Klaipėdos savivaldybė ketina pirkti dar penkis socialinius būstus – tris vieno kambario ir du dviejų kambarių.

Tai miesto biudžetui kainuos 341,5 tūkst. eurų.

Visi butai bus perkami tame pačiame, netoli centro esančiame name Malūnininkų gatvėje.

Siūlomi butai atitinka keliamus reikalavimus, juose atliktas remontas, nereikalaujantis papildomų išlaidų būstų atnaujinimui.

Tai esą buvo geriausi variantai. Buvo ir daugiau pasiūlymų, bet kitus butus reikėtų remontuoti ir tam savivaldybei prireiktų papildomų išlaidų.

Planuojami pirkti butai yra įrengti buvusio bendrabučio tipo pastate.

Jų plotas siekia nuo 31 iki 36 kv. m. Vieno kvadratinio metro kaina – iki 2 tūkst. eurų.

Visais atvejais su savininkais pavyko nusiderėti ir, jei Klaipėdos politikai pritars, savivaldybė galės įsigyti socialinius butus už mažesnę nei pradinė jų kaina.

Planuojamo pirkti vieno kambario buto kaina po derybų siekia 62 tūkst. eurų (nusiderėti pavyko 5 tūkst. eurų).

Planuojamo pirkti brangiausio dviejų kambarių buto kaina – 72 tūkst. eurų, nusiderėti pavyko taip pat 5 tūkst. eurų.

Butai yra name, kurio renovacija baigta šiemet, įsiskolinimų už renovaciją nėra.

Tad naujieji nuomininkai savivaldybei turės mokėti tik būsto nuompinigius, už namo renovaciją jiems mokėti nereikės.

Klaipėdos savivaldybė turi beveik pusantro tūkstančio socialinių būstų, kurių bendras plotas viršija 63 tūkst. kv. m.

Naujų butų rinkoje – atostogų įspūdis. Namai kyla, statybininkai dirba, o štai pirkėjai naujus butus pirkti nustojo.

„Liepa Vilniuje yra tuščia. Jeigu anksčiau čia būdavo parduodama 400–500 butų per mėnesį, tai liepos mėnesį buvo parduota vos 60“, – teigė UAB „Eika“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda.

Analitikai skaičiuoja, kad liepos mėnesį naujų butų parduota 86 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Vilniuje įsigyti tik 79 būstai, Kaune – 45, o Klaipėdoje – tikras sąstingis – parduoti vos 9 naujos statybos butai.

„Pardavimų skaičiaus, koks buvo liepos mėnesį, nėra buvę per paskutinius dešimt metų išskyrus 2020-ųjų balandžio mėnesį“, – komentavo UAB „Hanner“ vadybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Butų pardavimai kone rekordiškai žemi, nes pasiūla menka.

„2019-aisiais mes kalbėjome apie 5 tūkst. naujos statybos būstų pasiūloje. Taikant tą pačią metodiką tik šiemet dar įtraukiant ir kotedžus, kurių anksčiau neskaičiuodavome, yra virš 3,5 tūkst. būstų“, – kalbėjo „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Kone labiausiai pirkėjus veikia kainos, kone aukščiausios per visą istoriją. Vilniuje naujo buto kvadrato kaina siekia 3 100 eurų, Kaune – 1 700 eurų.

„Kai kurie žmonės bijo spartaus palūkanų kilimo, šildymo sezono, neaišku, kaip klostysis karas, daug neapibrėžtumo“, – svarstė NT rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius.

Nutraukiami ir dar neparduotų butų sandoriai. Nekilnojamojo turto pardavėjai abejoja, ar sugebės už skelbtą kainą pastatyti.

„Tai nėra labai didelis reiškinys, per paskutinius kelis mėnesius svyruodavo tarp 20–30 butų“, – teigė T. S. Kvainickas.

Spėjama, kad gyventojai visiškai pirkti būstų nenustojo, tiesiog šiuos pirkinius atideda kuriam laikui arba renkasi pigesnius, senos statybos namus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mano versija – pirkėjai išėjo į antrines rinkas ir perka butus ne iš vystytojų, o iš žmonių. Nuo karo Ukrainoje pradžios yra 10 proc. augimas antrinės būsto rinkos“, – svarstė M. Žibūda.

Sumenkę naujos statybos pardavimai pirkėjams reiškia vieną žinia – svarstyklės ima krypti jų naudai.

„Tai jau yra tam tikra nauda būsimiems pirkėjams. Rudenį galime pradėti matyti tam tikras akcijas. Vystytojai kainas nelabai skuba nuleidinėti, bet gali padovanoti vietą automobilių stovėjimo aikštelėje ar buitinę techniką“, – prognozavo A. Antanavičius.

Antrina ir vystytojai – sumenkę pardavimai reiškia, kad pagaliau už piko pereisime prie normalios situacijos. Tik, ar pirkėjai iš to tikrai išloš, abejotina.

