Incidentas įvyko beveik prieš pat paplūdimio gelbėtojų darbo pabaigą – apie 20.30 val. Devynerių metų berniukas ėmė skęsti, nes pateko į duobę. Gelbėtojams greitai sureagavus, jį išgelbėti pavyko.

Ką berniuko tėvai veikė įvykio metu – nežinoma. 

Pastaruoju metu tokių incidentų pasitaiko nemažai. Dėl tėvų nepriežiūros, o ypač dėl nereagavimo į paplūdimyje esančius įspėjimus apie atgalines sroves, stiprų bangavimą, vaikams vis tiek leidžiama bristi į jūrą. Anot paplūdimių atstovų, tuo metu tėvai naršo telefonuose arba deginasi. 

Vakar per dieną iš viso išgelbėti trys skendę žmonės. Visi jie plaukiojo Girulių paplūdimyje, netoli ženklo „duobė“.

„Žmonės su negalia – lygiateisiai visuomenės nariai. Neįgaliųjų paplūdimio pavadinimas – palikimas iš praeities, nebederantis su šiandien keliamais tikslais“, – pranešė savivaldybė.

Anot jos, šiuolaikiniame pasaulyje siekiama mažinti socialinę atskirtį, sudaryti sąlygas žmonėms su negalia patogiai naudotis viešąja infrastruktūra, užtikrinti integraciją į bendruomenę. Žmonėms su negalia pritaikoma visų paplūdimių infrastruktūra, tad pajūryje nebėra vienos išskirtos zonos, kur renkasi tik negalią turintys žmonės. Dėl šių priežasčių siūloma pakeisti Neįgaliųjų paplūdimio pavadinimą.

Feisbuke miestiečiai jau pasiūlė įvairių pavadinimų variantų – Saulėlydžio, Gintarinis, Vakarų, Ramusis, Džiazo, Stipriųjų paplūdimys. Tarp variantų – pavadinti paplūdimį ilgamečio Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko vardu, taip pat skirti pavadinimą „Visada stipriems“, „Draugiškas visiems“ ir kita.

Klaipėdos savivaldybė laukia pasiūlymų iki liepos 21 dienos.

„Lauko kinas – sena mūsų svajonė. Prisižiūrėjome užsienietiškų filmų. Be to, pastebėjome, kad jaunimas renkasi automobilių aikštelėse ir ten nieko neveikia. Žmonės vis daugiau laiko praleidžia automobiliuose. Didelės aikštelės tapo susirinkimų vieta“, – pasakojo „Kino zonos“ vadovas Audrius Laurutis.

Sušvelninus karantino ribojimus, filmus galima žiūrėti ir įprastose kino salėse. Tačiau penktadienį vakare Pamario gatvėje nusidriekė nemaža eilė norinčiųjų pasižiūrėti filmus nelipant iš mašinos.

„Labai tikime tokiu kinu ir bandysime jį rodyti, nepaisydami bus karantinas ar ne. Tikime, kad ši tradicija atras vietą Lietuvoje“, – paaiškino A.Laurutis.

Iš viso per savaitgalį parodyti keturi filmai. Vienam automobiliui seansas kainavo apie 10 eurų. Didesnės mašinos buvo statomos toliau nuo pripūsto ekrano, kad neužstotų vaizdo mažesnėms. Garsą žiūrovai girdėjo per savo mašinos radiją.

„Vis dar ieškome tobulos formos. Išbandėme pripučiamą ekraną. Bet turėsime ir stabilią konstrukciją, kurią bus galima palikti ilgesniam laikui“, – teigė „Kino zonos“ vadovas.

Artimiausiu metu „Kino zona“ filmus ruošiasi rodyti ir Kartenos aerodrome.

Idėja rodyti filmus automobiliuose sėdintiems žiūrovams – gana sena. Pirmieji tokie kino teatrai atsirado XX a. pradžioje JAV. Tačiau vėliau dauguma jų užsidarė.

