Po patikrinimo – bauda

Dėl neįrengto laukiniams gyvūnams skirtos teritorijos drenažo zoologijos sodo įkūrėjas Edvardas Legeckas nubaustas 14 eurų bauda, tačiau gamtininkas žada bylinėtis ir ją skundžia teismui.

Diskusijos dėl netoli uostamiesčio įsikūrusio zoologijos sodo tęsiasi toliau. Tačiau tai jo įkūrėjo E.Legecko nebaugina.

"Mane juokas ima – gavau baudą, kad laukiniams gyvūnams nesudarau šiltnamio sąlygų. Esą reikia įrengti drenažus. Tačiau laukinių gyvūnų laikymo taisyklėse numatyta, kad drenažas būtinas tik danieliams. Pačios taisyklės pažymi, kad laukiniams gyvūnams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad kuo labiau primintų natūralias", – aiškino E.Legeckas.

Vyras stebisi, kad tik Lietuvoje laukiniams gyvūnams reikalaujama įrengti namų sąlygas.

"Gamtoje gyvūnas gyvena tiek šlapiose, tiek sausose vietose. Jis turi rasti ir pavėsio, ir purvo. O patikrinimų aš sulaukiu kasmet. Prieš rinkimus – dažniau. Visi žinome, kad rugpjūtis buvo vienas lietingiausių mėnesių metuose. Natūralu, kad visoje gamtoje buvo visur šlapia", – padarė išvadą E.Legeckas.

Rado netvarkos

Tačiau latvių turistai paviešino nuotraukas, kuriose matyti esą nevalyti žvėrių narvai, o patys gyvūnai, turistų nuomone, kenčia per mažuose narvuose, kuriuose nėra pavėsio.

Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža tikino, kad tarnyba patikrino laukinių gyvūnų laikymo sąlygas šiame zoologijos sode.

"Skirta 14 eurų bauda. Balos aptvaruose telkšojo praėjus savaitei po lietaus. Drenažas gal yra buvęs ten įrengtas, tačiau gyvūnai kapsto žemę, reikėtų įrengti iš naujo. Vilkų voljere nepapilta smėlio, kad žvėrys galėtų pasikapstyti. Elnių pastogėje buvo mėšlo, neišvalyta", – aiškino A.Bauža.

Tikrintojai nurodė sodo vadovui pašalinti trūkumus.

"E.Legeckas nesutiko su skirta bauda, nors buvo pritaikyta susitaikymo su valstybe galimybė. Žinau, kad žadama skųstis teismui. Mano galva, energija nukreipiama ne ta linkme", – pastebėjo A.Bauža.

Skundas dėl lamų "sekso"

Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas aiškino, kad tarnyba buvo gavusi daugiau nei dešimt skundų dėl netvarkos zoologijos sode.

E.Legeckas replikavo, kad vertėtų panagrinėti šių skundų turinį.

"Žmogus skundėsi, kad mes šunis laikome voljeruose. Šunys yra mūsų ir jie gali būti, kur tik mes norime. Taip pat skundžiamasi, kad lamos rujos metu poravosi ant purvinos žemės. Nežinau, gal aš joms paklodes turėčiau patiesti? Buvo skundų ir dėl to, kad kažkas negalėjo nusifotografuoti su tigriukais, nes kažkam jie esą buvo įkandę. Ar galima sveiku protu vertinti tokio turinio skundus?" – nuomonę dėstė E.Legeckas.

Klaipėdos zoologijos sode plėšrūnų netrūksta. Visai neseniai jų gretas papildė dvi lūšys – patinas ir patelė. Šiuo metu jie yra pusantro mėnesio laiko ir auga klaipėdiečių namuose.

Lūšiukai į zoologijos sodo darbuotojų rankas pateko tik gimę, kuomet šių mažylių atsisakė mama. Pastarieji gyvena savanorių namuose kartu su naminiais gyvūnais.

„Plėšrūnai mielai žaidžia, miega, valgo kartu su šunimis. Žodžiu, gyvena tikrą šunišką gyvenimą“, – šypsojosi atsakinga už plėšrūnus Klaipėdos zoologijos sodo savanorė Viktorija Tilvikaitė.

Anot lūšis prižiūrinčių klaipėdiečių, plėšrūnai elgiasi kaip naminiai gyvūnai ir gerai sutaria ir su kitais keturkojais.

„Lūšiukai auga lėtai. Nuo mažumės stengiamės juos pripratinti prie lankytojų, kad ateityje gyvūnai patirtų kuo mažiau streso. Namuose mažylius laikysime iki keturių mėnesių“, – sakė Klaipėdos zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas.

