Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Jaunutis Vailionis Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl to, kad pirmos instancijos teismas, nuteisęs Druskininkų savivaldybės gyventojus dėl neteisėto praturtėjimo, jų atžvilgiu nepritaikė turto konfiskavimo.

Prokuroras teismo prašo kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskuoti sutuoktinių nekilnojamąjį turtą ir jų šeimos narių vardu registruoto kilnojamojo turto vertę įsigijimo metu.

Baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistieji nuo 2015 metų vasario iki 2019 metų birželio mėnesio įgijo ir turėjo nuosavybės teise didesnės nei 900 MGL vertės turto žinodami, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Vyras ir žmona iš neteisėtai gautų pajamų nusipirko butą, pasistatė gyvenamąjį namą, įsigijo du automobilius ir motociklą, kuriuos užregistravo šeimos narių vardais.

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus patikrinimus nustatyta, kad minėtu laikotarpiu sutuoktinių išlaidos viršijo pajamas beveik 260 tūkst. eurų.

Tyrimą atlikę Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai kratos metu taip pat rado ir paėmė anksčiau du kartus už kitus nusikaltimus teisto vyro neteisėtai laikytą medžioklinio ginklo duslintuvą ir šaudmenį.

Alytaus apylinkės teismas sutuoktinių porą pripažino kaltais. Už neteisėtą praturtėjimą ir neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis vyrui skirta 20 tūkst. 140 eurų bauda. Anksčiau neteista sutuoktinė į valstybės biudžetą turės sumokėti 5 tūkst. 700 eurų dydžio baudą.

Pirmadienį prokuroro J. Vailionio pateiktame apeliaciniame skunde aukštesnės instancijos teismo prašoma tik pritaikyti turto konfiskavimą, kitose dalyse pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pernai rugsėjį Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas tyrimas gavus informaciją, kad vieno Kauno rajono gyventojo valdomas turtas galimai nėra įgytas teisėtu būdu. Pats asmuo teisėsaugoms pareigūnams buvo žinomas.

Tyrimą dėl brangaus nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybių atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras.

Tyrimo metu nustatyta, kad didelės vertės dviejų sklypų bei gyvenamojo namo įsigijimo asmuo negali pagrįsti nei savo, nei jo artimo giminaičio, kurio vardu šis turtas ir buvo įregistruotas, teisėtomis pajamomis, todėl įstatymo nustatyta tvarka buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl šio turto konfiskavimo valstybės naudai.

Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, kuriuo siekiama sukurti prielaidas veiksmingiau kovoti su tokiais reiškiniais kaip organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir savanaudiški nusikaltimai, Seimas priėmė 2020 metais.

Jame įtvirtinta, jog sprendimą pradėti turto tyrimą priima prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, kad asmenys turi neteisėtu būdu gauto, jiems nuosavybes teise priklausančio, turto.

Konfiskuoti turtą leidžiama tik tuomet, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų, o asmuo negali pagrįsti turimo turto teisėtumo.

Kaip pranešama, gruodžio 5-ąją į įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialą kreipėsi 1961 m. gimęs vyras.

Teigiama, jog jis pagal įmonės įgaliojimą turėjo registruoti automobilį „Volvo“. Paaiškėjo, kad automobilis ieškomas Danijoje.

Pradėtas tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo.

Daugiau nei pusę metų tobulinto projekto pataisas ketvirtadienį Seime pristatęs jų bandraautoris Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis Skirmantas Bikelis teigė, kad vasarį Vyriausybės pateiktas pirminis siūlymas „sulaukė nemažai pagrįstos kritikos“ dėl to, jog neatitiko Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikos.

Anot S. Bikelio, lyginant su pirminiu variantu, projektas papildytas esmine nuostata, kad daugiau nei 100 tūkst. eurų vertės turtas gali būti konfiskuojamas tik tada, kai „teismas padaro išvadą, kad jis įgytas nusikalstamu būdu“.

„Šitas teiginys yra tarsi kepurė visam procesui: teismas, priimdamas sprendimą, turi prieiti išvados, kad yra pagrindas manyti, kad turtas gautas iš nusikaltimo. Tokiu būdu teismas aptaria aplinkybes ir kodėl procesas pradėtas prieš asmenį, kokie turto ryšiai su nusikalstamomis veikomis, taip pat aptaria aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisėtumą“, – sakė S. Bikelis.

