„Visų paraatletų didžiausia svajonė ir tikslas – atstovauti Lietuvai paralimpinėse žaidynėse, to jie kasdien siekia. Rinktinėje turime ir labai patyrusių sportininkų, laimėjusių medalius elitinėse varžybose, ir jaunų bei perspektyvių, dar laimėsiančių apdovanojimus. Jeigu ne šiandien, tai jau rytoj“, – pranešime spaudai teigė M. Bilius. 

Iš viso penkios dešimtys Lietuvos rinktinės paraatletų varžosi aštuoniose sporto šakose: lengvojoje atletikoje, plaukime, dziudo imtynėse, šaudyme, triatlone, šaudyme iš lanko, golbole (aklųjų riedulyje) ir snieglenčių sporte. Lietuvos paralimpinio komiteto prezidento teigimu, tikslas – kad ateityje atstovaujamų sporto šakų daugėtų.

Mindaugas Bilius. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Lietuvai kelialapį į Paryžiaus paralimpines žaidynes jau yra iškovojusi Raimeda Bučinskytė, kuri taps pirmąja mūsų šalies šaule svarbiausiame ir didžiausiame žmonių su negalia sporto renginyje. Šiaulietei bilietą į Paryžių garantavo pernai Europos para čempionate Roterdame iškovotas sidabro medalis.

Raimeda Bučinskytė. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Šiais metais dėl vietų Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse kovosiančių dešimčių paraatletų laukia pasaulio ir Europos čempionatai, planetos taurės etapai, kiti startai. Sportininkų tikslas – parvežti medalių iš šių varžybų ir kovoti dėl taip sunkiai pasiekiamos vietos Paryžiaus žaidynėse.

Lietuvos paralimpinės rinktinės pristatymas. D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Atranka į žaidynes vyks dar pusmetį. Lengvaatlečiai turi galimybę išsikovoti vietas gegužę Japonijoje vyksiančiame pasaulio čempionate. Deja, valstybės skiriamo finansavimo nepakanka aukščiausio rango varžybose dalyvauti visiems, turintiems normatyvus. Dėl to, padedami rėmėjų, mes bandysime išvežti kuo daugiau sportininkų į šias elitines varžybas, kad Lietuva ir jos trispalvė būtų kuo labiau matomos tarp pasaulio geriausiųjų“, – sakė M. Bilius.

Renginio metu buvo pristatyti ir naujieji Lietuvos paralimpinio komiteto mecenatai. M. Bilius džiaugėsi, kad prie paralimpiniam judėjimui, visai žmonių su negalia bendruomenei ir Lietuvos visuomenei aktualių klausimų sprendimo nuo šiol prisidės „BITĖ Lietuva“ ir TV3.

Iš kairės: Gintas Butėnas, Laura Blaževičiūtė, Mindaugas Bilius.  D. Labučio / ELTOS nuotr.

Mecenatai įsipareigojo prie Lietuvos paralimpinio komiteto tikslų įgyvendinimo ketverius metus prisidėti finansine ir viešinimo paslaugų parama, kurios vertė – 1 mln. eurų.

„Esu labai nusivylęs sprendimu leisti šalims agresorėms Rusijai ir Baltarusijai dalyvauti Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse“, – rašoma penktadienį paskelbtame M. Biliaus pareiškime.

Generalinė asamblėja penktadienį slaptais narių balsavimais leido Rusijos ir Baltarusijos atstovams dalyvauti 2024 metų Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse. Šalių sportininkams leista dalyvauti kaip neutraliems atletams, be valstybių simbolių.

Labai liūdna ir apmaudu, kad asamblėjai kitokiam sprendimui pritrūko balsų, o gal ir drąsos, širdies.

„Aš, atstovaudamas Lietuvai, balsavau prieš Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimą bet kokia forma – su vėliava ar be jos. Labai liūdna ir apmaudu, kad asamblėjai kitokiam sprendimui pritrūko balsų, o gal ir drąsos, širdies“, – sako M. Bilius.

Jis teigia nuo karo pradžios ir balsavimo išvakarėse Bahreine susitikdavo ir kalbėjosi su pasaulio valstybių nacionalinių komitetų atstovais, dėstė Lietuvos poziciją ir argumentaciją. Balsavime Bahreine dalyvavo pusantro šimto IPC narių.

Pasak M. Biliaus, pastebima, kad ne visos šalys vienodai suvokia karo Ukrainoje siaubą ir grėsmes, ypač geografiškai tolimesnės valstybės.

„Kalbame su šalimis partnerėmis, ką galėtume pakeisti, bendraujame su bičiuliais ukrainiečiais. Nuo karo pradžios nuosekliai palaikome Ukrainą ir smerkiame Rusijos bei Baltarusijos agresiją. Kartu su kaimynais iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos, Skandinavijos šalių paralimpinių komitetų pirmieji pareikalavome agresorių šalinimo iš sporto renginių. Prieš metus IPC Generalinėje asamblėjoje balsavome už tai, kad Rusijos ir Baltarusijos nacionaliniai paralimpiniai komitetai būtų suspenduoti“, – sako M. Bilius.

Jis teigia, kad konsultuosis su Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, diskutuos su Lietuvos paralimpinio sporto bendruomenėje, „kokius žingsnius dar galime žengti, kad Rusija ir Baltarusija liktų už paralimpinių žaidynių – didžiausios ir svarbiausios žmonių su negalia sporto šventės, kurioje agresoriams vietos neturi būti“.

Su vėliavom ar be jų – vietos neturi būti.

„Su vėliavom ar be jų – vietos neturi būti,“ – įsitikinęs .Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas M. Bilius.

2024-ųjų Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse Rusijos sportininkams bus leista varžytis su neutralia vėliava.

Tai buvo paskelbta iš karto po to, kai pareigūnai nubalsavo prieš visišką draudimą.

Tarptautinio paralimpinio komiteto narių (TPK) dauguma penktadienį leido Rusijos sportininkams dalyvauti be nacionalinių vėliavų, spalvų ar emblemų, praėjus kelioms valandoms po to, kai pareigūnai nubalsavo prieš visišką draudimą.

Rusija ir sąjungininkė Baltarusija buvo nušalintos nuo paralimpinių varžybų nuo 2022 metų vasario, kai Maskvos kariai įsiveržė į Ukrainą.