Vėliau, jiems paūgėjus, gyvūnai pradės fizinį brendimą ir turės gyventi voljere atskirai.

Pirmąsias kelias savaites, V. Tilvikaitės žodžiais, mažylių priežiūra buvo sudėtinga, lūšiukai maitinosi tik specialiu mišinuku, nemokėjo patys tuštintis. „Teko masažuoti jiems pilvukus ir visais būdais atstoti lūšiukams mamą“.  

Atsakinga už plėšrūnus V. Tilvikaitė pasakojo, esą tik neseniai naujieji sodo gyventojai pradėjo žaisti ir zuiti po namus.

Šiuo metu visi norintieji turi galimybę aplankyti Klaipėdos rajone, Jonušų kaime įsikūrusiame „Mini Zoo“ gyvenančias lūšis, kurių čia – apie šešiolika. Pačius jauniausius lūšiukus lankytojai išvysti gali darbuotojų namuose.  Tačiau, kaip įspėjo jie, ne kasdien.

Malonus netikėtumas Klaipėdos zoologijos sode. Čia gyvenanti itin retos rūšies baltoji tigrė Jūratė atsivedė penkias baltąsias tigriukes. Jos dar tik trijų savaičių amžiaus.

Unikalus atvejis

Mažiau nei prieš mėnesį Klaipėdos rajone, Jonušų kaime įsikūrusiame gamtininkų centre “Mini Zoo” baltoji tigrė nustebino palikuonių gausa. Net penkios vienu metu gimusios patelės šokiravo ir parko darbuotojus.

Sodo vadovas Edvardas Legeckas tikino, kad tokie atvejai pasaulyje – vienetiniai. “Trijų tigrų gimimas yra labai retas dalykas, o penkių – juo labiau”, – pažymėjo jis.

Jauniausios zoologijos sodo gyventojos, šeimininko teigimu, svėrė apie kelis šimtus gramų.

Prie savęs nieko neprisileidžianti baltoji tigrė nuožmiai saugo savo palikuones. Kol kas jos minta mamos pienu ir, E. Legecko teigimu, nuo mamos bus atskirtos maždaug po mėnesio ar pusantro.

“Laukiame, kol tigriukės truputį paaugs, pradės daugiau vaikščioti, bus paskiepytos. O kol kas motina labai akylai jas stebi”, – šypsojosi pašnekovas.

Įdomu tai, kad Baltasis tigras yra Bengalijos tigrų, gyvenančių Pietryčių Azijoje, porūšis. Jis – labai retas, todėl yra įtrauktas į Raudonąją knygą. Netoli Klaipėdos gimę tigriukai yra vieni pirmųjų  Baltijos šalyse.

Pavojus nebegresia

Moteriškos kompanijos šeimininkas džiaugėsi, kad visos jauniklės išgyveno ir yra sveikos. Mat, gimus daugiau nei keliems tigriukams, kyla nemenkas pavojus jų gyvybei.

“Nenorėjome skelbti šios naujienos ir pradėti džiaugtis per anksti, nes tik pasakai ir, žiūrėk, nudvesia. Gana dažnai tigriukus užspaudžia pati motina, nes auginti penkis vaikus jai yra per sunku”, – komentavo “Mini Zoo” vadovas.

Paklaustas, ar tigriukės pasiliks Klaipėdoje, šeimininkas sakė dar nežinantis. Tik užsiminė apie ketinimus prieš septynis mėnesius pasaulį išvydusius ir jau ūgtelėjusius baltuosius tigrus šį savaitgalį išvežti į Kalvarijuose esantį zoologijos parką.

“Kaip bus su šiomis tigriukėmis, dar neaišku. Riekia palaukti bent pusę metų. Ekspozicijai pravartu tai, kad visos jos – mergaitės, todėl galima laikyti viename garde”, – dėstė pašnekovas.

Tiesa, Klaipėdos zoologijos parko šeimininko artimiausiu metu laukia nauji rūpesčiai. Teks gerai pasukti galvą, kur apgyvendinti tik ką gimusius mažylius.

“Darome didesnius voljerus tigrams ir, kol jie užaugs, tikimės užbaigti darbus. Žodžiu, nėra kada ilsėtis, dabar pats darbymetis”, – kalbėjo “Mini Zoo” vadovas.

Apžiūrėti bus galima vėliau

Baltųjų tigrų gimimas Klaipėdos zoologijos sode nėra pirmas. Prieš daugiau nei pusę metų dar viena “Mini Zoo” tigrė atsivedė tris baltuosius tigriukus – patiną ir dvi pateles.

