Telefonu duodama interviu naujienų agentūrai AFP ji sakė: "[Nobelio] premija labai svarbi, ne vien man, bet ir daugeliui žmonių, dirbančių šioje srityje ir bandančių suprasti, kodėl yra tiek daug pokyčių, bet tuo pačiu vis dar yra didelių [atlyginimo] skirtumų.“

77-erių C. Goldin Nobelio ekonomikos premiją gavo už darbus, padėjusius suprasti moterų vaidmenį darbo rinkoje. Amerikiečių ekonomistė yra trečia moteris, gavusi šį prestižinį apdovanojimą.

„Jos tyrimai parodo permainų priežastis, taip pat pagrindines dar išlikusio atotrūkio tarp lyčių priežastis“, – teigiama Nobelio ekonomikos premijos komiteto išplatintame pranešime.

Premijos laureatė teigė, kad nors moterų išsilavinimo lygis JAV gerokai pakilo, jų užimamos pareigos ir atlyginimai vis dar auga nepakankamai. Anot jos, šis atotrūkis yra susijęs su „rinkos, namų ir šeimos sąveika“.

C. Goldin teigiamai įvertino JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos vykdomą politiką, kuria siekiama skatinti vaikų priežiūros paslaugas susiejant programas su federaliniu finansavimu investicijoms į puslaidininkius, tačiau sakė, kad tai ne panacėja.

„Tai neabejotinai žingsnis teisinga linkme. Žinote, tai tik lašas jūroje“, – sakė ji.

C. Goldin pareiškė, kad jai asmeniškai nerimą kelia daugelyje JAV valstijų vykdoma abortų ribojimo politika. Vis dėlto ji pridūrė, kad retai savo darbą derina su politika.

Amerikiečių ekonomistė C. Goldin yra trečia moteris, gavusi šį prestižinį apdovanojimą.

„Moterų vaidmens darbo rinkoje supratimas yra svarbus visuomenei. Dėl novatoriškų Claudios Goldin tyrimų dabar daug daugiau žinome apie pamatinius veiksnius ir tai, kokias kliūtis gali reikėti spręsti ateityje“, – sakė ekonomikos premijos komiteto pirmininkas Jakobas Svenssonas (Jakobas Svensonas).

77-erių Harvardo profesorė buvo apdovanota „už tai, kad pagerino mūsų supratimą apie moterų padėtį darbo rinkoje“, teigė žiuri.

„Jos tyrimai parodo permainų priežastis, taip pat pagrindines dar išlikusio atotrūkio tarp lyčių priežastis“, – sakoma komiteto pareiškime.

Visame pasaulyje darbo rinkoje dalyvauja maždaug 50 proc. moterų ir 80 proc. vyrų, bet moterys uždirba mažiau ir turi mažiau galimybių pasiekti karjeros viršūnę, pažymima pareiškime.

Kalbant apie visas Nobelio premijas, ekonomikos apdovanojimą gavo mažiausiai moterų. Nuo 1969-ųjų, kai Nobelio ekonomikos premija buvo pradėta teikti, iki šių metų ją yra gavusios tik dvi moterys: Elinor Ostrom 2009-aisiais ir Esther Duflo (Ester Diuflo) 2019-aisiais.

[Nobelio] premija labai svarbi, ne vien man, bet ir daugeliui žmonių, dirbančių šioje srityje ir bandančių suprasti, kodėl yra tiek daug pokyčių, bet tuo pačiu vis dar yra didelių [atlyginimo] skirtumų.

Žiuri teigė, kad C. Goldin „išnaršė archyvus ir surinko daugiau nei 200 metų duomenis iš JAV“.

„Ji tyrinėjo tai, ko daugelis žmonių, pavyzdžiui, daugelis istorikų, paprasčiausiai nusprendė anksčiau netyrinėti, nes nemanė, kad šie duomenys egzistuoja“, – sakė Nobelio komiteto narė Randi Hjalmarsson (Randi Jalmarson), pavadinusi C. Goldin detektyve.

