Iš konkurse dalyvavusių trijų pretendentų ji surinko daugiausiai komisijos balų, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Vilniaus universitete (VU) komunikacijos ir informacijos magistro kvalifikacinį laipsnį pagal muziejininkystės programą įgijusi N. Jarockienė muziejui vadovauja nuo 2019 metų.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Kaip antradienį pranešė Kultūros ministerija, jose muziejinės vertybės bus eksponuojamos atvirose saugyklose, kurias apžiūrėti ir pažinti bus galima ekskursijose su gidu. Į jas galima registruotis nuo kovo 15 dienos.

„Naujasis pastatas sustiprina iki šiol muziejaus puoselėtą kryptį – ne tik visuomenei pristatyti įdomius, svarbias istorijas pasakojančius eksponatus, bet ir būti turiningo laisvalaikio praleidimo erdve“, – skelbiama pranešime.

Anot ministerijos, Vilniaus centre esančiame naujame komplekse įrengtos septynios atviros saugyklos – vienos moderniausių atvirų ir interaktyvių muziejinių vertybių saugyklų Lietuvoje. Jose saugoma 70 proc. muziejaus kolekcijos.

Pastatuose įdiegtos elektros energiją taupančios vėdinimo kameros su rotaciniais rekuperatoriais, tarptautinius standartus atitinkanti saugyklų klimato kontrolės sistema, šiuolaikiška gaisro gesinimo dujomis įranga, įrengti devyni šiuolaikiški darbuotojų kabinetai, moderni daugiafunkcė renginių salė, mažoji konferencijų salė, lankytojams skirta skaitykla bei kavinės zona.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus 2008–2023 metais įgyvendino investicijų projektą, kuriam skirta per 9 mln. eurų lėšų.

„Ši pozicija reikalauja suvokti šiuolaikinio muziejaus kuriamą vertę visuomenei ir valstybei, suprasti politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius procesus bei gebėti sutelkti kolektyvą ambicingiems tikslams“, – sako kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Pretendentų prašymai dalyvauti konkurse priimami iki kovo 19 d. įskaitytinai.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus – Mažuosiuose Radvilų rūmuose įsikūręs ir naujas erdves visuomenei atveriantis bei naują veiklos etapą pradedantis muziejus, kurio rinkiniuose saugomas unikalus teatro, muzikos ir kino menininkų kūrybinis, memorialinis palikimas, atspindintis Lietuvos teatro, muzikos, šokio ir kino istoriją.

Tai šimtas eksponatų iš muziejaus fondo – režisierių, aktorių, atlikėjų, dailininkų, spektaklių fotografijos, plakatai, eskizai, kita unikali medžiaga, ženklinanti Lietuvos profesionaliojo teatro kūrimąsi.

Nuo pirmadienio įvairiose sostinės vietose miestelėnų dėmesį trauks pirmoji dalis Lietuvos kultūros istoriją įprasminusių plakatų.

1920-ųjų pabaigoje Kaune pasirodė afišos, skelbiančiomis, kad „gruodžio mėn. 19 d., lygiai 6.30 val. vakaro Miesto teatre vyks „dramos atidengimas" – „Joninės", keturių veiksmų Hermano Zudermano (Herman Sudermann) drama. Smulkiomis raidėmis parašyta, kad „dramos vedėjas" ir vyriausias režisierius J. Vaičkus, su gramatinėmis klaidomis, matyt, per skubėjimą, išvardytos spektaklio dalyvių pavardės. Juozo Vaičkaus režisuotos „Joninės" – pirmasis laikinojoje sostinėje veikusios Lietuvos meno kūrėjų draugijos sprendimu įkurtos Dramos vaidyklos spektaklis.

Iš spektaklio, suvaidinto tik kartą, liko tik programa, neišsaugotos fotografijos, rekvizitas.

Prieš šimtmetį įvykusią premjerą primins Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus: tą pačią dieną ir tą pačią – 18.30 val. Vilniaus gatvės praeivius „nukels" į pirmąjį profesionalų dramos spektaklį. Ant Salomėjos Nėries gimnazijos sienos bus rodoma „Joninių" programa, režisieriaus, aktorių fotografijos.

