Kaip penktadienį pranešė KAM, šie pinigai skirti 50-čiai su krašto apsauga susijusių organizacijų, kurių veiklas dalinai finansuoja ministerija.

Tarp programų, gavusių finansavimą, yra jaunimo organizacijų iniciatyvos gilinti bendraamžių žinias NATO tema, vienuolika vaikų pilietinio ugdymo stovyklų, tarp jų kurtiesiems, bendruomenių žygiams po svarbias istorines krašto vietoves. Taip pat numatyti šalies savivaldybių seniūnų, diasporos atstovų, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus pilietinio pasipriešinimo mokymai.

Ministerija lėšų skyrė mirusių karių šeimų reintegracijai ir bendruomeniškumui stiprinti, taip pat sužeistų karių bendruomenės veiklos programai.

Pinigų skirta filmams apie Joną Žemaitį, Povilą Plechavičių, Lietuvos šaulių sąjungą, straipsniams, tinklalaidėms ir kitoms iniciatyvoms NATO ir partizaninio karo tema.

Anot ministerijos, programose numatyta įtraukti įvairaus amžiaus, tautybių, socialinių grupių asmenis, diasporą.

Iš viso 2024 metais KAM buvo pateikta 110 nevyriausybinių organizacijų paraiškų dėl dalinio programų finansavimo.

„Inciatyvos esmė labai paprasta – mes skatiname Lietuvos žmones, įmones, organizacijas, visus, aukoti tam, kad galėtume išsiųsti kiek įmanoma daugiau dronų į Ukrainą“, – antradienį Vilniuje, Bernardinų sode, pristatydamas naują iniciatyvą sakė „Stiprūs Kartu“ atstovas Edmundas Jakilaitis.

Jis pademonstravo lietuvišką droną-varnėną, kuris gaminamas Lietuvoje ir kurių norima nupirkti kovojantiems ukrainiečiams.

Anot E. Jakilaičio, siekiama, kad į Ukrainą pavyktų išsiųsti mažiausiai keletą šimtų tokių bepiločių orlaivių.

Prisidėti prie naujos akcijos galima trumpuoju numeriu 1409 arba pavedimu. Visa informacija pateikiama laisvespauksciai.lt.

Kadangi akcija rengiama pavasarį, ji truks iki balandžio pabaigos, o Lietuvos įmonės „RSI Europe“ gaminami mažieji koviniai FPV dronai pavadinti „varnėnais“.

Tuo pačiu rengiama ir inkilų tapymo bei pardavimo akcija.

Pasak Pakruojo dvaro valdytojo Giedriaus Klimkevičiaus, ištapyti inkilai bus parduodami, o surinktos lėšos – skirtos paremti Ukrainą nuperkant dronų.

Anot jo, taip pat galima nupirkti droną ir pavadinti savo vardu bei pasiųsti savo vardinį „varnėną“ į Ukrainą.

E. Jakilaičio teigimu, pats dronas kainuoja 500 eurų, tačiau papildomai kainuoja baterija ir, jeigu reikia, dar papildomai kainuoja sprogimo iniciatorius. Tokiu atveju bendra suma gali siekti tūkstantį eurų.

„Tie, kas naudoja FPV dronus sprogmenims gabenti, jiems nereikia nei valdymo pulto, nei nieko kito, nes iš esmės tai yra vienkartiniai produktai. Tie padaliniai, kurie naudoja FPV dronus, jie turi ir akinius, ir pultelius, ir daugybę kitos reikalingos dronams valdyti įrangos, jiems trūksta pačių dronų“, – aiškino E. Jakilaitis.

Pasak nevyriausybininkų, lietuvių gaminami FPV dronai gali būti naudojami ir žvalgybai, ir taikiniui naikinti. Pats dronas sveria apie du kilogramus, jis gali pakelti ir gabenti iki keliolikos kilogramų svorį, nuskristi apie 20 kilometrų.

„FPV dronai reikalingi kaip oras, nes artilerijos trūksta, žinome, kad FPV dronai  daugeliu atveju atlieka sprogmens gabenimo funkciją, ne vien žvalgybą ar teritorijos stebėjimą. Tikrai labai reikalinga įranga Ukrainai“, – tvirtino E. Jakilaitis.

Anot jo, su gamintojais sutarta, kad jie pagims tiek dronų, kiek akcijos organizatoriai užsakys.

„Man atrodo, labai simpatiška, kūrybiška, labai pozityvi iniciatyva – mūsų varnėnams, kurie atskrenda į Lietuvą, mes nuperkame namus ir Pakruojo dvare įrengiame visą parką špokinyčių (...), o tuos technologiškai pažangius „varnėnus“ siunčiame kariauti į Ukrainą“, – teigė E. Jakilaitis.

Registrų centro Juridinių asmenų departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė sako, kad per mėnesį nepateikus ataskaitų nevyriausybinės organizacijos neteks paramos gavėjo statuso.

„Raginame ataskaitų dar nepateikusius juridinius asmenis suskubti ir tokiu būdu išvengti galimų nemalonių pasekmių“, – pranešime teigia J. Kazlauskienė.

Pasak jos, panaikinus paramos gavėjo statusą pakartotinai dėl jo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų.

RC nurodo, kad Lietuvoje šiuo metu paramos gavėjo statusą turi apie 30 tūkst. juridinių asmenų.

Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospiso stacionare iš viso šiuo metu gydomi penki vaikai ir devyniolika suaugusiųjų. Vilties jiems išgyventi nebėra, tačiau pagalba dėl to nenutrūksta.

„Išlaikyti visą Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospiso veiklą yra didžiulis iššūkis. Kiekvieną mėnesį mums trūksta apie 75 tūkst. eurų, kuriuos turime surinkti tam, kad galėtume teikti daugiadisciplinę pagalbą mūsų pacientams, tiek patiems jauniausiems vaikams, tiek suaugusiems“, – sakė Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospiso atstovė Aneta Gurnevič.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

75 tūkst. eurų kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Dar tiek pat hospisui suaukoja žmonės. Šiemet hospisas pirmąkart pateko į didžiausios gyventojų pajamų mokesčių (GPM) paramos gavėjų dešimtuką – gavo 150 tūkst. eurų.

„Galėsime įsigyti medicininių slaugos priemonių, vaistų. Prisidės ir prie pastato išlaikymo, ir, manau, tikrai prisidės prie mūsų pacientų norų ir troškimų išsipildymo“, – džiaugėsi A. Gurnevič.

1,2 proc. GPM dalį nevyriausybinėms organizacijoms gali skirti patys mokesčių mokėtojai. Šiemet remiančių lietuvių tiek pat kiek ir pernai – pusė milijono, tačiau suma mažesnė.

„Suma yra kokiu milijonu mažesnė. Pernai buvo beveik 28 mln., šiemet – kiek mažiau, dar 27 mln. nesiekia“, – skaičiavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė.

Gyventojai dosniausi išlieka „Blue / Yellow“, kuri nuo 2014-ųjų remia ginkluotą Ukrainos pasipriešinimą. Kone 1 mln. 900 tūkst. – tiek paramos organizacija sulauks jau netrukus.

„Lietuviai tiesiog supranta padėtį. Supranta, kad yra labai rimta tai, kas vyksta Ukrainoje“, – tokio dydžio paramą aiškino organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas.

Termovizoriai, žiūronai, tolimačiai, vaistinėlės – tai tik maža dalis to, kas jau pakeliui į Ukrainą. J. Ohmanas teigia, kad dabar jų organizacija ne tik perka, bet ir prisideda prie kariams reikiamos įrangos gamybos.

Lietuviai tiesiog supranta padėtį. Supranta, kad yra labai rimta tai, kas vyksta Ukrainoje.

Ir fondas „Mamų unija“ džiaugiasi šiemet sulauksiąs daugiau pinigų – 0,5 mln. eurų. Žada, kad kiekvienas euras atiteks vaikams.

„Šeimų apgyvendinimas, ką dabar darome tarp gydymų, mums kainuoja apie 150 tūkst. eurų metams. Taip pat šiais metais planuojame atidaryti reabilitacijos centrą. Jis bus ne tik mūsų onkologiniams vaikams, tačiau ir visos Lietuvos vaikams. Tai, planuojama, kainuos apie 300 tūkst. eurų“, – kam bus skirtos lėšos pasakojo „Mamų unijos“ direktorė Justina Žukauskienė.

Paramos gavėjų lyderiai jau kuris laikas nesikeičia, tai yra organizacijos, globojančios vaikus, senelius, gyvūnus ir užsiimančios kita veikla.

Tai buvo apie 50 kartų daugiau lėšų nei per pirmuosius Ukrainos kariuomenę remiančios organizacijos veiklos mėnesius 2014-aisiais, kai Kremliaus remiami separatistai pradėjo karą Ukrainos rytuose.

Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios organizacija surinko iš viso 45 mln. eurų, iki tol ji rinkdavo po kelis šimtus tūkstančių eurų per metus.

„Mes augome šimtą kartų“, – BNS sakė „Blue/yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.

Pasak jo, karas Ukrainos rytuose lietuviams atrodė pakankamai tolimas.

„Buvo ilgi laikotarpiai kai niekam per daug nerūpėjo, kas ten vyksta. Turėjome verstis per galvą, kad surinktume pinigus, – pasakojo nevyriausybininkas. – Turėjome vieną momentą, kai galėjome siųsti porą porų batų per savaitę.“

„Blue/Yellow“ nebuvo vieninteliai, kurių sąskaitose atsirado šeštas nulis.

Vasario 24-ąją po šūkiu „Mūsų širdys ir rankos – Ukrainai!“ susivienijo penkios lietuviškos paramos organizacijos – Raudonasis Kryžius, „Caritas“, Maltiečiai, „Maisto bankas“ bei „Gelbėkit vaikus“ – ir ėmė rinkti lėšas nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

Veiklos pobūdį pakeitė ir koronaviruso pandemijos metu veikę „Stiprūs kartu“, „1K paramos fondą“ įkūrė komikas Olegas Šurajevas, paramos akcijas ėmė rengti „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas.

Praėjus metams nuo invazijos pradžios, nevyriausybininkų pastangas vainikuos akcijos „Radarom!“ pabaiga. Jos metu renkamos lėšos daugiafunkciams oro erdvės stebėjimo radarams Ukrainai nupirkti.

„Mąstau kaip valstybė“

Į Ukrainą reguliariai paramą kariams pats vežantis J. Ohmanas pabrėžia, jog situacija šalyje – sudėtinga, ypač šalies rytinėje dalyje.