Komitetas atkreipė dėmesį, kad C. Goldin savo darbuose „pateikė pirmą išsamų įvertinimą dėl moterų uždarbio ir dalyvavimo darbo rinkoje einant šimtmečiams“.

Ji pažyėjo, kad nepaisant modernizacijos – kartu su ekonomikos augimu ir didėjančia moterų dalimi darbo rinkoje – vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis ilgą laiką beveik nemažėjo.

„Anot C. Goldin, iš dalies tai paaiškinama tuo, kad sprendimai dėl išsilavinimo, kurie turi įtakos karjeros galimybėms visą gyvenimą, priimami palyginti jauname amžiuje“, – pažymėjo žiuri.

Kontraceptinių tablečių prieinamumas

Nors istoriškai didžiąją dalį darbo užmokesčio skirtumo buvo galima paaiškinti išsilavinimo ir profesijos pasirinkimo skirtumais, C. Goldin „įrodė, kad didžioji dalis šio darbo užmokesčio skirtumo dabar yra tarp vyrų ir moterų, dirbančių tą patį darbą, ir kad jis daugiausia atsiranda gimus pirmajam vaikui“.

Pasak Nobelio komiteto, C. Goldin darbas taip pat parodė, kad kontraceptinių tablečių prieinamumas atliko svarbų vaidmenį spartinant išsilavinimo lygio augimą XX amžiuje, nes suteikė naujų karjeros planavimo galimybių.

C. Goldin pirmadienį sakė, kad jos išrinkimas Nobelio premijos laureate yra labai svarbus moterų ekonomisčių, studijuojančių darbo jėgą, pripažinimas, bet išliekanti lyčių nelygybė vis dar yra problema.

„[Nobelio] premija labai svarbi, ne vien man, bet ir daugeliui žmonių, dirbančių šioje srityje ir bandančių suprasti, kodėl yra tiek daug pokyčių, bet tuo pačiu vis dar yra didelių [atlyginimo] skirtumų“, – telefonu naujienų agentūrai AFP sakė C. Goldin.

Laureatė gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Pernai Nobelio ekonomikos premija, kuria užbaigiamas apdovanojimų sezonas, buvo paskirta JAV mokslininkams Benui S. Bernanke (Benui S. Bernankei), Douglasui W. Diamondui (Daglasui V. Daimondui) ir Philipui H. Dybvigui (Filipui H. Dybvigui) už darbus, „labai pagerinusius supratimą apie bankų vaidmenį ekonomikoje, ypač finansų krizių metu, ir apie tai, kaip reguliuoti finansų rinkas“.

Nobelio ekonomikos premija formaliai vadinama „Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti“. Šis apdovanojimas teikiamas nuo 1969 metų ir dabar daugelio yra laikomas viena iš Nobelio premijų.

Nors tai yra prestižiškiausias apdovanojimas, kurio gali tikėtis ekonomistas, jis neįgavo tokio paties statuso, kokį turi A. Nobelio testamente išvardyti apdovanojimai – už nuopelnus medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos srityse.

Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo praėjusį pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui (Driu Veismanui) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantis prancūzų mokslininkas Pierre'as Agostini (Pjeras Agostinis), Vokietijoje dirbantis vengrų ir austrų mokslininkas Ferencas Krauszas (Ferencas Krausas) ir Švedijoje dirbanti prancūzų mokslininkė Anne L'Huillier (En Lehejer) „už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai materijoje tirti“.

Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta JAV dirbantiems mokslininkams Moungi G. Bawendi (Mungiui G. Bavendžiui), Louisui E. Brusui (Luisui E. Brusui) ir Aleksejui Jekimovui „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“.

Ketvirtadienį Švedijos akademija paskelbė, kad 2023 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta norvegui Jonui Fosse (Jonui Fosei) „už inovatyvias pjeses ir prozą, suteikiančią balsą tam, kas neišsakoma“.

