Meniniai pasiekimai. Dvylika mokinių iš Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos dalyvavo Lietuvos ir kitų šalių (Estija, Kazachstanas, Vengrija, Slovėnija, Austrija) organizuotuose konkursuose, kuriuose pelnė pirmąsias vietas ir „Grand Prix“ apdovanojimus. Dauguma tarptautinių konkursų buvo organizuoti nuotoliniu būdu.

Penkiolika Juozo Karoso muzikos mokyklos mokinių buvo nominuoti pirmųjų vietų ir „Grand Prix“ laimėtojais įvairiuose instrumentinės muzikos konkursuose.

Trys mokiniai iš Adomo Brako dailės mokyklos buvo nominuoti tarptautiniuose, respublikiniuose ir nacionaliniuose dailės konkursuose.

Šeši Karalienės Luizės jaunimo centro ir 4 Laisvalaikio centro ugdytiniai puikiai pasirodė meninės krypties konkursuose.

Dailės, muzikos olimpiadose ir meninio skaitymo konkurse puikiai pasirodė Eduardo Balsio menų, Vydūno, „Ąžuolyno“, Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai.

„Ąžuolyno“ gimnazijai už filmų programą, pateiktą XXXVI Lietuvos mokinių kino konkursui „REC 2021“, skirtas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro padėkos raštas.

Sportiniai pasiekimai. Baltijos šalių plaukimo  čempionate aukštus laimėjimus pelnė trys „Gintaro“ sporto centro mokiniai. Pasižymėjo du „Viesulo“ sporto centro ir trys Lengvosios atletikos mokyklos sportininkai. Išskirtiniai trenerio Donato Senkaus mokinės Gabijos Klimukaitės pasiekimai: Lietuvos, Europos ir Pasaulio čempionatuose sportininkė laimėjo aukštas prizines vietas. Tarp geriausių miesto sportininkų – ir Moksleivių saviraiškos centro ugdytinė.

Akademiniai pasiekimai. 25 mokiniai pelnė puikius įvertinimus Lietuvos mokinių olimpiadose. Mokiniai dalyvavo matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, gamtos mokslų, informatikos, technologijų, gimtosios ir užsienio kalbų, etninės kultūros olimpiadose. I–III laipsnio diplomus pelnė keturiolika Klaipėdos licėjaus mokinių. Moksleivių saviraiškos centro trys ugdytiniai prizines vietas laimėjo akademinės krypties (fizika), informacinių technologijų olimpiadose.

2021 metų Klaipėdos miesto gabiausio mokinio titulas skirtas Klaipėdos licėjaus mokiniui Jokūbui Viršilui. Jokūbas dalyvauja gamtos mokslų, astronomijos ir matematikos sričių olimpiadose. 2018 m. tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Bostvanoje jis apdovanotas bronzos medaliu, 2020 m. už aštuoniolikos Lietuvos mokinių astronomijos olimpiadą jam suteiktas laureato vardas ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos laureato diplomas. 2021 m. Jokūbas Viršilas dalyvavo šiose Lietuvos mokinių olimpiadose ir gavo aukštus įvertinimus: astronomijos  (I laipsnio diplomas), chemijos (II laipsnio diplomas), fizikos (I laipsnio diplomas).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės kalėdinis sveikinimo atvirukas išsiųstas 214-os  labai gerai besimokančių Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklų baigiamųjų (progimnazijų  8-ųjų, gimnazijų – IV, pagrindinių mokyklų 10-tų) klasių mokinių tėvams. Daugiausia labai gerais įvertinimais besimokančių mokinių turi „Ąžuolyno“, Klaipėdos licėjaus ir „Vėtrungės“ gimnazijos. Labai gerai besimokančių baigiamųjų 8 klasių mokinių turi „Versmės“, Maksimo Gorkio, „Verdenės“, Simono Dacho, Vitės, Martyno Mažvydo progimnazijos.

Ministrų kabinetas spalį pateikė tokią išvadą Seime svarstomam Švietimo įstatymo pataisų projektui. Jį inicijavo parlamentarai iš skirtingų valdančiųjų ir opozicinių frakcijų, didžioji dalis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narių.

Projektu siūloma, kad nuo sausio Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) organizuotų užsienio lituanistinėse mokyklose besimokančių mokinių lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimą – būtų nustatomas jų lietuvių kalbos mokėjimo lygis.

Kaip pranešė ŠMSM, išlaikiusiesiems lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą būtų išduodamas pažymėjimas. Pasak pranešimo, vertinti lietuvių kalbos pasiekimus ir gauti tai įrodantį dokumentą daugelį metų pageidavo lituanistinės mokyklos.

Tikimasi, kad lituanistinių mokyklų mokiniams išduodamas pažymėjimas leistų sklandžiau integruotis grįžus į Lietuvą, mokytojams būtų paprasčiau suprasti, kokio lygio yra vaiko lietuvių kalbos žinios. Pažymėjimas taip pat suteiktų papildomų galimybių stojant į užsienio aukštąsias mokyklas, nes lietuvių kalbos mokėjimas būtų įskaitomas kaip užsienio kalba. 

Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai būtų nustatomi pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis, pripažįstamus daugelyje valstybių. Pagal šiuos metmenis nustatomi kalbos pradedančio vartotojo (A1 ir A2), savarankiško vartotojo (B1 ir B2) ir gero vartotojo (C1 ir C2) lygiai. Lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarkos aprašą patvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, įvairiose užsienio šalyse veikia daugiau kaip 200 lituanistinių mokyklų, jose mokosi apie 8,5 tūkst. vaikų. Jeigu mokinių skaičius išliktų panašus, priėmus įstatymo projektą dėl lituanistinių mokyklų finansavimo, kasmet reikėtų apie 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Anot išvados, 2016–2019 metais mokymui skiriamos lėšos išaugo 114 mln. arba 20 procentų, o tarptautinių bei nacionalinių patikrinimų rezultatai bei analizė rodo, jog „mokinių pasiekimai audituojamu laikotarpiu iš esmės nepakito ir pasiekimų atotrūkis išliko stabilus“.

„Augantis švietimo finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir finansavimo pokyčiai neturėjo reikšmingos teigiamos įtakos mokinių pasiekimams“, – nurodoma audito išvadoje.

Anot išvados, didelę įtaką pasiekimų atotrūkiui daro socialinė, ekonominė, kultūrinė mokinio aplinka ir mokyklos, kurią lanko, teritorija – didmiesčio, miesto ar kaimo.

Auditoriai pažymi, jog nepaisant penktadaliu augusio švietimo finansavimo kokybės gerinimui, t.y. pedagogų kvalifikacijos tobulinimui ir mokymo priemonėms, skiriama lėšų dalis nuo 2017 metų sumažėjo 13 proc. ir pernai bendrose mokymo lėšose sudarė tik 1,9 proc., o 53-jose vertintose mokyklose tesiekė apie 1 procentą.

Pastebėta tendencija, kad daugiau vienam mokiniui lėšų, skirtų pedagogų kvalifikacijos tobulinimui ir mokymo priemonėms įsigyti, numatė mažos mokyklos nei didelės: mažose ši dalis vienam mokiniui sudarė 46,94 euro, vidutinio dydžio – 32,43 euro, o didelėse – 31,81 euro.

2018-aisiais tarptautinis PISA  tyrimas parodė, kad Lietuva pagal skaitymo rezultatų atotrūkį tarp moksleivių yra 19 vietoje iš 28 tuometinių Europos Sąjungos valstybių, kai Estija buvo pirma, Latvija – septinta, o daugiausia įtakos, anot analizės, šiems atotrūkiams turi socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai skirtumai.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad EBPO šalių vidurkio nesiekia ir penkiolikmečių matematikos bei gamtos mokslų pasiekimai, negerėja ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai. Nurodoma, jog su korepetitoriais mokosi apie 30 proc. mokinių, dar 22 proc. norėtų juos samdyti, jei turėtų tam lėšų.

„Apie mokinių iš skirtingos socialinės ekonominės aplinkos pasiekimų atotrūkį tyrėjai kalba nuo 1995 metų, tačiau veiksmingų jį mažinančių priemonių šalyje nėra numatyta. Nesiimant konkrečių sisteminių priemonių atotrūkiui mažinti, nebus užtikrintas kryptingas mokinių pasiekimų bendro lygio didinimas“, – teigiama išvadoje.

Aukščiausia audito institucija pabrėžė teikusi rekomendacijas, kaip galima būtų užtikrinti tolygesnę ugdymo kokybę kiekvienam mokiniui pagal individualius poreikius.

Apie mokinių iš skirtingos socialinės ekonominės aplinkos pasiekimų atotrūkį tyrėjai kalba nuo 1995 metų, tačiau veiksmingų jį mažinančių priemonių šalyje nėra numatyta.

„Deja, rekomendacijos arba neįgyvendintos, arba jų įgyvendinimas vėluoja“, – sako Valstybės kontrolė.

Auditoriai atkreipė dėmesį ir į vadinamąsias jungtines klases. Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Lina Balėnaitė tvirtina, kad jungtinių klasių Lietuvoje nuo 2016 metų sumažėjo 21 proc., tačiau jų vis dar yra.

„Neramina tai, kad jungiamos po 3 ir daugiau klasių, taip pat vykdomos jungtinės pamokos skirtingo amžiaus pagal skirtingas programas ugdomiems mokiniams. Jungiant klases ir pamokas, nesudaromos galimybės mokiniams užtikrinti tolygiai kokybišką ugdymą, jos apsunkina darbą ir mokytojams“, – pranešime spaudai nurodė L. Balėnaitė,

Auditoriai taip pat pastebi, jog vis dar per mažas Lietuvos mokyklos aprūpinimo šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis mastas: mokyklose vienas kompiuteris pernai teko vidutiniškai penkiems mokiniams, o 53 vertintose mokyklose – devyniems.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas ir jo metu taikytos priemonės aprūpinti mokinius kompiuterinėmis technologijomis (kompiuteriais, planšetėmis) ir interneto ryšiu, pasak auditorių, lėmė „esminį teigiamą šuolį šioje srityje“ ir ragino šį proveržį išlaikyti.

