-
„Metų klaipėdietė 2023“ – įkvepiančių moterų dvidešimtukas 11
Tad ir 2023-iaisiais uostamiesčio gyventojai kviečiami atiduoti savo balsą už dar vieną ypatingą moterį, merginą, pasižymėjusią ryžtu, tapusia pavyzdžiu kitiems. Ši moteris verta ne tik mūsų visų palaikymo, bet ir pagarbos bei padėkos už kasdienes pastangas, pasiaukojimą dėl kitų gerovės.
Šiandien, sausio 25-ąją, likus keliems mėnesiams iki apdovanojimų dienos, skelbiame „Metų klaipėdietė 2023“ antrojo etapo dalyves. Iki vasario 6-osios balsuodami iš 20 pretendenčių išrinksite dešimt šio titulo verčiausių klaipėdiečių.
Balsuoti galite pildydami specialias dienraščio iškarpas, internetu, SMS žinutėmis arba skambučiais trumpuoju telefono numeriu.
Vasario 8 d. bus paskelbtas dešimtukas ir tęsiamas balsavimas.
Nuo vasario 8 iki 19 d. rinksime finalinį pretendenčių šešetuką.
Vasario 21 d. paskelbsime finalisčių šešetuką.
Nuo vasario 21 d. iki kovo 7 d. balsuodami iš šešių finalininkių rinksite nugalėtoją.
Kovo 8–9 d. susumuosime rezultatus.
Kovo 10 d. Metų klaipėdietę apdovanosime šventiniame renginyje.
1. Laima Akstinaitė. Klaipėdos jaunimo teatro aktorė. L. Akstinaitės pirmas pasirodymas didžiajame kine buvo itin sėkmingas. Aktorė pelnė „Sidabrinę gervę“ už antraplanį vaidmenį kino filme „Bėgikė“. Jau dešimtmetį kuria įvairius vaidmenis Klaipėdos jaunimo teatre.
2. Silvija Aleksandravičiūtė. Lietuvos verslo kolegijos studentų atstovybės prezidentė, burianti studentus savanoriškai ir socialinei veiklai. Aktyviai dalyvauja ir prisideda prie Klaipėdos organizacijų renginių – „Gerosios žvaigždės bėgimo“, „Klaipėdos baldų“, VšĮ „Ori senatvė", Jūrų muziejaus. Taip pat organizuoja gerumo akcijas gyvūnų globos namuose „Nuaras“. Garsindama savo gimtąjį miestą Klaipėdą, rengia studentų konferencijas, į kurias atvyksta studentai ir iš kitų šalių.
3. Angelina Banytė. Dailininkė, sukūrusi freską ant Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios fasado. Tai yra didžiausia visoje Rytų Europoje, beveik 100 kv. m dydžio bizantiška smaltos mozaika. Per daugiau nei keturis kūrybinio darbo dešimtmečius sukūrė nemažai monumentaliosios tapybos kūrinių. Jos kūrybos siena užpildytų daugiau kaip 1 000 kv. metrų plotą. A. Banytė taip pat yra Klaipėdos kultūros magistrė.
4. Brigita Beliajeva. Akušerė ginekologė, kuri rūpinasi moterų sveikata, sukuria nuostabią aplinką ir sąlygas savo pacientėms. B. Beliajeva stengiasi, kad kiekvienas pacientės apsilankymas būtų apgaubtas dėmesingumu ir rūpesčiu, nekeltų streso, o po vizito neliktų neatsakytų klausimų.
5. Sara Beniulis. Prieš beveik devynerius metus atvykusi į uostamiestį studijuoti, po studijų pasiliko ir tapo socialinio verslo, klaipėdiečiams gerai žinomos parduotuvės „Draugas draugui“, vadove. Tikslas – parduoti miestiečių padovanotus daiktus, o visas surinktas pajamas skirti socialiniams projektams. Uostamiesčio gyventojai noriai prie to prisideda – aktyviai dovanoja ir perka. S. Beniulis teigimu, toks verslas yra efektyvus ir ekologiškas.
6. Toma Dabulevičienė. Nominuota už aktyvią savanorystę Ukrainiečių pagalbos centre. Taip pat savanoriavo ligoninėje per pandemiją, šiuo metu yra savanorė iniciatyvoje „Niekieno vaikai“. Ji yra KU mokslininkė, laimėjusi Europos kosmoso agentūros finansuojamą projektą. Jūros tyrimų institute T. Dabulevičienė, pasitelkdama tradicinius ir inovatyvius palydovų teikiamus duomenis, analizuoja vandens temperatūros pokyčius, jų poveikį gamtinei aplinkai.
7. Jadvyga Grikšienė. Elegantiška, iš prigimties artistiška solistė scenai paskyrė daugiau nei keturis dešimtmečius: 1980–1987 m. dainavo Klaipėdos liaudies operoje, o nuo 1987 m. – teatre. Sukūrė per 40 vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose. Už nuopelnus teatro menui J. Grikšienė apdovanota „Padėkos kauke“, paskelbta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro emerite.
8. Rūta Jakštonienė. Tarptautinio žydų kultūros festivalio „Šalom visuos kraštuos“ įkūrėja ir organizatorė. Ji siekia kuo daugiau klaipėdiečių supažindinti su žydų kultūra, jų gyvenimu ir tradicijomis. Vienintelės Lietuvoje tarptautinės prof. A. Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokyklos įkūrėja. Menotyrininkė, nepriklausoma kultūros ir meno projektų vadovė. Daugiau nei 30 kuruotų vietos bei kitų šalių menininkų parodų, inicijuoti tarptautiniai kultūros ir meno, edukaciniai projektai.
9. Ramunė Kumpienė. 2022 m. apdovanota Prezidento G. Nausėdos už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Viena ilgiausiai ir veiksmingiausiai merginų ir moterų krepšinyje dirbančių Lietuvos krepšinio trenerių. Buvo ilgametė Klaipėdos moterų krepšinio komandos trenerė, prezidentė ir direktorė. Ilgametė Moterų krepšinio lygos vykdomojo komiteto narė, LKF visuotinės asamblėjos dalyvė.
10. Audronė Lenkauskienė. Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro mokytoja, vadovaujanti Skaitovų ir poetinio teatro būreliui. Ji jau keliolika metų moko vaikus kūrybos paslapčių. Jos auklėtiniai savo pasiekimais garsėja visoje Lietuvoje ir garsina Klaipėdą. Audronė – moksleivių labai mėgstama išskirtinių gebėjimų pedagogė, atverianti jiems literatūros pažinimą ir viešojo kalbėjimo slėpinius.
11. Monika Liu (Monika Liubinaitė). Atlikėja, dainų autorė, gimusi ir užaugusi Klaipėdoje. 2022 m. pasirodė didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje, pateko į finalą ir įsiminė visai Europai kaip charizmatiška, nuoširdi puikaus vokalo savininkė.