Penktadienį Norvegijos Nobelio komitetas taikos premijos laureate paskelbė kalinamą iranietę Narges Mohammadi (Narges Mohamadi), už jos „kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems“.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Šių metų laureatai „labai pagerino mūsų supratimą apie bankų vaidmenį ekonomikoje, ypač finansų krizių metu, ir apie tai, kaip reguliuoti finansų rinkas“, sakoma pranešime.

Jų į šiuolaikinę bankininkystę orientuota analizė atsako į kelis esminius klausimus: kodėl turime bankus, kaip sumažinti jų pažeidžiamumą krizių akivaizdoje ir kaip bankų žlugimas pagilina finansines krizes.

Šio tyrimo pagrindai buvo padėti praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio pradžioje, o autorių įžvalgos turėjo didelę praktinę reikšmę reguliuojant finansų rinkas ir mėginant išsikapstyti iš finansinių krizių.

Kad ekonomika nepanirtų į stagnaciją, santaupas reikia paversti investicijomis. Tačiau abiem pusėms reikalingas užtikrintumas: taupantieji reikalauja galimybės gauti prieigą prie savo lėšų jų prireikus, o paskolos gavėjai nori turėti garantiją, kad nebus priversti grąžinti paskolos anksčiau laiko.

Savo teorijoje D. W. Diamondas ir P. H. Dybvigas paaiškina, kokiu būdu bankai siūlo optimalų šios problemos sprendimą – veikdami kaip tarpininkai, jie priima indėlius iš palūkanas norinčių uždirbti asmenų, kartu leisdami indėlininkams disponuoti savo įmokomis to panorėjus, o patys iš jiems patikėtų sumų išduoda ilgalaikes paskolas skolininkams.

Tačiau tokia dinamika nėra be trūkumų – atliktas tyrimas nušvietė bankų pažeidžiamumą. Pasklidus gandams apie artėjantį bankų žlugimą kyla rizika, jog daugelis indėlių savininkų sieks susigrąžinti savo lėšas, ir gandas gali tapti išsipildančia pranašyste. Visgi ir čia yra išeitis – vyriausybei teikiant indėlių draudimą ir veikiant kaip paskutinės išeities skolintoja (bankams), pavojaus galima išvengti.

Atskleista dar viena svarbi bankų funkcija – atlikdami tarpininkų vaidmenį jie gali tinkamai įvertinti skolininkų kreditingumą ir užtikrinti, kad paskolos būtų naudojamos pelningoms investicijoms.

Buvęs JAV Federalinės rezervų sistemos vadovas B. S. Bernanke analizavo 4-o dešimtmečio Didžiąją depresiją – didžiausią ekonominę krizę šiuolaikinėje istorijoje. Pademonstruota, jog masinis indėlių atsiėmimas labai pagilino ir prailgino šią krizę. Žlugus bankams, dingo vertinga informacija apie skolininkus, taigi visuomenės galimybės nukreipti santaupas į produktyvias investicijas labai sumažėjo.

Laureatų įžvalgos pagerino mūsų gebėjimą išvengti rimtų krizių ir brangiai atsieinančių ekonomikos gaivinimo planų.

„Laureatų įžvalgos pagerino mūsų gebėjimą išvengti rimtų krizių ir brangiai atsieinančių ekonomikos gaivinimo planų“, – apibendrino Tore Ellingsen (Torė Elingesenas), Ekonomikos mokslų premijos komiteto pirmininkas.

Laureatai gaus diplomą, auksinį medalį ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (913 tūkst. eurų) piniginę premiją. Premija bus įteikta gruodžio 10 dieną Stokholme.

Pernai vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už įžvalgas apie darbo rinką ir „natūralius eksperimentus“ pelnė JAV gyvenantys ekonomistai Davidas Cardas (Deividas Kardas), Joshua D. Angristas (Džošua D. Angristas) ir Guido W. Imbensas (Gvidas V. Imbensas).

Ekonomikos premijos laureato paskelbimas vainikavo savaitę trukusias Nobelio premijų paskyrimo ceremonijas ir formaliai vadinamas „Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti“.

Šis apdovanojimas teikiamas nuo 1969 metų ir dabar daugelio yra laikomas viena iš Nobelio premijų.

