Teisėjai pažymėjo, kad Graikija per lėtai reagavo į 2015-ųjų ESTT nuosprendį išvalyti kenksmingus teršalus. Reikiamų veiksmų Atėnai ėmėsi tik praėjusių metų balandį, pasibaigus 2017-aisiais nustatytam terminui.

ESTT spaudos biuras pranešime pabrėžė, kad aplinkos apsauga yra laikoma vienu svarbiausių ES tikslų.

Nitratų tarša gali pakenkti aplinkai, gyvūnams ir žmonėms.

Europos Komisija (EK) praėjusiais metais dėl ES taisyklių nepaisymo perdavė Atėnų bylą teismui, prieš pat Graikijai ėmusis veiksmų, būtinų norint įvykdyti 2015-ųjų nuosprendį.

Graikija nėra vienintelė 27 nares turinčios ES valstybė, kuriai blokas pakartotinai pateikia raginimus spręsti panašius klausimus. Vokietija yra nuolat raginama išsivalyti savo nešvarius vandenis.

Tad, suvalgius 400 ar daugiau gramų daržovių, teigiamas poveikis sveikatai bus didesnis negu neigiamas nuo nitratų, LRT RADIJUI sako Nacionalinio maisto ir veterinarijos Rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė. Be to, pabrėžia ji, tinkamai paruoštose daržovėse nitratų gali sumažėti net 75 proc.

– Apie nitratus, esančius daržovėse ir geriamajame vandenyje, kalbame kaip apie ypač kenksmingas medžiagas, kurių gauname su maistu. Šios medžiagos reikalingos daržovėms augti ir į jas patenka naudojant trąšas per šaknis, o į šulinių vandenį – su nuotekomis. Ar iš tiesų valgydami daržoves galime gauti per didelį kiekį šių cheminių medžiagų?

– Patys nitratai žmogui nėra labai toksiški, bet organizme jie virsta nitritais, o jau pastarieji iš tikrųjų kelia neigiamą poveikį sveikatai. Kodėl? Nes nitritai organizme jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu ir neleidžia organizmui pasisavinti deguonies. O dėl deguonies bado gali apmirti ir ląstelės, be to, deguonies stoka pavojingiausia kūdikiams iki 3 mėn.

Nitratai – daržovėse natūraliai susidarantis junginys. Jų kiekis Europos Sąjungoje šiuo metu reglamentuojamas tik kai kuriuose produktuose, ypač salotose, špinatuose, gražgarstėse (jie kaupia itin daug nitratų).

Nitratai ekologiškuose produktuose nereglamentuojami. Kadangi ekologiškos daržovės daugiau tręšiamos organinėmis trąšomis, nitratų, tikėtina, jos pasisavina mažiau.

– Turime žinoti, kad daržovės cheminės taršos gauna ir dėl to, kad tręšia žmogus, ir dėl natūraliai gamtoje susidarančių medžiagų. Kokiose daržovėse taršos mažiau?

– Europos maisto saugos tarnyba yra nustačiusi normą, kiek nitratų žmogus gali suvartoti per dieną. Pavyzdžiui, 60 kg sveriantis žmogus per dieną galėtų suvartoti iki 220 mg nitratų.

– Ką tai reiškia?

– Prieš keletą metų tyrėme nitratų koncentraciją daržovėse. Tarkim, imbiere nitratų daugiau nei kitose daržovėse, ir žmogui per parą reikėtų suvartoti apie 0,5 kg imbiero, kad būtų pasiekta saugi nitratų riba. Arba tektų suvartoti 2–3 kg svogūnų, žalių morkų. Bet per parą tiek tikrai neįmanoma suvalgyti.

Plaunant lapines daržoves, nitratų kiekį galima sumažinti iki 15 proc. O nulupus ir nuplovus bulves, nitratų gali sumažėti 25–75 proc.

