Vidutinis automobilių amžius siekė 10,1 metų. Dyzelinių automobilių dalis siekė 68 proc., kai prieš metus – 67,3 proc.

Per tris mėnesius šalyje pasikeitė 48,4 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkai – 7,4 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinis šių automobilių amžius buvo 14,3 metų.

Tuo metu vien kovo mėnesį pirmą kartą įregistruota 14,2 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 2,5 proc. daugiau nei 2023 metų kovą (13,8 tūkst.). Vidutinis jų amžius siekė 10 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 67,1 proc. (68 proc.).

Praėjusį mėnesį savininkus pakeitė 17,2 tūkst. automobilių – 2,6 proc. daugiau nei pernai kovą, iš jų 16,5 tūkst. asmeninių automobilių, o 675 – lengvųjų komercinių. Vidutinis jų amžius buvo 14,4 metų.

Asmeninių automobilių buvo 10,14 tūkst., o lengvųjų komercinių – 585. Daugiausiai įregistruota „Volkswagen“ (1,43 tūkst.),

BMW (1,39 tūkst.) ir „Audi“ (843) markių automobilių.

Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,3 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 68,3 proc. (2023 metų sausį – 67,5 proc.).

Praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo 15 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimų – 3 proc. daugiau nei 2023 metų sausį, iš jų 14,4 tūkst. asmeninių automobilių, o 587 – lengvųjų komercinių. Vidutinis savininką pakeitusių naudotų automobilių amžius buvo 13,4 metų.

Pernai Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 154,2 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 3,9 proc. daugiau nei 2022 metais. Vidutinis jų amžius siekė 13,2 metų.

Lietuviai tarp blogiausių

Dažnas naudotų automobilių pirkėjas transporto priemones renkasi pernelyg atmestinai. Per mažai dėmesio skiriama automobilio būklei ir eksploatacinių išlaidų apskaičiavimui. Retas kuris įvertina, kiek reikės išleisti už pirkinio aptarnavimus bei nenumatytus remontus. Tuo sėkmingai naudojasi nesąžiningi pardavėjai, klastodami odometro rodmenis.

Transporto priemonių istorijos patikros paslaugas teikiančios įmonės „carVertical“ tyrimas atskleidė, kad automobilis su suklastota rida vidutiniškai pabrangsta net ketvirtadaliu. Tai reiškia, kad pigių mašinų pirkėjai gali prarasti tūkstantį, o brangių – net ir dešimtis tūkstančių eurų.

Statistikos duomenimis, daugiau už transporto priemones su suklastota rida permoka tik pirkėjai Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kur automobilis su suklastota rida vidutiniškai pabrangsta beveik trečdaliu – net 29 proc.

Ukrainoje (17 proc.), Lenkijoje (19 proc.) ir Rumunijoje (20 proc.) ridos klastojimas taip stipriai neišpučia naudotų automobilių kainų, tačiau piktavaliai sugeba nemažai iš to pasipelnyti. Situacija šiose šalyse yra geriausia tarp 15 tyrime dalyvavusių valstybių.

100 tūkst. kilometrų sumažinta automobilio rida vidutiniškai jo vertę padidina 2 tūkst. eurų.

Pasidomi per vėlai

Skirtingo amžiaus automobilių su suklastota rida vertė gali labai skirtis. Pavyzdžiui, 15 metų senumo ratuotis po ridos koregavimo gali pabrangti iki 27 proc.

Pasak „carVertical“ atlikto tyrimo, 100 tūkst. km sumažinta rida vidutiniškai vertę padidina 2 tūkst. eurų. Jei tikroji transporto priemonės rida 400 tūkst. km, o odometras rodo 200 tūkst. km, vadinasi, jos pirkėjas vidutiniškai gali sumokėti net 4 tūkst. eurų daugiau, nei jis vertas.

Automobilių istorijų platformos atstovai teigia, kad toks kainos prieaugis 2008 m. pagamintai mašinai gali pasirodyti didelis. Pastebima, kad pirkėjai „carVertical“ platformoje dažniausiai tikrina prabangesnius, aukštesnės klasės ratuočius.