Pagal pataisas, teismas civiliniame procese, anot jo, taip pat turės vertinti visas bylos aplinkybes, o ne tik turto kilmę, kaip siūlė Vyriausybė – ankstesnis variantas, pasak teisininko, būtų neleidęs teismui aiškintis aplinkybių esmės, jei asmuo yra jau nuteistas už nusikaltimą.

Tikrintų nuo 2010-ųjų įgytą turtą

Komiteto teikiamame projekte siūloma nustatyti, kad civilinio proceso tvarka gali būti išieškomas ir turtas, įgytas iki įstatymo įsigaliojimo, tai yra ne anksčiau nei 2010 metų gruodžio 11 dieną.

Kartu siūloma, kad civilinis procesas negali būti pradėtas vėliau, nei per penkerius metus užbaigus baudžiamąjį procesą.

Anot S. Bikelio, tokį nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo modelį taiko Airija, Sakartvelas, Italija ir kitos valstybės.

„Taikymas tik turtui, įgytam po įstatymo įsigaliojimo, būtų supersaugus ėjimas. Tada galima būtų konfiskuoti tik tai, kas įvyks ateityje, bet netenkame galimybės konfiskuoti turto, įgyto prieš kelis metus. Tai yra efektyvumo klausimas – kodėl to efektyvumo nepadidinus turint galvoje, kad teisiškai tai įmanoma daryti?“ – BNS sakė S. Bikelis.

Numatoma, kad konfiskavimas gali būti taikomas nepriklausomai nuo baudžiamojo proceso, tai yra visais atvejais, kai prokuroras teismui pateikia ir teismas patvirtina įtarimus, jog turtas įgytas neteisėtai.

Tai galėtų būti daroma tiek teisme jau nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl asmens, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą ar dar tik remiantis pirmine kriminalinės žvalgybos medžiaga. Procesas galėtų būti pradėtas ir prieš asmenis, anksčiau teistus už tam tikrus nusikaltimus, net jei tuo metu dėl jų joks tyrimas neatliekamas.

Teisininkas pabrėžė, kad pats saugiklis, jog teismas turi konstatuoti abejones dėl turto teisėtumo, yra pakankamas, kad civiliniu procesu nebūtų piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos ar kitų nusikaltimų ir jį vėliau nutraukus dėl nepakankamų įrodymų.

Visi suprantame, kad operatyvumas svarbus, nes patyrę, organizuoti nusikaltėliai turtą slepia visais atvejais ir tai daro labai greitai.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė tvirtino, kad artimiausiu metu dar bus registruojamos susijusios pataisos, apibrėžiančios atvejus, kai dėl asmens nutraukiamas ikiteisminis tyrimas.

Komitetas taip pat įtraukė nuostatas, kad civilinis procesas negali būti stabdomas, jei asmeniui yra pareiškiami nauji įtarimai, kaip siūlė Vyriausybė, nes tai, pasak projekto rengėjų, kenktų turto konfiskavimo operatyvumui.

„Visi suprantame, kad operatyvumas svarbus, nes patyrę, organizuoti nusikaltėliai turtą slepia visais atvejais ir tai daro labai greitai“, – dėstė S. Bikelis.

Seimo komitetas taip pat apibrėžia, kokius nusikaltimus padariusio asmens turtas gali būti konfiskuojamas. Tai būtų prekyba žmonėmis, vaikais, sunkūs turtiniai ir kai kurie apysunkiai nusikaltimai, tokie kaip plėšimas, turto prievartavimas, vagystės iš patalpų, automobilio vagystės, su kontrabanda, narkotikais susiję ar korupciniai nusikaltimai, nusikalstamasis susivienijimas. Siekiama, kad į šį ratą nepatektų mokesčių vengimo atvejai.

Siekiant užbėgti už akių galimam turto išdalijimui, nustatoma, kad civilinio turto konfiskavimo procesas apimtų ir turtą, perduotą vaikams, seneliams, tėvams, sutuoktiniui ar sutuoktinio artimiausiems giminaičiams.

A. Širinskienė sako, kad bus siekiama, jog Seimas pataisas priimtų dar per rudens sesiją gruodį.

J. Sabatauskas: pataisos gali prieštarauti Konstitucijai

Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, opozicinių socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas pataisose įžvelgia paliktą galimybę pradėti nepagrįstą žmonių persekiojimą, o taip, anot jo, būtų „pasikėsinama į Konstitucijos ginamas teises“.

