Metalo menas ir juvelyrika

Kokia yra šiuolaikinė juvelyrika Lietuvoje? Dažnas į šį klausimą negalėtų atsakyti arba bandytų aiškintis per subjektyvią poziciją šiandienos vartotojiškos patirties kontekste. Kad ir kokia kryptimi plėtotųsi mintys, vienais ar kitais aspektais būtų apie tai, ką šioje parodoje pristatys jaunieji menininkai, išvys žiūrovai ir kas atsidurs tarp jų – diskusijų centre.

Vienintelės universitetinės Metalo meno ir juvelyrikos studijos Lietuvoje yra Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. Ši studijų programa rengia juvelyrikos, metalo menininkus, dizainerius, kalvius. Studijos vykdomos nuosekliai: pirmuose kursuose supažindinama su specializacijomis, suteikiami teorijos, kompozicijos, vizualiosios raiškos medijų, metalo technologijų pagrindai, išugdomi pagrindiniai projektavimo, darbo įgūdžiai. Vėliau užduotys tampa sudėtingesnės, nuo pavienių funkcionalių ir konceptualių objektų sukūrimo pereinama prie gebėjimo tyrinėti užduoties problematiką, kurti kūrinius, autorines kolekcijas, meninius objektus, instaliacijas. Visame studijų procese gerbiamas individualus kiekvienos asmenybės kūrybos potencialas. Be to, studijų programa rengia nacionalines ir tarptautines kūrybines dirbtuves ir parodas Lietuvoje bei svetur. Studentai, absolventai ir dėstytojai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, yra pelnę apdovanojimų ir pripažinimą.

Jonė Bubinaitė. Bakalauro baigiamasis darbas „Laukimas“. 2022 m. (darbo vadovė doc. N. Poškutė-Jukumienė).

Parodoje pristatomi studijų procese vykusių tyrimų (meninių, technologinių, socialinių, tarpdisciplininių) kūrybiniai rezultatai. Rezultatas – tai lyg baltas popieriaus lapas, kuriame nieko rašyti nebereikia, reikia tik įžiūrėti ir gebėti perskaityti. Atkreipiamas dėmesys į beveik neribotas kūrybos galimybes. Juvelyrika pristatoma kaip meno objektas, taip pat išryškinama ir praktinė-taikomoji jos paskirtis. Šiuolaikinė juvelyrika ne tik puošia, ji pajėgi suteikti žmogaus kūnui vienokių ar kitokių prasmių, plėsti asmeninių suvokimų ir interpretacijų lauką. Jei ant baltu sniegu pakloto paviršiaus norisi palikti pėdsaką, tai tas akcentas ir yra juvelyrika. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad juvelyrika šiuolaikinio meno kontekstuose vis dar nepelnytai atsiduria podukros vaidmenyje ir jai nesuteikiama pakankamai reikšmės. Džiugina, kad situacija po truputį keičiasi. Paroda kvies praplėsti matymo ir suvokimo apie šią meno sritį teritoriją, išbandyti ir pasimatuoti jaunųjų menininkų autorinius sprendimus, galiausiai – išdrįsti juvelyriką suvokti kitaip.

Parodos kuratorė – programos vadovė Neringa Poškutė-Jukumienė.

Rugilė Titaitytė. Juvelyrinis objektas iš kolekcijos „Šuka“, V semestro kursinis darbas. 2022 m. (dėstytoja doc. N. Poškutė-Jukumienė).

XII Lietuvos medalių trienalė

Tęstinis projektas, anksčiau vadintas „Respublikine medalių trienale“, atsinaujino. Jam pradedamas taikyti ir tematiškumas. Atsižvelgiant į aktualijas, 2023 m. svarbiausias akcentas yra Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejus. Menininkai specialiai šiai progai sukūrė medalius – taip prisidėdami prie nepaprastos šventės, įamžino šią sukaktį metalo meno kūriniuose.

Medalio menas – nevienadienė, ilgaamžė, šimtametes tradicijas turinti meno rūšis, kurios ypatybė yra gaivinti istorinę atmintį, įamžinti reikšmingus valstybei, tautai, pilietiškumui įvykius, aktualizuoti tai, kas yra prasminga kultūrai ir visuomenei.

