Atveža atgal ir grąžina

Uostamiesčio veislynai prieššventiniu laikotarpiu šuniukų linkę neatiduoti, kadangi pastebi, kad žmonės į gyvūnų priežiūrą žvelgia neatsakingai ir po kurio laiko augintinį atveža atgal.

„Mes nelinkę atiduoti šuniukų prieš šventes, žmonės atvažiuoja, išrenka vaikui, o paskui grąžina, nes, pasirodo, jie net nežinojo, kad juo reikia rūpintis, į lauką vedžioti, jog namie nepridergtų. Taip pat neapskaičiuoja išlaidų ir stebisi, kodėl veterinarų paslaugos tokios brangios. Reikia nepamiršti, kad dažnai keisdamas aplinką šuo patiria didelį stresą ir yra traumuojamas, geriausiu atveju šuniukai grįžta pas mus arba į prieglaudas, bet būna ir dar kitaip“, – pasakojo vieno veislyno darbuotoja.

Išlaidos – per tūkstantį eurų

Kasmet prieš šventes aplinkosaugininkai primena nedovanoti gyvūnų.

Nors šuniukai ar kiti gyvūnėliai pradžiugina vaikus ir suaugusiuosius, tai yra ir didelė atsakomybė, reikalaujanti daug laiko bei resursų.

Gyvūnai neturėtų būti dovanojami, nes jie nėra gyvi žaisliukai.

„Gyvūnai neturėtų būti dovanojami, nes jie nėra gyvi žaisliukai. Svarbu įvertinti, ar tokią dovaną gaunantis asmuo yra susipažinęs su būsimo augintinio biologija, elgsena, laikymo sąlygomis, kurios turi atitikti jo poreikius“, – teigė Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė.

Skaičiuojama, kad vidutinės šuns išlaikymo išlaidos – 1 tūkst. eurų ar daugiau per metus.

Augintiniui reikia ne tik maisto, bet taip pat guolio ar žaislų, svarbu nepamiršti, kad gyvūnams būtina profilaktinė sveikatos priežiūra kiekvienais metais, o tai – nemenkos išlaidos.

Prieglaudos – perpildytos

„Prieš įsigydami gyvūną turime aiškiai suprasti, kaip atrodys mūsų kasdienybė jam atsiradus. Ar galėsime juo rūpintis, kasdien skirti daug laiko, energijos, kas pasirūpins gyvūnu, kai išvyksime atostogų? Taip pat reikia nepamiršti papildomų išlaidų“, – atkreipė dėmesį AM Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Aleksandra Voicechovska.

Pasak A. Voicechovskos, per gražiausias metų šventes liūdna kalbėti apie beglobių gyvūnų perteklių ir perpildytas gyvūnų prieglaudas bei problemas, su kuriomis susiduria šios įstaigos.

Prieš įsigyjant augintinį reikia pagalvoti apie beglobius gyvūnus, apsilankyti gyvūnų prieglaudoje, bent kurį laiką ten pabūti savanoriu ir susipažinti su augintiniais, jų poreikiais.

Tai padėtų nuspręsti, ar žmogus yra pasiruošęs įsipareigoti ir prisiimti atsakomybę.

Dažniau sužaloja augintiniai

Pasiutligė yra paplitusi daugiau nei 150 šalių ir teritorijų, kuriose kasmet fiksuojama dešimtys tūkstančių mirčių nuo šios ligos – daugiausia Azijoje ir Afrikoje. Tad, keliaujant į šiuos endeminius žemynus, išlieka didelė rizika užsikrėsti šia liga.

Pasiutlige gali sirgti tiek laukiniai (lapės, vilkai, usūriniai šunys), tiek naminiai (šunys, katės, galvijai) gyvūnai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, kasmet žmones dažniau sužaloja naminiai augintiniai – šunys ir katės. 2022 m. medicinos pagalbos dėl gyvūnų apkandžiojimo, apdraskymo, apseilėjimo kreipėsi 3 845 asmenys, iš jų 2 717 žmonių sužalojo šunys, 1 017– katės.

Kasmet žmonės susiduria ir su laisvai lakstančiais gyvūnais. Praėjusiais metais nuo nepažįstamų šunų ir kačių nukentėjo (buvo sužaloti) 1 478 asmenys, nuo laukinių gyvūnų – 90.

Vienintelis būdas padėti

Įkandus bet kokiam gyvūnui, žmogus nedelsdamas turėtų kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs galimą riziką, skirs pasiutligės vakcinacijos kursą, kurį sudaro penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną po įkandimo ar sužalojimo.

