Aplinkos ministro patarėjas Marijus Gailius BNS teigė, kad ministerija kol kas neparengė Vyriausybei išvados dėl tokio leidimo.

„Sprendimo dėl Vyriausybės nutarimo neturime (...) Susitiksime su Šilutės rajono meru. Kada – datos dar neturime“, – BNS sakė jis. 

Geologijos tarnybos direktorius Giedrius Giparas BNS nurodė, kad tarnyba ministerijai yra pateikusi visus suderinti reikalingus dokumentus.

„Yra galimybė įmonei prašyti ir išduoti leidimą be konkurso, nes telkinio riba nueina ir į jų iki šiol turimą plotą“, – pabrėžė tarnybos vadovas.  

Pasak jo, „Minijos naftai“ išdavus leidimą, įmonė galėtų pradėti išteklių paieškas, žvalgybą, o tik vėliau – gavybą.

„Leidimas nereikš, kad iškart bus vykdoma gavyba“, – BNS teigė G. Giparas.

„Minijos naftos“ siekiui išgauti naftą Kintuose besipriešinantys vietos gyventojai, gamtininkai ir visuomenininkai sako, kad įmonė nori veikti arti gyvenvietės ir labai gamtai jautrioje „Natura 2000“ teritorijoje. Projekto priešininkai įspėja valdžią ir verslininkus, kad jie aktyviai ir reikliai stebės procesą.

Gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas antradienį spaudos konferencijoje Seime teigė, kad nepaisant „Minijos naftos“ patikinimų, kad visi taršos šaltiniai bus izoliuoti keliais sluoksniais, niekada nebus galima apsidrausti nuo avarijų ir kitų nesklandumų.

Kintų bendruomenės narys Andrius Varnas sakė, kad kintiškiai niekada nebuvo griežtai prieš naftos gavybą, bet siūlė verslui gręžti kelis kilometrus nuo kranto, kur statyba netrukdytų žmonėms, o transportas važiuotų aplinkkeliais.

Kintų seniūnas Antanas Kližentis teigė, kad naftos gavyba planuojama vandens apsaugos juostoje, kurioje ši veikla jau draudžiama įstatymu. Įmonės ketinimus jis vadino agresyvia verslo politika.

„Minijos nafta“ be konkurso gauti leidimą išgauti naftą Kintuose siekia nuo 2003-ųjų. Paskutinis prašymas Geologijos tarnybai pateiktas prieš metus.

Bendrovė nurodo, kad dabar naudoja aštuonis naftos telkinius Klaipėdos bei Šilutės rajonuose – Vilkyčių, Šiūparių, Pietų Šiūparių, Dieglių, Pocių, Sakučių, Kiškių ir Agluonėnų vietovėse, kur yra 31 įvairios paskirties gręžinys, tačiau nafta išgaunama iš 15 gręžinių.

„Minijos naftą“ valdo Lenkijos naftos koncerno „Lotos Petrobaltic S. A.“ antrinė bendrovė „Lotos Geonafta“ ir Danijos įmonė „Odin Energi“.

Vienintelę Lietuvoje naftos perdirbimo gamyklą valdantis didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ gali būti jungiamas su kitu šalies naftos koncernu „Lotos“, kuris Lietuvoje valdo beveik visą naftos gavybą. Šią savaitę apie tai prabilo politikai, nors rinkos žinovai abejoja, ar tokiai pertvarkai pritartų konkurencijos pareigūnai.

„Su tuo susiję sprendimai priklausys nuo koncernų valdybų“, - iždo ministrą Andrzejų Czerwinskį (Andžejų Červinskį) cituoja naujienų portalas tvn24bis.pl.

Lenkijos iždo ministerijos atstovai tvirtina, kad ji neanalizavo koncernų sujungimo. „Orlen“ neteikia komentarų šiais klausimais, rašo dienraštis „Rzeczpospolita“.

Lenkijos naujienų portalas 4.rp.pl rašo, kad rimta kliūtimi dviejų koncernų sujungimui gali tapti leidimas koncentracijai. Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos atstovai „Orlen“ ir „Lotos“ sujungimo galimybės nekomentuoja, kol nėra gavę prašymo.

