Per atmosferą skriejantį apie 150 g svorio meteoritą šeštadienį 22 val. 43 min. užfiksavo vienos astronomijos edukacijos įstaigos Moro vietovėje kameros. Jis nukrito netoli Egijono, maždaug 100 km nuo Bordo.

Minėta įstaiga dalyvauja maždaug 100 kamerų projekte „Vigie-Ciel“, susietame su projektu „Fireball Recovery and InterPlanetary Observation Network“ (FRIPON). Jo tikslas – surasti ir paimti Prancūzijoje nukrintančius meteoritus, kurių būna apie 10 per metus.

„Meteoritai yra Saulės sistemos atsiradimo reliktai, niekada nepaveikti stichijų [Žemėje]“, – sakė Mickaelis Wilmart'as (Mikaelis Vilmaras) iš Moro observatoriją valdančios astronomijos edukacijos asociacijos „A Ciel Ouvert“.

„Toks naujas meteoritas, nukritęs vos prieš kelias dienas, dar nėra paveiktas Žemės aplinkos, todėl gali pateikti mokslininkams labai vertingos informacijos“, – sakė jis.

Paieška jau vyksta, bet prašymai padėti skelbiami socialinėje žiniasklaidoje, o vietovėse, kur galėjo nukristi meteoritas, išklijuoti informaciniai plakatai.

Vis dėlto M. Wilmart'as pripažino, kad sėkmės tikimybė menka.

„Truputį primena adatos paieškas šieno kupetoje“, – sakė jis.

„Tikrai prašome žmonių pasidairyti savo soduose ar pakelėse; jie galėtų atsitiktinai pastebėti šį labai reikalingą akmenį“, – pridūrė M. Wilmart'as.

Įvykio liudininkai nurodė matę ugnies kamuolį ir padangėje likusį dūmų pėdsaką per incidentą, įvykusį apie vidurdienį, giedrą dieną. Be to, turistiniame Vinjaleso mieste ir kitose į smulkių Pinar del Rijaus provincijose vietovėse stebėta smulkių juodų akmenukų kruša.

Havanoje taip pat buvo girdėti sprogimai ir matytas dūmų pėdsakas. Apie padarytą žalą arba nukentėjusius žmones pranešimų nebuvo.

„Važiavom iš cetro... ir pamatėm padangėje skriejantį ugnies kamuolį“, – pasakojo Havanoje viešintis 34 metų turistas iš Ispanijos Jesus Nicolasas (Chesus Nikolasas).

„Aišku, tai buvo meteoritas – ir labai didelis“, – pridūrė jis.

Socialiniuose tinkluose buvo skelbiama visokių spėlionių apie šio įvykio prigimtį, bet Kubos valstybinė žiniasklaida paneigė gandus apie neva sudužusį lėktuvą ir pareiškė, kad tai buvo „gamtinis, fizinis reiškinys“.

Kubos geofozikos ir astronomijos instituto Aplinkos geologijos, geofizikos ir grėsmių skyriaus vedėjas Efrenas Jaimezas Salgado (Efrenas Chaimesas Salgadas) sakė valstybiniam laikraščiui „Granma“, jog visi ženklai rodo, kad nukrito meteoritas. Į Pinjar del Rijų buvo nusiųsta tyrėjų grupė, turinti paimti mėginių ir juos ištirti.

E. Jaimezas Salgado pridūrė, kad preliminari informacija leidžia spręsti, jog meteoritas arba meteorito nuolaužos nukrito netoli Priešistorės grafičio Vinjalese – spalvingai ištapyto uolėto skardžio.

Paskelbtose rastų nukritusių objektų nuotraukose matyti nedideli juodi akmenėliai. Perskėlus jų viduje matyti tamsiai raudonos gyslos.

Žmonės Pinjar del Rijaus arkivyskupijoje patvirtino girdėję du garsius sprogimus. Provincijos kaimiškose vietovėse buvo juntamas griaudėjimas, o kai kur sudrebėjo namai.