Dauguma TPK narių Bahreino sostinėje Menamoje vykusioje organizacijos Generalinėje asamblėjoje balsavo už tai, kad būtų atmestas visiškas draudimas.

Vėliau penktadienį TPK priėmė panašų sprendimą dėl Baltarusijos sportininkų.

TPK prezidentas Andrew Parsonsas (Endrius Parsonas) teigė, kad organizacija „tvirtai tiki, jog sporto ir politikos maišyti negalima“.

Vis dėlto TPK nusprendė iš dalies sustabdyti Rusijos nacionalinio paralimpinio komiteto veiklą dvejiems metams dėl „konstitucinių narystės įsipareigojimų pažeidimų“.

2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, TPK uždraudė Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti varžybose, taip pat sustabdė abiejų šalių paralimpinių komitetų veiklą.

Dėl to abiejų šalių paralimpiečiai negalėjo dalyvauti 2022 metų kovą Pekine vykusiose žiemos paralimpinėse žaidynėse.

Penktadienio balsavime 90 TPK nariai balsavo už visišką sustabdymą, 65 balsavo prieš pasiūlymą ir 6 susilaikė.

Ankstesniame balsavime 74 TPK nariai balsavo prieš pasiūlymą visiškai sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos narystę. Už visišką sustabdymą balsavo 65 nariai, o 13 susilaikė.

Sprendimas priimtas likus dviem savaitėms iki Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sesijos Mumbajuje, kurioje tikimasi aptarti Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimą kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

TOK jau anksčiau teigė, kad sprendimas dėl leidimo Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024 metų olimpinėse žaidynėse bus priimtas tinkamu metu.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje, Rusijos ir Baltarusijos sportininkams buvo pritaikytos sankcijos daugelyje sporto šakų.

Anksčiau rugsėjį Rusijos olimpinis komitetas pareiškė, kad neboikotuos olimpinių žaidynių Paryžiuje, pridurdamas, jog rusai gali varžytis olimpinėse žaidynėse kaip neutralūs dalyviai.

Liepą Jungtinės Tautos paskelbė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo 9 000 civilių, iš jų 500 vaikų, nors, jų vertinimu, tikrasis aukų skaičius gali būti gerokai didesnis.

Šaulei šis pasiekimas yra reikšmingiausias karjeroje, tačiau net ir tokie laimėjimai neapsieina be savų iššūkių ir intensyvaus pasiruošimo tiek fiziškai, tiek emociškai. R. Bučinskytė atskleidžia vykusio čempionato užkulisius ir ateityje laukiančius sunkumus – pastariesiems lietuvė ruošiasi jau dabar.

Šaulė R. Bučinskytė pasakoja, jog apie medalį iki pergalės ji beveik negalvojo, mat visas savo mintis sutelkė į teisingą technikos išpildymą ir pasirengimą. Ji atskleidžia, jog visą pasiruošimui skirtą laiką ji mintyse repetavo tikslingus šaudymo procesus ir kiekvieną su tuo susijusią detalę. Lietuvė pabrėžia, jog svarbiausia tuo metu atrodė atlikti tobulą šūvį, o visa kita, anot jos, atėjo savaime.

R. Bučinskytė akcentuoja, jog jos varžovės šaudo jau daugiau nei penkiolika ar net dvidešimt metų, todėl ir jų turima patirtis šiek tiek gąsdino – juk Raimedos karjera siekia vos septynerius metus. Tačiau, pasak šaulės, svarbu mokėti nuraminti save ir tikėti savo jėgomis. Sportininkė juokauja, jog vieną dieną visi profesionalai tarsi atranda savo slaptus receptus: ką daryti prie starto, kaip laikyti rankas, kaip miegoti ar valgyti, kad galėtų lygiuotis su Europos elitiniais šauliais.

Paralimpietė žada iki spalio pasirengti treniruočių planą bei kasdien skirti iki penkių valandų treniruotėms. „Manau, kad svarbiausia gyvenime tiksliai žinoti, ko nori. Kai tu žinai, ko nori ir laikaisi disciplinos – viskas yra įmanoma“, – savo užsibrėžimą žaidynėms įvardija šaulė.

Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius pabrėžia, kad dėl bilieto į kitais metais Paryžiuje vyksiančias paralimpines žaidynes šiuo metu kovoja gausus būrys paraatletų. „Raimeda įrodė, kad ilgametis darbas ir tvirtas užsispyrimas bei valia – vainikuojami sėkme“, – džiaugiasi jis.

Pramoga tapusi gyvenimo aistra

Savo sporto karjerą Lietuvos paralimpinės rinktinės šaulė R. Bučinskytė pradėjo atsitiktinai – vienos šventės metu į rankas paėmusi pistoletą ir iššovusi pirmuosius sėkmingus šūvius. Vėliau R. Bučinskytė sulaukė kvietimo prisijungti prie Šiauliuose gyvuojančio kulkinio šaudymo klubo „Dešimtukas“, kur ir prasidėjo sportininkės karjera.

„Nors iš pradžių ėjau į šaudyklą papramogauti ir susitikti su gera kompanija, po pirmųjų varžybų viduje gimė itin stiprus noras nelikti paskutine rezultatų lentelėje. Nuo to ir prasidėjo intensyvesnės treniruotės, augo apetitas ir pagaliau visa tai tapo didele gyvenimo aistra“, – pasakoja R. Bučinskytė.

Sportininkė lyg šiandien prisimena pirmąjį iškovotą trečiosios vietos medalį Panevėžio Oksalio taurės varžybose. Netikėtas laimėjimas ne tik paskatino šaulę užsiimti šia sporto šaka profesionaliai, bet ir pažadino vidinį smalsumą — norėjosi išmokti daugiau, pagerinti techniką ir net keisti savo gyvenimo būdą.

Daugiau nei tik sportas

Anot R. Bučinskytės, šaudymas – perfekcionistų sportas. Tam, jog atliktų tobulą šūvį, sportininkas privalo galvoti apie kiekvieną savo kūno dalį: petį, ranką, riešą, akį ir net smakrą.  Viskas turi būti griežtai kontroliuojama. Tokia disciplina sporte reikalauja tikslingos rutinos ir buityje. Šaulė vadovaujasi taisykle: „Jei sugebėsi namuose padėti puodelį į jam skirtą vietą, tai ir sporte gebėsi sukontroliuoti savo kūną“.