„Abiejų naftos koncernų sujungimas gali nulemti sinergiją, sumažinti kaštus. Taupymas gali pasijusti atliekant remontus, degalų distribucijoje bei atsargų valdyme. Vertinant socialinę pusę, tikriausiai sunkiausia būtų sumažinti išlaidas personalui“, - sakė „DM mBank“ analitikas Kamilis Kliszczas (Kamilis Kliščas).

„Lotos“ atstovai teigia, kad koncernas apie pertvarką negalvoja - tai turėtų priklausyti nuo akcininkų.

„Lotos“ grupės valdyba neanalizavo ir neanalizuoja jokios galimos konsolidacijos Lenkijos naftos sektoriuje“, - tvirtino „Lotos“ atstovas Mateuszas Cabakas (Mateušas Cabakas). Jo teigimu, tai būtų įmonių akcininkų kompetencijos klausimas.

„Rzeczpospolita“ teigimu, Lenkijoje dirbantys du naftos koncernai turi natūralią monopoliją vietos rinkoje, gaminant ir parduodant degalus.

Tvn24bis.pl duomenimis, „Orlen“ yra Lenkijos naftos sektoriaus lyderis ir vienas didžiausių Europoje. Jam priklauso antrinės įmonės Vokietijoje, Čekijoje, Lietuvoje ir Kanadoje, jis valdo 100 proc. „Orlen Lietuvos“ akcijų.

„Lotos“ grupė yra antras pagal dydį Lenkijos naftos koncernas, kuris žvalgo ir išgauna naftą, ją perdirba, parduoda mažmeniniams ir didmeniniams klientams, jam priklauso keliolika antrinių įmonių. Grupė turi apie 30 proc. didmeninės ir apie 10 proc. mažmeninės degalų rinkos Lenkijoje.

Lietuvoje „Lotos“ priklauso 100 proc. „Lotos Geonaftos“ akcijų, o ši valdo naftos gavybos bendroves „Genčių nafta“ ir „Manifoldas“, taip pat 50 proc. „Minijos naftos“ akcijų.

Nors pasaulyje naftos kainos ir nukritusios, Lietuvoje tęsiami jos žvalgybos ir paieškų darbai.

Šiemet, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, išgręžti trys nauji gręžiniai – eksploatacinis ir du paieškiniai – Raseinių licenciniame plote. Iš šiemet išgręžto  giliausio gręžinio Tidikas-1 buvo išgauta naftos. Tikslūs jos kiekiai paaiškės atlikus bandomąją gavybą.

Iki šiol naftos paieškai, žvalgybai, gavybai ir technologinio proceso užtikrinimui išgręžta jau per 500 gręžinių. Nafta išgaunama iš 68 gręžinių penkiolikoje detaliai išžvalgytų telkinių – Girkalių, Kretingos, Nausodžio, Agluonėnų, Vėžaičių, Ližių, Auksoro, Vilkyčių, Pocių, Dieglių, Sakučių, Šiūparių, Pietų Šiūparių, Genčų ir Šilalės.

„Naftą galima išgauti tik gręžiniais. Statistika rodo, kad tik kas dešimtas iš jų yra sėkmingas ir kerta naftingąjį sluoksnį. Išgręžus gręžinį atliekama bandomoji gavyba – ji parodo, ar naftos kiekis yra pakankamas, kad apsimokėtų ją išgauti“, – sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.

Giliausias Lietuvos gręžinys, 1992 m. išgręžtas Vydmantuose, Kretingos r. sav., skirtas geoterminei energijai išgauti, gręžinio gylis – 2564 m. Jis daugiau kaip 440 metrų įgręžtas į kristalinį pamatą. Stonaičiuose, Šilutės r. sav. išgręžtas ilgiausias – net 2786 m gręžinys.

Nuo 1990 m., kai Lietuvoje buvo pradėta juodojo aukso gavyba, iš viso šalyje iki šios dienos yra išgauta apie 4,5 mln. tonų naftos.

