Moldova dažnai kaltina Kremlių, kad šis bando kurstyti įtampą 2,6 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Naktį į antradienį apie 150 moldavų – dauguma jų Kišiniovo oro uoste – buvo apieškoti, žurnalistams sakė policijos viršininkas Viktoras Černauteanu. Nė vienas apieškotasis nebuvo sulaikytas.

Iš viso buvo konfiskuota daugiau kaip 20 mln. moldaviškų lėjų (apie 1 mln. JAV dolerių); policija tai apibūdino kaip „neteisėto politinių partijų finansavimo iš tamsių šaltinių schemą“.

Taip pat konfiskuota su Maskvos renginiu susijusi atributika – puodeliai, kepuraitės, užrašų knygelės ir marškinėliai.

Maskvos renginyje partijos paskelbė apie politinio bloko „Pergalė“ sukūrimą prieš Moldovos prezidento rinkimus ir spalio mėnesį vyksiantį referendumą dėl narystės ES.

Antivyriausybinio bloko lyderiai pasmerkė kratas kaip priekabiavimą. Prorusiškos Atsinaujinimo partijos įstatymų leidėja Irina Lozovan pavadino tai „didžiule klaida“.

Blokas yra susibūręs aplink pabėgusį prorusišką oligarchą Ilaną Šorą, kuris už akių buvo nuteistas už sukčiavimą.

Kišiniovas siekia uždrausti I. Šoro opozicinę partiją, kurią kaltina veikimu prieš šalies nacionalinius interesus.

Moldovos prezidentės Majos Sandu administracijos vadovas Adrianas Balutelis „Telegram“ žinutėje į Maskvos renginį susirinkusius politikus pavadino „aukščiausiais Kremliaus režimo tarnais“.

Laikinai einantis Generalinės prokuratūros vadovo pareigas Ionas Munteanu sakė, kad sekmadienį į Maskvą vykusių politikų atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl tarimų „tėvynės išdavyste“.

Už šį nusikaltimą gresia iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Mūsų požiūriu, šis veiksmas turi tendenciją kelti grėsmę valstybės saugumui“, – sakė I. Munteanu Kišiniovo televizijos kanalui PROTV.

„Moldovos pažanga įgyvendinant narystei ES būtinas reformas verta ne tik pagyrų, bet ir realių derybų pradžios kuo greičiau. Prieš 20 metų nuėjusi šį kelią pati, Lietuva žino paramos jame svarbą, todėl ir toliau išliks patikima ir visuomet pasirengusia padėti Moldovos, kaip ir Ukrainos, partnere“, – pranešime cituojama I. Šimonytė.

Susitikime taip pat aptarta saugumo situacija Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, dvišalis valstybių bendradarbiavimas.

Premjerė Moldovos pažangą reformų darbotvarkėje vadino ryškia. Anot jos, svarbu tęsti šį darbą.

I. Šimonytė sakė, kad Lietuva sieks stiprinti šalių bendradarbiavimą kovojant su dezinformacija, kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis.

Susitikime taip pat kalbėta apie situaciją Padniestrėje, aptarti energetinio saugumo, kiti aktualūs dvišalių Lietuvos ir Moldovos santykių klausimai.

2022 metų birželį ES suteikė Ukrainai ir Moldovai oficialų kandidačių statusą, o dabar abi šalis ragina paspartinti procedūras, kad jos priartėtų prie narystės bloke. Bendrijos vadovai dar pernai gruodį sutarė pradėti narystės derybas su Ukraina ir Moldova.

Praėjusią savaitę Moldova sumenkino kalbas apie didėjančią įtampą po to, kai separatistinės Padniestrės prorusiški pareigūnai kreipėsi į Rusiją prašydami „apsaugos“.

Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad kovo 17-ąją, pagrindinę balsavimo Rusijos prezidento rinkimuose dieną, Padniestrėje bus atidaryti šeši balsavimo punktai, o per ankstesnius Rusijos prezidento rinkimus 2018 metų jų buvo 24.

