N. Venckienės skundą išnagrinėjęs LVAT konstatavo, kad po apkaltos į Seimą kandidatuoti norėjusios buvusios parlamentarės rinkimuose neregistravusi VRK rinkimų teisės apribojimą pritaikė pagal paskirtį ir proporcingai, trečiadienį pranešė teismas.

Šis LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

N. Venckienė teismui skundė 2020 metų VRK sprendimą, kuriuo komisija per apkaltą iš parlamento pašalintos politikės 2020 metais neregistravo kandidate į Seimą.

Kaip pranešė LVAT, nagrinėdamas šią administracinę bylą teismas kreipėsi konsultacinės išvados į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl draudimo kandidatuoti rinkimuose po pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka proporcingumo vertinimo.

LVAT konstatavo, kad negalėdama kandidatuoti rinkimuose praėjus šešeriems metams po apkaltos N. Venckienė patyrė neigiamus padarinius, tačiau įvertino ir tai, kad prieš tai ji buvo išvykusi ir nėra duomenų, kad būtų aktyviai dalyvavusi Lietuvos politiniame ar visuomeniniame gyvenime.

Anot LVAT, N. Venckienės veiksmai, dėl kurių jai buvo surengta apkalta, ir jos elgesys po apkaltos neatitiko „elgesio standartų rūpestingo ir apdairaus asmens, kuris gerbtų šalies Konstituciją, įstatymus ir institucijas“.

Teismas konstatavo, kad įvertinus visas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad išnyko visos aplinkybės, dėl kurių N. Venckienei buvo pritaikytas rinkimų teisės ribojimas.

2014 metais Seimas panaikino „Drąsos kelio“ atstovės, buvusios teisėjos N. Venckienės mandatą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad N. Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją daugiau kaip pusę metų nelankiusi parlamento posėdžių.

N. Venckienė po apkaltos buvo pabėgusi į JAV dėl prokurorų kaltinimų nevykdžius teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai ir piktnaudžiavus vaiko atstovo teisėmis.

Ji 2019 metais grąžinta į Lietuvą ir šiemet pripažinta kalta dėl pasipriešinimo pareigūnams, antstolio nurodymo nevykdymo ir smūgių sudavimo. N. Venckienė nuosprendį kasacine tvarka yra apskundusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Gegužę abu skundai buvo priimti nagrinėti, tačiau posėdžio data kol kas nėra paskirta, BNS informavo teismas.

N. Venckienės advokatas Danius Svirinavičius BNS sakė, kad prašo panaikinti šiemet sausį priimtą Apeliacinio nutartį, ja skundai buvo atmesti. Jis mano, kad jo ir nuteistosios apeliaciniai skundai buvo išnagrinėti nepilnai, abejoja, ar buvo atsižvelgta į visus argumentus.

Gynėjas taip pat prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuriose N. Venckienė pripažinta kalta ir nuteista, jai priteisti sumokėti ieškiniai bei proceso išlaidos. Advokatas mano, kad Aukščiausiasis Teismas turi pagrindą konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmos instancijos teismas, todėl byla dar kartą turi būti perduota nagrinėti šiam teismui.

„Jeigu kasacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindo perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui dėl šališkumo, prašau panaikinti apeliacinę nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo apeliacine tvarka,“ – BNS sakė advokatas.

Pasak advokato, jeigu Aukščiausiasis Teismas nė vieno iš aukščiau nurodytų pagrindų nenustatytų, prašoma panaikinti apeliacinę nutartį ir baudžiamąją bylą dėl teismo sprendimo nevykdymo nutraukti dviem pagrindais – už tai jai jau buvo pritaikyta atsakomybė, be to, suėjo senaties terminas.

Pernai liepą nuosprendį N. Venckienei paskelbęs Panevėžio apygardos teismas bylą dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, nutraukė, nes suėjo jo senaties terminas.

„Apygarda nutraukė, nes senatis. Mes norim, kad būtų konstatuota, kad non bis in idem (draudžiama antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą – BNS) principą – už tą patį du kartus negali būti baudžiama“, – BNS sakė D. Svirinavičius.

Pasak advokato, jo klientė dideles pinigų sumas sumokėjo per civilinį procesą, apie 30 tūkst. tuometinių litų, tai atitiktų daugiau nei 8,6 tūkst. eurų.

„Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre yra konstatavęs, kad jei asmuo patyrė sankcijas, vadinasi, atsakomybę jis jau patyrė, nesvarbu kokiam procese – civiliniame ar baudžiamajame“, – BNS teigė advokatas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre yra konstatavęs, kad jei asmuo patyrė sankcijas, vadinasi, atsakomybę jis jau patyrė.

