Pietų pertrauką jau galima planuoti Nemuno saloje, po sakurų žiedais. Einant į salą nuo S. Daukanto gatvės pėsčiųjų tilto, pasitinka japoniškų vyšnaičių parkelis. Jame įrengti suoliukai, kurie vilioja prisėsti po sakuromis ir pasimėgauti pavasariu.

Baltų ir rožinių atspalvių sakuros žiedai iš tiesų atrodo žavingai. Ne vienas praeivis traukia mobiliuosius telefonus ir darosi pavasariu dvelkiančius kadrus, jais dalijasi su artimaisiais ar socialiniuose tinkluose. Kiti tiesiog mėgaujasi, grožisi ir leidžia sau atpalaiduoti mintis žiedų apsuptyje.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Gražu ne tik dieną, bet ir vakare, nes medeliai apšviesti, tad ir tamsoje matyti sakurų žiedai. Tikrai laukiau, kol jos pražys, kiekvienais metais ateinu jomis pasigrožėti“, – tikino japoniškų vyšnaičių parkelyje įsitaisiusi kaunietė.

Šiame parkelyje – sakurų žiedų gausa, prasprogę jau kone visi medeliai. Tačiau ties Nemuno krantine augančios japoniškos vyšnios – jau gerokai vyresnės, čia dar tik pradeda skleistis žiedai. Matyt, ties upės vaga pasodintos vėlyvesnės sakuros, bet tikrai ilgai laukti nereikės ir šioje vietoje pradės snigti baltais žiedais.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Nuo centro pusės žiūrint į Nemuno salą mačiau, kaip ekskavatoriais nukasama dalis upės krantinės. Kiek tolėliau matosi ir statoma „Mokslo sala“. Įdomu, kokie darbai čia vyksta, nes kažkaip neatrodo, kad „Mokslo salos“ objektui būtų reikalinga prieiga prie vandens. Be to, juk pastatas jau stovi, kodėl tada tik dabar tokie darbai atliekami?“ – klausė portalo kauno.diena.lt skaitytojas.

Pasidomėjus paaiškėjo, kad bus įrengiama sistema, leisianti Nemuno saloje kontroliuoti kritulių perteklių.

„Šioje vietoje įrengiama lietaus nuotekų siurblinė, kuri padės didelių liūčių metu tvarkingai pašalinti vandenį iš parko teritorijos. Jei leis oro sąlygos, darbus planuojama pabaigti kito mėnesio pradžioje. Siurblinės sistema bus įkasta į žemę, pakrantė atstatyta ir atsėjama nauja žolė“, – portalui kauno.diena.lt komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Nors kvartalo jungtys suprojektuotos ir galvojant apie vairuotojų poreikius, „Matau Kauną“ pagrindinis moderatorius, urbanistas Tadas Jonauskis pasakoja – didžiausiais rajono prioritetas yra vystyti naujakuriams saugias, žalias ir alternatyviam transportui draugiškas erdves.

Siekė laisvės ir kokybės

Ryškiais urbanistiniais pokyčiais gyvenantis Kauno Aleksoto rajonas aktyviai ruošiasi tapti verslo, inovacijų ir kultūros slėniu. Šiame sparčiai besivystančiame miesto rajone šiandien suplanuoti svarbūs laikinosios sostinės projektai. Aleksote iškils Inovacijų pramonės parkas, M. K. Čiurlionio koncertų salė, kiti viešosios ir komercinės paskirties objektai.

Tačiau dar visai neseniai ši Kauno dalis buvo atiduota industrijai bei pramonei. Todėl tvaraus judumo poreikiai tokioje aplinkoje nesvarstyti. Patogiai pėsčiomis ar dviračiais keliauti po Aleksotą galimybių nebuvo, tačiau dabar, sako T. Jonauskis, situacija kardinaliai keičiasi.