Vietos prorusiškos valdžios duomenimis, Padniestrėje gyvena 200 tūkst. Rusijos piliečių.

Moldovos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad dėl šio klausimo iškvies ambasadorių.

„Susitikimo metu Rusijos diplomatas bus informuotas apie nepritarimą sprendimui atidaryti rinkimų apylinkes Moldovos Padniestrės regione“, – sakoma ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.

Moldova rinkimus leidžia rengti tik Rusijos ambasadoje Kišiniove.

Praėjusį mėnesį užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi (Mihajus Popsojus) Moldovos televizijai TVR sakė, kad rengti rinkimus už diplomatinės misijos ribų yra draudžiama, o bet koks bandymas tai daryti būtų „labai kontrproduktyvus“.

Moldova – su Ukraina ir Rumunija besiribojanti kandidatė į Europos Sąjungą – dažnai kaltina Kremlių mėginant kurstyti įtampą Padniestrėje.

Kremlius šiame regione yra nuolat dislokavęs apie 1,5 tūkst. karių ir perspėjęs Ukrainą bei Moldovą nepulti jų.

Nuo penktadienio iki sekmadienio Rusijoje vyksta prezidento rinkimai, kurie, nepaisant neramumų, kuriuos sukėlė Rusijos plataus masto karas Ukrainoje, turėtų suteikti prezidentui Vladimirui Putinui dar vieną šešerių metų kadenciją.

Jis tai pareiškė interviu Italijos televizijos kanalo RAI1 laidai „Cinque minuti“, praneša „Ukrinform“.

„Kai dėl karinio puolimo prieš Moldovą, tai manau, jog tai gali būti vienas iš Rusijos Federacijos tikslų. Manau, kad Moldovai, Baltijos šalims, taip pat Kazachstanui gresia pavojus“, – sakė V. Zelenskis.

Prezidentas pažymėjo, kad Moldovos atžvilgiu Rusija jau turėjo planą ją užpulti ir pakeisti valdžią, tačiau jį pavyko sužlugdyti.

„Noriu visiems priminti, kad mūsų žvalgybos atskleistą Rusijos planą perdavėme Moldovai. Mes pasidalinome ir su kitais mūsų partneriais. Moldova buvo pasirengusi Rusijos diversinių ir žvalgybinių grupių veiksmams. Rusai norėjo užgrobti valdžią Moldovoje, norėjo tai padaryti labai greitai. Ačiū Dievui, ir aš esu dėkingas mūsų žvalgybai, kad ji gerai padirbėjo“, – sakė prezidentas.

Anot jo, Moldova pasiruošė ir nesuteikė rusams galimybės surengti sukilimo prieš valdžią.

Kaip anksčiau rašė „Ukrinform“, praėjusių metų pavasarį Moldovos pareigūnai pranešė, kad Uždniestrėje dislokuoti Rusijos kariškiai pažeidė saugumo režimą.

Pastaruoju metu didėja įtampa tarp Kišiniovo ir prorusiškų separatistų.

„Prancūzija dar kartą patvirtina savo nepalaužiamą paramą Moldovos Respublikos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui jos tarptautiniu mastu pripažintose ribose“, – sakė jis bendrame pareiškime su Paryžiuje viešinčia Moldovos prezidente Maia Sandu (Maja Sandu).

Praėjus dvejiems metams po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą, Moldova susiduria su „daugybe iššūkių, kuriuos sukėlė konfliktas prie jos sienų“, sakoma pareiškime.

Didžiausias iššūkis – prorusiškas separatistinis Padniestrės regionas, kurio pareigūnai praėjusią savaitę kreipėsi į Maskvą prašydami „apsaugos“.

Didėja susirūpinimas, kad ši teritorija gali tapti nauju konflikto židiniu, o Moldova „susiduria su intensyvėjančiomis hibridinėmis atakomis“, teigė abu prezidentai.