Paralimpietė priduria, kad profesionalaus šaulio kelias yra neatsiejamas nuo nuolatinio susitelkimo ir atsidavimo: mintys apie šaudymą jos galvoje sukasi bene visada – anksti ryte ir prieš miegą ji apgalvoja, ką darys šią bei kitą dieną ir kaip visa tai atrodys.

„Šiame sporte iššūkių kelia ir išlikę gajūs stereotipai apie moteris šaules. Neretai sutinkama nuomonė, kad tik vyrai geba taikliai šaudyti, o moteris yra dažniau „patraukiama per dantį“ negu pozityviai įvertinama. Natūraliai norisi kovoti su šiais nusistovėjusiais ir pasenusiais stereotipais“, — sako ji.

Nepaisant varžybose vis dar vyraujančio požiūrio, džiugina vis didesnis visuomenės ir verslo palaikymas, kuris svarbus aukščiausios lygos paraatletams, garsinantiems Lietvuvos vardą. Vaistinių tinklo „Camelia“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė sako, kad paralimpiečių pavyzdys įkvepia siekti asmeninių pergalių, įrodo, kad kasdienės pastangos leidžia įveikti visus iššūkius. „Jau dvejus metus remiame paralimpinę komandą ir matome to svarbą. Mūsų paraatletai yra pavyzdys didelei visuomenės daliai, todėl džiaugiamės galimybė prisidėti prie jų žingsnių“, – sako ji.

Šiuo metu paratletai varžosi dėl kelialapių į svarbiausią sporto renginį – Paralimpines žaidynes, kurios vyks Paryžiuje 2024 m. rugpjūčio 28 d.–rugsėjo 8 d.

Rinktinėje – debiutantai

Šiandien Paryžiuje startuosiančiame žmonių su negalia pasaulio lengvosios atletikos čempionate Lietuvai atstovaus devyniolika sportininkų.

Rinktinėje – Ramunė Adomaitienė, Raimondas Dabužinskas, Oksana Dobrovolskaja, Donatas Dundzys, Osvaldas Kucavičius, Bella Morkus, Arturas Plodunovas, Deividas Podobajevas, Ramūnas Rojus, Kęstutis Skučas, Andrius Skuja, Danas Sodaitis, Jonas Spudis, Simonas Strelkauskis, Eugenijus Vaičaitis, Eivydė Vainauskaitė, Ramūnas Verbavičius, Karolis Virkutis, Genadijus Zametaškinas.

Dešimčiai mūsų šalies paraatletų tai bus debiutas planetos pirmenybėse, pirmąkart jėgas išmėgins triračių („Race Running“) sporto atstovai.

Paryžiuje varžysis iš viso beveik 1,5 tūkst. lengvaatlečių iš daugiau nei 100 šalių. Jie dėl 171 medalių komplektų kovos 20 tūkst. žiūrovų talpinančiame „Charlety“ stadione.

„Džiugu, kad mūsų komanda – net dvigubai gausesnė nei 2019 m. pasaulio čempionate. Augame, o prie to prisideda ir besikeičiantis valstybės požiūris į žmonių su negalia sportą, paralimpinio komiteto ir federacijų darbas, labai svarbi mūsų partnerių, rėmėjų pagalba“, – pabrėžė M. Bilius.

Lūkesčiai – dideli

Šiandien numatytas R. Rojaus (ieties metimas) ir G. Zametaškino (kuokelės metimas) startai, rytoj – R. Verbavičiaus ir D. Dundzio (rutulio stūmimas), A. Plodunovo ir D. Podobajevo (vežimėliai, 100 m) ir K. Skučo (vežimėliai, 1 500 m) pasirodymai.

Planetos čempionate debiutuosianti disko metikė Oksana Dobrovolskaja kuklinosi kalbėdama apie savo lūkesčius, nors regėjimo negalią turinčios sportininkės diskas šiemet Lietuvoje skriejo už 38 m ribos. Tai elitinis rezultatas, leidžiantis tikėtis prizinės vietos.

„Padarysiu viską, kiek leis mano galimybės. Nesitikiu stebuklo, stosiu į kovą su svarbiausiu priešininku – savimi, savo baimėmis ir kitomis emocijomis, kad nugalėčiau ir pasiekčiau savęs vertą rezultatą“, – sakė Teresės Nekrošaitės treniruojama O. Dobrovolskaja.

Sprinteriui D. Sodaičiui šis pasaulio čempionatas bus antras. Prieš ketverius metus Dubajuje lietuvis pateko į 100 m bėgimo pusfinalį ir užfiksavo asmeninį rekordą – 11,08 sek. Trenerio Marto Skrabulio auklėtinis šiemet jau buvo priartėjęs prie šio rezultato.

„Pasaulio čempionatas – sunkiausios varžybos, jose – didžiausia konkurencija. Tačiau tai ir privilegija būti tarp elito atletų, atstovauti savo šaliai. Man šis sezonas – geras, varžybų rezultatai nuteikia labai optimistiškai. Sieksiu gerinti asmeninį rekordą ir užimti kuo aukštesnę vietą“, – sakė Europos vicečempionas D. Sodaitis.

Tikslas – pirmas ketvertas

Kelialapius į 2024-ųjų paralimpines žaidynes iškovos atletai, savo rungtyse užimsiantys 1–4 vietas.

„Manau, būtų sėkmė, jeigu šįkart Lietuvai pavyktų iškovoti du kelialapius į Paryžių. Atrankos sistema tapo griežtesnė, konkurencija dar niekada nebuvo tokia didelė“, – svarstė M. Bilius.

2020 m. paralimpiadoje bronzos medalius iškovojo plaukikas Edgaras Matakas, dziudo kovotojas Osvaldas Bareikis ir vyrų aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė.
Iki šiol sėkmingiausios – 1996 m. žaidynės: 3 aukso, 2 sidabro ir 6 bronzos medaliai.


 

Panevėžio miesto gyventojų ir svečių laukia vežimėlių krepšinio, tinklinio sėdint, rutulio stūmimo iš kėdutės ir bočios iššūkiai.