„Projektuodami „Matau Kauną“ kvartalą, išsikėlėme tikslą sukurti žalią, tvarų, bendruomenėms skirtą rajoną. Drauge užsibrėžėme neretai tik automobiliams skirtas erdves grąžinti pėstiesiems. Naujasis kvartalas kyla miesto centre, jį supa visas pagrindinis Kauno funkcionalumas. Pastarąjį be automobilio galima lengvai pasiekti vos per keletą minučių. Tad kodėl nesėsti ant dviračio ar neišeiti pėsčiomis“, – klausė urbanistas.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Norėdami paskatinti naujakurius tai padaryti, projekto autoriai daug dėmesio skyrė tvarioms kvartalo jungtims. Anot T. Jonauskio, buvo suprojektuotas viešųjų erdvių tinklas, kurio prioritetais tapo bemotoris transportas bei judėjimas pėsčiomis. 

Kvartalo „Matau Kauną“ ramios gatvelės rajono viduje užtikrina saugią aplinką vaikščioti, vaikams važinėti dviračiais.

„Jos jungia skirtingo charakterio viešąsias erdves, per kurias patogu judėti senamiesčio link. Kvartalą norėjome kurti kuo saugesnį, kad vaikai čia galėtų bėgioti laisvai, o pėsčiųjų gyvenimo kokybė būtų tikrai aukšta“, – sakė pašnekovas.

Priešpriešos išvengė

Visgi, galvodami apie pėsčiųjų, dviratininkų bei kitą bemotorį transportą besirenkančiųjų poreikius, projekto autoriai nepamiršo ir vairuotojų. Pasak T. Jonauskio, projektuojant visą kvartalo teritoriją, pasitelkti specialistai, kurie suskaičiavo būsimą automobilių srautą ir padėjo įvertinti didžiausius iššūkius.

„Šie duomenys leido sukurti apgalvotą gatvių dizainą, pasirinkti reikiamus parametrus. Taip išvystėme gatvių hierarchiją – pagrindines ir šalutines jungtis, bei tas, kurios skirtos tik pėstiesiems. Automobilių stovėjimo vietas numatėme požeminėse aikštelėse. O įvažiavimus į jas orientavome pagrindinių gatvių link. Todėl atsirado galimybė sukurti kitas jungtis, kurios yra saugios ir su minimaliu automobilių eismu“, – teigėa T. Jonauskis.

Jis priduria – taip išvengta priešpriešos su vairuotojais. Tai padaryti, anot T. Jonauskio, būtina, nes sukurti kvartalą visiškai be automobilių šiandien būtų utopiškas planas.

„Juolab, kad projekto lokacija yra labai gera miesto atžvilgiu. Todėl natūralu, jog kvartalas jungiasi su pagrindinėmis Kauno gatvėmis – Veiverių gatve bei Europos prospektu per naujai statomą Svirbygalos gatvę. Išnaudodami šį lokacinį patogumą, apgalvojome tiek transporto judėjimą, tiek automobilių stovėjimo vietas. Jos bus pagrindinėse rajono gatvėse, pastarųjų lygyje. Taip bus sudaromos sąlygos atvykti trumpam ar sutalpinti svečių automobilius. Visos šios priemonės leidžia sukurti miestietišką, skirtingiems judėjimo būdams pritaikytą, netranzitinę kvartalo gatvę“, – pasakojo urbanistas.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Laukia ryškūs pokyčiai

Tai, kad Kauno centre būtina plėtoti tvarias, aplinkai draugiškas judumo jungtis, rodo ir miesto savivaldybės užmojai. Šiuo metu projekto „Matau Kauną“ lopšys – Aleksoto rajonas – ruošiasi Kėdainių tilto statyboms.

Jis suteiks galimybę vairuotojams iš šios miesto vietos lengviau patekti link Šilainių bei autostrados, taip išvengiant senamiesčio kirtimo. Be to, anot T. Jonauskio, planuojamas statinys sumažins automobilių eismą Kauno centre, užtikrins daugiau erdvių pėstiesiems, pagerins mikroklimato, užterštumo bei triukšmo rodiklius.

