Eksperimentai – pats įdomumas

„Mokytis fiziką mokykloje man sekėsi, patiko šio dalyko mokytoja ir štai jau 20 metų džiaugiuosi, kad pati esu fizikos mokytoja“, – sako N. Steponavičiūtė. Kai dar buvo moksleivė, ją pačią labiausiai mokykloje žavėjo eksperimentai, todėl šiandien jų netrūksta ir jos pačios pamokose.

„Stengiuosi, kad didžiąją dalį mano pamokos laiko užimtų eksperimentai. Svarbu, kad tam po ranka visada būtų priemonių. Turiu sukaupusi rinkinį, kurį pavadinau „100 eksperimentų sau ir draugams“. Jie padeda mokyti. Be to, jei vaikai užsisvajoja, nelabai nori klausyti, bet kada galiu kurį nors parodyti. Ir jiems greičiau pakyla ūpas“, – pasakoja išradinga mokytoja.

Eksperimentai pedagogės pamokose patys įvairiausi: optinė apgaulė su žvake ir stiklu, baltu tampantis besisukantis septynių spalvų ratas, paprastųjų mechanizmų tema rodomas sverto ir skridinio veikimo principas, dirželio pusiausvyra ir kt. Anksčiau mokytojos priemonės eksperimentams tilpdavo lagamine, o šiandien tam skirta jau visa spinta. Kai kurios mokytojos turimos priemonės nedidelio dydžio, tad tam, kad eksperimentą vaikai matytų iki smulkmenų, mokytoja jį filmuoja ir tiesiogiai rodo multimedijos ekrane.

Koks eksperimentas vaikams labiausiai patinka? „Vienas mėgstamiausių – sidabrinis kiaušinis. Pirmiausia kiaušinį aprūkome palaikę virš žvakės, tada merkiame į vandenį. Jame kiaušinis atrodo nebe juodas, o sidabrinis. Tokia iliuzija susidaro dėl visiško šviesos atspindžio vandenyje. Kiaušinį ištraukus jis vėl yra juodas“, – įvardija pašnekovė.

Jie jaučiasi dalyvaujantys realiame mokymosi procese. Ne tik mokytojas juos gali kažko išmokyti, bet ir jie mokytoją.

Nenuostabu, kad vaikai tokias pamokas mėgsta ir net po daugelio metų prisimena. „Būna, sutinku savo mokinį parduotuvėje ar gatvėje, o jis sako: prisimenu, mokytoja, kaip darėme eksperimentus per jūsų pamokas. Tai visada malonu girdėti“, – prisipažįsta pedagogė.

Vilioja robotukai

Ne tik eksperimentai, bet ir kelių dalykų integravimas pamokas vaikams padaro įdomesnes. Robotika, IT ir fizika – atrodo, sunkiai suderinama? Tikrai ne. Iš pradžių Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur vyksta neformaliojo ugdymo „Lego robotikos“ ir „Vaizdo technologijų“ užsiėmimai, su lego robotukais ir jų konstravimu susipažino progimnazijos mokytojai. Praėjusiais mokslo metais lego robotukus jau vežė parodyti vaikams į mokyklą. Mokiniai juos konstravo ir programavo, juos modeliavo, atliko užduotis.

Fizikos pamokose jie taip pat rado savo vietą: buvo pritaikyti bandant apskaičiuoti apskritimu judančio kūno greitį ir pagreitį, robotukų kinetinę energiją, ratukų sukimosi dažnį, o veiksmo ir atoveiksmio dėsnį vaikai mokėsi surengę jų sumo varžybas.

Padeda bendradarbiavimas

Ar technologijos pamokose reikalingos? „Tikrai taip“, – sako mokytoja. Šiuolaikinei išmaniajai kartai, kaip galima tikėtis, jos yra įdomios ir padeda mokytis.