„Tai – puiki galimybė pajusti, ką reiškia varžytis vienoje ar kitoje rungtyje. Viena yra sportą stebėti iš šono, visai kas kita – pabandyti pačiam. Be to, sporto rungtis pristatys tikri jų profesionalai, kurie ne tik papasakos, bet ir patars, kaip teisingai atlikti vieną ar kitą veiksmą.

Džiaugiuosi, kad šventė grįžta į Panevėžį. Čia mes paralimpinį sportą pristatėme prieš penkerius metus, tai buvo puikus renginys, pritraukęs labai daug žmonių. Neabejoju, kad panevėžiečiai, miesto svečiai ir šiais metais bus sportiški, aktyvūs“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Tarp paraatletų, pristatysiančių paralimpines rungtis, bus Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatletis Eugenijus Vaičaitis. Šiaulietis Panevėžyje pristatys savo rungtį – rutulio stūmimą iš kėdutės.

„Pernai dalyvavome Olimpinėje dienoje Kaune. Nudžiugino, kiek daug žmonių panoro varžytis rutulio stūmime, su sektoriuje padedančiu broliu Valentu vos spėjome suktis. Smagu, kad paralimpinis sportas yra įdomus ir vis daugiau žmonių su juo susipažįsta. Žmonės tikrai domisi, drąsiai klausia, o mes negailime patarimų“, – pasakojo E. Vaičaitis, atstovaujantis neįgaliųjų sporto klubui „Šiaulietis“.

Tinklinio sėdint ir bočios rungtis sporto šventės „Olimpinė diena 2023“ dalyviams pristatys kito Šiaulių klubo „Entuziastas“ atstovai, vežimėlių krepšinio paslaptis atskleis Panevėžio sportininkai.

„Labai smagu, kad Lietuvos tautinio olimpinio komiteto organizuojamas renginys yra įtraukus, čia visi mes bendraujame viena – sporto kalba. Paralimpinį sportą čia pristatome jau daug metų ir jaučiame, kad tai tikrai labai padeda supažindinti visuomenę su mūsų judėjimu, jo herojais ir pasiekimais.

Ši šventė, kaip ir tradiciniai Lietuvos sporto apdovanojimai, kuriuose dalyvaujame kartu su olimpiečiais, ženkliai prisideda prie integracinių procesų Lietuvos visuomenėje“, – džiaugėsi M. Bilius.

Olimpinė diena – visą šeimą įtraukiantis, sportą ir sveiką gyvenseną propaguojantis renginys. Tai didžiulė sporto ir pramogų šventė, kurios dalyviai turi galimybę išbandyti daugybę sporto šakų, pabendrauti su olimpiečiais ir paralimpiečiais, smagiai praleisti laiką. 2023 m. Olimpinė diena birželio 3 d. vyks atsinaujinusioje Senvagėje, Panevėžyje.

Daugiau informacijos: www.olimpinediena.lt

Per susitikimus A. Parsonsas pasidžiaugė Lietuvos paralimpinio judėjimo laimėjimais, atkreipė šalies vadovų dėmesį į aktualias žmonių su negalia sporto problemas.

„Lietuva yra gerame kelyje. Mes, kaip Tarptautinis paralimpinis komitetas, visada stengiamės padėti savo nariams, pagelbėti jiems vystytis, o tokie vizitai yra puiki galimybė tai padaryti.

Išgirdome aktualijas, aptarėme jas su šalies vadovais, galvojame, kaip galime prisidėti, kad kuo daugiau žmonių su negalia galėtų sportuoti – tiek kiekvienas savo kasdienybėje, tiek elitiniame lygyje, paralimpinėse žaidynėse“, – penktadienio susitikimus apibendrino A. Parsonsas.

Lietuvos paralimpinio komiteto vadovas Mindaugas Bilius pabrėžė, kad A. Parsonso apsilankymas – gera galimybė dar kartą atkreipti dėmesį į žmonių su negalia sporto vystymui aktualius klausimus.

„Su Prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene aptarėme platų spektrą klausimų – nuo vaikų su negalia fizinio aktyvumo skatinimo bendrojo lavinimo mokyklose iki valstybės pagalbos į paralimpinį švietimą poreikį.

Susitikimai buvo produktyvūs, kalbėjome apie tendencijas – vis didesnę integraciją, taip pat ir apie sudėtingas temas – finasavimo, lėšų jaunųjų sportininkų pasirengimui ir paralimpinių vertybių puoselėjimui labai trūksta. Manau, tai bus teigiamas postūmis“, – sakė šalies paralimpinio judėjimo vadovas M. Bilius.

Su aukščiausiais šalies vadovais aptartas Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose klausimas. A. Parsonsas informavo, kad Tarptautinio paralimpinio komiteto Generalinė Asamblėja rudenį suspendavo nacionalinius Rusijos ir Baltarusijos komitetus, o Ukrainą užpuolusių šalių paratletai nedalyvauja jokiose tarptautinėse varžybose.

Nors šių metų rudenį Generalinė Asamblėja susirinks vėl, A. Parsonsas sako nematantis priežasčių, dėl kurių tarptautinės paralimpinės bendruomenės pozicija galėtų keistis, kol Ukrainoje vyksta karas.

„Džiaugiuosi principinga tarptautinės paralimpinės bendruomenės pozicija. Lietuvos paralimpinis komitetas nuo pirmų karo dienų yra solidarus su Ukraina ir jos žmonėmis, kenčiančiais nuo Rusijos ir Baltarusijos teroro. Akivaizdu, kad šioms šalims nėra vietos sporte.

Lietuva nepritaria rusų ir baltarusių dalyvavimui paralimpinėse žaidynėse ir kitose varžybose. Nesvarbu, ar tai vyktų su tų šalių vėliavomis ar be jų“, – tvirtą poziciją išreiškė M. Bilius.

Penktadienį A. Parsonsas dar viešėjo Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete ir susitiko su prezidente Daina Gudzinevičiūte, taip pat bendravo su Lietuvos paralimpinio komiteto partneriais ir rėmėjais.