Kitas aspektas – Europos maisto saugos tarnyba, atlikusi labai daug tyrimų, padarė išvadą, kad teigiamas suvartotų daržovių poveikis atsveria galimą nitratų riziką. Kitaip tariant, nors daržovėse ir yra daugiau nitratų, bet geriau suvalgyti 400 ar daugiau gramų daržovių, nes gerasis jų poveikis sveikatai bus didesnis negu neigiamas nuo nitratų.

– Ar daržovėse galima sumažinti nitratų kiekį?

– Nitratų ir kitų cheminių medžiagų (pavyzdžiui, akrilamidų, sunkiųjų metalų), kurios gamtoje gali atsirasti natūraliai, mes visiškai neutralizuoti negalime, bet galime sumažinti jų kiekį.

Nitratų kiekis daržovėse priklauso nuo klimatinių sąlygų, šviesos, trąšų. Geriausia daržoves valgyti sezono metu, nes nitratų daugėja daržovėms augant, o kai jos bręsta, nitratų mažėja. Todėl patariama derlių nuimti laiku, o ne anksčiau. Šiltnamiuose auginamos daržovės nitratų sukaupia daugiau.

Kad nitratų būtų mažiau, rekomenduojama prieš vartojimą daržoves kruopščiai nuplauti, dar geriau nulupti. Plaunant lapines daržoves, nitratų kiekį galima sumažinti iki 15 proc. O nulupus ir nuplovus bulves, nitratų gali sumažėti 25–75 proc. Nuplovus ir nulupus agurką bei nupjovus 2 cm kotelio prie stiebelio, 2 cm – nitratų dar sumažės.

Nitratų ir nitritų kiekis sumažėja daržoves verdant vandenyje ar net kepant riebaluose. Šaldytose daržovėse jų kiekis nekinta, bet konservuojant ar rauginant sumažėja netgi 62–66 proc. Laikomose rūsiuose per žiemą daržovėse, esant pastoviai temperatūrai, nitratų kiekis taip pat sumažėja.

– Šachtinių šulinių vandenį patariama ištirti laboratorijoje, kad būtų įsitikinta, ar jis tinkamas vartoti, ypač kūdikiams.

– Vandenyje nitratų nei užuosi, nei pamatysi ir skonio jie neturi. Tai ypač turėtų būti aktualu mažų vaikų turintiems tėveliams. Jie turėtų būti tikri, kad, tarkim, vanduo kūdikio mišinukui yra saugus vartoti.

Norėjo gaminti vaikui košes

Šeštadienį Irena (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) Klaipėdoje, Šiaurės pr. esančioje „Rimi“ parduotuvėje nusipirko dvi cukinijas, pažymėtas  „I love eco“ ženklu. Moteris specialiu testu patikrino įsigytas prekes ir nustėro – daržovėse buvo itin aukštas nitratų kiekis (apie 200 mg/kg).  Vartojant dideliais kiekiais, anot skaitytojos, šios daržovės gali pakenkti sveikatai. „Auginu mažą vaiką, kurį pradėjau primaitinti daržovių košėmis. Kadangi Lietuvoje augintų šviežių daržovių dar nėra, tikėjausi, kad „eco“ ženklas garantuos saugesnį pasirinkimą“, – pasakoja Irena.

Skaitytoja prisipažino, kad praėjusią savaitę įsigytomis juostelėmis ji patikrino ne vieną daržovę. „Cukinijų rezultatais nusivyliau, tačiau nudžiugino lietuviškų ilgavaisių agurkų rezultatai“, – tikino moteris. Ji socialiniuose tinkluose aptiko informacijos ir apie ekologiškas bulves, batatus, avokadus – kituose prekybos centruose pirktose daržovėse internautai, atlikę testus, didelių nitratų kiekių neaptiko. Beje, viena moteris socialinėje erdvėje džiaugėsi, kad „Rimi“ pirktame „Gold“ obuolyje nitratų taip pat nepavyko aptikti.

