Fejerverkais prekiaujančios įmonės „Hestia Baltic“, valdančios prekės ženklą „Raketa.lt“, vadybininkas Linas Vaitkevičius sako, kad pastaruosius kelerius metus daug kalbama apie fejerverkų keliamą pavojų, todėl vis daugiau gyventojų apsisprendžia apsieiti be jų, o jeigu ir perka, tai mažiau.

„Stebėtis neverta, tai veikia žmones“, – BNS teigė L. Vaitkevičius. 

Protesto akcijų prieš fejerverkus rengėja, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė sako, kad mažesnis pirotechnikos naudojimas labiausiais pastebimas „iš viešojo sektoriaus“, nes dalis savivaldybių jos atsisakė. Tačiau politikę stebina, kad žmonės su fejerverkais elgiasi neatsargiai. 

Ji BNS teigė 2024-uosius sutikusi Vilniuje, Katedros aikštėje ir savo akimis įsitikino, kaip žmonės nesaugiai leidžia fejerverkus.

„Labiausiai neigiamai nustebino policijos darbas, nes fejerverkus, petardas žmonės šaudė gatvėje, visiškai šalia arba pačioje Katedros aikštėje, arba gretimose gatvėse, šalia susirinkusiųjų, didelės minios, paveldo pastatų. Tai nedera su miesto pozicija, kad sostinė neskatina fejerverkų naudojimo. Nebuvo imtasi jokių veiksmų sudrausminti, suvaldyti, ieškoti, kas tai daro“, – kalbėjo I. Budraitė.    

Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos savivaldybės Naujųjų metų naktį fejerverkų nenaudojo – juos keitė šviesų ir lazerių šou, koncertais.

Tačiau prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė įsitikinusi, kad gyventojai be šventinės atributikos dar nepasiruošę sutikti Naujųjų, todėl vietoj fejerverkų jie dažnai renkasi vadinamąsias šaltąsias arba bengališkas ugneles.   

„Galima daryti prielaidą, kad apskritai klientai vietoj fejerverkų renkasi tylesnius naujametinės šventės atributus. Tad ir bengališkos ugnelės populiarėja“, – BNS sakė V. Budrienė.

Jos teigimu, bengališkų ugnelių pardavimai buvo 22 proc. didesni negu 2022 metais: „Tuo tarpu kainos ženklaus pokyčio nebuvo, perkamos tiek tradicinės, pigesnės bengališkos ugnelės, tiek brangesnės, didesnio dydžio, labai populiarios neoninių spalvų“.  

„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorės Indrės Trakimaitės–Šeškuvienės teigimu, pirkėjai visoje Lietuvoje gruodį šlavė bengališkas ugneles.

Kaip bebūtų keista, žmonės pirko brangiausius, didelius, prabangius fejerverkus ir smulkesnius nei vidutinius.

„Pardavėme apie 100 tūkst. pakuočių. Bengališkų ugnelių pardavimai buvo tokie pat, kaip ir 2022 metais“, – BNS pranešė I. Trakimaitė–Šeškuvienė. Anot jos, daugiausia parduota iki vieno euro kainuojančių pakuočių.

Įmonės „Bombike“ savininkas Vytautas Juška sako, kad trijose jos specializuotose parduotuvėse Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose bei internetinėje prekyvietėje pardavimai pernai augo apie 20 proc., o pastarieji sudarė trečdalį visų pardavimų.

„Geresni nei praėję metai, nes užpernai pirkimai buvo kritę. Pardavimai ir kainos grįžo į 2021-uosius, į prieš karą buvusį lygį“, – BNS teigė V. Juška. – „Internetinė rinka auga. Žmonės rečiau eina į parduotuves, renkasi fejerverkų namuose  Mūsų vairuotojų daugėja“. 

Pasak jo, vidutinis pirkėjo krepšelis siekė 50-70 eurų, jie dažniausiai rinkosi vieną-dvi prekes. V. Juškos teigimu, fejerverkų kainos pernai krito 15-20 proc., o 2022 metų pabaigoje buvo tiek pat išaugusios.

„Tada trūko fejerverkų, daug fabrikų Kinijoje buvo pristabdyta, nes valdžia nutarė sugriežtinti fejerverkų gamybos reikalavimus dėl saugumo. 2023 metais daug jų atsidarė, susitvarkė leidimus ir pradėjo gamybą. Fejerverkai atpigo, nes Kinijos rinka stabilizavosi, dingo problemos su siuntimu“, – aiškino V. Juška.

Tuo metu L. Vaitkevičius iš „Hestia Baltic“ nurodė, kad 2023-ųjų prekyba fejerverkais tikriausiai liks 2022-ųjų lygio, o kainas įmonė didino labai nedaug.

„Prekyba maždaug tame pačiame lygyje, kaip 2022 metų pabaigoje. Jeigu bus į vieną ar kitą pusę, tai skirsis labai nedaug. Kainas kėlėm neženkliai, kokiais 5 proc., ne daugiau. Užpernai irgi šiek tiek – labai neženklus buvo kainų pasikeitimas“, – kalbėjo ji.   

„Kaip bebūtų keista, žmonės pirko brangiausius, didelius, prabangius fejerverkus ir smulkesnius nei vidutinius“, – pridūrė L. Vaitkevičius.

Kitos fejerverkai prekiavusios įmonės nurodė, kad jų pardavimai buvo apie 10-15 proc. prastesni nei užpernai, nes keičiasi žmonių požiūris į fejerverkus.

Seime šiuo metu svarstomas fejerverkų prekybos ir naudojimo sugriežtinimas nuo 2024 metų vidurio.   