„Bijau, kad didžioji dalis pirkėjų pasakys, kad nėra, ką pirkti ir tai dar nėra pirkėjo rinka. Jos galima tikėtis maždaug už pusmečio, kai tie projektai bus pasistūmėję į priekį“, – sakė M. Žibūda.

Analitikų teigimu, jeigu naujų butų rinkai atsitiesti laiku nepasiseks, galbūt kaina kris.

„Jeigu toliau nejuda pardavimai, mes galime sulaukti jau realesnių kainų pokyčių į mažesnę pusę, kas jau būtų nauda pirkėjams“, – kalbėjo A. Antanavičius.

„Aš nemanau, kad būsto kainos turi labai daug pagrindo kristi, nes statybos darbų kainos vis dar šiek tiek kyla“, – dėstė A. Avulis.

Šiuo metu pirkėjai gali rinktis iš beveik 3 200 būstų pirminėje rinkose. Maždaug dviem šimtais daugiau nei prieš mėnesį.

Vilniuje birželį rezervuoti 130 nauji butai ir kotedžai, o pasiūloje jų liko 3 640. Per tą laiką sandėlį papildė du nauji projektų etapai, kuriuose rinką papildė 142 būstais. „Citus“ valdomuose projektuose sostinėje per mėnesį susitarta dėl 12 butų ir kotedžų, tačiau pirkėjams lieka vis mažiau pasirinkimo, liko tik 92 laisvi butai ir 9 kotedžai: „PaJustis“ – 12 butų ir 9 kotedžai, „Visi savi“ – 57 butai, „Miško arduose“ – 5 butai, o „Link Ten“ – 9 butai.

Kaune, „Citus“ ekspertų skaičiavimu, pirmasis vasaros mėnuo buvo  ramus – parduoti 71 naujas būstas (butai ir kotedžai), o įmonės valdomuose projektuose – 2. Laikinojoje sostinėje analitikai fiksavo vieną naują projekto etapą, kuris rinką papildė 33 būstais. Pirkėjai birželio pabaigoje rinktis galėjo iš 1 240 būstų, o „Citus“ valdomuose projektuose – tik 54 loftų projekte „Radio City“.

„Pirmo vasaros mėnesio pardavimų rezultatai rodo, kad matydami pasiūlos trūkumą, girdėdami kalbas apie galimą ekonominę krizę, didėjančias palūkanas bei diskusijas dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, pirkėjai nusprendė palaukti ir atostogauti“. Sezoniškumas nėra jokia naujiena: per paskutinius penkerius metus sostinėje birželio mėnesio rezultatas būdavo 16–25 proc. mažesnis nei gegužę, Kaune svyravimas dar didesnis – 10–40 proc. Tiesa, šiemet Vilniuje skirtumas – didesnis nei įprastai (55 proc.; Kaune – apie 29 proc.), tačiau nėra ko stebėtis, vertinant nuo pandemijos dar neatsigavusius pirkėjus, kuriuos užklupo ir prasidėjęs karas Ukrainoje, ir bendra infliacija bei kitos globalios ekonominės žinios, – teigia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, birželį Vilniuje vidutinė, orientacinė pasiūloje esančių naujų butų ir kotedžų kaina, lyginant su geguže (3 122 Eur/kv. m), augo 1,7 proc., iki 3 175 Eur/kv. m. Kaune pasiūloje esančių būstų kainos pasikoregavo į neigiamą pusę 1,18 proc.: birželį jos siekė 2 186 Eur/kv. m; gegužės pabaigoje – 2 212 Eur/kv. m.

„Sulėtėjęs būsto kainų augimas yra akivaizdus pavyzdys, ką gali padaryti rinkos ekonomika. Valdžios institucijoms tai turi būti akivaizdus signalas, kad ne politikai ar centriniai bankai gali sureguliuoti rinką, o pasiūlos ir paklausos dėsnis – jei pirkėjai turi pasirinkimą, tai automatiškai daro spaudimą kainoms. Pasiūlos didėjimas daro įtaką ir būsto įperkamumui. Šiuo metu Lietuvoje siekiant nusipirkti 50 kv. m būstą be paskolos vidutiniškai reikia 6,3 vidutinių metinių atlyginimų, Vilniuje – 7,3 metų atlyginimą, o Kaune – 5,6 metų. Išsprendus perteklinės biurokratijos ir reikalavimų iššūkius, įperkamumo rodiklius šalyje galima būtų pagerinti“, – kalba Š. Tarutis.

Įsivyravusį paklausos ir pasiūlos disbalansą gerai iliustruoja ketvirčio ir pusmečio rinkos dinamika Vilniuje: per ketvirtį sostinėje susitarta dėl 728 naujų butų ir kotedžų įsigijimo iš plėtotojų, nuo metų pradžios šis skaičius siekia 1 744. Panašiausias rezultatas per paskutinius penkerius metus buvo pasiektas 2018-aisiais, kai paklausą sudarė 2 116 būstai (1 137 vnt. – I ketv., 979 vnt. – II ketv.). Tačiau pasiūla 2018 m. svyravo apie 5 500 vnt., o metų gale viršijo net 6 000; tuo tarpu šiais metais jis siekia 3,2–3,6 tūkst. ir nuo prieš 5 m. buvusio vidutinio lygio atsilieka 1,6 karto.