„Labai svarbu laiku kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų įvertinta sužalojimo rizika ir prireikus paskiepijama nuo pasiutligės. Skiepai yra vienintelis būdas, galintis išgelbėti žmogui gyvybę įkandus, įdrėskus, apseilėjus pasiutlige sergančiam gyvūnui“,– atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Pernai beveik pusė (1 804) žmonių, kurie nukentėjo nuo gyvūnų, buvo paskiepyti nuo pasiutligės. Dalis nukentėjusiųjų (1 024) nebaigė viso skiepijimo kurso, kiti (93) atsisakė skiepytis.

Specialistai ragina darbdavius profilaktiškai nuo pasiutligės paskiepyti tuos darbuotojus, kuriems yra didelė rizika užsikrėsti šia liga: veterinarus, miškininkus, medžiotojus, dresuotojus, asmenis, dirbančius gyvūnų prieglaudose ar laboratorijose ir kitus, galinčius turėti sąlytį su pasiutlige.

Kaip užsikrečiama

Įkandus, įdrėskus gyvūnui, pirmiausia reikia sutvarkyti žaizdą – nuplauti su muilu ir tekančiu vandeniu, dezinfekuoti ir kreiptis į gydymo įstaigą.

„Gydytojas galės apžiūrėti žaizdą ir įvertinti užsikrėtimo pasiutlige riziką. Jeigu galima nustatyti, koks gyvūnas sužalojo, ir surasti jo šeimininką, tuomet NVSC specialistai organizuos, o veterinarijos specialistai stebės gyvūną 14 dienų, kad įsitikintų, ar jis neserga pasiutlige. Jeigu gyvūnas laukinis arba gyvūnas neturi jį prižiūrinčių šeimininkų, nukentėjusiam asmeniui paskirs pasiutligės skiepus“, – apie profilaktinių priemonių taikymą įkandus gyvūnui paaiškina NVSC atstovė.

Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja pasiutęs gyvūnas ir su jo seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Didesnis pavojus užsikrėsti, jeigu užsikrėtęs gyvūnas įkando į nuogą kūną, o ne per drabužius. Ypač pavojinga, kai pasiutę gyvūnai sukandžioja žmogui veidą. Rečiau užsikrečiama pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ar gleivines.

Ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo 12 dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), į žaizdą patekusio užkrato kiekio ir kt.

Simptomai primena gripą

Pirmieji pasiutligės simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas. Ligai progresuojant atsiranda vandens baimė, oro judėjimo baimė, gerklų spazmai, raumenų silpnumas, pereinama į komą ir liga baigiasi mirtimi.

– Šiandien pakalbėsime apie masažą, kuris yra skirtas šunims. Ar tai malonumas, toks, kaip būna atsipalaidavimas žmonėms ar visgi jis turi kažkokių gydomųjų savybių? Gal papasakokit plačiau. 

J. M.: Mes visi žinome, kad šunų masažas pradėjo labai populiarėti visame pasaulyje, tačiau to nereikėtų maišyti su paprastomis SPA procedūromis. Į tai reikėtų žiūrėti kaip į terapinį metodą, kuris padeda šunims greičiau atsigauti po traumų bei pagerina šuns gyvenimo kokybę.

O. B.: Šie masažai yra skiriami vyresnio amžiaus šunims, taip pat šuniukams nuo keturių mėnesių amžiaus, šunims, kurie yra patyrę traumų bei operacijų ir visų kitų sutrikimų turintiems šunims.

– Papasakokite, kaip tas masažas atrodo.

J. M.: Masažus atliekam šiaip visiems šunims, jeigu nėra kažkokių kontraindikacijų. Tačiau kai kurie šunys gali gulėt ramiai, kiti šunys būna atsisėdę, stovi, kartais ir po kambarį reikia leisti palakstyti, kad jie šiek tiek atsipalaiduotų ir nurimtų. Bet ramiai būna nedažnai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Šuo dažniausiai pripranta, atsipalaiduoja?

J. M.: Ne visada. Kad šuo priprastų, atsipalaiduotų, turi būt ne vienas, ne du ir ne trys kartai. Šuo turi pasitikėt tiek mumis, tiek dirbančiais specialistais, tiek turi būti familiarus su aplinka. Tada šunys atsipalaiduoja, po kažkiek laiko, sakykim, po kelių seansų.

– Ar masaže dalyvauja ir šeimininkas?

O. B.: Taip, mes visada kviečiame ir šeimininką, kad šuo mažiau stresuotų. Kad šeimininkas būtų šalia, glostytų, jeigu reikėtų, pašertų skaniukais ir kad šuo būtų atsipalaidavęs.

– Kiek laiko užtrunka masažai?