Žmonės plūdo į sodą apžiūrėti mažylių ir su jais nusifotografuoti. Dabar jie paūgėję ir taip paprastai žmonių neprisileidžia. Itin retais gyvūnais be galo džiaugėsi mažieji uostamiesčio gyventojai.

Dešimt kilometrų nuo uostamiesčio nutolusiame sode lankytojų netrūksta net ir darbo dienomis. “Žmonės naudojasi proga, nes prieiti arti prie 4–5 mėnesių laiko tigrų jau nebeleidžiame”, – tikino E. Legeckas.

Pašnekovas pabrėžė, kad nors norinčiųjų – labai daug, tačiau paglostyti mažus tigrus šeimininkas leidžia maždaug kas antrą dieną. “Juk gyvūnai pavargsta, todėl atsižvelgiame į jų pačių sveikatą”, – sakė šeimininkas.

Kita vertus, jo žodžiais, tai ne tik savotiška edukacinė programa lankytojams, bet ir itin retų pasaulyje tigrų jaukinimo būdas.

“Mums žymiai lengviau auginti gyvūnus, kai jie yra pripratę prie žmonių srautų. Tuomet jie nebūna nervingi, ramiau reaguoja į aplinką“, – užbaigė Klaipėdos zoologijos sodo vadovas E. Legeckas.

Norintieji pamatyti ir savomis rankomis paglostyti tigriukus tai padaryti galės tik vėliau, kai mažyliai paūgės.

Meškos miegas – nepatikimas indikatorius, spėjant ankstyvą pavasarį. Telšių miškų urėdijos Žvėrinčiuje gyvenantis meškinas Timofejus-Timas jau pakilo iš žiemos miego, o Klaipėdos zoologijos sodo meškutė Maša tik apsivertė ant kito šono ir toliau pučia į ūsą.

Kai 15-metis lokys Timofejus Telšių žvėrinčiuje "nusipurtė" snaudulį ir pačiame pusiaužiemyje išropojo iš savo namo, miškininkai ėmė svarstyti, gal tai galėtų reikšti žiemos pabaigą.

Tačiau taip nemano uostamiesčio "Mini zoo" savininkas Edvardas Legeckas. Jo 11-us metus skaičiuojanti globotinė meškutė Maša dar giliai įmigusi.

"Nelogiška spręsti pagal meškos miegą, kokia bus žiema ir kada ji baigsis. Paprastai Maša nueidavo miegoti dvi savaites prieš prasidedant šalčiams. Šią žiemą jį atsigulė lapkritį, kai dar net nekvepėjo atšalimu", –  pasakojo E.Legeckas.

Esą, kai truputį atšyla, ji nubunda atsigerti, bet neėda ir vėl atsigula. Būna, kad nejudėdama išmiega po kelias paras, paskui apsiverčia ant kito šono ir sapnuoja toliau.

Pasak E.Legecko, kol kas tebemiega tiek Maša, tiek Grūto parke gyvenantis meškinas. Kodėl atsibudo Timofejus, esą sunku pasakyti. Gyvūnų mylėtojas įsitikinęs, kad tai nėra ženklas, jog žiema jau baigėsi.

Meškutės Mašos patalpoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tad  zoologijos sodo darbuotojai nuolat ją stebi ir labai tiksliai pamatys, kada ji nubus, nusprendusi, kad jau atėjo pavasaris.

Klaipėdos rajonas yra viena didžiausių Klaipėdos apskrities savivaldybių. Jos plotas – 133,6 ha. Todėl Klaipėdos rajone neabejotinai yra gausybė vietų, kurias verta pamatyti, kurių grožis gali atimti amą. Klaipėdos rajonas vadinamas keturių vandenų kraštu. Jis vakariniu kraštu atsirėmęs į Kuršių marias. Vaizdingą kraštovaizdį kuria ir jūros pakrantė su Pajūrio regioninio parko teritorija, kurioje – keli draustiniai, daug gamtos paminklų.

Klaipėdos rajoną taip pat skalauja nemažai upių, iš kurių didžiausios – Minija, Veiviržas, bei ežerai – Kalotės, Kapstato ir Placio. Klaipėdos rajonas – ir istoriniu požiūriu turtinga teritorija. Jis – prie Didžiosios Lietuvos teritorijos prigludęs etnokultūriškai savitas Klaipėdos kraštas. Klaipėdos rajono (Gargždų) turizmo informacijos centras rekomenduoja aplankyti daugybę šios krašto išskirtinių vietų.

