Generalinė prokuratūra baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Prokuratūra pranešė, kad buvęs „Naftos grupės“ vadovas ir savininkas Arturas Urbutis, jo brolis, dabartinis įmonės direktorius Antanas Urbutis ir įmonės tiekimo skyriaus vadovė Svetlana Popova kaltinami didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, o Arturas Urbutis – dar ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu.

2010 metų vasarą pradėto ikiteisminio tyrimo pareigūnai įtaria, kad 2006-2010 metais Urbučiai klastojo sutartis tarp „Naftos grupės“ ir dviejų Arturo Urbučio valdomų užsienio bendrovių, taip pat darbų priėmimo-perdavimo aktus bei sąskaitas-faktūras, pagal kurias šios bendrovės neva teikė „Naftos grupei“ įvairias paslaugas.

Su bendrovėms už tariamas paslaugas buvo atsiskaityta, vėliau pinigai, padedant „Naftos grupės“ tiekimo skyriaus vadovei S. Popovai, buvo išgryninami.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 metų pabaigoje paskelbė nuosprendį kitame šio tyrimo epizode. Tuomet realios laisvės atėmimo bausmės skirtos Urbučiams, buvusiam „Klaipėdos naftos“ komercijos direktoriui Ričardui Milvydui, buvusiam „Klaipėdos naftos“ vadovui Jurgiui Aušrai, S. Popovai bei buvusiam Šiaulių banko Klaipėdos filialo valdytojui, A. Urbučio uošviui Andrejui Vaičiuliui. Visi jie „Klaipėdos naftai“ turi atlyginti beveik 21 mln. eurų žalos.

Teismas nustatė, jog 2006–2010 metais A. Urbutis, pasinaudodamas A. Vaičiulio ryšiais su J. Aušra, sudarė valstybei nuostolingą sutartį, pagal kurią „Naftos grupė“ įgijo išskirtines sąlygas perkrauti vakuuminį gazolį per „Klaipėdos naftos “ terminalą.

Be to, A. Urbutis davė beveik 3,3 mln. ir beveik 176 tūkst. JAV dolerių (148,5 tūkst. eurų) kyšį R. Milvydui už „Naftos grupei“ palankius veiksmus, jai teikiamą konfidencialią informaciją, derinamus įmonės dokumentus.

Laimė ar ne, po tokios valstybininkų pjūties ne tik politinių diskusijų laukas gerokai nususo, bet ir atsirado daugiau baimių neišsiskirti iš minios, imtis atsakomybės.

Valstybininkų istoriją prisiminiau išgirdęs buvusį užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį, pristatantį LRT eteryje savo knygą. Joje skiriama dėmesio ir valstybininkų vadu laikytam Albinui Januškai. Dar neskaičiau ministro veikalo, bet, kaip supratau iš komentaro, A. Valionis geruoju mini poną Janušką, vadina jį gabiu ir įžvalgiu politiku.

Viena ausimi esu girdėjęs, kad šis turi ambicijų sugrįžti į politiką kartu su vienu iš būsimų pretendentų į Lietuvos prezidentus. Juk gebėjimų ir ambicijų avidėse ilgam neuždarysi.

Valstybininkų vardas savaime iškilo mintyse ir sužinojus, kad Valstybinių miškų urėdijai vadovaus naftos produktų krovos bendrovės ir suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ finansų direktorius Marius Pulkauninkas. Kažin, kodėl taip krinta kortos, bet didesnėje valstybės įmonėje vis randi žmogų, nors ir trumpai gavusį atlyginimą „Klaipėdos naftoje“. Jei dar akyliau žvelgtume, pamatytume, kad visi jie, vienaip ar kitaip, patirties sėmėsi konsultacijų kompanijoje „Ernst and Young“. Tereikia prisiminti Roką Masiulį, Dalių Misiūną ar Mantą Bartušką.

Šmaikštūs liežuviai kartais paplaka, esą Lietuva yra valdoma ne iš Simono Daukanto ar Vinco Kudirkos aikštės, o iš Subačiaus gatvėje įsikūrusio specialistų rengimo centro. Tačiau aštrūs protai atremia, kad konsultacijų kompanijos užaugina geriausius vadybininkus, ir valstybei tik į naudą, kai jų būrelio nariai stoja prie svarbiausių įmonių vairo. Juk būtent jie turi drąsos imtis reformų. Nedrįstu ginčytis. Net pritarčiau, kad tokie vadovai šiandien, bent jau viešojoje erdvėje, jodo baltus pergalės žirgus.