Žemės savininkams labiau apsimokėjo dideles aikšteles išnaudoti prekybos centrams, kurių kino salėse tilpdavo daugiau žiūrovų.

Tačiau COVID-19 pandemijos metu toks kinas leidžia saugiai žiūrėti filmus nerizikuojant užsikrėsti. Tad idėja vėl atgimė.

Kalbėdama apie Neįgaliųjų paplūdimį klaipėdietė Snežana žodžių į vatą nevyniojo.

"Šis paplūdimys klaidina savo pavadinimu, nes jis visiškai nepritaikytas neįgaliesiems. Ten nuvažiavau, kadangi auginu mažą vaiką ir prie jūros tenka pasiimti vežimą. Atvykusi supratau, kad su vežimėliu ten niekur nenuvažiuosi. Su vaikišku vežimėliu dar kažkaip gali nusigauti iki jūros. Vakar mačiau, kaip neįgalus žmogus, atvykęs prie jūros, turėjo apsisukti ir grįžti atgal, nes nusileidus medine konstrukcija, kuri lyg pritaikyta neįgaliesiems, atsiduri smėlyje. Norėdamas pasiekti kitus medinius takelius turi įveikti smėlio ruožą, o tai vežimu neįgaliajam faktiškai neįmanoma", – piktinosi moteris.

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki tikino, kad šiomis dienomis mediniai tilteliai jau baigiami remontuoti.

Taip pat bus pailgintas ir neįgaliesiems skirtas takas.

Visgi, pasak A.Siakki, arčiau jūros vedančio tako įrengti galimybių nėra.

"Darbus baigėme ketvirtadienį. Pastatėme neįgaliesiems pritaikytą persirengimo kabiną, nutiesėme medinį taką iki jos, kad žmonėms būtų patogiau atvažiuoti. Įrengti kelio arčiau jūros negalime, nes jūra banguoja, pasitaiko štormų, viskas būtų kaipmat nuplauta", – kalbėjo direktoriaus pavaduotojas.

Jau trečius metus jūra iš arčiau pasigrožėti ir išsimaudyti norintys neįgalieji tai gali padaryti  sėdėdami specialiame vežimėlyje.

"Paplūdimyje įrengta viešųjų erdvių daugiafunkcė stotelė. Neįgalieji, paspaudę ten įtaisytą mygtuką, gali iškviesti gelbėtojus ir pranešti, jog reikalingas vežimėlis. Tačiau per trejus metus vežimėliu nepasinaudojo nė vienas klaipėdietis. Dėl paslaugos kreipėsi tik uostamiesčio svečiai", – pasakojo A.Siakki.

Norint pasinaudoti neįgaliesiems pritaikytu  vežimėliu Smiltynėje, reikia kreiptis į budinčius gelbėtojus.

Specialūs vežimėliai, kurie padeda išsimaudyti jūroje ir judėjimo negalią turintiesiems, yra Smiltynės centriniame ir neįgaliųjų paplūdimyje.

Norintieji pasinaudoti šia paslauga turi kreiptis į gelbėtojus arba juos išsikviesti minėtuose paplūdimiuose esančioje daugiafunkcėje viešųjų paslaugų stotelėje.

"Užtenka paspausti mygtuką ir gelbėtojai ateis", – tvirtino biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Praėjusį vasaros sezoną tokia paslauga uostamiesčio paplūdimiuose buvo teikiama pirmą kartą.

Galimybe išsimaudyti Baltijoje pasinaudojo penki judėjimo negalią turintys žmonės. A.Siakki prisiminė, kad vienas poilsiautojas – net kelis kartus.

"Kol atostogavo pajūryje, vis ateidavo", – tvirtino pavaduotojas.

Kai kurie neįgalieji pripažino, kad išsipildė jų svajonė, nes jūroje maudėsi pirmą kartą. Buvo ir tokių, kurie į Klaipėdos paplūdimius atvyko specialiai, nes sužinojo, jog yra galimybė panirti į bangas.