„Gal ir šių metų „sandėlis“ per likusius šešis mėnesius išaugs reikšmingai, tačiau šiuo metu tam pakankamai prielaidų nesusidarė – atvirkščiai, kol kas pasiūla dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių (biurokratijos ir medžiagų bei darbuotojų trūkumo) pildosi labai epizodiškai ir iš lėto. Todėl kritinio pasiūlos augimo pasiekti nepavyksta ir, nors tolydžio mažėja paklausa, būsto kainos toliau auga ir augs dar labiau, nes plėtotojai parduoti dėl brangstančios savikainos neskuba, o klientai, paprasčiausiai, beveik nebeturi, iš ko rinktis, nes dalis „sandėlio“ yra mažiau likvidus ir pirkėjų nesulaukia jau kurį laiką, kiti yra per daug ankstyvose plėtros stadijose, todėl realus pasirinkimo spektras yra net mažesnis už absoliutų laisvų būstų skaičių“, – apibendrina „Citus“ ekspertas.

Prioritetinės projekto gairės: saugi ir patraukli aplinka, nevaržanti erdvė, draugiškumas gamtai, tačiau kartu ir modernios technologijos, kurortinį potencialą pritaikant kokybiškai kasdienybei. Būsimiems „Nemuno parko“ gyventojams, įsigijusiems butus, tarp kurių yra Kaune, Vilniuje ar šiuo metu vis dar užsienyje gyvenančių žmonių, paruošta automobilių stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovos stotele, lauko apšvietimas, takeliai pasivaikščioti. Gyventojai turės galimybę naudotis tik jiems skirta sporto sale su treniruokliais, dviračių saugyklomis, sandėliukais, taip pat planuojama įrengti saulės elektrinės modulių, kurie aprūpins elektra bendrąsias pastato patalpas.

„Nemuno parko“ koncepciją projektavo „Kančo studija“, o visą projektą plėtoja Kaune gerai žinomo „Gričiupio parko namų“ projekto plėtotoja „Windowsa“ įmonių grupė.

Pasak 2018 m. Kauno architekte pripažintos Gustės Kančaitės, šis projektas lyg modernios architektūros vėjas, kviečiantis plėtotojus stiebtis kuriant Prienų miesto veidą didingų, miestą supančių gamtos vaizdų kontekste. Ji pabrėžia, kad miestas yra itin strategiškai patogioje vietoje – vos 30 km iki Kauno ir vos 5 km iki Birštono, o tai būsimiems „Nemuno parko“ gyventojams atvers puikių galimybių, pavyzdžiui, į Birštono kurortą nuvykti dviračių takais.

Jau dabar galite pamatyti, kaip sparčiai keičiasi pastato fasadas, montuojami langai penthouse tipo būstuose, penktame aukšte, taip pat montuojami balkonai, tvarkoma projekto teritorija. Šiuo metu „Nemuno parko“ projekte galite įsigyti būstą nuo 33 kv. m iki 112 kv. m ploto.

Dėmesio! Apie visa tai išsamiai ir su visomis jus dominančiomis detalėmis supažindins „Capital Kaunas“ brokeriai jau rugsėjo 25 d., 12–16 val.

„Kviečiame į pirmąjį pasimatymą su „Nemuno parku“! Renginio metu turėsite unikalią galimybę tapti tais laimingaisiais, kurie gaus išskirtinių nuolaidų būstui įsigyti! Pasimatykite su savo svajone jau dabar“, – „Nemuno parkas“.

Daugiau informacijos: www.nemunoparkas.lt.

„Netikėtai aukštas būsto rinkos aktyvumas šių metų pradžioje įkvėpė optimizmo NT rinkos dalyviams – padidėjo kainų augimo lūkesčiai, kuriuos pakurstė ir apklausos dalyvių įvardijamas naujo būsto pasiūlos trūkumas didmiesčiuose. Vis dėlto dauguma apklaustų NT rinkos dalyvių prognozuoja, kad šiemet naujų butų bus pastatyta daugiau nei pernai“, – sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Nora Marija Laurinaitytė.

Dauguma apklausos dalyvių mano, kad per ateinančius 12 mėnesių naujų butų kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kils. Kainų augimo lūkesčius šių miestų centruose nurodė atitinkamai 87, 80 ir 100 proc., o gyvenamuosiuose rajonuose – atitinkamai 87, 60 ir 100 proc. apklaustųjų.

„Tai gerokai optimistiškesni lūkesčiai nei pernai vasarą – per šį laikotarpį manančiųjų, kad trijuose didžiuosiuose miestuose esančių naujų butų kainos per ateinančius 12 mėnesių pakils, dalis padidėjo 40–80 proc. punktų“, – teigia LB.

