„Mūsų prioritetas – pateikti 5G technologiją tokią, kad žmogus tikrai džiaugtųsi ją naudodamas. Todėl ypatingą dėmesį kreipiame į tikrojo, greitojo 5G plėtrą. Taip pat toliau modernizuojame ir vartotojų labiausiai naudojamą 4G tinklą, kuris šiuo metu kaip niekada gerai išvystytas. Tinklo plėtra ir klientų patirties gerinimas – pagrindiniai dalykai, į kuriuos fokusuojamės. Matome, kad klientai tai vertina ir mumis pasitiki“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

2024 m. pirmąjį ketvirtį „Tele2“ savo tinkle pradėjo pasiruošimą senosios kartos 3G ryšio tinklo išjungimui. Mažai naudojamos 3G technologijos „Tele2“ planuoja visiškai atsisakyti iki 2025 m. pabaigos. Tai pagerins klientų patirtį, nes nebenaudojami dažniai bus perleisti 4G ir 5G tinklams.

Ryšio ir paslaugų kokybės gerinimui bendrovė 2024 metų pirmąjį ketvirtį iš viso skyrė virš 7,7 mln. eurų. Investicijos buvo nukreiptos į tinklo modernizaciją, 5G tinklo plėtrą ir klientų patirties gerinimą. Per pirmąjį metų ketvirtį operatorius modernizavo 78 ryšio stotis.

Ryšio ir paslaugų kokybės gerinimui bendrovė 2024 metų pirmąjį ketvirtį iš viso skyrė virš 7,7 mln. eurų. Investicijos buvo nukreiptos į tinklo modernizaciją, 5G tinklo plėtrą ir klientų patirties gerinimą.

 

Bendrovės pajamos per pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 86,3 mln. eurų ir buvo 6,4 proc. didesnės nei tuo pačiu metu 2023 m.

Pajamų augimą lėmė didėjantis klientų ratas – „Tele2“ išlaiko didžiausią mobiliojo ryšio rinkos dalį pagal aktyvių SIM kortelių skaičių. Lyginant su 2023-iųjų pirmuoju ketvirčiu, klientų skaičius augo 1 proc. ir siekia daugiau nei 2 milijonus.

Sparčiai auga „Tele2“ verslo klientų skaičius – jų bendrovė turi 4,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. „Tele2“ išankstinio mokėjimo paslauga „Pildyk“ taip pat išlieka populiariausia Lietuvoje – ja naudojasi per 650 tūkst. klientų – daugiau kaip pusė išankstinio mokėjimo paslaugų rinkos.

EBITDAaL (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją ir pritaikius IFRS 16 efektą) pirmąjį ketvirtį siekė 35,8 mln. eurų ir buvo 11,3 proc. didesnis nei 2023 m. pirmąjį ketvirtį.

Išlieka tendencija, kad vartotojai vis daugiau naršo internete – „Tele2“ klientai vien Lietuvoje persiuntė 123,6 tūkst. TB duomenų – 9,3 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2023-iaisiais.

Poreikis naršyti internete auga ir keliaujant užsienio šalyse. „Tele2“ klientų išnaršyti duomenys užsienyje pasiekė 1,9 mln. GB – tai yra 13,9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Iš viso šiuo metu veikia 1524 operatoriaus bazinės stotys. Naujosios kartos 5G interneto tinklas dengia 48,7 proc. Lietuvos populiacijos. Operatorius toliau modernizuoja vartotojų labiausiai naudojamą 4G tinklą, o itin greitu 4G+++ ryšiu šiuo metu Lietuvoje gali naudotis net 88,7 proc. populiacijos.

Palyginti su modernizuotais pastatais, tokie namai sunaudoja vidutiniškai tris kartus daugiau šilumos energijos vienam pastato kvadratiniam metrui.

Apie tai, kokia pinigų suma skiriama vienam namui, ir kokius darbus bus galima atlikti, pasakojo Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

– Kokie taikomi reikalavimai tokių namų savininkams, kad jie galėtų modernizuoti savo namus?