Audite taip pat pastebima, jog daugėja socialinę riziką patiriančių vaikų, nelankančių darželių – jų dalis pernai išaugo 12 proc., o net 31 iš 50 vertintų savivaldybių 2019 metais privalomo ikimokyklinio ugdymo neskyrė nė vienam vaikui.

„Neužtikrinant, kad visi vaikai iš šeimų, kurios patiria socialinę riziką, būtų ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas, nesudaromos vienodos galimybės ateityje jiems pasiekti geresnių ugdymosi rezultatų“, – pastebi Valstybės kontrolė.

Praėjusiais mokslo metais iš viso mokėsi 323,2 tūkst. moksleivių, jie lankė 1055 bendrojo ugdymo įstaigas.

Reikšmingų laimėjimų parsivežė ir filologijai, geografijai, istorijai ir kitoms disciplinoms gabūs mokiniai. Tiesa, dalyvauta ir įdomiose Lietuvos mokinių astronomijos, Respublikinėje muzikos olimpiadose, anglų kalbos viešojo kalbėjimo, rusų kalbos dailyraščio, Konstitucijos žinovo konkursuose.

Mokiniai keliose disciplinose – it žuvys vandenyje

Aukščiausius reitingus tarp Lietuvos mokyklų renkantis „Klaipėdos licėjus“ kasmet įvairiems konkursams ir olimpiadoms tiek respublikiniu, tiek tarptautiniu mastu paruošia dešimtis talentingų moksleivių, skinančių prizines vietas. „Klaipėdos licėjaus“ vardas vis nuskamba ir ugdomosiose televizijos laidose bei konkursuose. 2019-2020 mokslo metais „Klaipėdos licėjaus“ ugdytiniai pelnė 2 tarptautinių, 32 respublikos, 12 regiono/apskrities ir 122 miesto pirmąsias, antrąsias ir trečiąsias įvairių konkursų ir olimpiadų vietas.

„Klaipėdos licėjaus“ nuotr.

Pasak „Klaipėdos licėjaus“ direktorės dr. Reginos Kontautienės, šie metai gausūs ne tik laimėjimų, bet ir mokinių, pelniusių net po kelias prizines vietas įvairiuose konkursuose ir olimpiadose, skaičiumi. Keletas gimnazijos mokinių šiais mokslo metais susižėrė net po 6-8 skirtingus tarptautinius, respublikinius, regioninius ir mieste iškovotus apdovanojimus – prizines vietas. Anot jos, tai rodo, kad mokiniai paruošiami visapusiškai – nėra stiprūs tik vienoje konkrečioje mokslo srityje.

Pedagogai – mokyklos stiprybė

„Klaipėdos licėjus“, vykdantis geriausiuose pasaulio universitetuose pripažįstamą tarptautinio bakalaureato programą ir pelnantis aukščiausius reitingus tarp Lietuvos gimnazijų, dar vadinamas „mažuoju universitetu“. Mokyklos bendruomenė reikli ne tik pedagogų pamokų turiniui ir formai, bet ir moksleivių motyvacijai mokytis ir siekti geriausių rezultatų. Pandemijos fone šie tikslai, regis, turėtų būti antrame plane – švietimo sistemai teko kone pernakt persiorientuoti į skaitmeninę platformą. Pasak „Klaipėdos licėjaus“ Tėvų tarybos pirmininkės Santos Selezniovienės, prizinių vietų gausa kelia pasididžiavimą mokykla, tačiau labiausiai džiugina, kaip lengvai, nepaisant įvairių karantino keliamų iššūkių, ugdymo procesas įsiliejo į virtualią erdvę.

Regina Kontautienė / „Klaipėdos licėjaus“ nuotr.

„Galime drąsiai teigti, kad „Klaipėdos licėjus“ fantastiškai susitvarkė su šiuo iššūkiu: vyksta betarpiškas virtualus bendravimas, nuolat turime grįžtamąjį ryšį ir gauname greitas reakcijas į iškylančias problemas, todėl mokymas nuotoliniu būdu netrukdo ir neturi neigiamos įtakos moksleivių rezultatams, kurie tikrai nepriklauso nuo mokymo formos“.

Dėl karantino – kitokia geriausiųjų pagerbimo šventė

Įvertinimus tarptautinėse, nacionalinėse, regioninėse ir miesto olimpiadose bei konkursuose pelnę mokiniai ir mokytojai kasmet pagerbiami tradiciniame „Klaipėdos licėjaus“ bendruomenės renginyje „Mėlynasis kilimas“. Šiemet šventės scenarijų pakoregavo situacija, susiklosčiusi dėl karantino ribojimų, todėl kūrybingam kolektyvui renginį teko perkelti į virtualią erdvę.