NT rinkos dalyviai nurodė paklausos struktūros pokyčius sostinėje. Jų teigimu, Vilniuje perkama daugiau erdvesnių butų, perkantys nuomai vis dažniau turi visą reikiamą sumą iš asmeninių lėšų. Kad tipinis naujų butų pirkėjas Vilniuje keičiasi, nurodė beveik pusė (47 proc.) apklausos dalyvių. Kaip pagrindinę besikeičiančio naujų butų pirkėjo Vilniuje paveikslo priežastį respondentai įvardijo išaugusį didesnio būsto ploto poreikį – pirkėjai ieško butų su daugiau kambarių arba tokio išplanavimo, kuris sudarytų galimybę įsirengti biurą namuose.

Taip pat respondentai nurodė, kad išaugo perkančiųjų pirmą butą investicijai dalis, ir šie pirkėjai būstą investicijai įsigyja nuosavomis lėšomis, t. y. be banko paskolos. Kaune ir Klaipėdoje tokių struktūros pokyčių kol kas dar neįžvelgiama. Investuojančiųjų į naujų butų nuomą dalis padidėjo ir pasiekė ikipandeminį lygį. Apklausos dalyvių nuomone, kas ketvirtą butą trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose įsigijo investuojantieji į būstą nuomai.

Gerokai santūriau NT rinkos dalyviai vertino komercinio NT rinkos perspektyvas. Dauguma apklaustųjų tikėjosi, kad per ateinančius 12 mėnesių pagal naujas sutartis bus išnuomota mažiau modernių biurų ploto nei per ankstesnius 12 mėnesių. Kad jo bus išnuomota mažiau Vilniuje, manė 53 proc. respondentų. Kad per ateinančius 12 mėnesių A klasės biurų nuomos kainos Vilniuje sumažės, prognozavo 33, B klasės – 47 proc. respondentų. Palyginti su ankstesne apklausa, kainų lūkesčiai šiek tiek pagerėjo – prieš pusmetį biurų nuomos kainų kritimo tikėjosi atitinkamai 46 ir 58 proc. apklaustų rinkos dalyvių.

Butų pardavimas pirminėje rinkoje, anot ekspertų, šiemet yra 70 proc. didesnis nei pernai, tad NT plėtotojų "sandėliuose" užsilikę keli tūkstančiai dar neparduotų butų apie pasiūlos perviršį nesignalizuoja.

Pastato tiek, kiek reikia

Nepaisant sostinėje augančios konkurencijos tarp butų plėtotojų (kasmet pastatoma ir pardavimui pasiūloma vis daugiau butų ir namų), neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose, anot "Ober-Haus" Būsto departamento vadovo Antano Kišūno, iš esmės išlieka stabilus ir išsilaiko ties 1 000–1 400 riba jau aštuntus metus iš eilės.

"Ober-Haus" skaičiavimais, 2019 m. viduryje neparduotų butų Vilniuje buvo apie 1 050.

Kotryna Griško, "Inreal" grupės NT analitikė, skaičiuoja, kad vadinamasis butų "sandėlis" šiemet, palyginti su praėjusiais metais, yra didesnis 11 proc. Tačiau šį pokytį, anot jos, lemia abiejose pusėse suaktyvėjusi rinka: tiek plėtotojai siūlo daugiau objektų, tiek ir gyventojai jų nuperka daugiau.

"Pardavimo rodikliai yra gerokai didesni – šių metų pirmą pusmetį žmonės nupirko 2 856 butus, tai yra apie 70 proc. daugiau nei pirmą 2018 m. pusmetį, kai buvo parduoti 1 675 butai. Taigi, galima sakyti, ką plėtotojai pasiūlo, tą rinka ir įsisavina", – sakė pašnekovė. Jos vertinimu, rinka yra subalansuota.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

"Inreal" duomenimis, liepos pabaigoje pirminėje Vilniaus rinkoje laisvų ir rezervuotų butų suskaičiuojama apie 5 500. Dar apie 2 tūkst. butų, įvertinus pasiūlą skelbimų portaluose, galimai yra antrinėje rinkoje.

Butus perka "iš brėžinių"

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius atkreipė dėmesį, kad į neparduotų butų apskaitą paprastai įtraukiami ir objektai, esantys tik pradėtuose statyti namuose. Į dalį jų dar neįmanoma fiziškai įžengti.

Pašnekovo skaičiavimu, šiuo metu Vilniuje neparduotų butų, kuriuos galima rezervuoti arba pirkti, bet kurių nemaža dalis yra dar nestatomuose namuose, skaičius siekia beveik 5 800. Butų, kuriuose jau galima apsižvalgyti, yra tik apie 1 500. Taigi, kaip pažymėjo pašnekovas, didžioji dalis, virš 3 tūkst. butų, yra tik NT plėtotojų brėžiniuose arba statomuose namuose.

"Todėl sakyti, kad butai stovi tušti ar yra labai didelis neparduotų butų skaičius, būtų neteisinga. Šie skaičiai tikrai nėra dideli ar nenormalūs. Vilniuje šių metų pusmetį buvo parduota beveik 3 tūkst. butų, per metus jų bus parduota 5 500–6 000. Panašus ir statybų tempas. Kitaip tariant, tiek, kiek pastatoma, per metus maždaug ir parduodama", – sakė M.Statulevičius.