„Rytų Ukraina yra paversta į sąvartyną, kažkas baisaus, ta destrukcija... ištisų miestelių nebėra. Čia yra Antrojo pasaulinio karo lygis“, – sakė nevyriausybininkas.

Vis dėlto artėjant pavasariui Rusijos atakos, prognozuojama, tik intensyvės ir pagalbos šaliai reikės dar daugiau.

Jis teigė nenorintis spekuliuoti, ar per ateinančius metus organizacijai pavyks surinkti tokią pačią sumą pinigų, tačiau pabrėžė, jog žmonės „tikrai toliau aukos, tai – faktas“.

„Bet mes matome, kaip reikėtų kitaip, protingiau, daryti, mes kalbamės su vyriausybėmis: Lietuvoje, Amerikoje, kalbamės su Briuseliu apie tai, kaip kitaip reikėtų rinkti paramą“, – kalbėjo J. Ohmanas. – Aš dabar mąstau kaip valstybė, mes, kaip fondas, pradedame mąstyti kaip valstybė.“

„Mes esme pilietinės visuomenės veikėjai, kalbamės su valstybėmis ir jie mūsų klauso“, – pridūrė jis.

Pasak „Blue/yellow“ vadovo, į Ukrainą reikia siųsti instruktorius, kurie apmokytų naujus karius: „Negali ištraukti dalinių ir siųsti jų į kitą šalį. Turime taip pat siųsti stebėtojus, kurie mato, kur ta parama patenka, kaip ten viskas vyksta.“

Paklaustas apie savo ir komandos savijautą, J. Ohmanas teigė, jog paramos rinkimas neprilygsta tam, ką patiria Ukraina, tačiau tai – alinanti veikla.

„Jūs įsivaizduokite savo sunkiausią darbo dieną, pas mane tai beveik kiekvieną dieną taip“, – kalbėjo „Blue/yellow“ vadovas.

Jūs įsivaizduokite savo sunkiausią darbo dieną, pas mane tai beveik kiekvieną dieną taip.

„Išpirkinėju savo kaltę“

Iki karo Ukrainoje O. Šurajevas Lietuvoje geriausiai buvo žinomas kaip aktorius, komikas ir satyrinių tekstų autorius.

Rusijos invazija jį pavertė vienu aktyviausių Ukrainos rėmėjų viešojoje erdvėje.

Nuo praėjusių metų kovo jo įkurtas fondas surinko per 3,5 mln. eurų paramos Ukrainos kariams. Už juos perkamos liemenės, šalmai, dronai, optikos priemonės, medicininiai reikmenys.

„Jeigu tu padarai akcijas, kampanijas, žmonės aukoja. Jei nedarai, tai žmonės patys iš esmės neaukoja“, – BNS sakė visuomenininkas.

O. Šurajevo teigimu, aukojantiems žmonėms taip pat svarbu matyti, kas už jų suneštus pinigus perkama, kur parama keliauja ir kas ją naudoja.

„Pasitikėjimui padeda ir tai, kai patys ukrainiečiai padėkoja, įkelia nuotraukų“, – sakė „1K paramos fondo“ įkūrėjas.

Visuomenininkas sako įprastai paramos iš aukojančiųjų neatsisako, tačiau iš kelių įmonių jos nepriėmė dėl nesutampančių vertybių. Vis tik jis pabrėžė, kad Ukrainai aukoja įvairūs žmonės, turintys skirtingas pažiūras ir įsitikinimus, tad nupiešti remiančiojo portretą būtų sudėtinga.

Kalbėdamas apie įvairią techniką, kuri yra perkama kariams, O. Šurajevas teigė, kad dalis tiekėjų yra įsipareigoję tam tikrų šalių gamintojams prekių neparduoti vežimui į Ukrainą.

„Čia yra problema“, – sakė aktyvistas.

Visuomenininkas per šiuos metus surengė ne vieną protesto akciją Lietuvoje ir užsienio šalyse, aršiai kritikuoja Lietuvos verslininkus, vis dar vykdančius veiklą Rusijoje.

„Aš tam tikra prasme savo kažkokią virtualią kaltę išpirkinėju, kad nuo 2014 metų vis nesiėmiau jokių aktyvių veiksmų, nors situacija tuomet man mosavo rankomis“, – kalbėjo O. Šurajevas.

„Radarom!“ atskleidžia nuotaikas

„Laisvės TV“ nuosekliai aukų Ukrainai nerenka, tačiau vykdo trumpalaikes paramos akcijas.

Interneto televizija surinko lėšų turkiškam dronui „Bayraktar“, jūriniams dronams ar dronams kamikadzėms.

„Mes esame televizija ir čia yra mūsų visuomeninė veikla, prie kuriuos dirba tie patys žmonės“, – BNS sakė „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas.

Toks paramos rinkimo būdas, anot jo, užpildo esamą nišą ir nedubliuoja šiuo metu sėkmingai veikiančių fondų.

„Taškinės akcijos pačios iš savęs reikalauja tam tikros pauzės, tu turi duoti žmonėms atsikvėpti, pailsėti, prikaupti papildomų lėšų“, – teigė visuomenininkas.

Tokiu principu nuo sausio 30 dienos vykdoma ir akcija „Radarom“, suvienijusiai visus didžiuosius paramos Ukrainai rinkėjus.

