Savo dirbtinio intelekto pokalbių robotais bendrovės „siekia nemokamai pasinaudoti didžiulėmis „The Times“ investicijomis į jo žurnalistiką, naudodamos jas pakaitiniams produktams kurti be leidimo ar užmokesčio“, sakoma ieškinyje.

Tokį žingsnį žengęs „The New York Times“ pasirinko konfrontacinį požiūrį į staigų DI pokalbių robotų atsiradimą, priešingai nei kitos žiniasklaidos grupės, pavyzdžiui, Vokietijos „Axel Springer“ ar „Associated Press“, kurios sudarė turinio sandorius su „OpenAI“.

„The New York Times“, viena gerbiamiausių naujienų organizacijų Jungtinėse Valstijose, reikalauja atlyginti žalą, taip pat įpareigoti bendroves nutraukti jos turinio naudojimą ir sunaikinti jau surinktus duomenis.

„Microsoft“ yra viena iš pagrindinių „OpenAI“ investuotojų, o praėjusiais metais išleidus „ChatGPT“ greitai įdiegė DI įrankius savo produktuose.

„ChatGPT“ ir „Microsoft“ „Copilot“ DI modeliai daugelį metų buvo mokomi pagal internete prieinamą turinį, darant prielaidą, kad jį galima naudoti be jokio atlygio.

Tačiau ieškinyje teigiama, kad neteisėtas „The New York Times“ žurnalistų darbo panaudojimas dirbtinio intelekto produktams kurti kelia grėsmę bendrovės gebėjimui teikti kokybišką žurnalistiką.

„Šiems įrankiams sukurti buvo naudojama ir toliau naudojama nepriklausoma žurnalistika ir turinys, kuris prieinamas tik todėl, kad mes ir mūsų kolegos jį pateikėme, suredagavome ir patikrinome faktus, o tai kainavo daug lėšų ir pareikalavo didelių žinių“, – sakė leidinio atstovas spaudai.

Dirbtinio intelekto milžinės susiduria su ieškinių banga dėl interneto turinio naudojimo kuriant savo DI sistemas.

Anksčiau šiais metais populiariojo televizijos HBO serialo „Sostų karų“ (Game of Thrones) išgarsintos to paties pavadinimo knygos autorius George'as Raymondas Richardas Martinas (Džordžas Reimondas Ričardas Martinas) ir kiti geriausiai parduodamų grožinės literatūros kūrinių rašytojai pateikė kolektyvinį ieškinį prieš „OpenAI“, kaltindami technologijų bendrovę pažeidus jų autorių teises kuriant savo DI pokalbių robotą „ChatGPT“.

Kompanija „Universal“ ir kiti muzikos leidėjai JAV teisme padavė į teismą dirbtinio intelekto įmonę „Anthropic“ už tai, kad ji naudojo autorių teisių saugomus dainų tekstus savo DI sistemoms mokyti ir atsakymams į naudotojų užklausas generuoti.

Daugėjant ieškinių, „Microsoft“ ir dar viena dirbtinio intelekto žaidėja „Google“ paskelbė, kad suteiks teisinę apsaugą klientams, kuriems iškeltos bylos dėl autorių teisių pažeidimo, susijusio su jos DI modelio sukurtu turiniu.

A. Piontkovskis teigia, kad pagrindiniai Ukrainos priešai šiandien, be Vladimiro Putino Rusijos, yra Donaldas Trumpas ir amerikiečių laikraštis „The New York Times“.

A. Piontkovskis savo „Telegram“ kanale sakė, kad negali nuspręsti, kas yra blogesnis: „niekšas Trumpas, kuris siūlo perduoti tuziną Ukrainos regionų Putino ISIS“ ar „kalės laikraštis „The New York Times“, kuris neseniai įnirtingomis pastangomis propagavo pasakojimus, kad Ukraina nepajėgi laimėti karo prieš Rusiją.

Anksčiau A. Piontkovskis aršiai kritikavo „The New York Times“ ir jo kraštutinių kairiųjų redakciją, vadindamas juos daug pavojingesniu priešu nei D. Trumpas. Politologas tai argumentavo tuo, kad D. Trumpas nuodija tik „amerikiečių galvijų“ sąmonę, o „kairieji“ turi tvirtas pozicijas JAV valdžioje.

„Nauju Rusijos teisės aktu siekiama kriminalizuoti nepriklausomą, tikslų žinių apie karą prieš Ukrainą pranešimą“, – sakoma „The New York Times“ organizacijos pranešime.