O. B.: Masažai trunka vieną valandą. Jeigu reikia, ir šiek tiek ilgiau, priklauso nuo augintinio.

– Kokia nauda yra, kaip tie šunys jaučiasi? Greičiau sveiksta?

J. M.: Taip, masažai gerina kraujotaką, pagerina limfos tekėjimą, padeda greičiau atsistatyti po įvairiausių traumų bei operacijų. Jeigu yra, sakykim, kažkokia kompensacija, padeda atsistatyti raumenų masei. Pagerina sąnarių ir judesių amplitudę, padeda greičiau atsistatyt po fizinio krūvio, pagerina judesius, eiseną bei laikyseną. Tai labai naudinga tiek sportuojantiems šunims, tiek einantiems į parodą. Mažina stresą, mažina skausmą. Iš tikrųjų, terapinis masažas turi labai daug teigiamų savybių, kada mes galime padėti šuniukui.

– Kaip vyksta, nuo ko prasideda šita procedūra?

O. B.: Pirmiausia, masažo metu mes stengiamės susidraugauti su šuniu ir atpalaiduoti visą kūną. Jeigu reikia, mes pradedam nuo glostymo ir kai šuo pasitiki mumis, jau galim pradėti nuo pėdučių. Pradedam nuo pačių pirštukų, išmasažuojami yra pirštukai, keliaujam aukščiau ties riešo sąnariu, ties alkūnės sąnariu, peties sąnariu. Einam per visą nugarytę, visus raumenukus, kurie yra ties stuburu, taip pat keliaujame prie galinių kojų iki galinių kojų pirštukų.

Ne visi šuniukai mėgsta, kai jiems masažuojamos pėdos, bet namie bus labiau atsipalaidavę ir galbūt leis šeimininkui tai padaryti.

– Gerai, o dabar tiems, kas augina šunis, kokie būtų patarimai iš profesionalios masažuotojos, kaip tą galėtume padaryti namuose, kaip paruošti šunį, nuo ko pradėti?

S. B.: Tai turėtų būti tvirti, atpalaiduojantys judesiai, nereikia liesti skausmingų vietų. Galima daryti delnais, glostomais judesiais. Stuburo neliečiame. Taip pat negalime liesti galvos zonos ir po ausimis negalime daryti stiprių paspaudimų. Reikia atpalaiduojančiais delnų judesiais glostyti, nereiktų spausti stipriai. Kojų masažas taip pat daromas paprastais elementariais glostymo judesiais, kad nuimti įtampą šuniukui. Ne visi šuniukai mėgsta, kai jiems masažuojamos pėdos, bet namie bus labiau atsipalaidavę ir galbūt leis šeimininkui tai padaryti. Masažuojame paspaudžiant pėdutes, galime paprasčiausiai masažuoti pirštelius, padukus.

J. M.: Tokie masažai tik pradeda populiarėti Lietuvoje, kadangi tam mes specialistų nesam turėję paruošę. Šiuo metu specialistai yra atvažiuojantys iš kitų užsienio šalių kaip Latvija, Lenkija, Didžioji Britanija.

Keletas svarbių patarimų padės tinkamai jais pasirūpinti, nurodo Europos gyvūnų maisto gamintojus vienijanti organizacija FEDIAF.

Vanduo. Ir šeimininkams, ir augintiniams vasarą svarbi tinkama hidratacija. Gyvūnams turi būti nuolat užtikrinama prieiga prie švaraus, gaivaus vandens. Vienas iš metodų, jei esate namuose, – visur išdėlioti dubenėlių su vandeniu.

Perkaitimas. Kai kuriems augintiniams sudėtinga reguliuoti savo kūno temperatūrą ir atsivėsinti. Svarbu, kad jie laiką leistų ramioje ir patogioje aplinkoje. Be to, ribokite savo augintinių veiklą lauke karščiausiu dienos metu. Jei turite šunį, pasivaikščiojimams rinkitės vėsesnį dienos laiką, pavyzdžiui, anksti ryte arba vėlai vakare.

Šešėlis. Pasirūpinkite, kad augintiniai turėtų galimybę pasislėpti šešėlyje – tiek lauke, tiek namuose. Patogiai aplinkai sukurti galima naudoti ventiliatorius arba oro kondicionierių. Taip pat gali padėti vėsinimo kilimėliai ar drėgni rankšluosčiai.

Automobiliai. Niekada nepalikite augintinio vieno automobilyje. Daug atostogautojų leidžiasi į ilgas keliones per vasaros atostogas, vis dėlto tiek namie, tiek išvykoje nepalikite neprižiūrimo augintinio automobilyje – per vasaros kaitrą tai gali būti labai pavojinga.