Šią vasarą jūroje maudėsi vaikščioti negalintis kaunietis, kuris traumą patyrė prieš maždaug penkerius metus.

"Atvažiavo pailsėti prie jūros, sužinojo, kad yra tokia galimybė, ir ja pasinaudojo", – teigė A.Siakki.

Pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad šiemet dar ir nebuvo daug laiko maudynėms. Jūros vanduo buvo šaltas – ilgą laiką siekė vos 9 ar 10 laipsnių šilumos. Užvakar įšilo iki 18.

"Norint, kad neįgalieji maudytųsi, turi būti ir atitinkamos sąlygos. Bent šiltas vanduo. Žmonės turi jaustis gerai ir patogiai. Žinoma, yra ir tokių, kurie lenda į vėsesnį vandenį", – pasakojo pavaduotojas.

Kol kas visi neįgalieji maudėsi žemyninėje dalyje esančiame paplūdimyje. Smiltynėje nebuvo nė vieno.

A.Siakki teigimu, tarp besimaudžiusiųjų nebuvo ir nė vieno klaipėdiečio.

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas džiaugėsi, kad yra galimybė padėti neįgaliesiems saugiai išsimaudyti jūroje ir išpildyti jų svajones.

"Galime suteikti džiaugsmą", – teigė vadovas.

Baigs remontuoti atšilus

Atnaujinti medinius laiptus ir pandusą, vedantį į vadinamąjį neįgaliųjų paplūdimį, reikėjo, nes susidėvėjo konstrukcijos. Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas tvirtino, kad jie buvo tvarkyti prieš 7–8 metus.

"Laiptai jau susidėvėjo. Nespėjome lopyti. Padarysime naujus ir vėl kurį laiką bus ramu, nebereikės sukti galvos", – tvirtino vadovas.

Nauji mediniai laiptai pradėti statyti po Naujųjų. Darbus teko sustabdyti, nes užklupo šaltis ir sniegas. Spėta sumontuoti tik pėstiesiems skirtą dalį, tad norint patekti į paplūdimį problemų nekyla. Pandusą ketinama pastatyti atslūgus šalčiui ir ištirpus sniegui.

"Laiptus tvarkome šaltuoju metų laiku, kol nėra didelių žmonių srautų. Paskui ir lankytojai trikdo mums darbą, ir mes jiems trukdome", – pasakojo vadovas.

Naudoja sniegui valyti

Šį sezoną paplūdimių prižiūrėtojai pradės sustiprinę technikos parką. Praėjusių metų vasaros pabaigoje įsigytas naujas traktorius, smėlio valymo mašina.

Dabar įstaiga turės tris traktorius. Vienas jų dirba Smiltynėje.

Kol kas naujuoju traktoriumi valomas sniegas nuo takų, vedančių į paplūdimį, automobilių stovėjimo aikšteles. Tam naudojami ir specialūs prikabinami prietaisai – šluotos, peiliai.

V.Urbonas teigė, kad vasarą šis traktorius bus sujungtas su smėlio valymo mašina. Pagrindinė jos paskirtis – apversti smėlį dešimties centimetrų gylyje, kad neliktų bakterijų, kurias išdegina saulė, kai smėlis išsijojamas.

Smėlio valymo mašina surinks ir smulkias šiukšles.

Rūpesčių kelia nelygumai

Pasak V.Urbono, praėjusių metų rudenį įrenginys buvo išbandytas. Vadovas atkreipė dėmesį, kad reikia mokymų, kaip juo naudotis, įgyti įgūdžių.

"Viskas pavyko. Kitą sezoną ir prieš jam prasidedant valysime smėlį. Melnragės–Girulių paplūdimiuose šiuos darbus atlikti sudėtingiau. Ten nemažai visokių nelygumų, kauburių. Be to, skiriasi ir smėlio sudėtis. Karklės link yra daugiau akmenukų. Mašina juos surenka, bet neveši jų lauk ir nemesi. Kažkaip laviruosime. Smiltynėje viskas daug paprasčiau. Ten smėlis vienodas, lygu, tad ir treniruojamės", – palygino vadovas.