12. Diana Mačiūtė. Karatė kiokušin „Okinava“ klubo prezidentė, pirmoji moteris Lietuvos istorijoje, apsigynusi 5 DAN. Netgi du kartus pripažinta geriausia metų trenere, LKKF prezidiumo narė, Lietuvos rinktinės trenerė, pasaulio ir Europos čempionė. Meistrė šia sporto šaka užsiima jau virš 30 metų. D. Mačiūtė tapo pirma moterimi Lietuvos istorijoje, pasiekusia tokį aukštą meistriškumo lygį, o tai liudija apie ypač stiprų charakterį bei atsidavimą sportui. 2022 m. jos vadovaujamas klubas tapo techniškai stipriausiu Lietuvoje ir Europoje.
13. Valerija Miliauskienė. Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos (KMPŽA) prezidentė. KMPŽA vienija keturiolika įvairių muzikos sričių ir žanrų meno mėgėjų kolektyvų. V. Miliauskienė asociacijai vadovauja nuo 2021-ųjų. Tai energinga vadovė, kurios dėka asociacijos nariai dalyvauja įvairiose veiklose, užsiėmimuose, turiningai praplečia savo kasdienę veiklą.
14. Loreta Narvilaitė. Klaipėdos kompozitorė. Moteris geba suderinti šeimos gyvenimą, pedagoginį darbą, straipsnių rašymą, muzikinę vadybą. Daugiau nei 10 metų L. Narvilaitė yra Koncertų salės direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai, su jos atėjimu prasidėjo nuoseklus ir profesionalus koncertinių programų sudarymas, o tai prisideda prie miesto kultūrinio gyvenimo klestėjimo. Ji yra atsakinga už „Klaipėdos muzikos pavasario“, „Permainų muzikos“, „Salve Musica“ ir Klaipėdos kariliono festivalius. Per metus jai tenka atrinkti ir sustyguoti apie 80 koncertų.
15. Indrė Razbadauskaitė-Venskė. Jau daugiau kaip 10 metų skatina jaunimą domėtis verslumu, rinkodara, atrasti savyje lyderius. Ji dalijasi savo patirtimi ir dėsto LCC, ISM ir VU verslo mokykloje, yra Lietuvos marketingo asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė. Moteris daug laiko atiduoda mentoriaudama įvairiose programose su Inovacijų agentūra bei „Junior Achievement“ programomis. Keliaudama po tarptautines konferencijas, dėstydama užsienyje kaip kviestinė dėstytoja viešina Klaipėdos miesto vardą, įkvepia aplinkinius kūrybai, motyvuoja siekti savo tikslų.
16. Danguolė Ruškienė. Menotyrininkė, įvairių parodų kuratorė, fotoalbumų sudarytoja. Priklauso Lietuvos dailininkų sąjungai, Lietuvos fotomenininkų sąjungai, asociacijų „Klaipėdos kultūros bendruomenė“ ir „Kūrėjų sąjunga“ narė. Aktyviai dalyvauja Klaipėdos kultūriniame gyvenime, dirba, bendradarbiauja ir skatina jaunimą aktyviai įsitraukti į kultūrinę veiklą.
17. Jovita Saulėnienė. Kultūrologė, filologė, aistringa kraštotyrininkė, knygų „Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje“, „Nugrimzdusi Klaipėda“ ir „Karališkoji Klaipėda“ autorė. Klaipėdos istorinės ir kultūrinės atminties premijos „Prūsa“ laureatė. Nepailstanti klaipėdiečiams diegti mintį apie didingą Klaipėdos praeitį ir trinti provincijos nepilnavertiškumo kompleksus, šviečianti ir diegianti klaipėdiečiams žinias apie įdomią ir svarbią mūsų miesto praeitį.
18. Romena Savickienė. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė, ne vienerius metus kartu su savo komanda kūrybiškai pristatanti uostamiestį turistams ir visiems, kurie domisi mūsų miestu, daranti viską, kad jie vėl sugrįžtų į Klaipėdą. Pernai, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir čia atvykus pirmiesiems karo pabėgėliams, R. Savickienė iš karto nuoširdžiai ir operatyviai ėmėsi organizuoti pagalbą ukrainiečiams, su kuriais jos ryšiai nenutrūksta iki dabar.
19. Marta Vendland. Mėgėjų teatro „Artyn“ įkūrėja ir režisierė, meno namų vadovė. Prieš ketverius metus jauna režisierė įkūrė šviesaus atminimo teatro pedagogo Gedimino Šimkaus teatrą „Artyn“. Skirtingų profesijų atstovai susibūrė po vienu stogu ir atrado savo žiūrovą. Praėję 2022-ieji M. Vendland pažymėti nauju projektu – meno namų „Artyn“ įkūrimu. Tai kol kas vieninteliai meno namai Klaipėdoje, kurie siūlo kultūrinį švietimą suaugusiesiems, kur žmogus per tam tikrą laiką gali įgyti įgūdžių, ateiti ir įgyvendinti savo svajones.
20. Rūta Židžiūnienė. Choreografė, pedagogė, linijinių šokių mokyklos „Linedance LT“ įkūrėja Klaipėdoje. Organizuoja tarptautinius linijinių šokių festivalius Palangoje, Maroke, Ispanijoje, taip garsina Klaipėdos vardą už Lietuvos ribų. Organizuoja tarptautinę šokių stovyklą vaikams ir suaugusiesiems, organizuoja WCDF tarptautines reitingines šokių varžybas. Kasmet per Tarptautinę šokių dieną šokiais džiugina klaipėdiečius ir miesto svečius. Moteris visada trykšta gera energija ir ja užkrečia kitus.
Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja projekto mecenatui „Mūsų laikas“, pagrindiniams rėmėjams „Bega“, Švyturys Go nealkoholinis“, rėmėjui „Parsekas“, partneriams „Vakarų medienos grupė“, „Vaidenta“.
-
„Metų klaipėdietė“ – 20 metų gyvenimo spalvų 5
Idėja uždegė entuziazmu
Kai dienraščio "Klaipėda" redakcija klaipėdiečius pirmąkart pakvietė rinkti ir pagerbti iškilias, uostamiestį plačiai garsinančias moteris, net patys idėjos sumanytojai vargiai galėjo patikėti, kad "Metų klaipėdietės" laukia toks ilgas ir spalvingas kelias.
Tuo metu akino begalinis entuziazmas, norėjosi kažko naujo, paveikaus ir kartu prasmingo, tad bet kokias mintis apie ateities perspektyvas užgožė didžiulė atsakomybė, noras viską padaryti kuo geriau, – vienas kitam antrino renginių režisierius, vedėjas Giedrius Gustas ir buvusi dienraščio "Klaipėda" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė, kuriuos "Metų klaipėdietė" suvedė ilgų metų kolegiškai partnerystei.
"Iš tiesų abejoju, ar tuo metu, prieš pirmąjį renginį, kas nors stipriai galvojo apie perspektyvą. Bet buvo toks nusiteikimas – darykime! Kažkas naujo, įdomaus, pagerbkime moterį", – sakė pašnekovė.
