„Manyčiau, kad rusų kalba nebus vienodo lygio su prancūzų ar vokiečių. Norėčiau tikėtis, kad palaikant tokias tendencijas, kokias turime šiandien, rusų kalbą pasirinkti bus labai ribotos galimybės, kai maža dalis keliose mokyklose galės mokytis rusų kalbos“, – antradienį publikuotame interviu portalui „Bernardinai“ sakė G. Jakštas.

Ministras pažymėjo, kad matant dabartinius mokinių pasirinkimus „rusų kalba tikrai nebus tarp dominuojančių“, be to, šiuo metu stiprinamas kitų užsienio kalbų mokytojų rengimas, kai rusų kalbos pedagogai šiuo metu neruošiami, o daugelis rusų kalbos mokytojų yra vyresnio amžiaus ir išeis į pensiją.

„Matome, kad pokytis vyksta greitai – ar jis galėtų vykti greičiau, aš nemanau. Reikėtų nusiteikti, kad pokyčių tempas sulėtės, nes jei rusų kalbos pasirinkimas nuo 20,3 tūkst. iki 14,1 tūkst. per dvejus metus sumažėjo, yra įspūdinga. Jeigu dar keletą metų palaikytume tokį tempą, galėtume galvoti apie sveiką balansą, kad kalbų pasirinkimų įvairovė būtų visose mokyklose“, – pažymėjo G. Jakštas.

Nesinori drastiškų sprendimų – paimti ir nukirsti rusų kalbos mokymą.

Pasak G. Jakšto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rekomenduoja mokykloms atsisakyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, tačiau drastiškų pokyčių neplanuojama, be kita ko, užtikrinant galimybę šeštoje klasėje pradėjus mokytis antrosios užsienio kalbos tęsti jos mokymąsi iki pat gimnazijos baigimo.

„Nesinori drastiškų sprendimų – paimti ir nukirsti rusų kalbos mokymą. Pokyčius reikia daryti palaipsniui, turime eiti tuo mažėjimo keliu. (...) Tie, kurie šeštoje klasėje jau pradėjo mokytis rusų kalbą, turi turėti galimybę tai tęsti“, – kalbėjo G. Jakštas.

ŠMSM skelbė, kad besirenkančių mokytis vokiečių ar prancūzų kalbą daugėja. Pernai rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą mokėsi 73 proc. mokinių, vokiečių – 17,8 proc., prancūzų – 7 proc. mokinių.

Pirmosios užsienio kalbos šalies mokyklose pradedama mokytis pradinėse klasėse, nuo 8–9 metų, o antrosios kalbos – 6-oje klasėje ir ji yra privaloma iki 10, arba II gimnazijos klasės. III–IV gimnazijos klasėje būtina mokytis bent vienos užsienio kalbos.

Rugsėjį turėtų startuoti vadinamasis įtraukusis ugdymas, kai specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią mokyklą, bet dar nepradėjus veikti naujai tvarkai, Seimas ėmėsi jos pataisų.

Pirmininkės teigimu, tokios pataisos apsaugo savivaldybes ir švietimo įstaigas, tačiau jomis neapsaugomi vaiko interesai. 

„Tie sprendimai, kurie buvo pasiūlyti, nėra apie vaikų gerovę, bet yra apie tai, kaip mes galime leisti toms mokykloms, kurios nenori keistis, toliau nesikeisti, ir nubausti tas mokyklas, kurios stengiasi kelis metus“, – LRT radijui sakė K. Košel-Patil.

„Tas pokalbis, kad įtrauktis prasidės tik šį rugsėjį, yra netiesa, nes mano vaikas ketvirtokas yra bendroj klasėj, bendroj mokykloj, tūkstančiai mokinių, kurie turi ir didelius specialiuosius ugdymosi poreikius yra bendrose mokyklose“, – kalbėjo pirmininkė.

Ji siūlė žvelgti į Klaipėdos savivaldybės pavyzdį, kuri „yra pavyzdys, kaip reikia ruoštis įtraukčiai, spręsti problemas“.