„Taip pat naujasis pėsčiųjų tiltas per Nemuną sukurs ypač patogias sąlygas greitai pasiekti Senamiestį bei Naujamiestį pėsčiomis ar dviračiu. Tokiu būdu drastiškai priartės miesto centras. O nuvykimas į Nemuno salą ar Laisvės alėją bus tik keliolikos minučių klausimas. Visi šie pokyčiai yra Europos miestų žaliojo kurso dalis. Siekiama, kad iki 2050-ųjų, mažinant neigiamą poveikį klimatui, nauji projektai diegtų priemones, keičiančias būsimųjų gyventojų įpročius. Todėl mes norime kurti aplinką, kurioje įsikūrę žmonės mėgautųsi ir vertintų suteikimą kokybę gyventi tvariai“, – pabrėžė T. Jonauskis.

Ryškus akcentas

Kaune laukiama „Mokslo salos“ atidarymo, nes šis mokslo centras neabejotinai taps dar vienu ryškiu miesto traukos centru. Kol erdvėse  darbuojasi statybininkai, „Kauno diena“ pasidomėjo, kokios ekspozicijos vilios lankytojus.

„Mokslo centro idėjos ašis yra trys tarpusavyje susiję elementai, kurie sukuria mus supantį kasdienį pasaulį, – žmogus, aplinka, mašina. Siekiama atskleisti žmogaus, jį supančios aplinkos ir technologijų sąveiką. Nuolatinę ekspoziciją sudarys aštuonios tarpusavyje susipinančios temos“, – pasakojo Kauno miesto savivaldybės Investicijų ir projektų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė.

Tema „Žmogaus kūnas ir sveikata“ – čia nagrinėjama kūno sandara ir veikimo principai, iš ko susideda ir kaip veikia žmogaus organizmas, kodėl ir kaip kvėpuojame, kodėl plaka širdis, juda kūnas. Keliamas klausimas, kokią įtaką mokslo pasiekimai daro sveikatai ir gyvensenai, kaip šie pasiekimai gali pakeisti gyvenimą ateityje.

„Žmogaus kūnas ir sveikata neatsiejami nuo maisto temos, kuris palaiko gyvybę. Tad nagrinėjama ir ši tema, kaip ir iš kur maistas atsiranda, kiek energijos, vandens ir kitokių resursų sunaudojama jo gamybai, kiek energijos jis suteikia, kokį poveikį aplinkai sukuria mūsų kasdieniai mitybos pasirinkimai“, – dar vieną „Mokslo salos“ ekspozicijos temą įvardijo savivaldybės specialistė.

Kita tema – gamta ir aplinka. Čia lankytojai bus supažindinami su įvairiais ir gausiais gamtos ištekliais, tačiau kartu ir gamtos stichija, jos jėga, kuri reaguoja į žmonių veiklą ir neretai yra nesuvaldoma. „Taigi, nagrinėjami įvairūs gamtos ištekliai ir kaip žmonės juos panaudoja savo naudai, mokslininkų pastangos valdyti stichijas ir tai, kaip gamta tam priešinasi, pvz., pasaulinio atšilimo reiškiniai“, – dėstė A. Lukaševičiūtė.

Akcentas: kiekvieno lankytojo sprendimai keliaus į kinetinę šviesos skulptūrą, kuri atspindės, kokį pasaulį drauge kuriame. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

Dėmesys aplinkosaugai

Dar viena tema – atliekos ir tarša. Aktualu priminti, kad, kalbant apie atliekas, dažnai galvojama tik apie šiukšles ir jų rūšiavimą, tačiau ši sritis gerokai platesnė.

„Svarbu kelti klausimus ir ugdyti įgūdžius ne tik apie tinkamą atliekų rūšiavimą, bet ir tvarų išteklių naudojimą, žiedinės ekonomikos principus. Reikia nepamiršti ir kitų rūšių taršos (šviesos, oro, garso ar vandens), kurios nepastebime kasdien, tačiau kuri daro milžinišką įtaką mūsų gyvenimo kokybei ir aplinkai. Temos ekspozicijoje nagrinėjama, kokios priemonės naudojamos šiai problemai spręsti ir taršos atsiradimui mažinti“, – pasakojo Investicijų ir projektų skyriaus vedėja.