Tais pačiais metais Lietuvos meno kūrėjų draugija įsteigė ir Operos vaidyklą. Pirmojo profesionalaus operos spektaklio – Giuzeppe Verdi „Traviatos" – premjera įvyko 1920 m. gruodžio 31 d. Spektaklį dirigavo Juozas Tallat Kelpša, režisavo Konstantinas Glinskis, pagrindines partijas lietuvių kalba atliko Kipras Petrauskas (Alfredas) ir Adelė Galaunienė (Violeta).

Lietuviškasis „Traviatos" pastatymas sulaukė didžiulės sėkmės. Nuo „Traviatos" premjeros skaičiuojama Lietuvos profesionaliosios operos istorija; šiandien ją tęsia Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Apmaudu, kad unikalią 82 metų tradiciją Naujuosius metus pasitikti su „Traviata", teatras 2002-aisiais nutraukė.

Muziejininkai, primindami prieš šimtą metų sukurtą „Traviatą", parengė istorinių fotografijų, afišų rinkinį. Ir šią ant Salomėjos Nėries gimnazijos sienos išdidintą medžiagą, pamatys tie, kas šeštadienio vakarą eidamas Vilniaus gatve, prie muziejaus sulėtins žingsnį.

1920 m. savo veiklą pradėjusios Dramos ir Operos vaidyklos po kurio laiko buvo sujungtos į Valstybės teatrą. Vėliau dramos ir operos trupės išsiskyrė, tapo savarankiškais teatrais.

Šimtą dienų galėsime saugiu atstumu vaikščioti po miestą, ant didžiulių reklaminių skydų matydami teatro korifėjų, garsių kūrėjų fotografijas, eskizus, spektaklių akimirkas įamžinusius kadrus.

Šis projektas, anot Teatro, muzikos ir kino muziejaus darbuotojų, nebūtų įvykęs be lauko reklamos kompanijos „JCDecaux Lietuva".

N. Jarockienė yra Valstybės pažinimo centro vyriausioji specialistė, anksčiau ji buvo šio cento vedėja, Lietuvos dailės muziejuje yra vadovavusi Meno pažinimo centrui ir Informaciniam centrui.

Kaip pranešė Kultūros ministerija, ji taip pat skaitė paskaitas Vilniaus universitete, kuriame pagal muziejininkystės programą įgijo komunikacijos ir informacijos magistro kvalifikacinį laipsnį.

Konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas dar bus patikrintas teisėsaugos institucijų, kaip numatyta teisės aktuose. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Ketvirtadienį Vilniuje bus atidaryta paroda „Prancūzijos šedevrai“, kurioje bus galima pamatyti keturių prancūzų menininkų kūrinius.

Kaip skelbia Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, originalių André Derain (Andre Dere), Raoul Dufy (Raulio Diufi), Jean Carzou (Žano Karzu) ir Leonor Fini darbų ekspozicija sudaryta iš kūrinių, kurie neturi nuolatinės vietos jokiame pasaulio muziejuje ar galerijoje. Todėl tai reta galimybė pamatyti organizacijos „S.A.R.L. Amiencom“ sukauptus jų kūrinius.

„Šių keturių skirtingų menininkų įtaka formuojant tam tikrą šiuolaikinio meno suvokimą, yra akivaizdi. Jų pasaulėžiūra yra tarsi orientyras, siekiant suprasti procesus vykusius XX amžiaus mene ir gyvenime“, – rašoma organizatorių pranešime.

Parodoje siekiama parodyti, kad vienoje erdvėje gali būti eksponuojami nesuderinami, skirtingi stiliai, kurių išraiškos priemonės ir pati darbų atlikimo technika kontrastuoja tarpusavyje.

„Prancūzijos šedevrų“ pamatyti atėję lankytojai galės išvysti, kaip darbai rodo autentišką, įprastai nuo visų slepiamą, ir tik patiems menininkams suprantamą pasaulio veidą.


„Amiencom“ parodos Europoje rengiamos apie metus. Bendrijos tikslas – pristatyti pripažintų menininkų darbus kuo platesnei publikai, neapsiribojant didmiesčiais.