Jei nė vieno iš šių motyvų Aukščiausiasis Teismas nenustatytų, N. Venckienės advokatas prašo panaikinti apeliacinę nutartį, Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalyje, kurioje jo klientė pripažinta kalta, bylą nutraukti, nes jos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, ieškinius atmesti ir nepriteisti proceso išlaidų.  

Lietuvos apeliacinis teismas sausį atmetė N. Venckienės ir jos advokatų skundus. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Nuosprendžiu teismas iš N. Venckienės priteisė nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusiajai Laimutei Stankūnaitei priteista 2,3 tūkst. eurų turtinei ir 4 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, antstolei Sonatai Vaicekauskienei – 3 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareigūnui M. G. priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybei iš kaltinamosios priteista 6 tūkst. 849 eurų už jos ekstradiciją iš JAV, 1,7 tūkst. eurų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms ir 30 eurų liudytojui išmokėtų kelionės į teismą išlaidų.

Be to, Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistosios N. Venckienės ir jos gynėjo apeliacinius skundus, buvo taip pat nutarta iš N. Venckienės išieškoti valstybei daugiau nei 203 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

N. Venckienė nuteista po to, kai 2012-ųjų gegužę, vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų Garliavoje paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Mažamečio vaiko perdavimas ir kiti veiksmai buvo filmuojami.

EŽTT išaiškinime teigiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pats turi nusistatyti kriterijus N.Venckienės byloje ir atsižvelgti į aplinkybes, dėl kurių jai buvo įvykdyta apkalta, dėl ko Konstitucija draudžia dalyvauti kai kuriuose rinkimuose.

„Tai labai geras sprendimas Lietuvai, nes nuo šiol mūsų teismai galės patys nusistatyti kriterijus tokiose bylose ir galės priimti sprendimus nebijodami, kad bus pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija", – dienraščiui sakė Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Strasbūro teismo prašė konsultacijos byloje dėl N. Venckienės neregistravimo 2020 metų Seimo rinkimuose.

Dėl neregistravimo kandidate į Seimo narius N. Venckienė kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, tačiau jis bylos nagrinėjimą atidėjo ir kreipėsi į EŽTT siekdamas išsiaiškinti, ar VRK sprendimas nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

Gavęs Strasbūro teismo išaiškinimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galės vėl atsiversti N. Venckienės bylą ir padėti tašką.

Kadangi vadinamojoje Garliavos byloje nuteistoji atsiskaitė su nukentėjusiaisiais ir valstybe, Panevėžio apygardos teismas panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą jos pinigams, buvusiems Panevėžio apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje.

Pinigai grąžinti į nuteistosios sąskaitą banke.

Prašymą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą jai priklausantiems daugiau nei 2,4 tūkst. eurų N. Venckienė teismui pateikė vasario 18 dieną. Nuteistoji nurodė, kad visiškai atlygino iš jos priteistas sumas nukentėjusiesiems ir valstybei.

Kaip įrodymą, kad atsiskaitė tiek su nukentėjusiaisiais, tiek su valstybe, N. Venckienė pateikė teismui mokėjimo nurodymų kopijas. Kad nuteistoji atlygino jiems priteistas sumas, teismui patvirtino ir du nukentėjusieji.

Įstatymas numato, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Lietuvos apeliacinis teismas sausį atmetė N. Venckienės ir jos advokatų skundus. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Nuosprendžiu teismas iš N. Venckienės priteisė nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusiajai Laimutei Stankūnaitei priteista 2,3 tūkst. eurų  turtinei ir 4 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, antstolei Sonatai Vaicekauskienei – 3 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareigūnui M. G. priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybei iš kaltinamosios priteista 6 tūkst. 849 eurų už jos ekstradiciją iš JAV, 1,7 tūkst. eurų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms ir 30 eurų liudytojui išmokėtų kelionės į teismą išlaidų.

Be to, Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistosios N. Venckienės ir jos gynėjo apeliacinius skundus, buvo taip pat nutarta iš N. Venckienės išieškoti valstybei daugiau nei 203 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

N. Venckienė nuteista po to, kai 2012-ųjų gegužę, vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų Garliavoje paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Mažamečio vaiko perdavimas ir kiti veiksmai buvo filmuojami.

Taip pat atmestas ir jos gynėjo apeliacinis skundas.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėja, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

N. Venckienės advokatas Danius Svirinavičius BNS sakė, jog, ar teikti kasacinį skundą nuspręs klientė, kol kas jie dar nebuvo susisiekę ir Apeliacinio teismo verdikto neaptarė.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, N. Venckienės kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais ir nėra pagrindo tenkinti nė vieno iš apeliaciniuose skunduose įvardytų alternatyvių prašymų.

„Kaltinamasis aktas surašytas tinkamai, perduoti bylą prokurorui nėra pagrindo“, – per posėdį paskelbė teisėjas Albinas Bielskis.

