Iškilmingos rikiuotės metu tarptautinėse operacijose dalyvavusiems kariams bus padėkota už įvykdytas užduotis, įteikti apdovanojimai, kariai ministrui perduos Lietuvos vėliavą, kuri buvo iškelta operacijų vietoje, pranešė KAM.

Paskutiniai Lietuvos kariai iš Afganistano grįžo birželio pabaigoje, NATO nusprendus pasitraukti iš šio dvidešimt metų trukusio konflikto.

JAV ir likusios NATO pajėgos į Afganistaną įžengė po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose.

Daugiau nei dešimtmetį Aljansas Afganistane vykdė kovinę Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) misiją, o nuo 2015 metų pasitraukė iš priešakinių linijų ir pradėjo operaciją „Tvirta parama“.

Jos metu Aljansas apmokė ir rėmė Afganistano nacionalines pajėgas.

Nuo 2005 metų karius į Afganistaną siuntusi Lietuva dalyvavo abejose šiose misijose. Didžiausias jos prisiimtas vaidmuo buvo vadovaujant Goro provincijos atkūrimo grupei.

Tarnybos Afganistane metu žuvo vienas Lietuvos karys. 34 metų alytiškis Arūnas Jarmalavičius žuvo per Goro provincijos atkūrimo grupės stovyklos apšaudymą.

Šiuo sprendimu, kuriam dar turi pritarti parlamento žemieji rūmai, dabartiniai įgaliojimai, kurie baigsis kovo pabaigoje, bus pratęsti iki 2022 metų sausio 31 dienos.

Vokietija šiaurės Afganistane turi dislokavusi apie 1 100 karių. Jie dalyvauja 9,6 tūkst. karių NATO misijoje „Tvirta parama“ (Resolute Support).

Naujausias Vokietijos žingsnis žengtas praėjus savaitei nuo NATO pareiškimo, kad dar „nepriimtas galutinis sprendimas“ dėl misijos ateities, o generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pripažino, kad Aljansas susidūrė su „daugybe dilemų“ dėl buvimo karo draskomoje šalyje.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija svarsto, ar paisyti gegužės 1-osios galutinio termino, iki kurio turi būti išvesti likę 2 500 JAV karių, ar palikti kontingentą ir rizikuoti išprovokuoti sukilėlių atsakomąsias atakas.

J. Stoltenbergas paragino Talibaną gerbti pagal susitarimą su JAV prisiimtus įsipareigojimus – be kita ko, siekti pažangos derybose su Kabulu, pažaboti smurtą šalyje ir nutraukti ryšius su „tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis“.

Ankstesnis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskutinėmis savo kadencijos dienomis vienašališkai sumažino amerikiečių kontingentą Afganistane iki vos 2 500 karių – mažiausio jų skaičiaus nuo karo pradžios 2001 metais.

Sąjungininkai nekantriai laukia, kol J. Bidenas priims sprendimą, ar baigti JAV karines operacijas Afganistane, bet sako esantys pasirengę tęsti savo misijas, jei tą patį padarys ir Vašingtonas.

Tačiau kelios Vokietijos parlamentinės partijos, ypač liberalioji FDP ir ultrakairiojo sparno „Die Linke“, neseniai paragino parengti karių išvedimo strategiją ir nutraukti 20 metų besitęsiančią misiją Afganistane.

Į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP) atėjau norėdama įrodyti sau, kad esu stipri, įgyti pasitikėjimo ir ištvermės. Savanorių pajėgose, Vyčio apygardos 5–osios rinktinės 501–oje kuopoje tarnauju jau penkerius metus. Sužinojusi, kad vyks atranka į Jungtinių Tautų vadovaujamą misiją MINUSMA Malyje, nutariau joje dalyvauti ir to paprašiau savo kuopos vado metinio pokalbio metu. Nors pirmajame etape buvau rezerve, vėliau mane atrinko į pasiruošimo būrį. Dideli norai išsipildo!

