Energetikos ministerijos parengtame dokumente bus išdėstyta, kaip Lietuvai iki šio laikotarpio pasigaminti visą reikiamą elektrą, ją eksportuoti, taip pat didinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus bei transformuoti pramonę į netaršią aplinkai.

Strategijoje didžiausią dėmesį numatoma skirti žaliųjų sintetinių degalų, metanolio, amoniako, sintetinio metano ir kitų išvestinių vandenilio produktų gamybai, konkurencingų sąlygų naujiems elektros generacijos pajėgumams vystyti sukūrimui.

Dokumente numatyta, kad 2030 metais Lietuvoje galutinis visos energijos poreikis sieks 88 teravatvalandes (TWh), 2040 metais – 81 TWh, 2050 metais – 75 TWh.

Pramonei, transportui ir namų ūkiams pereinant prie elektros kaip pagrindinio energijos šaltinio, jos gamyba 2030 metais Lietuvoje turėtų augti iki 25 TWh, 2040-aisiais – iki 54 TWh, 2050-aisiais – iki 74 TWh bei atitikti vartojimą.

Prognozuojama, kad vien iš atsinaujinančių išteklių 2030-aisiais bus pagaminama 60 proc., 2040-aisiais – 85 proc., 2050-aisiais – 95 proc. šalyje generuojamos elektros.

„Litgrid“ duomenimis, pernai elektros gamyba Lietuvoje siekė beveik 5,7 TWh, vartojimas – 11,1 TWh.

Skaičiuojama, kad Lietuvos energetinė transformacija iki 2050 metų vien šiame sektoriuje galėtų sukurti 140 tūkst. naujų darbo vietų, o jos nauda šalies ekonomikai siektų 6,3 mlrd. eurų.

Planuojama, kad energetinės nepriklausomybės strategiją Seimas patvirtins dar šioje pavasario sesijoje.