Kadangi Lietuvoje augintų šviežių daržovių dar nėra, tikėjausi, kad „eco“ ženklas garantuos saugesnį pasirinkimą

Nitratų ribojimų nėra

„Rimi“ Marketingo ir viešųjų ryšių vadovė Dalia Kybartaitė portalui teigė, kad nitratai ir nitritai gali susidaryti ir kauptis daržovėse dėl objektyvių priežasčių – tam įtakos gali turėti daržovių veislė, dirvožemio struktūra, oro sąlygos ir kt. „VšĮ „Ekoagros“, kontroliuojanti ekologinės gamybos sertifikavimą, nenumato nitritų ir nitratų kiekių ribojimo ekologiškoje produkcijoje, griežti ribojimai numatyti pesticidų kiekiui produkcijoje. Esame informuoti, kad nitratai įtakos sveikatai neturi, tad pirkėjos įsigyta produkcija yra saugi“, – dėstė prekybos tinklo atstovė.

Anot pašnekovės, visa prekybos tinkle siūloma ekologiška produkcija turi ekologinę gamybą patvirtinantį sertifikatą. „Mūsų prekių kokybės kontrolė vyksta įvairiuose produkto patekimo į parduotuves etapuose: atrenkant tiekėjus, bendradarbiaujant su jais, produkcijos priėmimo metu“, – aiškino D. Kybartaitė ir pateikė pirkėjos įsigytų daržovių tiekėjų turimą ekologišką gamybą patvirtinantį sertifikatą.

Klysta dažnai

Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė tikina, kad nitratų kiekis produkte nepriklauso nuo to, ar jis yra ekologiškas ar įprastinis. Anot specialistės, nitratų kiekis daržovėse gali priklausyti nuo daugybės faktorių, tarkim, nuo dirvos, kurioje augo daržovė, kritulių ar saulės kiekio, vietos, kurioje jis augo, rūšies ir pan.

Ekologiški produktai nebūtinai turi būti be nitratų ar turėti daugiau vitaminų ar mineralinių medžiagų.

„Ekologiška produkcija tai – be sintetinių cheminių medžiagų užauginta produkcija. Tad cukinija, užauginta be šių cheminių medžiagų, turi daugiau privalumų nei įprasta. Tačiau tai nereiškia, kad ekologiški gryni produktai bus be nitratų ar turės daugiau vitaminų ar mineralinių medžiagų“, – aiškina specialistė ir tikina, kad žmonės, kuriems leidžia finansinės galimybės pirkti grynus ekologiškus produktus, savo piniginę tuština ne veltui. R. Bogušienė pastebi, kad  asmenys, kurių skonio receptoriai nėra atbukę, aiškiai pastebi ekologiškų ir įprastų produktų skirtumus – ekologiška daržovė dažniausiai turi ir kvapą, ir visai kitokį skonį. Moteris pastebėjo, kad ypač savo skoniu skiriasi ekologiški grikiai. „Nitratų ir vitaminų kiekis yra kintantis procesas – net ir dvi ekologiškos morkos, užaugintos skirtingomis sąlygomis, gali turėti skirtingus vitaminų ir nitratų kiekius, – detalizuoja specialistė.

Nitratų kiekis taip pat gali priklausyti ir nuo pačios tyrimo eigos – kaip daržovė buvo susmulkinta, kuri jos vieta tirta ir kokiu įrengimu. „Rūpintis tuo, kas daugiausia priklauso nuo gamtos – nitratų kiekiu – nevertėtų, rūpinkimės tuo, kas nuo mūsų priklauso – rinkimės sveikatai palankią mitybą,“– reziumavo specialistė.

Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjo Raimondo Vaidgino teigimu, duomenys apie šulinių vandens būklę nesikeičia jau ne vienus metus - kasmet nustatoma, kad apie trečdalio jų vanduo užterštas nitritais ir nitratais.

Daugiausia nitritais ir nitratais užterštų šulinių 2015 metais nustatyta Šiaulių (38 proc), Panevėžio (35 proc.) ir Vilniaus (33 proc.) apskrityse, mažiausiai vandens mėginių, neatitinkančių reikalavimų, buvo Utenos (18 proc), Telšių (17 proc), Tauragės (17 proc.) apskrityse.