Kolegos: G.Gustą ir J.Juškevičienę „Metų klaipėdietės“ suvedė ilgų metų partnerystei.
Kodėl būtent septynetukas?
Buvę renginio kolegos kaip šiandien prisimena ir "Metų klaipėdietės" konkurso gimimo istoriją.
"Metų pradžia, pamažu artėja pavasaris, o aš sergu peršalimu ir galvoju – kaip būtų šaunu suorganizuoti kokį nors šviesų, spalvingą renginį, skirtą moterims. Tokią abstrakčią mintį pasiūliau tuomečiam dienraščio vyriausiajam redaktoriui Valdemarui Puodžiūnui, ir turbūt jau per antrą pokalbį išsigrynino mintis, kad reikėtų pagerbti klaipėdietes, kurios reprezentuoja mūsų miestą ne tik Lietuvoje, bet galbūt ir pasaulyje. O dar po tolesnių diskusijų nusprendėme, kad tokias moteris turėtų rinkti ne redakcija, o patys miestiečiai", – į pradžių pradžią mintimis sugrįžo G.Gustas.
Mūsų mitologijoje „septyni“ – laimingas ir prasmingas skaičius.
Pasak J.Juškevičienės, idėją reikėjo ne tik subrandinti, bet ir realizuoti taip, kad tai būtų ir prasminga, ir teisinga.
"Susikūrė tokia tarsi darbo grupė – aš su kolege Gražina Juodyte, padedamos ir kitų redakcijos žmonių, kuriems tai buvo įdomu, sugalvojome, kokios turėtų būti taisyklės – reikalavimai pretendentėms, balsavimo etapai ir kita", – vardijo pašnekovė.
Tačiau bene dažniausiai organizatoriai sulaukdavo klausimo, kodėl į finalinį nominančių etapą deleguojamos būtent 7 moterys.
"Mūsų mitologijoje "septyni" – laimingas ir prasmingas skaičius. Taigi atsakymai viskam buvo parengti", – šyptelėjo pirmosiose "Metų klaipėdietės" organizatorių gretose stovėjusi žurnalistė.
Dėmesys: du Metų klaipėdietės konkurso entuziastai – dienraščio redakcijos vadovas V.Puodžiūnas ir tuometis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, lankęsis beveik visose iškilių miesto moterų pagerbimo iškilmėse.
Pripažinimas nuo pirmo renginio
Net ir patyrusiam profesionalui pirmosios Metų klaipėdietės titulavimo iškilmės tapo didžiuliu iššūkiu.
"Į renginį sutiko atvažiuoti ir profesorė Kazimira Prunskienė, ir Sabina Repčenkienė – tuo metu tai buvo vienos svarbiausių šalies politikos bei grožio industrijos figūrų. Tad kai gavau jų teigiamus atsakymus, nemiegotos tikrai buvo kelios naktys. O kas, jei nepavyks? Nes Lietuvoje tokio renginio dar niekur nebuvo", – iki šiol gyvomis emocijomis dalijosi G.Gustas.
Anot ilgamečio renginio režisieriaus, tai, kad po šio vakaro K.Prunskienė tapo tarsi "Metų klaipėdietės" globėja, yra neabejotinas įrodymas, jog puikiai pavyko ne tik šventinė ceremonija – ant tvirtų, teisingų vertybinių bėgių buvo pastatytas ir pats projektas.
"Po pirmo renginio sulaukėme labai gerų vertinimų, tad norėjosi orientuotis į tą pozityvą, tęsti tradiciją ir padaryti vis geriau", – teigė J.Juškevičienė.
O šis siekis reiškė, kad su kiekvienais metais bus tik dar sunkiau.
Šventė ir akims, ir sielai
"Redakcija kaskart stengdavosi suorganizuoti tokią šventę, kad ji būtų išskirtinė savo turiniu ir kokybe – kad žmonės išgirstų ir pamatytų tai, ko galbūt ne visada pavyksta padaryti Klaipėdoje. Žinoma, didžiausia intriga, džiaugsminga staigmena svečiams būdavo laimėtojos paskelbimas", – šyptelėjo pašnekovė.
Metų klaipėdietės titulavimo šventės scenoje spindėjo žymiausi akademinės ir populiariosios muzikos atlikėjai, pradedant Vytautu Juozapaičiu, Kristina Zmailaite, Edmundu Seiliumi, Merūnu, Ieva Prudnikovaite ir baigiant Donatu Montvydu, Rūta Ščiogolevaite, Violeta Tarasoviene, Jeronimu Miliumi, Edmundu Kučinsku, Deiviu, Ryčiu Cicinu, Egidijumi Sipavičiumi, Neda Malūnavičiūte bei gausybe kitų.
Pramoginė renginio programa tradiciškai neapsieina ir be įvairių muzikos grupių, šokėjų pasirodymų, teatrinių performansų. Tiek pirmaisiais, tiek ir tolesniais metais organizuojant šventę niekada nuošalyje nelikdavo ir Klaipėdos atlikėjai.
Kaip pripažino pašnekovai, šiandien net būtų sunku prisiminti visus tuos talentingus kūrėjus, kurie pirmąjį dešimtmetį džiugino šventės publiką – ką jau kalbėti apie visą renginio gyvavimo laikotarpį.
Sukosi vien savo jėgomis
Viską darėme patys. Rašėme scenarijų, kūrėme tekstus, sudarinėdavome sutartis su atlikėjais, menininkais, kurie gamindavo išskirtinius prizus Metų klaipėdietėms.
Nuolat ieškota ne tik kuo praturtinti pramoginę renginio programą, bet ir naujų šventinio vakaro erdvių. Metų klaipėdietės titulavimo iškilmės vyko "Navalio", tuomečio "Klaipėdos" bei "Auroros" viešbučių patalpose.
Renginys publiką yra kvietęs ir į Klaipėdos universitetą, Klaipėdos koncertų salę, "Švyturio" areną, o pastaraisiais metais prisijaukino Dramos teatro erdvę.
Anot J.Juškevičienės, dabar nieko nebestebina, kad renginiams organizuoti samdomi savo srities profesionalai, o redakcija pirmuosius metus sukosi vien savo jėgomis.
Tai buvo didžiulis visos komandos darbas: nuo rinkimų pradžios, kuri paskelbiama netrukus po Naujųjų metų, iki jų kulminacijos, svarbiausiojo įvykio – laureatės titulavimo iškilmių.
"Viską darėme patys. Rašėme scenarijų, kūrėme tekstus, sudarinėdavome sutartis su atlikėjais, menininkais, kurie gamindavo išskirtinius prizus Metų klaipėdietėms. Laureatėms skirtas vardines seges, skulptūrėles kūrė tokie menininkai kaip Jurga Lago, Vytautas Karčiauskas, Vidas Bizauskas, Svajūnas Jurkus ir Sergejus Plotnikovas", – vardijo J.Juškevičienė.