Lietuvoje detaliai išžvalgyti geologiniai naftos telkinių ištekliai sudaro 19,6 mln. tonų, detaliai išžvalgytipradiniai išgaunamieji ištekliai – 6,6 mln. tonų, parengtiniai išžvalgyti ištekliai, kurių tyrimas dar nebaigtas, – 1,6 mln. tonų, išgaunamieji – 264,6 tūkst. tonų. Detaliai išžvalgytų pradinių išgaunamųjų naftos išteklių likutis – 2,4 mln. tonų.

Leidimai naudoti angliavandenilių išteklius Lietuvoje yra išduoti 6 bendrovėms – AB „Lotos-Geonafta“, UAB „Minijos nafta“, UAB „Manifoldas“, UAB „Genčių nafta“, UAB „LL Investicijos“ ir UAB „TanOil“. Nafta išgaunama tik iš sausumoje esančių telkinių, jos gavybą vykdo 5 bendrovės.

Stebėjimų duomenys rodo, kad naftos gavyba Lietuvoje nedaro didesnio poveikio aplinkai – požeminiame vandenyje neaptinkama pavojingų aplinkai naftos produktų.

Lietuvoje nafta išgaunama nuo 1990 metų. Leidimai naudoti angliavandenilių išteklius (vykdyti paiešką/žvalgybą) Lietuvoje yra išduoti 6 bendrovėms: AB „Lotos-Geonafta“, UAB „Minijos nafta“, UAB „Manifoldas“, UAB „Genčių nafta“, UAB „LL Investicijos“, UAB „UAB „TanOil“. 2014 m. pradžioje nafta buvo išgaunama 15 telkinių.

Nuo 1990 m. iki 2013 m. pabaigos Lietuvoje išgauta ~4, 3 mln. t (5,4 mln. kub. m) naftos. Prognozinis tradicinės naftos išgaunamųjų išteklių likutis – 2,2 mln. t.

Lietuvoje 2013 metais išgauta 86,11 tūkst. t (104,97 tūkst. kub. m) naftos. Mažėjant naftos gavybai didėja ir su nafta į žemės paviršių išsiurbiamo didelės mineralizacijos požeminio vandens kiekiai (sūrymai, susidarantys atskyrus naftą nuo vandens). Vadovaujantis Požeminio vandens apsaugos nuo taršos taisyklėmis, sūrimai gali būti grąžinami į tuos pačius vandeninguosius sluoksnius, iš kurių išgaunama nafta. Dažniausiai tai yra chloridinis natrio vanduo. 2013 metais į injekcinius gręžinius supumpuota daugiau kaip 1 mln. kub. m sūrymų.

Požeminio vandens monitoringą naftos gavybos metu reglamentuoja Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai. Vadovaujantis jais, kiekvienoje gavybos aikštelėje atliekamas ekogeologinis tyrimas ir parengiama požeminio vandens monitoringo programa. Dabar gruntinio požeminio vandens monitoringas vykdomas 19 naftos gavybos aikštelių, kuriose įrengta daugiau kaip 100 stebėjimo gręžinių. Per stebėjimų laikotarpį sukaupta daugiau kaip 2 000 cheminių vandens analizių.

Daugiamečių stebėjimų duomenys rodo, kad naftos gavybos aikštelės didesnio poveikio aplinkai nedaro: požeminiame vandenyje neaptinkama pavojingų aplinkai naftos produktų. Didžioji turimos informacijos dalis rodo, kad gavybos aikštelėse gruntinis vanduo išlieka foninio lygio (36 proc.) arba yra geros būklės (52 proc.).

Stebėjimo gręžiniuose, kurie įrengti injekcinių gręžinių apylinkėse, matomas ribines vertes viršijantis chloridų kiekis gruntiniame vandenyje. Tokių padidėjimų nustatyta 12 proc. Tai rodo, kad injektuojant sūrymą į gilius sluoksnius pažeidžiamos technologijos ir į aplinką patenka tam tikras druskų kiekis. Tačiau šis poveikis pasireiškia lokalioje teritorijoje ir neišplinta už gavybos aikštelių ribų.