LRT RADIJO klausytoja Janina iš Kauno domisi nitratų kiekiu parduodamose daržovėse. „Stengiuosi maitintis sveikais produktais, valgau daug daržovių. Sėklų parduotuvėje nusipirkau testus nitratų kiekiui tirti, jais išmatavau nusipirktų daržovių nitratų kiekį, jis man pasirodė labai didelis. Kodėl prie daržovių kainos nenurodomas juose esančių nitratų kiekis?“ – klausia ji.

„Kuomet Europos Sąjungos mokslininkai nustatinėjo didžiausius leistinus įvairių teršalų kiekius, dėl nitratų koncentracijos vaisiuose ir daržovėse atliko daugiau nei 50 tūkst. tyrimų.

Buvo surinkti duomenys, apklausiamos valstybės-narės dėl suvartojamų daržovių kiekio, nustatytų nitratų kiekio vaisiuose ir daržovėse. Padaryta išvada, kad saikingai vartojant daržoves, nesilaikant monodietų, nitratai, gaunami su vaisiais ir daržovėmis sveiko žmogaus sveikatai žalos nedaro“, – teigia Aurelija Drumstienė.

Jei daržovės auginamos taikant geros žemdirbystės praktikos taisykles, vaisiuose ir daržovėse nesusidaro dideli nitratų kiekiai, išskyrus lapines daržoves, kurios kaupia didesnius nitratų kiekius.

„Dozės, sukeliančios ūmų toksiškumą – galvos svaigimą, apsinuodijimą, kvėpavimo sutrikimus, yra tūkstantį kartų didesnės, nei fiksuojama didžiausius nitratų kiekius kaupiančiose daržovėse. Todėl siūlome vartoti vaisius ir daržoves nesibaiminant – grėsmės žmogaus sveikatai nitratai nekelia“, – tikina specialistė.

Tiesa, tai negalioja sveikatos problemų turintiems asmenims – tokiais atvejais reikėtų nitratus ištirpinti vandenyje.

„Daržoves reikėtų visuomet nuplauti, nulupti odelę, jei vaisius ar daržovė ją turi, ir juos dar kartą pamirkyti vandenyje. Tokiu būdu galima sunaikinti iki 90 proc. nitratų. Be to, sveikas žmogaus organizmas pats puikiai sugeba kovoti su nitratais ir jie iš organizmo yra puikiai pašalinami.

O klausytojos minėtos juostelės yra skirtos nustatyti nitratų kiekiui vandenyje ir yra netinkamos vaisiams ir daržovėms tirti. Jas paprastai perka žmonės, turintys šulinius“, – aiškina A. Drumstienė.

Įvairių elementų biologinis poveikis žmogaus organizmui yra labai svarbus. Ir trūkumas, ir per dideli elementų kiekiai susiję su neigiamu, o kartais ir mirtinu poveikiu žmogui. Daugelis elementų (kalis, kalcis, magnis, cinkas ir kt.) yra būtini normaliai organizmo gyvybinei veiklai. Tačiau į organizmą patenka ir daug kitų elementų (sunkieji metalai, pesticidai, nitritai, nitratai), kurie gali būti toksiški ir neigiamai veikti žmogaus sveikatą, jei jų kiekiai yra didesni už leistinus.

Sunkieji metalai

Sunkieji metalai pasižymi lėtiniu poveikiu. Jie pagreitina aterosklerozės išsivystymą, piktybinių navikų susidarymą ir sukelia kitus organizmo pažeidimus. Toksiškiausi sunkieji metalai yra švinas, kadmis ir gyvsidabris.