„Darbą palengvina interaktyvi lenta ir fizikai sukurtas interaktyvių pamokų komplektas. Jei kas nors nepasileidžia kompiuteriu ar koks kitas techninis trukdys atsiranda, vaikai tuoj skuba padėti. Jie tuos dalykus gerai išmano ir supranta, žino, kad kartais mokytojai yra kiek lėtesni. Bet taip ir vyksta bendradarbiavimas. Jie jaučiasi dalyvaujantys realiame mokymosi procese. Ne tik mokytojas juos gali kažko išmokyti, bet ir jie mokytoją“, – šypsosi N. Steponavičiūtė. Tai yra vienas tų dalykų, kurie ją skatina dirbti pedagogo darbą.

Mokyklas pasieks naujos mokymosi priemonės

Kad pamokos būtų dar įdomesnės, šiemet daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės 1–8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai, mikroskopai, optikos rinkiniai. Naujoms eksperimentams atlikti reikalingoms priemonėms įsigyti skirta beveik 7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų.

Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ baudžiamąją bylą nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė, kad neskirs rašysenos ekspertizės kasos išlaidų orderiui, kuriame įrašytas 1 mln. litų.

Trijų teisėjų kolegija mano, kad tokiai ekspertizei nėra pagrindo, nes liudytoja Nijolė Steponavičiūtė patvirtino, kad orderį surašė ji.

„Nėra ginčo, kas surašė orderį. N.Steponavičiūtė paaiškino orderio surašymo aplinkybes ir tai bus teismo vertinimo dalykas - ar tikėti, ar ne“, - paaiškino teisėja Violeta Ražinskaitė.

Jeigu teismas būtų paskyręs šią ekspertizę, bylos nagrinėjimas būtų užsitęsęs - byla iki išvadų gavimo būtų sustabdyta. Skirti ekspertizę prašė nuteisto politiko Viktoro Uspaskicho advokatas Vytautas Sviderskis.

„Kokias bylai reikšmingas aplinkybes išaiškinsime? Jeigu parašė tūkstantį, o pakalbėjusi telefonu prirašė tris nulius, tai kas čia keičiasi?“, - ironizavo prokuroras Saulius Verseckas. Jis mano, kad skirti ekspertizę, visoms šalims sutariant, kas tą orderį surašė, visiškai netikslinga.

Tuo metu V.Uspaskichas pareiškė nepasiduosiantis ir žada teikti naujus prašymus dėl ekspertizės kitiems, jo manymu, suklastotiems orderiams.

„Tokio optimisto, kaip aš, nerasit niekur. Ačiū, kad nors gilinatės, ne taip, kaip pirmoje instancijoje“, - teisėjai V.Ražinskaitei posėdyje sakė V.Uspaskichas.

Teismas posėdyje taip pat apklausė informacinių technologijų ekspertą. Toliau bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka bus tęsiamas gegužės 5 dieną. Į jį bus kviečiama Kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė. Grigoravičiūtės pavardę anksčiau turėjusi moteris yra dirbusi Darbo partijoje, ji galėjo bendrauti su byloje minimais asmenimis, galbūt Virginija Jagminaite Balnaitiene.

Balandžio 4 dieną vykusiame posėdyje pagrindinė Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylos liudytoja N.Steponavičiūtė per apklausą patvirtino anksčiau Vilniaus apygardos teisme duotus parodymus, kad partijoje egzistavo neoficiali buhalterija.

Ji taip pat patvirtino savo pasakojimą, kad grynuosius pinigus iš partijos būstinės veždavo į įmonės „Kartonas" patalpas ir apskaitydavo. Iš pradžių figūravo mažesnės sumos, didesnės atsirado prieš Europos Parlamento rinkimus. Ji tvirtino, kad iš būstinės būdavo atvežama iki 300-400 tūkst. litų grynaisiais.

„Orderį nuo pradžios iki galo surašiau aš. Kodėl nuliai skiriasi, trys paskutiniai - išrašymo aplinkybių neprisimenu. Aš matau tikrai, kad čia mano raštas. Tas milijonas tikrai buvo“, - patvirtino liudytoja, kalbėdama apie kasos išlaidų orderį, kuriame įrašytas 1 mln. litų.

N.Steponavičiūtė sakė, kad rašysena gali skirtis dėl skirtingų šratinukų naudojimo, rašymo aplinkybių - sėdėdama ar stovėdama rašė.