Siūloma nuo sausio pradžios iki lapkričio pabaigos uždrausti populiariausius mažą triukšmą keliančius ir skirtus naudoti aptvertose teritorijose lauke arba vadinamuosius F2 kategorijos fejerverkus. Išimtis būtų taikoma tik tiems prekybininkams, kurie turės leidimą gaminti ir laikyti visų kategorijų pirotechnikos priemones, bet tik savose patalpose, pavyzdžiui, ginklų parduotuvėse.  

Prekybininkus taip pat norima įpareigoti per policijos elektroninių paslaugų sistemą (PEPS) iki lapkričio pabaigos pranešti, kuriose platinimo vietose būtų prekiaujama F2 kategorijos fejerverkais. To nepadarius prekiauti nebūtų galima.  

F2 kategorijos fejerverkų nebegalėtų įsigyti ir naudoti 16-17 metų jaunuoliai – tai daryti būtų galima tik nuo 18 metų. 

„Tie, kas šaudėt, būkite malonūs, šiandien susirinkite šiukšles“, – taip į kaimynus feisbuke kreipėsi viena gyventoja.

Tokia pastaba iš karto įsiutino dalį sunkiai galvas pakeliančių gyventojų.

Kai kurie ėmė piktintis, esą kodėl yra čia varomi į kiemą rinkti pakuočių.

„Kas šaudė, dabar miega arba su pagiriomis kovoja. Teks rinkti kažkam kitam“, – pošventinę situaciją liūdnai apibendrino viena gyventoja.

Kažkas ėmė postringauti, kad jei tik visi ims rinkti šiukšles, tai kiemsargiai liks be darbo. Neva užsienyje visi tik ir mėto atliekas pro langus, nes privalu aprūpinti darbu šlavėjus ir tvarkytojus.

Į tokius svaičiojimus sureagavo ne vienas klaipėdietis. Žmonės tikino, kad viešose erdvėse nedera iš viso šiukšlinti.

„Vieniems yra skirtumas tarp bendro kiemo ir unitazo, kitiems ne. Džiaugiuosi, kad daugumai vis tik yra“, – pastebėjo viena gyventoja.

„Žmonės bando iš ryto save susirinkti, o čia apie fejerverkus“, – intensyvaus šventimo pasekmėmis skundėsi vienas klaipėdietis.

Tačiau, pasirodo, kad tarp miestiečių yra ir tvarkingų žmonių.

„Ne visi tokie. Pro langą mačiau – tvarkingai pašaudė, sudėjo viską į maišelį ir į šiukšlinę. Nedaug tokių, bet gerai, kad nors truputį smegenų puodynėje yra“, – pastebėjo viena gyventoja.

Pastabas kaimynams dėl paliktų pakuočių išreiškę gyventojai sulaukė vieno kaimyno pamokslo.

„Aš nesuprantu, senais laikais visi šaudydavo, visiems buvo linksma, iš ryto pilna būdavo išmėtyta tu dėžučių, bet niekas nepyko, niekas neverkdavo. O dabar atsirado „Facebook“, ir prasidėjo. Tai balandis ne ten pašiko, tai dar kažkas. Ir iškart viską – į „Facebook“, – pasisakė gyventojas.

Dar vienas uostamiesčio gyventojas piktinosi tais, kurie Naujuosius metus sutinka ne vidurnaktį, o 23 val. pagal Maskvos laiką.

„Tai čia tie, kurie laukia Putlerio „išvaduotojo“, – pastebėjo kitas gyventojas.

O štai dar kitam klaipėdiečiui parūpo kur kas opesnė problema – šunų išmatų nesusirenkantys piliečiai.

Diskusiją internete užbaigė iškalbinga vieno klaipėdiečio pastaba – „apsišaudėliai“.

Veikiausiai taip žmogus apibūdino tuos, kurie kiemą paliko apdergtą.

Sausio 1-osios vakarą balionai buvo pastebėti kertantys vidurio liniją virš Taivano sąsiaurio – jautraus vandens kelio, skiriančio salą nuo Kinijos – dviejose vietose: vienas netoli vakarinio Dziaji miesto, kitas – prie Dzilongo šiaurėje.

Ministerijos paskelbtame paveikslėlyje matyti, kad vienas balionas, pasirodęs į šiaurės vakarus nuo vakarinėje pakrantėje esančio Dziaji, skrido į rytus tiesiai virš salos.

Jie buvo „maždaug 30 tūkst. ir 32 tūkst. pėdų (9–10 km) aukštyje“, sakoma ministerijos pranešime.

„Balionai skrido į šiaurės rytus ir dingo vakar 23 val. 43 min. (vietos, 17 val. 43 min. Lietuvos laiku) ir šiandien 0 val. 43 min. (vietos, 18 val. 43 min. Lietuvos laiku)“ – teigiama jame.

Kinijos oro balionai pradėti pastebėti praėjusį mėnesį, artėjant svarbiems, sausio 13 dieną įvyksiantiems Taivano prezidento rinkimams.

Iki šiol Taivano pareigūnai pranešė apie šešis gruodį vykusius incidentus.

Vasarį, kai Jungtinės Valstijos virš savo teritorijos numušė, jų teigimu, šnipinėjimo balioną, o Pekinas pareiškė, kad tai buvo civilinis dirižablis, nukrypęs nuo kurso, Kinijos balionai tapo politiškai opia tema.

„Swedbank“ atlikta apklausa rodo, daugiau nei ketvirtadalis žmonių kelia tikslą kitąmet labiau planuoti savo finansus. Kiek mažiau teigia planuojantys sveikiau maitintis. Šeštadalis davė pažadą sau skaityti daugiau knygų.