– Pagrindinis reikalavimas, kad būtų baigta statyba, kuri 100 proc. priduota Registrų centre. Tai turi būti vienbutis arba dvibutis pastatas. Jame neturi būti vykdoma jokia komercinė, ūkinė veikla. Ji taip pat neturėtų būti vykdoma 5 metus po renovacijos. Pagrindinis kriterijus – reikia turėti sertifikatą, kuris priklauso mažesnei nei B energinio naudingumo klasei.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur ir kaip galima išsiimti šį sertifikatą?

– Reikėtų kreiptis į Statybos sektoriaus vystymo agentūrą. Nueiti į jų internetinį puslapį, kur yra sąrašas ekspertų, kurie teikia tokias paslaugas. Užsisakius paslaugą „parengti energinio naudingumo sertifikatą“, rekomenduojame paprašyti eksperto, kad parengtų pažymą. Pažymą, kuri parodo, ko reikėtų, kad būtų pasiekta B klasė. Įvykdžius projektą, norint gauti paramą, taikomi tam tikri reikalavimai. Reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę. Taip pat sutaupyti ne mažiau 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Įprastai, jei gyventojai tai daro nepasiklausę ekspertų, tai tos klasės nepasiekia. Neįvertina, kad galbūt reikia keisti stogą, o gal ir perdangas, sienas šiltinti. Neįvertina langų būklės. Todėl ekspertas, kuris ruošia sertifikatą, gali patarti, kokias priemones reikėtų įgyvendinti.

– Kokius darbus galima atlikti?

– Konkretaus priemonių sąrašo nėra. Vienintelis reikalavimas, kad įvykdžius projektą, atlikus statybos, remonto darbus, būtų pasiekta ne mažesnė kaip B energinio naudingumo klasė.

– Kiek bus skirta pinigų vienam namui? Į ką atsižvelgsite skiriant lėšas?

– Parama vienbučiams, dvibučiams namams renovuoti – fiksuoto įkainio. Vienam kvadratiniam metrui teikiama 75 eurų parama, arba kitaip, vienam projektui, vienam namui – ne daugiau nei 14,5 tūkst.

– Ar ši parama išmokama iškart? Ar pirmiau reikės investuoti savo pinigus?

– Procesas atrodytų taip: kovo 1 dieną paskelbiame šį kvietimą. Gyventojai turi pateikti paraišką per informacinę sistemą. Paraiška tikrai nesudėtinga, ją paprasta užpildyti. Reikės pridėti Registrų centro pažymą, mažesnės nei B klasės energinio naudingumo sertifikatą. Šiuos darbus reikia atlikti per 15 mėnesių, ne vėliau iki 2025 metų birželio. Kuo greičiau darbai bus atlikti, tuo greičiau galima pateikti mokėjimo prašymą. Mokėjimo prašyme reikės nurodyti paramos gavėjo, gyventojo banko sąskaitą, į kurią parama bus pervesta. 

– Tai žmogus turi atlikti darbus, pats susimokėti ir tik tuomet gaus paramą. Ką daryti tiems, kurie neturi tokios sumos?

– Ieškoti, skolintis, taupyti. Lengvatinės paskolos nėra. Žinoma, galima pasiimti kreditą iš banko, bet taip, pirma reikia atlikti darbus, o tik tuomet kreiptis dėl paramos išmokėjimo.

– Kiek, jūsų skaičiavimu, Lietuvoje yra namų, kuriems reikalinga modernizacija?

– Remiantis ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos duomenimis, tai būtų 2019-ųjų duomenys, Lietuvoje gyvenamasis pastatų fondas sudaro beveik 65 proc. visų pastatų fondo. Iš kurių beveik 530 tūkst. yra vienbučiai, dvibučiai pastatai. Apie 40 tūkst., pastatytų iki 1993 metų, daugiabučiai. Jeigu žiūrėtume pagal plotą, tiek vienbučiai, tiek daugiabučiai dalijasi apie 30 proc. Bet skaičiumi, vienbučių  daug daugiau nei pusė milijono.