Valstybės saugomos N.Steponavičiūtės apklausa 2012 metais jau vyko Vilniaus apygardos teisme, dabar pagrindinės bylos liudytojos pasakojimo apie partijoje galbūt egzistavusią „juodąją buhalteriją“ išklausė ir Lietuvos apeliacinis teismas. Posėdžio metu N.Steponavičiūtė prieidavo prie teisėjų, vartė byloje esančius buhalterinius dokumentus ir atsakinėjo į proceso dalyvių klausimus.

Moteris yra pasakojusi, kad iš partijos „juodosios buhalterijos" lėšų finansuoti renginiai, koncertai, mokėtas darbo užmokestis partijos nariams, skirtos išmokos maždaug 60-čiai partijos skyrių.

Pernai liepą Vilniaus apygardos teismas Darbo partijos įkūrėją V.Uspaskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Parlamentarė Vitalija Vonžutaitė, teismo įvardyta V.Uspaskicho dešiniąja ranka, už grotų turėtų praleisti trejus metus.

Buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei Vilniaus apygardos teismas skyrė vienus metus nelaisvės, o parlamentarui Vytautui Gapšiui - 35 tūkst. litų baudą.

Vilniaus apygardos teismas nutraukė bylą Darbo partijos atžvilgiu, paskelbęs, kad ji kaip juridinis asmuo baigėsi įvykdžius reorganizaciją.

Prokurorai, Darbo partijos atstovai, nuteistieji ir jų advokatai Vilniaus apygardos teismo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Po šio teismo verdikto nuosprendžiai įsiteisėja.

Prokuroras S.Verseckas teigia, kad senaties terminas Darbo partijos byloje jau yra neaktualus, nes pirmosios instancijos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, senaties terminas nebeskaičiuojamas.

Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos byloje apklausė du liudytojus ir ūkinės-finansinės veiklos išvadą pateikusią specialistę.

Šiomis apklausomis pajudėjo baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka. Iki tol teismui du kartus - pernai spalį ir šiemet sausį - nepavyko nagrinėti bylos, nes dėl ligos neatvykdavo partijai valstybės samdoma advokatė Violeta Bazienė. Pirmadienį posėdyje dalyvavo ir naujai paskirta advokatė Jūratė Kleinauskienė.

Teismo posėdyje trijų teisėjų kolegija apklausė nuosprendį paskelbusio Vilniaus apygardos teismo neišklausytus liudytojus - buvusį bendrovės "Kartonas" vadovą Romą Ruškulį ir buvusį Darbo partijos būstinės pavaduotoją  Saulių Makselį. Jie liudyti buvo pakviesti gynėjų iniciatyva.

Teisme dar kartą liudyti teko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje anksčiau dirbusiai specialistei Nijolei Galvanauskienei. Ji jau buvo apklausta Vilniaus apygardos teisme. N.Galvanauskienei teks liudyti ir kituose teismo posėdžiuose - į kai kuriuos proceso dalyvius klausimus apie skaičiavimus ji negalėjo atsakyti, prašė skirti laiko paruošti atsakymus. Buvo sutarta, kad advokatai savo klausimus pateiks raštu, ji pasiruoš ir kitame posėdyje atsakys.

Į advokatų ir nuteistųjų aiškinimus apie esą klaidingai surašytą išvadą, vertinimo metodiką, specialistė atsakė: "Neoficiali apskaita yra tokia, kokia yra, jokie teisės aktai jos nereglamentuoja“.

"Jeigu tai būtų oficiali apskaita, surašytos operacijos... dabar turime vardus, trumpinius. Kaip mes surasime, jeigu dokumentas neoficialioje apskaitoje surašytas taip, kaip surašytas, nėra įformintas pagal apskaitos įstatymo reikalavimus - ką mes čia galim į teismą kviesti?", - stebėjosi N.Galvanauskienė, vardydama buhalteriniuose dokumentuose esančius trumpinius.

"Visi dokumentai buvo perduodami betarpiškai surašant lydraštį. (..). Visi dokumentai grąžinti su specialisto išvada 2007 metų spalį galutinė išvada surašyta ir perduota prokurorui su lydraščiu," - apklausoje sakė specialistė.