„Šiuos metus išdidžiai pradėjome juos paskelbdami Mokytojų metais. Tada dar nežinojome, kad būtent šįmet mokytojams bus galimybė parodyti savo profesijos išskirtinumą. Kelias į mokslo, meno ar sporto pergales nėra ir negali būti lengvas ir atsitiktinis, šiame kelyje jus veda mokytojas, tad savo laimėjimus skirkite būtent jiems“, – renginio „Mėlynasis kilimas“ tiesioginės transliacijos metu mokytojams dėkojo mokyklos vadovė dr. R. Kontautienė.

„Klaipėdos licėjaus“ Tėvų tarybos pirmininkė Santa Selezniovienė po renginio pasakojo, kad šiuos metus paskelbus Mokytojų metais, kaip visos mokyklos bendruomenės stiprybės simbolį moksleiviai šalia mokyklos Kretingos gatvėje pasodino ąžuolą. „Kaip ąžuolas brandina giles, taip „Klaipėdos licėjaus“ mokytojai ugdo jaunąją kartą – toks užrašas puošia medį. Tuo stipriu medžiu mes norėjome pasakyti, kad būtent mokytojai yra mūsų jėga“, – gražių žodžių pedagogams negailėjo S. Selezniovienė. Visas šiųmetis „Mėlynojo kilimo“ renginys vyko virtualioje erdvėje. Visi galėjo stebėti specialią „Klaipėdos licėjui“ skirtą televizijos laidą.

Tomas Jašinskas / „Klaipėdos licėjaus“ nuotr.

Aukštesnė kartelė – visose srityse

Šventės sumanytojas ir „Klaipėdos licėjaus“ renginių režisierius Tomas Jašinskas sako, kad mokykla siekia aukštesnės kokybės visose srityse, tad karantinas neturėjo tapti kliūtimi surengti kokybišką renginį. „Metai iš metų renginys vis auga, auga ir apdovanojimų kraitis, tad šiemet buvome planavę renginį perkelti į didesnę erdvę. Bet bėgo savaitės ir darėsi aišku, kad grandioziniam renginiui įvykti šiemet nelemta. Taigi, nutarėme vienai dienai įsteigti „Klaipėdos licėjaus“ televiziją arba tiksliau – autorinę laidą. Galėjome eiti paprastu keliu ir renginį atšaukti, tačiau pasirinkome transliacijos internetu formatą kaip tarsi užtvirtinimą ir įrodymą, kad „Klaipėdos licėjus“ visada gali ir nori daryti daugiau nei reikia, kelti kartelę aukščiau“, – kaip teko pasukti režisūrinį vairą pasakoja T. Jašinskas.

Renginyje sveikinimo kalbą tarė „Klaipėdos licėjaus“ bičiulis ir dvasinis lyderis brolis pranciškonas Benediktas Jurčys. Jo žodžiais, šiame beprotiškame pasaulyje mokytojams ypatingai reikia tvirtybės ugdant protingus žmones, kurie kurs ne beprotišką, o protingą pasaulį.

Benediktas Jurčys / „Klaipėdos licėjaus“ nuotr.

Renginio transliacijoje pagerbti ne tik moksleiviai – mokyklos lyderiai, čia skambėjo muzikiniai mokyklos ugdytinių atliekami kūriniai, specialūs sveikinimai, o laidą-renginį užbaigė jautrūs moksleivių sveikinimai ir linkėjimai mokytojams, sumontuoti iš vaizdų, filmuotų namuose.

Kaunas, pernai buvęs antroje vietoje, aplenkė šiemet antrąja likusią Vilniaus miesto savivaldybę. Palanga iš ketvirtosios vietos reitinge pakilo į trečiąją, Kaišiadorių rajono savivaldybė – iš 29-osios į 4-ąją. Klaipėda vertinime palypėjo iš 7-osios į 5-ąją vietą.

Prasčiausiai pagal moksleivių pasiekimus šiemet įvertinta Skuodo rajono bei Neringos savivaldybės – pastaroji ir pernai buvo paskutinėje vietoje.

Tuo metu sudarytas atskirų ugdymo įstaigų vertinimas rodo, jog į sąrašo viršūnes pagal geriausiai išlaikytus brandos egzaminus kyla privačios įstaigos: ženkliai į priekį šiemet išsiveržė Klaipėdos licėjus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija bei Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija.

Pagal moksleivių laikytus lietuvių ir anglų kalbos brandos egzaminus pirmauja valstybinis Vilniaus licėjus, tačiau geriausiai įvertintų trejetuke – ir Klaipėdos licėjus bei sostinės „Saulės“ privati gimnazija. Dešimtuke taip pat ir privačios LSMU, Vilniaus jėzuitų gimnazijos.