Aplinkoje dideli švino kiekiai susidaro dėl pramoninės veiklos ir įvairių transporto priemonių srautų. Į dirvožemį švinas taip pat patenka su fosforo, azoto trąšomis, organinėmis trąšomis ir įvairiais pesticidais. Tokiu būdu švino junginiais užsiteršia augalai, vaisiai, daržovės. Dažniausiai apsinuodijimas švinu būna lėtinis. Lėtinio apsinuodijimo švinu požymiai yra papilkėjusi veido oda, melsvai pilka juosta ant dantenų, beveik visų fiziologinių sistemų pakenkimai.

Kadmis randamas dirvožemyje, ore, vandenyje ir gali kauptis augaluose ir gyvūnų organizme. Tarptautinė mokslinė agentūra, tirianti vėžinius susirgimus, priskyrė kadmį prie vienų iš pavojingiausių I grupės kancerogenų. Daugiausia kadmio kaupia salotos, špinatai, porai, česnakai, bulvės, burokėliai, morkos, ridikėliai, mažiausiai – pupos, agurkai, kaliaropės, kopūstai.

75 proc. kadmio į žmogaus organizmą patenka su augaliniais maisto produktais. JAV, Vokietijoje, Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad 50 metų amžiaus žmonių organizme susikaupia iki 10 mg kadmio. Kadmis pasišalina iš organizmo tik per 10-30 metų. Kadmis labiausiai pažeidžia inkstus, taip pat gali sukelti kaulinio audinio retėjimą dėl kaulinio audinio ir inkstų pažeidimo. Pasižymi kancerogeniniu poveikiu – sukelia plaučių, gimdos gleivinės, šlapimo pūslės ir pieno liaukų vėžį.

Pesticidai

Pesticidų yra trys grupės: naikinantys augalų kenkėjus (insekticidai, akaricidai, nematocitai, limacidai, odenticidai); naikinantys piktžoles ir krūmus (herbicidai, arboricidai); naudojami augalų ligoms gydyti (fungicidai, baktericidai). Pagal ūmų toksiškumą pesticidai skirstomi į labai toksiškus, toksiškus ir kenksmingus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais apie 3 milijonai žmonių patiria sunkų apsinuodijimą pesticidais, apie 18 tūkst. – nuo jų miršta, o 25 mln. – patiria silpną apsinuodijimą.

Pesticidai į organizmą patenka: kvėpuojant, per odą ar gleivinę, su maistu ar vandeniu. Apsinuodijimai būna ūminiai ir lėtiniai. Apsinuodijimo laipsnis priklauso nuo amžiaus, lyties, kūno masės, mitybos įpročių, kokybės, oro temperatūros, oro drėgmės. Iš atskirų pesticidų grupių dažniausiai naudojami herbicidai, fungicidai ir insekticidai. Iš šių grupių didžiausią pavojų žmonėms ir gyvūnams sudaro insekticidai, pvz. chloro organiniai junginiai.

Apsinuodijimui chloro organiniais nuodingaisiais chemikalais būdinga: galvos skausmas, svaigulys; krūtinės paširdžio srities ir galūnių skausmai; pykinimas, vėmimas. Sunkiais atvejais atsiranda kūno temperatūros pakilimas, dusulys, traukuliai, sąmonės praradimas, komos išsivystymas. Dermatitas išsivysto medžiagoms patekus ant odos; įkvėpus atsiranda smarkus kosulys, dusulys ir kraujavimas iš nosies. Nukentėjusiojo mirtis apsinuodijus chloro organiniais nuodingaisiais chemikalais, įvyksta paprastai po nuodo patekimo į organizmą praėjus kelioms valandoms.

Nitritai, nitratai

Nitratai – azoto oksido junginiai, kuriuose augalai pasisavina iš organinių ir mineralinių azotinių trąšų. Nitratai kaupiasi daržovėse. Azoto junginiai patenka natūraliai iš aplinkos, taip pat ir tręšiant augalus. Esant mažam apšviestumui, mažai drėgmei ir temperatūrai, trumpai vegetacinei trukmei, daržovei augant šiltnamyje, nitratų kiekis bus didesnis, nei veikiant priešingiems veiksniams. Labiausiai nitratus linkę kaupti garbanotieji kopūstai, špinatai, šiltnamio ridikėliai, salotos, petražolių, salierų ir burokėlių lapai, krapai, ankstyvieji gūžiniai ir žiediniai kopūstai, burokėliai, brokoliai, salierai, ropės, krienai, griežčiai, rabarbarai, ridikai, lauko ridikėliai, salotos, šiltnamio svogūnų laiškai.