Gaiva: kai kuriems augintiniams sudėtinga atsivėsinti, todėl reikėtų pasirūpinti, kad jiems būtų pasiekiamas vanduo. / pixabay.com nuotr.

Karšti paviršiai. Atminkite, kad augintinio letenos gali nudegti ant karštų paviršių. Jei vedžiojate šunį vėsesniu paros metu, tai – ne problema. Tačiau jūsų sode auganti žolė taip pat gali įkaisti ir nudeginti jūsų augintinio letenas, todėl būkite atsargūs.

Stebėkite dėl šilumos smūgio. Jei įtariate, kad augintinis patyrė šilumos smūgį, nuveskite ar nuneškite jį į vėsią vietą, paduokite vandens ir kreipkitės patarimo į veterinarijos gydytoją.

Blusos, erkės ir uodai. Parazitai daugiausia žalos pridaro vasarą. Įsitikinkite, kad jūsų augintiniai yra apsaugoti tinkamomis blusų ir erkių atbaidymo priemonėmis. Smulkūs žinduoliai, tokie kaip jūrų kiaulytės, gali nukentėti nuo užkrėtimų, todėl būkite atsargūs ir pasitarkite su veterinarijos gydytoju dėl gydymo.

Suplanuokite priežiūrą. Jei planuojate vasaros atostogas be augintinio, įsitikinkite, kad pasirūpinote patikima augintinio priežiūra jūsų atostogų metu. Laikinas prižiūrėtojas turi būti informuotas apie augintinio kasdienį režimą, maistą ir turėti veterinarijos gydytojo kontaktus.

Atlikite namų darbus, jei keliaujate kartu. Jei keliaujate į užsienį, privalote atlikti tam tikrus namų darbus, kadangi reikalavimai dėl augintinio skiriasi, priklausomai nuo kelionės vietos. Pasitarkite su veterinarijos gydytoju. Tikėtina, kad reikės tam tikrų dokumentų ar galios karantino reikalavimai. Įsitikinkite, ar jūsų turimas draudimas apima ir augintinio gerovę. Nuvykę į atostogų vietą, susiraskite artimiausią veterinarijos kliniką. Jei keliaujate netoli, stenkitės išlaikyti dienos režimą, kiek įmanoma, panašų į tą, kokiu augintinis gyvena ne atostogų metu.

Apetitas. Stebėkite augintinio apetitą. Vasaros karštis gali paveikti jūsų augintinio apetitą, o bet kokie rutinos pokyčiai gali sukelti nerimą, dėl ko apetitas taip pat mažėja. Galite padėti savo augintiniui užtikrindami kuo įprastesnę kasdienę aplinką ir sudarydami vėsią aplinką šėrimo metu. Gali tekti augintiniui ėdalo duoti dažniau ir mažesnėmis porcijomis. Pasirūpinkite, kad ėdalas būtų visuomet šviežias, ir stebėkite augintinio hidrataciją.

Kelmiškė Loreta pasakoja apie lemtingą vakarą, kai ją pakėlė kaimynas, radęs jos leisgyvį katiną Borisą.

„Sakė, kad guli prie tvenkinio, o iš burnos bėga kraujas. Greitai čiupome, nuvežėme pas veterinarą, statė lašines. Atliko visus tuos brangius tyrimus, buvo nulinis trombocitų kiekis“, – pasakojo nugaišusio katino šeimininkė Loreta Černik. 

Katino išgelbėti nepavyko. Jis nugaišo po trijų dienų. Tik tada kelmiškė suvokė, kad katiną kažkas nunuodijo tyčia. Pas veterinarą veždama savo Borisą, pakelėje pastebėjo dar vieną leisgyvį katiną. Prie namų moteris tikina radusi nematyto pašteto. Jis buvo supjaustytas ir išmėtytas po dvaro teritoriją. Geriau apžiūrėjusi, jame aptiko neaiškių, tamsių medžiagų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kažkokie tamsūs grūdeliai buvo, sakyčiau, kaip smulkinta kažkokia tabletė“, – teigė L. Černik.

Pašteto paragavo ir kaimynės Redos jorkšyrė Singa. Augintinio sveikatos būklė prasta jau nuo vasario.

„Pažeista visa gleivinė. Visas skrandis – viena didelė žaizda. Viskas išdeginta. Jau septynias savaites praktiškai gyvename veterinarijos klinikoje – vien lašinės ir vaistai“, – sakė kelmiškė Reda.

Pažeista visa gleivinė. Visas skrandis – viena didelė žaizda. Viskas išdeginta. Jau septynias savaites praktiškai gyvename veterinarijos klinikoje.

 

Kelmėje pas veterinarą daugėja galimai nuodų suėdusių gyvūnų.