V.Urbonas pripažino, kad smėlio valymo mašiną prie traktoriaus nėra paprasta prikabinti ir nukabinti. Be to, dideliems plotams išvalyti reikės laiko – tai ne kelių dienų darbas. Dėl to vienas traktorių ir bus "pririštas" prie šios mašinos.

Iki šiol paplūdimių prižiūrėtojai smėlį purendavo iš ūkininko pasiskolintomis akėčiomis. Tiesa, jos tik apversdavo smėlį, bet šiukšlių nesurinkdavo.

Pamėgo jau seniai

Pasak Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininko Mindaugo Džermeikos, ekstremalai suaktyvėja, iškritus pirmam gausesniam sniegui, pašalus.

Vairuotojai vakarais dažnai susirenka neįgaliųjų paplūdimio aikštelėje. Vilioja ir kitos panašios pliažų prieigose esančios atokios erdvės. Susirinkusieji aikštelėse automobiliais "piešia" vadinamąsias saules, staigiai manevruoja. Dažniausiai taip elgiasi jaunimas.

"Ekstremalūs vairuotojai yra seniai pamėgę neįgaliųjų paplūdimio aikštelę ir čia renkasi. Vyksta nemaži susibūrimai. Atvažiuoja ir policija", – tvirtino biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas.

Pasak vadovo, jauni vairuotojai pavojingai manevruoja, bet taip esą kaupiama ir patirtis.

"Jei viskas būtų oficialiai organizuojama, įrengta speciali aikštelė, imamas minimalus mokestis, būtų sveikintina. Lankytųsi ne tik jaunimas, bet ir vyresni. Atnaujintų įgūdžius. Dabar iškrenta sniegas, žmonės išvažiuoja į gatves, jiems kyla stresas. Ne tik jauniems vairuotojams, bet ir patyrusiems. Tačiau tai turi organizuoti verslininkai", – tvirtino direktorius.

Elgiasi neprotingai ir neatsakingai

Anot M.Džermeikos, aikštelėse besidraskantys vairuotojai neįvertina situacijos ir pavojų.

"Juk čia vaikšto žmonės. Pavojingas manevravimas kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams. Ypač – pėstiesiems, dviratininkams, kurie yra pažeidžiamiausi", – komentavo pareigūnas.

Viršininkas pabrėžė, kad mašina, "piešdama" vadinamąsias saules, tampa nekontroliuojama. Būtent dėl šios priežasties ekstremaliam vairavimui riekia pasirinkti tinkamas vietas.

"Automobilių sporto atstovai tai daro specialiai įrengtuose trekuose, aikštelėse, aerodromuose, o jauni vairuotojai renkasi, kur nori, kur jiems patogu, yra daugiau erdvės. Apie keliamą pavojų jie nepagalvoja", – sakė pareigūnas.

Saulių "piešimas", staigus manevravimas laikomas chuliganišku vairavimu. Už jį gresia griežtos sankcijos – bauda nuo 450 iki 550 eurų su teisės vairuoti atėmimu nuo metų iki dvejų.

"Ekstremaliai vairuodami aikštelėse žmonės elgiasi neprotingai ir neatsakingai. Tokie tyčiniai veiksmai kelia pavojų kitų eismo dalyvių saugumui", – tvirtino viršininkas.

Bando išvengti atsakomybės

Tačiau, anot M.Džermeikos, neretai chuliganiškai automobilius vairavę asmenys puola gintis, nes sankcija – griežta. Pradeda aiškinti, kad policijos pareigūnai ne taip traktavo, įvertino.

"Viskas nugula teismuose. Tačiau šie 100 proc. atvejų tvirtina, kad toks vairavimas yra pavojingas, chuliganiškas", – akcentavo viršininkas.