Kol kas tai – sėkmingiausia Ukrainai skirta trumpalaikė akcija, jai suaukota daugiau nei 8,7 mln. eurų.

„Radarom!“ lėšos rinktos ir netradiciniais būdais: vykdant įžymių žmonių daiktų aukcionus, socialiniuose tinkluose išgalvojant šmaikščias priežastis paskambinti telefonu, kurį surinkus paaukojami 5 eurai.

Tarp aukcione atsidūrusių daiktų buvo olimpinis Dainos Gudzinevičiūtės aukso medalis, Vytauto Kernagio gitara, „Žalgirio“ iškovota LKL taurė.

Į iniciatyvą įsitraukė ir privatus verslas: įmonė „Tesonet“ padvigubino vasario 3 dieną per vieną valandą surinktą pinigų sumą ir taip pati paaukojo per milijoną eurų. Kita įmonė „Baldai1“ taip pat padvigubino per septynių minučių Monikos Liu pasirodymą nacionalinėje Eurovizijos atrankoje vasario 18 dieną surinktą daugiau nei 100 tūkstančių eurų sumą.

Penktadienį, paskutinę akcijos dieną, nacionalinis transliuotojas LRT nuo 6 val. ryto rengia specialią transliaciją surinkti paskutinėms aukoms. Nevyriausybininkai tikisi, kad radarams Ukrainai iš viso surinks 10 mln. eurų.

A. Tapinas teigė, kad „Radarom!“ yra savotiška „indikacija, kur mes esam“.

„Jei išties būtų nuslūgęs tas visuomeninis pasiryžimas, junk tuos fondus nejungęs. Dabar mes matome pasiryžimą“, – sakė „Laisvės TV“ įkūrėjas.

Nuo rūbų iki generatorių

Parama Lietuvoje rinkta ne tik Ukrainos kariuomenei, bet ir civiliams.

Pagalbos reikėjo dešimtims tūkstančių į Lietuvą nuo invazijos pradžios atvykusių karo pabėgėlių.

„Didžiajai daliai jų pagalbos reikėjo vienokios ar kitokios. Labai daug pažeidžiamų šeimų, negalią turinčių žmonių, senjorų ar vienišų mamų su vaikais“, – BNS sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Raudonasis Kryžius su dar keturiomis NVO per metus surinko maždaug 3,5 mln. eurų paramos karo pabėgėliams.

Dalis pagalbos buvo organizuojama ir siunčiant ją tiesiai į Ukrainą: į šalį išgabenta keliolika sunkvežimių su rūbais, higienos reikmėmis, miegmaišiais. Taip pat išvežta ir keli šimtai elektros generatorių, kai Rusija ėmė atakuoti energetikos infrastruktūrą.

Ekspertai prognozuoja, kad šiais metais į Lietuvą gali atvykti dar iki 150 tūkst. karo pabėgėlių. K. Meidės teigimu, visi nevyriausybininkai ruošiasi tokiam scenarijui.

„Ruošiamės planus, ką darytume jei toks kiekis atvyktų. Algoritmus dėliojamės visi, manau, kad dabar būtume gerokai stipresni“, – kalbėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė.

Tuo metu bendra Lietuvos institucijų parama Ukrainai siekia apie 800 mln. eurų. Didžiąją dalį šios sumos sudarė lėšos pabėgėlių priėmimui ir karinė pagalba.

Vasarį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa rodo, kad materialinę paramą pinigais ar daiktais Ukrainai teikė beveik 44 proc. pilnamečių Lietuvos gyventojų.

Stiprinama bendrystė

Jau vasarį planuojama pakviesti nevyriausybines organizacijas dalyvauti Socialinės veiklos projektų finansavimo konkurse.

„Augant Klaipėdos rajono gyventojų skaičiui, kartu auga ir socialinių paslaugų poreikis. Siekiant jį atliepti, nuolat plečiamas šių paslaugų spektras bei gerinama jų kokybė. Džiugu, kad daugėja ir socialines paslaugas gyventojams siūlančių nevyriausybinių organizacijų. Tikiu, kad Socialinės veiklos projektų finansavimo konkursas paskatins nevyriausybininkus imtis šios veiklos ir bus nuveikta daug prasmingų darbų“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Butkus.

Socialinė sritis – be galo jautri, ir nekyla abejonių dėl šių paslaugų būtinumo ir svarbos.

Sprendimas skelbti šį konkursą priimtas ne tik siekiant plėsti socialinių paslaugų pasiūlą ir prieinamumą, bet ir užtikrinti tinkamas nevyriausybinių organizacijų veiklos ir plėtros sąlygas, taip pat stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų bei skatinti savanorystę.

„Socialinė sritis – be galo jautri, ir nekyla abejonių dėl šių paslaugų būtinumo ir svarbos. Juk jos ypač reikalingos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms – senjorams, negalią turintiems asmenims, šeimoms, patiriančioms socialinę riziką, ir kitiems. Daug kokybiškų ir naudingų paslaugų jiems teikia mūsų įstaigos, kasmet skiriamos lėšos įvairioms išmokoms ir kitai finansinei paramai mokėti, tačiau reikalinga ir bendrystė su nevyriausybinėmis organizacijomis. Būtent jos yra arčiausiai žmonių, žino jų problemas, taip pat įsitikinome, kad socialines paslaugas jos geba teikti su dideliu rūpesčiu ir atsidavimu“, – teigė V. Butkus.