Pasak jos, energijos ir transporto temos yra dvi labiausiai klasikinės ekspozicijos, kuriose lankytojai ras pagrindinius fizikos dėsnius iliustruojančių interaktyvių eksponatų. Štai energijos temos srityje nagrinėjama, kas tai yra, kaip ir iš kokių šaltinių ji atsiranda, kaip  saugoma ir perduodama. „Mokslo saloje“ bus pristatomi įvairūs energijos gavybos būdai: vėjo, saulės, potvynių, šilumos, žmogaus fizinė energija ir kaip ji realiai panaudojama. Lankytojai galės ieškoti atsakymų, kiek energijos reikia įvairiems daiktams, kiek laiko ir pastangų reikalaujama šiam jos kiekiui sukurti.

„Transporto ekspozicija pristato, kaip ir kodėl judame, kodėl oro balionai kyla, lėktuvai skrenda, laivai jūroje plaukia, o ne skęsta, mašinos rieda keliu, o ne slysta juo, kaip veikia varikliai. Be klasikinių fizikos dėsnių, pristatomi ir mokslo pasiekimai, kurie leidžia keliauti į kosmosą, panaudoti naujas kuro rūšis, sukurti savaeigius ateities automobilius. Nepamirštami ir moraliniai iššūkiai, kurie kyla vis didesnę sprendimų priėmimo galią perduodant kompiuteriams ir algoritmams. Atsižvelgiant į bendrą muziejaus koncepciją, nepamirštama darnaus judumo ir eismo sauga“, – „Mokslo salos“ temas vardijo A. Lukaševičiūtė.

Komunikacija visiems

Kita mokslo inovacijų centro tema – komunikacija. Ši tema aprėpia tiek fizinį žmonių bendravimą, tiek technologijas, kurios buvo naudojamos praeityje informacijai įrašyti ir perduoti, tiek technologijas, kurios naudojamos kasdien, ypač tos, kurios pakeitė visų gyvenimą COVID-19 pandemijos metu.

„Čia lankytojai galės rasti Morzės kodu perduodamas žinutes, garsų įrašymą muzikinėje dėžutėje, kaip keliauja garso bangos. Pristatomos modernios technologijos, kuriomis užtikrinamas mūsų kasdienis bendravimas, darbo ir mokymosi galimybės, kaip veikia internetas, kaip vis sparčiau kaupiami ir perduodami duomenys. Atlikdami Turingo testą lankytojai susipažins su dirbtiniu intelektu. Vis dėlto žmonių asmeninis bendravimas niekur nedingo, todėl ne mažiau svarbu parodyti jų verbalinio ir neverbalinio bendravimo įgūdžius, kaip išreiškiame emocijas ir kaip kiti žmonės juos supranta“, – atkreipė dėmesį Investicijų ir projektų skyriaus vedėja.

Paskutinė, bet tikrai ne prasčiausia „Mokslo salos“ būsimos ekspozicijos tema skirta ikimokyklinio amžiaus (trejų–šešerių metų) vaikams. Ji bus įkurta nuošaliau kitų ekspozicijos dalių. „Tai bus tikrai išskirtinė ekspozicija, nes dauguma jos lankytojų dar nemoka skaityti ir rašyti, todėl labiau nei kitose dalyse mokymasis ir pažinimas vyksta per veiklą, spalvas ir garsus. Visi eksponatai yra paprasti, intuityvūs ir pritaikyti mažiausiems lankytojams“, – intrigavo A. Lukaševičiūtė.

Nuolatinę ekspoziciją sudarys aštuonios tarpusavyje susipinančios temos.

Unikali patirtis

Visos išvardytos „Mokslo salos“ ekspozicijų temos turės gausybę eksponatų, kurie leis pajausti, suprasti, atrasti.

„Nuolatinę ekspoziciją sudarys 140 eksponatų. Jie įprastai keičiami maždaug kas aštuonerius metus, priklausomai nuo lankytojų srautų. Nuolatinei ekspozicijai skirta pagrindinė ekspozicijų salė, kurios plotas – daugiau nei 2,5 tūkst. kv. m. Laikinosios ekspozicijos, kurioms skirta atskira daugiau kaip 450 kv. m. erdvė, bus keičiamos kartą per metus ir vis iš naujo žadins lankytojų smalsumą“, – apie tai, kad „Mokslo saloje“ bus galima atrasti vis naujų dalykų, tikino A. Lukaševičiūtė.