N. Venckienė (T. Markelevičiaus/BNS nuotr.)

„Išnagrinėjus apeliacinius skundus, padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas buvo nešališkas, kaltinamasis aktas atitiko teisės aktų reikalavimus, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai nėra suėję, kadangi nuo 2013 m. balandžio 6 d., kai N. Venckienė išvyko iš Lietuvos, iki jos sulaikymo 2018 m. vasario 13 d. senaties eiga buvo sustojusi, nes šiuo laikotarpiu N. Venckienė buvo pasislėpusi nuo baudžiamojo persekiojimo“, – rašoma teismo pranešime.

Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirtai bausmei ir nukentėjusiesiems priteistiems turtinės ir neturtinės žalos dydžiams.

„Nuteistajai N. Venckienei paskirtos bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, jų švelninti nėra teisinio pagrindo“, – teigė teisėjų kolegija.

Nuteistajai N. Venckienei paskirtos bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Apeliacinis teismas nusprendė išieškoti iš N. Venckienės per 203 eurus už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas 2,4 tūkst. eurų – šie pinigai laikomi Panevėžio apygardos teismo sąskaitoje, jie bus panaudoti priteistų civilinių ieškinių atlyginimui.

Pernai liepos 8 dieną Panevėžio apygardos teismas N. Venckienę pripažino kalta ir nuteisė kalėti, tačiau, įskaičius suėmime išbūtą laiką, nusprendė, kad ji bausmę jau atliko. Jai taip pat priteista atlyginti 6,8 tūkst. eurų ekstradicijos iš JAV išlaidų.

Buvusi teisėja lieka pripažinta kalta dėl pasipriešinimo pareigūnams, antstolio nurodymo nevykdymo ir smūgių sudavimo, už ką jai skirta subendrinta laisvės atėmimo metams ir devyniems mėnesiams bausmė.

Taip pat priteista neturtinė žala Laimutei Stankūnaitei, antstolei ir policijos pareigūnui, ieškinį dėl 50 tūkst. eurų neturtinės žalos L. Stankūnaitės dukrai teismas paliko nenagrinėtą.

L. Stankūnaitei N. Venckienė pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą turi atlyginti 2,3 tūkst. turtinės ir 4 tūkst. eurų neturtinės žalos, antstolei – 3 tūkst. eurų neturtinės žalos, policijos pareigūnui – 500 eurų.

N. Venckienės advokatas Danius Svirinavičius skunde teigė, kad nuosprendį jo ginamajai paskelbęs Panevėžio apygardos teismas buvo šališkas, tam tikros nuosprendžio dalys turi būti panaikintos ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui, o jeigu šie reikalavimai nebūtų patenkinti, bylą apskritai reiktų grąžinti prokurorui.

N. Venckienė savo apeliaciniame skunde teigė, kad jos procese buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, jis nesirėmė teismų praktika, o kaltinamasis aktas buvo surašytas netinkamai.

Nuteistoji prašė ją išteisinti arba bylą nutraukti, atmesti visus civilinius ieškinius.

Prokuratūra su nuteistosios ir jos gynėjo skundais nesutiko ir prašė juos atmesti.

Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

N. Venckienė nuteista po to, kai 2012-ųjų gegužę, vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Mažamečio vaiko perdavimas ir kiti veiksmai buvo filmuojami.

Verdiktas bus skelbiamas po daugiau nei pusantro mėnesio – kitų metų sausio 21 dieną, BNS pranešė nuteistosios advokatas Danius Svirinavičius.

„Teismui reiktų atsiriboti nuo išankstinių nuostatų, anksčiau sudarytų dalies visuomenės ir žiniasklaidos apie kaltinamąją. Vaikas ne daiktas, ji negalėjo jo nunešti kaip lagamino“, – BNS sako advokatas.

Tokiu atveju, jei N. Venckienės netenkins Lietuvos apeliacinio teismo priimtas procesinis sprendimas, jis galės būti skundžiamas kasacine tvarka – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, portalui kauno.diena.lt sakė teismo atstovė Laura Mickevičiūtė.

Vaikas ne daiktas, ji negalėjo jo nunešti kaip lagamino.

Liepos 8 dieną Panevėžio apygardos teismas N. Venckienę pripažino kalta ir nuteisė kalėti, tačiau, įskaičius suėmime išbūtą laiką, nusprendė, kad ji bausmę jau atliko. Jai taip pat priteista atlyginti 6,8 tūkst. eurų ekstradicijos iš JAV išlaidų.

Buvusi teisėja pripažinta kalta dėl pasipriešinimo pareigūnams, antstolio nurodymo nevykdymo ir smūgių sudavimo, už ką jai skirta subendrinta laisvės atėmimo metams ir devyniems mėnesiams bausmė.