Iškart po Naujųjų ne prie televizoriaus ant sofos, o į sporto salę. Sporto klubai pastebi, kad sausį sportuojančių srautas išties smarkiai išauga.

„Įprastai sausio mėnesio srautas išauga 15-20 procentų. To paties tikimės ir šiais metais“, – sakė „Impuls“ ir „Lemon gym“ vadovė Greta Radzevičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kitąmet pradėsiu sportuoti – vienas dažniausių pažadų sau Naujųjų metų vakarą, bet ne pats populiariausias.

„Apklausa nelabai nustebino, nes visgi tie pažadai dažnai kartojasi. Šiemet pirmoje vietoje – geriau rūpinsiuosi savo finansais“, – „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Anot ekspertų, sėkmės formulė pažadams įvykdyti – detalus planas. Tiesa, universalaus būdo, kaip jį sudaryti, visiems nėra.

Apklausa nelabai nustebino, nes visgi tie pažadai dažnai kartojasi.

„Tik 3 procentai pasaulio gyventojų turi aiškiai suformuotus ir surašytus tikslus, visi kiti 97 procentai jų nepasiekia, nes tiesiog neturi“, – pasakojo  geros savijautos ekspertė Gintarė Jonaitytė.

Anot psichologės, galima pradėti nuo balto popieriaus lapo. Užrašyti svarbiausias gyvenimo sritis ir įsivertinti, kur labiausiai norime patobulėti.

„Pasižiūrime, kuri gyvenimo sritis padarytų didžiausią įtaką kitoms, pavyzdžiui, sveikata. Pasikoreguoju sveikatą, santykiai pagerėja, ir darbe esu efektyvesnis, ir visur kitur. Ir tada šiai sričiai žiūrime, kokius tikslus keltis visiems metams“, – patarė psichologė Ugnė Juodytė.

Mitybos, judėjimo specialistė teigė, kad tikslai turi atsakyti į tris klausimus – kam tą darau, kada ir kaip to pasieksiu.

„Jeigu aš noriu numesti svorio, ar aš laikysiuosi specialaus režimo, nekalbu apie dietas, jos veikia tik tam tikrą laiko tarpą, ar aš kreipsiuosi į specialistą, galbūt pradėsiu tiesiog rinktis produktus, kurie man naudingi, o ne žalingi“, – kalbėjo G. Jonaitytė.

Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienio naktį, apie 1.20 val., Vilniuje, Žemynos gatvėje, bute pro balkono langą 52 metų vyras iš teisėtai laikomo dujinio pistoleto „Rohm RG88 iššovė du šūvius į orą bei ginklu susižalojo rankos pirštą.

Suteikus medicinos pagalbą ligoninėje, jis išleistas gydytis ambulatoriškai.

Surinkta medžiaga dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

Vieną gražiausių fejerverkų Europoje užsakė Paryžiaus merija. Matyt, taip Prancūzijos sostinė savotiškai repetuoja prieš šios vasaros Olimpines žaidynes. Neregėto dydžio žmonių minios suplūdo į Eliziejaus laukus, kad pamatytų fejerverkus ir įspūdingą šviesų šou, kuris buvo projektuojamas ant Triumfo arkos. Šviesų ir lazerių šou tema – Prancūzijos sostinės istorija. Paryžiaus merijos ir policijos vertinimu, renginyje dalyvavo apie milijonas žmonių. Laimė, jokių problemų nekilo, nes švenčių proga visoje Prancūzijoje į gatves buvo pasiųsta apie 90 tūkstančių policijos pareigūnų.

Kiek vėliau prisijungė ir Londonas. Naujųjų 2024 metų pradžią paskelbė naujai perdažytas Elžbietos bokšto laikrodis – savo garsiojo varpo – Big Beno dūžiais. Šventinis fejerverkas ir šviečiančių dronų šou buvo surengtas virš Temzės upės.

Galiausiai Naujieji persirito per Atlanto vandenyną ir pasiekė rytines Šiaurės ir Pietų Amerikų pakrantes. Niujorke naujieji metai buvo sutikti su tradiciniu „Times“ aikštės šviesų burbulu. Jo nusileidimas simbolizuoja senųjų metų pabaigą ir naujųjų metų pradžią.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Aikštėje, kuri iš tikrųjų yra septintosios aveniu ir 42 gatvės sankryža Manhatane ir kuri formaliai tęsiasi per kelis kvartalus, taip pat prisirinko daugybė žmonių – be abejo, akylai saugomų gausių Niujorko policijos pajėgų. Visi linkėjo, kad kiti metai būtų tikrai geri.

„Aš tik tikiuosi, kad tai bus tiesiog geresnė vieta. Geresnė vieta gyventi. Kad visi tiesiog susiburtų kartu ir mylėtų vieni kitus“ – kalbėjo Naujųjų šventės dalyvė Michelle Wyche.

„Neleiskite blogiui jūsų užvaldyti. Ir toliau melskitės“, – sakė turistė iš Merilendo Tamaya Eberhart Marrero.

Originaliausiai iš šaltos Europos tolybių turbūt atrodo Naujųjų sutikimas karštojoje Brazilijoje. Garsiajame Rio de Žaneiro Kopakabanos paplūdimyje pažiūrėti neįtikėtinai gražaus fejerverko susirinko apie 2 milijonus žmonių. Oro temperatūra – + 24, vandens – + 25.

„Tai mano pirmas kartas Rio de Žaneire. Nėra geresnio būdo švęsti nei čia, paplūdimyje. Tiesiog neįtikėtina patirtis“, – džiaugėsi turistė iš JAV Dominic Simpson.

„Neturiu žodžių apibūdinti tam, ką pamačiau. Žmonių energija – nuostabi. Geriausios Naujųjų metų išvakarės mano gyvenime“, – kalbėjo turistas iš Argentinos Lucas Giménez.