Pasak specialistės, visa „Mokslo salos“ ekspozicija, pirmiausia, siekiama pakeisti pažinimo principus ir į visus eksponatus žiūrėti ne kaip muziejuje ar parodoje, kur paprastai nė pirštu negalima nieko liesti. Priešingai, čia skatinama įsitraukti ir viską patiems išmėginti, atrasti ir patirti visą mokslo jėgą.

„Atvykusius į „Mokslo salą“ lankytojus – nuo jauniausio iki vyriausio – sieksime sugrąžinti į atradėjo amžių ir suteikti patirtimi grįsto pažinimo galimybių. Ne mažiau svarbu, kad mokslas būtų suprantamas, todėl kurdami eksponatus siekiame juos pristatyti per lankytojams žinomus pavyzdžius. Skatinsime lankytojus prie kiekvieno eksponato kelti klausimų ir atrasti, kodėl taip yra, kaip šis klausimas yra sprendžiamas dabar ir kaip mokslas galėtų padėti šioje srityje“, – apie tai, kad, norint išbandyti „Mokslo salos“ eksponatus, tam tikrai reikės skirti nemažai laiko, kalbėjo Investicijų ir projektų skyriaus vedėja.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Ji „Kauno dienos“ skaitytojams papasakojo ir apie kelis konkrečius eksponatus, kurie neabejotinai leis pasinerti į pojūčių pasaulį. Vienas jų – avarijos simuliatorius. Lankytojas į jį atsisės ir tada simuliatorius imituos eismo įvykį. Čia bus galima išbandyti, kaip veikia automobilio saugos sistemos, realiai pamatyti, kad jos gali išgelbėti žmogaus gyvybę.

„Kitas įdomus eksponatas demonstruos, kodėl lėktuvai kyla. Lankytojas atsistos priešais oro srautą ir galės išbandyti skirtingas technologijas, primenančias sparnus, t. y. ant rankų bus uždedamos tam tikros formos rankovės, su kuriomis jaučiama skirtingai veikianti jėga. Priklausomai nuo tokių sparnų formos, vėjas galės stumti žmogų atgal, kelti aukštyn arba apeiti jį be jokio poveikio“, – dar vien eksponato veikimo principą aiškino A. Lukaševičiūtė.

„Mokslo salos“ tyrinėtojai galės susipažinti ir su tam tikromis profesijomis. Vienas eksponatų leis pasijusti gydytoju, kuris nuotoliniu būdu atliks operacijos imitaciją. Lankytojai turės valdyti specialų robotą, o jo atliekamus veiksmus galės stebėti kompiuterio ekrane.

Pasak A. Lukaševičiūtės, „Mokslo sala“ unikali tuo, kad kiekvienoje temoje siekiama atskleisti lankytojo poveikį aplinkai ir jo kasdienių pasirinkimų svarbą.

„Siekiame parodyti lankytojams, kad mes visi gyvename tam tikroje ekosistemoje – mokomės vienoje klasėje, lankomės vienoje „Mokslo saloje“, gyvename viename mieste ir skriejame kosmoso platybėse ant vieno Žemės rutulio.

Šioje ekosistemoje kiekvienas mano poelgis daro įtaką visų kitų jos narių gerovei, o jų elgesys apsprendžia mano gyvenamąją aplinką, todėl kiekvienoje ekspozicijos temoje lankytojai ras bent po vieną eksponatą, kuriame turės priimti tam tikrų sprendimų, ką valgysime, kaip keliausime, kokią energiją vartosime ir kaip gyvensime. Kiekvieno lankytojo sprendimai keliaus į centrinį eksponatą – kinetinę šviesos skulptūrą, kuri atspindės, kokį pasaulį drauge sukuriame, kaip kiekvieno lankytojo pasirinkimas veikia bendrą centro lankytojų aplinką“, – dar vieną mokslo erdvės akcentą atskleidė Investicijų ir projektų skyriaus vedėja.