Medalio meno ištakos Lietuvoje siekia XVI a., o jo suklestėjimas vyko XX a. 8-ajame dešimtmetyje, būtent pradėjus rengti Respublikinę (1984 m.) ir kiek vėliau (1986 m.) Baltijos medalių trienales. Kasmetė medalių kūrimo kalvė yra Telšių kūrybinės stovyklos.

Šiuolaikybėje medalio meno ribos yra išplitusios, jos kartais įgauna ir mažosios plastikos formas ar atitolsta nuo pirminės medalio paskirties, t. y. įamžinimo. Menininkai nuolat improvizuoja, ieško naujų išraiškos priemonių ir medžiagų savo idėjoms įgyvendinti. Šalia medalio atsirado medalio objekto sąvoka, dėl to dailininkų sukurti darbai tinka tiek istorinių muziejų, tiek šiuolaikinio meno kolekcijoms. Įvairios formos, naujos medžiagos ir beribis istorinių bei šiuolaikinių temų horizontas medalio meną praturtina, skatina jo atsinaujinimą. Tad tęstinis projektas aktualus tuo, kad palaiko itin retos, nišinės medalininkystės srities tradiciją ir skatina jos raidą. Kas trejus metus rengiamas projektas turi laiko subręsti, reprezentuoti naujausias pastarųjų trejų metų medalio meno tendencijas, pristatyti ne tik pripažintus, bet ir jaunus kūrėjus.

Antanas Olbutas. Lietuvos žalioji sostinė Vilnius. 2023 m.

Parodoje pristatomi 22 menininkų darbai. Tai Petras Baronas, Lina Kalinauskaitė, Benas Narbutas, Skaistė Žilienė, Liutauras Griežė, Asta Vasiliauskaitė, Antanas Olbutas, Antanas Šėmis, Danius Drulys, Petras Gintalas, Petras Repšys, Gvidas Latakas, Gediminas Žuklys, Remigija Vaitkutė, Neringa Kalvaitytė, Ugnė Burvytė, Romualdas Inčirauskas, Daumantas Kučas, Aušra Jasiukevičiūtė, Jurgis Paulauskas, Dominyka Gulbinaitė, Airidas Skublickas.

Projekto kuratorė – Lina Kalinauskaitė.

Klaipėdos galerijoje abi parodos veiks iki gruodžio 30 d.

Klaipėdos galerijos darbo laikas: trečiadieniais–penktadieniais 12–19 val., šeštadieniais 11–16 val. Valstybinių švenčių dienomis galerija nedirba.

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius įgyvendino projektą, kurio programoje buvo numatyta sukviesti profesionalius menininkus, kurie kurtų, pažintų ir skleistų Klaipėdos miesto jūrinę kultūrą šiuolaikiniais meno principais. Nuo rugsėjo 27 d. iki spalio 4 d. menininkai iš Lietuvos Latvijos, Ukrainos turėjo galimybę susipažinti su jūrine kultūra alsuojančiu Klaipėdos miestu. Susipažino su Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jūrinėmis tradicijomis, mokymosi baze ir ten įkurtu muziejumi. Laivų statymo industrijos, konstrukcijų, metalo apdirbimo mechanizmų, medžiagų kiekio ir svorio įspūdį patyrė lankydamiesi Vakarų Baltijos laivų statykloje.

Visą savaitę generuodami idėjas menininkai plušėjo dirbtuvėse. Projekto pavadinime įkoduotas kūrybinės medžiagos formatas - neatsitiktinai. Viena iš projekto esmių – menininkus provokuoti, paleisti, nevaržyti, bet ir vėl sugrąžinti prie metalo. Priminti apie šią kūrybinę medžiagą. Tačiau suvokdami šiuolaikinio meno principus menininkai provokacijoms pasidavė, jie jas priėmė taip natūraliai, kaip kartais net neįtikėtina. Rezultate įgyvendintos idėjos atskleidžia skirtingas projekte dalyvaujančių menininkų kūrybos strategijas. Turėdami vienokių ar kitokių sąsajų su metališkumu menininkai provokuos žiūrovą. Kviečiame apsilankyti parodoje ir tai patirti.

Projekto parodos dalyviai/menininkai:

Neringa Poškutė (Lietuva),

Albinas Jukumas(Lietuva),

Andrius Janulis (Lietuva),

Aurimas Anusas (Lietuva),

Tautvydas Vidugiris (Lietuva),

Motiejus Stonkus (Lietuva),

Sandra Malaškevičiūtė (Lietuva),

Vasyl Gudyma (Ukraina),

Ieva Saulite (Latvija).