M.Džermeikos teigimu, policijos pareigūnai nenori uždrausti ar atimti galimybės ekstremaliai manevruoti ar, kaip aiškina patys vairuotojai, lavinti įgūdžių slidžiame kelyje, tačiau siekia užkirsti kelią skaudžioms nelaimėms.

"Mieste yra specialių aikštelių, kur galima įtvirtinti įgūdžius. Pastarosiose pabandyti pavairuoti galima net vasarą. Erdvėse, kur pavojingai manevruojama, turi būti užtikrinamas saugumas, į jas negali patekti pašaliniai asmenys", – pabrėžė viršininkas.

Pasak M.Džermeikos, nereikia stebėtis, jog pareigūnai budi ekstremalų pamėgtose vietose.

Tai tas pats, kas mažam vaikui duoti degtukų, pasodinti ant šieno kupetos ir žiūrėti – padegs ar ne.

"Žmonės nesupranta, kuo gali baigtis pavojingas vairavimas viešose aikštelėse. Tai tas pats, kas mažam vaikui duoti degtukų, pasodinti ant šieno kupetos ir žiūrėti – padegs ar ne. Jaunas vairuotojas nesupranta, kad vairas – šaltasis ginklas. Viskas priklauso nuo jo veiksmų. Jei mašiną sumėtys, ji taps nevaldoma, o tai gali lemti net esančiųjų netoliese žūtį. Tai nėra katės ir pelės žaidimas – pagaus ar ne. Pasekmės gali būti skaudžios, o policija tam nori užkirsti kelią. Norime išvengti žūčių, grėsmių eismo saugumui", – kalbėjo pareigūnas.

Važiuoja ir ant tvenkinių ledo

Atšalus pasitaiko ir sunkiai protu suvokiamų atvejų, kai automobiliais važiuojama ant užšalusių tvenkinių. Pasak M.Džermeikos, tokių atvejų Klaipėdoje yra buvęs ne vienas.

Prieš keletą metų vienas vairuotojas buvo užvažiavęs ant Mumlaukio ežero ledo. Tokių akibrokštų užfiksuota ir ant užšalusių vandens telkinių Klaipėdos rajone.

"Matyt, vairuotojai nelabai patys supranta, kuo viskas gali baigtis. Važiuoti ant vandens telkinių ledo yra draudžiama, nes tai tam neskirta vieta. Be to, tai pavojinga kitų ant ledo esančių žmonių atžvilgiu", – sakė pareigūnas.

M.Džermeika tvirtino, kad ekstremalius vairuotojus tenka drausminti ir vasarą. Laisvojoje ekonominėje zonoje rengiamos ir nelegalios lenktynės.

"Tai daroma slapčia, nakties metu. Gal pėsčiųjų ir nėra, tačiau yra žmonių, kurie stovi ir žiūri renginį. Jų saugumo niekas neužtikrina. Už saugumą lieka atsakingas tik pats saules "piešiantis" vairuotojas. Jis gali nesuvaldyti transporto priemonės, įvažiuoti į minią ir sužaloti žmones", – tvirtino pareigūnas.

„Visai neblogai, vaizdas malonus akiai“, - stebėdamas Lietuvos žurnalistų sąjungos sporto klubo „Press'as“ pasirodymą šypsojosi šalies paplūdimio futbolo asociacijos vadovas Darius Laucevičius.

Nors ir pademonstravę tvirtą charakterį ir grupėje 3:1 palaužę „Vakarų fronto“ ekipą, žurnalistai kalnų nenuvertė. Pajūrio aikštelėse geriausiai sekėsi šeimininkams. Tiesa, medalius komandos išsidalijo tik po itin atkaklių kovų.