Lietuvos paralimpinio komiteto kvietimu šalyje viešintis A. Parsonsas šeštadienį susitiks su paralimpinio sporto bendruomene – federacijų atstovais, sportininkais, aplankys Lietuvos golbolo rinktinę ir jaunuosius plaukikus.

M. Bilius įvertino sporto finansavimo permainas, komiteto veiklą, be to, atskleidė, kad kitą mėnesį Lietuvoje lankysis Tarptautinio paralimpinio komiteto prezidentas Andrew Parsonsas.

- 2022 m. Lietuvos sporto sistemoje įvyko reikšmingi pokyčiai. Kaip jie paveikė paralimpinį sportą?

- Labai džiaugiuosi, kad paralimpiečiai nuo šių metų vidurio gauna tokias pačias valstybės stipendijas kaip ir olimpinio sporto atstovai. Tai svarbu ir finansiniu, ir moraliniu aspektais. To savo proaktyvia veikla siekėme kelerius metus ir pagaliau pasiekėme, kad paralimpiečiai turėtų tokias pačias stipendijas.

Šiemet padidėjo valstybės asignavimai mūsų federacijoms, kurios gavo didesnį finansavimą nei bet kada iki šiol. Todėl federacijos galėjo deleguoti sportininkus į daugiau varžybų. Pavyzdžiui, lengvaatlečiai rudenį dalyvavo „Grand Prix“ varžybų etape Maroke ir IWAS pasaulio žaidynėse Portugalijoje.

Padidėjusį mūsų federacijų finansavimą lėmė įstatymų pataisos, nukreipusios loterijų lėšas į valstybės biudžetą. Anksčiau loterijų parama keliaudavo į Lietuvos paralimpinį komitetą, kuris naudodavo lėšas sportininkų startams, stipendijoms, stovykloms, papildams, tyrimams. Dabar šios lėšos perskirstytos per valstybės biudžetą ir išdalintos visoms negalios sporto organizacijoms.

Kartu su lėšomis federacijoms atitenka ir sportininkų rengimo atsakomybė. Paralimpinis komitetas lieka atsakingas už atletų delegavimą į kai kurių sporto šakų, pavyzdžiui, lengvosios atletikos ir plaukimo Europos ir pasaulio čempionatus, paralimpines žaidynes, paralimpines jaunimo žaidynes.

Galima sakyti, kad sisteminiai pokyčiai perdėliojo organizacijų vaidmenis sportininkų rengime. Teigiamas aspektas tas, kad dabar turime daugiau aiškumo, kas už ką atsakingas ir kam gauna valstybės lėšas.

Žinoma, paralimpinis komitetas sieks prisidėti prie sąlygų atletams gerinimo, bet visi turime suprasti, kad padėtis kardinaliai skiriasi nuo ankstesnės, kai iš loterijų surinkdavome 75 proc. organizacijos biudžeto.

- Kaip komitetui sekasi kompensuoti šiuos biudžeto praradimus?

- Neslėpsiu, kad 2022-ieji organizacijai buvo sunkūs, susidūrėme su rimtais iššūkiais, kurie, galima sakyti, pastatė ant kortos visą paralimpinio komiteto veiklos tęstinumą. Vis dėlto mes numatėme grėsmes dar tada, kai Loterijų įstatymo pataisos dar tik buvo svarstomos ir tam ruošėmės.

Paralimpinio komiteto komanda šauniai padirbėjo, sukirtome rankomis su penkiais naujais rėmėjais, taip pat tęsėme sėkmingą bendradarbiavimą su ankstesniais partneriais.

Šiuo metu deramės su dar keliomis bendrovėmis, o naujų rėmėjų paieška vyksta nenutrūkstamai. Nors visiškai kompensuoti praradimus labai sudėtinga, bet labai noriu tikėti, kad kritinį tašką jau praėjome.

Turime paralimpinio švietimo projektą „50 mokyklų 5000 mokinių“, aplinkos prieinamumo neįgaliesiems gerinimo projektą „Mes draugiški negaliai“, mentorystės projektą „Būk čempionas“. Šiemet norėtume pristatyti visiškai naujų įdomių iniciatyvų. Idėjų turime daug. 

Žinoma, labai tikimės valstybės palaikymo. Tikiu, kad mūsų švietimo, paralimpinio sporto populiarinimo projektai svarbūs visai Lietuvos visuomenei, kurios neatskiriama dalis yra žmonės su negalia. Sulaukėme patikinimų, jog finansinis palaikymas šioms programoms bus, viliuosi, kad tai taps realybe.

- Valstybės stipendijos olimpinio ir paralimpinio sporto atstovams suvienodintos, bet lieka neišspręsta aukštų rezultatų neturinčių perspektyvių atletų finansavimo problema. Kokias matote perspektyvas?

- Reikia suprasti, kad valstybės stipendijas gauna sportininkai, kurie jau turi aukštų pasiekimų. Sunkiausia karjeros dalis yra nukeliauti iki tų pasiekimų, nes šiame etape valstybės palaikymas nepakankamas.

Daug vilčių į neseniai pradėjusios veikti Nacionalinės sporto agentūros kuriamą talentų ID programą, tik norėtųsi, kad ji pradėtų veikti kuo greičiau, kad tie mūsų talentai, palikti be jokio finansinio palaikymo, nenubyrėtų. Jau matėme viešojoje erdvėje sportininkų pasvarstymus apie užimtumo tarnybą. Tai visai nejuokinga, nes talentingų sportininkų Lietuva turi ne tiek jau daug, turime branginti kiekvieną.

Anksčiau paralimpinis komitetas galėjo bent iš dalies kamšyti šią didelę spragą, mokėdamas perspektyvių sportininkų stipendijas, bet po finansavimo reformos tokios galimybės netekome.

Aktualus ne tik šis, bet ir valstybės rentų klausimas. Rentos vis dar nepriklauso paralimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojams. Manome, kad tai neteisinga, todėl dirbame, kad įvyktų pokyčiai. Lygybės klausimais turime didelį šalies prezidento Gitano Nausėdos palaikymą, esame labai dėkingi. 

- Visą pasaulį, taip pat ir paralimpinį judėjimą sukrėtė karas Ukrainoje. Kaip vertinate tarptautinės bendruomenės reakciją į Rusijos ir Baltarusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu?