Kaip išviengti apsinuodijimo?

Švino kaupimasis organizme gali būti sumažintas vartojant pilnavertį maistą, kuriame yra pakankamai Ca, Cu, Mg, baltymų, vitamino C. Nustatyta, kad šviną gerai suriša mažo molekulinio svorio baltymai, pvz. išrūginiai pieno baltymai. Geriausiai šviną suriša ir padeda išskirti ir organizmo pektinas. Kadmio toksinį poveikį galima sumažinti vartojant pilnavertį maistą, turintį daugiau mineralinių medžiagų, ypač cinko. Gausus daržovių ir vaisių plovimas šių toksinų efektyviai nepašalina, nes jie nėra tokie tirpūs vandenyje, kaip pvz. nitratai.

Sintetiniai pesticidai yra mažai tirpūs vandenyje, todėl plaunant arba mirkant daržoves ir vaisius jie nepasišalina. Daugiausia pesticidų likučių yra žievelėje, todėl patartina ją nulupti.

Nitratai tirpūs vandenyje, todėl mirkant 1-2 val. maistui paruoštas daržoves nitratų kiekis sumažėja 25-30 proc. Mirkant parūgštintame vandenyje (vitaminu C) nitratų kiekį galima sumažinti iki 20 proc. nuo pradinio. Nitratų kiekis taip pat mažėja verdant. Nitratų kiekį sumažinti (apie 60 proc.) galima rauginant daržoves. Tačiau užšaldant daržoves nitratų ir nitritų kiekis jose nepakinta.

Specialistai įspėja, kad apsinuodijus ar įtariant apsinuodijimą būtina kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Nustačiusi ar įtarusi apsinuodijimą, sveikatos priežiūros įstaiga turi pateikti pranešimą apie nustatytą (įtariamą) susirgimą teritoriniam visuomenės sveikatos centrui.

Apie 30 proc. Lietuvos gyventojų kasdien vartoja šachtinių šulinių vandenį. Kaip rodo tyrimai, dalies jų vanduo yra užterštas ir maistui jo nereikėtų vartoti. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena, kad pavasarį būtina ypatingą dėmesį skirti šulinių priežiūrai, apsaugai nuo taršos ir bent vieną kartą per metus atlikti svarbiausius vandens mikrobiologinės ir cheminės taršos tyrimus.

Skaidrus ir švarus – nebūtinai tinkamas vartoti

„Vis dar galioja nuostata, kad šachtinių šulinių vanduo skanesnis nei centralizuotai vandentiekiu tiekiamas vanduo – pastarasis yra neskanus, nemalonaus kvapo, „kietas“. Taip dažniausiai yra dėl per didelio geležies, mangano kiekio. Nors tai sveikatai nekenkia, visgi tokį vandenį gerti nėra malonu. Todėl neretas grįždamas iš kaimo, sodybos, į miestą parsiveža neva skaidraus, švaraus, skanaus šulinio vandens. Deja, ne visada šis sprendimas yra teisingas. Iš pažiūros švarus šulinio vanduo gali būti gana stipriai užterštas ir nesaugus vartoti. Šios taršos niekaip nepamatysi, neužuosi ir nepajusi, ją gali parodyti tik tyrimai“, – sako NMVRVI specialistai.

NMVRVI laboratorijose atliekami tiek valstybiniai, tiek pačių gyventojų inicijuoti šachtinių šulinių vandens tyrimai. Kaip rodo jų rezultatai, trečdalis ar net daugiau mėginių neatitinka Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytų leistinų taršos normų.