Tas pokalbis, kad įtrauktis prasidės tik šį rugsėjį, yra netiesa, nes mano vaikas ketvirtokas yra bendroj klasėj, bendroj mokykloj, tūkstančiai mokinių, kurie turi ir didelius specialiuosius ugdymosi poreikius yra bendrose mokyklose.

Šios savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja teigė, kad savivaldybės indėlis sprendžiant specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integraciją bendrojo ugdymosi mokyklose yra mokytojų padėjėjų etatai ir jų apmokėjimas. Prieš pora metų tokių etatų buvo apie 130, šiais metais – apie 440. Vieno etato išlaikymas per mokslo metus kainuoja apie 16 tūkstančių eurų.

Seimo Švietimo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas teigia, kad Seimas organizuos klausymus prieš pataisų svarstymą parlamente ir formuluotes tobulins, nes kalbama ne apie savivaldybes, o geresnes sąlygas vaikams.

„(...) iš tikro noras tai buvo ne apsaugot savivaldybes, o būtent vaikams suteikti kuo geresnes sąlygas. Jei yra grėsmė, kad savivaldybės bandys laviruoti, nepriimt vaikų į mokyklas, mes įdėsim papildomus saugiklius, papildomas formuluotes ir sutvarkysim. Mūsų, parlamentarų, galva, esmė nesikeičia, neturi pasikeisti, visi vaikai turintys specialiųjų ugdymosi poreikių turi gauti jų poreikius atitinkantį ugdymą“, – kalbėjo A. Žukauskas.

Vytauto Didžioji universiteto Švietimo akademijos profesorė Stefanija Ališauskienė LRT radijui teigė, kad Seimo sumanytos pataisos yra grįžimas į sovietmetį, kai mokyklos galėjo rūšiuoti ir atrinkinėti vaikus, spręsti, ką priimti.

„Matau švietimo demokratijos proceso stabdymą, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo proceso stabdymą“, – teigė profesorė.

Parlamentas gruodį baigdamas sesiją po pateikimo pritarė Švietimo ir mokslo komiteto narių parengtam projektui, kad vaikai su dideliais ir labai dideliais specialiaisiais poreikiais galėtų būti siunčiami mokytis į kitą mokyklą, nei priklauso pagal gyvenamąją teritoriją, jei artimiausia negali užtikrinti geriausio ugdymo.

Taip pat būtų nustatyta, kad tėvams nesutikus su pateiktu pasiūlymu, sprendimą dėl to, kuri mokykla gali geriausiai užtikrinti vaikui ugdymo pritaikymą, priimtų savivaldybės vaiko gerovės komisija pritarus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni ir susilaikė devyni parlamentarai. Toliau jas svarstyti planuojama pavasario sesijoje.

Pavyzdžiui, baigus aštuntą klasę matematikos pamokose – iškart dešimtos klasės dalykai. Maža to – nėra vadovėlių. Švietimo ministras sako, kad jie ir nebūtini. Mokytojai turi patys sugalvoti iš ko mokyti vaikus pagal naują programą. Ministras pripažįsta – pokyčiai netinkami, bet nieko padaryti esą nebegalima.

„Iš kokio medžio jie iškritę, ar iš kokių stebuklingų šaltinių jie parėmė išvadą, kad reikia perdėlioti taip“, – piktinosi vilnietis Liutauras Ulevičius.

Tai dar švelnios pastabos, kurias LNK Žinios išgirdo iš moksleivių tėvų, pasipiktinusių Lietuvos švietimo formuotojais.

„Turiu didelių abejonių dėl jų sveiko proto, sugebėjimo mąstyti“, – sakė L. Ulevičius.

Anot tėvų, dabar, pavyzdžiui, matematikos pamokose po aštuntos klasės iškart tenka mokytis to, kas iki šiol buvo dešimtoje klasėje. „Prašokta“ visa devinta klasė.

Arba su fizika susipažįstantys septintokai pradeda nuo to, kas iki šiol būdavo net dvejais ar trejais metas vėliau.