Pagal anglų kalbos egzaminų rezultatus, penketuke rikiuojasi net keturios privačios mokyklos: antroji ir trečioji vieta atitinkamai atitenka KTU gimnazijai ir Klaipėdos licėjui, ketvirtoji – penktoji – Kauno jėzuitų gimnazijai.

Kauno, Vilniaus jėzuitų bei LSMU gimnazijos – tarp pirmaujančių ir pagal rusų kalbos egzaminų pasiekimus. Kauno jėzuitų, KTU gimnazijos pirmauja ir pagal vokiečių kalbos egzaminus.

Klaipėdos licėjus, „Saulės“, KTU, Vilniaus, Kauno jėzuitų, LSMU gimnazijos – sąrašo viršuje ir pagal moksleivių matematikos, IT egzaminų pasiekimus.

„Privačios mokyklos tampa labai rimtomis konkurentėmis savivaldybių ir valstybės mokykloms, taip pat toms, kurios moksleivius atsirenka per atrankas (,...) jos dažnai yra pirmajame trejetuke, ar žiūrėtumėme matematiką, ar lietuvių, anglų kalbą, ar biologiją, fiziką ar chemiją“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė „Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Privačios mokyklos tampa labai rimtomis konkurentėmis savivaldybių ir valstybės mokykloms, taip pat toms, kurios moksleivius atsirenka per atrankas.

Ji pažymi, kad moksleivių pasiekimai skirtingose įstaigose skiriasi 5-7 kartais. Anot J. Kučinskaitės, per pastaruosius metus privačių mokyklų nuo 10-ies išaugo iki 70-ies, tačiau šis privačių mokyklų steigimosi bumas, anot jos, nereiškia, kad visos privačios mokyklos yra geresnės už valstybines.

„Tikrai ne visos privačios mokyklos yra geresnės už valstybines (...), bet turime labai rimtų privačių mokyklų“, – teigia ji.

Tai pat pažymima, kad privačių mokyklų pajamos pernai siekė nuo beveik 90 tūkst. eurų iki 3,6 mln. eurų.

Skirtumai siekia septynis kartus

„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pabrėžia, kad didžiuliai moksleivių pasiekimų skirtumai pastebimi ir tarp gretimų savivaldybių, taip pat netgi to paties didmiesčio gretimų mokyklų.

Pavyzdžiui, anot jo, Palemono gimnazijos rezultatai Kaune yra 2,5 karto prastesni, nei Kauno „Saulės“ gimnazijos.

Žurnalo redaktorius palygino Skuodo savivaldybę ir Palangą, tarp kurių – apie 40 kilometrų atstumas.

Anot G. Sarafino, Skuodo savivaldybėje buvo 100 abiturientų, tik 1 proc. išlaikiusiųjų gavo aukštus įvertinimus, 18 moksleivių buvo įvertinti balais nuo 36 iki 85, dar 81 gavo prastesnį įvertinimą, nei 35 balai arba egzamino neišlaikė. 88 proc. pasirinkusių informatikos brandos egzaminą gavo mažiau nei 35 balus arba jo neišlaikė. Panaši situacija su fizikos, biologijos, chemijos rezultatais.

„Tikrai būtina siųsti pagalbos desantą iš Vilniaus, Kauno, stiprių mokyklų, kad padėtų Skuodo vaikams išmokti dalykų (...). Visur paribio savivaldybėse yra liūdnas vaizdas, skirtumai tarp mokyklų yra kone septyni kartai“, – pabrėžė jis.

Kaip pavyzdį jis pateikė ir Gabijos, nevykdančios moksleivių priėmimo, rezultatus, kur moksleivių brandos egzaminų vidurkiai siekia maždaug 50-85 procentus, tuo metu Pasvalio rajono Vaškų gimnazijoje įvairių brandos egzaminų vidurkis žemesnis nei 20 ar net 10 balų iš 100.

„Ir Vaškų vaikai nori įstoti į nemokamas studijų vietas, prestižines specialybes. Bet jie neturi šansų“, – teigė G. Sarafinas.

Ragina uždaryti neefektyvias mokyklas

Anot jo, dėl skirtumų kaltas delsimas vykdyti mokyklų pertvarką – šiemet 312-oje mokyklų mokosi mažiau nei po 120 moksleivių, o tai blogina mokslo kokybę, su tuo esą susijęs ir neefektyvus pinigų panaudojimas išlaikant kai kuriuos apytuščius pastatus.

Lietuvoje 50 procentų vaikų sistemingai praleidinėja pamokas. Iš viso Lietuvoje per metus mokiniai praleidžia nuo 28 mln. iki 30 mln. pamokų.

G. Sarafinas kaip problemą įvardijo ir žemą kai kurių moksleivių motyvaciją, pamokų praleidinėjimą ir vėlavimą.

„Lietuvoje 50 procentų vaikų sistemingai praleidinėja pamokas. Iš viso Lietuvoje per metus mokiniai praleidžia nuo 28 mln. iki 30 mln. pamokų. Tai yra stulbinamas skaičius“, – sako G. Sarafinas, remdamasis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA tyrimo duomenimis.

