-
Mokslininkai atskleidė, kaip galima įvertinti žmogaus kūrybiškumą: patikrinkite, ar esate kūrybiški 1
Mokslininkai surado būdą, kaip patikrinti, ar žmogus yra kūrybingas
Kūrybingumo testas buvo sukurtas, remiantis šiais metais Harvardo (Jungtinė Karalystė), McGill (Kanada) ir Melburno (Australija) universitetų mokslininkų paskelbta studija, kuri atskleidė, kad gebėjimas įvardinti žodžius, kurie kuo labiau skirtųsi vieni nuo kitų, parodo aukštą žmogaus kūrybingumo lygį.
Jay A. Olson, Johnny Nahas, Denis Chmoulevitch, Simon J. Cropper ir Margaret E. Webb tyrime dalyvavo 9 tūkst. žmonių iš 98 valstybių. Jų amžius buvo nuo 6 iki 70 metų. Tiriamieji turėjo įvardinti dešimt žodžių, kurie kuo labiau skirtųsi vieni nuo kitų. Taip tyrėjai norėjo patikrinti teoriją, kad kūrybingi žmonės gali generuoti daug skirtingų idėjų. Todėl mokslininkai sumanė pamatuoti žmonių įvardintus nesusijusius žodžius ir semantinį atstumą tarp jų. Tiriamiesiems įvardijus žodžius, kurie turėjo skirtis vienas nuo kito, skaičiavimo algoritmas įvertino tarp šių žodžių esantį semantinį atstumą. Giminingi žodžiai (pvz. katė ir šuo) turėjo trumpesnį semantinį atstumą, nei nesusiję žodžiai (pvz. katė ir antpirštis). Tokia žodžių pora, kaip „koja-ranka“, gavo 37 taškus, „medis-bitė“ – 59 taškus, o „mechaninė inžinerija-begemotas“ – 102 taškus. Užduočiai atlikti buvo skirtos keturios minutės, tačiau daugelis ją atliko per dvi.
Tiriamieji taip pat atliko ir standartinius kūrybingumo testus, kurie patvirtino mokslininkų teoriją, susijusią su įvardintų žodžių semantiniu atstumu ir kūrybingumu.
Tyrimas atskleidė ir tai, kad kūrybingumo pikas tarp moterų ir vyrų skiriasi. Kūrybingiausi – 18–20 metų vyrai, o moterys savo kūrybingumo piką, pasak mokslininkų, pasiekia 25–27 metų.
Dirbtinis intelektas atkūrė mokslininkų taikytą testą kūrybiškumui nustatyti
UAB „Acrux cyber service“ vadovas Jokūbas Drazdas teigia, kad šis mokslininkų tyrimas paskatino įmonės darbuotojus, pasitelkiant dirbtinį intelektą, sukurti testą, kuris leistų žmonėms patiems pasitikrinti savo kūrybingumą.
„Kūrybingumas šiandien darbo rinkoje tampa itin svarbia kompetencija. Ir jis svarbus ne tik kūrybinėse industrijose, kurios itin glaudžiai susijusios su kūryba. Kūrybingi žmonės yra linkę daug efektyviau spręsti įvairias problemas, kurių atsiranda bet kurioje sferoje. Kurdami testą pagal mokslininkų studiją, norėjome atskleisti ir dirbtinio intelekto galimybes. Natūralios kalbos apdorojimas dirbtiniu intelektu nebėra naujiena. Dirbtinis intelektas su dideliu neuroniniu tinklu geba spręsti įvairias logines problemas ir pateikti atsakymus į gan sudėtingus klausimus. Šiuo atveju – išmatuoti semantinį žodžių atstumą ir pateikti įvertinimą apie žmogaus kūrybingumą. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip dirbtinį intelektą galima panaudoti teksto analizėje“, – sako J. Drazdas.
Kūrybiškumo testą galima atlikti čia.
