„Manau, kad naujomis aplinkybėmis Airijai santykių su Baltijos ir Šiaurės šalimis svarba tik didės“, – susitikime su airių bendruomene Vilniuje sakė M. D. Higginsas.

Airijos artėjimas diplomatiniame fronte matomas jau kurį laiką – pernai Airijos premjeras kartu su kolega iš Olandijos pirmą kartą prisijungė prie tradicinio šešių Baltijos ir Šiaurės šalių vadovų susitikimo suderinti pozicijas prieš Europos Vadovų Tarybą.

Lietuvos pareigūnai neatmeta, kad tokie susitikimai kartosis, nes šalių požiūriai daugeliu atveju sutampa – jos siekia, kad ES išlaikytų glaudžius ryšius su Britanija, pasisako už laisvą prekybą, siekia didesnės ES paramos žemės ūkiui.

„Natūraliai tų gijų atsiranda žymiai daugiau nei būdavo anksčiau. Ar tai galėtų išvirsti į naują formatą – parodys laikas. Dabar interesai patys turi suvesti į naujų formatų atsiradimą“, – BNS sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas.

Iš Airijos kilusi muzikos atlikėja Erica Jennings (Erika Dženings), atvykusi į Airijos ambasadą Vilniuje susitikti su Airijos prezidentu, sakė, kad abi šalis jungia kovos už laisvę ir emigracijos patirtis.

„Dalykai ką šalys turi bendra, yra akivaizdūs: istorija, emigracija, praeityje didelė skriaudžianti kaimynė. Skiriasi tai, kad airiai iš pirmo žvilgsnio, per pirmą susitikimą yra atviresni ir draugiškesni. Lietuviai irgi yra tokie, tik jiems reikia kiek daugiau laiko“, – BNS sakė E. Jennings.

Kartu su ja antradienio popietę į Airijos ambasadą susitikti su prezidentu atvyko kelios dešimtys žmonių, tarp jų – verslininkai, kultūros žmonės.

„Sakyčiau, kad airių bendruomenė yra nedidelė, bet draugiška, panašiai kaip ir pati Airija. Jie – grupelė tikrai inovatyvių žmonių, kurie labai nori sustiprinti ryšius tarp Lietuvos ir Airijos. Yra daug verslininkų, keli menininkai, kaip ir aš. Paprastai susirenkame pabūti drauge Šv. Patriko dieną“, – kalbėjo atlikėja.

Muzikantė teigė nekantarvusi susitikti su Airijos prezidentu ne tik dėl jo užimamų pareigų, bet ir dėl asmeninių savybių.

„Tikrai nekantrauju jį pamatyti. Žinoma, todėl, kad jis yra Airijos prezidentas, bet ir todėl, kad jis yra puikus Airijos prezidentas. Jis tikrai yra labai ypatingas. Man labai patinka jo požiūris į savo vaidmenį, man patinka dalykai, kuriuos jis gina. Man taip pat patinka, kad jis yra poetas; tikrai labai tai vertinu“, – tvirtino E. Jennings.

Airijos prezidentas antradienį Vilniuje susitiko su D. Grybauskaite, lankėsi Seime, pagerbė Sausio 13-osios aukas. Trečiadienį jis susitiks su verslininkais ir vyks į Kauną, kur jam bus suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaro vardas.

Airija sekmadienį mini 100-ąsias Velykų sukilimo, kuris sudarė sąlygas jos nepriklausomybei, metines ir ta proga rengia didžiausius atminimo renginius per šalies istoriją.

To sukilimo prieš britų valdymą dalyviai, kurie 1916 metų antrąją Velykų dieną užėmė pastatus visame Dubline ir paskelbė Airijos Respubliką, bus pagerbti paradu per sostinę, kurį stebės šimtai tūkstančių žiūrovų.

Per ceremoniją Pašto būstinėje, kuri to sukilimo metu buvo sukilėlių štabas, bus perskaityta 1916 metų deklaracija dėl „Airijos žmonių teisės turėti Airiją“.

Airijos prezidentas Michaelas D.Higginsas (Maiklas D.Higinsas), kuris padės vainiką buvusiame Kilmenhamo kalėjime, kur po to šešių dienų sukilimo buvo įvykdytos egzekucijos 16-ai sukilėlių lyderių, sakė, kad šalis per pastaruosius 100 metų nuėjo ilgą kelią.

Tačiau jis pridūrė, kad Airija vis dar stengiasi sukurti išties inkliuzyvią respubliką. „Galime matyti, kad daugeliu atžvilgių ne visiškai pasiekėme tas svajones ir idealus, už kuriuos mūsų protėviai atidavė tiek daug“, – sakė jis.

Po vainiko padėjimo ceremonijos, kurioje dalyvaus laikinasis premjeras Enda Kenny (Enda Kenis), šimtai per tą sukilimą žuvusių žmonių bus pagerbti tylos minute.

Į paradą, kuriame dalyvaus iki 2,5 tūkst. Airijos ginkluotųjų pajėgų narių ir kuris baigsis 21 šūvio salve, buvo pakviesta maždaug 5 tūkst. sukilimo dalyvių giminaičių.

Sukilimas prasidėjo 1916 metų balandžio 24 dieną, kai daugiau kaip 1 tūkst. sukilėlių užėmė svarbius pastatus miesto centre.

Britanija atsiuntė pastiprinimus ir pradėjo apšaudyti miestą, o sukilėliai buvo priversti palikti savo štabą ir galiausiai, balandžio 29-ąją, pasiduoti.

Dėl sukilimo buvo areštuota tūkstančiai žmonių, bet toks atsakas sukėlė pasipiktinimą ir padidino paramą Airijos nepriklausomybei.

Po šešerių metų Britanija sutiko su nepriklausomos valstybės sukūrimu, tik – be salos šiaurės rytų dalies, kuri kaip Šiaurės Airija ir dabar yra Jungtinės Karalystės dalis.

Sukilimas „suteikė žmonėms drąsos tikėti, kad galime pasiekti visišką nepriklausomybę“, sakė politinės partijos „Fianna Fail“ lyderio pavaduotojas ir 1916-ųjų sukilimo dalyvio Eamono de Valeros (Eimono de Valeros), kuris vėliau tapo Airijos prezidentu, vaikaitis Eamonas O'Cuivas (Eimonas O‘Kivas).

Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) antradienį pasveikino Airijos prezidentą su atvykimu į Jungtinę Karalystę – pirmąkart nuo tos respublikos nepriklausomybės paskelbimo, prasidėjus istoriniam vizitui, turinčiam sutvirtinti ryšius tarp buvusių priešiškų kaimynių.

Keturias dienas truksianti prezidento Michaelo D.Higginso (Maiklos D.Higinso) viešnagė surengta po istorinio karalienės vizito Airijoje 2011 metais, kuomet pavyko nustatyti naują toną abiejų šalių santykiuose.

Vienu iš šio vizito akcentų taps Vindzoro pilyje antradienio vakarą rengiamas karališkasis banketas, kuriame dalyvaus Šiaurės Airijos vyriausiojo ministro pavaduotojas Martinas McGuinnessas (Martinas Makginesas), buvęs Airijos respublikonų armijos (IRA) vadas.

Prieš išvykdamas iš Airijos, H.D.Higginsas sakė, jog didžiausias iššūkis yra ne pastangos „švariai nuvalyti lentą“ nuo bet kokio praeities nepasitikėjimo ir santykių problemų, o žvelgti į ateitį.

„Esame labai įdomiame istorijos taške, kai po Jos Didenybės vizito Airijoje ryšiai tarp mūsų tautų yra tokie geri“, – pažymėjo prezidentas.