Į apskaitą dar realiai neegzistuojantys butai įtraukiami ne veltui. K.Griško pastebėjimu, gyventojai butą dar statomuose objektuose ar vien iš brėžinių įsigyja ganėtinai dažnai. Mat kuo ankstyvesnė statybos stadija, tuo didesnė tikimybė rasti maksimaliai pirkėjo poreikius atitinkantį būstą – pasirinkti pageidaujamą daugiabučio aukštą, patraukliausią buto suplanavimą ir pan. Be to, kai kurie plėtotojai pradinėje statybos stadijoje leidžia daryti tam tikrus plano pakeitimus.

Butų pardavimo vangumą gali lemti miesto rajonas, kuriame statomas objektas, langų orientacija, aplinka, infrastruktūra.

Šiuo metu, anot pašnekovės, rinkoje daugiausia ir siūloma butų dar statomuose pastatuose.

Sunkiau realizuojama 20 proc.

Nors bendras realizacijos rodiklis Vilniaus pirminėje butų rinkoje aukštas, plėtotojams, A.Kišūno pastebėjimu, sekasi skirtingai. Vienuose projektuose statybų pabaigoje jau būna parduoti ar rezervuoti beveik visi butai, kituose pardavimo apimtis nesiekia ir trečdalio jau pastatytų butų.

"Ober-Haus" skaičiavimais, per 2019 m. pirmąjį pusmetį pastatytuose daugiabučių projektuose (25) statybos pabaigoje iš viso buvo parduota ar rezervuota beveik 72 proc. butų. Projektai, kuriuose buvo realizuota mažiau nei 40 proc. butų, sudarė 20 proc. visų šių projektų (5). Projektai, kuriuose buvo realizuota nuo 40 proc. iki 80 proc. butų, sudarė 40 proc. visų projektų (10). Likusiuose 40 proc. projektų (10) statybų pabaigoje buvo parduota ar rezervuota virš 80 proc. butų.

Eksperto pastebėjimu, pardavimo vangumą tam tikruose objektuose gali lemti keli aspektai: miesto rajonas, kuriame statomas objektas, langų orientacija, aplinka, infrastruktūra. Tačiau didžiausią įtaką likvidumui daro butų suplanavimas ir plėtotojų nustatyta kainodara – sunkiausiai parduodamiems butams būdingas nepatogus, nefunkcionalus suplanavimas ir per daug optimistinės plėtotojų nustatytos kainos.

Kalti ne mirštantys rajonai

M.Statulevičius įsitikinęs, kad patyrę ir rinkoje ne vienus metus veikiantys statytojai žino ir tiria rinką, stebi pirkėjų poreikius, tad pastatytus butus realizuoja gana greitai. Tačiau įspūdį, kad kai kuriuose rajonuose butai yra sunkiau parduodami, gali sudaryti naujokų plėtojami objektai. Mat darydami savo pirmuosius projektus jie kartais kopijuoja didžiųjų rinkos žaidėjų rinkodarą ir prašauna pro šalį – produktas gali būti ne taip gerai parengtas, tačiau jo kaina gali mažai skirtis nuo patrauklesnio objekto.

Taip pat objektai gali būti sunkiai realizuojami dėl tam laikotarpiui būdingų poreikių neatitikimo. Pavyzdžiui, vangesnį pardavimą gali lemti prastesnė, nei dominuoja rinkoje, būsto energinė klasė.

"Tai gali sukurti įspūdį, kad rajonas, kuriame objektas stovi, yra mažiau patrauklus. Tačiau tokių rajonų, kuriuose nebūtų visiškai statoma ar nebūtų parduodama, Vilniuje šiuo metu turbūt nėra daug. Net ir Šeškinė, kurioje ilgą laiką nebuvo nieko statoma, šiuo metu yra viena iš aktyvesnių (realizuojami 2–3 projektai ir jie ganėtinai gerai parduodami). Galbūt mažiau statybų dabar yra rytinėje miesto dalyje. Santariškių teritorija, prieš 5–8 metus pasižymėjusi aktyvesne plėtra, dabar yra ramesnė, bet, matyt, ratas apsisuks ir aktyvumas keisis – juk gyvenimo būdas mieste keičiasi: vienu laikotarpiu buvo populiarūs individualūs namai, kitu – kotedžai, dar kitu – butai ir pan.", – aiškino pašnekovas.

Jo pastebėjimu, vis daugiau būstų statoma centrinėje miesto dalyje, populiariais rajonais tampa Šnipiškės, Žirmūnai, Naujamiestis, kurie anksčiau buvo mažiau patrauklūs statytojams. "Žmonės dabar nori gyventi arčiau centro, savo darbo vietų, tad natūralu, kad atsiranda daugiau vidutinio arba brangesnio segmento būstų – centre statomas būstas savo kaina viršija miesto vidurkį", – pasakojo M.Statulevičius.