Atskirai reikėtų paminėti ir naftos doleriais užverstas Persų įlankos šalis. Jungtiniai Arabų Emyratai vėl surengė neįtikėtino masto šou ant 800 metų aukščio Burdž Kalifa dangoraižio. Ten buvo ir gausybė dronų, taip pat ir plaukiojančių baseinuose prie aukščiausio pasaulio pastato.

Kita panaši musulmoniška šalis, taip pat pertekusi nafta ir dujomis – Kataras – irgi nusprendė perimti šią vakarietišką tradiciją ir pirmą kartą surengė naujametinių fejerverkų, bei šviečiančių dronų šou Lusailo mieste Persijos įlankos pakrantėje.

Prezidentas Valdas Adamkus sutiko LNK plačiau apžvelgti pasibaigusius metus.

– Tokiu metu įprasta apžvelgti praėjusius metus. Ką jūs išskirtumėte kaip svarbiausią Lietuvai? 

– Aš manau, kad pirmiausiai rūpi vidaus, mūsų gyvenimas, Lietuvos žmonių gerovė. Vertinti galima būtų vis tiek daugiau pozityviai negu negatyviai. Yra problemų, mane be galo jaudina mokytojų švietimo sistema, kuri kelia visos valstybės požiūriu didelę problemą ir nematau jos greito sprendimo. Tai yra viena iš mūsų ateities didžiausių problemų ir mus persekios dar ne vienus metus. Žvelgiant į tarptautinę politiką, aišku, buvo NATO konferencija Lietuvoje. Ne tik įsitvirtinom pasaulyje, bet užtikrinom Lietuvos žmonių tam tikrą pasitikėjimą savimi. Nemalonu minėti, kad mūsų vidinėje santvarkoje daug netiesos pasitaiko, žmonės surišti yra, ir tas nesąžiningumas tam tikra prasme siekia ir mūsų Vyriausybę. 

 – Pasaulis per praėjusius metus netapo ramesnis. Ar mes kaip Lietuva darome pakankamai dėl savo saugumo, kad būtume pasirengę grėsmėms, jeigu kiltų?  

– Mano supratimu, tai yra tragiški metai, kadangi tai, kas vyksta, pavadinčiau žudynėmis, aš net negaliu pavadinti karo veiksmais, tiek Izraelyje, tiek ir Ukrainoje. Tai nepateisinama, nes net ir tarptautiniu požiūriu imant, nei viena, nei kita pusė nėra oficialiai paskelbusi karo. O žudomi žmonės, ypatingai tai mane jaudina. Kai kuriais atžvilgiais esame pavėlavę. Tas, kas šiandiena teikiama Ukrainai, turėjo būti padaryta iš pat pradžių – rezultatai būtų kitokie. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– O mūsų Lietuvos valstybė pakankamai daro, kad stiprintų saugumą?  

– Pirmiausia galiu pasakyti, kad visoj pasaulio sumaištyje Lietuva yra laiminga. Yra prie tų valstybių, kurių visi tie šitie įvykiai nepaveikė. Jeigu išlaikysim savo laikyseną tarptautinės politikos požiūriu, Lietuvos tos nelaimės ir visas sąmyšis, kuris pasaulyje vyksta, nepasieks ir mes išlaikysim savo pastovumą, savo gerbūvį, savo žvilgsnį į ateitį. 

Pirmiausia galiu pasakyti, kad visoj pasaulio sumaištyje Lietuva yra laiminga.

– Dar grįžtant prie Lietuvos – laukia treji rinkimai. Kokie jūsų lūkesčiai? 

– Esu skeptiškas ir nenoriu nieko komentuoti. Tikiuosi, kad atlaikysime tą, ką turime, pagerinsime kur galėsime ir kursime savo ateities gyvenimą. O pats gyvenimas šiais rinkimais mums parodys ką turime, ką turime turėti ir ką turėsime. Skaudu žiūrėti, kad didesnę laiko dalį mes užimti apkaltom, ieškojom kas kaltas, kas nekaltas, kas sėdėjo vienoj kėdėj ar kitoj kėdėj. Pusę laiko skiriame visiems tokiems reikalams, vietoj to, kad svarstytume kasdienines problemas, kurios aktualios kiekvienam Lietuvos gyventojui.  

 – Gyvename neramiais laikais, kai labai svarbi yra sąjungininkų parama. Svarbūs rinkimai laukia ir kitose šalyse. Ar Lietuvai tai yra aktualu? Ar galima nerimauti, kad sąjungininkų pozicija keistųsi kažkaip? 

 – Aš nemanau. Matau tas neigiamas galimybes, kurios gali paliesti pasaulio tvarkos reikalus, ypatingai – Amerikos rinkimai. Anksčiau pozityviau ir su didesne viltimi žiūrėjau, kad Amerikos vidaus gyvenime tvarkos yra daugiau. Šiuo metu matau kas darosi prezidentinių rinkimų pasiruošimo eigoje, tai kelia didelį rūpestį. Ir jeigu Amerikoje įvyktų tai, ko aš tikrai nenorėčiau matyti, tai gali turėti poveikį visai Europos Sąjungai, tuo pačiu ir Lietuvai. Ateityje tikiuosi geriausio. Nevardinsiu nei pavardžių, nei partijų. 

 – Pone Prezidente, koks jūsų būtų palinkėjimas pradedant Naujuosius metus Lietuvos žmonėms? 

 – Palinkėjimai visuomet yra problema, nes jie pasidarė tokiu labai standartiniu dalyku. Vienintelis dalykas, kuris svarbus kiekvienam žmogui, tai, kad liktume sveiki, liktume pozityvūs ir šviesiai galvotume apie ateitį. 