„Numatyta, kad procesas gali būti pradėtas gavus skundą dėl žmogaus, bet atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl akivaizdžiai melagingų nurodytų faktų. Taip pat įtarimai gali būti atšaukti, gali būti žmogus išteisintas, teismo pripažintas nekaltu – vistiek bus galima taikyti“, – BNS tvirtino J. Sabatauskas.

„Įstatymas suponuoja kaltumo prezumpciją, priešingą Konstitucijoje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai. Tad net Konstituciniame Teisme jis gali būti pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai“, – pridūrė politikas.

Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, bylos duomenys rodo, kad buvęs policijos pareigūnas ir jo sutuoktinė daugiau kaip 90 tūkst. vertės turimo turto negalėjo įgyti teisėtomis pajamomis.

Išaiškinta, kad alytiškis kartu su tuo metu niekur nedirbusia sutuoktine 2010–2013 metais įsigijo devynis automobilius, buvusios valgyklos pastatą, butą, garažą ir kelis sklypus pačiame Alytuje bei rajone.

Tyrimo metu paskaičiuota, kad tuo metu alytiškis kartu su sutuoktine neturėjo ir neturi pakankamai pajamų daugiau nei 90 tūkst. eurų vertės turtui įsigyti, nes tuo laikotarpiu šeimos pajamos buvo tik vyro gaunamas darbo užmokestis.

Baudžiamoji byla perduota Alytaus apylinkės teismui. Už neteisėtą praturtėjimą gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Kaip pranešė ministerija, įstatymų paketu siūlomas įteisinti civilinio konfiskavimo institutas būtų taikomas didesnės nei 76 tūkst. eurų (2000 bazinių socialinių išmokų dydžio) vertės turtui, kuris galėjo būti įgytas iš neteisėtos veiklos ar iš neteisėtų pajamų šaltinių, neteisėtu būdu.

Įstatymo nuostatos būtų taikomos asmenims, kurie anksčiau buvo įtariamaisiais kriminalinėse ar korupcijos bylose arba buvo patekę į kriminalinės žvalgybos pareigūnų akiratį kaip galimai susiję su nusikalstamu pasauliu.

Taip pat ši priemonė galėtų būti taikoma ir tokio asmens artimiesiems, kuriems įtartinas turtas galėjo būti perleistas.

VRM kartu siūlo koreguoti ir baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Ji būtų taikoma asmenims, turintiems nuosavybės teise didesnės negu 532 tūkst. eurų (14 tūkst. MGL) vertės turtą, kuris įgytas neteisėtai.

„Pataisos, visų pirma, liestų kriminalinio pasaulio atstovus bei galimai korumpuotus valstybės tarnautojus, politikus. Tai veiktų ir kaip atgrasymo priemonė“, – pranešime aiškina vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Net neabejoju, kad sulauksime ir pasipriešinimo, ne veltui panašios iniciatyvos stringa nuo pat 2013-ųjų.

Komentuodamas siūlymą žiniasklaidai, ministras atkreipė dėmesį, kad įstatymų pataisos labai aiškiai apibrėžia asmenų ratą, dėl kurių turto galima pradėti tyrimą. Tai, anot jo, būtų asmenys, kurie buvo kaltinami arba tik įtariami korupcinėmis veikomis, vagystėmis, kontrabanda, prekyba žmonėmis, finansiniais nusikaltimais, taip pat organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai.

Asmenys nebūtinai turėtų būti nuteisti – tiriamas būtų ir tų asmenų turtas, kuriems tyrimas nutrauktas dėl senaties, dėl mirties, palikus tokį turtą artimiesiems.

Ministras pabrėžė, kad dabartinis Baudžiamojo kodekso reguliavimas apsunkina teisėsaugos darbą, nes būtina įrodyti, jog turtas įgytas iš neteisėtos veiklos. Priėmus pataisas, teisėsaugai užtektų įrodyti, kad toks, galbūt neteisėtai įgytas turtas asmeniui ar jo artimiesiems priklauso, o pareiga pagrįsti turto teisėtumą tektų pačiam asmeniui.

