Lietuvos nacionalinis muziejus po pakartotinio konkurso nugalėtoju pripažino skulptoriaus Mindaugo Junčio projektą „Kelias“.

Pagal jį, numatyta sukurti po atskirą antkapinį paminklą keturiems Biržiškų šeimos nariams – Vaclovui Biržiškai, Viktorui Biržiškai, Mykolui Biržiškai ir Bronislavai Šėmytei-Biržiškienei.

„Kiekvienam asmeniui sudėtas atskiras „kelias“. Jis prasideda nuo žemės gana grubiai apdirbtu akmeniu, tęsiasi laisvos formos, dinamišku siluetu ir pereina per „žydėjimo“ zoną, kyla į viršų, kur įgauna aiškesnę ir konkretesnę formą“, – sumanymą aiškino skulptorius.

Anot muziejaus pranešimo, Biržiškų šeimos palikuonys su konkursą laimėjusiu projektu yra supažindinti ir jo idėją palaiko.

Antkapinį paminklą įrengti ketinama iki lapkričio pradžios.  

Projekto vertė – 48 tūkst. eurų, jis įgyvendinamas Vyriausybės lėšomis.

Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos kultūros ir literatūros istorikas Mykolas Biržiška (1882–1962) ir jo šeimos nariai – žmona Bronislava Šėmytė-Biržiškienė (1879–1955), broliai Vaclovas (1884–1956) ir Viktoras Biržiškos (1886–1964) Rasų kapinėse Vilniuje ilsisi nuo 2018 metų liepos 11 dienos. Tuomet jų palaikai iškilmingai perlaidoti iš JAV.

Iki šiol Biržiškų kapavietės vietoje stovi granitinis Signataro ženklas. Šis ženklas taps paminklo „Kelias“ dalimi. Signataro ženklai puošia visus Vasario 16-osios Akto signatarų kapus.

Žymaus literatūros istoriko ir jo žmonos Bronislovos Biržiškienės–Šemytės palaikus skraidinęs lėktuvas nusileido Vilniaus oro uoste.

M. Biržiškos brolių, visuomenės veikėjų Vaclovo bei Viktoro Biržiškų palaikai į Lietuvą atgabenti anksčiau.

Biržiškos vėliau pirmadienį bus pašarvoti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, o visuomenė turės galimybę su jais atsisveikinti antradienį ir trečiadienį.

Į palaikų pasitikimo ceremoniją atvykęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad signataro perlaidojimas Lietuvoje visuomenei yra reikšmingas, nes primins apie jo veiklą.

„Jis kai kam buvo nepatogus, bet jo gyvenimo kredo buvo padorumas. Manau, kad tai pakankamai aktuali savybei ir šiais laikais, šių dienų politikui ir bet kurios kitos profesijos žmogui“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Į Vilniaus oro uostą taip pat atvyko Vyriausybės pirmasis vicekancleris Deividas Matulionis, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

M. Biržiškos palaikų atgabenimą į Vilnių Lietuvos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai derino trejus metus.

Sugrįžimas namo

Paminėti M. Biržiškos ir jo artimųjų perlaidojimo Lietuvoje atvyko ir giminės. Jų pageidavimu, palaikų perlaidojimo ceremonija Rasų kapinėse vyks dalyvaujant tik šeimos nariams ir bičiuliams.

M. Biržiška bus palaidotas šalia savo bendražygio, Vasario 16-osios Aktą priėmusios Lietuvos Tarybos pirmininko Jono Basanavičiaus.

M. Biržiškos anūkė Venta Barauskaitė-Leon prisimena, kad senelis melavo nemokantis anglų kalbos ir namuose liepdavęs kalbėti tik lietuviškai.

„Paskui aš jį pastebėjau parduotuvėje. Kalbėjo jis visai aiškiai, teisingai angliškai kalbėjo. Tuojau supratau, ką jis padarė, bet niekada jam to nesakiau“, – sakė JAV gyvenanti V. Barauskaitė-Leon.

1882 metais Šiaulių apskrityje, Viekšniuose, gimęs M. Biržiška dirbo spaudoje, o 1915-aisiais buvo paskirtas pirmosios lietuviškos gimnazijos direktoriumi.

Po dvejų metų jis kartu su bendraminčiais inicijavo Vilniaus konferenciją, per ją išrinktas į Lietuvos Tarybą. Valstybingumą atkūrusios Lietuvos Mykolo Šleževičiaus vyriausybėje kairiųjų pažiūrų M. Biržiška dirbo švietimo ministru.

Jis taip pat ėmėsi atkurti Vilniaus universitetą, kartu su Mokslo draugija organizavo Aukštuosius kursus Kaune, toliau užsiėmė akademine ir publicistine veikla.

1939–1944 metais M. Biržiška buvo Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius. 1944-aisiais prasidėjus antrajai sovietų okupacijai jis pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 metų gyveno ir dirbo Jungtinėse Valstijose, o mirė 1962 metais Čikagoje.

„Tai ne tik paskutinės valios išpildymas, bet tai mums ir kažko pradžia. Labai gerai jausmas “, – sakė M. Biržiškos anūkas Vytas Barauskas.