Pasak Tomo Kohauto iš Helsinkio universiteto Fizikos fakulteto, ketvirtadienį danguje pasirodęs ugnies kamuolys veikiausiai buvo vienas ryškiausių meteoritų.

Mokslininkas pasakojo, kad numanomas meteoritas sukėlė į sprogimą panašią bangą ir buvo matomas Šiaurės Norvegijoje bei Rusijos Kolos pusiasalyje.

„Manoma, kad jis nesuiro, o pasiekė kažkokį tolimą Suomijos kampelį,“ – naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė T. Kohoutas. Jis pridūrė, kad ieškant meteorito tenka atsižvelgti į tai, kad „šiuo metu neturime daug dienos šviesos“, o tiksliau – tik keturias valandas.

Išties, žmonių, kurie renka akmenis iš kosmoso ir juos brangiai pardavinėja, nėra daug, tačiau jie uždirba pasakiškus pinigus.

Nedidelis akmenėlis iš raudonosios planetos, sveriantis apie 100 gramų, gali kainuoti net 100 tūkst. eurų. Dažnai kolekcionieriai už įdomiau atrodančius uolienų gabalus iš kosmoso sumoka ir daug didesnius pinigus.

Iš kur ponas Jurvetsonas gauna akmenų savo kolekcijai papildyti? Jis kreipiasi į profesionalius meteoritų medžiotojus, kurie keliauja po pasaulį ieškodami šių iš kosmoso į mūsų planetą atkeliavusių brangenybių.

Nedidelis akmenėlis iš raudonosios planetos, sveriantis apie 100 gramų, gali kainuoti net 100 tūkst. eurų.

Pavyzdžiui, didžiausias S. Jurvetsono akmuo iš Marso buvo rastas dykumoje Libijoje dar 1999 m. Žmogus, kuris jam jį pardavė, yra garsus meteoritų medžiotojas Michaelas Farmeris. Jis, ieškodamas šių brangių akmenų, jau aplankė daugiau nei 80 valstybių ir, žinoma, užsidirbo krūvą pinigų. Įspūdingiausias laimikis – 54 kg sveriantis meteoritas, kurį vyras aptiko Kanadoje ir pardavė muziejui už 600 tūkst. dolerių.

Visgi, darbas nėra iš lengviausių. Štai 2011-aisiais Kenijoje M. Farmerį sumušė ir apiplėšė vietiniai vagys, o kitą kartą Omane jam teko pasėdėti kalėjime dėl kaltinimų neteisėtais kasinėjimais. Vyras džiaugiasi, kad turi gražius namus, nėra niekam skolingas ir gali daug keliauti. M. Farmeris teigia, kad tai daro ne dėl pinigų, o dėl jausmo, kurį patiria rankose laikydamas milijonų metų senumo visatos istorijos gabalėlius.

Akmenys iš Marso ar Mėnulio sudaro vos 0,1 proc. visų Žemėje randamų meteoritų, o tai juos daro retesnius už deimantus.

Jis bendrauja su daugybe žmonių visame pasaulyje, kad sužinotų, kur neseniai galėjo nukristi smulkūs meteoritai, kur atliekami jam įdomūs kasinėjimai, kur parduodami jau surasti akmenys. Nemažą jo darbo dalį sudaro akmenų perpardavimas. Tiesa, šis verslas, kaip ir daugelis kitų sričių, per pastaruosius dešimt metų stipriai pasikeitė. Anksčiau meteoritų medžiotojai keliaudavo į tolimas šalis, kuriose tiesiogiai susėdę palapinėse derėdavosi su vietiniais meteoritų ieškotojais. Dabar visi turi išmaniuosius telefonus ir interneto ryšį, todėl perpardavinėjimas tapo daug paprastesnis.

Teigiama, kad šis verslas tik auga ir darosi vis pelningesnis. Paklausos neįmanoma patenkinti – M. Farmeris pažįsta keletą kolekcionierių, kurie už gražų ir retą akmenį iš kosmoso sumokėtų ir ne vieną milijoną dolerių. Tačiau rasti tokių egzempliorių nėra lengva – akmenys iš Marso ar Mėnulio sudaro vos 0,1 proc. visų Žemėje randamų meteoritų, o tai juos daro retesnius už deimantus.