Anot J. Kučinskaitės, su tuo susijusi ir kita problema – „šešėlinė, paralelinė korepetitorių mokykla“, kurioje vaikams tenka netgi didesnis krūvis, nei mokykloje. Valstybės kontrolės, Vyriausybės strateginės analizės centro duomenys rodo, kad korepetitorius turi apie 40 proc. moksleivių.

„Neretai vaikai būna tokie pervargę, kad kitą dieną nebeateina į mokyklą, o ateina į mokyklą tik pasnausti ir gauti pliusuko. Tai – tiksinti bomba“, – pabrėžė J. Kučinskaitė.

Reitingo sudarytojai priminė jau antradienį PISA tyrime pristatytas tendencijas, jog įtakos geresniems moksleivių pasiekimams turi ir jų ankstyvas ugdymas, ypač tai, ar tėvai skaito vaikams nuo 2 metų knygas, ar patys moksleiviai iki 9 metų renkasi šią veiklą. Taip pat įvardijama, kad pasiekimai priklauso ir nuo įstaigų vadovų iniciatyvos, tačiau apie ketvirtadalis mokyklų nuolatinių vadovų neturi. Anot G. Sarafino, taip pat trūksta mokytojų padėjėjų, psichologų, kurie galėtų padėti ugdymo procesui, motyvuoti moksleivius.

Universitetų reitinge pirmauja VU

Dalykiniame universitetų bakalaurų reitinge pirmauja Vilniaus universitetas – jis geriausiai įvertintas 30-yje bakalaurų rengimo studijų krypčių (pernai 29-iose). VU pirmauja daugumoje gyvybės mokslų, matematikos mokslų sričių programose. Kauno technologijos universitetas – pirmas 14-oje (pernai buvo 12-oje), Vilniaus Gedimino technikos universitetas – septyniose (pernai – aštuoniose) kryptyse. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, kaip ir pernai, buvo pirmas penkiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse, dviejose studijų kryptyse pirmauja Klaipėdos universitetas.

Kolegijų reitinge pirmauja Vilniaus kolegija, šiemet esanti pirma 19-oje krypčių, (pernai buvo 17-oje), Kauno Kolegija, pirmaujanti 12-oje pozicijų (pernai 14-oje), Kauno technikos kolegija, esanti pirma trijose (pernai dviejose) studijų kryptyse.

Vertinant aukštųjų mokyklų studijų kryptis, atsižvelgta į darbdavių nuomonę, priimtų geriausių abiturientų, studentų skaičių ir kitus rodiklius.

„Klausimai sukti ir labai asmeniški“

„Šiandien teko proga pamatyti, kas slepiasi po „anoniminėmis“ apklausomis, kurias pildo vaikai, rašantys standartizuotus testus. Ar, tėveliai, jūs buvote supažindinti, kokie klausimai bus anketoje, kurioms prašė tėvų sutikimų. Buvo įvardijama, kad ši „nekalta“ anketa padės įvertinti mokymosi ypatumus. Pats anketos pirmas sakinys teigia, kad tai klausimai apie vaiką, mokymąsi, mokyklą. O šiuos klausimus „Ar tavo tėtis/mama dirba užsienyje?“, „Ar tu gauni nemokamus pietus/pusryčius?“, „Ar tavo tėtis/mama dirba apmokamą darbą?“, „Ar yra namuose indaplovė?“ prie kurio skyriaus priskirti – mokymosi ar mokyklos?“, – klausė internautė Lina. Moteris domėjosi, ar šie klausimai ir kitiems tėvams atrodo pertekliniai ir kam anoniminei apklausai reikalingas mokinio kodas. 

Kodėl nėra klausimo, ar namie laikote pinigus? Visko klausė, tik štai ką pamiršo.

Internautė Lina paviešino papildomą klausimyną, kurį vaikai pildo tik tėvams sutikus. Jame – klausimai apie gyvenimo sąlygas namuose, mokymosi klimatą, tėvų socialinę ar finansinę padėtį. Ir išties internete diskutavusiems tėvams daugiausiai nuostabos kėlė šie klausimai: „Ar tavo namuose yra indaplovė?“, „Ar bendras kompiuterių skaičius yra trys ar daugiau?“, „Kiek maždaug knygų yra tavo namuose? Atsakymai: nėra arba labai mažai (1-10 knygų); pakankamai, kad užpildytų vieną lentyną (11-25 knygos); pakankamai, kad užpildytų vieną knygų spintą (26-100 knygų); pakankamai, kad užpildytų dvi knygų spintas (101 - 200 knygų); pakankamai, kad užpildytų tris ar daugiau knygų spintų (daugiau nei 200 knygų)“, „Ką tavo mama (globėja) ir tėtis (globėjas) šiuo metu veikia (turimas galvoje tavi tėvų mokamas darbas)“, „Kokį išsilavinimą planuoji įgyti tu?“. 