„Pirmą kartą vaikai susiduria su tuo mokslu, ir jie pradeda nuo bangų teorijos“, – stebėjosi L. Ulevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Prieš kameras kalbėti nenorėję tėvai iš kitos mokyklos pasakojo, kad devintokams duodamos spręsti pirmą kartą matomos lygtys. Iki šiol gerai mokęsi vaikai tapo dvejetukininkais. Mokslo metams įpusėjant jau rimtai nerimaujama, kad gali nepavykti pereiti į aukštesnę klasę.

„Kai kuriais atvejais matematikoje jie mokosi tą patį dalyką – septintokas, devintokas ir dešimtokas“, –  tvirtino L. Ulevičius.

Ne tik vaikams stresas. Bet ir tėvams papildomos išlaidos. Samdo korepetitorius.

Iš kokio medžio jie iškritę, ar iš kokių stebuklingų šaltinių jie parėmė išvadą, kad reikia perdėlioti taip.

„Tikrai yra ne tik matematikos dalyke, ir ne tik ties 9 klase, turinys perkeltas iš vienų metų į kitus“, – sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.

Švietimo ministras sako, kad priekaištų neteko girdėti.

„Neteko girdėti tokių signalų, kad būtų koks turinys per sunkus. Suprantame, kad atnaujinus programas jos kaip tik suderintos tarpusavyje. Ką turėdavome anksčiau, pavyzdžiui, fizikoje reikia taikyti formules, kurias matematikoje išmoksti vėliau“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Problemą dar gilina, kad švietimą prioritetu paskelbusi Vyriausybė atnaujino mokymo programas, bet neparūpino vadovėlių.

„Kalbant apie matematiką, devintokai jau turi vadovėlį, o vienuoliktokai – ne. Šiandien dienai jis nėra parengtas. Nėra. Vienuoliktokai neturi mokymo priemonių“, – teigė Vilniaus S. Nėries gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė.

Mokslo metams įpusėjus, aprūpinimas vadovėliais dar tik įsivažiuoja.

„Šiandien norime pasidžiaugti, kad skirtas finansavimas papildomiems vadovėliams įsigyti ir tie skaičiai, kurie rodo, kiek jau vadovėlių įsigyta, tikrai leidžia kalbėti apie įsivažiuojantį procesą“, – kalbėjo A. Ranonytė.

Ministras sako, kad vadovėliai ir nėra privalomi.

„Vadovėliai nėra privaloma priemonė, kokias priemones pasirenka yra sprendimas pačios mokyklos“, – nurodė G. Jakštas.

Mokyklose dabar įvairiai. Vienose – turinys pagal naują programą, bet vadovėliai – vis dar senieji. Kitose – dar didesnė mišrainė.

„Dalis iš seno kokio vadovėlio, dalis iš „YouTube“ filmuko anglų kalba. Dalis iš neaišku kokios aplikacijos“, – kalbėjo L. Ulevičius.

Dėl darbo sąlygų ir taip streikuojantiems mokytojams nuo šių metų reikia patiems sugalvoti iš ko mokyti vaikus.

„Mokytojams tai tikrai yra labai didelis krūvis. Ypač mokyti trečiokus, tai yra vienuoliktokus“, – tvirtino Vilniaus S. Nėries gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė.

Nors streikuose profsąjungos nekėlė priekaištų dėl atnaujintų mokymo programų. „Nuo mokytojo priklauso, ar jis pristato privalumus, kodėl jam geriau mokytis to 9 klasėje, ar piešia truputį dramatį paveikslą“, – sakė A. Ranonytė.

Sprendimas dėl programų atnaujinimo priimtas prieš penkerius metus. Pusę metų dirbantis švietimo ministras sako, kad tai, kaip greitai programos atnaujintos – klaida.

„Toks atnaujinimas nėra tinkamas, kad atnaujinant daug programų vienu metu, per grubiai per vienus metus“, – įsitikinęs ministras.

Bet dabar jau nieko geriau esą padaryti negalima.

„Daugelis mokyklų prie to prisitaikė. Aišku, tai nėra paprasta. Bet minėjau, kad neįmanoma padaryti geriau, su tokiu procesu, kuris buvo suplanuotas dar 2018 metais“, – nurodė G. Jakštas.