Gargždai

Klaipėdos rajono administracinis centras, miestas prie Minijos upės, šalia istorinės ribos su Mažąja Lietuva. Žmonių šioje teritorijoje gyventa nuo žalvario amžiaus, o istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą paminėti 1253-aisiais.

Ilgus amžius Gargždai buvo pasienio gyvenvietė, o carizmo laikais per miestą į Didžiąją Lietuvą gabenta draudžiama spauda. XV-XVI a. Gargžduose buvo žemaičių seniūnų Kęsgailių dvaras. Per II Pasaulinį karą miestelis sudegė.

Gargždams atgimimo simboliu tapo 1989-1990 metais pastatyta postmodernistinio stiliaus mūrinė šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Mieste gausu istorinio palikimo fragmentų: senųjų gatvių linijų, atnaujinta centrine aikšte, prieš dešimtmetį įsteigtu Gargždų krašto muziejumi, restauruotais senųjų kapinių vartais, šventoriaus koplyčia, varpine ir paminklu, kuris primena apie 1941 metais sušaudytus žydus, dvaro parku.

Angliško landšaftinio stiliaus Gargždų parkas įkurtas vakarinėje miesto dalyje. Naujai suformuota parko dalis leidžiasi į vaizdingą Minijos slėnį, kuriame vyksta nemažai renginių.

Dreverna

Ji – senas žvejų kaimas, įsikūręs Kuršių marių pakrantėje, prie buvusios Minijos deltos atšakos, Drevernos upės, todėl nuo seno čia buvo patogus žvejų uostas.

Vandenvardis „Drivene pratum“ paminėtas dar 1253 m. Tai buvęs žuvų prekybos centras, žinomas nuo XIII a. 1923 m. Dreverna, kaip ir visas Klaipėdos kraštas, prijungtas prie Lietuvos. 1925 m. Drevernoje gyveno 334 žmonės. Drevernos upės žiotyse buvo žvejų uostas, o gyvenvietėje veikė mokykla, įkurta 1898 m. ir valdiškos įstaigos. Nuo 1870 m. veikė Drevernos vandens matavimo stotis, buvo lentpjūvė, vėjo malūnas, navigacijos bokštas. Dreveną puošė vaizdingi, mediniais drožiniais padailinti mediniai bei mūriniai trobesiai. Drevernoje su savo šeima gyveno ir dirbo garsus Kuršių marių burinių laivų – kurėnų – statytojas Jonas Gižas (1867-1940 m.).

Šiandien Dreverna išlieka patraukli tiek vietiniams gyventojams, tiek svečiams kaip unikali vandenų apsupta vietovė, kurioje klestėjo žvejyba ir laivadirbystės tradicijos. Drevernoje puikiai dera istorinė praeitis ir šiuolaikinis gyvenimo būdas, perėmęs žvejų krašto tradicijas. 2008 m. atidaryta modernus Drevernos mažųjų laivų uostas, teikiamos vandens, kaimo turizmo paslaugos ir pramogos.

Drevernos apylinkės pasižymi unikaliu pamario kraštovaizdžiu, sukurtu dviejų gamtos stichijų – vandens ir vėjo. Tik čia atsiveria įstabūs vaizdai: neaprėpiama pamario lyguma, reta augalija, būdinga pamario kraštui, migruojančių ar perinčių vandens paukščių būriai, šalia vingiuojanti vandeninga Drevernos upė, istorinis Karaliaus Vilhelmo kanalas, o tolumoje boluoja nerijos kopos.

Gamtininkų centras „Mini Zoo“

Zoologijos sodu tapęs gamtininkų centras „Mini zoo“ pasižymi egzotinių gyvūnų įvairove – rūšių skaičius viršija 300.

Zoologijos sode gyvena poniai, asilai, guanakos, lamos, dėmėtieji elniai, danieliai, jakai, kupranugariai, meška, vilkai, lapės, hienos, usūriniai šunys, dygliatriušiai, beždžionės, meškėnai, šarvuočiai, plėšrieji katinai, lūšys, daug įvairių rūšių fazanų ir plėšriųjų paukščių, yra kelios rūšys papūgų, gervė, strutis, vietnamietiškos kiaulės, šernai, mažosios kengūros.

„Mini zoo“ didžiuojasi bei lankytojus kviečia pasigrožėti ir tigrais, liūtais.