Į sceną – virpančiomis kojomis
Vis dėlto, anot pašnekovės, koordinuoti visą sudėtingą mechanizmą turbūt kėlė mažiau streso, nei drauge su G.Gustu vesti patį renginį.
"Stovėti scenoje – begalinis iššūkis, ypač ne tos srities žmogui: drebėdavo ir balsas, ir kojos. Net ir dabar tą momentą, kai reikėdavo išeiti į sceną, prisimenu lygiai su ta pačia emocija, jauduliu", – atviravo J.Juškevičienė.
Natūralu, kad per ilgametę "Metų klaipėdietės" istoriją keitėsi ir renginio vedėjai: šį amplua taip pat matavosi atlikėjai E.Kučinskas, Deivis, aktoriai Nijolė Narmontaitė, Gintaras Mikalauskas, Vytautas Rumšas vyresnysis, Klaipėdos muzikinio teatro solistas Šarūnas Juškevičius, būta ir tokių televizijos veidų kaip Rolandas Vilkončius ar Tomas Ališauskas.
J.Juškevičienė neneigė – sunkiai tikėtina, kad ne vieną dešimtmetį gyvuojančiam renginiui pavyktų apsieiti bent be smulkių liapsusų – juk koją pakišti gali ne tik techniniai nesklandumai.
Tarp mirties ir gyvybės
"Mane jau buvo įspėję, kad vienas itin talentingas operos solistas mėgsta vėluoti ar net apie tai nepranešęs išvis gali neatvykti", – prisiminė pašnekovė.
Tuokart pranašystė išsipildė, tačiau geresniuoju variantu – nors ir labai smarkiai pavėlavęs, į "Metų klaipėdietės" šventę atlikėjas vis dėlto atvyko.
Net ir į tokius stresinius atvejus iš laiko perspektyvos jau galima žvelgti su šypsena. Tačiau renginio istorijoje būta ir dramatiškų akimirkų.
"Kai manęs interviu klausia apie karčiausią patirtį, visada tai prisimenu. Vieno renginio metu mirė šventės svečias. Tai buvo vienintelis ir labiausiai sukrėtęs atvejis per kelis mano darbo dešimtmečius", – prisipažino G.Gustas.
O jau po kelerių metų renginys buvo pakylėtas naujos gyvybės laukimo paženklintų emocijų – 2009-aisiais Metų klaipėdiete tituluota Pilies džiazo festivalio prezidentė Inga Grubliauskienė tuo metu po širdimi nešiojo jaunėlį sūnų.
Asmeniška: sveikinimo žodžius laimėjus Metų klaipėdietės titulą V.Grubliauskas yra taręs ne tik garbioms miestietėms, bet ir sutuoktinei Ingai.
Pokyčiai – neišvengiami
Anot pašnekovų, tai, jog "Metų klaipėdietės" gyvavimo laikotarpiu buvo ir šviesesnių, ir liūdnesnių akimirkų, ir entuziazmo kupinų, ir ne tokių pakylėtų etapų, tik liudija, kad renginys, kaip ir pats gyvenimas, – gaivališkas, nuolat kintantis ir kupinas netikėtumų.
Dėsninga, jog renginys transformuojasi ir atitinkamais rinkimų eigos, balsavimo būdo pokyčiais, taip atliepdamas visuomenės poreikius bei moderniąsias technologijas.
Išlaikyti tradiciją, ją puoselėti – labai gražu, bet nelengva.
"Išlaikyti tradiciją, ją puoselėti – labai gražu, bet nelengva. Todėl labai gerbiu komandą, kuri neina lengviausiu keliu ir stengiasi, kad ta tradicija tęstųsi, nes ji iš tiesų prasminga", – sakė šiuo metu Klaipėdos jūrininkų ligoninės viešųjų ryšių specialiste dirbanti J.Juškevičienė.
Anot jos, apie renginio prasmę ir svarbą iškalbingai byloja jau vien faktas, kad 2014 m. jį savo apsilankymu pagerbė ir nuo tol globojo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, o dabar šią misiją tęsia Gitanas Nausėda.
"Neabejoju, kad pripažinimas tokiu mastu turėtų būti malonus ir pačioms nominantėms, nes tai reiškia, kad Metų klaipėdietė yra pripažįstama ir svarbi", – teigė pašnekovė.
Garbė: Metų klaipėdietę J.Tulabienę asmeniškai sveikino D.Grybauskaitė – šalies prezidentė renginį ėmė globoti nuo 2014 m.
Amžiaus cenzo nėra
Nors tiek J.Juškevičienė, tiek G.Gustas šiandien renginyje dalyvauja jau kaip svečiai ir iš šalies stebi jo evoliuciją, su "Metų klaipėdiete" juos tebesieja šilta emocija.
"Kai manęs klausia apie žymiausius mano darbus, be abejo, šis renginys užima svarbią vietą", – pripažino prieš kelerius metus į laikinąją sostinę emigravęs G.Gustas.
Kasmet Metų klaipėdietės rinkimų eigą stebinčią J.Juškevičienę džiugina, jog šiemet tarp pretendenčių kaip niekada gausu jaunosios kartos atstovių, kurios savo pasiekimais jau absoliučiai lygiomis teisėmis gali stovėti šalia daug pasiekusių moterų.
"Moterys veikia vis daugiau ir daugiau, plačiau už savo šeimos ir tiesioginio darbo ribų. Jos visuomeniškos, neabejingos, keičiančios. Pažiūrėkime, kaip gražiai tarp moterų veiklų yra įsipynusi savanorystė", – džiaugėsi pašnekovė.
Akivaizdu, kad ir išrinktųjų Metų klaipėdiečių nuopelnai nepavaldūs laikui.
"O pirmoji Metų klaipėdietė Skaistutė Idzelevičienė man iki šiol yra brangakmenis visoje "Metų klaipėdietės" karūnoje: savo pozicija, savo pozityvu, energija, laikysena", – sakė J.Juškevičienė.
Kasdienybė – be karūnos
Šis miesto bendruomenės pripažinimas ir Metų klaipėdietės titulas išlieka ypatingas ir pačiai S.Idzelevičienei.
"Žinoma, kad puikiai prisimenu ir tą vakarą, ir emociją. Tai buvo pirmas kartas, ir visos mes labai jaudinomės, nes nežinojome, nenujautėme, koks bus rezultatas. Pamenu, buvau atsinešusi baltų tulpių puokštę, kurią ketinau įteikti tai moteriai, kuri laimės", – 20-metį skaičiuojančio vakaro detalėmis dalijosi anuometė legendinio sportinių šokių ansamblio "Žuvėdra" vadovė.
Metų klaipėdietės rinkimai prisideda prie tų nematerialių, emocinių dalykų, kurie yra stiprūs paties miesto, jo bendruomenės klijai.