Minėtoje higienos normoje nurodyti geriamojo vandens mikrobiologiniai bei toksiniai (cheminiai) rodikliai, kurių verčių jokiu atveju negalima viršyti. Taip pat nustatyti indikatoriniai rodikliai, tokie kaip bendroji geležis, amonis, spalva, sulfatas, skonio slenkstis ir kt., tiesiogiai nesietini su sveikata, tačiau kontroliuojami, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius, įspėti apie pavojų ir imtis tinkamų priemonių.

2014-aisiais ištyrus 469 gyventojų cheminiams tyrimams pristatytus mėginius paaiškėjo, kad 40 proc. jų viršija leidžiamas nitratų normas, 21 proc. – amonio. Iš 397 mėginių, kuriems atlikti mikrobiologiniai tyrimai, 59 proc. rasta daugiau, nei leidžia higienos norma, žarninių enterokokų, 23 proc. E. coli bakterijų, 18 proc. koliforminių bakterijų.

Į NMVRVI laboratorijas atkeliauja ir ypač prasto vandens. Pavyzdžiui, viename tirtame mėginyje nitratų kiekis leidžiamas normas viršijo 10 kartų, nitritų – 84 kartus, amonio – 5,8 karto, o permanganato indeksas – 2 kartus. Toks vanduo jokiu būdu negali būti vartojamas.

Užterštas vanduo ypač pavojingas vaikams

Bene dažniausia ir žmogui pavojingiausia yra vandens tarša nitratais. Nitratai kenkia visiems, bet labiausiai – mažiems vaikams, nėščiosioms, turintiems tam tikrų fermentų deficitą, senyvo amžiaus žmonėms, taip pat sergantiesiems kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.

Patekę į žmogaus organizmą nitratai virsta nitritais, o šie oksiduoja kraujo hemoglobiną ir paverčia jį į methemoglobiną, kas ilgainiui sukelia methemoglobinemiją.

Methemoglobino koncentracijai kraujyje pasiekus 10 proc., pasireiškia pirmieji klinikiniai methemoglobinemijos simptomai: pamėlynuoja, dėmėmis išmėto odą, vėliau atsiranda dusulys, traukuliai, žmogus gali mirti dėl vidinio deguonies bado. Ši liga ypač pavojinga kūdikiams – Lietuvoje būta mirties nuo methemoglobinemijos atvejų. Tad jei nesate tikri dėl vandens kokybės, neduokite jo geri mažiems vaikams, nenaudokite jo ruošdami mišinukus kūdikiams.

Kaip anksčiau minėta, sulfatai priskiriami indikatorinių rodiklių grupei, tačiau per didelis jų kiekis vandenyje gali sukelti nemalonių pasekmių: jie laisvina vidurius, sukelia dehidrataciją, dirgina virškinimo sistemą. Dar vienas iš indikatorinių geriamojo vandens rodiklių – bendroji geležis. Kai geležies koncentracija didesnė nei 0,3 mg/l (300 µg/l), pakinta jo skonis ir spalva. Geležies koncentracija iki 2 mg/l (2000 µg/l) geriamajame vandenyje nekelia grėsmės vartotojų sveikatai, tačiau jį gerti tampa nemalonu.

Didelį visuomenės sveikatos specialistų bei medikų susirūpinimą kelia mikrobiologinė geriamojo vandens tarša bakterijomis, virusais, pirmuonimis ir kitais mikroorganizmais. Jie gali tapti ūmių žarnyno susirgimų ir kitų užkrečiamųjų ligų priežastimi.

Pašalinti mikrobiologinę taršą nėra sudėtinga – mikroorganizmai žūsta virinant vandenį. Deja, nitratų ar pesticidų nepašalinsime nei virindami, nei filtruodami vandenį buitiniais filtrais.