- Tarptautinio paralimpinio komiteto Generalinė asamblėja lapkritį sustabdė Rusijos ir Baltarusijos nacionalinių komitetų narystę. Tai – aiški žinutė agresoriams, kad jiems nėra vietos sporto pasaulyje.

Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose draudžiama nuo kovo mėnesio, sprendimas priimtas dar anksčiau. Labai tikiuosi, kad tarptautinė bendruomenė bus nuosekli ir neleis minėtų šalių atletams dalyvauti Paryžiaus žaidynėse jokia forma – nei su neutralia vėliava, niekaip.

Džiaugiuosi, kad Lietuva nuo pirmų karo dienų yra aktyvi šiuose procesuose ir rodo griežtą principinę poziciją, ragina tą patį daryti kitas šalis. Mes palaikėme, palaikome ir palaikysime Ukrainą.

- Šiemet planuojamas Tarptautinio paralimpinio komiteto prezidento brazilo Andrew Parsonso vizitas Lietuvoje. Kuo jis reikšmingas mūsų šaliai?

- Planuojame, kad A. Parsonsas susitiks su aukščiausiais šalies vadovais, sporto vadovais, Lietuvos paralimpinio komiteto rėmėjais. Tai svarbu toliau tvirtinant paralimpinio sporto pozicijas šalyje.

Tai yra įvertinimas mums. Palaikau ryšį su Andrew Parsonsu, pasakoju, ką veikiame Lietuvoje, jis žino mūsų pasiekimus įstatymų srityje, dalyvaujant integruotuose šalies čempionatuose, informuotas apie vykdomus paralimpinio švietimo ir populiarinimo projektus, kitas iniciatyvas.

Turime jo palaikymą, nes žengiame koja kojon su pasaulinėmis paralimpinio judėjimo tendencijomis, net esame tarp lyderių integracinių iniciatyvų prasme. Viskas eina link to, kad ribos tarp įgaliųjų ir neįgaliųjų sporto pasaulyje trinamos, sportas tampa įtraukus. Pavyzdžiui, paralimpinis žiemos sportas šiemet buvo perduotas kuruoti Tarptautinei slidinėjimo federacijai. Dar anksčiau tai įvyko su triatlonu, irklavimu. Sporte, kaip ir visuomenėje, siekiama vis didesnės integracijos, ir šie procesai stipriai įsibėgėję.

Trečiadienio vakarą parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyko prestižiniai Lietuvos sporto apdovanojimai, kuriuose pagerbti labiausiai nusipelnę olimpinio ir paralimpinio sporto atletai, jų treneriai.

Apdovanoti geriausius šalies sportininkus prieš didžiąsias metų šventes jau tapo gražia tradicija – šis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) organizuojamas renginys vyksta nuo 1994-ųjų ir jau antrus metus iš eilės – drauge su Lietuvos paralimpiniu komitetu (LPAK) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Šiemet, kaip ir praėjusiais metais renginyje įteikta 11 apdovanojimų, iš kurių 5 skirti olimpinio, 5 – paralimpinio sporto laureatams, taip pat išskirtinis apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“. Tiek olimpinio, tiek paralimpinio sporto laureatai vertinti „Metų sportininko“, „Metų sportininkės“, „Metų komandos“, „Metų trenerio(-ės)“, „Metų proveržio“ kategorijose.

Pasveikinti laureatų į „Litexpo“ susirinko gausi sporto bendruomenė – ne tik atletai, jų komandos nariai, sporto federacijų nariai, bet ir švietimo, mokslo, kultūros atstovai, politikai, diplomatai.

„Lietuvos sporto apdovanojimai tradiciškai vainikuoja dar vienus aktyvius ir turiningus metus, o šis renginys – puiki proga padėkoti visiems sportininkams, jų treneriams, pasidžiaugti kiekvieno jų pasiekimais. Tęsiame gražią tradiciją vienoje scenoje pagerbdami ir olimpiečius, ir paralimpiečius. Šis dviejų komitetų bendradarbiavimas – pavyzdys, kad sportas yra stipri vieninjanti jėga“, – sakė LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

Tarpusavio bendradarbiavimu džiaugėsi ir LPAK prezidentas Mindaugas Bilius. Pasak jo, sportas yra ledlaužis, sėkmingai keičiantis žmonių gyvenimus ir prisidedantis prie sveikesnės, stipresnės ir pilietiškesnės visuomenės kūrimo.

„Žmonės su negalia yra neatsiejama ir svarbi visuomenės dalis, kuri yra talentinga, darbšti ir laiminti. Tai įrodo Lietuvos sporto apdovanojimai – šventė, kur paralimpiečiai rikiuojasi greta olimpiečių ir visi drauge įkvepia Lietuvos žmones siekti daugiau, svajoti drąsiau, nepaisyti dirbtinių stereotipų. Čia mes išvien kuriame geresnę mūsų šalies ateitį“, – sakė M. Bilius.

Sportininkų pasiekimais šventinį vakarą džiaugėsi ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Sportinės pergalės neatsiranda iš niekur – už jų visada stovi sportininko valia, pasišventimas, ilgos valandos kantraus darbo ir, žinoma, – treneris. Dėkui visiems sportininkams, po jūsų pergalių mes visi jaučiamės dideli ir stiprūs“, – kalbėjo ministrė.

Šventinį vakarą buvo patikėta vesti patyrusiems televizijos grandams – žodžio kišenėje neieškantiems Mindaugui Stasiuliui ir Jurgitai Jurkutei. Renginio metu muzikinę programą pristatė žinomi atlikėjai, tarp kurių – Monika Linkytė, Vaidas Baumila, Giedrė Kilčiauskienė, „The Roop“ ir violančelėmis ir būgnais grojantis „Voiceless“ klaipėdiečių trio, pagal kurių atliekamą muziką scenoje pasirodė Alytaus šokių studijos „Aušrinė“ šokėjos.

Apdovanojimų olimpinio sporto nominantai buvo paskelbti lapkričio pabaigoje, juos išrinko Lietuvos sporto apdovanojimų Taryba, sudaryta iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto,  Lietuvos paralimpinio komiteto,  Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Lietuvos olimpinio fondo, LTOK sportininkų komisijos atstovai.