„Siekdami užtikrinti mūsų redakcijos darbuotojų, dirbančių šiame regione, saugumą, kol kas juos iškeliame iš šalies“, – priduriama jame.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymo projektą, numatantį įkalinimo bausmes iki 15 metų už, institucijų nuomone, „melagingas žinias“ apie karines pajėgas.

Jis taip pat pasirašė įstatymo projektą, kuris numatytų baudas arba iki trejų metų laisvės atėmimo bausmes už raginimą taikyti sankcijas Rusijai.

Šis žingsnis buvo dalis pastangų užgniaužti bet kokį nepasitenkinimą dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Daugelis užsienio žiniasklaidos priemonių sustabdė reportažų rengimą iš Rusijos, įskaitant Kanados „CBC/Radio-Canada“, Vokietijos ARD ir ZDF, Ispanijos RTVE, taip pat amerikiečių naujienų agentūrą „Bloomberg News“ ir Ispanijos naujienų agentūrą EFE.

Tuo metu britų transliuotojas BBC pranešė, kad nuo antradienio vakaro atnaujins reportažų rengimą anglų kalba iš Rusijos, po to, kai sustabdė šią veiklą nagrinėdamas naują griežtą žiniasklaidos įstatymą.

„The New York Times“ teigė, kad „stebėdamas naujojo įstatymo taikymą, stengsis kuo greičiau grįžti“.

Niujorko valstijos Dačeso apygardos teismui pateiktame ieškinyje rašoma, kad „The New York Times“ žurnalistai Susanne Craig (Siuzan Kreig), Davidas Barstow (Deividas Barstou) ir Russas Buettneris (Rasas Bjutneris) surengė „didelio masto kampaniją, siekdami gauti Donaldo J. Trumpo konfidencialius mokesčių duomenis“.

„Atsakovai surezgė klastingą sąmokslą, kad gautų konfidencialius ir neskelbtinus duomenis, kuriuos panaudojo kaip priemonę gauti asmeninės naudos apgaulės būdu legitimizuojant jų paskelbtus darbus“, – rašoma ieškinyje ir priduriama, kad jų motyvas buvo „asmeninė vendeta“.

„The New York Times“ ir trys minėti žurnalistai 2019-aisiais pelnė Pulitzerio apdovanojimą už tyrimą apie Trumpų šeimos finansus.

Pulitzerio apdovanojimų valdyba nurodė, kad šis tyrimas „paneigė D. Trumpo pareiškimus apie savarankiškai susikurtą kapitalą ir iškėlė į viešumą verslo imperiją, vengiančią mokesčių“.

Laikraščio straipsnyje buvo tvirtinama, kad D. Trumpas gavo daugiau kaip 400 mln. dolerių šiandienos kursu iš tėvo nekilnojamojo turto imperijos, daugiausia per nesąžiningas mokesčių schemas.

Mary yra eksprezidento vyriausiojo brolio Fredo Trumpo (Fredo Trampo) jaunesniojo, kuris mirė 1981 metais nuo nesaikingo alkoholio vartojimo sukeltų komplikacijų, dukra.

2020 metais pasirodžiusioje atviroje prisiminimų knygoje „Per daug ir niekad negana: kaip mano šeima sukūrė pavojingiausią žmogų pasaulyje“ (Too Much and Never Enough: How My Family Created the World's Most Dangerous Man) moteris atskleidė, kad ji buvo pagrindinis minėto „The New York Times“ tyrimo šaltinis.

„Nevykėlis“

D. Trumpo 27 puslapių ieškinyje teigiama, kad „The New York Times“ žurnalistai „atkakliai spaudė jo dukterėčią Mary L. Trump ir galiausiai įtikino ją slapta išnešti duomenis iš savo teisinio atstovo biuro bei perduoti juos „The New York Times“.

„The New York Times“ žurnalistė S. Craig trečiadienį ryte socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Pabeldžiau į Mary Trump duris. Ji atidarė. Manau, tai vadinama žurnalistika.“

Ieškinyje tvirtinama, kad suteikusi informacijos, M. Trump pažeidė 2001 metais pasirašytą sutartį dėl informacijos neatskleidimo. Konfidencialumo sutartį ji pasirašė, kai buvo pasiektas susitarimas dėl eksprezidento tėvo Fredo Trumpo vyresniojo turto paveldėjimo.