Tiesa, centre esantį brangesnį turtą, jo manymu, parduoti užtrunka ilgiau. Tačiau tai esą veikiau pasakytina apie prestižinio segmento būstą. Anot pašnekovo, natūralu, kad būsto, kurio kvadratinio metro kaina viršija 3–4 tūkst. eurų, pirkėjams svarbu ne tik patikimas statytojas, aplinka, bet ir kaimynystė, papildomos paslaugos, įrengimas ir pan.

"Apskritai žmonės dabar renkasi iš didesnio objektų skaičiaus. Vilniuje šiuo metu statoma daugiau nei 100 objektų, taigi žmogui, norinčiam gyventi tam tikrame rajone ar gatvėje, yra galimybė pasirinkti net ne iš vieno, o kelių objektų. Galbūt dėl didesnių galimybių rinktis pirkimo laikotarpis šiek tiek išsitęsia. Galbūt, pavyzdžiui, žmogus, apžiūrėjęs vieną būstą, žino, kad šalia bus statomas jam palankesnis objektas, ir rinksis jį. Pirkėjai dabar tiesiog lygina objektus platesniame spektre – stovintį pastatą su kitu stovinčiu, statomą su jau stovinčiu ir pan.", – aiškino M.Statulevičius.

Palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, rinkoje butų šiemet parduota 49 proc. daugiau, skaičiuoja bendrovės „Hanner“ analitikai, remdamiesi NT plėtros bendrovių viešai skelbiama informacija apie projektus.

„Metų pradžioje smarkiai sujudusi rinka ir toliau išlieka aktyvi, nors didžiausias pikas, kai pavasarį kai kurių mėnesių augimas siekė 80 proc., jau, panašu, praėjo. Plėtotojai taip pat nemiega – vien per rugsėjį rinkai pasiūlė 571 butą naujuose projektuose ar etapuose, tai 120 butų daugiau, nei buvo parduota per rugsėjį. Tai, kad rinkos žaidėjai gali greitai reaguoti į padidėjusią pasiūlą, lemia ir pakankamai stabilias kainas, kurių augimas tikrai nėra toks spartus, kaip pardavimų skaičiaus“, – pranešime cituojamas „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Per rugsėjį plėtotojai Vilniuje pardavė 451 butą, tai 27 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Bendrai per devynis šių metų mėnesius plėtotojai pasiūlė rinkai 4062 butus, 3 proc. mažiau, nei jų buvo nupirkta per tą patį laikotarpį.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Interresta development“ Šalčininkuose imasi daugiabučių statybų ir per kelerius metus mieste planuoja pastatyti 132 butus, į kuriuos investuos 8 mln. eurų.

Bendrovės bendraturtis ir vadovas Bernardas Petroševičius BNS pasakojo, kad projekto mieste nuspręsta imtis įvertinus naujų būstų poreikį Šalčininkuose.

„Nekilnojamojo turto plėtra ir statybomis užsiimame ne vienerius metus, situacija Vilniuje šiuo metu įtempta – statančių daug. Šalčininkai mus domino jau anksčiau, o pabendravę su vietos gyventojais, savivaldybės atstovais išsiaiškinome, kad yra naujų būstų poreikis. Išanalizavome situaciją ir nusprendėme rimčiau domėtis – tuomet atsirado geras sklypas“, – sakė B. Petroševičius.

„Šalčininkuose šiuo metu apskritai nelabai yra parduodamų butų. Senų butų, kur gyvena 2-3 kartos, neparduoda – laiko vaikams ir anūkams. Nebent kažkas išsikelia, tai tuomet pardavinėja. Žmonės statosi individualius namus, bet tik tie, kurie gali sau leisti. Savivaldybė mums sakė, kad per metus pradedama statyti apie 40-50 individualių namų“, – pridūrė jis.

Bendrovė 90 arų ploto sklype Šv. Jono Pauliaus II gatvėje dar šiemet planuoja pradėti daugiabučių „Sniadeckio namai“ statybas.

„Mes žiūrėjome visus tuščius sklypus. Mūsų sklypas ten tiesiog buvo ir turbūt mūsų laukė – niekas ten nieko nedarė. Tai judri vieta, prie dviejų didžiųjų mokyklų, arti miesto centro. Iki centrinės aikštės apie 7 minutės pėsčiomis“, – sakė B. Petroševičius.

Teritorijoje planuojama pastatyti keturis penkiaaukščius, kuriuose rinkai bus pasiūlyti 132 butai ir komercinės patalpos.

Namuose suplanuoti 1-4 kambarių butai. Anot B. Petroševičiaus, bendrovė analizavo Šalčininkų rinką ir nusprendė, kad namuose beveik pusė butų bus trijų kambarių. Palyginimui, Vilniuje plėtotojai dažniausiai siūlo daugiau vieno ir dviejų kambarių butus.

„Prieš pradėdami projektuoti, darėme gyventojų apklausą, kurioje sudalyvavo virš 500 žmonių. Ir pagal tai projektavome. Šalčininkuose yra didelės šeimos – su 2-3 vaikais. Didelė dalis jaunų šeimų, dar vaikus leidžiančių į mokyklą. Todėl manome, kad dalis jų įsikurs mūsų projekte“, – kalbėjo jis.