Palyginus jo sudėtį su 11 metalų turinčių meteoritų sudėtimi nustatyta, kad durklo sudėtis yra panaši.

Garsusis durklas, kuris buvo pagamintas 14 a. pr. Kr., rastas drobėje, kuria buvo apvyniota dešinioji faraono mumijos šlaunis. Jo dekoruotą auksinę rankeną puošia kalnų krištolo burbulas, o auksinę makštį – lelijų, plunksnų ir šakalo galvos raižiniai.

Dar vieneri auksiniai ašmenys buvo rasti po drobe, kuria buvo apvyniotas Tutanchamono pilvas.

Bronzos amžiuje reti geležiniai dirbiniai buvo labiau vertinami už auksinius, todėl buvo gausiai dekoruojami. Tai galima paaiškinti tuo, kad egiptiečiams buvo sunku apdirbti šį metalą, kurio lydimosi temperatūra yra labai aukšta.

Archeologai Howardas Carteris (Hovardas Karteris) faraono Tutanchamono kapą surado 1922 metais. Jau seniai buvo manoma, kad durklo geležinės ašmenys buvo pagamintos iš meteorito, tačiau ankstesnių ekspertizių rezultatai buvo prieštaringi.

Šią teoriją pagaliau patvirtino Rentgeno spindulių fluorescencinis (RSF) tyrimas, naudojamas elementinės sudėties cheminei analizei.

Pasak tyrėjų, šis atradimas leido paaiškinti egiptiečių vartoto termino „dangaus geležis“ prasmę.

„Naujo sudėtinio termino atsiradimas leidžia manyti, kad senovės egiptiečiai... dar 13 a. pr. Kr. suvokė, kad šie reti geležies gabalėliai yra nukritę iš dangaus“,– sakė tyrimą atlikę mokslininkai.

Jų tyrimo išvados publikuojamos žurnale „Meteoritics and Planetary Science“.

Indijos pareigūnai pranešė, kad sekmadienį pietinėje Tamilnado valstijoje iš dangaus nukritęs meteoritas užmušė autobuso vairuotoją, dar trys žmonės buvo sužeisti. Jeigu šis pranešimas pasitvirtins, tai bus pirmas nukritusio dangaus kūno sukeltos mirties atvejis istorijoje.

Ekspertai sako, kad pietinėje Tamil Nadu valstijoje įvykusią nelaimę galima būtų paaiškinti ir kitaip.

Nežinomas objektas paliko didžiulę duobę žemėje, išdaužė netoliese esančių pastatų langus ir užmušė pro šalį ėjusį autobuso vairuotoją.

Vietos žiniasklaidoje pasirodė melsvos spalvos uolienos, kurią Tamilnado vyriausias ministras Jayalalithaa Jayaram (Džajalalitha Džaharama) pavadino „meteoritu“, nuotraukos. Tačiau mokslininkai perspėja, kad tai dar reikia patvirtinti.

„Meteoritas pataikė į privačią inžinerijos kolegiją... ir atėmė kolegijos autobuso vairuotojo gyvybę“, – sakoma sekmadienį paskelbtame ministro pranešime.

Bangalore esančio Indijos astrofizikos instituto atstovas S. P. Rajaguru (S.P.Radžaguru) neatmetė galimybės, kad duobę galėjo palikti meteoritas, tačiau reikės papildomų tyrimų tam patvirtinti.

Jeigu pirminė informacija pasitvirtins, pirmą kartą žmogus bus miręs nuo meteorito, sakė jis.

„Dauguma meteorų niekada nepasiekia žemės paviršiaus – jie visiškai sudega atmosferoje“, – sakė jis telefonu agentūrai AFP.

„Labai retai jie pasiekia žemės paviršių, mirties atvejų iki šiol nebuvo užregistruota“, – pridūrė S. P. Rajaguru.

Pasak jo, nukritęs daiktas galėjo būti raketos arba kokio nors erdvėlaivio skeveldra.