D. Trumpas prašo priteisti jam 100 mln. dolerių žalai atlyginti, taip pat visas pajamas, gautas pardavus dukterėčios knygą.

M. Trump pareiškime, kurį citavo televizija NBC, pavadino dėdę „nevykėliu“.

„Tai desperacija. Nebėra kur trauktis“, – sakė ji.

„Jis, kaip įprasta Donaldui, mėgins pakeisti temą“, – kalbėjo M. Trump.

Niujorke eksprezidento atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl mokestinio sukčiavimo ir kitų įtariamų pažeidimų, susijusių su jo verslo imperijos „The Trump Organization“ finansine veikla.

„The Trump Organization“ yra kontroliuojančioji įmonė, valdanti šimtus D. Trumpui priklausančių verslo subjektų, pradedant viešbučiais ir baigiant golfo klubais.

Rugpjūtį Teisingumo departamentas taip pat nurodė Iždo departamentui pateikti Kongreso komitetui duomenis už šešerius metus, kurių paviešinimui D. Trumpas įnirtingai priešinosi.

Įstatymai neįpareigoja JAV prezidento skelbti duomenis apie asmeninius finansus, tačiau nuo Richardo Nixono (Ričardo Niksono) laikų tai darė visi Amerikos lyderiai.

D. Trumpas nekart žadėjo paskelbti juos, kai bus atliktas auditas, tačiau žodžio nesilaikė ir sulaužė šią tradiciją.

„Donaldo Trumpo mokesčių klausimo nušvietimas [dienraštyje] „The New York Times“ padėjo informuoti piliečius tiksliais reportažais viršesnio visuomenės intereso tema“, – sakė laikraščio atstovė Danielle Rhoades Ha (Daniel Rouds Ha).

„Šis ieškinys yra bandymas užčiaupti nepriklausomas žiniasklaidos organizacijas, ir mes ketiname ryžtingai gintis“, – pridūrė ji.

Pulicerio premija grožinės literatūros kategorijoje atiteko JAV rašytojui Colsonui Whiteheadui, kuris tapo vos ketvirtuoju rašytoju, dukart apdovanotu Pulicerio premija už grožinės literatūros kūrinį.

50 metų rašytojas 2017 metais gavo premiją už romaną „Požeminis geležinkelis“ (Underground Railroad). Be C. Whiteheado, tik trys kiti rašytojai – Boothas Tarkingtonas, Williamas Faulkneris ir Johnas Updike’as – buvo du kartus apdovanoti Pulicerio premija grožinės literatūros kategorijoje.

Afroamerikietis C. Whiteheadas pagerbtas už romaną „The Nickel Boys“, kuriame pasakojama apie mokinių patirtą smurtą ir seksualinį išnaudojimą reformų mokykloje Floridoje.

Dėl koronaviruso pandemijos šiemet laureatai buvo paskelbti internetu. Laureatus paskelbdama Pulicerio premijų administratorė Dana Canedy pažymėjo, kad Pulicerio premijos teikiamos nuo 1917 metų, o praėjus mažiau nei metams po pirmųjų premijų įteikimo kilo ispaniškojo gripo protrūkis.

Žurnalistikos kategorijoje daugiausiai apdovanojimų gavo laikraštis „The New York Times“, įskaitant premiją už tiriamąjį reportažą apie taksi pramonę Niujorko mieste ir premiją tarptautinio reportažo kategorijoje už reportažus apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą.

Naujienų agentūros „Reuters“ darbuotojams atiteko premija už geriausią nuotrauką karštųjų naujienų fotografijos kategorijoje. Jie apdovanoti už Honkongo protestuotojų nuotraukas.

„The Washington Post“ gavo aiškinamojo reportažo premiją už reportažus apie ekstremalių temperatūrų poveikį planetai.

Jungtinės Valstijos planavo ketvirtadienį vakare smogti „keletui taikinių Irane, tokių kaip radarai ir raketų baterijos“, laikraštis citavo aukšto rango administracijos pareigūnus. Tačiau šis planas buvo atšauktas ankstyvoje stadijoje.

Baltųjų rūmų ir Pentagono pareigūnai šį pranešimą komentuoti atsisakė, rašo NYT. Kol kas neaišku, ar planuojama tokių smūgių surengti kada nors vėliau.

Iranas anksčiau pranešė savo teritoriniuose vandenyse surinkęs numušto amerikiečių bepiločio lėktuvo „Global Hawk“ nuolaužų, bet Pentagonas tvirtina, kad dronas buvo numuštas, kai skraidė virš tarptautinių vandenų.