„Tai ne atsisveikinimo diena, o sugrįžimo namo“, – pridūrė jis.

M. Biržiškos žmona B. Biržiškienė-Šėmytė buvo JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja. Ji mirė Los Andžele 1955-aisiais.

Signataro brolis Vaclovas Biržiška buvo kultūros istorikas, politinis veikėjas ir teisininkas. Kitas brolis Viktoras Biržiška buvo matematikas, taip pat politinis ir visuomenės veikėjas.

M. Biržiškos, jo žmonos Bronislavos, brolių Vaclovo ir Viktoro palaikai bus pašarvoti Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje,  perlaidojimo ceremonija vyks trečiadienį, liepos 11-ąją.

Kaip BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, ceremonija Rasų kapinėse vyks šeimos ir artimų bičiulių rate, kalbą sakys buvęs Seimo vadovas, socialdemokratų garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas.

„Esame nusprendę, kad garbingiausią kalbą pasakys Česlovas Juršėnas, nes pats M. Biržiška buvo kairiųjų pažiūrų. Buvo noras susieti Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios signatarus“, – BNS sakė D. Matulionis.

Visuomenė su Biržiškomis galės atsisveikinti liepos 10-ąją bei iki liepos 11-osios vidurdienio.

1882 metais gimęs Vasario 16-osios akto signataras, literatūros istorikas M. Biržiška į užsienį pasitraukė 1944 metais per sovietų okupaciją. Jis mirė 1962 metais Los Andžele.

Jo žmona B. Biržiškienė–Šėmytė buvo JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja, mirė Los Andžele 1955-aisiais.

M. Biržiškos brolis Vaclovas Biržiška buvo kultūros istorikas, politinis veikėjas ir teisininkas, Viktoras Biržiška – matematikas, taip pat politinis ir visuomenės veikėjas. Abu broliai taip pat mirė JAV.

Kaip informavo Vyriausybės kanceliarija, šeimos palaikų perlaidojimo ceremonija vyks kitą trečiadienį, liepos 11-ąją. 1918 metų Vasario 16-osios akto signataras M. Biržiška bus palaidotas šalia savo bendražygio, patriarcho Jono Basanavičiaus.

Numatoma, jog M. Biržiškos ir jo artimųjų palaikai bus pašarvoti Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje. Visuomenė turės galimybę su jais atsisveikinti liepos 10 dieną, antradienį nuo 10 val. iki 20 val. – tą dieną 18 val. bus aukojamos Šv. mišios, taip pat liepos 11 dieną, nuo 9 iki 12 valandos. Šv. mišios vyks 12 val., 13.10 val. procesija su karstais ir urnomis pajudės į Rasų kapines.

Artimųjų pageidavimu, perlaidojimo ceremonija Rasų kapinėse vyks dalyvaujant tik šeimos nariams ir artimiausiems bičiuliams.

1882 metais gimęs Vasario 16-osios akto signataras, literatūros istorikas M. Biržiška į užsienį pasitraukė 1944 metais per sovietų okupaciją. Jis mirė 1962 metais Los Andžele.

Jo žmona B. Biržiškienė–Šėmytė buvo JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja, mirė Los Andžele 1955-aisiais.

M. Biržiškos brolis Vaclovas Biržiška buvo kultūros istorikas, politinis veikėjas ir teisininkas, Viktoras Biržiška – matematikas, taip pat politinis ir visuomenės veikėjas. Abu broliai taip pat mirė JAV.

„Kalbama apie vieną iš dvidešimties signatarų, pasirašiusių Vasario 16 aktą, ir du brolius, žinomus žmones – Biržiškas, orientuojamės į tai, kad perlaidojima būtų liepos mėnesį. Viskas turėtų būti iš valstybės lėšų. Turėsime specialią komisiją, ji turės rūpintis tiek protokoline prasme, tiek vietos parinkimu. Turėtumėme surasti vietą Rasų kapinėse“, – BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija pranešė tarpininkavusi artimųjų prašymui perlaidoti Vasario 16-osios akto signatarą akademiką M. Biržišką, profesorius bibliografą Vaclovą ir pulkininką leitenantą Viktorą Biržiškas Vilniuje Rasų kapinėse, vykdant velionių paskutiniąją valią.

Pirmadienį perlaidojimo galimybės aptartos per susitikimą Vyriausybėje, dalyvaujant Mykolo ir Bronislavos Biržiškų anūkams Vytautui Mikle Barauskui ir Ventai Maria'ai Leon.

Vytauto Didžiojo gimnazija pranešė, kad suderinta perlaidojimo data ir vieta. Nuspręsta, kad oficialus atsisveikinimas su palaikais Jungtinėse Amerikos Valstijose vyks liepos 8 dieną, o į Lietuvą jie bus atskraidinti liepos 10 dieną.

Atsisveikinimą su velioniais numatyta surengti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, o oficialias valstybines laidotuves surengti liepos 11 dieną.

1882 metais gimęs Vasario 16-osios akto signataras M. Biržiška į užsienį pasitraukė 1944 metais per sovietų okupaciją. Jis mirė 1962 metais Los Andžele.