Mūsų vieneto pasirengimas truko 40 dienų. Treniravomės bazės apsaugos užduotis, kurios – kariškai elementarios: aplinkos stebėjimas už teritorijos ribų, priešo identifikavimas, asmenų apieškos specifika, ginklo valdymo ir taktinio šaudymo pratybos, pirmosios pagalbos teikimas nukentėjusiajam. Buvome supažindinti su padėtimi Gao regione, kur yra įsikūrusi „Camp Castor” bazė – mūsų būsimosios tarnybos vieta. Trumpas pasirengimo misijai laikas diktavo spartų pratybų tempą: šlifavome taktinius įgūdžius, sėmėmės naujų. Pasiruošimo metu Lietuvoje buvo šalta, drėgna, vėjuota, pratybos buvo įtemptos, pavargdavome, bet vis tiek labai stengėmės kuo geriau įvykdyti mums paskirtas užduotis. Visa tai su kaupu atsiperka, kai, įveikus visus pasiruošimo etapus, pagaliau, vyksti į misiją Afrikoje. Užvaldo nepakartojamas pilnatvės jausmas!

Pirmosios dienos stovykloje

Lėktuvas nusileido Bamake, vasario 15 dienos vakare. Kaip ir tikėjausi, Afrikos klimatas pasitiko mus karšto oro gūsiu, tvyrojo nenusakomas smėlio ir dulkių kvapas. Kitą dieną skridome į Gao. Viso skrydžio metu žiūrėjau pro lėktuvo langą ir stebėjausi skurdžia gamta – raudonas smėlis, jokios žalumos, tik išdžiūvusios upių vagos. Tai – sausasis sezonas Afrikoje. Dienomis temperatūra pakyla iki +45, o naktimis „atšala“ iki +25. Pirmasis įspūdis atvykus į didžiulę „Camp Castor“ bazę – labai šiltas, prisotintas draugiškos atmosferos ir geros nuotaikos. Čia įsikūrę apie 1400 karių: vokiečiai, belgai, estai, olandai, čekai, latviai, šveicarai ir visi – šypsosi, sveikinasi. Atėję vakarieniauti, džiaugėmės, kai belgų karys pasisveikino lietuviškai. Mūsiškius čia gerai pažįsta, nes atvažiavę pakeitėme KASP Prisikėlimo apygardos rinktinės karius iš Šiaulių. Mums jau lengviau, tačiau atsakomybės tai nesumažina. Mes, Vyčio apygardos rinktinės kariai savanoriai esame atsakingi už beveik pusantro tūkstančio karių ir visos bazės perimetro saugumą! Po dvi dienas trukusių instruktažų apie gyvenimą ir saugumo tvarką bazėje, pradėjome tarnybą – dvi paras budime, vieną poilsiaujame. Tiesa, ir tądien ne visuomet pavyksta pailsėti, nes pasitaiko mokomieji aliarmai, kurių metu tikrinama reakcija į netiesioginį apšaudymą arba stiprinamas bazės apsaugos perimetras. Per du misijos mėnesius dalyvavome kovinio šaudymo pratybose su automatiniais ginklais G-36 ir vokiečių gamybos pistoletu P8A1, kurio valdymas nedaug kuo skiriasi nuo pistoleto GLOCK. Treniravomės vokiečių paramedikų organizuotose pirmos pagalbos pratybose, kur pasidalinome patirtimi su kolegomis, atnaujinome žinias. Taip pat skyriaus sudėtyje nuolat treniruojamės taiklaus šaudymo principų, tam, kad išlaikytume vieną svarbiausių šioje misijoje gebėjimų, juk, atėjus laikui, mes turime būti pirmi. Su priešu mums neteko susidurti, todėl kol kas pagrindinė mūsų „kova“ yra karštis ir miegas, o „ginklai“ prieš juos yra vanduo ir kava.

Nors pirmajame etape buvau rezerve, vėliau mane atrinko į pasiruošimo būrį. Dideli norai išsipildo!