Vytautas Butkus. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Didės paslaugų įvairovė

Socialinės veiklos projektų finansavimo konkurso projektams šiemet numatoma skirti 50 tūkst. eurų, vienam projektui – iki 15 tūkst. eurų.

Bus finansuojamos įvairios veiklos, kurios mažins socialinę atskirtį, asmenims padės įveikti sunkumus, taip pat ugdyti bei palaikyti socialinius įgūdžius ir pan.

Pavyzdžiui, socialinės dirbtuvės asmenims su negalia, transporto organizavimas gyventojams, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir negali naudotis visuomeniniu ar nuosavu transportu, neturi tam pajamų.

„Tarp finansuojamų veiklų – ir paslauga, kurios Klaipėdos rajone ypač trūksta – tai maitinimo organizavimas asmenims ar šeimoms, kurie dėl nepakankamo savarankiškumo ar pajamų nepajėgia maitintis savo namuose. Pavyzdžiui, nevyriausybinių organizacijų iniciatyva seniūnijose galėtų pradėti veikti nemokamo maitinimo kioskeliai, o gal karštas maistas gali būti pristatomas į namus. Taip pat siekiama teikti pagalbą iš pataisos įstaigų paleistiems asmenims, padėti integruotis užsieniečiams“, – vardijo administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Tikslas – geresnė sveikata

Šiuo metu dar galima teikti paraiškas Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų atrankos konkurse. Juo siekiama sumažinti sveikatą žalojančios elgsenos paplitimą tarp rajono gyventojų, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius ir pagerinti jų sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Pernai šio konkurso projektams išskirstyta bemaž 64 tūkst. eurų ir finansuota net 19 įvairiausių projektų. Pavyzdžiui, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija vykdė projektą „Sveikiau ir aktyviau“. Bendruomenė „Karklės senbuviai“ kvietė į sveiko gyvenimo būdo puoselėjimo renginių ciklą „Pajūrio sveikatos gurkšnis 2022“, Neįgaliųjų sportininkų asociacija įgyvendino projektą „Judu vasara“, o Gargždų krašto muziejus – projektą „Susitikime muziejuje!“.

„Šiais metais programos projektams numatoma skirti 70 tūkst. eurų. Tad kviečiu Klaipėdos rajone veiklą vykdančias bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, taip pat ugdymo bei kultūros įstaigas ir kitus aktyviai teikti paraiškas ir prisidėti prie rajono gyventojų ar savo bendruomenės sveikesnės gyvensenos“, – ragino direktoriaus pavaduotojas V. Butkus.

Paraiškas galima teikti iki vasario 17 d. Daugiau informacijos, kaip tai padaryti, skelbiama savivaldybės interneto svetainėje www.klaipedos-r.lt, skiltyje „Aktualijos“.

Vilniaus g. 22 esančios patalpos pirmame aukšte bus išnuomojamos konkurso būdu. Antro aukšto patalpos bus perduodamos VšĮ Vilniaus jaunimo informacijos ir savanorystės centrui. Ši įstaiga koordinuos patalpų nuomą ir subnuomą nevyriausybiniam sektoriui, kuris patalpose galės veikti ir teikti daugiau nei dešimt skirtingų paslaugų nuo atviro darbo su jaunimu, savanorystės, jaunimo informavimo ir konsultavimo iki lytinio ugdymo, žalos mažinimo ir psichologo konsultacijų.

„Vilnius – jaunų, kūrybiškų ir aktyvių žmonių miestas. Saviraiškos ir savirealizacijos galimybių jaunimas sostinėje turi daug, tačiau iki šiol stokojome erdvės, kur jaunimo organizacijos ir neformalių grupių nariai galėtų kartu susiburti ir spręsti jaunimo užimtumo ir iniciatyvumo klausimus. Tikiuosi, šią vietą greitai atras nevyriausybinės jaunimo organizacijos ir netrukus turėsime bendradarbystės erdvę“, – sakė Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

244,98 kv. m negyvenamosios patalpos iki 2025-ųjų rugpjūčio 20 d.  būtų perduotos neatlygintinam naudojimui, o 367,56 kv. m – nuomai, leidžiant jas subnuomoti jaunimo neformaliajam švietimui, kultūrinei veiklai, užimtumo arba socialinei integracijai, vaikų ir jaunimo papildomą ugdymui.

„Ypač džiaugiuosi, jog šiose patalpose galėsime pasiūlyti per dešimt skirtingo pobūdžio paslaugų, kurios bus prieinamos visiems jauniems žmonėms, neišskiriant jų pagal socialinę padėtį. Šioje saugioje erdvėje taip pat bus visos galimybės kelti neformalias kompetencijas su profesionaliais jaunimo darbuotojais. Jaunimas, su jaunimu dirbančios organizacijos ir kiti kurs bendruomenę, kuria Vilnius didžiuosis“, – sakė Vilniaus savivaldybės l. e. Jaunimo skyriaus vedėjo pareigas Vidmantas Mitkus.

Patalpose bus įkurtas jaunimo kompleksinių paslaugų centras „Dvamdu“, kurio visa veikla bus nukreipta į gerovės kūrimą jaunimui, veikiant neformalaus ugdymo ir darbo su jaunimu principais. Centre dirbs 15 darbuotojų, o patalpos bus skiriamos jaunimui nuo keturiolikos iki 29 metų, nepriklausomai nuo jų ekonominės ar socialinės padėties.