Ar istorija nutyli, koks buvo puokštės likimas? "Man atrodo, kad ją įteikiau žurnalistei G.Juodytei", – šyptelėjo pašnekovė.
Vis dėlto net ir kalbėdama apie neabejotinus nuopelnus S.Idzelevičienė kuklinosi: "Kas bedirbtų, manau, visi stengiasi. Aišku, gal šiuo atveju rezultatas buvo pasiektas jau ne vien mieste, bet ir pasaulyje. Tačiau net kai iš varžybų veždavomės auksą namo, tos džiaugsmo akimirkos trukdavo labai trumpai, o toliau ir vėl vykdavo darbas, įtraukdavo rutina. Taip ir čia – visą gyvenimą kasdien nenešiosi karūnos, jei kažkada kažkur buvai išrinkta."
Užaugo visa karta
Visus šiuos 20 metų renginį ištikimai remiančio pagrindinio mecenato – bendrovės "Mūsų laikas" valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas taip pat patyrė: įprastai tie, kurie daro kilnius darbus, jais nesigiria, tad Metų klaipėdietės rinkimai reikšmingai prisideda prie to, kad šie darbai būtų pamatyti ir įvertinti.
"Per visą "Metų klaipėdietės" istoriją matėme labai plačią nuveiktų darbų paletę. Tad žmonės supranta, kad net ir darant tai, kas kitą kartą gal atrodo nereikšminga, galima sulaukti įvertinimo. O tai labai svarbu, nes įvertinimas suteikia sparnus. Metų klaipėdietės rinkimai prisideda prie tų nematerialių, emocinių dalykų, kurie yra stiprūs paties miesto, jo bendruomenės klijai", – kalbėjo verslininkas.
Dienraščio pastangas tęsti, puoselėti šią tradiciją R.Cibauskas vertina kaip didžiulį įsipareigojimą.
"Galima sakyti, kad per šį laikotarpį užaugo visa karta. O šis renginys organizuojamas metai iš metų, nepaisant, ar būtų krizė, epidemija, ar kitos aplinkybės, – kalbėjo "Metų klaipėdietės" mecenatas. – Be abejo, ir mums gyvenimas buvo permainingas, būta įvairių momentų, tačiau šis renginys visada buvo prioritetas."
Bendražygis: prieš dvidešimtmetį „Metų klaipėdietės“ mecenatu tapęs filantropas R.Cibauskas nuo šios misijos nenusigręžė per visą renginio gyvavimą.
Išlieka projekto ambasadorės
R.Cibausko žodžiais, lyg ir įprasta, jog Klaipėda ryškiausiai asocijuojasi su uostu, jo įmonėmis, jūrinėmis, vyriškomis profesijomis.
O Metų klaipėdietės rinkimai parodo, koks be galo svarbus ir svarus mieste yra moterų vaidmuo.
Pašnekovas neabejoja, jog moterys, jau pelniusios Metų klaipėdietės titulą, bene daugiausia ir lėmė renginio sėkmę, ilgam išlikdamos šio projekto ambasadorėmis.
"Nes labai svarbu ne tik organizuoti, bet ir tą daryti teisingai, sąžiningai – tada nominantai, laimėtojai nekels dviprasmybių", – sakė verslininkas.
Tad R.Cibauskas labai sveikintinu vadina jau pirmaisiais metais priimtą dienraščio sprendimą, užkirtusį kelią Metų klaipėdietės rinkimuose dalyvauti politikos atstovėms.
Lobiai – neišsenkantys
Ir turbūt būtent Klaipėdos moteryse, jų išskirtinume, šarmingume, jų polėkyje, tiesiog jų klaipėdietiškume ir yra Klaipėdos stiprybė.
"Beje, vienu metu buvo nuogąstauta, jog galbūt Klaipėdai gali pritrūkti iškilių šio titulo vertų moterų. Tačiau matome, kad kiekvienais metais pretendenčių skaičius nemažėja, o tie nuveikti darbai tik kilnesni ir didesni", – pastebėjo pašnekovas.
Kaip antrino uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, reikės dar daug metų, kad būtų galima pagerbti bent dalį tų moterų, kurios to vertos.
"Tokių klaipėdiečių yra nepalyginamai daugiau, nei jų išrinkta Metų klaipėdietėmis. Ir turbūt būtent Klaipėdos moteryse, jų išskirtinume, šarmingume, jų polėkyje, tiesiog jų klaipėdietiškume ir yra Klaipėdos stiprybė", – vaizdžiai kalbėjo miesto vadovas.
Paklaustas, ką jam pačiam reiškia žmonos Ingos pelnytas titulas, V.Grubliauskas buvo lakoniškas, bet iškalbingas: "Pasakysiu su šypsena – taip, ji Metų klaipėdietė, bet man ji yra gyvenimo klaipėdietė."
Vertybės sutelkia žmoniškumui
Kaip pripažino dienraščio "Klaipėda" vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius, du "Metų klaipėdietės" gyvavimo dešimtmečiai suformavo ir tam tikrą žmonių poreikį.
"Metų klaipėdietės" konkurso fenomenas yra tas, kad, kaip kažkada pastebėjo aktorė Virginija Kochanskytė, jis vienija miesto bendruomenę bendram tikslui – pastebėti, surasti tas moteris, kurios garsina Klaipėdą ir daro gerus darbus visiems", – sakė S.Pocius.
Programa: renginio svečiams skiriami ir įspūdingi uostamiesčio menininkų pasirodymai.
Anot jo, būtent šiuo metu, kai yra tiek daug atsiribojimo ir susiskaldymo visuomenėje, tai itin svarbu.
"Iš tiesų šis konkursas ne tik 20 metų vienija miestiečius, bet ir skatina prisiminti tas pagrindines vertybes, kurios mus sutelkia žmoniškumui. Turiu galvoje medikę, išgelbėjusią patvoryje numestą naujagimį, motiną, išauginusią ir svetimus vaikus, filantropę, kuri mirusios giminaitės dukrą globojo kaip savą ir išleido į gyvenimą. Tai yra daug kasdienių pastangų reikalaujantys dideli dalykai, kurie išties verti viešumos ir įvertinimo, – neabejoja dienraščio "Klaipėda" vyriausiasis redaktorius. – Todėl tuomečio dienraščio vadovo V.Puodžiūno, G.Gusto, J.Juškevičienės bei visos komandos praskintas kelias yra ir prasmingas, ir labai reikalingas."
Metų klaipėdietėmis tituluotos:
2003 m. – Skaistutė Idzelevičienė, 2004 m. – Klaudija Bobianskienė, 2005 m. – Aldona Grigaliūnienė, 2006 m. – Olga Žalienė, 2007 m. – Kristina Vintilaitė, 2008 m. – Žaneta Norkuvienė, 2009 m. – Inga Grubliauskienė, 2010 m. – Nijolė Hansen, 2011 m. – Loreta Bosienė, 2012 m. – Jurga Lago, 2013 m. – Dalia Kanclerytė, 2014 m. – Janina Tulabienė, 2015 m. – Aldona Kerpytė, 2016 m. – Jolanta Česienė, 2017 m. – Galina Kučinskienė, 2018 m. – Loreta Laurinavičienė, 2019 m. – Skaistė Svidraitė, 2020 m. – Jūratė Rekašienė, 2021 – Maja Tarachovskaja.