Gimtadieniai kitaip, sportas, knygos ir „sprogstantis“ laikas

Maždaug pusė mūsų būrio karių gimtadienius sutiko arba sutiks bazėje, toli nuo namų. Kiekvieną gimtadienio kaltininką savo būryje sveikiname sudainuodami jam dainą. Kiekvieną karį gimtadienio proga asmeniškai sveikina bazės vadas, taip parodydamas dėmesį ir reikšdamas pagarbą, už tai, kad atliekame svarbią Jungtinių Tautų misiją. Vadas kariui įteikia pyragą, kuris greit „ištirpsta“ būrio draugų burnose. Bazėje gimimo dieną sutikau ir aš: jausmas gana dviprasmiškas, vienu žodžiu apibūdinčiau – „kitaip“. Kai ateina metas poilsiui – sportuojame moderniose sporto salėse, dalyvaujame bėgimo varžybose, žaidžiame tinklinį. Esame subūrę tinklinio žaidėjų komandą, kuriai labai gerai sekasi kuopos varžybose. Nekantriai laukiame didesnio iššūkio – visos bazės tinklinio varžybų. Vykdami į misiją, gavome būrio vado nurodymą įsidėti mažiausiai po 2 knygas.

Atvykę susikūrėme mažą, bet labai populiarią bibliotekėlę: čia knygos neužsilaiko. Kartais bazėje rodomi filmai, vyksta muzikos vakarai, yra laisvalaikio zonos, kur taip pat smagu pabūti. Viskas, kartu sudėjus, lengvina rutiną ir padeda išlaikyti gerą sportinę formą.

Esu patenkinta tarnaudama šioje misijoje, atstovaudama savo šaliai. Be to, čia įgysiu patirties apsaugos funkcijų vykdymo srityje, o ilgomis budėjimo valandomis, dienomis ir naktimis, išsiugdysiu valią ir kantrybę. Atrodo, dar neseniai pradėjome tarnybą, o geriau paskaičiavus – jau baigiame misiją. Užimtiems kariams laikas bėga greitai, o į misijos antrąją pusę – tiesiog sprogsta!

MINUSMA yra Jungtinių Tautų taikos palaikymo ir stabilizavimo misija, pradėta 2013 m. siekiant padėti Malio valdžiai įgyvendinti politinius procesus, kovoti su saugumo iššūkiais, užtikrinti stabilumą, civilių gyventojų apsaugą. Joje šiandien dalyvauja daugiau kaip 13 tūkst. karių iš 53 valstybių.

Lietuva nuo 2017 m. spalio mėn. į JT operaciją MINUSMA papildomai skyrė Pajėgų apsaugos vienetą sudarytą iš 34 LK karių. Šiuo metu Malyje dislokuotas 41 LK karys. 39 kariai dalyvauja JT operacijoje MINUSMA ir tai yra rekordinis Lietuvos karių skaičius JT operacijose nuo Lietuvos įsijungimo į Jungtinių Tautų vykdomas tarptautines operacijas pradžios. Dar du Lietuvos kariai tarnauja Europos Sąjungos mokymo misijoje Malyje. Bendras LK karių skaičius Malyje - antras pagal dydį lietuvių karių kontingentas tarptautinėse operacijose. Lietuva yra įsipareigojusi išlaikyti Lietuvos indėlį šiose tarptautinėse operacijose.

Birželio 1 d. Alytuje vyks naujos Lietuvos karių pamainos MINUSMA išlydėtuvių iškilmės. Misiją baigiančius KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės  karius  misijoje keičia kolegos iš KASP 1-osios rinktinės. 

Lietuvos kariai taip pat dalyvauja tarptautinėse operacijose Afganistane, Kosove, Ukrainoje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne – iš viso apie 140 karių.

Krašto apsaugos ministerija BNS pranešė, kad prie šiuo metu Afganistane tarnaujančio 21 Lietuvos kario rudenį prisijungs septyni kariai iš Perdislokuojamo ryšių ir informacinių sistemų modulio.

Ministerija svarsto ilgainiui dar labiau didinti Lietuvos indėlį į NATO vykdomą misiją „Tvirta parama“.

„Šiuo metu Afganistane tarnauja 21 Lietuvos karys, rugsėjį jų gretas papildys dar septyni. Saugumo situacija Afganistane negerėja, tad Lietuva, būdama NATO narė, šiuo metu vertina galimybes siųsti ir daugiau karių“, - rašoma ministerijos BNS pateiktame atsakyme.

Seimas yra leidęs į Afganistaną siųsti iki 50 Lietuvos karių.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį paskelbė, kad Aljansas keliais tūkstančiais karių padidins kontingentą Afganistane, kad padėtų šios šalies vyriausybei kovoti su stiprėjančiu Talibanu.