Tarybos balsas sudarė 80 proc., likusius 20 proc. lėmė visuomenės balsas – už savo favoritus iki gruodžio 12 d. buvo galima balsuoti LTOK internetiniame puslapyje.

Paralimpinio sporto laureatus išrinko Lietuvos paralimpinio komiteto Vykdomasis komitetas.

METŲ KOMANDA

Paralimpinio sporto komanda-nugalėtoja tapo Lietuvos vežimėlių krepšinio rinktinė, kuri Europos čempionato B diviziono turnyre iškovojo bronzos medalius. Lietuvos rinktinės vyrai dramatiškame mažajame finale pranoko turnyro šeimininkus Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkus.

Olimpinės komandos nominacijoje varžėsi trys komandos: Vyrų 3x3 krepšinio rinktinė ir jos nariai Gintautas Matulis, Darius Tarvydas, Marijus Užupis, Ignas Vaitkus – jie nominuoti už pasaulio čempionate iškovotą  2 vietą. Tarp nominantų – Vyrų porinė dvivietė su Dovydu Nemeravičiumi ir Armandu Kelmeliu, sportinkai nominuoti už Europos čempionate laimėtą 3 vietą. Prie jų prisijungė ir Vyrų dvivietė baidarės irkluotojai Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas, jie pastaraisiais metais pasaulio čempionate laimėjo 2 vietą 500 m rungtyje, o Europos čempionate 500 m rungtyje – 3 vietą. „Metų komandos“ nugalėtojais tapo baidarininkai M. Maldonis ir A. Olijnikas.

METŲ TRENERIS

Paralimpinio sporto „Metų treneriu“ tapo dešimtmetį Algio Mečkovskio treniruojamas ir išugdytas paralimpinis prizininkas dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis. 2022 metais jis iškovojo pirmą Europos čempionato medalį – Italijoje vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse nuskynė bronzos apdovanojimą.

Olimpinio sporto kategorijoje dėl „Metų trenerio“ varžėsi trys nominantai: Dainius Novickas, nominuotas už pasaulio čempionate 2 vietą užėmusios vyrų ir 4 vietą užėmusios moterų 3×3 krepšinio rinktinių treneris, pasaulio vicečempionės ir Europos čempionato bronzos medalininkės vyrų dvivietės baidarės treneris Sergejus Sorokinas bei pasaulio vicečempiono ir Europos čempiono disko metiko Mykolo Aleknos treneris Mantas Jusis. Pastarasis ir buvo pripažintas šių metų nugalėtoju.

METŲ PROVERŽIS

Lietuvos paralimpinis komitetas ryškiausiu „Metų proveržiu“ išrinko plaukikę Gabrielę Čepavičiūtę. Sportininkė 2022 metais debiutavo pasaulio žmonių su negalia čempionate Portugalijoje ir užėmė aukštą septintą vietą plaukdama 100 metrų nugara. Šioje distancijoje kaunietė nuskynė bronzos medalį Europos jaunimo paralimpinėse žaidynėse Suomijoje.

Olimpiniu „Metų proveržiu“ šiemet pretendavo tapti Vaikinų pavienės dvivietės nariai Domantas Stankūnas ir Dovydas Stankūnas, jie nominuoti už Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate laimėtą 1 vietą ir pasaulio jaunimo (iki 23 metų) čempionate iškovotą 2 vietą. Į laimėjimą taip pat pretendavo graikų-romėnų imtynių atstovas Mantas Knystautas, pasaulio čempionate laimėjęs 3 vietą svorio kategorijoje iki 130 kg; lengvaatletis, disko metikas Mykolas Alekna, pasaulio čempionate laimėjęs 2, o Europos čempionate – 1 vietą.

Nugalėtoja tapo  boksininkė Gabrielė Stonkutė, parvežusią iš Europos jaunimo (iki 22 metų) čempionato bronzos medalį ir tapusi jauniausia istorijoje, taip pat pasaulio čempionate laimėjusią 1 vietą svorio kat. iki 81 kg (neolimpinis svoris), o Europos čempionate – 1 vieta svorio kat. iki 81 kg (neolimpinis svoris).

METŲ SPORTININKAS

Pernai „Metų sportininku“ tapęs plaukikas Edgaras Matakas išsaugojo geriausio paralimpiečio vardą ir šiais metais. 2022-aisiais pasaulio žmonių su negalia plaukimo čempionate Portugalijoje jis iškovojo du medalius. Ramūno Leono treniruojamas paralimpinis prizininkas pelnė sidabrą plaukdamas 50 metrų laisvu stiliumi ir bronzą 100 metrų krūtine distancijoje.

Geriausiu olimpiečiu šiemet pretendavo net keturi sportininkai. Tarp jų – lengvaatletis, disko metikas Andrius Gudžius, nominuotas už pasaulio čempionate iškovotą 3 vietą, graikų-romėnų imtynininkas Mantas Knystautas – už pasaulio čempionato bronzą svorio kategorijoje iki 130 kg, sportinės gimnastikos atstovas Robertas Tvorogalas, nominuotas už 2 vietą pratimų ant skersinio rungtyje. Tarp geriausių metų sportininkų-nominantų – ir lengvaatlečio, disko metiko Mykolo Aleknos pavardė, už 2 vietą pasaulio čempionate ir auksą Europos čempionate jis buvo pripažintas „Metų sportininku“.

METŲ SPORTININKĖ

Raimeda Bučinskytė tapo geriausia metų paralimpiete. 2022-aisiais Europos žmonių su negalia čempionate šaulė užėmė aukštą penktą vietą šaudymo į taikinius iš 10 metrų pneumatiniu pistoletu rungtyje. Taip pat šioje rungtyje iškovojo sidabro medalį „Grand Prix“ varžybų etape Serbijoje.

Metų sportininke olimpinėje kategorijoje pretendavo tapti boksininkė Ana Starovoitova, ji nominuota už Europos čempionate laimėtą 3 vietą svorio kategorijoje iki 60 kg, tarp pretendenčių – ir plaukikė Kotryna Teterevkova, Europos čempionate laimėjusi 3 vietą 200 m krūtine rungtyje bei buriuotoja Viktorija Andrulytė, pasaulio čempionate iškovota 3 vieta ILCA6 jachtų klasėje. Tačiau laimėtoja tapo plaukikė Rūta Meilutytė, 2022-aisiais iškovojusi pasaulio čempionato bronzą 100 m krūtine rungtyje ir bronzą Europos čempionatas 100 m krūtine rungtyje.