Suteikdama patalpas jauniems vilniečiams pagal panaudą ir išnuomodama jas be konkurso lengvatinėmis sąlygomis, sostinė įgyvendina užimtumo skatinimo ir jaunimo politiką. Finansinė šios paramos išraiška – beveik  77 tūkst. eurų per metus.

„Pastarieji keli metai su kaupu įrodė, kad nevyriausybinės organizacijos dažnai tampa pirmuoju kritinėje situacijoje atsidūrusių žmonių ramsčiu, o taip pat yra pelniusios Lietuvos piliečių pasitikėjimą, todėl geba telkti jėgas efektyviai pagalbai tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė premjerė I. Šimonytė, kurios potvarkiu sudaryta darbo grupė.

Anot ministrės pirmininkės, formatas, kuriame galima „dalintis įvairių sričių patirtimi ir savuoju matymu, jau pasitvirtino esąs naudingu ir, tikiu, tokiu išliks ateityje“.

Darbo grupė sudaryta iš 19 nevyriausybinių organizacijų atstovų, tarp jų – Lietuvos Carito, labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“, viešosios įstaigos „Stiprūs kartu“, „Paramos vaikams centro“, Maltos ordino, Šaulių sąjungos ir kitų organizacijų vadovai arba deleguoti asmenys. 

Kaip skelbiama pranešime, nevyriausybinių organizacijų atstovus jungianti darbo grupė koordinuos pagalbos teikimą, informuos Vyriausybę apie visuomenines iniciatyvas, susijusias su neigiamų padarinių šalinimu, taip pat apie su pagalbos teikimu susijusias problemas bei teiks siūlymus dėl galimų problemų sprendimo būdų.

Šiuo metu darbo grupė prisideda sprendžiant karo pabėgėliams iš Ukrainos Lietuvoje kylančius iššūkius.

Pirmadienį įvykusiame posėdyje aptarti Ukrainos karo pabėgėliams Lietuvoje kylantys iššūkiai dėl asmens registracijos ir dokumentų išdavimo, jų apgyvendinimo, socialinių paslaugų, psichologinės pagalbos labiausiai pažeidžiamiems asmenims teikimo.

Nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvoje registruota daugiau kaip 57 tūkstančiai Ukrainos piliečių, pasitraukusių iš šalies dėl karo. Iš jų daugiau kaip 22 tūkstančiai yra vaikai iki 18 metų.

„Vien šitos priemonės, kurias mes čia matome, kainavo virš 2 tūkst. eurų. Jos – labai brangios. Tai yra vaikų nusiraminimui, ypač vaikams, kurie turi specialiųjų ugdymo poreikių“, – tvirtino darželio „Atžalėlės“ direktorė Eglė Varnienė, rodydama naktines lempas, imituojančias žvaigždes.

Šios priemonės pirktos už žmonių, daugiausiai tėvelių, skirtą dalį GPM. Iš šios paramos pirkti ir kondicionieriai. Per metus darželiui mokesčių inspekcija perveda apie 3–4 tūkst. eurų. 

Šiandien direktorė išgirdo, kad po keleto metų šią paramą bus galima skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms ir profesinėms sąjungoms. 

„Teks šiek tiek labiau taupyti ar atsisakyti tokių ypatingų, gerų, brangių priemonių, kurios yra skirtos vaiko reikmėms“, – teigė E. Varnienė. 

Papildomų pinigų negaus ir mokyklos.

„Mokyklos neturi lėšų einamosioms išlaidoms. Paprastai jų sąmatose šitos eilutės yra tuščios arba apytuštės. Jeigu reikia pavežėti į olimpiadą, jeigu reikia nupirkti prizus“, – vardino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždienė.

2020-ais metais apie 3 mln. eurų paramos skirta 24 tūkstančiams biudžetinių įstaigų, tačiau Seimas nusprendė, kad labiau remti reikia nevyriausybininkus. 

„Biudžetinės įstaigos, kurios jau vieną kartą yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, antrą kartą 1,2 proc. nuo jau sumokėto GPM nebegautų. Jį gautų nevyriausybinis sektorius, kuris dažnu atveju kito finansavimo apskritai neturi“, aiškino Seimo narys Andrius Bagdonas.

Paramos negalės gauti ir sodų bendrijos.

„Didelė dalis nukeliauja asmeninei naudai, pavyzdžiui, sodų bendrijos nariai skiria GPM dalį sodų bendrijai, kuriai jie priklauso, ir ta sodų bendrija nusitiesia sau keliuką“, – tvirtino Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Daugeliui organizacijų tai bus dvigubai, trigubai, o gal net ir keturis kartus didesnis finansavimas, kadangi nebereikės konkuruoti nei su namų, nei su garažų bendrijomis.

Žinios, kad siaurėja GPM gavėjų ratas, laukė nevyriausybinės organizacijos. „Maisto bankas“ pernai gavo apie 50 tūkst. eurų GPM paramos.

„Mes įsivaizduojame, kad daugeliui organizacijų tai bus dvigubai, trigubai, o gal net ir keturis kartus didesnis finansavimas, kadangi nebereikės konkuruoti nei su namų, nei su garažų bendrijomis“, – džiaugėsi „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Įstatymo pakeitimus supeikė kai kurie opozicijos atstovai.