NATO savo ilgiausią karinę operaciją užbaigė 2014 metais ir nuo tada Afganistane vykdo patariamąją mokymo misiją.

Šiuo metu Afganistane yra apie 13,5 tūkst. Aljanso karių. Pusę šio kontingento sudaro amerikiečiai.

Lietuvos kariai galutinai pasitraukė iš Kandaharo pietų Afganistane, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Nuo 2007 metų Afganistano pietuose veikusi Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) karinė bazė „Gabrielius“ galutinai utilizuota, žemės sklypas oficialiai perduotas Kandaharo oro uosto bazės vadovybei.

2007–2015 metais stovykla „Gabrielius“ buvo nuolatinė Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų eskadrono „Aitvaras“ dislokacijos Afganistane vieta. Iš čia buvo vykdomas pasirengimas operacijoms, čia buvo laikomos transporto priemonės, įrengtos poilsiui skirtos patalpos.

2007 metų pabaigoje tuometinės Kandaharo bazės pakraštyje įrengta Lietuvos karių stovykla NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijos (angl. ISAF) piko metu, kai visoje bazėje tarnavo per 26 tūkst. karių, buvo atsidūrusi NATO operacijos bazės centre. Koalicijos pajėgoms pradėjus mažinti savo pajėgas, Lietuvos karių stovykla vėl atsidūrė bazės pakraštyje.

Nuo šių metų liepos oficialiai užbaigus Lietuvos kariuomenės SOP misiją Afganistane buvo pradėtas pajėgų atitraukimas ir stovyklos priemonių utilizavimas. Iš bazės išvykus kariams Afganistane tarnaujantys Lietuvos kariuomenės Nacionalinės paramos elemento kariai užtikrino, kad stovykla būtų perduota Kandaharo uosto vadovybei pagal galiojančias taisykles.

2014 metų pabaigoje NATO pertvarkius tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijos kovinį pobūdį į mokomąjį šiandien tarptautinėje misijoje „Tvirta parama“ (angl. Resolute Suppor) , skirtoje Afganistano nacionalinėms  saugumo pajėgoms rengti, kartu su kitų šalių kariais tarnauja  ir maždaug 20 Lietuvos karių. Didžioji jų dalis  – NATO misijos štabuose tarnybą atliekantys  karininkai,  logistinės paramos ir ryšių specialistai. Jų tarnybos vietos – Kabule ir Herate.

Britanija paliks dabartinį 450 savo karių, dalyvaujančių nekovinėse misijose, kontingentą Afganistane ir 2016 metais, antradienį raštu pranešė gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) parlamentui.

Apie britų karių misijos pratęsimą paskelbta po to, kai anksčiau šį mėnesį dėl atsinaujinusių susirėmimų Jungtinės Valstijos paskelbė planus palikti tūkstančius amerikiečių karių Afganistane ilgesnį laiką.

Kariuomenės Logistikos valdyboje trečiadienį vyko keturioliktojo Nacionalinės paramos elemento karių (NPE-14) išlydėtuvės į NATO tarptautinę misiją Afganistane.

Šio elemento užduotis yra teikti logistinę paramą Afganistane tarnaujantiems Lietuvos kariams.

„Mažėjant Lietuvos karių kontingentui Afganistane mažėja ir nacionalinės paramos misiją atliekančių karių skaičius. Pirmą kartą elementas sudarytas tik iš dviejų karių, tačiau tai nereiškia, kad sumažėja atsakomybė ar atliekamų užduočių reikšmė mūsų šaliai“, - renginio metu sakė Logistikos valdybos Štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Valdas Dambrauskas.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, spalio pabaigoje į misiją išvykstantis keturioliktas karių vienetas suformuotas Logistikos valdybos karių pagrindu. NPE-14 vadovauti paskirtas majoras Saulius Gurauskas.

Nuo 2015 metų pradžios NATO Afganistane vykdomoje misijoje „Tvirta parama“, kurios pagrindinis tikslas – mokyti, patarti ir remti Afganistano nacionalines saugumo pajėgas, ministerijas ir kitas valdžios institucijas, dalyvauja 21 Lietuvos karys - daugiausiai štabo karininkai, logistinės paramos ir ryšių specialistai.