Preliminariai planuojama, kad projekto butų vieno kvadratinio metro kaina sieks apie 1,2 tūkst. eurų.

„Statybos sąnaudos yra išaugusios dėl A+ klasės, todėl kainodara bus arti Vilniaus ekonominės klasės būsto kainos. Kol kas nesame sudėlioję kainodaros atskirai kiekvienam butui, bet planuojame, kad bus apie 1,2 tūkst. eurų už kvadratinį metrą su daline apdaila. Tai nebus pigu, bet su dabartinėmis (statybos – BNS) kainomis negali būti pigu“, – teigė „Interresta development“ vadovas.

„Toks projektas prieš kokius trejus metus nebūtų galėjęs įvykti, nes per tą laiką padidėjo darbo užmokestis ir matome, kad tikrai yra galimybė sėkmingai įgyvendinti projektą“, – pridūrė jis.

Orientuosis į šeimas

Daugiabučių pirmuose aukštuose planuojamose įrengti komercinėse patalpose galės kurtis maitinimo, prekybos ir paslaugų įmonės. Po namais bus įrengta 90 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

„Visi butai planuojami su balkonais, daliai pirkėjų bus galimybė įsigyti požeminę automobilių stovėjimo vietą. Bet vietų turėtų užtekti visiems, nes greta projektuojamoje gatvėje taip pat numatyta automobilių stovėjimo vietų. Taip pat numatėme, kad gali prireikti komercinių patalpų kavinei ar parduotuvei“, – vardijo B. Petroševičius.

Klausiamas apie potencialius pirkėjus, jis išskyrė kelias grupes: jaunas šeimas, taip pat pretenduojančias į paramą pirmajam būstui, įmones, besižvalgančias butų atvykstantiems darbuotojams ir savivaldybę.

„Tai galėtų būti jaunos šeimos, dalis jų pateks ir į tą grupę, kuri gali gauti valstybės paramą. Šalčininkuose nuomos rinka visai neišvystyta, o mes matome tokį potencialą, nes yra įmonių, kurių darbuotojai atvažiuoja į miestą. Savivaldybė yra išreiškusi norą įsigyti keletą būstų atvykstantiems gydytojams, mokytojams – jaučia jų trūkumą, nes auga miestas“, – kalbėjo jis.

Projektą planuojama plėtoti dviem etapais: iki 2020 metų pabaigos pastatyti du daugiabučius, o visą projektą įgyvendinti iki 2022 metų.

„Sulaukėme didžiulio susidomėjimo. Dabar žmonės laukia, kada pradėsime statyti. Kitą mėnesį pradėsime žemės darbus, o statybos leidimo tikimės iki metų pabaigos. Tuomet galėsime statyti ir tikimės, kad kitų metų rugpjūtį atiduoti butus įsirenginėti. Pardavimus taip pat pradėsime, kai turėsime statybos leidimą. Tikimės iki 2021 metų pabaigos įgyvendinti visą projektą“, – pasakojo B. Petroševičius.

Pasak jo, dalį projekto finansuos pati plėtotoja, o dėl likusios deramasi su finansų įstaigomis.

Išnuomojo du sklypus daugiabučiams

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gžegožas Jurgo BNS sakė, kad savivaldybė tikslingai du sklypus išnuomojo daugiabučių statybai, nes mieste jaučia būsto poreikį ir verslininkų domėjimąsi plėtra.

„Buvo suformuoti du sklypai daugiabučių statyboms ir vyko du aukcionai. Tokia kryptis pasirinkta, nes jau anksčiau tai viena-kita įmonė ar verslininkas vis parodydavo, kad norėtų statyti daugiabučius Šalčininkuose. Kelerius metus tokia situacija buvo stebima, to pasekoje ir buvo rastas sprendimas rengti aukcioną“, – pasakojo jis.

„Šalčininkuose praktiškai 20 metų nevyko daugiabučių statybos. Aišku, tai yra didelis įvykis, galbūt kiek ekspertimentinis, bet būsto poreikis yra“, – sakė G. Jurgo.

Anot savivaldybės atstovo, šiuo metu Šalčininkai plečiasi, kai gyventojai patys statosi namus.

„Sklypų, butų ir kito nekilnojamojo turto kainos Šalčininkuose yra didesnės nei šalies vidurkis. Nuomojamų būstų nėra daug, gyventojai ir svečiai dažnai skundžiasi, kad pakankamai sunku rasti butą išsinuomoti ir gyventi. Visi šie ženklai rodo, kad paklausa būstui yra. Išduodamų statybos leidimų skaičius rodo, kad žmones statosi ir Šalčininkai yra patrauklūs. Kokio dydžio poreikis, parodys laikas“, – sakė G. Jurgo.

Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojo, naujo būsto mieste labiausiai reikia jaunoms šeimoms, tačiau jis aktualus ir kitoms gyventojų grupėms.