„Nors siūlo liberalai, bet jis primena tokius draudimus – uždrausti pasirinkimo laisvę“, – kalbėjo Seimo narys Saulius Skvernelis.

„Didelė dalis tėvelių, kurie dabar aukoja darželiams ir mokykloms, bus demotyvuoti, nes, koks tikslas, jeigu tu negali savo vaikui skirti, kažkur kitam skirti“, – svarstė Seimo narė Agnė Širinskienė.

Dėl projekto susipliekė net patys valdantieji. Socialinėse medijose susikirto išimtį paramai skirti krašto apsaugai siūlęs krašto apsaugos ministras ir premjerė. Ministras prašė „neatimti iš piliečių galimybės skirti savo pinigus ir nupirkti krašto apsaugai savo „Bayraktarą“.

Premjerė atkirto: „tamstos sritis, ta, kuri išlaikoma iš biudžeto, dargi yra finansuojama prioritetiškai, o šiemet dar ir gerokai stipriau, nei prieš tai planuota“.

M. Majauskas irgi „krimstelėjo“ Arvydui Anušauskui.

„Nesolidžiai atrodo bandymas atkąsti dar papildomus 50 tūkst. eurų GPM paramos“, – rašė M. Majauskas.

Vėliau šis viešas „pasikandžiojimas“ buvo ištrintas, o ministras siūlymą dėl išimties krašto apsaugai atsiėmė. 

„Mes išsiaiškinome frakcijoje. Tiesiog aš kėliau klausimą, kad nebūtų kalbama tokiu tonu, kad krašto apsauga kažką „atkanda“, „per didelį kąsnį“. Iš tikrųjų leksika šiuo atveju – netinkama“, – teigė A. Anušauskas.

„Kovingas ministras kovoja už savo srities finansavimą ir jį galima suprasti, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad pilietinė visuomenė taip pat yra labai svarbus valstybės saugumo ramstis. Žmonės, norintys aukoti kariuomenei, gali aukoti Šaulių sąjungai“, – alternatyvą GMP paramai pasiūlė M. Majauskas.

„Pats jau daug metų pervedinėju tą 1,2 proc. ne biudžetinėms įstaigoms“, – sakė A. Anušauskas.

Ribojimai skirti paramą įsigalios 2025-aisiais.

„Startavo Vidaus reikalų ministerijos kartu su nevyriausybininkais į visuomenę orientuota pagalbos Ukrainos piliečiams, kurie galimai trauktųsi dėl Ukrainos karo veiksmų ir atvyktų į Lietuvą, pagalbos programa. Vos paskelbus šitą mechanizmą per nevyriausybinių organizacijų platformą, žinau, nemažai žmonių Lietuvoje, kurie pasiūlė savo turimą turtą, kad galėtų priimti Ukrainos žmones. Už tai esu labai dėkinga“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

„Labai gražu, kad patys esame pasirengę padėti. Vyriausybė kaip institucija, struktūros ruošia didesnio masto priemones, vietas, paramos paketus, kurių gali reikėtų. Bet, kurie galvoja, kuo gali asmeniškai prisidėti, raginu atkreipti dėmesį į nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas, kurių randasi nemažai ir prie tos paramos vienu ar kitu būdu prisidėti“, – kvietė premjerė.

Penkios nevyriausybinės organizacijos penktadienį pranešė vienijančios jėgas rinkdamos paramą Ukrainai ir savanorius pagalbai ukrainiečiams.

Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Maisto bankas“, Lietuvos Caritas, Maltiečiai ir Gelbėkit vaikus – vienijasi su iniciatyva „Stiprūs kartu“ teikiant pagalbą ukrainiečiams, bėgantiems į Lietuvą nuo karo Ukrainoje.

Paaukojo šimtus tūkstančių eurų

Pasak Raudono kryžiaus atstovės Lukos Lesauskaitės, per parą tiek trumpaisiais numeriais, tiek pavedimu lietuviai paaukojo apie 400 tūkstančių eurų.

„Žmonės daug klausia, kam aukoti. Yra „Blue/Yelllow“ – jie renka lėšas Ukrainoje likusiems žmonėms, kovojantiems, o mūsų kryptis, visų penkių nevyriausybinių organizacijų, renkame bėgantiems iš Ukrainos. Visi dirbame tam pačiam tikslui, bet sritys atskirtos. Šie mūsų pinigai bus skirti humanitarinei, psichosocialinei pagalbai, medikamentams“, – BNS sakė L. Lesauskaitė.

Ketvirtadienį organizacijos pasiskirstė veiklos sferomis. Nėščiosiomis ir vaikais rūpinsis organizacija „Gelbėkit vaikus“, maistu – „Maisto bankas“.

„Esame mobilizavę savanorius, yra parengtyje. Jau budi dalis žmonių prie pasienių punktų, jei žmonės pradėtų eiti. Po dešimt žmonių yra ties Kalvarija, Alytuje, Marijampolėje, Vilkaviškyje. Jei reikėtų pagalbos, padės registracijos procese“, – sakė atstovė.

„Sunku pasakyt, kiek daiktų ir ko turės su savimi, greičiausiai ne tiek daug. Reikės kuo šilčiau apsirengti. Per verslus renkame čiužinius, miegmaišius, užklotus, higienos priemones. Žmones reikės paguldyti ir pasirūpinti“, – teigė L. Lesauskaitė.