Parodos kūrėjai

Nuolatinės ekspozicijos sukūrimo, pagaminimo ir įrengimo viešąjį konkursą, kuris vyko 2022 m., laimėjo lenkų kompanija „Trias AVI“.

Ši kompanija yra sukaupusi daugiau nei 20 metų patirtį ekspozicijų kūrimo ir gamybos srityje, įvairių specialistų komanda dirbo įrengiant daugybę technikos, mokslo muziejų, kitų parodų ir instaliacijų. Pasak A. Lukaševičiūtės, nuolatinės ekspozicijos sukūrimo darbai vykdomi jau nuo metų pradžios.

„Kauno diena“ pasiteiravo, ar jau svarstoma, kiek galėtų kainuoti bilietas į „Mokslo salos“ gelmes, kurias kuria minėta lenkų kompanija, tačiau kol kas konkretaus atsakymo nėra.

„Bilietų kainos nepatvirtintos, tačiau, atsižvelgiant į tikslines grupes ir planuojamą veiklą, numatomos nuolaidos mokiniams ir kitoms lankytojų grupėms“, – nurodė Investicijų ir projektų skyriaus vedėja.

Neatmetama galimybė, kad bilietus į Nemuno saloje esantį mokslo inovacijų centrą mokiniai galės įsigyti ir pasinaudodami kultūros pasu. Visos detalės dėl bilietų kainos paaiškės vėliau.

Laikas: norint apeiti visą „Mokslo salą“ tikrai teks paskirti ne vieną valandą. (Kauno miesto savivaldybės nuotr.)

Kokie darbai atlikti?

„Mokslo salos“ pastatas Nemuno saloje jau traukia akį savo išskirtinėmis formomis. Pagrindinis pastato akcentas – 21 m skersmens tarsi ore pakibęs diskas.

„Šiuo metu „Mokslo saloje“ baigiami atlikti rangos darbai. Didžiausias likęs – pabaigti pagrindinius įėjimo laiptus nuo stogo į pastatą ir uždengti diską, kabantį virš įėjimo. Taip pat turi būti sutvarkyta pastato aplinka, pabaigti vidaus apdailos darbai. Tikimės rangos darbus baigti ir pastatą atiduoti vertinti kitų metų pradžioje, tuomet pradėti ekspozicijos ir kitos įrangos montavimo darbus“, – apie „Mokslo salos“ gimimo procesą kalbėjo A. Lukaševičiūtė.

Atidaryti „Mokslo salą“ planuojama kitų metų viduryje.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas sako, kad tiltas sujungs svarbius objektus su miesto centru.

„Tiltas suplanuotas, kadangi Kauno centro sąvoka jau senokai plečiasi, čia atsiranda vis daugiau traukos taškų“, – BNS teigė G. Barčauskas.

„Naujasis baseinas Nemuno saloje, čia pat statomas nacionalinis mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“. Nauja miesto vizitine kortele taps ir kitapus Nemuno suplanuotas M. K. Čiurlionio koncertų centras, kylantis Aleksoto inovacijų pramonės parkas. Čia taip pat vyksta Žemosios Fredos konversija iš pramoninės į patrauklią gyvenamąją ir rekreacinę teritoriją“, – kalbėjo jis.

Jis bus šviesus, kuriamas iš lengvų metalinių konstrukcijų, neužgoš vaizdo į miestą tiek nuo krantų, tiek ir nuo upės.

Įmonė „TEC Infrastructure“ ir architektai KILD parengė 294 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų tilto viziją. Teigiama, kad naujojo tilto siluetas primins jau pastatytą mažąjį tiltą iš Karaliaus Mindaugo prospekto į Nemuno salą.

„Jis bus šviesus, kuriamas iš lengvų metalinių konstrukcijų, neužgoš vaizdo į miestą tiek nuo krantų, tiek ir nuo upės“, – sakė G. Barčauskas.

Be to, suplanuotos terasos ir amfiteatrai prie vandens aplink tilto atramas. Jos bus pritaikytos koncertams, lauko kinui, studentų paskaitoms.