„Iranas padarė labai didelę klaidą!“ – per tviterį parašė D. Trumpas. Vis dėlto atrodo, kad prezidentas vėliau pasistengė sumažinti įtampą.

Nesiekiame karo, bet uoliai ginsime savo padangę, sausumą ir vandenis.

„Man sunku patikėti, kad tai buvo padaryta sąmoningai, jeigu norite žinoti tiesą, – kalbėjo D. Trumpas. – Manau, tai galėjo būti padaryta kieno nors nestabilaus ir kvailo.“

Prieštaringa D. Trumpo žinia privertė pasaulį spėlioti, ko Vašingtonas nusiteikęs toliau imtis.

„Sužinosite“, – atsakė D. Trumpas, kai buvo paklaustas, ar bus surengtas koks nors atsakas.

„Nesiekiame karo, bet uoliai ginsime savo padangę, sausumą ir vandenis“, – pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas).

Pasak „The New York Times“, dabartiniai ir buvę vyriausybės pareigūnai papasakojo, kaip Rusijos elektros tinklo kompiuterinėse sistemose ir kituose taikiniuose slapta diegiamas amerikiečių kompiuterinis kodas.

Tokie veiksmai, pasak leidinio, iš dalies yra įspėjimas Rusijai, tačiau jais taip pat norima Jungtinėms Valstijoms užtikrinti galimybę didelio konflikto su Rusija atveju surengti kibernetines atakas.

D. Trumpas tviteryje didžiosiomis raidėmis parašė, jog šie kaltinimai yra „NETIKRI“. Jis vėl pavadino žiniasklaidą „korumpuota“ ir pakartotinai pareiškė, jog žurnalistai yra „žmonių priešai“.

„Ar galite patikėti? Žlungantis „New York Times“ ką tik paskelbė straipsnį, kuriame teigia, kad Jungtinės Valstijos ima rengti gerokai daugiau kibernetinių atakų prieš Rusija“, – parašė jis.

Tai beveik išdavystė, kurią įvykdė kadaise puikus laikraštis, kuriam verkiant reikia istorijos, bet kokios istorijos, net ir blogos mūsų šaliai.

„Tai beveik išdavystė, kurią įvykdė kadaise puikus laikraštis, kuriam verkiant reikia istorijos, bet kokios istorijos, net ir blogos mūsų šaliai.“

„The New York Times“ savo straipsnyje taip pat papasakojo apie tai, jog pareigūnai „abejojo, ar ponui Trumpui teikti išsamią informaciją apie operacijas prieš Rusiją, nes nuogąstavo dėl jo reakcijos – ir dėl galimybės, jog jis tai galėtų atšaukti arba tai aptarti su užsienio pareigūnais“.

Laikraštis taip pat pacitavo kelis Nacionalinės saugumo tarybos pareigūnus, kurie neišreiškė jokio nuogąstavimų dėl to, jog leidinys praneš apie šias skaitmenines operacijas. Todėl dienraštis padarė išvadą, jog kai kurios kibernetinės operacijos buvo sąmoningai surengtos taip, kad Rusija jas pastebėtų.

„The New York Times“ redaktorius Jamesas Bennetas pareiškė, kad laikraštis jau metus laiko svarsto atsisakyti karikatūrų užsienio rinkai skirtame leidinyje, kaip tai jau padarė amerikietiškame variante. Sprendimas įsigalios liepos 1-ąją.

Minėta kritikos sulaukusi karikatūra vaizdavo Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu kaip aklųjų šunį vedlį su Dovydo žvaigžde ant antkaklio, vedantį aklą JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Šis karikatūroje dėvi kipą. JAV žydų bendruomenėje karikatūra sukėlė siaubą.

Praėjus kelioms dienoms po karikatūros paskelbimo, „The New York Times“ pareiškė, kad piešinys buvo „antisemitiškas ir įžeidžiantis“. Laikraštis atsiprašė už „neteisingą sprendimą jį paskelbti“. Leidėjas Arthuras Greggas Sulzbergeris sakė, kad už „antisemitinės karikatūros“ paskelbimą atsakingas redaktorius buvo įspėtas.

Amerikiečių leidėjui buvo 96 metai. Jo sūnus Peteris (Piteris) laikraščiui patvirtino, kad jis mirė ligoninėje Niujorke.