Daug pasaulio gyventojų, kurių dabar iš viso yra per 8 milijardus, viliasi 2024-aisiais nebepatirti didelių pragyvenimo išlaidų ir karų. Be to, Naujaisiais metais pusę pasaulio gyventojų paveiks rinkimai, vyks Paryžiaus olimpiada.

Sidnėjuje, kuris skelbiasi pasauline Naujųjų metų sostine, daugiau kaip milijonas žmonių susirinko uosto rajone stebėti fejerverkų. Visą dieną miesto gyventojai rinkosi tam itin tinkamose vietose nepaisydami neįprastai šalto ir drėgno oro, ir nenusivylė, kai Uosto tiltą bei kitus įžymius objektus nušvietė aštuonios tonos pirotechnikos priemonių.

Sutinkant Naujuosius fejerverkai taip pat nušvietė dangų Oklande, Honkonge, Maniloje, Indonezijos miestuose.

Pietų Prancūzijoje nudistai su Kalėdų Senelio kepurėmis puolė į šiltus Viduržemio jūros vandenis, o Graikijos Salonikų mieste žmonės tradiciškai vaišinosi mėsa ant iešmų ir šoko gatvėse.

Praėję metai atnešė „Barbenheimerio“ – filmų  „Barbė“ (Barbie) ir „Openheimeris“ (Oppenheimer) – fenomeną, dirbtinio intelekto įrankių plitimą ir pirmąją visos akies transplantacijos operaciją.

Indija gyventojų skaičiumi aplenkė Kiniją ir šiuo požiūriu ėmė pirmauti pasaulyje, be to, tapo pirmąją valstybe, nutupdžiusia nepilotuojamą aparatą Mėnulio pietiniame ašigalyje.

2024-ieji taip pat buvo karščiausi metai nuo stebėjimų pradžios 1880-aisiais, atnešę virtinę klimato kaitos nulemtų katastrofų visame pasaulyje.

Gerbėjai atsisveikino su rokenrolo karaliene tituluojama Tina Turner (Tina Terner), serialo „Draugai“ (Friends) aktoriumi Matthew Perry (Metjumi Periu), airių ir britų grupės „The Pogues“ vokalistu Shane'u MacGowanu (Šeinu Makgovanu) ir tamsiąją žmogaus prigimtį analizavusiu JAV rašytoju Cormacu McCarthy (Kormaku Makarčiu).

Atstatyti namus

2023-ieji bus prisimenami galbūt pirmiausia dėl karo Viduriniuose Rytuose. Jis kilo po palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ beprecedenčių spalio 7-osios reidų Pietų Izraelyje, išprovokavusių nuožmų Izraelio atsaką Gazos Ruože.

Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad savo namus Gazos Ruože turėjo palikti beveik 2 mln. žmonių – maždaug 85 proc. šios palestiniečių teritorijos gyventojų. Griuvėsiais virto ištisi Gazos miesto rajonai.

Tai buvo juodi metai, vienos tragedijos.

„Tai buvo juodi metai, vienos tragedijos“, – sakė 37-erių Abedas Akkawi (Abedas Akavis), pabėgęs iš Gazos su žmona ir trimis vaikais į JT prieglaudą Rafoje, Gazos Ruožo pietuose.

„Dievui leidus šis karas baigsis, Naujieji bus geresni ir mes galėsime sugrįžti į savo namus, juos atstatyti arba net gyventi palapinėje ant griuvėsių“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Tel Avive, Izraelyje, 24 metų Ranas Stahlas pasirinko Naujųjų išvakarėse dirbti pamainą vyninėje, nes nejautė noro švęsti.

„Tą akimirką, kai imu šokti, liūdesys ir gedulas sugrįžta“, – sakė R. Stahlas, kurio draugas žuvo per „Hamas“ spalio 7-osios ataką muzikos festivalyje Izraelyje.

Kai kurie Vladimiro Putino valdomos Rusijos gyventojai yra pavargę nuo karo Ukrainoje.

„Naujaisiais metais norėčiau karo pabaigos, naujo prezidento ir sugrįžimo į normalų gyvenimą“, – sakė 55 metų teatro dekoratorė, maskvietė Zoja Karpova.

Tačiau pats V. Putinas, sakydamas Naujųjų metų kalbą, demonstravo pasitikėjimą savimi, pažadėjo, kad Rusija niekuomet nenusileis, ir gyrė karius fronte.

V. Putino, kuris jau yra ilgiausiai valdantis Rusijos lyderis nuo Josifo Stalino laikų, pavardė ir vėl bus kovą įvyksiančių prezidento rinkimų balsalapiuose. Mažai kas tikisi, kad rinkimai bus visiškai laisvi ar sąžiningi.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakydamas Naujųjų metų sveikinimą po beveik dvejų karo metų, pažadėjo, kad Rusijos pajėgos 2024-aisiais pajus visą Ukrainos vidaus ginklų gamybos jėgą.

Jo teigimu, Ukraina 2024 metais savo arsenale turės mažiausiai milijoną papildomų dronų, taip pat partnerių Vakaruose skirtų naikintuvų F-16.

„Mūsų pilotai jau įvaldo F-16 ir mes tikrai matysime juos savo danguje, kad mūsų priešai tikrai pamatytų, kokia iš tikrųjų yra mūsų rūstybė“, – sakė V. Zelenskis.

Romoje popiežius Pranciškus meldėsi už konfliktų visame pasaulyje aukas ir paminėjo ukrainiečius, palestiniečius bei izraeliečius, Sudano žmones ir Mianmaro rohinjus.