Statybas numatoma pradėti 2024 metų sausį, jos truks kiek daugiau nei dvejus metus. 

Kauniečių pamėgto festivalio „Operetė Kauno pilyje“ organizatoriai ėmėsi kultūriškai įveiklinti naujai atgyjančią erdvę Nemuno salos parke. Šioje vietoje klasikinės muzikos koncertas nuskambės pirmą kartą.

Koncertinę programą publikai dovanos mūsų šalies ir Latvijos bei Estijos atlikėjai: Kauno bigbendas (vadovas Tomas Botyrius), Povilas Meškėla, Jeronimas Milius, solistė iš Latvijos – Julija Zakirova bei viešnia iš Estijos – Sofia Rubina.

Muzikiniame repertuare skambės dainos apie laisvę, jausmus ir svajones. Koncertą vainikuos Baltijos kelio himnas – Latvijos kompozitoriaus Boriso Rezniko daina „Bunda jau Baltija“. Ją savo kalba atliks keturi solistai.

„Šiuo koncertu, kaip ir prieš daugelį metų, siunčiame žinutę visam pasauliui, kad esame laisvi, vieningi ir to paties linkime visiems“, – sako renginio organizatoriai, kviesdami kauniečius susitikti šį vakarą Nemuno saloje.

Vasarą, kai ypač norisi smagiai leisti laiką su šeima ir draugais, kauniečiams pramogų nebereikės ieškoti toli bei vykti į kitus miestus. Pačioje miesto širdyje, Nemuno saloje, jų laukia net kelios muzikos ir pramogų kupinos dienos.

„Šiemet kilo mintis suorganizuoti festivalį, kuriame netrūktų geros muzikos, įvairių pramogų ir kokybiško laiko visai šeimai. Jau ne pirmus metus kviečiame klausytojus mėgautis muzika po atviru dangumi, o visiškai atsinaujinantis renginio konceptas tik dar labiau prie to prisidės“, – sakė „Žalgirio“ arenos renginių organizavimo vadovas Mantas Vedrickas.

„Pakrantės“ organizuojami koncertai šiemet vyks keturis vakarus, o kiekvienas jų bus skirtas vis kitokiam muzikos stiliui. Birželio 29 d. Nemuno saloje skambės lyrinė muzika, birželio 30 d. – hiphopo kūriniai, liepos 1 d. – elektroninės muzikos hitai, o liepos 2 d. čia pasirodys populiariosios muzikos atlikėjai.

Jau dabar aišku, kad į „Pakrantės“ sceną žengs populiarusis austrų elektroninės muzikos duetas „Klangkarussell“, didžėjus ir muzikos prodiuseris DJ Jovani, grupės „G&G Sindikatas“ ir „8 kambarys“, atlikėjos Gabrielė Vilkickytė, Monika Liu, Evgenya Redko bei dainininkas Linas Adomaitis.

Taip pat kiekvieną vakarą pradės jaunieji talentai, tarp kurių – atlikėjos Aistay ir Gabija Li bei DJ Kayka. Liepos 2 d. „Pakrantės“ scenoje, kurią pristato „Gera dovana“, pasirodys grupė „Elektra Band“.

Be įsimintinų koncertų „Pakrantėje“ apsilankiusių festivalio dalyvių lauks ir speciali zona, kurioje bus galima skaniai pavalgyti, pabendrauti su bendraminčiais ir išbandyti įvairias pramogas. Liepos 2 d. šalia „Žalgirio“ arenos vyks ir tradicinis, jau tryliktą kartą organizuojamas „Žalgirio 3×3 Green Feel‘s“ turnyras, kuriame varžysis krepšinio entuziastai.

Bilietai platinami bilietų platinimo platformoje „Bilietai.lt“.

Geras oras priviliojo daugybę žmonių. Mugės edvės – siauros, turėjai judėti minios nustatytu tempu, ne greičiau ir ne lėčiau. Bandant prisiirti prie sudominusių prekių prireikdavo kantrybės. Klaustrofobams mugėje tikrai turėjo būti nejauku.