Komiteto posėdyje dalyvavęs Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras sutiko, kad dabartinis oro uosto pastatas funkciškai nėra pritaikytas šiuolaikiniams keleivių poreikiams, tačiau tuo pačiu ragino ieškoti būdų, kaip priderinti dabartinį pastatą prie naujų reikmių ir kartu išlaikyti laikmečio, kuriuo buvo pastatytas šis statinys, liudijimą.

„Vilniaus oro uostas yra vienas blogiausiai funkciškai surėdytų oro uostų šioje Europos dalyje. Ir jį tikrai reikia keisti, bet ar tai būtinai turi būti susieta su esamų statinių griovimu“, – klausimą parlamentarams kėlė V. Bezaras.

Jis mano, kad galima ieškoti būdų, kaip oro uosto pastatą atnaujinti, kartu išsaugant ir sovietinio laikmečio architektūros bruožus.

„Aišku, oro uostas yra mūsų šalies vartai, norime jį matyti funkcionalų, modernų, pristatantį Lietuvą. Tuo, ką dabar turime, tikrai džiaugtis negalime, bet ar yra galimybė išsaugoti tą laikotarpį, kurį atspindi oro uostas, ir kartu pertvarkyti“, – sakė Kultūros paveldo departamento vadovas.

Pasak V. Bezaro, jo siūlomas kelias yra sudėtingesnis, tačiau atneštų kur kas geresnį rezultatą.

„Pats primityviausias sprendimas būtų imti ir nugriauti, o pats kūrybiškiausias reikalauja šiek tiek laiko, galbūt truputį daugiau lėšų, bet turėtume visai kitą rezultatą“, – tikino jis.

Tuo metu Kultūros komiteto posėdyje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis aiškino, kad senąjį pastatą sudaro trys terminalai, o šiuo metu planuojama statyti ketvirtą. Tačiau, pasak ministro, oro uostą modernizuoti yra gan sudėtinga, kadangi ankstesni objekto plėtros etapai buvo atlikti netinkamai.

„Problema yra ta, kad oro uosto plėtra, kai ji kažkada buvo daryta, ji daryta neteisingai, kai terminalai statyti ne palei kilimo-tūpimo taką, o į tako pusę. Pastačius naują terminalą kairėje pusėje, mes tikrai pertvarkysime iš to senojo pastato iš trijų terminalų du. Tuos, kurie arčiausiai tako. Tam, kad padarytume naują, modernų didelį atvykimo terminalą“, – sakė posėdyje dalyvavęs M. Skuodis.

„Ieškome sprendimų, kad geležinkelis, kaip daugelyje Vakarų Europos šalių, galėtų privažiuoti prie pat oro uosto“, – pridūrė jis.

Ministro vertinimu, galima svarstyti apie idėją išsaugoti tik dalį pastato architektūros bruožų.

„Pagrindinis klausimas: ar tikrai iš tos saugotinos erdvės visą 100 proc. būtina saugoti. Galbūt iš to 150 kolonų ne visas reikėtų saugoti“, – teigė M. Skuodis.

ELTA primena, kad Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Terminalas pastatytas 1954 metais.

Diskusiją, ar senąjį Vilniaus oro uosto pastatą reiktų griauti ir jo vietoje statyti modernų terminalą, praėjusią savaitę vėl įžiebė susisiekimo ministras M. Skuodis. Anot ministro, iki pandemijos Vilniaus oro uostas aptarnavo daugiau keleivių, nei yra pritaikytas, o atvykę keleiviai neturėtų matyti sutrupėjusių laiptų, skilinėjančių sienų ir griūnančio stogo.

„Atėjęs laikas pasakyti, kad sovietinis okupacinio laikotarpio pastatas neatitinka šiandienos modernios ir šiuolaikinės Lietuvos įvaizdžio ir, kas svarbiausia, šiandieninis pastatas nebeatitinka tų funkcionalumų, kurie reikalingi šiuolaikiniam oro uostui“, – praėjusią savaitę sakė M. Skuodis.