Taip pat priteista neturtinė žala Laimutei Stankūnaitei, antstolei ir policijos pareigūnui, ieškinį dėl 50 tūkst. eurų neturtinės žalos L. Stankūnaitės dukrai teismas paliko nenagrinėtą.

L. Stankūnaitei N. Venckienė pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą turi atlyginti 2,3 tūkst. turtinės ir 4 tūkst. eurų neturtinės žalos, antstolei – 3 tūkst. eurų neturtinės žalos, policijos pareigūnui – 500 eurų.

N. Venckienės advokatas D. Svirinavičius mano, kad nuosprendį jo ginamajai paskelbęs Panevėžio apygardos teismas buvo šališkas, tam tikros nuosprendžio dalys turi būti panaikintos ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui, o jeigu šie reikalavimai nebūtų patenkinti, bylą apskritai reiktų grąžinti prokurorui.

N. Venckienė savo apeliaciniame skunde teigia, kad jos procese buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, jis nesirėmė teismų praktika, o kaltinamasis aktas buvo surašytas netinkamai.

Nuteistoji prašo ją išteisinti arba bylą nutraukti, atmesti visus civilinius ieškinius.

Prokuratūra su nuteistosios ir jos gynėjo skundais nesutinka ir prašo juos atmesti.

Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

N. Venckienė nuteista po to, kai 2012-ųjų gegužę, vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Mažamečio vaiko perdavimas ir kiti veiksmai buvo filmuojami.

Peržiūrėti vaizdo įrašus teismo prašė nuteistosios advokatas Danius Svirinavičius.

„Kas nurodoma apeliaciniuose skunduose, psichologinis smurtas teisėjos ir vaiko atžvilgiu vartotas, matysime vaizdus, (...) nuteistoji buvo afekto būsenoje“, –  sakė advokatas.

Trijų teisėjų kolegija šį prašymą atmetė motyvuodama, kad teismas išsamiai susipažino su vaizdo medžiaga, apeliaciniais skundais.

„Teisme buvo ištirti šie duomenys, dar kartą peržiūrėti nėra jokio pagrindo“, – sakė teisėjas Albinas Bielskis.

Jis paskelbė, jog įrodymų tyrimas šioje byloje nebus atliekamas. Toliau byla bus nagrinėjama gruodžio 6 dieną.

Nei N. Venckienė, nei nukentėjusioji Laimutė Stankūnaitė posėdyje nepasirodė, joms atstovavo advokatai.

Bausmę atliko

Liepos 8 dieną Panevėžio apygardos teismas 50-metę N. Venckienę pripažino kalta ir nuteisė kalėti, tačiau, įskaičius suėmime išbūtą laiką, teismas nusprendė, kad ji bausmę jau atliko. Jai taip pat priteista atlyginti 6,8 tūkst. eurų ekstradicijos iš JAV išlaidų.

Teisme buvo ištirti šie duomenys, dar kartą peržiūrėti nėra jokio pagrindo.

Buvusi teisėja pripažinta kalta dėl pasipriešinimo pareigūnams, antstolio nurodymo nevykdymo ir smūgių sudavimo, už ką jai skirta subendrinta laisvės atėmimo metams ir devyniems mėnesiams bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas N. Venckienės suėmime išbūtas laikas.

Taip pat priteista neturtinė žala Laimutei Stankūnaitei, antstolei ir policijos pareigūnui, ieškinį dėl 50 tūkst. eurų neturtinės žalos L. Stankūnaitės dukrai teismas paliko nenagrinėtą.

L. Stankūnaitei N. Venckienė turės atlyginti 2,3 tūkst. turtinės ir 4 tūkst. eurų neturtinės žalos, antstolei – 3 tūkst. eurų neturtinės žalos, policijos pareigūnui – 500 eurų.

Prašo grąžinti bylą

N. Venckienės advokatas D. Svirinavičius mano, kad nuosprendį jo ginamajai paskelbęs Panevėžio apygardos teismas buvo šališkas, tam tikros nuosprendžio dalys turi būti panaikintos ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui, o jeigu šie reikalavimai nebūtų patenkinti, bylą reiktų grąžinti prokurorui.

Advokatas sako, kad teismas nesilaikė teismų praktikos skiriant kardomąsias priemonės N. Venckienei, teismų praktikos neatitinka ir priteistos žalos.

N. Venckienė savo apeliaciniame skunde teigia, kad jos procese buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvevencija, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, jis nesirėmė teismų praktika, o kaltinamasis aktas buvo surašytas netinkamai.

Nuteistoji prašo ją išteisinti, arba bylą nutraukti, atmesti visus civilinius ieškinius.

Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

N. Venckienė nuteista po to, kai 2012-ųjų gegužę, vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Mažamečio vaiko perdavimas ir kiti veiksmai buvo filmuojami.