Kūrybingumui padidinti gali užtekti ir tam tikrų sąlygų
Tiems, kas nėra patenkinti atlikto testo rezultatais, J. Drazdas siūlo nenusiminti, nes yra būdų, leidžiančių padidinti kūrybingumą.
„Įvairios mokslinės studijos rodo, kad mūsų kūrybingumas priklauso nuo smegenų priekinės cingulinės žievės aktyvumo. Ji tampa aktyvesnė, kai esame geros nuotaikos, atsipalaidavę, pailsėję, todėl, norint paskatinti kūrybingumą, patariama rinktis sporto šaką ar sporto treniruotes, kurios mažina streso lygį, išbandyti dėkingumo ir dėmesingo įsisąmoninimo technikas, pakankamai laiko skirti poilsiui ir miegui, pradėti savo dieną 90–120 minučių susikoncentravimu į užduotį be blaškymosi tarp daugybės kitų užduočių. Taip pat kūrybingumą skatina ir pakankamas laiko tarpas užduočiai atlikti – ne per mažai, kad galėtų sukelti stresą, ir ne per daug, kad būtų išvengta atidėliojimo“, – teigia Jokūbas Drazdas.
-
Mokslininkų tyrimas: kaip visuomenė vertina COVID-19 informacijos šaltinius?
Internetiniai naujienų portalai (94 proc.), socialiniai tinklai (87 proc.), televizija (80 proc.), bei vyriausybinės institucijos (82 proc.) yra pagrindiniai COVID-19 informacijos šaltiniai tarp respondentų. Vis dėlto informaciją žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose respondentai linkę vertinti atsargiau, o pasitikėjimas vyriausybinėmis institucijomis yra vienas aukščiausių. Net 89 proc. respondentų vyriausybines institucijas vertino kaip patikimą (41 proc.) ar labai patikimą (48 proc.) informacijos šaltinį.
„Pasitikėjimas institucijomis, valdančiomis ir komunikuojančiomis krizinėse situacijose, yra esminis dalykas, galintis nulemti krizės suvaldymo sėkmę“, – teigia tyrimo iniciatorė VDU Viešosios komunikacijos katedros docentė dr. Inesa Bunevičienė. „Tai – gera žinia vyriausybinėms institucijoms. Kita vertus, būtina suprasti, kad visuomenės pasitikėjimas yra labai trapus ir gali būti lengvai prarastas, pavyzdžiui, dalijant pažadus, kurie vėliau nėra ištęsimi.“
Žinių balansas: tarp baimės ir gerųjų naujienų
Tyrimo duomenys taip pat rodo, jog respondentai, kurie išreiškia didesnį pasitikėjimą vyriausybinėmis institucijomis jaučia ir mažiau baimės dėl susidariusios situacijos. „Iš tiesų, apklausos metu iš vyriausybinių institucijų buvo girdėti daug raminančios, užtikrinančios retorikos. Tai, tikriausiai, ir paaiškina mūsų tyrimo duomenis“, – teigė I. Bunevičienė. Tuo tarpu dažnesnis televizijos naujienų sekimas tyrime buvo susijęs su didesne respondentų išsakyta baime dėl COVID-19 pandemijos.
„Baimės naratyvai, pristatant sveikatos naujienas, yra dažnas reiškinys ir efektyvus kovojant su kai kuriomis visuomenės sveikatos problemomis, pvz., rūkymu, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Tačiau nuolatinis baimės, nerimo ir grėsmės kultivavimas žiniasklaidoje gali turėti neigiamų padarinių visuomenei. Jau nekalbant apie tai, kad netikrumą ir stresą patiriame dėl išaugusių netikrų naujienų srautų (angl. fake news), konspiracinių teorijų šalininkų suaktyvėjimo. Jau dabar Pasaulio sveikatos organizacijos ir kiti specialistai perspėja dėl artėjančios psichinės sveikatos krizės pasaulyje. Gerosios istorijos, kurios yra visiškai užgožiamos šiandieninėje žiniasklaidoje, galėtų kurti ramesnį, pozityvesnį diskursą viešojoje erdvėje – juk žmonės ne tik miršta, dar daugiau jų išgyvena ir visiškai pasveiksta“, – teigė I. Bunevičienė.