Nors tai yra prestižiškiausias apdovanojimas, kurio gali tikėtis ekonomistas, jis neįgavo tokio paties statuso, kokį turi A. Nobelio testamente išvardyti apdovanojimai – už nuopelnus medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos srityse.

Naujausiu paskyrimu uždaromas šių metų Nobelio premijų dalybų sezonas, kuris prasidėjo praėjusį pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko švedui Svante Paabo (Svantei Pebui) „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo Alainas Aspect (Alenas Aspė), Johnas F. Clauseris (Džonas F. Klauzeris) ir Antonas Zeilingeris (Antonas Ceilingeris), pagerbti „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“.

Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta amerikietei Carolyn R. Bertozzi (Kerolin R. Bertosi), danui Mortenui Meldalui ir amerikiečiui K. Barry Sharplessui (K. Beriui Šarplesui) už „click“ chemijos ir bioortogonalios chemijos vystymą“.

Ketvirtadienį Nobelio literatūros premija buvo paskirta prancūzų rašytojai Annie Ernaux (Ani Erno) „už drąsą ir klinikišką aštrumą, su kuriuo ji atskleidžia asmeninės atminties šaknis, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“.

Penktadienį taikos premija atiteko baltarusių žmogaus teisių gynėjui Alesiui Bialiackiui, Rusijos žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“, kurie „atstovauja savo šalių pilietinei visuomenei“ ir „daugelį metų propagavo teisę kritikuoti valdžią ir ginti pagrindines piliečių teises“.

Kanadietis D. Cardas iš Kalifornijos universiteto Berklyje buvo apdovanotas „už empirinį indėlį į darbo ekonomiką“.

Tuo metu izraeliečių kilmės amerikietis J. D. Angristas iš Masačusetso technologijos instituto ir olandų kilmės amerikietis G. W. Imbensas iš Stanfordo universiteto įvertinti už „jų metodinį indėlį analizuojant priežastinius ryšius“.

Tyrėjai buvo apdovanoti už tai, kad suteikė mums „naujų įžvalgų apie darbo rinką“ ir parodė, „kokias išvadas apie priežastis ir pasekmes galima padaryti iš natūralių eksperimentų“, sakoma Nobelio komiteto pareiškime.

Laureatai pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų) piniginę premiją: pusė jos teks D. Cardui, o kitą pusę pasidalys J. D. Angristas ir G. W. Imbensas.

Švedijos karališkoji mokslų akademija pabrėžė, kad šie trys mokslininkai „visiškai pakeitė empirinį ekonomikos mokslų darbą“.

„D. Cardas tyrinėjo svarbiausius visuomenės klausimus, o J. D. Angristo ir G. W. Imbenso metodologiniai indėliai parodė, kad natūralūs eksperimentai yra turtingas žinių šaltinis“, – pažymėjo Ekonomikos mokslų komiteto pirmininkas Peteris Fredrikssonas (Peteris Fredriksonas).

„Jų atlikti tyrimai stipriai pagerino mūsų gebėjimą atsakyti į svarbiausius priežastinius klausimus, o tai labai naudinga visuomenei“, – pridūrė jis.

D. Cardas tyrė minimalaus atlyginimo didinimo poveikį restoranuose Naujajame Džersyje ir Pensilvanijos rytuose. Jis ir jo velionis tyrimų partneris Alanas Kruegeris (Alanas Kriugeris) nustatė, kad minimalaus valandinio darbo užmokesčio didinimas neveikia įdarbinimo, nors visuotinai manyta, kad minimalaus atlyginimo didinimas mažina samdą.

D. Cardo darbas taip pat nuginčijo ir kitą visuotinai priimtą idėją, kad imigrantai mažina šalyje gimusių darbuotojų atlyginimus. Jis nustatė, kad šalyje gimusių darbuotojų pajamas gali padidinti nauja imigracija, o neigiamai ji gali paveikti ankstesnius imigrantus.