Paryžiuje vyko neįprastas aukcionas, kuriame už šimtus tūkstančių eurų parduoti meteoritai. Pirmadienį vykusio aukciono „vinis“ buvo 110 kg svorio meteoritas, už kurį interesantas nepagailėjo 130 000 eurų.

Jis 1836 metais buvo rastas Namibijoje. Meteoritą įsigijo milijonierius iš Azijos, panešė aukcionų namai „Drouot“, kuriais remiasi agentūra AFP.

17 kg dangaus kūnas, nukritęs netoli Arizonos kraterio JAV, parduotas už 37 000 eurų. Iš viso realizuota 250 meteoritų, mineralų, istorinių mokslinių instrumentų bei knygų. Už visa tai sumokėta 649 520 eurų.

Paslaptingą sprogimą, kuris sudrebino Nikaragvos sostinę Managvą ir išrausė didžiulę duobę, regis, sukėlė mažas meteoritas, sekmadienį pranešė pareigūnai.

Didžiuliame 1,2 mln. gyventojų turinčiame mieste per stebuklą niekas nenukentėjo, kai šis dangaus kūnas šeštadienį vėlai vakare netoli tarptautinio oro uosto rėžėsi į žemę, palikdamas 12 metrų pločio ir 5 metrų gylio kraterį. Jo smūgio garsas sudrebino visą sostinę.

Nikaragvos valdžios atstovai mano, kad tai buvo nedidelio asteroido „2014 RC“, kuris sekmadienį praskriejo labai netoli Žemės, nuolauža. Astronomų vertinimais, šis asteroidas yra apie 20 metrų skersmens arba maždaug gyvenamojo namo dydžio.

„Esame tikri, jog tai buvo meteoritas. Matėme po jo smūgio likusią duobę“, – sakė Wilfredo Straussas (Vilfredas Strausas) iš Geofizikos instituto.

Meteoritas apie vidurnaktį nukrito miškingame rajone netoli oro uosto. Trenksmo būta tokio stipraus, kad jį užfiksavo žemės drebėjimus registruojantys prietaisai.

Sekmadienį įvykio vietoje apsilankė vyriausybės pareigūnai ir ekspertai.

Vienas jų, Williamas Martinezas (Viljamas Martinesas), sakė, jog kol kas neaišku, ar meteoritas visiškai sudegė ore, ar sprogo rėžęsis į žemę.

Netoli kraterio gyvenantys žmonės vietos žiniasklaidai sakė girdėję garsų trenksmą, kurį palaikė sprogimu, ir jautę degėsių kvapą.

NASA marsaeigis „Curiosity“ Raudonojoje planetoje atrado pirmąjį per savo misiją meteoritą, ir tai – ne šiaip grumsto dydžio akmenėlis, skelbia „Space.com“. Greta jo rasti ir dar du panašaus kalibro „kosminiai sviediniai“ iš geležies.

Neoficialiai „gulinčiu policininku“ (angl. – speed bump), o oficialiai Libanu (angl. – Lebanon) pavadintas meteoritas yra 2 metrų skersmens, o sudarytas iš geležies. Marsaeigio užfiksuotose fotografijose greta didžiulio geležies luisto matyti ir mažėlesnis jo kompanionas, kurį mokslininkai pakrikštijo Libanu B (angl. – Lebanon B).

„Libanas – didžiulis, 2 metrų skersmens“, – pareiškė NASA atstovas spaudai Guy'us Websteris. Nors NASA žinią apie Libano atradimą ir meteorito fotografijas paviešino tik vakar (liepos 15 d.), „Curiosity“ geležinį akmenį surado dar gegužės 25 d. G. Websterio teigimu, „Curiosity“ toje pačioje vietoje rado ir trečią meteoritą, kuris yra irgi maždaug 2 metrų skersmens.

„Džiaukitės, sunkiojo metalo gerbėjai! Aš Marse radau geležies meteoritą“, – „Curiosity“ paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ šmaikščiai paskelbė misijos tyrėjai.