Atnaujino visą kvartalą

Kai reikalų imasi savo srities profesionalai, darbai atliekami greitai ir kokybiškai. Tuo jau įsitikino ir nemažai kauniečių.

Kaune „Civinity“ yra atlikusi pirmąją kvartalinę renovaciją. Tąkart iš karto buvo modernizuojami net vienuolika daugiabučių namų, tvarkoma jų aplinka nuo parkavimo vietų iki žaliųjų erdvių zonų.

Į projektą įsijungė ir iš pradžių skeptiškai buvę nusiteikę gyventojai. Vienoje M.Romerio g. atkarpoje iš vienuolikos numatytų namų kelių jų gyventojai iš pradžių kategoriškai nesutiko su kvartalo renovacijos idėja. Tačiau praėjus metams patys įsitikino čia pat atnaujintų kitų daugiabučių renovacijos kokybe ir sutiko su pokyčiais ir jų namuose.

Kokie tie pokyčiai? Senos statybos daugiabučių namų atnaujinimas dėl jų techninės būklės yra neišvengiamas. Didžioji dalis jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusi, dažnai per sienas švilpia vėjas, stogas praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o pasenusi šildymo sistema netolygiai paskirsto šilumą į pastato butus, kaip buvo ir minėtuose M.Romero g. namuose.

Visiems renovuotiems daugiabučiams keliamas reikalavimas pasiekti kuo aukštesnę pastato energetinio naudingumo klasę. Atnaujinti namai dažniausiai pasiekia aukštą energetinio naudingumo B klasę, o tai leidžia sutaupyti bent 40 proc. energijos sąnaudų bute palaikant komfortišką temperatūrą.

Labiausiai pastebimas pokytis – daugiabučio estetinis vaizdas, turintis poveikio ne tik namo, bet ir visiems aplinkiniams gyventojams. Modernizacija sumažina renovuoto namo poveikį gamtai, pagerina pastato, jo inžinerinių sistemų fizines ir energetines savybes, dėl ko gyventojams, kaip jau minėjome, sumažėja būsto šildymo išlaidos, o temperatūrą galima reguliuoti pagal individualius gyventojų poreikius ir galimybes. Butuose įsirengus rekuperacinę sistemą – patalpose oras bus šviežias net nevarstant langų.

Modernizacija ne tik suteikia naują gyvenimo kokybę, bet ir apčiuopiamai kilsteli turimo turto vertę – net iki 20-30 proc.

Didžiausią vizualinį pokytį sukelia atnaujinti fasadai, bet namo apšiltinimas ir sistemų renovacija neretai yra kur kas svarbesni kalbant apie gyventojų saugumo ir komforto užtikrinimą. („Civinity“ nuotr.)

Dešimtmečio patirtis

Daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimas ir modernizavimas – tai viena iš pagrindinių „Civinity“ veiklos sričių. Į šią veiklą sutelktos žinios, dešimties metų renovacijos patirtis, dėmesys, patikimi savo srities profesionalai, pasirūpinta ir techninėmis priemonėmis, reikiama įranga negailint investicijų. Tai leidžia pasiekti, kad renovacijos procesas būtų greitas ir gyventojams suteiktų maksimalią naudą. Vien pernai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje „Civinity“ renovavo 68 daugiabučius namus (106 tūkst. kv.m).

Dažniausiai gyventojai baiminamasi, ar renovacija bus atlikta kokybiškai ar patenkins jų lūkesčius. Gyventojai mano, kad atlikus namo renovacijos darbus privalės atlikti kapitalinį buto remontą, tačiau tai yra nepagrįsta baimė.