Nevyriausybinės organizacijos renka žmonių paramą tam, kad būtų galima užtikrinti pagrindinius ir svarbiausius ukrainiečių, bėgančių nuo karo, poreikius. Aukoti galima skambinant trumpuoju numeriu 1485 auka 5 eurai, arba aukok.lt platformoje „Mūsų rankos ir širdys – Ukrainai“.

Kviečia savanoriauti

Organizacijos kviečia žmones prisidėti ne tik lėšomis, tačiau ir savomis rankomis. Karo Ukrainoje įkarštyje telkiami savanorių būriai pirmos psichosocialinės, pirmosios pagalbos teikimui bei humanitarinių paketų ukrainiečiams rengimui bei dalinimui. Visi žmonės laukiami prisijungiant prie vienos iš nevyriausybinių organizacijų savanorių gretų.

„Tai yra jau trečioji krizė per pastaruosius metus, su kuria susiduriame akis į akį. Jau sėkmingai veikėme labai sudėtingomis pandemijos ir migracijos krizės sąlygomis, esame pasiruošę ir šiandien – jaučiamės tvirti, veiksime užtikrintai, naujus savanorius paruošime teikti pagalbą į Lietuvą nuo karo Ukrainoje bėgantiems piliečiams greitai“, –  sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

„Esu tikra, kad vėl surinksime didelį būrį pilietiškų, atsidavusių savanorių, kurie neabejingi šių dienų įvykiams ir kitų žmonių nelaimei. Esame jau pasitikrinę, kad bėdoje lietuviai – labai vieningi“, – teigė vadovė.

Esu tikra, kad vėl surinksime didelį būrį pilietiškų, atsidavusių savanorių, kurie neabejingi šių dienų įvykiams ir kitų žmonių nelaimei. Esame jau pasitikrinę, kad bėdoje lietuviai – labai vieningi.

„Gelbėkit vaikus“ organizacijos generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė sako, kad karo akivaizdoje labai svarbu skirti dėmesį, suteikti tinkamą pagalbą ir paramą vaikams.

„Lietuvos žmonės, kaip parodė pastarųjų metų įvykiai, atskuba į pagalbą ir neprašyti tada, kai labiausiai to reikia. Dabar toks metas! Mūsų kolegos – „Save the Children“ organizacijos Ukrainoje darbuotojai – bando padėti karo siaubą išgyvenantiems vaikams mūšio lauku virtusioje šalyje. Tuo tarpu mes renkame lėšas, kad padėtume jiems bei Lietuvą pasieksiantiems pabėgėliams. Geriau pasiruošti teikti pagalbą vaikams gali ir savanoriai, kurių labai laukiame!“, – sakė R. Dičpetrienė.

Maisto bankas telkia dideles pajėgas, kad padėtų atliepti pagrindinius ir svarbiausius žmonių poreikius maistu. Organizacijoje jau ruošiami maisto paketai, kurie pasieks į Lietuvą plūstančių ukrainiečių rankas.

„Maisto banko“ komanda yra pilnai pasiruošusi maistu padėti kiekvienam nuo karo bėgančiam Ukrainos gyventojui. Jau nuo šiandien mūsų padaliniuose bus pradėti formuoti maisto paketai, kuriuos perduosime sieną kertantiems ir Lietuvoje prieglobsčio prašantiems ukrainiečiams. Nors neatstosime jiems namų, tačiau privalome šiuos žmones sutikti oriai, padėti jiems nuvyti nerimą, suteikti saugų prieglobstį“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Lietuviai bėdoje – vieningi

„Lietuvos Caritas“ vadovė Deimantė Bukeikaitė pastebi, kad dabar kiekvienas mūsų turėtume susitelkti palaikydami Ukrainą ir jos piliečius bei suvienyti jėgas kaip tik įmanydami teikdami pagalbą jiems.

„Šiandien kaip niekad mūsų palaikymo ir dėmesio reikia Ukrainos žmonėms. Lietuviai aktyviai padėjo 2014 m., kai prasidėjo įvykiai Maidane, tikiu, kad ir dabar dalinsimės su Ukrainos žmonėmis viskuo, kuo galėsime“, – sakė vadovė.

Dalia Kedavičienė, Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovė sako, kad Ukrainos nelaimė yra mūsų visų nelaimė.

„Karas šalia mūsų. Tūkstančiai bėga nuo šito siaubo. Su vaikais, išsigandę. Mes, maltiečiai, esame pasiruošę jiems padėti ir kviečiame žmones prisidėti prie mūsų telkiamų pajėgų – reikės daug papildomų rankų humanitarinei pagalbai vykdyti. Jei galite prisidėti, užpildykite anketą, o jeigu turite pasiūlymų, kaip padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, galite kreiptis į savo ar artimiausio miesto maltiečius. Ukrainos skausmas yra visų mūsų skausmas“, – teigė D. Kedavičienė.

5 susivienijusios nevyriausybinės organizacijos kviečia prisijungti prie savanorių būrio kiekvieną neabejingą pilietį užpildant anketą arba registruojantis el. paštu.

Rusija ketvirtadienį keliomis kryptimis pradėjo invaziją į Ukrainą, anksčiau šią savaitę Maskva pripažino separatistinių regionų Ukrainos rytuose nepriklausomybę.

Penktadienį pradėtas atakuoti Kijevas.