E. Macronas ir M. Sandu pasirašė Kišiniovo-Paryžiaus gynybos susitarimą ir ekonominį veiksmų planą.

„Moldovos valstybė turi būti pajėgi saugoti savo neutralumą, ginti savo teritoriją ir gyventojus bei prisidėti prie regioninio ir tarptautinio saugumo“, – sakoma jų pareiškime.

E. Macronas ir M. Sandu teigė, kad Paryžius visiškai remia Moldovos reformas, kurias siekiama įgyvendinti norint vieną dieną įstoti į Europos Sąjungą. Vėliau šiais metais Moldovoje bus surengtas referendumas.

Jie pridūrė, kad sėkmingam narystės siekiui būtų ypač svarbi teisingumo reforma ir kova su korupcija.

Maskvai ir pasauliui

JT, Europos Parlamentas, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija, Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas – kiekviena šių organizacijų sulaukė jai skirtų vadinamosios Padniestrės Moldovos Respublikos atstovų žodžių. Vienų prašyta sustabdyti regiono gyventojų teisių ir laisvių pažeidimus, kitų – užkirsti kelią „eskalacijai dėl Padniestrės“.

Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto ekspertų manymu, kreipdamiesi į tarptautines organizacijas separatistai siekia įtvirtinti Padniestrės kaip tariamai suverenaus darinio statusą.

Atliepdama į Uždniestrės veikėjų prašymą Maskva Užsienio reikalų ministerijos atstovų lūpomis jų apsaugą pavadino vienu savo prioritetų.

Savo kreipimesi separatistai priminė vadinamosios Rusijos „taikos palaikymo misijos“ Uždniestrėje įsipareigojimus ir paminėjo čia gyvenant apie „220 tūkst. Rusijos piliečių“.

Pastaruoju metu Kremlius vis dažniau stengiasi kalbomis apie užsienyje gyvenančių tėvynainių apsaugą pateisinti savo agresyvius sprendimus. Vasario 14 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat pareiškė, kad Maskva yra susirūpinusi dėl Uždniestrėje gyvenančių Rusijos piliečių teisių ir „neleis, kad jie taptų dar vienos Vakarų avantiūros aukomis“, tačiau apie kokią avantiūrą kalba – nepaaiškino.

Atrodytų, tarp Dniestro ir Ukrainos sienos įsispraudusio regiono separatistai elgėsi pagal scenarijų, leidusį Rusijai atplėšti Luhansko ir Donecko rajonus. Tačiau Uždniestrė geografiškai yra atskirta nuo Rusijos, todėl be moralinės ir finansinės paramos šiandien Maskva jai niekuo negali padėti.

Pastarąjį kartą šioje separatistinėje teritorijoje suvažiavimas buvo surengtas 2006 m., kai deputatai paskelbė apie referendumą dėl integracijos su Rusija. Tąkart balsavimas baigėsi didžiule balsų dauguma už, tačiau nei faktiškai, nei juridiškai separatistinės teritorijos ir Rusijos intergacijos procesas neįvyko.

Kišiniove – ramu

Komentuodama separatistų kreipimąsi Moldovos prezidentė Maia Sandu interviu Laisvės radijui sakė, kad Kišiniovas yra pasiryžęs taikiai išspręsti įšaldytą Uždniestrės konfliktą ir toliau reintegruoti regioną.

„Iš Kišiniovo viskas atrodo ramu... Padėties Uždniestrėje eskalavimo ir destabilizavimo pavojaus nėra. Tai dar viena isterijos kūrimo kampanija“, – Moldovos vyriausybės atstovas spaudai paskelbė „Telegram“ žinutėje.

Abiejų Dniestro krantų integracija yra gerokai didesnė, nei atrodo iš šalies.

Moldovos vicepremjeras reintegracijos klausimais Olegas Serebrianas anksčiau yra sakęs, kad Kišiniovo vienintelis konflikto sprendimas yra „laipsniškas Tiraspolio grįžimas į teisinę sritį“.