Vadovaudamas „Random House“, kuri dabar yra „Penguin Random House“ dalis, R. Bernsteinas leido tokių autorių, kaip amerikiečiai Toni Morrison (Toni Morison), „Dr Seussas“ („Dr. Sjuzas“) ir Gore'as Vidalas (Goras Vidalas), sovietų disidentai Andrejus Sacharovas ir Jelena Boner, čekų disidentas Vaclavas Havelas, knygas.

Jam 1966–1990 metais vadovaujant, kompanija tapo viena didžiausių plačiajai visuomenei skirtų knygų leidyklų, jos pajamos išaugo nuo 40 mln. dolerių (35,7 mln. eurų) iki 850 mln. dolerių (759 mln. eurų) per metus, nurodo „The New York Times“.

2009 metais R. Bernsteinas, kuris yra žydas, atsigręžė prieš HRW ir apkaltino šią žmogaus teisių gynimo organizaciją, kurią 1978-aisiais pats padėjo įkurti, nusistatymu prieš Izraelį.

Jis sakė, kad HRW pasmerkė „daug daugiau“ žmogaus teisių pažeidimų Izraelyje nei kitose Artimųjų Rytų šalyse, kurias valdo „autoritariški režimai su pasibaisėtinomis žmogaus teisių istorijomis“.

„Kai 1998-aisiais pasitraukiau, „Human Rights Watch“ veikė 70 šalių, daugiausia – uždarose visuomenėse, – tuomet „The New York Times“ rašė R. Bernsteinas. – Dabar ši organizacija vis dažniau atmeta svarbų skirtumą tarp atvirų ir uždarų visuomenių.“

„Human Rights Watch“ šiuos pareiškimus atmetė.

„Robertas Bernsteinas išties buvo principų žmogus, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė žurnalo „Washington Examiner“ vykdomasis redaktorius Sethas Mandelis (Setas Mandelis). – Įkūrė „Human Rights Watch“, o po dviejų dešimtmečių viešai stojo prieš ją, kai ji visai nukrypo nuo savo misijos ir tapo totalitarizmo įrankiu prieš Izraelį.“

R. Bernsteinas buvo vedęs ir su žmona Helen turėjo tris sūnus – Peterį (Piterį), Tomą ir Williamą (Viljamą). Jis taip pat turėjo seserį Barbarą Rosenberg, 10 vaikaičių ir keturis provaikaičius.

2016 metais buvo išleisti jo memuarai „Kalbant laisvai: mano gyvenimas leidybos ir žmogaus teisių sferose“ (Speaking Freely: My Life in Publishing and Human Rights), parašyti drauge su Dougu Merlino (Dagu Merlinu).

Yale'io (Jeilio) ir Niujorko universitetai turi jo vardo žmogaus teisių stipendijas.

2011 metais, būdamas 88-erių, R. Bernsteinas įkūrė naują grupę „Advancing Human Rights“, kuriai pirmininkavo.

„The New York Times“ atiteko aiškinamojo reportažo premija už 18 mėnesių trukmės tyrimą apie prezidento finansus ir mokesčių vengimą.

„The Wall Street Journal“ apdovanotas už reportažą apie slaptus mokėjimus dviem moterims, tariamai turėjusioms romanus su D. Trumpu, siekiant jas nutildyti.

Laikraščiui „Sun Sentinel“ skirta Pulitzerio premija už tarnybą visuomenei. Ši premija laikoma pačia prestižiškiausia iš visų Pulitzerio premijų. „Sun Sentinel“ apdovanotas už reportažus apie 17 žmonių gyvybių pareikalavusias šaudynes Floridos Parklando miesto vidurinėje mokykloje 2018-ųjų vasarį. Laikraščio reportažuose buvo atskleistos vietos pareigūnų ir teisėsaugos klaidos prieš ir po šaudynių.

Laikraštis „Pittsburgh Post-Gazette“ apdovanotas „karštų naujienų“ kategorijoje už reportažus apie 2018-ųjų spalį surengtas šaudynes Pitsburgo Sinagogoje, pareikalavusias 11 žmonių gyvybių.

Naujienų agentūra „Associated Press“ gavo premiją už reportažus tarptautiniais klausimais – Jemeno karą.

Naujienų agentūra „Reuters“ pagerbta už reportažus apie žiaurumus, vykdytus prieš rohinjų musulmonus Mianmare. „Reuters“ taip pat atiteko premija už geriausią nuotrauką karštųjų naujienų fotografijos kategorijoje už migrantų, keliaujančių į JAV iš Centrinės Amerikos, nuotraukas.