Dienraštis "Klaipėda" dėkoja projekto garbės mecenatui "Mūsų laikas", mecenatui "Mano būstas", pagrindiniams rėmėjams "Švyturys nealkoholinis", "BEGA", "Vlantana", rėmėjams "Parsekas", "Vakarų medienos grupė", partneriams "Lazer klinika", "East Island SPA".
-
Metų klaipėdietės konkurse – dešimtukas 5
Taisyklės nesikeičia
Šiemet konkursas vyksta dvidešimtą kartą, jis jau seniai tapo miesto gyvenimo dalimi ir įsišaknijusia tradicija. Nuo pat jo pradžios, ragindami ieškoti Metų klaipėdietės vardo vertų moterų, konkurso organizatoriai – dienraštis "Klaipėda" prašė siūlyti miesto žmonėms savo darbais nusipelniusias, Klaipėdos vardą Lietuvoje ir pasaulyje garsinančias moteris.
Kelias savaites klaipėdiečiai turėjo laiko rinktis iš dvidešimties pretendenčių.
Balsuoti buvo galima trumposiomis žinutėmis, kerpant iš laikraščio kuponus ir balsuojant dienraščio "Klaipėda" internetiniame portale klaipeda.diena.lt, rubrikoje "Metų klaipėdietė". Trumposios žinutės bei laikraščio kuponai prilyginami 10 taškų, kiekvienas balsas portale vertinamas kaip vienas taškas.
Susumavus balsus, paaiškėjo konkurso antrojo etapo dalyvės.
Konkursas jau seniai tapo miesto gyvenimo dalimi ir įsišaknijusia tradicija.
Konkursas tęsiasi. Iki vasario 24-osios vidurdienio raginame balsuoti už savo favorites ir rinkti šešetuką.
Vasario 26 dieną dienraštyje skelbsime finalinį konkurso pretendenčių į konkurso šešetuką.
Nuo tos dienos iki kovo 15-osios vidurdienio bus balsuojama už konkurso laimėtoją, kuri iškilmingame renginyje bus paskelbta kovo 18 dieną.
Mama – ne tik saviems
Moters prigimtis dažniausiai siejama su motinyste, šeimos židiniu ir pačių svarbiausių vertybių ugdymu atžaloms. Tad nenuostabu, kad ne pirmą kartą konkurso istorijoje daugybė miestiečių balsavo už moterį, kuri ėmėsi nelengvos misijos – savais pavadinti ir du svetimus vaikus.
Ilona Toliušienė savo pavyzdžiu įrodė, kad valdiškų vaikų negali būti, kiekvienas mažylis vertas būti priglaustas ir mylimas.
Ilona Toliušienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ši moteris yra Klaipėdos apskrities globėjų ir įtėvių asociacijos "Vaikų gerovė" narė. Ji nėra tik formalioji asociacijos dalyvė. Pasak I.Toliušienę pažįstančių žmonių, ši moteris aktyviai viešina globėjų veiklą, noriai dalijasi savo gerąja patirtimi su žmonėmis, kurie dar tik galvoja apie globą. Priimančios į savo šeimą vaikus, kuriems reikia pagalbos, poros ne tik prisiima nelengvą pareigą, bet kartu ir stiprina savo šeimos mūrą.
Dėkoja medikėms
Graži tradicija – konkurso dalyvių sąrašą įrašyti medikių pavardes. Šventas darbas miesto žmonių labui neliko nepastebėtas ir šiemet.
Šįkart atkreiptas dėmesys į naują, anksčiau negirdėtą profesiją medicinos srityje. Samanta Savickaitė-Šamrejienė yra pirmoji Lietuvoje onkologijos atvejo vadybininkė.
Samanta Savickaitė-Šamrejienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Moters rūpestis, kad pirmą kartą į ligoninę besikreipiantis šiurpią vėžio diagnozę išgirdęs žmogus gautų visą reikalingą informaciją ir visapusišką pagalbą.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovai suprato, kad tai – be galo svarbu ne tik sunkios ligos, bet ir daugybės emocijų draskomiems pacientams. Ši ligoninė tapo pirmąja šalyje, kur onkologiniams ligoniams tenkančią naštą palengvina onkologijos atvejo vadybininkas.
Kaskart klaipėdiečiai pamini medikes, kurios kasdien nuoširdžiai ir atsidavusiai dirba pacientų labui. Būtent taip apibūdinama šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzelienė.
Vida Uzelienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Klaipėdiečiai pažymi ne tik puikias profesines gydytojos žinias, bet ir nuoširdų rūpinimąsi pacientais, atidumą, dėmesingumą bei kruopštumą. Laisvalaikiu moteris tapo – abstrakcijos, spalvos, sodrūs potėpiai tampa jai energijos šaltiniu ir atgaiva. Ji atsisakė gyvenimo sostinėje privalumų ir grįžo į gimtąją Klaipėdą.
Rūpinasi bendruomene
Kasmet klaipėdiečiai reiškia dėkingumą už nuoširdų darbą moterims, kurios buria aplinkinius ir moko juos būti sveikais, stengiasi, kad bendruomenė būtų glaudi, moko bet kurio amžiaus žmones gyventi sveikai ir judriai, diegia jaunajai kartai teisingas vertybes ir moko verslumo užuomazgų.
Šįkart konkurso dešimtuke – ne viena tokia klaipėdietė.
Jandra Bogužienė yra "Gintaro" sporto centro trenerė, Lietuvos plaukimo federacijos rengiamų apdovanojimų už sėkmingai pritaikytą treniruočių metodiką ir aukštus auklėtinių pasiekimus jaunimo amžiaus grupėje nominantė.
Jandra Bogužienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Šios moters treniruojami auklėtiniai gerina plaukimo rekordus daugelyje varžybų užima prizines vietas.
Dar viena aktyvų gyvenimo būdą propaguojanti ir besistengianti, kad kuo daugiau klaipėdiečių gyventų sveikai ir smagiai, yra Daiva Palubinskaitė. Ji – sveikatingumo studijos "Ginsvė" įkūrėja, sporto ir kultūros renginių, projektų organizatorė, dėstytoja.
Daiva Palubinskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Už šią moterį konkurse aktyviai balsuojantys klaipėdiečiai pažymi, kad ji yra aktyvi sportinių veiklų iniciatorė, organizuojanti sporto renginius, skirtus vaikams, suaugusiesiems, šeimoms ir senjorams. D.Palubinskaitės rengiamų sporto veiklų vietos – kaskart netradicinės ir skirtingos, todėl sulaukia didelio klaipėdiečių susidomėjimo.