Pagrindinis gamtininkų centro tikslas – pritraukti kuo daugiau gamtą ir gyvūnus mylinčių žmonių bei leisti jiems geriau susipažinti su esama fauna. Centro veikla yra orientuota į gamtinį – pažintinį turizmą.

Dinozaurų parkas

Tai didžiausias Baltijos šalyse Dinozaurų parkas, įsikūręs šalia „Radailių dvaro“ ant didelio tvenkinio kranto tik 7 km nuo Klaipėdos. Parko lankytojai gali išvysti beveik 40 natūralaus dydžio judančių, šnypščiančių bei riaumojančių dinozaurų muliažų.

Klaipėdos rajono piliakalniai

Klaipėdos rajone yra net dvylika piliakalnių, turinčių savo istoriją. Antkalnio piliakalnis yra šiaurinėje rajono dalyje. Nors į rašytinius šaltinius pilies vardas nepateko, čia stovėjusi pilis minima kaip tvirčiausia visame Paminyje. Minijos dešiniajame krante esančiame Dovilų piliakalnyje galima išvysti praėjusio tūkstantmečio gynybinius įtvirtinimus.

Eketė – didžiausias ir plačiausiai tyrinėtas Klaipėdos rajono piliakalnis, esantis aukštame Eketės upelio krante. Į šiaurę nuo Gargždų nutolęs stačių šlaitų Gerduvėnų piliakalnis yra paslaptingiausias ir mažiausiai žinomas rajone.

Priešais Gargždų miestą, kitoje Minijos slėnio pusėjė esanti Pilalė – Kalniškės piliakalnis – žymi miesto istorijos pradžią.

Ties Klaipėdos miesto pietine riba yra Laistų piliakalnis, kurio įtvirtinimai saugojo senąsias gyvenvietes prie Smeltalės upės, gyvavusias iki Klaipėdos įkūrimo. Mokaičių piliakalnis – tai Veiviržo kairiajame krante, didingo Skomantų piliakalnio pašonėje esanti Pilalė.

Aukštumos kyšulyje ties Šalpalės ir Vytauto santaka esantis Norgėlų piliakalnis yra labiau nutolęs nuo pagrindinių kelių. Nedidelę jo aikštelę saugo aukštas pylimas.

Skomantų piliakalnis – įspūdingiausias Klaipėdos rajone. Jame susipynė kovų su Ordinu didybė bei XX a. Lietuvos istoriją žymintys ženklai.

Veiviržo kairiajame krante esantis Veiviržėnų piliakalnis įprastai laikomas dabartinio miestelio pradžia. Čia stovėjo stipri pilis, turėjusi net įtvirtintą papilį.

Veiviržo dešiniajame krante esantis Vyskupiškės piliakalnis – Lietuvoje unikalus vandens srautų ardomosios jėgos įrodymas.

Žvaginių piliakalnis yra XIII a. kuršių pilies vieta. Jame įrengtas Ablingos memorialas – 30 ąžuolo skulptūrų ansamblis, skirtas 1941 m. birželio 23 d. nacių sušaudytiems Ablingos ir Žvaginių kaimų gyventojams.

Olandų kepurė

Olandų kepurės kalnas – 24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa yra nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 20–22 m aukščio nuožulnuma. Olandų kepurės kalnas nuo seno buvo apaugęs pušų ir ąžuolų sengire, sudarydamas ryškų kontrastą aplink plytinčiai pustomo smėlio lygumai (palvei), todėl kalnas buvo geras orientyras jūreiviams ir žvejams. 1818 m. ant skardžio buvo pastatyti įspėjamieji ženklai laivams, o pats kalnas pažymėtas jūrlapiuose.

Utrių slidinėjimo kurortas

Lapių bendruomenės centras įgyvendino projektą „Slidinėjimo trasos įrengimas Utrių kaime“. 3,7 ha visuomenės poreikiams skirtame sklype sumontuotas modernus keltuvas, kurį dvi savaites įrenginėjo specialistai iš Slovakijos. Šis keltuvas per valandą gali pakelti 700 žmonių.

Projekto darbai pradėti 2013 metų rugsėjį. Lapių kaimo bendruomenė savanoriškai sutvarkė Utrių kalno viešąją erdvę, iškirto menkaverčius krūmus, pašalino kelmus, suformavo kalną, tramplynus, įrengė lygumų slidinėjimo trasą.

Utrių slidinėjimo kurorte ateityje bus įrengtos keturios slidinėjimo trasos – ir pradedantiesiems, ir pažengusiems, ir vaikams, ir snieglentininkams.