Didžiausia vertybė – pinigai

Nors separatistai yra finansiškai priklausomi nuo Maskvos, Rusija teikia jiems dujas, jos regioną pasiekia iš dešiniojo Dniestro kranto, t. y. tranzitu keliauja per likusią Moldovos dalį.

„Abiejų Dniestro krantų integracija yra gerokai didesnė, nei atrodo iš šalies, – radijui NV sakė buvęs Moldovos nuolatinis atstovas JT ir Europos Taryboje Aleksejus Tulburė. – Dvejus karo Ukrainoje metus Uždniestrė demonstravo nenorą dalyvauti jokiuose konfliktuose, nepalaiko jokios pusės. Laikėsi net, sakyčiau, pacifistinės politikos.“

Ekspertas priminė 2022 m. gegužę, kai Moldovoje baimintasi, kad šalį pasieks Ukrainos karo žiežirbos, ji bus atakuota. „Tuomet prie perėjimo punktų į dešinįjį Dniestro krantą nusidriekė virtinės automobilių“, – apie separatistų nenorą ginti savo tariamą nepriklausomybę pasakojo A. Tulburė.

Jo nuomone, naujausias Tiraspolio kreipimasis į Maskvą – kompromisinis variantas. Rusija veikiausiai norėjusi radikalesnio pareiškimo, tačiau separatistus tenkina esama padėtis: kairiajame Dniestro krante prioritetas teikiamas ne politikai, bet ekonominei naudai.

Su ekonomika gali būti susijęs ir pretekstas, kodėl Uždniestrė apskritai paskelbė savo pareiškimą. Nuo šių metų pradžios Kišiniovas atšaukė iki tol Uždniestrės verslininkams galiojusias muito lengvatas, t. y. ir iš separatistinio regiono išvežamai produkcijai ėmė taikyti visoje šalyje esančius mokesčius.

Be to, Tiraspolis kritikuoja Moldovos baudžiamojo kodekso pataisas, kuriose dabar yra straipsnis apie separatizmą.

Paralyžiuotas forpostas

Maskvai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje visiškai sustojo per pastarąją šalį tranzitu vykęs susisiekimas tarp Rusijos ir Uždniestrės.

Žvelgiant į žemėlapį, Padniestrė atrodo kaip potencialus tikslas Rusijai veržiantis Odesos kryptimi. Tačiau kol kas Ukrainos kariai tvirtai laiko frontą sausumoje, o apie desanto Odesoje išsilaipinimą skausmingus smūgius karinių jūros pajėgoms patyrusi Maskva vargiai galėtų net ir planuoti.

2022-aisiais Uždniestrę sudrebino neišaiškinti sprogimai, kurie, karinių analitikų nuomone, galėjo būti Rusijos bandymas įtraukti šį regioną į konfliktą. Pernai kovą separatistų vadovybė apkaltino Kyjivą pasikėsinimu nužudyti jos lyderį. Ukraina kaltinimus atmetė.

Uždniestrėje yra garsieji Kolbasnos ginklų sandėliai – 150 ha užimanti teritorija, kur sugabentas SSRS kariuomenės, išvestos iš buvusios VDR ir Čekoslovakijos, palikimas. ESBO misijos Moldovoje duomenimis, iš 42 tūkst. tonų amunicijos dalis 2001–2003 m. buvo išvežta į Rusiją. Kas iš šio turto dar gali būti panaudota karo veiksmuose, niekas nežino.

Kremlius šiame regione laiko apie 1,5 tūkst. savo karių, tačiau jie seniai nerotuoti, nedalyvavę karinėse pratybose, tad jų profesiniai gebėjimai kelia didelių abejonių.

Tikslas – kelti chosą

Ekspertai daro prielaidą, kad aktualizuodama Uždniestrės klausimą Maskva gali rengtis birželį būsimiems Moldovos prezidento, lapkritį – parlamento rinkimams.

Anot A. Tulburės, į politines diskusijas grąžindamas kairiojo Dniestro kranto temą Kremlius kaitintų aistras, provokuotų viešus kaltinimus M. Sandu, jog ši esą nieko nedaro, kad būtų sugrąžintos Moldovos žemės.