Būtina atsakinga šulinių priežiūra

Šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos, aplink jį vykdomos ūkinės veiklos ir jo priežiūros. Į šulinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi vandens kokybė labai priklauso nuo netoliese vykdomos ūkinės veiklos: kaip gausiai ir teisingai tręšiami laukai, kaip aplinkosaugos reikalavimų laikosi aplinkiniai ūkiai, ypač didieji.

Deja, ir patys šulinio savininkai neretai yra kalti dėl savo šulinio taršos. Gal ir koks gilus būtų gręžinys, dalis vandens, ypač per pavasarinį polaidį, vasaros liūtis, į šulinį patenka nuo žemės paviršiaus. Pagrindiniai taršos šaltiniai – netoli šulinio esantys tvartai, mėšlo krūvos, lauko tualetai, daržai, netvarkingai laikomos ar naudojamos mineralinės trąšos.

Į neuždengtą, netvarkingą, skylėtą šulinį ne tik priteka daugiau paviršinio vandens, bet ir prikrenta lapų, vėjo atneštų šiukšlių, į jį gali įkristi graužikai, smulkūs naminiai gyvūnai, kurie pūdami užteršia šulinį. Tokiais atvejais būtina išpumpuoti vandenį ir šulinį dezinfekuoti. Specialistai rekomenduoja periodiškai išvalyti šulinį net ir tada, kai nėra akivaizdžios grėsmės sveikatai.

NMVRVI rekomenduoja bent vieną kartą per metus, geriausia pavasarį, išsitirti savo šulinio vandenį ir įsitikinti, ar jis saugus. Jei rezultatai nepatenkinami, gėrimui skirtą vandenį reiktų atsivežti iš kitos vietos ir imtis visų įmanomų priemonių, kad vanduo būtų apsaugotas nuo taršos.

Informaciją parengė Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas

Trečdalis tirtų šulinių Lietuvoje yra užteršti nitratais ir nitritais, pranešė visos šalies šulinių vandens kokybę tiriantis Vilniaus visuomenės sveikatos centras.

Pasak pranešimo, šie skaičiai Lietuvoje nesikeičia jau ne vienerius metus – kasmet tiriant šulinių vandenį, nustatoma, kad apie trečdalio jų vanduo yra užterštas.

Visuomenės sveikatos centrai tiria šachtinių šulinių vandenį gavę pranešimus apie tą vandenį vartojančias nėščiąsias ar šeimas, auginančias kūdikius iki pusės metų. Tyrimai šiems gyventojams atliekami valstybės lėšomis. 

Pernai visuomenės sveikatos centrai gavo 2422 pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius, maistui naudojančius šulinių vandenį. Ištirti 2332 šachtinių šulinių vandens mėginiai, reikalavimų neatitiko 31 procentas.

Daugiausiai šiomis cheminėmis medžiagomis užterštų šulinių nustatyta Šiaulių (42 proc.), Panevėžio (41 proc.) ir Vilniaus (39 proc.) apskrityse, šiek tiek mažiau – Alytaus (29 proc.), Kauno (29 proc.), Marijampolės (22 proc.) apskrityse. Mažiausiai neatitikusių reikalavimų vandens mėginių nustatyta Klaipėdos (12 proc.), Telšių (18 proc.), Tauragės (20 proc.) ir Utenos (20 proc.) apskrityse.

Pernai Lietuvoje neužregistruota nė vieno apsinuodijimo šulinio vandeniu atvejo. Kaip primena visuomenės sveikatos centro specialistai, nitritų ir nitratų poveikiui ypač jautrūs kūdikiai, nėščios moterys, tam tikrų fermentų deficitą turintys asmenys, apsinuodijimai netgi gali būti mirtini.

Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šios cheminės medžiagos nepašalinamos nei filtruojant buitiniais vandens filtrais, nei virinant. Priešingai – virinant sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija dar labiau padidėja.

Jeigu šulinio vanduo neatitinka reikalavimų, rekomenduojama maistui naudoti fasuotą vandenį iš parduotuvių ar, esant galimybei, prisijungti prie centralizuoto vandentiekio.