Džiugu, kad kasmet universitetas auga. Šiais metais įsteigti du nauji fakultetai Akademijos ir Užliedžių seniūnijose, kuriuose žinių semsis 45 senjorai. Nuo šiol Kauno rajono senjorai galės mokytis 16-oje iš 25 seniūnijų: Babtų, Domeikavos, Ežerėlio, Garliavos, Kačerginės, Karmėlavos, Lapių, Rokų, Ringaudų, Raudondvario, Vilkijos, Zapyškio, Samylų, Kulautuvos, Akademijos ir Užliedžių.

„Pernai nuveikėte labai daug, todėl neabejoju, kad ir naujieji mokslo metai bus kupini ryžto mokytis, tobulėti. Padrąsinkite naujokus, kurie tik šiemet prisijungė prie mūsų, padėkite jiems greičiau įsilieti į mūsų bendruomenę. Gero jums starto ir puikių mokslo metų“, – linkėjo Kauno rajono TAU rektorė Edita Žaromskienė.

Žinios ir mokymasis veda mus į priekį, leidžia geriau pažinti save, atrasti naujų savirealizacijos formų.

Universiteto rektorė pasakojo, kad senjorai besimokydami atranda naują gyvenimo prasmę. „Skatiname senjorus ne tik tobulėti, semtis žinių, bet ir dalyvauti savanoriškoje veikloje. Šiemet kviesime studentus savanoriauti grupėmis, todėl paruošėme naują socialinį projektą „Geri darbai vietos bendruomenei“, – laukiančias naujoves pristatė E. Žaromskienė.

Susirinkusius universiteto lankytojus mokslo metų pradžios proga sveikino ir Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė.

„Žinios ir mokymasis veda mus į priekį, leidžia geriau pažinti save, atrasti naujų savirealizacijos formų. Linkiu studijų ir kad visus metus jus suptų nuostabūs žmonės, kurie ves jus pažinimo keliu“, – sakė vicemerė.

Kauno rajono TAU – neformaliojo suaugusiųjų švietimo institucija, kurios tikslas – skatinti vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą, užimtumą, dalyvavimą visuomenės ir savarankiško gyvenimo srityse. Universitetas įkurtas 2012 m. Pradžioje universitete mokėsi 200 studentų, šiemet jau – daugiau nei 500.

Universitetas du kartus per mėnesį organizuoja užsiėmimus savivaldybės patalpose: seniūnijose, kultūros centruose, bendrojo ugdymo įstaigose, viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose.

Senjorai gauna žinių apie sveiką gyvenseną, politinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, asmeninių finansų valdymą, elektronines paslaugas, asmens duomenų apsaugą, literatūrą, meną, psichologiją ir t. t.

TAU veiklą finansuoja Kauno rajono savivaldybė, prie universiteto veiklos labai prisideda ir Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras, Socialinių paslaugų centras, mokyklos, kultūros centrai.

„Jeigu nėra pasiruošimo, jeigu negalime dabar greitai imtis priemonių ir užtikrinti aukštą kokybės standartą, tada stabdymas galėtų būti išeitis“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

Pasak jos, pedagogų pasirengimas yra „esminis kokybės indikatorius“.

„Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos tos programos gali mokyti bet kurio dalyko mokytojai, o nuo 2026-ųjų – jau yra numatytas reikalavimas, kad galės dirbti tik tie mokytojai, kurie bus baigę nacionalinės kvalifikacijos programas“, – sakė I. Segalovičienė.

„Akivaizdu, kad šiandien nėra parengtų mokytojų šiai programai, todėl kalbėti apie kokybišką ugdymą būtų mažų mažiausiai neatsakinga“, – pridūrė ji.

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių pamoka 5 ir 7 klasėse dėstoma po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinį ir emocinį ugdymą, sveikatos ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, patyčių ir smurto prevenciją, žmogaus saugą, saugų eismą, pirmąją pagalbą, lytiškumo ugdymą, psichinės sveikatos stiprinimą, lyčių lygybę, pagarbių santykių kūrimą, žmogaus teises ir kitas.

Vis dėlto ją kritikuoja dalis politikų, tėvų organizacijų, kaltinant Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo ruožtu inicijavo peticiją, kuria ragina stabdyti šią programą.

Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.