Priekulė

Miestelis yra įsikūręs šalia vaizdingo Minijos upės Vingio. Nuo 1540 m. Priekulė buvo didžiausia gyvenvietė Klaipėdos krašte. Šiandien ji vertinga architektūriniu, urbanistiniu požiūriu. XIX a. susiformavęs miesto centras būdingas tipiškam didesniam Mažosios Lietuvos miestui, o XVI a. pabaigoje čia buvo įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija. Priekulėje veikė J.F.Šrioderio, J.Triaušio lietuviškų leidinių spaustuvės, koklių fabrikas, 1875 m. atidarytas geležinkelio kompleksas, pastatytas dvarininko L.Gleicho paštas. Čia dirbo žymus vokiečių rašytojas E.Vichertas, kūrė I.Simonaitytė. Jai 1997 m. miesto centre atidengtas paminklas „Šventvakarių Evė“, kuris įprasmina ne tik vieną iškiliausių Klaipėdos krašto asmenybių, bet sykiu ir Mažosios Lietuvos krašto istoriją.

Karklė

Tai etnografinis kaimas Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke. XV a., siekiant užtikrinti pajūrio kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą Rygos link, saugumą, pakelėje buvo pradėtos kurti karčemos, neretai tapdavusios prekybos centrais. Karklėje yra etnokultūrinis parkas, paplūdimiai, išlikusios senosios sodybos, kuršių kapinės.

Karaliaus Vilhelmo kanalas

Tai 1863-1873 m. tuometinio Prūsijos karaliaus Vilhelmo I vardu pavadintas, prancūzų karo belaisvių rankomis iškastas kanalas. Jo statybos tikslas kadaise buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kasant kanalą daug prancūzų karo belaisvių žuvo, todėl jiems pastatytas paminklas prie kanalo žiočių. Kanalo ilgis – 25-27 km, plotis – 28-30 m, vidutinis gylis – 1,7 m. Šiandien Vilhelmo kanalas – sparčiai populiarėjanti vandens turizmo trasa ir pramoginės žvejybos vieta.

Kai kurie zoologijos sode įsikūrę gyvūnai užsnūdo žiemos miegu. „Mini zoo“ gyvenanti meška Maša jau porą savaičių pučia į ūsą, nosį į lauką vis rečiau iškiša ir šiltųjų kraštų laukiniai gyvūnai.

Meškai nebetrukdo

Neseniai trimis baltaisiais tigriukais pagausėjusi „Mini zoo“ šeima jau rengiasi žiemai. Nors tikrieji šalčiai Klaipėdos dar nepasiekė, gyvūnai elgiasi, kaip ir pridera tokiu metu.

Meškutė Maša jau porą savaičių snaudžia žiemos miegu. Zoologijos parko darbuotoja Rasa Vėliūtė pasakojo, jog gauruotoji miegui susiruošė vos atslinkus pirmiesiems šalčiams.

„Ji atsisakė maisto ir pradėjo ruoštis miegui. Netrukdome jai“, – pasakojo R.Vėliūtė.

Šiuo metu smalsuoliai mylimos meškos aplankyti negali, ji „Mini zoo“ darbuotojų akylai saugoma nuo pašalinių dėmesio ir bet kokių veiksnių, galinčių nutraukti saldų gauruotosios miegą.

Planuojama, kad miegalė į ūsą pūs iki pirmosios pavasario šilumos.

Siaučia žvaigždės

Kiti „Mini zoo“ gyventojai taip pat gyvena žiemos ritmu. Liūtas, tigrai, pumos ir kiti šiltųjų kraštų gyventojai vis rečiau pasirodo savo kiemeliuose.

Tiesa, didžiosios katės čia dar užsuka kasdien, tačiau beždžionės jau kurį laiką gyvena kitoje, specialiai joms pritaikytoje patalpoje ir į lauką nosies nekiša.

Žiemišku vangumu iš egzotinių gyvūnų nepasižymi tik trys prieš maždaug mėnesį pasaulį išvydę baltieji tigriukai. Jie noriai išdykauja ar šėlsta su juos lankančiais žmonėmis.

Zoologijos parko darbuotojai juokauja, kad smagusis trejetas jau tapo tikromis žvaigždėmis. Jiems netrūksta nei darbuotojų, nei gyvūnų mylėtojų, nei žiniasklaidos dėmesio.

Orai veikia ne visus

Vis dėlto ne visų zoologijos sodo gyventojų įpročiams įtakos turi kol kas tik kalendoriuje įsismarkavusi žiema. Vos vėsesniu oru ir kiek sumažėjusiais lankytojų srautais labiausiai džiaugiasi mūsų klimato zonos gyvūnai.