Tik politinė konjunktūra yra dar mažiau ištikima nei fortūna. Atsukus jai nugarą gali netikėtai paaiškėti, kad į valstybininkų klano vietą stojo naftininkai. Tada niekam nerūpės – susidoroja jie su darbu ar ne. Nereikės giliai kapstyti, pakaks ir fakto, kad buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis iš pareigų atleistas neteisėtai, o direkcija jam privalo sumokėti beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Nesuklysiu sakydamas, jog ne ministras, inicijavęs atleidimą, ne direkcija, bet mokesčių mokėtojai paklos tuos 30 tūkst. Deja, valdžia svaigina ir suteikia progą susireikšminti, tada klaida veja klaidą, o kombainas tik ir laukia, kada galės vietas naujiems reformatoriams parengti.

Šešių tomų pateiktoje medžiagoje nurodyti duomenys apie minėtoje valstybėje atidarytas banko sąskaitas, jų valdytojus, piniginius pavedimus. Teismas konstatavo, kad tokie duomenys yra reikšmingi tolimesniam bylos nagrinėjimui.

Be to, prokuroras, atsižvelgęs į minėtus duomenis, prašė teismo perkvalifikuoti nusikalstamas veikas ir taip sugriežtinti asmenims gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi dviem kaltinamiesiems prašoma pakeisti į kyšininkavimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, o vienam iš jų – ir asmens papirkimą siekiant šio neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Likusių kaltinamųjų galbūt padarytas nusikalstamas veikas prašoma kvalifikuoti atsižvelgiant į minėtoje medžiagoje nurodytas pinigų sumas bei kitas faktines aplinkybes.

Iš viso šioje byloje kaltinimai pareikšti 6 asmenims ir bendrovėms „Naftos grupė“ bei „Artilona“. Jie kaltinami didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, dokumentų klastojimu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu, turto iššvaistymu ir kt.

Kiti teisiamieji posėdžiai numatyti lapkričio 21–22 d.

Azerbaidžano naftininkai įstrigo degančioje naftos platformoje, išgelbėti 33 žmonės, liko dar 30 (dar papildytas)

dar papildytas pranešimas

Baku, gruodžio 5 d. (AFP-„Interfax“-BNS). Azerbaidžano valstybinės gelbėjimo tarnybos šeštadienį Kaspijos jūroje stengiasi paimti dešimtis darbininkų, įstrigusių degančioje naftos gavybos platformoje, kuri užsiliepsnojo per audrą.

Pasak Azerbaidžano naujienų agentūros APA, išgelbėti 33 žmonės; tai pranešė firmos „Azneft“ specialusis štabas, dar nurodęs, jog platformoje liko dar 30 žmonių; kad būtų žuvusiųjų, neminima, nors anksčiau būta nepatvirtintų pranešimų apie 32 žuvusius.

Penktadienį popiet audra apgadino dujotakį 10-ojoje platformoje, pastatytoje Azeri Čirago Giunešlio naftos telkinio gilioje Giunešlio sekcijos vietoje Kaspijos pietuose, pranešė valstybinė energetikos įmonė SOCAR.

Dėl dujotakio pažeidimo penktadienį apie 17 val. 40 min. vietos (16 val. 40 min.Lietuvos) laiku kilęs gaisras tebesiautėja šeštadienį; mėginama gaisrą gesinti ir žmonės iš platformos išgabenti, bet tam trukdo blogos meteorologinės sąlygos. Vėjo greitis siekia 37-38 metrus per sekundę, bangų aukštis – 10 metrų.

Pasak Azerbaidžano žiniasklaidos, besiremiančios įvairiais šaltiniais, toje platformoje prieš audrą dirbo 63 žmonės. Dauguma jų per gaisrą sulipo į atsargines valtis.

Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl gaisro kilimo.

Azerbaidžano valstybinės gelbėjimo tarnybos šeštadienį Kaspijos jūroje stengiasi paimti dešimtis darbininkų, įstrigusių degančioje naftos gavybos platformoje, kuri užsiliepsnojo per audrą.

Pasak Azerbaidžano naujienų agentūros APA, išgelbėti 33 žmonės; tai pranešė firmos „Azneft“ specialusis štabas, kol kas minėjęs vieną žuvusį, nors esama nepatvirtintų pranešimų apie 32 žuvusius.

Penktadienį popiet audra apgadino dujotakį 10-ojoje platformoje, pastatytoje Azeri Čirago Giunešlio naftos telkinio gilioje Giunešlio sekcijos vietoje Kaspijos pietuose, pranešė valstybinė energetikos įmonė SOCAR.

Dėl dujotakio pažeidimo kilęs gaisras tebesiautėja šeštadienį; mėginama gaisrą gesinti ir žmonės iš platformos išgabenti, bet tam trukdo blogos meteorologinės sąlygos.

Pasak Azerbaidžano žiniasklaidos, besiremiančios įvairiais šaltiniais, toje platformoje prieš audrą dirbo 63 žmonės. Dauguma jų per gaisrą sulipo į atsargines valtis.

Apie šią nelaimę laukiama bendro SOCAR, nepaprastųjų situacijų ministerijos ir Generalinės prokuratūros pranešimo.