Turnyre, vykusiame Klaipėdos pajūrio ruože tarp II-osios Melnragės ir Girulių, vadinamajame Neįgaliųjų paplūdimyje, startavo 12 komandų. Geriausios 4 kiekvienos grupės ekipos žengė į atkrintamąsias varžybas. „Press'as“, nors ir metęs rimtą iššūkį vienam turnyro favoritų Vilniaus „Igol“, buvo priverstas pripažinti varžovų pranašumą. Sostinės ekipa, kurioje pirmaisiais smuikais griežė buvę ir esami Lietuvos rinktinės futbolininkai Ramūnas Radavičius ir Arsenijus Buinickis, žurnalistus palaužė tik paskutinę min., kai persvėrė rezultatą 3:2. „Press'ui“ turnyre atstovavo kauniečiai Zigmas Jurevičius, Gediminas Stanišauskas, vilniečiai Nerijus Kesminas, Maksimas Vojevodinas, Vitalijus Bilevičius, Rimas Mauricas ir Gediminas Grigonis.

Tikrasis „Igol“ bei kitų favoritų pajėgumas atsiskleidė ketvirtfinalyje. Kad varžovai buvo verti vieni kitų, įrodė ir faktas, kad 3 iš 4 šio etapo susitikimų baigėsi santykius išsiaiškinus tik baudinių serijose. Jos ne tik iki maksimumo sukėlė įtampą aikštelėse, bet ir džiugino tikrai gausaus būrio sirgalių akis.

3-iąją vietą iškovojo Mažeikių „Olimpas“, kovoje dėl bronzos Klaipėdos „Veteranus“ nugalėjęs tik po baudinių serijos, o dėl čempionų vardų susikovė titulą ginanti uostamiesčio „DFDS“ ir iš Vilniaus atvykusi „Igol“ ekipa. Beje, abi finalininkės teisę rungtis dėl aukščiausio apdovanojimo irgi iškovojo tik po baudinių serijų pusfinaliuose.

Tačiau pagrindinėje turnyro dvikovoje viską lėmė vienas įvartis, kurį pelnė Gerardas Žukauskas. Šis čempionų komandos narys pripažintas geriausiu turnyro žaidėju, geriausio vartų sargo prizas atiteko Arnoldui Kaupiui iš „Olimpo“, o geriausiai besiginančio žaidėjo apdovanojimą pelnė „Igol“ atstovas Pavel Smolkov.

Verta pastebėti, kad pirmą kartą turnyro istorijoje apdovanojimus išsidalijo skirtingų miestų ekipos.

„Šiemetinis turnyras parodė, kad varžybų ir jose dalyvaujančių komandų lygis tik dar labiau išaugo, o pergalė pasiekiama labai sunkiai. Džiugu, kad per septynerius metus turnyras tikrai išaugo, o jo vardas siejamas su kokybe, pritraukiame vis daugiau futbolui neabejingų partnerių, padedančių, kad varžybos vyktų kuo sklandžiau.

Galbūt dėl tų prie mūsų jungiasi pajėgiausios Lietuvos ekipos, girdėjome įvairiausių vertinimų, smagu, kad šis turnyras lygiuojamas į tokią gretą kaip šalies paplūdimio futbolo čempionatas, sakoma, kad čia – net geriau.

Jau sulaukėme signalų ir iš užsienio valstybių, todėl neatmetame galimybės, kad jau greitai priimsime ir svečius iš kitų valstybių.

Sulig kiekvienu turnyru mes irgi tobulėjame, kyla įvairių sumanymų, žinome, ką reikia tobulinti, kurioje vietoje vertėtų pasitempti, todėl ateityje dirbsime dar daugiau, kad varžybos būtų kuo patrauklesnės futbolo mėgėjams.

Negalime užsakyti tik oro. Žinoma, šiemet dėl jo mums labai pasisekė“, – po turnyro mintimis dalijosi šių varžybų sumanytojas ir organizatorius, Klaipėdos futbolo bendruomenėje puikiai žinomas Nerijus Genupskis.

Kitais metais turnyras taip pat turėtų vykti toje pačioje vietoje liepos mėnesį.

Pasiūlė padovanoti naują

Prieš savaitę ilgapirščiai pasisavino įrenginio saulės bateriją. Nors ji neatsirado, naują paplūdimių prižiūrėtojams pasisiūlė padovanoti lietuviškų saulės modulių gamintojai įmonė „Soli Tek cells“.