„Situacija – neeilinė. Miestelyje atsirado žmogus, kuris veikiausiai nuodija gyvūnus. Buvo ne vienas atvejis, kai leisgyvius atvežė į kliniką. Vienam, deja, jau negalėjau padėt“, – komentavo veterinaras Justinas Gerčas.

Pasak veterinaro, apsinuodijęs gyvūnas jaučiasi labai prastai. Augintinis gali kankintis apie dešimt parų.

„Apsinuodiję gyvūnas būna vangus, apatiškas, kenčia įvairius skausmus“, – teigė J. Gerčas. 

Nekankinti bejėgių gyvūnų prašo ir Gyvūnų mylėtojų asociacija. Ir be nuodų yra būdų, kaip išspręsti įvairias problemas. Anot asociacijos pirmininkės, geriausia kreiptis į seniūną.

„Tikrai gyvūnai nėra kalti. Mes patys, žmonės, esame kalti ir kovojame su tomis pasekmėmis. Ir, aišku, jeigu mes juos sterilizuotume, tokių problemų nebūtų“, – kalbėjo Kelmės gyvūnų mylėtojų asociacijos pirmininkė Lina Samulytė.

Labiausiai kelmiškiai baiminasi dėl vaikų. Žiaurus elgesys su gyvūnais gali sukelti dar skaudesnių pasekmių.

„Vaikai maži žaidžia pievoje. O jeigu  jie paims į burną“, – retoriškai klausė nugaišusio Boriso šeimininkė.

Gyvūnų prieglaudų atstovai vis dėlto turi dėl ko džiaugtis – šunų prieglaudose mažėja.

Tai byloja, kad keičiasi žmonių suvokimas, aplinka gyvūnams taip pat tampa draugiškesnė – daugėja galimybių pasiimti keturkojus į įvairius renginius, leidžiama juos atsivesti ir į kai kurias kavines ar kitas vietas.

Pasak „Linksmųjų pėdučių“ vadovės Simonos Šakinytės, Lietuvoje yra per 60 gyvūnų prieglaudų, visos jos pilnos.

„Pas mus yra gal 66 prieglaudos, jos pilnos gyvūnų. Kadangi bendraujame su kai kuriomis prieglaudomis, pastebėjome, kad šiek tiek mažėja šunų atidavimas į prieglaudas, kačių, deja, – ne“, – pažymėjo pašnekovė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 80 gyvūnų prieglaudų, daugiausia jų – sostinėje, Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone – devynios.

S. Šakinytė akcentavo, kad į prieglaudas atvežami šunys turi ne tik sveikatos, bet ir įvairių psichologinių problemų.

„Keičiasi priežastys. Seniau šunys būdavo dažniau tiesiog randami, dažniau atsivedami šuniukai, paskui vyko žmonių emigracija, o dabar vienas pagrindinių dalykų – vaiko gimimas. Nežinau, kas atsitiko ir kodėl. Dar viena dažniausių priežasčių – šuns charakterio problemos. Veisėjams ir visiems kitiems reikėtų „padėkoti“, nes dabar turime labai daug grynaveislių šunų su labai didelėmis ne tik sveikatos, bet ir psichologinėmis problemomis, tokių šunų be proto daug“, – teigė S. Šakinytė.

Gyvūnų terapijos pradžia

Mokytoja pastebi, kad pirmasis augintinio teikiamą naudą vaikams nustatė ir aprašė psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas.

„Psichoterapijos seansų metu jis dažnai būdavo su savo čiau čiau veislės šuniu vardu Džofi. Iš pradžių šuo buvo kambaryje kaip paguoda psichoanalitikui, kuris teigė, kad jis labiau atsipalaiduoja, kai šuo šalia. Tačiau netrukus psichoanalitikas pastebėjo, kad šuns buvimas padeda ir pacientams jų terapijos seansų metu. Labiausiai tai buvo juntama seansų su vaikais ir paaugliais metu. Kai šuo būdavo kambaryje, pacientai atviriau kalbėjo apie skaudžius dalykus. Teigiami rezultatai buvo stebimi ne tik bendraujant su vaikais, bet ir su suaugusiaisiais“, – pasakoja Vilniuje ir Kaune veikiančios ankstyvojo ugdymo  mokyklos „Eureka“ mokytoja.

Vis dėlto gyvūnų terapijos pradininku laikomas kitas žmogus – vaikų psichiatras Borisas Levinsonas. „Jis pirmasis garsiai prabilo apie gyvūnų teikiamą naudą Amerikos psichologų asociacijos susitikimo metu Niujorke“, – atkreipia dėmesį mokytoja.