„Metų pabaigoje išdrįskime savęs paklausti: kiek žmonių gyvybių nusinešė ginkluoti konfliktai? Kiek žmonių žuvo? Kiek kančių, kiek skurdo?“ – sakė 87-erių Pranciškus po „Viešpaties angelo“ maldos Šv. Petro aikštėje.

„Tie, kas turite interesų šiuose konfliktuose, klausykitės sąžinės balso“, – pridūrė jis.

Rinkimai

2024-aisiais turi įvykti keleri labai svarbūs rinkimai, o bendrai per šių metų rinkimus bus lemiamas daugiau kaip 4 mlrd. žmonių politinis likimas Didžiojoje Britanijoje, Europos Sąjungoje, Indijoje, Indonezijoje, Meksikoje, Pietų Afrikoje, Venesueloje ir virtinėje kitų valstybių.

Per televiziją transliuotame naujametiniame sveikinime Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sakė, kad birželį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose laukia svarbus pasirinkimas: „Europos tąsa arba jos blokavimas“ tokiu metu, kai prie ES slenksčio, Ukrainoje, vyksta Rusijos pradėtas karas.

Tačiau ypač didelių pasekmių visam pasauliui turės prezidento rinkimai Jungtinėse Valstijose. Lapkričio mėnesį juose tikriausiai vėl susigrums 81 metų dabartinis prezidentas demokratas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir 2020-aisiais per JAV visuomenę suskaldžiusius rinkimus jam pralaimėjęs buvęs prezidentas, 77 metų respublikonas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

J. Bideno šios kadencijos metu kartais, regis, pasimatydavo jo garbus amžius ir net jo šalininkai nerimauja, kaip jam galėtų atsiliepti dar viena sunki ketverių metų kadencija.

Tačiau ne ką mažiau – gal net labiau – nuogąstaujama dėl D. Trumpo sugrįžimo.

Jam yra pateikti keli kaltinimai ir 2024-ieji galėtų nulemti tai, ar šis pompastiškas turtuolis keliaus į Baltuosius rūmus, ar į kalėjimą.

Populiari Danijos karalienė Margrethe II (Margretė II), ilgiausiai valdanti Europos monarchė, nusprendė per Naujųjų metų sveikinimą paskelbti, kad jau sausio 14 dieną atsisakys sosto.

52 metus valdanti 83-ejų Margrethe II karūną perleis savo sūnui, sosto įpėdiniui princui Frederikui.

Viltys

Praėjus 16 valandų po Naujųjų sutikimo Sidnėjuje Naujieji metai prasidėjo ir Niujorke, kur dešimtys tūkstančių džiugiai nusiteikusių žmonių Taimso aikštėje stebėjo paskutines praėjusių metų akimirkas skaičiavusio krištolinio rutulio ant vieno dangoraižio nusileidimą. Pirmąją Naujųjų metų akimirką pasipylė konfeti, susirinkusieji glėbesčiavosi ir bučiavosi aidint Franko Sinatros dainai „New York, New York“.

„Kol kas einasi labai gerai“, – sakė iš Solt Leik Sičio Jutoje atvykęs Jacobas Erikssonas (Džeikobas Eriksonas), vertindamas prasidėjusius Naujuosius metus.

Naujiesiems metams ritantis per pasaulį jie daug kur buvo pasitinkami viliantis, kad dabar lauks daugiau džiaugsmo nei liūdesio.

Kaip ir Niujorke, kur kone kasdien vyksta protestai dėl Izraelio ir „Hamas“ karo, saugumas įvairiuose miestuose buvo sustiprintas.

Visoje Prancūzijoje sutinkant Naujuosius budėjo apie 90 tūkst. policijos ir saugumo pareigūnų. Paryžiaus Eliziejaus Laukų prospekte minios stebėjo šviesų šou, projektuotą ant Triumfo arkos ir skirtą sostinės istorijai bei būsimai vasaros olimpiadai.

Įspūdingi fejerverkai buvo surengti tokiose vietose kaip Akropolis Atėnuose ir aukščiausias pasaulio pastatas „Burj Khalifa“ Dubajuje Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Kinija šventė palyginti ramiai; dauguma šalies miestų uždraudė fejerverkus dėl saugumo ir oro taršos. Vis dėlto žmonės džiaugėsi; Pekine šoko spalvingais kostiumais vilkintys atlikėjai, o Čongčinge minia į dangų leido norų balionus. Sveikindamas su Naujaisiais metais prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) sakė, kad šalis 2024-aisiais sutelks dėmesį į ekonominį atsigavimą, ir žadėjo, kad Kinija tikrai bus suvienyta su Taivanu.

Taivano sostinėje Taibėjuje nuotaika buvo pakili, minia stebėjo fejerverką ir visame mieste vykusius koncertus.

Indijos Mumbajaus mieste tūkstančiai žmonių stebėjo saulėlydį Arabijos jūroje. Sostinėje Naujajame Delyje, garsėjančiame prasta oro kokybe, dėl fejerverkų nuogąstauta, kad pirmoji Naujųjų metų diena išauš su toksišku smogu.

Pakistane, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai, vyriausybė iš solidarumo su palestiniečiais uždraudė visas Naujųjų metų linksmybes.

Maždaug 2 mln. žmonių lynojant buvo susirinkę Rio de Žaneiro Kopakabanos paplūdimyje – vienoje populiariausių Naujųjų metų sutikimo vietų pasaulyje – stebėti 12 minučių trukusio fejerverkų šou.

Valstybės ir statutinės tarnybos pertvarka

Nepaisant dalies tarnautojų ir pareigūnų kritikos, įsigalioja valstybės tarnybos reforma ir naujasis Vidaus tarnybos statutas.