Paroda vyks iki lapkričio 24 d.

Projektą „Tarptautinė šiuolaikinio metalo meno laboratorija, konferencija, paroda „Mazgas – jūra“ Klaipėda 2016“ sumanė ir jam vadovauja dailininkė Neringa Poškutė. Konferencija – antrasis jo etapas. Jos metu metalo meno meistrai – dailininkas Saulius Bertulis, VDA Telšių fakulteto Metalo katedros docentė Remigija Vaitkutė, juvelyras ir dizaineris Viktoras Sitalo bei menotyrininkė dr. Jurgita Ludavičienė pristatys projekto esmę, būtinumą ir aktualijas. Taip pat vyks diskusijos, bus pristatomi menininkai, dalyvaujantys šiame projekte.

Anot organizatorių, analizuojant ir aktualizuojant šiuolaikinę medžiagos ir formos problematiką meno kūriniuose, susiformuoja poreikis atskleisti interpretacijų jūrine tematika galimybes. Klaipėda, kaip jūrinis miestas, uostas, pulsuoja simbolių ir ženklų kalba, kuri gali tapti inspiracija, fonu plėtojant savo kultūrinius meninius ryšius ir kūrybinę perspektyvą. Nuspręsta įgyvendinti ilgai puoselėtą idėją – sukviesti profesionalius menininkus, kurie kurtų, pažintų ir šiuolaikiniais meno principais skleistų Klaipėdos miesto jūrinę kultūrą. Projektas turėtų tapti įžanginiu naratyvu, sužadinančiu smalsumą ir tęstinumą, pasitinkant svarbų įvykį – 2017-aisiais Klaipėda taps Lietuvos kultūros sostine. Šiuo metu Klaipėda pretenduoja 2022 m. tapti ir Europos kultūros sostine, tad sutelkia mintis ir lūkesčius profesionalaus meno sklaidai, užaugintai jūrinei kultūrai. Projektą numatoma tęsti.

„Projekto pavadinimas „Mazgas – jūra“ simboliškai nurodo ir jo turinį: mazgas – tai, kas suriša, sutraukia į vienį, jūra – tai stichija, kuriai mes lenkiamės, ir vieta, kur visus kviečiame. Šiuo bendru susitikimo tikslu pakvietėme menininkus į kūrybines dirbtuves, kur dalijamės patirtimi, analizuojame inovacijas, vystome diskusijas ir aktualizuojame metalo bei kitų šiuolaikinių kūrybinių medžiagų interpretacijų lauką. Projektas suteiks galimybę pažinti šiuolaikinio metalo meno tendencijas ne tik menininkų bendruomenei, bet ir platesnei visuomenei, – teigė projekto vadovė N.Poškutė. – Klaipėda – miestas išsiskiriantis savo jūriniu kultūriniu savitumu, jo puoselėjimu ir turtinimu. Būdamas atviras ir šiuolaikiškas, jis skatina jaunuosius kūrėjus po studijų grįžti, atvykti kurti ir gyventi čia. Dalydamiesi savo patirtimi, esame patrauklūs ir tarptautinei menininkų bendruomenei, kuri mielai bendradarbiauja planuojant tarptautinius meninius, kultūrinius ryšius.“

Konferencija, kūrybinės dirbtuvės, parodos atviros visiems besidomintiems.

Projekto organizatorius – Lietuvos dailininkų sąjunga Klaipėdos skyrius, projekto partneriai – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos krašto auksakalių cechas, Lietuvos kalvių sąjunga, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas. Projektą iš dalies finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė. Projekto vadovė ir jo parodos kuratorė – Neringa Poškutė

Projekte dalyvauja menininkai iš Lietuvos: Neringa Poškutė, Albinas Jukumas, Andrius Janulis, Aurimas Anusas, Tautvydas Vidugiris, Benediktas Mikuckis, Sandra Malaškevičiūtė, taip pat Vasylis Gudyma (Ukraina) ir Ieva Saulitė (Latvija).

Konferencija rugsėjo 30 d. nuo 11 val. vyks „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 6), kur spalio 26-ąją bus pristatytas ir baigiamasis projekto etapas – jo dalyvių sukurtų objektų paroda – laboratorijos fotoreportažas.