Šiaip ar taip, stambių meteoritų triptikas yra pirmi iš kosmoso atskrieję akmenys, kuriuos Marse pavyko rasti NASA marsaeigiui, nors jis kaimyninės planetos paviršiumi ropinėja jau nuo 2012 m. rugpjūčio 6 d.

Stambiausią trijulės egzempliorių Libaną „Curiosity“ nufotografavo didelės raiškos kameromis „Chem-Cam“ ir „Remote Micro-Imager“. Nuotraukose matyti, jog meteorito paviršiuje žioji keistos kampuotos nišos.

„Gali būti, kad nišos atsirado dėl erozijos, – pranešime spaudai išdėstė NASA atstovai. – Tačiau visai įmanoma, kad šiose nišose kadaise buvo olivino kristalų, kurių kartais randama palasitais vadinamuose retos rūšies akmens-geležies meteorituose“.

Meteoritų savo laiku yra radę ir du mažesnieji „Curiosity“ pirmtakai, NASA marsaeigiai „Spirit“ ir „Opportunity“, kurie Marse nuo 2004 m. Pastarasis darbuojasi ir dabar, o jo dvynys „Spirit“ garbingą savo misiją baigė ir amžinam poilsiui nurimo 2011 m.

Rugpjūčio 6 d. „Cursiosity“ minės antrąsias savo viešnagės Marse metines. Per porą metų marsaeigis rado nemažai požymių, kad Raudonojoje planetoje kadaise galėjo egzistuoti primityvi gyvybė, nors tiesioginių pėdsakų nerasta. Dabar „Cursiosty“ iš lėto rieda prie pagrindinio savo misijos tikslo – Geilo kraterio centre stūksančios Šarpo viršukalnės.

Prieš kurį laiką Švedijoje rasta meteorito liekana mokslininkams užminė nemažai mįslių. Manoma, šis uolienos gabalas yra dalele meteorito, kurio dėka Žemėje įvyko tikras gyvybės šuolis.

100 meteorito liekanų rasta karjere, esančiame į Vakarus nuo Stokholmo. Visi jie priklauso chondritų klasei, išskyrus viena. Mokslininkams mįslių sukėlęs meteoritas į Žemę turėjo nukristi Ordoviko periode, prieš 470 mln. metų. Maždaug tuo metu, kai Žemėje atsirado daug naujų gyvybės rūšių, įvyko taip vadinamas „gyvybės sprogimas“. Mokslininkai iki šiol negali tiksliai paaiškinti, kodėl taip atsitiko.

Lundo universiteto mokslininkai analizavo rastas liekanas ir vienos jų sudėtis pasirodė iki tol nežinoma mokslui.

Prieš maždaug 515 mln. metų gyvybė Žemėje buvo tikroje evoliucijos duobėje. Ir viskas pasikeitė. Po 25 mln. metų staiga ėmė ir vėl rastis naujos rūšys. Kas išprovokavo šį „sprogimą“?

Rastos meteoritų liekanos parodo, kad dangaus kūnų susidūrimai su Žeme buvo tūkstančius kartų dažnesni nei yra dabar. Manoma, kad taip buvo todėl, kad tarp Marso ir Jupiterio susidūrė du milžiniški asteroidai. Vieno jų liekanos, chondritai, mūsų planetą atakavo dar 10 mln. metų. Manoma, kad būtent tai įtakojo pokyčius Žemėje, kurie tapo ypač palankūs gyvybei daugintis.

Mokslininkų nuomone, Švedijoje rasta meteorito liekana yra kito asteroido liekana. Kadangi jis buvo mažesnis ir susidūrimo metu buvo beveik visiškai sunaikintas, nenuostabu, kad jo liekanų Žemėje dar nebuvo rasta.

„Mokslininkai pagaliau atrado asteroido liekaną, kuris buvo atsakingas už dangaus kūno, iš kurio Žemėje turime chondritus, suirimą. Tai yra vieno smarkiausių įvykių mūsų Saulės sistemoje įrodymas“, – teigė Durhamo universiteto profesorius Davidas Harperis.