Pareiginei valstybės tarnautojų algai apskaičiuoti taikomas naujas bazinis dydis – 1785,4 euro, t. y. 2022-ųjų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Pagal naują bazinį dydį perskaičiuoti ir koeficientai, priskiriami konkrečioms tarnautojų grupėms.

Vėlesniais metais, tačiau ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas nebe bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant jį bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius.

Vyriausybė tikisi, kad būtent toks įstaigų darbo užmokesčio fondo biudžetavimas suteiks įstaigų vadovams daugiau laisvės individualizuoti tarnautojo atlyginimą pagal jo gabumus arba poreikį prisitraukti specialistų.

Priedas už stažą valstybės tarnyboje negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir yra skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus. Tiems, kas iki šiol turėjo sukaupę daugiau nei 20 proc., šis dydis fiksuojamas ir išlaikomas tol, kol žmogus dirbs valstybės tarnyboje.

Panašūs pokyčiai numatyti ir Vidaus tarnybos statute. Kaip ir valstybės tarnautojams, pareigūnams taikomas naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1785,4 euro.

Be to, mažėja pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – nuo 15 iki dešimties. Priedas už stažą mažinamas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, tačiau iki šiol didesnį priedą už stažą gavusiems pareigūnams jis nėra mažinamas per visą tarnybos laiką.

Nauja atliekų rūšiavimo tvarka

Gyventojai nuo šiol turi atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, jas atskiriant nuo bendro susidarančių šiukšlių srauto. Tai Europos Sąjungos valstybes nares įpareigoja daryti Atliekų pagrindų direktyva.

Daugelis savivaldybių šioms atliekoms surinkti naudos konteinerines sistemas, išskyrus septynias Vilniaus regiono savivaldybes – Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus, Elektrėnų rajonų bei Vilniaus miesto.

Čia gyventojai tokias atliekas rinks specialiais maišais ir mes į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį. Išvežus atliekas, oranžiniai maišeliai su maisto atliekomis specialiuose įrenginiuose bus atskiriami nuo bendro srauto.

Maišelius ir talpas atliekoms tvarkyti nuo gruodžio mėnesio galima atsiimti Vilniaus savivaldybėje, sostinės seniūnijose, Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.

Atnaujintos Kelių eismo taisyklės

Kelių eismo taisyklių (KET) pokyčiai daugiausia susiję su elektriniais paspirtukais ir kitomis elektra varomomis mikrojudumo priemonėmis.

Į šią kategoriją priskiriamos ir elektrinės riedlentės, elektriniai balansiniai vienračiai, riedžiai, kurių didžiausioji naudingoji galia yra ne didesnė kaip 1 kW, didžiausias projektinis greitis – ne didesnis kaip 25 km/h. Galingesni elektriniai paspirtukai priskiriami kitoms transporto priemonių rūšims, kurioms taikomi atitinkami reikalavimai ir ribojimai.

Pagal naujas KET, vairuoti elektrinius paspirtukus nuo šiol gali ne jaunesni nei 16 metų asmenys. Norintieji vairuoti paspirtukus anksčiau – nuo 14 metų – turi išklausyti mokymo kursą, įgyti pažymėjimą.

Šia transporto priemone važiuoti galima tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis. Šaligatviu arba važiuojamąja dalimi leidžiama važiuoti tik kai nėra šių kelio elementų. Maksimalus leistinas paspirtuko ar kitos mikrojudumo priemonės važiavimo greitis galės būti 20 km/val., o važiuojant pro pat pėsčiąjį – ne didesnis kaip 7 km/val.

Nepilnamečiams šalmas privalomas visuomet, o suaugusiems – važiuojant važiuojamąja kelio dalimi. Judant šia kelio dalimi taip pat privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę ar įjungti šviesas. Elektriniais paspirtukais draudžiama važiuoti per pėsčiųjų perėjas, automagistralėmis ir greitkeliais, vežti keleivius, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose.

Tuo metu galingų paspirtukų ir žoliapjovių savininkai turės draustis. Šios taisyklės galios visoms neregistruojamoms transporto priemonėms, išvystančioms didesnį negu 25 km per valandą greitį, arba iki 14 km, jeigu jos sveria daugiau nei 25 kilogramus.

Vaistų kompensacijos

B sąraše esantys antibiotikai, kurie iki šiol pilnai arba pusę kainos buvo kompensuojami tik vaikams ir socialiai remtiniems asmenims, perkelti į sąrašą A.

Tokių vaistinių preparatų bazinė kaina visiems pacientams pagal nurodytas skyrimo sąlygas bus kompensuojama 100 procentų.

Tokiu būdu nuo šiol kompensuojami visi antibiotikai skirti ūminėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, ūminio bronchito, ausies infekcinėms ligoms, bakterijų sukeltų ligų, endokardito, odos ir paodžio audinių infekcinių ir kitų ligų gydymui.

Pokyčiai teisingumo sistemoje

Įsigalioję Civilinio proceso kodekso pakeitimai leis didžiąją dalį bylų, apylinkės teismuose nagrinėjamų rašytinio proceso tvarka, automatizuotai paskirstyti visiems apylinkių teismams, įvertinus teismų krūvį.

Tokiu būdu Teisingumo ministerija tikisi suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvius.

Tuo metu patyrusieji tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus (pavyzdžiui, fizinio skausmo sukėlimą) įgyja teisę į žalos kompensavimą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų.

Lietuvoje vidutiniškai per metus užregistruojama apie 11 tūkst. nesunkių nusikaltimų.

Advokatams, kurie teikia antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nuo 20 iki 25 eurų auga užmokesčio bazinis dydis.