Lietuva tęsia savo tarptautinius įsipareigojimus ir toliau prisideda prie NATO sąjungininkų misijos „Tvirta parama“ (angl. Reolute Support) Afganistane, kuri skirta vietos saugumo pajėgoms apmokyti, remti ir joms patarti. Birželio 26 d. Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje į šią misiją išlydėta nauja Lietuvos karių pamaina. Dvi karių grupės pusės metų rotacijoje tarnaus misijos štabe Kabule ir Vakarų regiono vadavietėje Herate. Į Afganistaną kariai išvyksta liepos pradžioje.

„Nors NATO misijos Afganistane apimtys ir mažėja, tačiau keliamos užduotys ir atsakomybė išlieka. Mūsų tikslas – perduoti kuriamoms Afganistano nacionalinėmis saugumo pajėgoms mūsų sukauptą patirtį ir žinias,“ – išlydėdamas karius sakė laikinai vykdantis Jungtinio štabo viršininko funkcijas pulkininkas Albertas Dapkus pulkininkas, palinkėjęs kariams išlikti budriems ir profesionaliems vykdant pavestas užduotis.

Karių išlydėti taip pat atvyko karių vadai, artimieji, draugai, Jungtinio štabo kariai, kolegos. darbuotojai.
Lietuva dalyvauja tarptautinėje operacijoje Afganistane, kurios užduotys nėra kovinės, bet skirtos Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgoms rengti. Šiuo metu misijos kontingentą sudaro apie 12 tūkst. karių.

Šiuo metu Afganistane tarnauja apie 20 karių NATO vadovaujamoje operacijoje „Tvirta parama“, dar vienas karys dalyvauja Jungtinių Tautų paramos misijoje Afganistane (UNAMA). Lietuos kariai tarnauja štabuose trijuose miestuose: Kabule, Kandahare ir Herate.

Lietuvos karių skaičius Afganistane sumažėjo, misiją Afganistano pietuose baigus Specialiųjų operacijų pajėgų kariams. Išvykus didžiajai daliai Lietuvos karių, Lietuva ir toliau prisidės rengiant Afganistano nacionalines saugumo pajėgas. Lietuva planuoja išlaikyti štabų karininkus iki NATO misijos „Tvirtos parama“ pabaigos.

Kitos misijos 

Be operacijos Afganistane Lietuvos kariai dalyvauja NATO operacijoje KFOR Kosove, kur Lietuvos karininkas yra atsakingas už operacijos karių ir krovinių transportavimo organizavimą ir kontrolę.

Nuo šių metų gegužės vidurio Lietuvos karininkas pradėjo tarnybą naujosios Europos Sąjungos jūrinės operacijos Viduržemio jūroje (angl. EUNAVFOR MED) vadavietėje Romoje. Šia operacija siekiama užkardyti nelegalių migrantų gabentojų ir kontrabandininkų veiklą Viduržemio jūroje.

Dar trys Lietuvos kariai dalyvauja ES karinėje misijoje Malyje, kur padeda rengti vietos karines pajėgas.
Taip pat Lietuvos kariai rengiasi nuo šių metų rugpjūčio ES karinei jūrų operacijai „Atalanta“, nukreiptai prieš piratavimą Indijos vandenyne. Šiai operacijai Lietuva skirs dvi šešiolikos karių autonomines laivų apsaugos grupes ir keletą logistikos karininkų. Lietuva prisideda prie operacijos „Atalanta“ nuo 2011 metų, skirdama kasmet po karinių jūrų pajėgų karininką į jos operacinį štabą Jungtinėjė Karalystėje.

NATO taikos palaikymo misijoje Afganistane dalyvavusi Lietuvos karinė technika grįžo į Lietuvą, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Į Klaipėdos jūrų uostą paskutinis krovinys su NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje Afganistane naudota Lietuvos kariuomenės technika atplukdytas sausio pradžioje.

„Padedant strateginei mūsų partnerei JAV baigiame vieną didžiausių savo tarptautinių logistinių operacijų, kurią pradėjome dar praeitais metais – Lietuvos karinės technikos pargabenimą iš Afganistano,“ – pranešime spaudai teigė Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis.

