra vienintelė reikšminga apsauga. Lietuvoje kasmet suserga apie 80 žmonių, o kas 10 iš jų miršta.

Medikų teigimu, gyvybes pavyktų išsaugoti, jeigu daugiau žmonių išvystų ir žinotų ligos padarinius. Deja, bet nemaža visuomenės dalis yra tik šiek tiek girdėjusi apie meningokoką B, nežino, kokios gali būti skaudžios komplikacijos, turinčios įtakos visam likusiam gyvenimui. Ligą išgyvenusiems asmenims gali būti amputuotos galūnės, ant kūno išlikti daugybiniai randai, galimas dalinis ar visiškas klausos praradimas, traukuliai.    

Siekiant žmones paskatinti susipažinti su liga, rugpjūčio mėnesį Lietuvoje startuoja nauja iniciatyva. Jos metu kviečiama kuo daugiau sužinoti apie meningokoką B, į kompiuterio ar telefono paieškos langelį įrašius žodį „meningitis B“ ir pasirinkus „vaizdus“ pamatyti šios infekcijos padarinius.

Taip pat skatinama ieškoti patikimų šaltinių internete ir taip susidaryti savo nuomonę apie grėsmingą ligą, jos pasekmes visam gyvenimui bei veiksmingas mokslo naujovėmis paremtas apsaugos priemones. Medikai atkreipia dėmesį, kad susipažinus su vaizdine ir tekstine informacija apie ligą internete, dėl skiepijimo būtina konsultuotis su šeimos gydytojais.

Gydytoja ramina – skiepai negali pakenkti

Įvairių šalių stebėsenos duomenimis, didžiausia rizika susirgti yra kūdikiams ir vaikams iki 5 metų amžiaus. Praėjusiais metais žaibinė meningokoko B formos infekcija Lietuvoje pasiglemžė 4, o užpernai – 5 mažųjų gyvybes. Šiemet sausio-birželio mėnesiais nuo pavojingos, per parą laiko išplintančios infekcijos mirė 2 vaikai.

Medikai ramina tėvus, kurie baiminasi, kad vakcina gali pakenkti. „Nei vienas vaistas neužtikrina visiškos apsaugos, todėl gali nutikti taip, kad vakcina nesuveiks ir nesuformuos būtino imuniteto. Tačiau tikėtina, kad skiepytas vaikas sirgs lengviau. O visa kita – tik nestiprūs šalutiniai poveikiai: injekcijos vietos paraudimas, patinimas. Taip pat pasitaiko atvejų, kad vaikams ar kūdikiams po skiepo pakyla temperatūra, bet tai laikina 1-2 parų būklė, rodanti, kad imuninė sistema mokosi kovoti su šia klastinga bakterija. Tai visiški menkniekiai palyginti su pavojingos ligos padariniais“, – sako šeimos gydytoja.

Geriausias poveikio įrodymas – išnykusios ligos

Medikai pataria dėl skiepų pasikonsultuoti su medicinos profesionalais – šeimos ar vaikų ligų gydytojais. „Artimųjų, draugų ar pažįstamų nuomonė yra svarbi, tačiau jie nėra specialistai ir negali patikimai patarti, o kartais netgi atkalbėti nuo skiepijimo“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.

E. Šopytė teigia, kad geriausias skiepų poveikio įrodymas – išnykusios ligos, kuriomis vaikystėje sirgo seneliai.

„Dažnai girdisi nuomonių, kam skiepyti, jeigu niekas neserga tomis ligomis. Tačiau pavojingų ligų, pavyzdžiui, difterijos, nėra daugiau nei 30 metų todėl, kad tam tikru laikotarpiu visi sutartinai skiepijosi. Jeigu paskiepysime 95 proc. populiacijos nuo meningokoko B infekcijos, tikėtina, kad kitos kartos gydytojams nebeteks su ja susitikti“, – sako šeimos gydytoja.

Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad skiepai – medicinos išradimas, kuris per visą istoriją išgelbėjo daugiausia gyvybių. Ne antibiotikai ar chemoterapija, o skiepai. „Skiepykite ne dėl savęs, o dėl savo atžalos“, – tikina gydytoja.

Tėvų apklausą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų vasario–kovo mėnesiais. Siekiant sužinoti visuomenės požiūrį į vaikų skiepijimą nuo meningokokinės B tipo infekcijos, visoje šalyje buvo apklausti 506 tėvai, auginantys vaikus iki 10 metų amžiaus.

Padidėjęs vaikų saugumas padės išvengti sunkių šios ligos formų ir komplikacijų. Kuo daugiau paskiepytų vaikų, tuo saugesnė aplinka dar nepaskiepytiems vaikams.

Labiausiai vakcinos populiarumas išaugo Kaišiadorių, Kauno ir Raseinių rajonuose

2018 m. I pusmetį daugiausiai vaikų paskiepyta nuo B tipo meningokokinės infekcijos Kauno mieste ir Kėdainių rajone. Tačiau įvedus vakciną į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2018 m. liepos 1 d. kūdikius pradėta skiepyti nemokamai (Valstybės biudžeto lėšomis). Per 2019 m. I pusmetį Kaišiadorių r. – net 15,2 karto, Kauno r. – 7,4 karto, Raseinių r. – 5,6 karto, paskiepyta daugiau vaikų nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Sergamumas B tipo meningokokine infekcija mažėja

Nuo 2015 m. Kauno apskrityje registruotas B tipo meningokokinės infekcijos atvejų sumažėjimas: 2015 m. – 17 atvejų, 2018 m. – net 3,4 karto mažiau (5 atvejai). 2019 m. I pusmetį registruoti 5 susirgimai, iš kurių 60,0 proc. – suaugusiems asmenims. Visi sirgę asmenys nebuvo skiepyti nuo B tipo meningokokinės infekcijos.