Už ne vienerius metus trunkantį darbą su jaunimu konkurse nominuota Violeta Jokubynaitė-Bružienė. Ji – Atvirų jaunimo erdvių vedėja. Moteris vadovauja centrui, į kurį kasdien užsuka apie 60 įvairaus amžiaus jaunuolių, nemaža jų dalis – gatvės vaikai, kurie patys negali susirasti vietos savirealizacijai.
Violeta Jokubynaitė-Bružienė. Asmeninio archyvo nuotr.
V.Jokubynaitė-Bružienė noriai dalijasi sukaupta patirtimi su įvairių organizacijų, įstaigų, dirbančių su jaunimu, atstovais, jos siekis – rasti įdomios ir naudingos veiklos kuo didesniam skaičiui jaunų žmonių.
Dar viena klaipėdietė, negailinti savo laiko miesto žmonių gerovei – Aušra Pacevičiūtė. Ji yra Klaipėdos universiteto dėstytoja, prekės ženklų "10 Tiltų", "10 Tiltų kiemas" ir "Tiltų namai" bendraįkūrėja. Be to, ši moteris pasistengė, kad mieste atsirastų tokie projektai, kaip "Klaipėdos kūrybiško verslo uostas" bei "Klaipėda Link".
Aušra Pacevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Pažįstantys A.Pacevičiūtę žmonės tikina, kad ji yra ir smulkiųjų verslų mentorė, Lietuvos marketingo asociacijos Klaipėdos skyriaus valdybos narė, ją apibūdina ir kaip aktyvią visuomenininkę.
Pagerbė menininkes
Klaipėdiečiai kasmet į konkurso pretendenčių sąrašą įrašo ir meno žvaigždžių bei kultūros darbuotojų pavardes.
Šiemet ne vienas prisiminė miesto kultūros magistrės Sofijos Kanaverskytės nuopelnus Klaipėdai. 35 metus Klaipėdos universitete scenografijos subtilybes dėsčiusi menininkė, surengė daugiau nei 30 personalinių grafikos, tekstilės, tapybos parodų.
Sofija Kanaverskytė. Asmeninio archyvo nuotr.
S.Kanaverskytės darbus yra matę Klaipėdos ir kitų šalies teatrų lankytojai, menininkė yra sukūrusi scenografiją bei kostiumus daugiau kaip 80-iai pastatymų.
Pretendenčių į Metų klaipėdietės titulo sąrašą puošia ir Klaipėdos dramos teatro aktorės Eglės Jackaitės pavardė. Ji buvo nominuota "Auksiniam scenos kryžiui", "Padėkos kaukei".
Eglė Jackaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
E.Jackaitei suteiktas meno kūrėjo statusas.
Moteris garsina Klaipėdos vardą ne tik dirbdama aktore. Jos nuopelnai neabejotini ir visuomeninėje veikloje. E.Jackaitė yra itin reikalingos jautraus triūso "Pagalbos moterims linijos" savanorė, "Unicef" organizacijos ambasadorė. Aktorė randa laiko dėstyti Socialinių mokslų kolegijoje, augina du sūnus.
Rasa Miuller pelnė žmonių pagarbą už tarnavimą ne tik smalsiesiems klaipėdiečiams bei miesto svečiams, su kuriais ji susiduria dirbdama gide. R.Miuller vadovauja Klaipėdos apskrities gidų gildijai.
Rasa Miuller. Asmeninio archyvo nuotr.
Be to, ši moteris yra Klaipėdos miesto tautinių mažumų tarybos pirmininkė. Ji – ir Klaipėdos vokiečių bendrijos kultūros projektų vadovė. Kai užklupo pandemija, R.Miuller ėmėsi aktyviai puoselėti klaipėdiečių bendruomeniškumą, prisitaikant prie pasikeitusių sąlygų, rengė tradicines krašto šventes, stengėsi, kad ryšiai tarp bendruomenės narių sudėtingu metu nenutrūktų.
Dienraštis "Klaipėda" dėkoja projekto garbės mecenatui "Mūsų laikas", mecenatui "Mano būstas", pagrindiniams rėmėjams "Švyturys nealkoholinis", "BEGA", "Vlantana", rėmėjams "Parsekas", "Vakarų medienos grupė", partneriams "Lazer klinika", "East Island SPA".
Ištikimybė: Rimanto Cibausko vadovaujama bendrovė "Mūsų laikas" remia Metų klaipėdietės konkursą nuo pat jo pradžios. Šalia – R.Cibausko žmona Reda. Vytauto Liaudanskio nuotr.
-
Pasigėrėjimo vertas „Metų klaipėdietė 2022“ dalyvių dvidešimtukas 20
Balsuoti galite:
• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda, arba įmesti į specialiąsias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.
• PORTALAS: Portale klaipeda.diena.lt, rubrikoje „Metų klaipėdietė“. Portale už vieną kandidatę galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.
• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu „MKL XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.
1. Agnė Abramovičienė – gidė, nominuota už sukurtas įdomias, pritraukiančias ir kaskart nustebinančias ekskursijas. Šiltas ir nuoširdus bendravimas vaikštant po senamiestį nepalieka abejingų ir kviečia pažinti Klaipėdą naujai.
2. Jandra Bogužienė – „Gintaro“ sporto centro trenerė, Lietuvos plaukimo federacijos rengiamų apdovanojimų už sėkmingai pritaikytą treniruočių metodiką ir aukštus auklėtinių pasiekimus jaunimo amžiaus grupėje nominantė. J.Bogužienės treniruojami auklėtiniai gerina plaukimo rekordus, užima prizines vietas.
3. Violeta Jokubynaitė-Bružienė – Atvirų jaunimo erdvių vedėja, nominuota už ilgametį kryptingą darbą su jaunimu. Patirtimi ji noriai dalijasi su įvairių organizacijų, įstaigų, dirbančių su jaunimu, atstovais. Tai centras, į kurį kasdien užsuka apie 60 įvairaus amžiaus jaunuolių, nemaža jų dalis – gatvės vaikai, kurie savarankiškai negali susirasti kitos savirealizacijos erdvės.
4. Daiva Dragūnienė – Vakarų Lietuvos nefrologinių ligonių draugijos „Klaipėdos „Gyvastis“ pirmininkė. Padeda susiburti vieno likimo žmonėms. Kasmet Atgimimo aikštėje vykdo žvakučių akciją mirusiems ir gyviems organų donorams pagerbti.
5. Marija Ivaškevičiūtė – jauniausia „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė. 21 metų šokėja įvertinta už pasirodymą Šeiko šokio teatro spektaklyje „Klajojančios kopos“.
6. Eglė Jackaitė – Klaipėdos dramos teatro aktorė, nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“, „Padėkos kaukei“. E.Jackaitei yra suteiktas Meno kūrėjo statusas. Garsina Klaipėdos vardą ne tik teatro srityje, bet ir visuomeninėje veikloje. „Pagalbos moterims linijos“ savanorė, „Unicef“ organizacijos ambasadorė, Socialinių mokslų kolegijos dėstytoja, dviejų sūnų mama.