„Kiekvienas matėme galbūt tokių filmukų, žinome istorijų, kai į Darbo biržą atvažiuoja niekur nedirbantys asmenys, bet atvažiuoja su „BMW X6“, kurio vertė prasideda nuo 70 tūkst. eurų ir niekas negali paaiškinti, iš kur jis turi turtą, iš kur taip puikiai gyvena, o gauna 200-300 eurų pašalpą“, – sakė ministras.

Iniciatyva pradėti galimai neteisėtos kilmės turto tyrimą būtų patikėta teisėsaugos institucijoms, sprendimą pradėti tyrimą dėl neteisėtos kilmės turto priimtų prokuroras. Tyrimą atliktų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), jei turtas priklauso organizuotų nusikalstamų grupių nariams – Policijos departamentas.

Galbūt neteisėto kilmės turto tyrimas būtų atliekamas už ne ilgesnį kaip 10 metų laikotarpį iki šio turto įsigijimo.

„Net neabejoju, kad sulauksime ir pasipriešinimo, ne veltui panašios iniciatyvos stringa nuo pat 2013-ųjų. Visgi, tikiu, kad šiam Seimui užteks ryžto įtvirtinti tokį institutą – veiksmingą priemonę kovoje su korupcija ir neteisėtu praturtėjimu“, – sako E. Misiūnas.

Pasak ministro, civilinę konfiskaciją taiko nemažai užsienio šalių. Jau yra ir tarptautinių teismų praktika, kuri leidžia iš anksto atsakyti į galimus klausimus dėl nuosavybės neliečiamumo ir kitas galbūt kilsiančias problemas.

Ministras taip pat atmeta, kad instrumentu gali būti naudojamasi ir siekiant nepagrįstai suvaržyti asmenų teises į turtą. Anot jo, esant abejonėms dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo, juos visada galima skųsti teismui.

Įstatymo pataisos parengtos reaguojant į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktą tyrimą.

Pataisos bus teikiamos Vyriausybei, jas turės patvirtinti ir Seimas.

Pasak jo, Vidaus reikalų ministerijoje sudaryta darbo grupė svarsto teisines galimybes Lietuvoje įgyvendinti civilinį turto konfiskavimo įstatymą. Ministras akcentuoja, kad yra keli būdai įgyvendinti įstatymą, baudžiantį ne pagal pajamas gyvenančius ir neteisėtai turtą įgijusius.

Antradienį kalbėdamas „Žinių radijui“ E. Misiūnas teigė, kad šiuo metu yra svarstomi keli įstatymo įgyvendinimo variantai. Pirmuoju, pasak ministro, būtų taikomasi į asmenis, kurie jau susiję su nusikalstama veikla. Pasak ministro, tai pati siauriausia įstatymo taikymo versija.

„Plačiausia (civilinio turto konfiskavimo įstatymo versija - ELTA) apimtų ir juridinius, ir fizinius asmenis. Jeigu jie negali pagrįsti teisėtais dokumentais turto įsigijimo, tada tas turtas galėtų būti konfiskuojamas“, - aiškino E. Misiūnas.

Mes puikiai suprantame, kad kregždės nesuneša tokių pinigų.

Ministras taip pat užsiminė, kad gali būti steigiama speciali institucija, kuri stebėtų žmonių valdomą turtą ir tai, kaip jis yra deklaruojamas. Anot jo, nesugebėję turimo turto pagrįsti valstybės tarnautojai ar verslininkai būtų baudžiami.

„Mes puikiai suprantame, kad kregždės nesuneša tokių pinigų“, - kalbėjo E. Misiūnas ir pridūrė, kad jei, pavyzdžiui, praturtėjo valstybės tarnautojas, tai turėtų paliudyti ir konkretūs dokumentai.

Žurnalisto paklaustas, ką iki įstatymo priėmimo daryti asmenimis, valstybės tarnautojams ir valstybės įstaigų vadovams, kurie jau dabar turi neteisėtai įgytą turtą, E. Misiūnas sakė, kad nežino, ką jiems be gailėjimosi reikėtų daryti.

„Aš negaliu pasakyti, ką jiems reikėtų daryti. Aš galiu pasakyti ką mes darysime. O ką jiems daryti - tai tikriausiai dirbti, tęsti, tarnauti žmonėms, jeigu dar yra galimybė, galbūt gailėtis, sakyti: mea culpa, maxima culpa“, - apibendrino E. Misiūnas.

Civilinio turto konfiskavimo įstatymo idėja viešai svarstyti pradėta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikus tyrimo išvadas dėl verslo įtakos politikams.