Keliamoje sumaištyje rinkėjai ims labiau blaškytis, abejoti valdžia, ieškoti populistinės alternatyvos.

Be to, Kremlius gali daryti didesnį diplomatinį spaudimą Moldovai, kad ši panaikintų įsigaliojusį atnaujintą Muitinės kodeksą. Tačiau muitų pakeitimai yra svarbūs siekiant suderinti Moldovos teisę su ES taisyklėmis – šis harmonizavimas yra kelio į ES narystę dalis.

Jau prieš daug metų patyrėme, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos rytuose pasinaudojo mažumomis kaip instrumentu, kad vėliau pasirengtų karui, sakė ji lankydamasi buvusios koncentracijos stovyklos vietoje Ravensbriuke Brandenburgo žemėje.

Prorusiški Moldovos Uždniestrės regiono separatistai trečiadienį priėmė specialiojo kongreso rezoliuciją, kurioje prašoma Maskvos „apsaugos“. Kaip teigiama rezoliucijoje, oficialūs asmenys prašys Rusijos Federacijos Tarybos ir Valstybinės Dūmos „įgyvendinti priemones, skirtas apsaugoti Uždniestrę nuo vis didėjančio Moldovos spaudimo“. Ko tiksliai jie iš Rusijos tikisi, kol kas neaišku.

„Fiktyvūs referendumai, fiktyvūs procesai padėčiai kitoje šalyje destabilizuoti, yra tarptautinės teisės pažeidimas“, – pažymėjo A. Baerbock. Jos ministerija esą jau kurį laiką mato, kad Moldovos Respublikoje vyksta destabilizacija iš išorės. A. Baerbock patvirtino, kad rems šalies teisę į teritorinį vientisumą.

2014 m. Maskva Ukrainos Krymo pusiasalyje surengė referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Nei šios referendumo, nei Krymo aneksijos iki šiol užsienis nepripažįsta.

Šis Padniestrės separatistų žingsnis sukėlė nuogąstavimų, kad teritorija gali tapti nauju židiniu Maskvos kare su kaimynine Ukraina.

„Ukrainos užsienio reikalų ministerija (...) ragina taikiai išspręsti ekonominius, socialinius ir humanitarinius klausimus tarp Kišiniovo ir Tiraspolio be jokio destruktyvaus išorinio kišimosi“, – teigė ministerija.

Padniestrė yra daugiausia rusakalbis regionas, kuris ilgą laiką priklausė nuo Maskvos paramos.

Priėmus separatistų įstatymų leidėjų rezoliuciją, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė svarstanti visus prašymus suteikti pagalbą.

„Padniestrės gyventojų, mūsų tėvynainių, interesų apsaugojimas yra tarp mūsų prioritetų“, – sakoma Rusijos valstybinių naujienų agentūrų cituojamame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Šis žingsnis paskatino palyginimus su Ukrainoje tvyrojusia atmosfera 2022-ųjų vasarį, kai buvo pradėta Rusijos invazija. Tuomet Rusijos remiami kovotojai Rytų Ukrainoje paprašė apsaugos nuo, jų teigimu, nesiliaujančių Kyjivo pajėgų atakų.

„Mūsų šalis geriau nei bet kas kitas žino karo baisumus ir taikos kainą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Dedame ir toliau dėsime visas pastangas (...), kad užkirstume kelią bet kokiems Rusijos bandymams destabilizuoti Moldovą ar kitas mūsų regiono šalis“, – priduriama jame.

Socialiniame tinkle „Telegram“ Moldovos vicepremjeras Olegas Serebrianas nurodė, kad vyriausybė „atmeta propagandinius pareiškimus iš Tiraspolio ir primena, kad Padniestrės regionas naudojasi taikos, saugumo ir ekonominės integracijos su Europos Sąjunga politika, kuri naudinga visiems piliečiams“.