Svarbus gyvenimo etapas

Gyvūnas daro didžiausią teigiamą poveikį vaiko savigarbos formavimuisi iki dešimties metų. Vaikystė ir paauglystė yra labai svarbūs gyvenimo etapai, kurie gali nulemti ar prisidėti prie sveikatos kokybės, emocinės gerovės, mokymosi ir elgesio formavimosi.

Vaikui pradėjus kalbėti, augintiniai tampa pačiais geriausiais klausytojais, nes jie neišsako kritikos, nepaiso istorijos nuoseklumo ar kalbos kultūros klaidų.

Santykiai su kitais yra vienas pagrindinių vaiko ir paauglio vystymosi veiksnių. Mokytojos Lauros teigimu, daugėja atliktų tyrimų, kurie įrodo, kad naminių gyvūnėlių ir vaikų ryšys gali turėti teigiamos įtakos vaikų ir paauglių vystymuisi.

Vienas tokių tyrimų buvo atliktas Nyderlanduose, Utrechto universitete. Jis parodė, kad augintinis daro poveikį vaiko savigarbai. Vaikai, turintys naminį gyvūną, yra linkę teigiamai vertinti save ir juos supančias gyvenimo sąlygas, lengviau priima kritiką. Nustatyta amžiaus riba, iki kurios gyvūnas kompanionas daro didžiausią teigiamą poveikį vaiko savigarbos formavimuisi, – iki dešimties metų.

Laura teigia, kad yra įrodyta, jog vaikai, kurie vaikystėje yra prisirišę prie savo augintinio, gali turėti naudos dėl ilgalaikio atsparumo depresinėms emocijoms. „Augintinis leidžia vaikui užimti tam tikras pareigas šeimoje ir jaustis svarbia jos dalimi. Gyvūnas padeda kovoti su vienatvės jausmu“, – vardija pranašumus pedagogė.

Ugdo kalbą ir emocinį intelektą

Vaikų raidos ir šeimos santykių specialisto, daktaro Roberto H.Poresky teigimu, augintiniai gali palengvinti kalbos įsisavinimą ir potencialiai pagerinti vaikų verbalinius įgūdžius. Taip gali nutikti dėl to, kad gyvūnas yra vaiko kompanionas, kuris yra kantrus mažojo klausytojas.

„Nepriklausomai nuo vaiko gebėjimo bendrauti, augintinis linkęs reaguoti į visus vaiko skleidžiamus garsus. Gyvūnai veikia kaip patrauklus akstinas ir skatina mažų vaikų žodinį bendravimą. Mažieji bando atkreipti augintinio dėmesį pagyrimais ar įsakymais, stengiasi pakartoti suaugusiojo duotas komandas augintiniui. Vaikui pradėjus kalbėti, augintiniai tampa pačiais geriausiais klausytojais, nes jie neišsako kritikos,  nepaiso istorijos nuoseklumo ar kalbos kultūros klaidų. Todėl mažieji gali reikšti savo mintis laisvai, nesidrovėdami. Vis labiau populiarėja skaitymo užsiėmimai augintiniams, vaikams, turintiems skaitymo sunkumų, – tai viena iš alternatyvų daryti pažangą šioje srityje. Naminiai gyvūnai nesmerkia, nesijuokia ir leidžia skaityti vaikui jam patogiu skaitymo tempu. Be to, glostant gyvūną sumažėja patiriamas stresas“, – remdamasi Roberto H.Poresky įžvalgomis teigiamą augintinio naudą pristato mokytoja Laura.

Švedijoje, Geteborgo universitete, atliktas tyrimas su 4–5 metų vaikais patvirtina augintinių teikiamus pranašumus. Tyrimas parodė, kad šunų ir kačių turėjimas padeda ugdyti emocinį glaudų ryšį su mažaisiais išminčiais. Tai tampa bendru įpročiu ir malonia dienos rutinos dalimi. Mintimis apie mano minėtą šuniuką 2–6 metų atradėjai linkę dalytis ne tik su mokytoju, bet ir su klasės draugais. Pastebėjau, kad šis metodas taip pat ugdo empatiją: paslaugumą, rūpestingumą ir atsakomybės jausmą. Kartu yra skatinamas etiškas požiūris į gyvūnus ir gamtą“, – mintimis dalijasi pedagogė.

Mat laidą pusiau juokais, pusiau rimtai vadina gyvūnų gyvenimo būdo laida. „Vadinasi, mes ne tik informuojame žmones, kaip reikėtų maudyti šuniuką ir kačiuką, kaip prižiūrėti papūgėlę, bet visa tai pateikiame per žinomų Lietuvos žmonių patirtis“, – sako žurnalistas.