Svarbiausia – tinkamai pasirengti sklandžiai renovacijos pradžiai. Itin reikšmingas – kokybiškai ir tinkamai parengtas investicinis planas, kuris rengiamas pagal energinio naudingumo sertifikatą bei daugiabučio namo techninių apžiūrų išvadas. Nuo šio plano priklauso tolimesnė techninio darbo projektavimo užduotis.

Kalbant apie renovacijos darbų kokybę ir rezultatus verta paminėti, kad renovacijos procesams keliami aukščiausi reikalavimai. Taip pat didesniuose kaip 1,5 tūkst. kv.m daugiabučiuose bus įrengtos saulės jėgaines, gaminančios elektrą namo bendrojo naudojimo patalpoms apšviesti.

Trečdalio kompensacija

Pastatų modernizacijos privalumai – didžiuliai, tačiau ir darbų kaina nemenka. Trečdalį renovacijos darbų išlaidų kompensuoja valstybė, jei yra pasirenkamos energinį efektyvumą didinančios priemonės, tokios kaip rekuperacijos, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas, fasadų šiltinimas, balkonų įstiklinimas, laiptinės lauko durų ir tambūro durų keitimas, butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus ir kt.,

Jei butų savininkai nusprendžia modernizuoti seną ar naujai įrengti automatizuotą šilumos punktą, pertvarkyti ar pakeisti šildymo sistemą, butuose ir kitose patalpose įrengus individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą, valstybė papildomai kompensuoja 10 proc. investicijų.

Vykdantiems projektams 100 proc. kompensuojamas projekto parengimo, projekto ekspertizės, projekto įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidos. Nepasiturintiems gyventojams (socialiai remtiniems – kuriems yra kompensuojamos šildymo išlaidos) kompensuojamos visos išlaidos.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose aktyviai atliekame renovacijos darbus ir nuolat konsultuojame gyventojus renovacijos tema.

Kaip vyksta renovacija?

„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose aktyviai atliekame renovacijos darbus ir nuolat konsultuojame gyventojus renovacijos tema. Dedame pastangas, kad gyventojai apie renovacijos naudą gautų išsamią informaciją iš kompetentingų specialistų ir priimtų sprendimus vadovaudamiesi tikslia informacija, o ne iš visuomenėje susiformavusių stereotipų“, – sakė UAB „Civinity LT“ direktorius Giedrius Eidimtas.

Renovacijos procesas yra sudėtingas ir, neslėpė G. Eidimtas, tikrai ne visos pastatus administruojančios įmonės yra pajėgios suvaldyti šį procesą. „Galime kartu pasidžiaugti per dešimt metų įgyvendintų šimtų renovacijos projektų sėkme. Daugybė daugiabučių tapo jaukesni, komfortiškesni, o atnaujindami jų sistemas prisidėjome ir prie energijos taupymo sprendimų, mažesnio gamtos teršimo“, – kalbėjo bendrovės vadovas, raginantis gyventojus, dar nepasinaudojusius daugiabučių renovacijos teikiamomis naudomis, jomis būtinai pasidomėti.

„Civinity“ nuotr.

Renovacijos procesas iš viso trunka apie dvejus metus, iki statybos darbų pradžios užtrunkama nuo metų iki pusantrų. Kiekvienas namas yra skirtingas, ir prieš atliekant renovacijos darbus būtina atlikti pastato analizę, parengti jau minėtą investicinį planą atsižvelgiant į namo būklę ir gyventojų pageidavimus, poreikius, galimybes.

Renovuoto daugiabučio namo matomų darbų garantija – penkeri metai, paslėptų statinio elementų (pvz., vamzdynai) – dešimt metų.

Renovuotos irklavimo bazės atidarymo iškilmėse Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad prie vandens įsikūrusi Klaipėda turi išnaudoti šį išskirtinumą, ji turi būti vandens sporto šakų flagmanas.

„Klaipėdos indėlis Lietuvos irklavimo sporte yra išskirtinai didelis. Tikimės, kad investicija į šio sporto infrastruktūrą džiugins ne vien rezultatais, bet ir galimybe irkluotojams treniruotis pačiomis geriausiomis sąlygomis Lietuvoje, organizuoti varžybas ir po jų ilsėtis. Linkiu, kad Klaipėda taptų madas irkluotojams diktuojančiu miestu“, – kalbėjo meras.

Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Per dvejus metus iš esmės buvo atnaujintos, perplanuotos ir sporto paskirčiai pritaikytos esamos Irklavimo centro patalpos.

Taip pat buvo modernizuotos inžinerinės sistemos, todėl tikimasi, kad sumažės pastatų eksploatacinės išlaidos.

Visi atnaujinimo darbus planuota atlikti per vienerius metus, bet dėl didelės darbo apimties tam prireikė dvejų.

Per šį laikotarpį irkluotojai glaudėsi laikinuose statiniuose, bet sportinės veiklos nenutraukė.

„Uostamiesčio irkluotojai garsina Klaipėdos vardą Lietuvoje ir pasaulyje. Tarp jų yra pasaulio ir Europos čempionatų laimėtojai, 15 irkluotojų yra Lietuvos rinktinės nariai. Irklavimo centre nuolat sportuoja apie 200 vandens sporto mėgėjų, kurie atstovauja įvairias amžiaus grupes. Malonu, kad klaipėdiečiai nuo šiol turės išties geras sąlygas sportuoti ir taip garsins uostamiestį, kuriame visos vandens sporto rūšys yra prioritetinės“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Tokias geras sąlygas mūsų irkluotojai turės pirmą kartą – tai bus geras paskatinimas siekti dar geresnių rezultatų.

Atnaujintame administraciniame korpuse yra sporto inventoriaus, budinčio patalpa, užsiėmimų salė, trenerių ir sportininkų persirengimo patalpos su tualetais ir dušais, sporto aprangos skalbimo bei džiovinimo patalpos.

Antrame pastato aukšte įrengta daugiafunkcinė salė, taip pat administracijos darbuotojų bei trenerių kabinetai, medicinos punktas ir virtuvėlė.

Nuo šiol irklavimo bazė yra pritaikyta ir neįgaliesiems – įrengtas dušas ir tualetas, keltuvas į antrą pastato aukštą.

Antrame, gamybiniame, korpuse įkurtas dirbtuvių blokas su elingais bei 2 sporto salės su persirengimo patalpomis, tualetais ir dušais.

Dirbtuvių bloke yra įkurti keturi uždari elingai sportinėms valtims saugoti, valčių remonto baras, trejos dirbtuvės patalpos, sandėlis bei techninės patalpos.

Specializuotos sporto salės yra pritaikytos baidarių – kanojų ir akademiniam irklavimo sportui.

Čia vienu metu galės sportuoti iki 80 asmenų ir dirbti iki 22 darbuotojų, iš kurių 12 – treneriai.

Atliktų darbų vertė – beveik 1,35 mln. eurų.

Beje, belaukdami įkurtuvių atnaujintose patalpose, irkluotojai savo jėgomis susitvarkė valčių nuleidimo krantinę.

„Irklavimas yra Klaipėdą reprezentuojanti sporto šaka, kuri gyvuoja nuo 1885 metų. Tačiau tokias geras sąlygas mūsų irkluotojai turės pirmą kartą – tai bus geras paskatinimas siekti dar geresnių rezultatų“, – džiaugėsi ilgametis Klaipėdos irklavimo centro vadovas Liudvikas Albertas Mileška.

Kaip pranešė savivaldybė, taryba sprendimu įgaliojo Klaipėdos universitetinę ligoninę kreiptis į Europos energijos efektyvumo fondą (EEEF) su paraiška dėl techninės pagalbos projektui įgyvendinti suteikimo. Patenkinus paraišką, šis fondas galėtų skirti iki 200 tūkst. eurų techninei dokumentacijai parengti.

Preliminariai skaičiuojama, kad ligoninės pastatų modernizavimui reikės apie 8 mln. eurų, žadama ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių.