„Pagrindinis žodis, kuris atspindi šią rugsėjo 1-ąją, yra – išgyvensim. Šiame žodyje nėra labai daug optimizmo, bet taip mąsto ir mokiniai, taip mąsto ir mokytojai ir mokyklų vadovai. Ateis žmonės į mokyklą, jų lauks labai daug iššūkių, išbandymų. Jie turės juos praeiti. Mokytojams teks atiduoti labai daug savo asmeninio laiko pamokų pasiruošimui, nes prastai pasirengta reformoms. Mokytojai turės viską suvirškinti, sutvarkyti ir paruošti mokiniams. Šiais metais pasisekė tik korepetitoriams. Jiems auga klientų skaičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jei seniau ateidavo tik dvyliktokai ruoštis egzaminams, tai dabar ateina ir dešimtokai, ir vienuoliktokai. Mokinius kamuoja didelė nežinia. Tik nežinau, ar švietimo sistemos tikslas turėtų būti toks. Esame kalbėję, kad kai 50 proc. šeimų samdo korepetitorius, tai nėra labai gera tendencija, bet dabar tai taps masiniu reiškiniu. Įvairių profsąjungų atstovai teigia, kad tai bus tampymosi metai. Pati švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė pasistengė, kad taip būtų. Matysime ilgai besitęsiančius konfliktus. Ministerija neatsitraukė nė vienu klausimu.

Vaikas gyvens nuolatinėje pasirengimo būsenoje. Tai sunku jaunam žmogui.

Mokytojai, profsąjungų atstovai yra sakę, kad padaryta daug neišmintingų sprendimų. Buvo prašyta padidinti mokytojų algas, buvo prašyta paruošti vadovėlius anksčiau, o ne rugsėjo 30 d. Į daugybę aspektų nebuvo atsižvelgta. Tad nereikėtų stebėtis, kad streikai tęsis ilgai. Pati ministerija nulėmė, kad įvyktų tokia kulminacija“, – teigė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Džiugu bent tai, kad nebėra nuotolinio mokymosi.

„Jiems tai bus iššūkis. Vaikui nėra lengva, kai stresinė situacija išsitęsia, kai jam yra daug testų, daug patikrinimų, egzaminų. Jei seniau vaikams būdavo kokie 6 patikrinimai, dabar jų bus dvylika. Vaikas gyvens nuolatinėje pasirengimo būsenoje. Tai sunku jaunam žmogui“, – sakė G. Sarafinas.

Realių daiktų naudojimas kalbų mokyme nėra naujas dalykas. Ir tai, kad tikri daiktai suaktyvina kalbos įsisavinimą, nes mokiniams yra įdomiau mokytis, kai jie mato tikrus daiktus, gali juos liesti, atlikti su jais tikrus veiksmus, yra gerai žinoma.

Dar per pirmąjį karantiną pasiūlėme jiems kartu pagaminti namuose tikrus patiekalus ir pristatyti šeimos bendros veiklos rezultatus nuotraukose kartu su pagamintų patiekalų receptais anglų kalba mūsų užsiėmimuose.

Tada eksperimente dalyvavo trečios ir ketvirtos klasių mokiniai ir jų tėvai. Apklausose, kurias atlikome tų mokslo metų pabaigoje, daugelis tėvų ir vaikų paminėjo šią veiklą kaip vieną iš įdomiausių mokslo metų užduočių.

Būtent todėl užduotis „Gaminame kartu“ mūsų būrelyje tapo gera tradicija, ir po pirmo eksperimento jau dvejus metus joje dalyvauja ne vienos, o dviejų mūsų būrelio pradinių klasių mokinių grupės ir jų tėvai.

Kiekvieno mokinio šeima pati pasirenka norimą patiekalą, o anglų kalbos užduotys diferencijuojamos pagal mokinių anglų kalbos žinių lygį.

Vieni mokiniai mokosi patiekaluose panaudotų maisto produktų pavadinimus, kurie vėliau taikomi kuriant trumpus pokalbius pamokoje, o kiti trumpai pristato pagamintų patiekalų receptus.

Šiais mokslo metais užduotį praturtinome ir kūrybiškumą skatinančia veikla. Mokiniai sukūrė korteles su kiekvienu maisto produktu.