7. Eglė Jokužytė – Unikalių knygų, kurios skirtos visiems – ir regintiems, ir neregiams, leidėja. Viena iš socialinio verslo pradininkių Lietuvoje, savo veikla sprendžia knygų neregiams prieinamumo problemą, didina žmonių su negalia integraciją ir atkreipia visuomenės dėmesį į socialinius aspektus. Kultūriniuose ir meniniuose projektuose siekia sujungti du skirtingus žmonių pasaulius – regimą ir neregimą.
8. Sofija Kanaverskytė – kultūros magistrė. Menininkė Klaipėdos universitete 35 metus dėstė scenografiją, surengė daugiau kaip 30 personalinių grafikos, tekstilės, tapybos parodų. S.Kanaverskytė Klaipėdos ir kituose šalies teatruose kūrė scenografiją, kostiumus daugiau kaip 80-iai pastatymų.
9. Olga Filatova-Kontrimienė – stilistė, dizainerė, prekės ženklo įkūrėja, daugelio televizijos laidų įvaizdžio kūrėja, įvairių spektaklių kostiumų dailininkė, kiekvieną kartą stebinanti savo kūrybingumu ir talentu, kilusi iš Klaipėdos.
10. Aurelija Lipskė – Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos „Carito“ koordinatorė. Globoja senjorų klubą „Iš širdies į širdį“. Moteris pasiaukojamai dirba, neretai atimdama laiką iš savo šeimos. Ypač jos nuoširdumas ir darbštumas jaučiamas pandemijos metu, kai daugybei žmonių reikia ne tik materialinės, bet ir dvasinės pagalbos.
11. Rasa Miuller – Klaipėdos miesto tautinių mažumų tarybos pirmininkė, Klaipėdos vokiečių bendrijos kultūros projektų vadovė, apskrities gidų gildijos vadovė. Pandemijos laikotarpiu aktyviai puoselėjo klaipėdiečių bendruomeniškumą, prisitaikant prie pasikeitusių sąlygų, rengė tradicines krašto šventes, stengdamasi, kad ryšiai tarp bendruomenės narių šiuo sudėtingu metu nenutrūktų.
12. Raimonda Nabažaitė – archelogė, tyrinėdama Šv. Jono bažnyčios istoriją atskleidusi naujus Klaipėdos miesto istorijos puslapius. Lietuvos archeologijos draugija jos veiklą įvertino Metų archeologės titulu. Apdovanojimas suteiktas už kryptingus koklininkystės, bažnyčių archeologijos mokslinius tyrimus, paveldo saugojimo iniciatyvas, konferencijų ciklo inicijavimą ir mokslo sklaidą.
13. Aušra Pacevičiūtė – Klaipėdos universiteto dėstytoja, prekės ženklų „10 Tiltų“, „10 Tiltų kiemas“ ir „Tiltų namai“ bendraįkūrėja, projektų „Klaipėdos kūrybiško verslo uostas“ ir „Klaipėda Link“ iniciatorė. Smulkių verslų mentorė, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Klaipėdos skyriaus valdybos narė, visuomenininkė.
14. Daiva Palubinskaitė – aktyvi sportinių veiklų iniciatorė, organizuojanti sporto renginius, skirtus vaikams, suaugusiesiems, šeimoms ir senjorams. Sporto veiklų vietos kaskart netradicinės ir skirtingos, todėl sulaukia didelio klaipėdiečių susidomėjimo. Sveikatingumo studijos „Ginsvė“ įkūrėja. Sporto ir kultūros renginių, projektų organizatorė, dėstytoja.
15. Tatjana Paulauskienė – Klaipėdos universiteto mokslininkė, įmonės „Inobiostar MB“ direktorė. Mokslininkių (bendraautorė su Marija Kataržyte) idėja vandenis užteršusius naftos produktus išskaidyti ir neutralizuoti aplinkai draugiškais biologiniais mikroorganizmais jau įspūdingais šuoliais skinasi kelią praktinio įgyvendinimo link.
16. Rita Petrauskaitė – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė, tarptautinių konkursų finalininkė, sukūrusi daugiau nei dvi dešimtis įsimintinų vaidmenų. Apdovanota „Padėkos kauke“, nominuota „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui.
17. Samanta Savickaitė-Šamrejienė – pirmoji Lietuvoje onkologijos atvejo vadybininkė. Ji užtikrina, kad pirmą kartą į ligoninę besikreipiantis vėžio diagnozę išgirdęs žmogus gautų visą reikalingą informaciją ir visapusišką pagalbą. Pareigybė buvo sukurta ir įsteigta Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kuri tapo pirmąja ligonine šalyje, kur onkologiniams pacientams tenkančią naštą palengvina onkologijos atvejo vadybininkas.
18. Ilona Toliušienė – moteris, priglaudusi į savo šeimą du vaikus. Klaipėdos apskrities globėjų ir įtėvių asociacijos „Vaikų gerovė“ narė, aktyviai viešina globėjų veiklą, noriai dalijasi savo gerąja patirtimi su kitais. Skatina priimti į savo šeimas vaikus, kuriems reikia pagalbos.
19. Laima Vilimienė – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė, subūrusi komandą, kuri savo darbais stebina ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Nominuota už atrastas miesto vietas, kuriose opera atgimsta naujai. Įvertinta garbės ženklu, kuris skiriamas Lietuvos kultūrai ir menui labiausiai nusipelniusiems asmenims pagerbti.
20. Vida Uzelienė – šeimos gydytoja, echoskopuotoja. Ji yra puiki savo srities profesionalė, labai nuoširdžiai rūpinasi pacientais, kiekvieną itin atidžiai apžiūri, skiria žmonėms daug dėmesio ir šilumos. Pomėgis – tapyba. Pasak gydytojos, abstrakcijos, spalvos, sodrūs potėpiai – jos kasdienės energijos šaltinis ir atgaiva. Gydytoja – tikra klaipėdietė. Kurį laiką dirbusi Vilniuje, vis dėlto grįžo į savo gimtąjį miestą.
Vieną pretendentę į finalinį šešetuką deleguos speciali komisija. Likusios pretendentės bus išrinktos susumavus balsavimo taškus. Iki vasario 10 d. 12 val. balsuodami išrinksite dešimt šio titulo verčiausių klaipėdiečių.
Vasario 12 d. paskelbsime dešimtuką ir tęsime balsavimą iki vasario 24 d. 12 val.
Vasario 26 d. paskelbsime finalinį pretendenčių šešetuką.
Nuo vasario 26 d. iki kovo 15 d. 12 val. balsuodami iš šešių finalininkių rinksite Metų klaipėdietę. Kovo 16–17 d. susumuosime rezultatus.
Kovo 18 d. Metų klaipėdietę paskelbsime finaliniame renginyje