Labiausiai nerimaujama dėl abstrakčių klausimų
Tyrimai taip pat parodė, kad didžioji dalis respondentų labiau nerimauja dėl globalesnių, abstraktesnių klausimų, kurių valdymui reikalingi ne nacionaliniai, bet globalūs sprendimai ir pajėgos. Respondentus labiausiai baugina viruso išplitimas Europoje (78 proc.), ir pasaulyje (72 proc.); poveikis Lietuvos ir pasaulio ekonomikai (70 proc.), netikrumas, susijęs su viruso kilme bei jo suvaldymu (64 proc.), ir tai, kad nėra vakcinos (61 proc.). Mažiausiai tyrimo dalyviai sunerimę dėl Lietuvos sienų uždarymo (32 proc.), mokyklų, universitetų uždarymo bei viešų renginių, kelionių draudimo (32 proc.), ištuštėjusių parduotuvių lentynų (33 proc.), informacijos trūkumo (31 proc.) ir netikrumo dėl asmeninio elgesio – „nežinau, kaip apsaugoti save ir artimuosius“ (32 proc.).
Trūksta ekspertinių žinių
Probleminis atrodo kitas tyrimo aspektas, – nors sveikatos priežiūros srityje dirbančiais specialistais tyrimo dalyviai pasitiki taip pat ir daugiau nei vyriausybinėmis institucijomis (44 proc. respondentų įvardijo kaip patikimą ir 48 proc. kaip labai patikimą šaltinį), tačiau tik 34 proc. respondentų teigė gaunantys COVID-19 informaciją iš jų. Pasak I. Bunevičienės, tai rodo, jog yra nepakankamai atliepiamas visuomenės lūkestis ekspertinei informacijai. Be to, respondentai, kurie įvardijo sveikatos priežiūros sistemoje dirbančius specialistus kaip dažną informacijos šaltinį, taip pat COVID-19 riziką vertino kaip grėsmingesnę.
Tyrimas taip pat atskleidžia, jog didžioji dauguma respondentų yra gerai ir labai gerai informuoti apie COVID-19 pandemiją, išskyrus kai kuriuos probleminius klausimus, dėl kurių nesutaria (ar bent jau karantino pradžioje nesutarė) ir ekspertai – pvz., apsauginių kaukių dėvėjimas. Kita vertus, duomenys rodo, jog jaučiamas baimės lygis nėra susijęs su informuotumu apie COVID-19. Didžioji dauguma respondentų nurodė esantys sunerimę dėl situacijos, tačiau ją vertino ramiai (80 proc.), kai tuo tarpu 17 proc. teigė juntantys didelę baimę ir tik 4% sakė esantys visiškai ramūs. „Būti informuotu svarbu. Tačiau svarbu ir tai, kokiais šaltiniais informacija pasiekia visuomenę. Visiškai skirtingai žmogaus rizikos suvokimą, elgesį ir psichologinę būseną veikia informacija iš šaltinio, kuriuo jis pasitiki ir iš to, kuriuo nepasitiki“, – teigė I. Bunevičienė.
Tyrimą atlieka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros mokslininkai drauge su partneriais – Rygos Stradins universitetu ir VšĮ „Cura te ipsum“. Visuomenės apklausa Lietuvoje atlikta šių metų kovo 16-27 dienomis, Latvijoje – balandžio 9-20 dienomis. Apklausoje dalyvavo 770 respondentų iš Lietuvos ir 3483 iš Latvijos. Tai – pirmojo tyrimo etapo rezultatai. Visas tyrimas apims kelis COVID-19 pandemijos periodus.
Su pirminiais tyrimo duomenimis galima susipažinti čia.
Mokslininkai kviečia dalyvauti antrame tyrimo etape ir skirti 10-15 minučių atsakant į apklausos klausimus čia.