Lietuvos kariuomenės Afganistane naudota karinė technika buvo sukaupta Kandahare ir į Lietuvą parplukdyta per tarpinį Omano jūrų uostą - techniką pargabeno du civiliniai laivai. Programoje „Lift and Sustain“ dalyvaujančios Lietuvos, taip pat ir kitų šalių, krovinių transportavimą iš Afganistano ir su tuo susijusių išlaidų padengimą užtikrina JAV.

Pirmąja iš dviejų suplanuotų siuntų pargabenti visureigiai, keturračiai, vikšriniai visureigiai transporteriai, transportavimo priekabos. Antrąją siunta –   sunkvežimiai  „Mercedes Benz Unimog“ ir šarvuotieji visureigiai „Toyota Land Cruiser“.

Iš Klaipėdos į Depų tarnybą Kaune  pirmąjį laivo krovinį  transportavo Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas.  Likęs krovinys bus gabenamas sausumos keliais ir antradienį.

Ministerija informuoja, kad į Lietuva pargabentos transporto priemonės bus paruošiamos eksploatavimui ir paskirstomos į Lietuvos kariuomenės padalinius pagal poreikį.

Pradėta 2005-aisiais Afganistane pradėta ir daugiau nei aštuoneris metus trukusi pirmoji bei didžiausia Lietuvos savarankiška tarptautinė misija oficialiai buvo baigta 2013-ųjų birželio pabaigoje, Lietuvai perdavus atsakomybę už Goro provincijos saugumą Aganistano pajėgoms. Galutinai atsakomybės perdavimas įvykdytas 2014-ųjų pabaigoje.

Pasibaigus taikos palaikymo misijai, Aljansas pradėjo naują paramos ir mokymo misiją „Tvirta parama“. Šioje operacijoje dalyvauja ir apie 80 Lietuvos karių įvairiose Afganistano vietose: Kabule, Kandahare ir Herate.

Lietuva nuo kitų metų kovo ketina atšaukti vystomojo bendradarbiavimo veiklą Afganistane vykdančią misiją.

Ši misija atšaukiama pastaruoju metu sumažėjus Afganistane vykdomų projektų skaičiui ir finansinei apimčiai bei mažėjant kariniam įsitraukimui, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM), parengusi Vyriausybės nutarimo projektą.

„Reaguojant į vystomojo bendradarbiavimo su Afganistanu apimties pokyčius ir nuo 2015 metų pradžios mažėsiantį Lietuvos karinį indėlį Afganistane, įvertinant Lietuvos ir Afganistano dvišalių santykių raidos dinamiką, specialiosios misijos politines ir ekonomines sąnaudas, siūloma atšaukti Lietuvos Respublikos specialiąją misiją Afganistano Islamo Respublikoje nuo 2015 metų kovo 1 dienos“, - nurodo URM.

Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė BNS teigė, kad šiemet išlaidos specialios misijos išlaikymui sudaro 1,1 mln. litų. Ši misija vykdo vystomojo bendradarbiavimo veiklą, prisideda prie Afganistano civilinių ir karinių pajėgumų stiprinimo.

NATO šiemet baigia karinę Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) operaciją Afganistane, tačiau dalis Aljanso karių kitąmet liks mokymo misijai, tarp jų - ir iki šimto Lietuvos karių.

„Lietuva ir toliau tęs prisiimtus tarptautinius karinius ir civilinius įsipareigojimus bei vykdys vystomojo bendradarbiavimo projektus su Afganistanu, tačiau mažesne apimtimi. Lietuvos kariai dalyvaus būsimoje NATO „Tvirtos paramos“ misijoje, bus remiama Afganistano nacionalinė armija, Lietuvos deleguoti pareigūnai dirbs ES policijos misijoje, taip pat toliau bus į gyvendinami Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai (VBPD) programos lėšomis finansuojami projektai“, - teigė R.Jakilaitienė.

Kai kurios kitos ES valstybės narės taip pat mažina atstovavimą Afganistane: atšaukia savo specialią misijas Afganistane (Estija), uždaro diplomatines atstovybes (Belgija, Lenkija) arba sumažina diplomatinių atstovybių darbuotojų skaičių (Švedija).