„Pirkėjo nuostoliai tiesiogiai priklauso nuo automobilio kainos. Didėjant kainai, auga ir galimo nuostolio dydis. Tai tik įrodo, kaip svarbu sužinoti kuo daugiau faktų apie pirkinį. Dalis vairuotojų istorija pasidomi tik jau įsigiję automobilį. Tada, aptikus vertę mažinančios informacijos, išsireikalauti iš pardavėjo kompensaciją gali būti labai sudėtinga“, – aiškino automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

Priklauso nuo gamintojo

Automobilių su suklastota rida vertė kinta įvairiai. Vieni pabrangsta labai reikšmingai, kiti – tik simboliškai.

„carVertical“ duomenys rodo, kad kainų pokyčiai gali svyruoti nuo 15 proc. pigesniems gamintojams, tokiems kaip rumuniškoji „Dacia“, dabar priklausanti Prancūzijos koncernui „Renault“, arba japoniškoji „Mazda“, iki 27 proc. „Land Rover“ markės visureigiams.

Priklausomai nuo automobilio modelio ir pagaminimo metų, į nesąžiningų pardavėjų pinkles pakliuvę pirkėjai už transporto priemonę gali permokėti net dešimtis tūkstančių eurų. Anot pašnekovo, nesunku paskaičiuoti, kad lietuviams tai kasmet kainuoja milijonus eurų.

Plačiau papasakojo „Carvertical“ atstovas Matas Buzelis.

– Kurioje vietoje liko Lietuva? Kodėl taip atsitiko?

– Negalime labai pasidžiaugti rezultatu. Iš 25 šalių Lietuva užima 22 poziciją. Yra tik trys už Lietuvą blogesnės naudotų automobilių rinkos Europoje.

– Kokios tai šalys?

– Latvija, Estija ir Ukraina. Aiškiai dominuoja Rytų Europos rinkos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kokios pačios geriausios šalys?

– Pačios geriausios šalys yra priešingai vakaruose. Tai būtų Didžioji Britanija, Danija, Šveicarija, Prancūzija. Mūsų duomenimis, ten rizika įsigyti blogą naudotą automobilį yra mažesnė.

– Kas nulėmė, kad Lietuva atsidūrė 22-oje vietoje? Kodėl mūsų naudotų automobilių rinka tokia neskaidri?

– Mes naudotų automobilių rinkos skaidrumą paskaičiuojame pagal šešis parametrus: koks procentas iš šalyje įsigyjamų naudotų automobilių turi suklastotą ridą, kiek kilometrų vidutiniškai ta rida suklastojama, koks procentas automobilių yra daužtų, kokia vidutinė žalos vertė, koks procentas importuojamų automobilių, koks vidutinis naudoto automobilio amžius. Matome, kad einant per kiekvieną žingsnį ir jam pritaikius tam tikrą svorį į bendrą formulę, tas ir nulemia, kad Lietuva yra 22-oje vietoje.

– Kiek klastojama ta rida? Kiek žalų ir kokios sumos?

– Lietuvoje maždaug 8,3 proc. iš visų naudotų automobilių yra su suklastota rida. Galima sakyti, kad beveik vienas iš dešimties. Žymiai blogesnė situacija Latvijoje, kur yra apie 12 proc. Taip pat mes matome, kad Lietuvoje 96 tūkst. km vidutiniškai yra atsukama, suklastojama. Jei perkate automobilį su 300 tūkst. km rida, gali būti, jo rida yra beveik 400 tūkst. km.

– Dabar lietuviai suka ridą į atgalinę pusę. Ar bus, kad jie pradės sukti ridą į priekį?

– Manau, kad bus tokia situacija. Nuo 2025 m., jei jūsų automobilio rida bus suklastota ir važiuosite atlikti techninės apžiūros, jie pamatys, kad ta rida mažesnė nei buvo prieš dvejus metus. Tokiam automobiliui nebebus leista dalyvauti eisme. Lietuvos transporto saugos administracija sako, kad tai puikus sprendimas. Tačiau mes matome, kad tai tik paskatins vairuotojus kreiptis ir ieškoti išeičių juodojoje rinkoje. Reiškiasi, žmogus nebegalės dalyvauti eisme su tuo automobiliu, kreipsis į žmones, kurie klastoja ridą ir paprašys pasukti 150 tūkst. km pasukti į priekį. Manau, kad pagrindinė problema yra ta, kad automobiliai jau įvažiuoja į šalį su suklastota rida. Tai daugiau ne lokali, o globali, tarptautinė problema. Kol ES šalys narės nesikeis duomenimis tarptautiniu lygmeniu, tol ta problema mus ir persekios. Mes galime pasidomėti, kokie buvo istoriniai ridos įrašai ir pagal tai daryti verdiktą, ar rinktis tą automobilį, ar ne.