Teisėja Violeta Ražinskaitė teiravosi, iš ko ji sprendusi, kad visi dokumentai siejami su Darbo partija - juk N.Steponavičiūtė tvarkė ir kitų įmonių buhalteriją. "Mes turime užduotį - joje yra nurodytos aplinkybės, nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. (..) Specialistai nusikaltimo tyrimo neatlieka - tiria ir įvertina, ką surenka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Jokio savarankiško tyrimo neatlieka - mes tyrėme ūkinės finansinės veiklos klausimus", - aiškino N.Galvanauskienė.

Liudytojas R.Ruškulis teisme patvirtino, jog savo vadovaujamoje "Kartono" bendrovėje buhaltere dirbusią Nijolę Steponavičiūtę rekomendavęs Darbo partijos buhalterijai tvarkyti. Jis teigė rekomendaciją pateikęs vienam iš buvusių partijos lyderių Viktorui Muntianui.

Klausiamas, ar Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas lankydavosi bendrovės "Kartono" patalpose, atsakė teigiamai, patvirtino, jog čia tuometinis Darbo partijos lyderis galėjo susitikti ir su N.Steponavičiūte, nors apie tokius susitikimus žinių neturintis.

Buvęs „Kartono“ vadovas taip pat pasakojo bendrovėje "Kartonas" laikęs savo asmeninius pinigus, kuriuos pasiimdamas pasirašydavo kasos išlaidų orderį. N.Steponavičiūtė yra pagrindinė Darbo partijos bylos liudininkė, patvirtinusi Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos egzistavimą. Į teismo posėdį buvo kviesta ir R.Ruškulio sutuoktinė Meilė Ruškulienė, tačiau informuota, kad ji yra išvykusi į užsienį. R.Ruškuliui perduotas šaukimas sutuoktinei, kad ji atvyktų liudyti į kitą posėdį kovo 26 dieną.

Buvęs Darbo partijos būstinės vadovo pavaduotojas S.Makselis teismui aiškino, kad pastaruoju metu nekeitė gyvenamosios vietos ir teigė nežinąs, kodėl jo nepasiekė Vilniaus apygardos teismo siunčiami šaukimai atvykti ir duoti parodymus.

S.Makselis pasakojo, kad anksčiau dirbo Kauno rajono savivaldybėje Administracijos direktoriumi, tuometinis rajono meras siūlė važiuoti į Kėdainius ir dirbti Darbo partijos struktūrose.

"Turėjau konkrečią veiklą, nurodytą Darbo partijos vadovybės. Reikėjo steigti skyrius regionuose, per pusę metų reikėjo įsteigi 60 skyrių. Mano tikslas buvo, kad susitikimai su žmonėmis vyktų tinkamose patalpose, be išeiginių pusę metų dirbom. Visi skyriai buvo įsteigti", - pasakojo liudytojas. Jis aiškino, kad su V.Uspaskichu jį siejo darbiniai santykiai.

"Visi piniginiai klausimai buvo sprendžiami per iždininkę. Aš atsimenu ją kaip Nijolę. Visi rimčiausi klausimai buvo sprendžiami per V.Uspaskichą", - pasakojo S.Makselis. Jis prisiminė, kad partija nedalijo pinigų. Kartą paramos paprašiusiems sportininkams buvo pasakyta. kad Darbo partija nėra labdaros organizacija. 

V.Uspaskichą pernai liepą Vilniaus apygardos teismas yra pripažinęs kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei skyręs jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pagal nuosprendį, parlamentarė Vitalija Vonžutaitė, teismo įvardyta V.Uspaskicho dešiniąja ranka, už grotų turėtų praleisti trejus metus.

Buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei Vilniaus apygardos teismas skyrė vienus metus nelaisvės, o parlamentarui Vytautui Gapšiui - 35 tūkst. litų baudą.

Vilniaus apygardos teismas nutraukė bylą partijos atžvilgiu, paskelbęs, kad ji kaip juridinis asmuo baigėsi įvykdžius reorganizaciją.

Prokurorai, Darbo partijos atstovai, nuteistieji ir jų advokatai apskundė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui. Po šio teismo verdikto nuosprendžiai įsiteisėja.