„Jaunos šeimos nori naujo ir nuosavo būsto, centre, su išvystyta infrastruktūra. Galbūt vyresnio amžiaus žmonėms tai mažiau aktualu. Bet stebime įvairius procesus: kartais vyresnio amžiaus asmenys, kurie jau užauginę vaikus lieka vieni dideliame name, jį parduoda ir ieško sau būsto apsigyventi. Pagrindinė tikslinė grupė yra jaunimas, bet ne tik“, – kalbėjo jis.

Pagrindinė plėtotojų paskata projektų vystymui Vilniaus gretimybėje yra valstybės parama jaunų šeimų pirmam būstui.

G. Jurgo patvirtino, kad savivaldybė domisi galimybe įsigyti būstų planuojamuose statyti daugiabučiuose, kad galėtų pasiūlyti atvykstantiems specialistams, pirmiausia gydytojams, kurių mieste trūksta. Tačiau jis pridūrė, kad galutinis sprendimas priklausys nuo kainos.

„Dėl masto ir dėl konkrečių sprendimų dar reikėtų palaukti, bet poreikis socialiniam ir tarnybiniam būstui yra ir savivaldybė svarsto įvairius variantus, dalyvauja projektuose, bet tas poreikis nemažėja. Viskas priklausys nuo konkrečių kainų ir sąlygų, bet savivaldybė rimtai svarsto šį variantą“, – BNS sakė jis.

Rizikos: politika ir statybos kainos

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Resolution LT“ NT projektų grupės vadovas Algirdas Navickas BNS sakė, jog sprendimas imtis naujų būstų statybų Šalčininkuose šiuo metu yra gana logiškas.

„Pasinaudoti situacija, kai teikiama valstybės parama būstui, ir pradėti statybas pasiūlant naujų butų Šalčininkuose, kur šiuo metu tokios pasiūlos nėra, bet yra apie 6500 gyventojų, yra gana savalaikis ir logiškas sprendimas“, – sakė jis.

„Labai tikėtina, kad pagrindinė plėtotojų paskata projektų vystymui Vilniaus gretimybėje yra valstybės parama jaunų šeimų pirmam būstui. Taip skatinama jaunus žmones kurtis regionuose, o Šalčininkai yra gana arti Vilniaus, todėl įsigyti būstą su parama būtų aktualu tiek vietiniams, tiek aplinkinių rajonų ar Vilniaus gyventojams“, – kalbėjo jis.

Pasak A. Navicko, šiuo atveju pagrindinės rizikos – ar bus tęsiamas paramos jaunoms šeimoms teikimas ir kaip pavyks suvaldyti statybos sąnaudas.

„Rizika yra politiniame kontekste: ji bus mažesnė, kol teikiama parama. Politikai stebės, kaip ji atitinka pirminę idėją – pritraukti daugiau jaunų gyventojų į rajonus. Jei visgi ji daugiau teiks trumpalaikės naudos verslui, tai tokios priemonės ateityje gali būti atsisakoma“, – sakė ekspertas.

„Rizika išlieka ir statybų sąnaudose. Šiuo metu vien A energinės klasės būsto statybos sąnaudos siekia 950 eurų/kv. m, bet gali būti ir didesnės, priklausomai nuo kokybės lygio, inžinerinių ir technologinių sistemų. Žinoma, esminis skirtumas yra pradinė investicija į sklypą ir, panašu, kad šiuo atveju plėtotojas turi arti nulinės investicijos riziką, nes sklypų kainos yra mažos“, – kalbėjo jis.

„Resolution LT“ eksperto teigimu, plėtotojai rečiau imasi būsto projektų regionuose dėl mažesnės paklausos.

„Tokie projektai regionuose nėra dažnas reiškinys, o plėtotojai, įvertinę rizikas, stato mažesnės apimties daugiabučius, atsižvelgdami į paklausą ir taip suminkština riziką bei tikrinasi rinką, pardavimų potencialą. Ir šiuo atveju Šalčininkuose, manau, plėtotojas keturis daugiabučius statys etapais, atidžiai vertins situaciją ir prie jos taikysis“, – sakė A. Navickas.

Klausiamas apie planuojamų Šalčininkuose pasiūlyti butų kainas, jis teigė, jog „Resolution LT“ skaičiavimais, šiuo metu tvari būsto kaina senos statybos namuose turėtų siekti 981 eurų, o naujuose – 1185 eurų už kvadratinį metrą, jei būsto plotas siekia iki 60 kv. metrų.

Kad šie metai naujų butų rinkai yra neeiliniai pastebi ir vystytojai.

Pirmaisiais mėnesiais sostinėje, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo parduota net 70 proc. daugiau butų.

"Populiariausi yra 2 kambarių būstai. Jų parduodama beveik trečdalis iš visų, esančių rinkoje. Toliau pagal populiarumą yra 3 kambarių būstai", - sakė statybų bendrovės "Hanner" vadovas Arvydas Avulis.

Prekyba naujais butais pagyvėjusi ne tik sostinėje. Būsto įperkamumą didina ir žemos bankų palūkanos.