Visoje teritorijoje viena kitą pavydamos smagiai laksto stirnos bei kiti neplėšrūs miško gyvūnai.

Kiek žemiau nusileidžiantis termometro stulpelis galvos skausmo nekelia ir ožiams, lamoms, avims ar didiesiems raguočiams.

Kol kas net kupranugariai dar oriai vaikštinėja specialiai jiems skirtoje teritorijoje.

Guviausi – ožiukai. Jie, rupšnodami obuolius bei kitą jiems patiekiamą ėdalą, akimis seka kiekvieną praeinantį pro šalį ir nelyg šuniukai laukia skanėsto ar bent jau pasiryžusiųjų pakasyti paausį.

Spindi balta spalva

Zoologijos sode ramiai dienas leidžia ir didžiulėmis akimis klapsinčios baltosios pelėdos. Išsiilgusiesiems sniego šios gražuolės neabejotinai praskaidrins dieną.

Nors už lango dėl lietaus jau susidarė tikros purvo vonios, tačiau šie sparnuočiai tiesiog spindi akinamu baltumu ir nenuleidžia žvilgsnio nuo lankytojų.

Žaisti akių karą su šiomis didžiaakėmis – tikras iššūkis net ir atkakliausiems lankytojams.

„Žiemai pasiruošėme prieš porą savaičių, kai buvo pirmosios šalnos. Nors dabar orai kiek šiltesni, tačiau gyvūnai gyvena žiemos režimu“, – pastebėjo R.Vėliūtė.

Sezoną pradėjusiame Klaipėdos zoologijos sode, geriau žinomame "Mini zoo" pavadinimu, šiemet žadama žymiai pagerinti gyvūnų gyvenimo sąlygas bei augintinių gretas papildyti naujais nariais. Dienraštis „Klaipėda“ nuo šių metų tapo zoologijos sodo rėmėju ir globoti pasirinko baltąsias pelėdas.

Šis sezonas yra pirmasis, kai klaipėdiečio Edvardo Legecko įkurtas ir iki šiol prižiūrimas „Mini zoo“ lankytojus pasitiks kaip Klaipėdos zoologijos sodas.

Vadovas patikino, kad šiais metais ypač daug dėmesio bus skiriama zoologijos sodo gyventojų buičiai gerinti.
„Be to, dar yra dalis teritorijos, kurią reikia sutvarkyti ir pritaikyti zoologijos sodo veiklai“, – planus dėstė E.Legeckas.

Praėjusiais metais net kelis kartus kilo grėsmė mažėti zoologijos sodo augintinių šeimai.

Gyvūnų mylėtojai ne kartą kaltino Klaipėdos zoologijos sodo vadovą netinkamu elgesiu bei neva prastomis gyvūnų laikymo sąlygomis, tačiau nieko nepešė.

Gyvūnų teisių apsaugos specialistai kelis kartus vyko į Klaipėdos zoologijos sodą, bandė išsivežti meškutę Mašą, o žiemą netgi prikėlė ją iš miego.

Šiuo metu Maša jau leidžia tingius rytus, besimėgaudama pavasario saule.

Vos nutilus triukšmui dėl meškos, Klaipėdos zoologijos sodą sukrėtė kitos bėdos – dėl kilusio afrikinio kiaulių maro grėsmės gyvūnų būryje nebėra egzotiškųjų vietnamietiškų kiaulaičių.

„Žinoma, smagu būtų, kad jos vėl papildytų gyvūnų būrį, tačiau dabar įstatymai kiaulių migraciją draudžia“, –  apgailestavo pašnekovas.

E.Legeckas kol kas negalėjo pranešti, ar šiemet zoologijos sode atsiras naujų gyvūnų. „Dar sunku tiksliai pasakyti, bet planuojame atsivežti keletą baltųjų vilkų, munžakų. Taip pat dar žvalgysimės po kitus zoologijos sodus“, – siekį didinti gyvūnų gretas išsakė zoologijos sodo vadovas.

Planuojama, kad buvusio „Mini zoo“ gyventojų gretas papildys ir būrys jauniklių, pasaulį išvydusių Klaipėdoje.
Šiuo metu apuokai peri kelis kiaušinius. Planuojama, kad artimiausiu metu lizdą ims sukti ir baltosios pelėdos.
Būtent jas nuo šių metų globoti nusprendė dienraštis „Klaipėda“.