Jos bus taikomos žodžių kartojimui ateityje. Ši vaikų ir tėvų bendra veikla skatina ne tik vaikų, bet ir tėvų kūrybiškumą, nes mamos stengiasi pateikti patiekalų gaminimo akimirkas kiek įmanoma įdomesne forma.

Pavyzdžiui, sukuria nuotraukų koliažus ir net smagius filmukus, kuriais mokiniai didžiuojasi, kuriuos nori žiūrėti vėl ir vėl.

Taip paprasta kasdienė veikla, paversta užduotimi, tapo žingsniu, kuris, be ugdymo tikslų įgyvendinimo, atneša džiaugsmo akimirkų į mūsų būrelio mokinių šeimas.

„Mokymosi lygis labai skirtingas. Lietuvių – sunkiau sekasi, o matematika – per lengva. Ugdant šeimoje galime laviruoti. Mokykloje tai būtų labai didelė problema“, – namų mokymo pranašumą akcentavo vaiką namie ugdanti mama Silvija Pranauskė.

Trečiokas Augustinas pirmą klasę baigė kaip visi – mokykloje. Kardinalūs pokyčiai įvyko po mokslo metų per nuotolį.

„Buvo skaitymo sutrikimų ir jis nespėdavo sekti uždavinių. Labai jam būdavo sunku dalyvauti pamokose nuotoliu. Tai vis tolo ir prarado norą visiškai mokytis“, – apie per nuotolinį mokymą pastebėtus sunkumus pasakojo S. Pranauskė.

Žinodamas, kad su bendraklasiais nespės, berniukas visai negalėjo sėsti prie kompiuterio. Reikėjo ieškoti alternatyvų.

„Gyvename labiau gamtos gyvenimą ir suradome gamtos mokyklą. Kartkartėmis tenka ten nuvažiuoti“,– tęsė S. Pranauskė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kadangi pamokos vyksta nebūtinai namie, kartais ir bibliotekoje, kur pamokoms galima rasti įvairiausių priemonių ir turiningesnę aplinką, periodiškas važinėjimas į vieną Marijampolės rajono mokyklą ir vaikui, ir mamai tinka.

„Ten nuolat vyksta tikros pamokos. Kiekvieną mėnesį ten galime nuvažiuoti ir gyvai bendrauti“,  – teigiamus aspektus vardijo S. Pranauskė.

Patys koreguojame pamokas. Vieną dieną galime mokytis vien tik matematiką, kitą – tik lietuvių.

Vieną kartą per pusmetį už mokymąsi reikia atsiskaityti.

„Patys koreguojame pamokas. Vieną dieną galime mokytis vien tik matematiką, kitą – tik lietuvių“,  – toliau pranašumus vardijo S. Pranauskė.

Panevėžio miestas ir rajonas kol kas neturi nė vieno šeimoje priskirto ugdomo vaiko. Priežastys gali būti įvairios, nes iššūkių su pradinukais daug.

„Rizikų yra ne viena. Tiek su įvertinimu, socialiniu gyvenimu, visomis patirtimis vaikas tiek žinių ir patirčių neįgaus namuose, kaip įgauna mokyklose“, – savo nuomonę pabrėžė pradinukų mokytoja Vesta Uliackienė.

2020 m. Vyriausybės nutarimu leista vaikus ugdyti namie.

„Lietuvos teisės aktai nenusako, koks turi būti išsilavinimas. Kitos šalys tai nusako, kad reikalaujamas aukštasis išsilavinimas“, – pastebėjo Švietimo ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas.

Tėvus konsultuoja, mokomąją medžiagą parūpina, pasiekimus ir specializacijos užtikrinimą periodiškai vertina mokykla, su kuria sudaroma sutartis.

„Mokinių žinios tikrinamos du kartus per mokslo metus. Galima sakyti, kas pusmetį. Žinios turi būti įvertintos ne mažiau kaip patenkinamai“, – pažymėjo A. Puodžiukas.

Pasak atstovo, kadangi naujovėms švietimo sistemoje vos treti metai, ministerija neatlikusi jokių tyrimų apie namie mokomų vaikų rezultatus ar rizikas.