Su minėtu įkainio pokyčiu pradeda galioti ir papildoma paskata advokatams už socialiai jautrius atvejus, reikalaujančius specialiųjų žinių. Šiais atvejais užmokesčio bazinis dydis didėja dvigubai – iki 50 eurų. Siekiant sudaryti sąlygas įgyti tokių žinių, taip pat pradedami rengti specializuoti mokymai.

Kelionių draudimai kariams

Profesinės karo tarnybos kariams ne tarnybos tikslais draudžiama vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes.

Tokių šalių sąrašą dar turi nustatyti Ministrų kabinetas. Krašto apsaugos ministerija siūlo, kad kariai be atskiro leidimo negalėtų vykti į Baltarusiją, Kiniją ir Rusiją.

Vyriausybės nutarimu taip pat bus nustatyti atvejai ir išimtys, kai kariui būtų leidžiama keliauti į minėtas šalis. Tai būtų šeimos narių sunkios ligos arba mirtys, tėvų arba globėjų teisių vykdymas bei turtinių reikalų sprendimas, kai jų neįmanoma išspręsti nevykstant į nurodytas valstybes.

Kompensacijos už būsto nuomą

Keičiasi būsto nuomos kompensacijų mokėjimo tvarka – jos susiejamos su nuomininko pajamomis bei šeimos narių skaičiumi. Išmokos negalės viršyti 176 eurų vienam asmeniui, o šeimai, kurioje bus vaikų, išmoka didės po 20 proc. už kiekvieną žmogų.

Tokių išmokų nebegaus nuomojantys būstą iš artimųjų ar šeimos narių, mokslo ar mokymo įstaigų bendrabučiuose.   

Pagal naują tvarką kompensacijas gaus tik tie gyventojai, kurių metinė nuomos sutarties kaina neviršys 60 proc. jų pajamų. Kitas reikalavimas – kad nuomai būtų skiriama ne daugiau kaip 40 proc. savo pajamų.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus gaus minimalų atlyginimą, kuris 2024-aisiais sieks 709 eurų į rankas, pagal šį modelį maksimali galima nuomos kaina sieks 426 eurus, o 285 eurų (40 proc.) žmogus turės ja mokėti iš savo pajamų.

Gyventojams, kuriems jau patvirtintas kompensacijų mokėjimas pagal senąją tvarką, jos bus peržiūrimos per tris mėnesius nuo naujos tvarkos įsigaliojimo.

Daugiau galių aplinkosaugininkams

Aplinkosaugininkai įgyja teisę stabdyti automobilius ir tikrinti jų išmetamų teršalų kiekį, taip pat matuoti teršalų paveiktos aplinkos užterštumą.

Patikrinimus nuo šiol gali atlikti Aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai.

Teisės aktų pakeitimai numato, kad taršai viršijus normą, automobilio techninė apžiūra iškart naikinama.

Atkurta Pakrančių apsaugos rinktinė

Veiklą pradeda atkurtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padalinys – Pakrančių apsaugos rinktinė. Ji veiks pasienio ruože prie valstybės sienos su Rusija ir Latvija, teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose, jūrų uostuose, tarptautiniame Palangos oro uoste.

Anot VRM, atkurta rinktinė užtikrins efektyvesnę kovą su kontrabanda bei neteisėta migracija – jos sudėtyje numatyti migracijos ir kriminalinės žvalgybos padaliniai. Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė prisidės ir prie strateginių objektų apsaugos – į jos saugomą ruožą papuola Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SDG) terminalas.

Naujajam padaliniui vadovauti pradeda Juozas Rinkevičius. Jis iki šiol ėjo VSAT Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojo pareigas.

Nauji reikalavimai norintiems turėti ginklą

Norintieji gauti leidimą A ir B kategorijų ginklams ar juos pratęsti turi išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.

Skaičiuojama, kad kasmet apie 12 tūkst. piliečių privalo pratęsti turimą leidimą ginklui.

Išimtys numatomos tik profesinės karo tarnybos kariams bei kariams savanoriams, statutiniams pareigūnams bei šauliams.

Fejerverkų dėžė buvo palikta atokiau nuo gyvenamųjų namų ir automobilių stovėjimo aikštelės, ant šaligatvio, arčiau Turistų stotelės.

Ją užgesinę žmonės stebėjosi, kas galėjo taip neatsakingai pasielgti, juk dėžę vėjas galėjo nupūsti ir ant žolės ar link netoli esančio bendrabučio.

Dėl neapgalvoto elgesio su pirotechnikos priemonėmis socialiniuose tinkluose skundėsi ir kiti klaipėdiečiai.

„Vienybės gatvėje trys berniukai (aukščiausias buvo su žalia striuke) svaidė petardas. Vieną metė ir į mano praeinančią dukrą. Laimei, ji atsipirko išgąsčiu ir sudirginta veido oda. Tėvai, prižiūrėkite savo paauglius, kad nenutiktų didesnių nelaimių!“ – perspėjo moteris „Facebook“ paskyroje „Melnragės bendruomenė“.

Klaipėdietis pasidalijo, kad šie paaugliai jau pridarė žalos vieno kaimyno namo sienai – dėl į ją mestos petardos, liko dėmė.

Kita moteris pasakojo, kad vaikinai dažnai gąsdina praeivius petardomis, neseniai taip pasielgė ir su jos dukterimis.

„Prieš mėnesį mano dukros ėjo iš būrelio ir jas labai išgąsdino, jos net piešinius pametė, o jie paėmė ir suplėšė“, – skundėsi melnragiškė.

Dėl šių incidentų gyventojams vieni kitiems pataria kreiptis pirmiausia į vaikų tėvus, o jei nepadeda – į pareigūnus.