Jei perkate automobilį su 300 tūkst. km rida, gali būti, jo rida yra beveik 400 tūkst. km.

– Kas nulėmė, kad kai kuriose šalyse ta rinka skaidriausia ir nėra korupcijos?

– Yra tokie paprasti dalykai, kaip geresnis pragyvenimo lygis. Žmonės renkasi brangesnius automobilius. Automatiškai, kai perkami šiek tiek brangesni automobiliai, nėra taip stipriai rizikuojama. Pas mus tie pirkėjai tokie racionalūs žmonės. Jie nori nusipirkti automobilį, kuris būtų ir gražus, ir galingas, ir ekonomiškas, ir patikimas, ir praktiškas. Gaunasi, kad už turimą pinigų sumą ieško paties naujausio, geriausio modelio. Tada iškyla labai didelė rizika nusipirkti automobilį, kuris būtų su suklastota rida, su paslėptais defektais. Jei pažiūrėtume į Didžiąją Britaniją, kuri yra pirmoje vietoje, tai ta rinka visiškai kitokia. Ten automobiliai cirkuliuoja tik šalies viduje. Kadangi eismas vyksta priešinga puse ir vairas yra kitoje pusėje, tai tie automobiliai neturi jokios paklausos kitose valstybėse. Lygiai taip pat jie neturi jokio importo. Kai nėra didelės importo rinkos, tai jie gali geriau užtikrinti šalyje riedančių automobilių kokybę.

Asmeninių automobilių buvo 11,35 tūkst., o lengvųjų komercinių – 820, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“.

Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 9,4 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 67 proc., prieš metus – 69,7 procento.

Lapkritį buvo 15,8 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimų – 2,5 proc. mažiau nei 2022 metų lapkritį. Iš jų asmeninių automobilių savininkų keitimų – 15,2 tūkst., o lengvųjų komercinių – 553.

Vidutinis savininką pakeitusių naudotų automobilių amžius buvo 13,8 metų.

Šiemet sausį-lapkritį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 142,7 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 4,7 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2022 metais. Vidutinis jų amžius siekė 10,1 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 66,8 proc., prieš metus – 68,3 procento.

Per 11 mėnesių buvo 184,3 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimų – 2,1 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinis savininką keitusių automobilių amžius – 14 metų.

Iš jų asmeninių automobilių buvo 12,2 tūkst., o lengvųjų komercinių – 763, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“.

Spalį šalyje daugiausiai įregistruota „Volkswagen“(1,9 tūkst.), BMW (1,6 tūkst.) ir „Audi“ (1,2 tūkst.) markių automobilių.

Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 9,6 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 67,3 proc. (2022 metų spalį – 69,1proc.).

Praeitą mėnesį Lietuvoje buvo 17,7 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų pasikeitimų – 0,5 proc. daugiau ei pernai spalį, iš jų 17 tūkst. – asmeninių automobilių, 674 – lengvųjų komercinių. Vidutinis savininką pakeitusių naudotų automobilių amžius buvo 13,7 metų.

Šiemet sausį-spalį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 130,5 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 5,7 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2022 metais. Vidutinis jų amžius siekė 10,2 metų. Dyzelinių automobilių siekė 66,8 proc. (prieš metus – 68,2 proc.).

Per dešimt mėnesių šalyje buvo 167,7 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimų – 2 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinis savininką keitusių automobilių amžius siekė 14 metų.

Iš jų 12,3 tūkst. buvo asmeninių, o 800 – lengvųjų komercinių, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“.

Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,1 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 67 proc., kai prieš metus – 68,6 procento.

Praeitą mėnesį Lietuvoje buvo 16,6 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimų – 4,3 proc. mažiau nei 2022 metų liepą. Iš jų 16,1 tūkst. – asmeninių automobilių ir 501 – komercinių.

Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 90,5 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 6 proc. daugiau nei prieš metus. Dyzelinių automobilių dalis sudarė 67 proc. (2022 metais – 67,9 proc.).

Sausį-liepą atliktos 112,9 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimo operacijos – 0,3 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinis savininką keitusių automobilių amžius – 14,1 metų.

Plotas sumažėjo trečdaliu

Kauno automobilių turgaus klestėjimo laikais jame buvo galima rasti apie 9 tūkst. transporto priemonių. Tuomet jas aktyviai pirko kazachai, kirgizai, baltarusiai. Palyginti su tais laikais, gerokai susitraukė ir automobilių parkas, ir pati turgaus teritorija. Dabar liko apie 1,4 tūkst. automobilių, o plotas, dar neseniai siekęs apie 13 ha, pernai sumažėjo iki 8 ha.

Turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis teigia, kad permainas lėmė pirmiausia ekonominiai veiksniai. Dėl pasikeitusių įstatymų ir mokesčių užsienio šalyse prieš keletą metų smarkiai sumažėjo pirkėjų srautai iš Vidurinės Azijos. Vėliau sekė permainos pas mūsų rytinius kaimynus, taip pat ilgalaikis karantinas. Pastaruoju metu liūdniausia priežastis – karas Ukrainoje.

Prie šių neprognozuojamų veiksnių prisidėjo ir natūraliai kintantys pirkėjų įpročiai automobilių ieškoti ne tik gyvai turguje, bet ir internete, ir pagausėjusiose mažose automobilių prekybos aikštelėse. Visa tai privertė bendrovę racionaliau įvertinti rinkos poreikius ir dalį savo valdomų sklypų parduoti.

Žmonės žiūri praktiškumo, o ne mados. Įsigyti elektromobilius stabdo gerokai aukštesnės jų kainos nei įprastais degalais varomų panašių modelių.

„Buvo abejonių, ar sutilpsime gerokai mažesniame plote, bet viskas pavyko. Dabar gyvename kompaktiškai, telpa ir visi norintys prekeiviai, ir mūsų darbuotojai“, – pasakojo V. Naujanis.

Laukia ukrainiečių

Pernai maždaug tokiu metu turguje buvo kilęs tikras pirkėjų iš Ukrainos bumas. Jie skubėjo pasinaudoti jų šalyje kelis mėnesius galiojusiomis didelėmis mokesčių lengvatomis, taikomomis importuojamoms transporto priemonėms. Karo niokojamame krašte pavasarį buvo palengvinta automobilių registracija ir pristabdyta prievolė mokėti muitus.

Suprasdami, kad lengvatos yra laikinos, ukrainiečiai iškart puolė pirkti naudotus ratuočius kaimyninėse šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Ypač intensyvus buvo birželis, kai automobiliai buvo kone šluojami beveik nesidairant į ridą, nesikabinėjant dėl smulkesnių techninių trūkumų. Liepą lengvatos buvo panaikintos.

Skaičiai: tur­gaus plo­tas su­ma­žė­jo maž­daug 5 ha, bet ja­me apie 1,4 tūkst. par­duo­da­mų au­to­mo­bi­lių tel­pa. Evaldo Šemioto nuotr.

Per kelis mėnesius į Ukrainą buvo įvežta per 150 tūkst. automobilių. Nemaža dalis jų iškeliavo iš Lietuvos. Ši prekyba smarkiai išjudino ir Kauno turgaus gyvenimą.

Šiemet pasigirdo kalbų, kad panašios lengvatos Ukrainoje bus grąžintos. Tai nudžiugino kauniečius prekeivius. Tačiau šis pasiūlymas dėl lengvatų kol kas laukia savo eilės politikų kabinetuose, tad neaišku, ar jis taps realybe. Kol kas į Kauno turgų užsuka pavieniai ukrainiečiai. Dažnas jų yra įsikūręs mūsų šalyje ir dirba kitus darbus. Automobilių prekyba jiems – papildomo uždarbio šaltinis.