Šiek tiek mažesni už didįjį apuoką sparnuočiai traukia akį savo išskirtinai balta spalva ir gelsvomis akių rainelėmis.
Šiuo metu Klaipėdos zoologijos sode gyvena suaugusių baltųjų pelėdų porelė, didžiulėmis akimis lankytojus stebi ir jau ūgtelėjęs jauniklis.

Klaipėdos zoologijos sodas yra vienas iš gausiai lankomų pajūrio objektų.

Klaipėdos rajone esančio zoologijos sodo savininkas Edvardas Legeckas, kilus afrikinio kiaulių maro pavojui, yra priverstas išnaikinti jo ūkyje laikomas vietnamietiškas kiaulaites.

Mažajame zoologijos sode šiuo metu yra šešios vietnamietiškos kiaulaitės. E.Legecko teigimu, jam, kaip ir visiems kiaulių augintojams, teks laikytis ypatingų biologinės saugos priemonių nuo afrikinio kiaulių maro užkrato arba šituos gyvulius išnaikinti.

"Savininkai kiaules privalo uždaryti arba kitaip sutvarkyti, kad jos netaptų ligos šaltiniu. Gyvūnus maitinantis žmogus, įeidamas į patalpą, kur laikomi gyvuliai, turi nusimaudyti duše ir tik tada įeiti į tvartą. Privalomi dezinfekciniai kilimėliai, kitos priemonės", – dėstė Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

E.Legecko manymu, išnaikinti vietnamietiškas kiaules yra lengviau, nei laikytis privalomų saugos nuo afrikinio kiaulių maro reikalavimų.

Klaipėdos rajone yra registruoti 93 kiaulių ūkiai, juose apie 13 tūkst. kiaulių. Tačiau manoma, kad yra ir neregistruotų kiaulių ūkių, kuriuose auginama po vieną ar kelis gyvūnus.

Vietnamietiškų kiaulių yra "Mini zoo" Klaipėdos rajone, o šernų aptvaras, pasak A.Baužos, yra bendrovėje "Aglaura". Esą jei biologinių saugos priemonių bus nesilaikoma, baudos pažeidėjams gali siekti iki 5 tūkst. litų.

E.Legecko įsitikinimu, šalies valdžia su tokiais sprendimais linkusi į kraštutinumus. Esą pradžioje skirtos didžiausios baudos už brakonieriavimą, dabar duodami pinigai, kad būtų iššaudyti visi šernai.

"Mano manymu, protingiausia būtų visai sustabdyti šernų medžioklę. Ligoti gyvuliai kristų, sveikieji išgyventų. Juk šitas užkratas jokiems kitiems gyviams nepavojingas, tik kiaulėms. O naminių kiaulių lauke gi niekas nelaiko", – teigė E.Legeckas.

Įstatymo raidę aklai ginančių aplinkosaugininkų iš žiemos miego prižadinta Klaipėdos zoologijos sodo meška aprimo ir susiruošė miegoti. Jos savininko Edvardo Legecko teigimu, gyvūnas snūduriuoja ir jau dvi dienas neišeina iš jam skirtos patalpos.

Po karingo aplinkosaugininkų vizito "Mini zoo" ūkyje buvo sutrikusi Klaipėdos rajone gyvenančios rudosios meškos sveikata. Klerkai buvo pasirengę konfiskuoti 10 metų čia gyvenantį gyvūną, tačiau meškos išgabenimui buvo nepasirengę, todėl pabudinę ją iš žiemos miego taip ir nedrįso išsivežti. Pabudusi meška ėmė niršti.

Jau iš pat pradžių gyvūno savininkas E.Legeckas tikino, kad meškai toks pervežimas yra didžiulis stresas, galintis pasibaigti net jos žūtimi. Pažadinus įmigusį gyvūną, pažeidžiama jo fiziologija ir psichika.

"Gyvūno sutrikdymas padarė žalos – meška nebeužmigo, vėl pradėjo ėsti, maudytis, elgėsi, kaip pavasarį, tačiau jau kelias dienas nebeišeina iš patalpos į lauką, ėmė snausti, gal pagaliau užmigs, ir viskas bus gerai", – vylėsi E.Legeckas.

E.Legeckas meškutę Mašą, dėl kurios kilo tas triukšmas, įsigijo dar labai mažą lygiai prieš 10 metų iš Ukrainos Rovno zoologijos sodo.

Savininkas įpareigotas tris mėnesius niekur jos neišvežti. Per tą laiką bus galima apskųsti teismo sprendimą, o jei jis bus nepalankus, tada meškai teks palikti savo namus Klaipėdos rajone.