„Siekdami užtikrinti aukštą sveikatos priežiūros paslaugų lygį, negalime koncentruotis vien į paslaugų turinį, būtina ir šiuolaikiška, patogi tiek pacientams, tiek čia dirbantiems medikams infrastruktūra“, – pranešime teigia Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Planuojama, kad modernizavimui reikiamų dokumentų rengimas, viešųjų pirkimų procedūros gali užtrukti iki dviejų metų, dar apie dvejus metus užtruktų patys statybos darbai.

Pasak savivaldybės tarybos, taip pat ruošiamasi atnaujinti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus – taryba ketvirtadienį pritarė paraiškos siekiant europinės paramos teikimui.

Čia ketinama rekonstruoti pastatus, įsigyti naujos medicininės ir slaugos įrangos, sudaryti sąlygas išplėsti paslaugoms. Kūdikių namuose planuojama teikti trumpalaikės socialinės globos, laikino atokvėpio paslaugos, paliatyviosios pagalbos, ankstyvosios reabilitacijos, medicininės reabilitacijos paslaugas, taip pat būtų padidintas vietų skaičius paslaugų gavėjams. Projektą žadama įgyvendinti iki 2023-iųjų birželio, jam būtų skirta apie 3,5 mln. eurų.

Į prekybos centro atnaujinimą, kuris truks iki šių metų vasaros, įmonė investuos apie 3,1 mln. eurų. Iš viso iki 2022 metų į tinklo plėtrą Baltijos šalyse planuojama investuoti daugiau kaip 100 mln. eurų.

Pasak „Kesko Senukų“ pardavimo skatinimo grupės vadovės Elonos Uckutės, rekonstrukcijos metu prekybos centras Kaune nebus visiškai uždarytas – veiks pernai pavasarį jau rekonstruota dalis. Atnaujinimas vyks trimis etapais. Užbaigus kiekvieną iš jų, renovuota prekybos centro dalis bus atveriama pirkėjams.

„Norime kauniečiams pasiūlyti kokybiškesnę apsipirkimo patirtį ir modernesnę prekybos erdvę, tad kone du dešimtmečius veikiantį prekybos centrą atnaujinsime pagal kituose prekybos centruose jau pasiteisinusį modelį“, – teigia E. Uckutė.

Pasak jos, „Senukuose“ bus atnaujintos tiek prekybos erdvės, tiek administracinės patalpos, keičiama didžioji dalis prekybinės įrangos, diegiama prekių navigacijos sistema, kainų patikrinimo skaitytuvai, greito atsiskaitymo kasos.

„Renovuotame prekybos centre klientai taip pat ras naujos koncepcijos apšvietimo, buitinės technikos, apdailos bei atnaujintas daugelio kitų prekių ekspozicijas. Meistrų patogumui bus įrengiamas „Proficentras“, o papildomas paslaugas užsisakyti norintiems klientams – „Paslaugų centras“, – sako E. Uckutė.

Nuo 2001 metų veikiančiame prekybos centre praėjusį pavasarį buvo atnaujintas „Sodo centras“ su oranžerija, laisvalaikio prekių zona, lauko prekybos erdve. Ši parduotuvės dalis veiks visos rekonstrukcijos metu.

Pasak SAM, norima atnaujinti e. receptų sistemą, sukurti psichikos duomenų tvarkymo priemones, integruoti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių duomenų informacinę sistemą, stiprinti asmens duomenų saugą, sukurti mobiliąją programėlę pacientams.

„E. sveikatos sistema yra sukurta ir veikia, tačiau siekiant didinti jau sukurtų sistemos priemonių patrauklumą bei padaryti sistemą patogesnę ir tinkamesnę, numatyta e. sveikatos sistemos plėtra ir tobulinimas“, – BNS teigė SAM sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus specialistė Simona Gricienė.

Registrų centras šią savaitę paskelbė būsimo konkurso technines specifikacijas ir laukia rinkos dalyvių pastabų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gegužę teigė, kad nauja sistema nebus kuriama, o bus plėtojama ir tobulinama dabartinė. Tam, pasak jo, prireiks 2,6 mln. eurų.