„Labai gražus žingsnis. Įmonės atstovai parodė savo gerumą. Akivaizdu, kad jiems rūpi žmonių saugumas. Gražus poelgis. Esame labai dėkingi“, – džiaugėsi biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas.

Pasak vadovo, sulaukus tokio pasiūlymo, susisiekta su stotelės gamintojais. Jie turėjo pakalbėti su bateriją pasisiūliusios padovanoti įmonės atstovais, susiderinti. Planuojama, kad penktadienį modulis turėtų būti montuojamas.

„Žmonės vėl galės naudotis viešųjų erdvių paslaugų stotele“, – teigė direktorius.

V.Urbonas pripažino, kad pradėta galvoti apie didesnę įrenginio apsaugą. Kai įvyko vagystė, nesuveikė signalizacija.

„Nenusileisime vagims ir vandalams. Sieksime, kad paplūdimyje būtų saugu“, – patikino vadovas. Paplūdimyje svarstoma įrengti ir vaizdo stebėjimo kameras.

Vagyste įtaria jaunuolius

Kai kurie miestiečiai pastebėjo, kad stotelės saulės baterija atjungta pakankamai kompetentingai. Vagys išmanė, ką darė, neskubėjo, nes įrenginys nuimtas su laikikliu.

Tačiau V.Urbonas nemano, kad saulės bateriją kažkas pavogė tikslingai: „Veikiausiai pasidarbavo jaunimas. Šiais laikais jis yra technologiškai labai išprusęs.“

Vagių padaryti nuostoliai siekė apie tūkstantį eurų, tačiau pabrėžta ir moralinė žala. Atkreiptas dėmesys, kad stotelėje galima iškviesti gelbėtojus įvykus nelaimei. Tad tokie ilgapirščių veiksmai kažkam gali kainuoti gyvybę.

Uostamiesčio paplūdimiuose dvi viešųjų erdvių paslaugų stotelės įrengtos prieš mėnesį. Viena pastatyta Smiltynės centriniame paplūdimyje, kita – vadinamajame neįgaliųjų pliaže.

Svarbiausias šių stotelių tikslas padėti judėjimo negalią turintiems žmonėms. Prie stotelės privažiavęs neįgalusis turi galimybę vienu mygtuku išsikviesti gelbėtoją, kuris suteiks reikiamą pagalbą. Norinčiajam išsimaudyti bus atvežtas specialus vežimėlis.

Stotelėje taip pat sumontuotas kompresorius, kuriuo dviratininkai gali prisipūsti dviračio padangas, o pramogautojai – kamuolius. Joje įkraunamos mobiliojo ryšio telefonų baterijos, sumontuota ir bevielio interneto prieiga. Stotelės veikia naudodamos saulės energiją.

Didžiausia apsauga – keltas

Į neįgaliųjų paplūdimyje pastatytą viešųjų erdvių paslaugų stotelę vandalai buvo nusitaikę ir anksčiau. Praėjus vos pusantros savaitės nuo tada, kai ji buvo pastatyta, pastaroji išversta.

Chuliganai didelės žalos nespėjo padaryti, nes suveikė signalizacija. Atvykę saugos tarnybos darbuotojai įrenginį rado išrautą. Niekdariai jau buvo pasprukę.

Išversta stotelė greitai atstatyta. Šį kartą įrenginys sutvirtintas dar stipriau.

„Susisiekimas su neįgaliųjų paplūdimiu yra gana geras, tad čia ir atvyksta visokie chuliganai. Smiltynėje didžiausia apsauga – keltas, kuriame yra kamerų. Bet ko neįsineši. Be to, Smiltynės paplūdimius sunkiau pasiekti. Neatbėgsi čia paprastai palakstyti ar padaužyti“, – lygino vadovas.

Ateityje tokias stoteles planuota įrengti ir paplūdimiuose, kur nėra gelbėtojų posto.