Konkurentai: žurnalistė, televizijos laidų Karolina Liukaitytė namuose džiaugiasi net dviem augintiniais – beplaukėmis jūrų kiaulytėmis. Jos atsirado dukrai ėmus prašyti augintinio. Šuniui nepasiryžo, o apsisprendusi pirkti jūrų kiaulytę žinoma žurnalistė neatsispyrė – įsigijo iškart dvi. „Galvojau, kad vienai bus liūdna gyventi“, – sako Karolina, vis dėlto abiejų kiaulyčių į vieną narvą nesuleidžianti. Kadangi tai abu patinėliai, jie konkuruoja.

Bičiulė: grupės „Biplan“ lyderio Makso Melmano geriausia draugė, keturkojė meilė – pudeliukė Leksi. Kiekvieną rytą abudu pasitinka saulę: kol Maksas kvėpuoja grynu oru, Leksi – medituoja. Nusprendęs įsigyti pudeliuką, Maksas nedvejodamas ieškojo augintinio su dokumentais – iš gerų rankų, grynaveislio pudelio. Vardą pudeliukei išrinko Makso dukra Amelie.

Ypatinga: dainininkės Aistės Pilvelytės džiaugsmas – pudeliukė Gilė. Populiariausios šunų veislės atstovė pas naująją šeimininkę atkeliavo net iš Rusijos, per kurjerius. Vertėjo vargti ir laukti – pudeliukė yra retos šokoladinės spalvos. Prieš tai auginusi kolį ir vokiečių aviganį Aistė dabar nusprendė įsigyti augintinį, kuris nesišertų ir neturėtų kvapo.

Terapija: keturkojė Dija pakeitė aktoriaus Leonardo Pobedonoscevo gyvenimą – ištraukė jį iš liūdesio. Mat Leo buvo netekęs keturiolika metų turėto šuniuko – Jorkšyro terjerės Gabytės. Po jos išėjimo ieškojo naujo augintinio, būtinai – toy pudelio. „Ieškojome Latvijoje, Lenkijoje. Draugai nurodė ponią Ireną iš Širvintų rajono, kuri veisia toy pudelius. Skambinu ir sakau: ponia Irena, skambina toks L.Pobedonoscevas.“ Prisipažįsta spekuliavęs savo vardu, nes labai labai norėjęs šuns.

Susitaupė: dažna TV laidų vedėjo ir prodiuserio Edmundo Jakilaičio diena prasideda ir baigiasi pasivaikščiojimais su keturkoju draugu, šeimos nariu ponu Pifu Keksu Jakilaičiu. „Tai tarsi pabrėžia jo statusą“, – šypsosi žinomas žurnalistas, kurio šeimoje augintinis atsirado gerai apgalvojus visus atsakomybės kriterijus. Kai vyresnioji dukra Barbora užsinorėjo šuniuko, tėtis pasiūlė jai susitaupyti ir pačiai jį nusipirkti.

Šis augimas siejamas tiek su pandemijos laikotarpiu, kai didelė dalis gyventojų, būdami namuose, įsigijo keturkojų kompanionų, tiek su 2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojusia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisa – privalomuoju gyvūnų (šunų, kačių ir šeškų) ženklinimu ir registravimu valstybiniame Gyvūnų augintinių registre.

„Priimta įstatymo pataisa, žinoma, turėjo įtakos tokiam registruojamų gyvūnų skaičiaus šuoliui, tačiau net ir prieš tai augintinių skaičius sparčiai augo dėl pandemijos. Šis reiškinys dar nesibaigė, tad per pastaruosius dvejus metus matome tikrai akivaizdų pokytį – 2021 m. buvo įregistruoti 46 473 šunys ir 25 796 katės. Tačiau prieš įsigyjant augintinį svarbiausia tinkamai įvertinti savo ilgalaikes galimybes jam skirti visą reikalingą dėmesį ir rūpestį. Naują šeimos narį reikia ne tik užregistruoti, bet ir jam priskirti oficialų šeimininką – jis turi būti pilnametis, nes būtent jam teks atsakomybė už augintinio priežiūrą“, – sako Daiva Miliauskienė, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyriausioji specialistė.

Prieš įsigyjant augintinį, svarbiausia tinkamai įvertinti savo ilgalaikes galimybes jam skirti visą reikalingą dėmesį ir rūpestį.

Ji džiaugiasi, kad gyvūnai atranda namus ir didelė dalis šeimininkų iš karto juos tinkamai įregistruoja, tačiau labai svarbu nepamiršti atsakomybės. Augintinis negali būti gimtadienio dovana vaikui, kuriam netrukus pabos tarsi žaislas, ar laikinas užsiėmimas dirbant iš namų.

Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, lietuviai ne tik pradėjo auginti daugiau naminių gyvūnų, bet ir vis labiau rūpinasi tinkama jų priežiūra. Augintinio draudimo poreikis per pastaruosius dvejus metus išaugo daugiau nei dvigubai.

„Augintiniai į namus atneša daug laimės, tačiau jie atsineša priežiūros atsakomybę ir nė vienas jų nėra apsaugotas nuo sveikatos sutrikimų. 2021 m. šeimininkai kreipėsi dėl įvairių gyvūnų negalavimų: ūmaus kepenų nepakankamumo, apsinuodijimo, šlapimo takų uždegimo, infekcinių, virusinių ligų ir įvairių traumų, kurių gydymas gali atsieiti net 300–600 eurų“, – sako draudimo bendrovės „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius.

Anot jo, kačių augintojai paprastai kreipiasi rečiau nei šunų, nors jos taip pat kenčia nuo įvairių ligų. Dažniausios gyvūnus užklupusios negandos yra gastritas ir apsinuodijimas.

2021-ųjų populiariausieji

* Populiariausi kačių vardai ir jų skaičius: Luna (337), Simba (297), Maja (165), Pūkis (158) ir Murka (153).

* Populiariausi šunų vardai ir jų skaičius: Bela (658), Luna (526), Pupa (375), Maja (357) ir Arčis (293).

* Gyvūnų registre daugiausia yra mišrūnų, be jų, dar populiarūs tokių veislių šunys: vokiečių aviganiai, vokiečių nykštukiniai špicai, Jorkšyro terjerai, cvergšnauceriai ir Labradoro retriveriai. Populiariausios kačių veislės: britų trumpaplaukės, Meino meškėnai, Bengalijos katės, škotų stačiaausiai ir sfinksai.

Tokios veikos kriminalizavimas numatytas rekomendacijose, pristatytose darbo grupės, kuri buvo suformuota gegužę spręsti per koronaviruso krizę pastebimai padažnėjusių naminių gyvūnų vagysčių problemos.

Kai kurių veislių šunų kainos per kelis karantinus Britanijoje šoktelėjo net 89 proc., nes labai padaugėjo žmonių, nusprendusių įsigyti naminį gyvūną, nurodė Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas (DEFRA).

Dėl išaugusios paklausos šunys tapo viliojančiu taikiniu vagišiams. Duomenys rodo, kad policija pernai gavo apie 2 tūkst. pranešimų apie pavogtus šunis.

Darbo grupė, kurią sudaro vyriausybės pareigūnai, policijos, prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų atstovai, išnagrinėjo mokslininkų, gyvūnų gerovės organizacijų ir įvairių sričių ekspertų pateiktus duomenis.

Penktadienį paskelbtoje ataskaitoje ji taip pat rekomenduoja saugoti patikimus duomenis apie naminių gyvūnų vagystes, kad būtų „sukurta patikimesnė šios problemos duomenų bazė“, ir griežtinti naminių gyvūnų registravimo taisykles.

Pasak darbo grupės, nauji reikalavimai įrašyti papildomų duomenų apie augintinį ir bendra prieiga prie maždaug 16 bazių su mikroschemomis paženklintų gyvūnų duomenimis palengvins dingusių ir pavogtų šunų paiešką.

Darbo grupė taip pat ragina didinti visuomenės informuotumą apie policijos iniciatyvas ir prevencines priemones šiai problemai spręsti.

„Naminių gyvūnų savininkai neturėtų gyventi baimėje. Džiaugiuosi, kad šioje ataskaitoje pripažįstamas šio nusikaltimo sukeliamas stresas“, – nurodė aplinkos sekretorius George'as Eustice'as (Džordžas Justisas) išplatintame pareiškime.

„Šios rekomendacijos nuramins naminių gyvūnų savininkus, padės policijai kovoti su naminių gyvūnų vagystėmis ir užtikrins teisingumą nukentėjusiesiems“, – pridūrė jis ir pažadėjo, kad ministrai imsis jas įgyvendinti.

Naminio gyvūno vagystė bus kriminalizuota nauju teisės aktu, kuris, kaip pranešama, gali būti įtrauktas į šiuo metu parlamente svarstomą viešosios tvarkos ir nusikalstamumo įstatymo projektą.

Karališkosios draugijos prieš žiaurų elgesį su gyvūnais (RSPCA) vadovas Chrisas Sherwoodas (Krisas Šervudas) sveikino pateiktus pasiūlymus, kuriais, anot jo, pripažįstamas naminių gyvūnų vagysčių „rimtumas“ ir „sukrėtimas“, kurį jos gali sukelti.

„Tikimės, kad tai paskatins teismus skirti griežtesnes bausmes naminių gyvūnų vagims“, – sakė jis.