E. sveikatos sistemos auditas gegužę parodė, kad sistema buvo kuriama neskaidriai, o rangovus pasamdęs Registrų centras neužtikrino pakankamos jų priežiūros. Be to, auditoriams abejonių sukėlė įtartini susitarimai su rangovais ir papildomų paslaugų pirkimas.

Europos Sąjungos remiamas e. sveikatos projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekė 40 mln. eurų, iš jų 30,8 mln. eurų - ES parama (2007–2013 metais, 2014–2020 metais jai skirta dar 28,25 mln. eurų). Sistema turėjo skaitmenizuoti pacientų duomenis – ligos istorijos įrašus, receptus, gydymą, tyrimų rezultatus, sudaryti galimybę keistis šiais duomenimis tarp gydymo įstaigų.

„Padidėjusios gamybos apimtys vertė ieškoti naujų sprendimų ir gamybos pajėgumų. Mes, kaip tas sparčiai tįstantis paauglys, viską išaugome“, – sakė „Kauno baldų“ gamybos vadovas Arvydas Šegžda.

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Kauno baldų“ pardavimai išaugo 26,9 proc., iki 8 mln. eurų, ir, kaip pasakojo fabriko direktorius Tomas Mauricas, gamybos apimtys jau planuojamos 2019 metams.

„Nauja įranga ženkliai padidino mūsų gamybos greitį ir apimtis. Naujasis porolono pjaustymo centras atstoja tris anksčiau turėtus įrengimus. Itin moderni įranga vienu metu labai tiksliai išpjauna keleto rūšių detales. Taip taupomas laikas, mažėja krūvis darbuotojams. Vietoj anksčiau buvusių dviejų pamainų dabar viską spėjame per vieną, o darbuotojai dirba kitose, didesnę pridėtinę vertę kuriančiose, vietose“, – apie naujosios įrangos privalumus pasakojo A. Šegžda.

Pasak „Kauno baldų“ gamybos vadovo, įmonė ieškojo pačios moderniausios ir technologiškai pažangiausios įrangos.

„Investicijos į technologijas leidžia fabrikui augti – didiname gamybos apimtis, bet, svarbiausia, mažiname rutininį darbą žmonėms. Mūsų kolektyvo svarbiausias privalumas – kūrybiškumas. Patys kuriame naujas baldų kolekcijas, kurios užkariavo pirkėjų Olandijoje, Belgijoje, Skandinavijos šalyse namus, o sutaupytas žmonių laikas grįžta su kaupu naujomis idėjomis ir gaminiais“, – apie „Kauno baldų“ kolektyvą kalbėjo jo vadovas T. Mauricas.

„Kauno baldų“ įsigyta naujoji įranga yra pati moderniausia iš šiuo metu esančių rinkoje.

Pavyzdžiui, automatizuota tekstilės pjaustymo linija vietoj anksčiau pjautų 13 tekstilės sluoksnių dabar gali pjauti 25 ir daro tai milimetro tikslumu.

„Kadangi pjauname sunkesnius audinius ir dirbtinę odą, labai pasitarnauja pasirinktos linijos privalumai – aušinimas ir pjovimo peilio sutepimas bei kitos funkcijos“, – sakė „Kauno baldų“ gamybos vadovas A. Šegžda.

„Kauno baldai“ beveik visą savo produkciją eksportuoja. Anksčiau pagal kitų įmonių užsakymus baldus gaminęs Kauno fabrikas prieš keletą metų nusprendė imtis kitokios strategijos ir susikoncentruoti į savų baldų kolekcijų kūrimą bei pardavimus.

2016 metais savų baldų pardavimai sudarė apie 36 proc. „Kauno baldų“ apyvartos, pernai šis rodiklis šoktelėjo iki 60 proc., o šiemet įmonė planuoja šį skaičių išauginti iki 70 proc.