Nuostoliai dar skaičiuojami

Kad dingo daugiafuncės viešųjų erdvių paslaugų stotelės energijos šaltinis pastebėta trečiadienio rytą, apie 8 val. Pirmieji saulės baterijos pasigedo paplūdimius valę darbuotojai.

Į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl įvykio.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki pasakojo, kad vagių padaryti nuostoliai dar skaičiuojami.

Tačiau preliminariai jie gali siekti apie tūkstantį eurų.

„Kalbėti reikia ne tik apie materialinę žalą. Šios stotelės dėka, paspaudus mygtuką, galima iškviesti gelbėtojus, įvykus nelaimė. Šis vagių poelgis kažkam gali kainuoti gyvybę. Keista, kad žmonės nepagalvoja, kaip kenkia“, – atkreipė dėmesį pavaduotojas.

Palengvino poilsiautojų gyvenimą

Uostamiesčio paplūdimiuose dvi viešųjų erdvių paslaugų stotelės įrengtos prieš mažiau nei mėnesį. Viena pastatyta Smiltynės centriniame paplūdimyje, kita – vadinamajame neįgaliųjų.

Svarbiausias šių stotelių tikslas padėti judėjimo negalią turintiems žmonėms. Prie stotelės privažiavęs neįgalusis turi galimybę mygtuko pagalba išsikviesti gelbėtoją.

Šis suteiks jam visą reikiamą pagalbą. Norinčiam išsimaudyti bus atvežtas specialus vežimėlis.

Stotelė palengvina ir kitų poilsiautojų gyvenimą. Juose sumontuotas kompresorius, kurio pagalba dviratininkai gali prisipūsti dviračio padangas, o pramogautojai – kamuolius.

Stotelės pagalba galima įkrauti ir mobiliojo ryšio telefonų baterijas. Joje sumontuota ir bevielio interneto prieiga. Stotelės veikia saulės baterijų dėka.

„Stotelės palengvina poilsiautojų gyvenimą, tačiau vagims tai nerūpi“, – tvirtino pavaduotojas.

Nesuveikė signalizacija

A.Siakki negalėjo pasakyti, kur vagys panaudos saulės bateriją, ar ją įmanoma kažkur pritaikyti.

Pavaduotojas žmonių, kurie žino kažką apie įvykį, dingusią bateriją, prašė nelikti abejingais ir susisiekti su paplūdimių prižiūrėtojais ar policija.

Tai ne pirmas išpuolis prieš vadinamajame neįgaliųjų paplūdimyje pastatytą viešųjų erdvių paslaugų stotelę. Praėjus vos pusantros savaitės nuo pastatymo, ši buvo išversta.

Vandalai didelės žalos nespėjo padaryti, nes suveikė signalizacija. Atvykę saugos tarnybos darbuotojai įrenginį rado išrautą. Vandalai jau buvo pasprukę.

Išversta stotelė jau po pusdienio buvo atstatyta. Šį kartą įrenginys sutvirtintas dar stipriau. Padarytas platesnis padas.

Paplūdimių prižiūrėtojai aiškinsis, kodėl šį kartą nesuveikė įrengta signalizacija.

Planavo įrengti ir daugiau

Dar prieš pastatant viešųjų erdvių paslaugų stotelę vadinamajame neįgaliųjų paplūdimyje, buvo baiminamasi, ar ši netaps vandalų taikiniu. Pabrėžta, kad čia priešingai nei Smiltynėje lengvesnis susisiekimas, susirenka įvairi publika.

Prižiūrėtojai norėjo apdrausti viešųjų erdvių paslaugų stotelę ir domėjosi galimybėmis.

Ateityje tokias stoteles planuota įrengti ir paplūdimiuose, kur nėra gelbėtojų posto. Manyta, kad tai būtų naudinga, jei įvyktų nelaimė. Operatyviau apie ją būtų galima pranešti gelbėtojams.

„Sunku pasakyti, ką darysime, jei nuo pirmo mėnesio prasideda tokie dalykai“, – tvirtino A.Siakki.