„Kokia kočėlo kaina? Kokia kainytė?“ – domėjosi viena iš daugybės mugės dalyvių, net persisvėrusi ant prekių ir bandydama atkreipti dėmesiu užversto prekybininko dėmesį. Septyni eurai. Gerai – jokių derybų. Netrukus priėjome kitą drožėjų iš medžio palapinę. Čia viena klientė bandė derėtis dėl didelės pjaustymo lentelės. 15 eurų. Gal 13? Sutarta.

„Kažkokia nesąmonė“, – apie nusivylimą garsiai deklaravo minioje ištirpęs vyras. „Galva sukasi nuo visko ir nuo kainų“, – neakivaizdžiai jam pritarė kiek tolėliau įspūdžiais tikriausiai su drauge telefonu besidalijusi moteris. 

„Duonutės gal ir neblogos“, – iš tolo įvertino pora, nusprendusi brautis iki vieno iš prekystalių. Palapinėse įsikūrę ūkininkai, bitininkai, amatininkai, tautodailininkai, medžio drožėjai, verbų rišėjai, daug aludarių, kalviai, liaudies meistrai ir t.t.

Galva sukasi nuo visko ir nuo kainų.

„Man šito puselę, o kuo šie nuo tų skirasi?“ – klausė „Tai yra klasikinis vytintis kumpis, čia su česnaku, aštrus, čia su ciberžole, o čia – karbonado čipsiukai“, – kantriai vardijo „Slavinskienės mėsinės“ atstovė. Klientė išsirinko česnakinį vytinto kumpio užkandį.

„Vieną baravykiuką, gerai, ir kaštonų dėkit“, – žmonės rinkosi ir prie saldumynų.

Į mugę net iš Raseinių atvykusi pora rodė, kad įsigijo rinktinio alaus ir staltiesėlę. Atvyko be sąrašėlio, pasidairyti. Tiksliau, aplankyti vaikų, įsikūrusių Kaune.  Tuo pačiu ir į mugę užsuko. Bandė dairytis medelių sodinukų, bet tokių nerado.

Raseiniškė sakė, kad tokia gausi minia jai kaip tik patinka: „Visai smagu, kuo daugiau, tuo geriau“.

Šiaip ne taip užkopę iki pat mugės smaigalio radome ir ukrainietiškų barščių bei savanorius, organizuojančius paramos rinkimą bei jos pristatymą į Ukrainą. Parama keliauja Ukrainos kariuomenei ir civiliams.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Kai ir visoje Lietuvoje, taip ir čia Kaune žmonės aukoja geranoriškai. Važinėjame po visą Lietuvą ir po karštus Ukrainos taškus“, – pasakojo Lietuvos galiūnų sporto atstovas Vidas Blekaitis, mugėje atstovavęs organizaciją „Mėlynai geltonas lašelis“.

Ir Ukrainoje, ir čia visi nori, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Kartu būsime, kol reikės. Kitaip nebus.

Kol kalbamės garuoja karštų skanių barščių katilas. „Virėme patys. Vaišinu ir kaimiškais gaminiais. Visko turim“, – rodė į mėsa nuklotą stalą.

„Mes čia kaip ir tokiam užkampyje esam, bet ateina žmonių. Po tokį puodą barščių per dieną išdalijam – po 20 litrų. Šiandien gal reikės daugiau“, – skaičiavo kitas organizacijos atstovas Haroldas. Ko reikia Ukrainos kariams? Visko, kaip ir anksčiau. Rūbų, avalynės. „Ten pliurzės, balos. Jiems reikia persirengti. Būnant apkasuose galimybių išsiskalbti ne per daugiausiai. Būna, kad ir praranda daiktus, kai reikia skubiai atsitraukti. Viską palieka. Gyvybė svarbiau.

„Kai laisvo laiko turiu, sudalyvauju tokiose rinkimo akcijose, o šiaip pats važiuoju iki fronto linijos. Grynai ir į Bachmutą, Kramatorską“, – pasakojo buvęs Krašto apsaugos tarnybos atstovas.

„Ir Ukrainoje, ir čia visi nori, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Kartu būsime, kol reikės. Kitaip nebus“, – sakė vyras.