„Facebook“ nuotr.

„Ketvirtokai irgi pildė šiuos klausimynus. Devyniolika lapų su labai suktais ir asmeniškais klausimais. Vaikai kai kurių klausimų nė nesupranta, o tos anketos yra visiškai niekinės ir be prasmės. Nežinau, ką čia bando jomis „išspausti“, tačiau reiktų uždrausti tokias beprasmybes ir laiko gaišinimą“, – teigė kita mama Lina. „Kodėl nėra klausimo, ar namie laikote pinigus? Visko klausė, tik štai ką pamiršo“, – sarkastiškai klausė internautė Zita. Tėvai svarstė, ar tokie klausimai nėra atgyvena, ar jie nėra per daug asmeniški, o tie internautai, kurie nesutiko, jog jų vaikai pildytų šiuos klausimynus džiaugėsi, kad apsaugojo privatų gyvenimą ir patarė jų pavyzdžiu sekti ir kitiems.

„Facebook“ nuotr.

Problemą įžvelgia mokyklose

Pradinių klausių vaikams užduodama daugiau nei 50 klausimų, o šeštokams ir aštuntokams – daugiau nei 60. Anot Nacionalinio egzaminų centro (NEC) atstovų, mažiau kaip ketvirtadalį jų sudaro klausimai apie sąlygas namuose.

NEC direktoriaus pavaduotojas dr. Pranas Gudynas neslepia, kad kasmet sulaukia apie 15 - 20 tėvų, kuriems užkliūva klausimynas, kreipimųsi. 

„Tėvai sprendžia, ar jo vaikas turėtų atsakinėti į tokius klausimus ar ne. Tačiau problema slypi kitur – mokyklos nepaklausia tėvų, ar jie sutinka, kad vaikai šiuos klausimynus pildytų“, – NEC atstovas teigia, kad apie šiuos klausimynus mokyklos darbuotojai su tėvais turėtų kalbėti per susitikimus, o klausimynų aptarimui dar prieš mokinių testavimą turėtų skirti apie 20 min. 

„Mokyklose turėtų būti paaiškinta ne tik, kam reikalingi šie klausimynai, bet ir tai, kad surinkta informacija niekur nenutekės – mokytojai atsakymų neskaito, klausimynai su atsakymais yra sudedami į voką ir siunčiami NEC. Čia vyksta skenavimas, vardas ir pavardė užkoduojama, tad šie asmeniniai duomenys niekur neišplaukia, o klausimynai su vardais ir pavardėmis nėra saugomi“, – aiškino specialistas. 

Paklaustas, kodėl vaikų yra teiraujamasi apie indaploves, P. Gudynas teigė, kad šis klausimas, kaip kai kurie kiti, yra patikrinami atliekant nacionalinius tyrimus. 

Mums neįdomu ir mes nerenkame statistikos, kiek šeimų turi indaplovę. Tačiau galime įžvelgti, kad šioje šeimoje vaikas tikriausiai geriau paruošiamas mokytis, tad mokyklos indėlis į jo pasiekimus yra mažesnis.

„Šis klausimas yra prediktorius, mat jis gerai koreliuoja su vaikų pasiekimais. Mums neįdomu ir mes nerenkame statistikos, kiek šeimų turi indaplovę. Bet mes žinome, kad šis klausimas gerai koreliuoja su vaikų pasiekimais. Tai leidžia įžvelgti, kad šioje šeimoje vaikas tikriausiai geriau paruošiamas mokytis, tad mokyklos indėlis į jo pasiekimus yra mažesnis. Tarkim, yra maždaug 1,5 proc. didesnė tikimybė, kad vaiko, kurio namų virtuvėje stovi indaplovė, bus šeimoje geriau paruoštas“, – specialistas tikino, kad šiais klausimais bandoma įvertinti mokyklos indėlį į aukštus pasiekimus. 

„Kai kurios mokyklos puikiai supranta, iš kokių šeimų reikia vaikus rinktis, kad su jais būtų lengva dirbti, o geri pasiekimai būtų garantuoti. Jeigu žaisti sąžiningai ir atviromis kortomis, tai reikia įvertinti būtent mokyklos pridėtinę vertę, tad šie prediktoriai (jų klausimyne būna apie 10 -12) ir yra reikalingi. Apklausos skirtos įvertinti situaciją mokykloje – kiek ji efektyviai dirba, ar joje nėra patyčių –, bet tikrai ne vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymui, kaip kartais tėvai gali pagalvoti“, – sakė P. Gudynas.

Anot pašnekovo, tokie klausimai laikui bėgant keičiasi: štai klausimas apie indaplovę ar tik vieną asmeninį kompiuterį ar telefoną namuose jau nebeatspindi realybės. „Dabar jau klausiama, kiek išmaniųjų įrenginių yra namuose“, – P. Gudynas dar kartą priminė, kad šie klausimai, kurie atrodo labai asmeniški, leidžia susidaryti geresnį bendrą vaizdą tarp mokyklos indėlio ir vaikų pasiekimų. 