Kaimynai iš Rytų

Kol turgus laukia ukrainiečių antplūdžio, lūkesčius kompensuoja pirkėjai iš Baltarusijos. Šie prekeiviai naudojasi jų šalyje galiojančiomis lengvatomis. Pagal jas, kai kurioms gyventojų grupėms – daugiavaikiams tėvams, neįgaliesiems, karo veteranams – nereikia mokėti dalies mokesčių įsigyjant transporto priemonę. Todėl šie sandoriai sudaromi lengvatinėms grupėms priklausančių pirkėjų vardu.

„Baltarusiai, kitaip nei ukrainiečiai, perka brangesnius automobilius, pernelyg nesidera. Moka ir 10 tūkst., ir 20 tūkst. eurų. Matyt, jie turi savo užsakovų ir pirkėjų, kurie pasiryžę sumokėti dar daugiau. Ne paslaptis, kad dalis automobilių iš Baltarusijos iškeliauja į Rusiją, kur dėl sankcijų transporto priemonių kainos smarkiai išaugusios“, – pasakojo pašnekovas.

Užsuka į turgų ir kaimynai iš Latvijos, Lenkijos, taip pat Vidurinės Azijos. Pastarieji, apsigyvenę netoli turgaus, Kaune nupirktus automobilius kelionei į tėvynę sugrūda taip kompaktiškai, kad neretai nupirktame mikroautobuse galima rasti sutalpintą mažalitražį automobiliuką.

„Žinoma, tokių pirkėjų nedaug, bet vis tiek šiokią tokią apyvartą turgaus prekeiviams jie padaro“, – kalbėjo V. Naujanis.

Elektromobiliai nedomina

Vietiniai pirkėjai dairosi populiariausių modelių. Tradiciškai paklausą turi vokiškieji „Volkswagen“, „Audi“, pastaraisiais metais gerokai išaugo „Volvo“ poreikis. Neužsistovi ir gamintojo „Toyota“ automobiliai, ypač pavežėjų mėgiami „Prius“ hibridai.

Norintiems ryškesnių spalvų tenka turguje apsukti ne vieną ratą, nes tokių modelių pasirinkimas itin ribotas. Daugiausia dominuoja juodi, balti, sidabro ir panašių monochromatinių spalvų automobiliai.

Kalbėdamas apie ekologiškesnius modelius, V. Naujanis pažymėjo, kad lietuviai transportą vis dar renkasi racionaliai. Pastaraisiais metais, stipriai pakilus elektros kainoms ir panaikinus kai kurias lengvatas, kalbos apie elektroautomobilių naudą rimsta. Lietuviai pirmenybę teikia dyzeliniams ir benzininiams automobiliams.

„Žmonės žiūri praktiškumo, o ne mados. Nuo elektromobilių įsigijimo juos stabdo gerokai aukštesnės jų kainos nei įprastu kuru varomų panašių modelių. Be to, šiais skubos laikais visi atsižvelgia ir į laiko sąnaudas, kurias reikės įskaičiuoti ieškant laisvos įkrovimo stotelės ir laukiant, kol prisipildys baterija. Keliaujantys tolėliau po Europą įvertina ir tai, kad, norint nuvykti, pavyzdžiui, į Ispaniją, vargu ar pavyks pakeliui kas kokius 300 km rasti įkrovimo stotelę arba viešbutį, kur būtų galima pasikrauti automobilį“, – svarstė V. Naujanis.

Vidutinis jų amžius siekė 10,4 metų. Dyzelinių automobilių dalis sudarė 67,3 proc. – beveik tiek pat, kiek prieš metus.

Per tris mėnesius šalyje buvo 44,7 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų keitimų – 1,2 proc. daugiau nei prieš metus.

Vidutinis savininką keitusių automobilių amžius šiais metais buvo 14,3 metų, remdamasi „Regitros“ preliminariais duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“.

Vien kovą šalyje pirmą kartą įregistruota 13,8 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 35,2 proc. daugiau nei pernai kovą. Pagrindinė tokio augimo priežastis – žema palyginamoji bazė.

Asmeninių automobilių buvo 12,9 tūkst., lengvųjų komercinių – 938. Daugiausiai įregistruota „Volkswagen“, BMW ir „Audi“ markių automobilių. Vidutinis amžius siekė 10,4 metų.

Praeitą mėnesį Lietuvoje buvo 16,4 tūkst. savininkų keitimų – 1,3 proc. daugiau nei pernai kovą.