UŽ VISO GYVENIMO NUOPELNUS

Išskirtinis apdovanojimas 2022 metais skirtas vienam žymiausių Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės trenerių Jurijui Moskvičiovui, kuris ne tik ruošė aukščiausius apdovanojimus Lietuvai pelniusius sportininkus, bet savo sportininkams įskiepijo meilę sportui ir treniravimui.

Jurijus Moskvičiovas yra vienas ryškiausių šiuolaikinės penkiakovės tradicijų puoselėtojų, kurio atsidavimas sporto šakai ne tik džiugino valstybę sportininkų laimėjimais, bet užtikrino sporto šakos tęstinumą Lietuvoje.

Lietuvos sporto apdovanojimų ceremoniją transliuos TV3 televizija, ją žiūrėkite gruodžio 25 d. nuo 16:30 val.

Šį trečiadienio vakarą, 20 val.,  LNK laidoje „Šeškinės 20“ ji atskleidė, koks yra jos profesijos tikslas bei koks jos asmenybės bruožas neretai žmonėms kelia pasipiktinimą.

„Taip, aš esu tiesmuka. Visur tokia esu, tiek darbe, tiek gyvenime. O tas dažnai nepatinka žmonėms. Aš manau, kad žurnalisto profesijos tikslas yra atskleisti kokią nors situaciją, informaciją, todėl su pašnekovais negaliu susėsti ir pasikalbėti apie bet ką. O ypač prieš rinkimus, kai mes renkame kandidatus, patingime pastudijuoti jų biografiją, nuveiktus darbus, kuo jie yra ypatingi. Tai būtent tam ir yra žurnalistas“, – apie savo darbo misiją pasakojo D. Žeimytė-Bilienė.

Tik susipažinusi su savo vyru Lietuvos neįgaliųjų sporto lengvaatlečiu, parolimpiniu čempionu Mindaugu Biliumi, Daiva nesitikėjo, kad juos sieja išties magiška data. „Šitą faktą sužinojome draugystės metu. Su Mindaugu dariau du interviu ir tada išsiaiškinome, jog, pasirodo, esame gimę tą pačią dieną ir tą patį mėnesį, vasario 13-ąją, tik dviejų metų skirtumu. Aš vyresnė. Susilaukiam daug įvairių reakcijų, kitiems sunku patikėti, kad mes tikrai gimimo dieną švenčiame tuo pačiu metu“, – laidoje dalijosi Daiva

„Mūsų su broliu irgi gimtadienis tą pačią dieną. Tik svečiai visada būna nepatenkinti, nes šventė viena, stalas vienas, o dovanas tai reikia nešti dvi. Kai vaikystėje eidavome į kieno nors gimtadienį, dovanodavome vieną dovaną nuo mūsų abiejų“, – juokavo laidos vedėjai, broliai Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai

„Kodėl svarbūs surinkti pinigai, svarbūs todėl, kad Lietuvos valstybė nepakankamai skiria lėšų neįgaliųjų sportui, norisi, kad mūsų kuo daugiau dalyvautų paralimpinėse žaidynėse. Tokijo buvo 12, į Paryžių norime 15-16 sportininkų“, – LRT radijui teigė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

„Akcija startuoja šiandien, kurios pavadinimas – „Mums reikia tavo palaikymo“. Ji atrodys labai paprastai – tai yra trumpasis numeris 1408, kuriuo paskambinę galit tiesiogiai paremti mūsų paraatletus, kurie ruošiasi Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms“, – sakė komiteto prezidentas.

Anot jo, kampanija turi du tikslus – surinkti lėšų ir siekti, kad paralimpiečiai būtų matomi. Jų veidus didmiesčiuose visuomenė išvys reklaminiuose plakatuose stotelėse, vaizdo reklamose.

Ji atrodys labai paprastai – tai yra trumpasis numeris 1408, kuriuo paskambinę galit tiesiogiai paremti mūsų paraatletus, kurie ruošiasi Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms.

„Neabejoju, kad žmonės skambins ir tikrai skirs tam tikrą paramą Lietuvos paralimpiniam komitetui. Akciją bus galima matuoti ir surinkta pinigų suma ir kitas labai svarbus dalykas – mūsų sportininkai bus matomi“, – teigė M. Bilius. 

Nacionalinės komandos maratonininkė Aušra Garunkšnytė teigia, jog sveiki sportininkai yra geriau žinomi ir sulaukia daugiau visuomenės palaikymo.

„Visada manau, kad sveikieji sportininkai yra geriau atpažįstami, didesnį gauna palaikymą iš visuomenės, nes juos labiau mato, jų rezultatai yra palyginus aukštesni, greitesni. Mes norime, kad mus irgi matytų, mus palaikytų, nes mes tokie patys, nesvarbu, kad truputį lėčiau kažką darome. Mes taip pat garsiname Lietuvą, yra atletai, kurie veža medalius“, – LRT radijui teigė sportininkė.

A. Garunkšnytė buvo iškovojusi kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes, tačiau patyrė sunkią traumą ir išvykti nebegalėjo.

Anot M. Biliaus, tokiems sportininkams, kurie neturi valstybės paramos, pagalbos reikia labiausiai.

„Valstybės požiūris, valstybės politika, sporto politika sukoncentruota į aukšto meistriškumo sportininkus, kurie turi pasiekimus. Aušra neturi pasiekimų, gali bėgti normatyvą, gali iškovoti ir iškovos į Paryžiaus paralimpines žaidynes, bet kol kas laimėjimų pasaulio ar Europos čempionato neturi. Valstybė sako – kol kas tokiems sportininkams negalime padėti“, – teigė M. Bilius.

Anot jo, surinktos lėšos bus skirtos sportininkų palaikymui – išvykimui į stovyklas, jų mitybai, papildams.

M. Bilius teigė neabejojantis, kad kampanija pavyks, „nes žmonės nebeskirsto, ar tai olimpietis, ar paralimpietis“. 

Paryžiaus paralimpinės žaidynės vyks 2024 metais.