P. Gudynas tikino, kad tėvų nesutikimas, kad jų vaikai pildytų šiuos klausimus, yra „šventas reikalas“, o maždaug per mėnesį po apklausos tėvai gali pareikalauti surinktus duomenis ištrinti. 

Kaip matyti Švietimo kokybės žemėlapyje, pagal mokinių matematikos pasiekimus labiausiai atsilieka Švenčionių, Ignalinos, Visagino, Elektrėnų Akmenės ir Birštono savivaldybės.

Lietuvių kalbos pasiekimai prasčiausi Druskininkų, Šalčininkų, Švenčionių, Ignalinos, Visagino, Rokiškio savivaldybėse.

Net 27 savivaldybėse vidutinis mokinių skaičius 5-8 klasėse neperkopia 15.

„Reikėtų sau atsakyti, į ką mes investuojame - į ūkį ir administravimą ar į ugdymo kokybę. Negalim nematyti to, kad kai kurios savivaldybės į ūkį ir administravimą investuoja tris kartus daugiau nei į vaikų išsilavinimą“, - atkreipė dėmesį švietimo ir mokslo ministrė.

Pasak J. Petrauskienės, reikalingos bendros pastangos su savivaldybėmis, kad skirtumai savivaldybėse būtų mažesni.

Kaip parodė ŠMM apibendrinti duomenys, kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų 2 papildomų mokslo metų.

Situacija tikrai yra liūdna. Manau, tai ir mokyklos, ir visos mūsų visuomenės problema.

Net vienas ketvirtadalis mokinių nepasiekia bazinio lygmens matematinio, gamtamokslio ugdymo ir skaitymo gebėjimų srityse.

Lietuvoje pasiekimų skirtumai - vieni didžiausių iš visų 72 ekonominio bendradarbiavimo bendrijos narių, Lietuva yra nutolusi 55 vietoje ir stipriai atsilieka nuo vidurkio.

Kaip po ministrės pasisakymo sakė Alytaus meras, ne paslaptis, kad švietimo srityje Lietuvoje prastai, bet kad taip - merai nesitikėjo.

Kaip skelbė ELTA, kas trečias (31 proc.) mokinys mokykloje jaučiasi vienišas, kas trečias (31 proc.) - nepritampa, dar daugiau (34 proc.) teigia, kad mokykloje jaučiasi nejaukiai, ne savo vietoje.

Kaip parodė trečiadienį Vyriausybėje Lietuvos merams pristatytas Švietimo kokybės žemėlapis, Lietuvos mokinių savijauta - ypač prasta, pagal tai, kaip jaučiasi, mūsų vaikai užima 5 vietą nuo galo iš visų EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) šalių.

„Situacija tikrai yra liūdna. Manau, tai ir mokyklos, ir visos mūsų visuomenės problema“, - Eltai sakė švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė, akcentuodama, kad emocinis klimatas, kokį mes kuriame namuose, savo aplinkoje, atsispindi mokykloje.

Kaip pabrėžė ministrė, mokyklos bendruomenė - tai ne tik mokytojai, bet ir mokyklų vadovai, tėvai, vaikai.

„Jeigu tėvai negerbia mokytojų ir tai mato vaikai, jeigu vadovai negerbia mokytojų, mokytojai - vaikų ir atvirkščiai, visa tai išvirsta į visos bendruomenės iššūkį ir problemą. Turime visi atsakingai elgtis ir suteikti visą reikiamą pagalbą mokyklai, kad tai keistųsi“, - sakė J. Petrauskienė.

Pasak ministrės, tam pasitarnaus pateiktos Švietimo įstatymo pataisos, prevencinės programos, nevyriausybinių organizacijų, kaip „Vaikų linija“ veikla.

„Mes turime investuoti, kad mokytojų pasirengimas mokyklose spręsti konfliktines situacijas stiprėtų“, - pridūrė ministrė.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad mokytojų atestavimo tvarka keisis, pedagogų vertinimas labiau priklausys nuo mokinių pasiekimų.

„Nauja tvarka yra jau ruošiama ir man yra pasižadėję specialistai spalio mėnesį paguldyti ant stalo mokytojų atestacijos dokumentus - kad atestacija turi būti sujungta su mokinių pažanga ir kad jinai turi būti pakeista, ir kad jinai turi būti atnaujinta. Negalima tikėtis gauti didesnį atlyginimą kaip ekspertui arba labai stengtis ir laimėti metodininko vardą, o po to tiesiog nebekreipti dėmesio, nes aš jau pasiekiau“, - antradienį portalo delfi.lt konferencijoje sakė ministrė.

Šiuo metu nėra privalomos periodinės pedagogų atestacijos.

Dabar mokytojų atestacija (pavyzdžiui, pedagogams keliant kvalifikaciją) vykdoma pagal 2008 metais švietimo ir mokslo ministro patvirtintą tvarką.