J. D. Angristas ir G. W. Imbensas savo pusę premijos pelnė išsprendę virtinę metodologijos klausimų ir suteikę ekonomistams galimybių daryti tvirtas išvadas apie priežastis ir pasekmes, net kai nėra galimybių vykdyti tyrimų griežtais moksliniais metodais.

Telefonu kalbėdamas iš savo namų Masačusetse G. W. Imbensas žurnalistams, susirinkusiems laukti laureatų paskelbimo, pasakė skambučio sulaukęs, kai miegojo.

„Visi namuose miegojo, savaitgalis buvo labai užimtas, – sakė jis. – Išgirdęs naujienas nepaprastai apsidžiaugiau.“

Pasak G. W. Imbenso, jis ypač džiaugiasi dėl J. D. Angristo, ėjusio vyriausiojo pabrolio pareigas per jo vestuves.

Pernai vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už savo darbą komercinių aukcionų srityje pelnė amerikiečių ekonomistai Paulas Milgromas (Polas Milgromas) ir Robertas Wilsonas (Robertas Vilsonas).

Ekonomikos premijos laureato paskelbimas vainikavo savaitę trukusias Nobelio premijų paskyrimo ceremonijas ir formaliai vadinamas „Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti“.

Šis apdovanojimas teikiamas nuo 1969 metų ir dabar daugelio yra laikomas viena iš Nobelio premijų.

Nors tai yra prestižiškiausias apdovanojimas, kurio gali tikėtis ekonomistas, jis neįgavo tokio paties statuso, kokį turi A. Nobelio testamente išvardyti apdovanojimai – už nuopelnus medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos srityse.

Naujausiu paskyrimu uždaromas šių metų Nobelio premijų dalybų sezonas, kuris prasidėjo praėjusį pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui (Deividui Džuliusui) ir Ardemui Patapoutianui (Ardemui Pataputianui), atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo japonų kilmės amerikietis Syukuro Manabe (Sjukuras Manabė), vokietis Klausas Hasselmannas (Klausas Haselmanas) ir italas Giorgio Parisi (Džordžui Pariziui). Jie buvo pagerbti už sudėtingų fizikinių sistemų tyrimus, padėjusius sukurti šiuolaikinius klimato prognozavimo modelius.

Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Jais tapo vokietis Benjaminas Listas ir JAV dirbantis britų kilmės tyrėjas Davidas W. C. MacMillanas (Deividas V. C. Makmilanas), pelnę pripažinimą už asimetrinės organokatalizės metodų išvystymą.

Ketvirtadienį Anglijoje gyvenančiam tanzaniečių prozininkui Abdulrazakui Gurnah (Abdulrazakui Gurnai) buvo paskirta Nobelio literatūros premija „už jo bekompromisį ir atjaučiantį skverbimąsi į kolonializmo padarinius ir pabėgėlio likimą prarajoje tarp kultūrų ir žemynų“.

Penktadienį taikos premija atiteko Mariai Ressai (Marijai Resai) ir Dmitrijui Muratovui už žodžio ir žiniasklaidos laisvės gynimą Filipinuose ir Rusijoje.

M. Ressa tapo vienintele moterimi, šiemet apdovanota kurioje nors kategorijoje.

Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos A. Nobelio mirties metinės.

Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.

Aukcionus rengia bene visos pasaulio šalys, o jie daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. P. Milgromo ir R. Wilsono darbai atnešė naudos visiems aukcionų dalyviams – tiek pardavėjams, tiek pirkėjams, tiek ir mokesčių mokėtojams.

R. Wilsonas parodė, kodėl racionalūs pirkėjai aukcionuose už prekes siūlo mažesnes sumas, nei mano daiktą esant vertą – jie baiminasi sumokėti per daug ir netekti pinigų.

Tuo tarpu P. Milgromas suformulavo bendresnę aukcionų teoriją, pagal kurią priklausomai nuo pirkėjo skaičiuojamos daiktų vertės kinta.

Viso pasaulio gyventojai šiuo metu aukcionuose parduoda ir perka ne tik įprastus daiktus, bet ir, pavyzdžiui, radijo ryšio dažnius. Šių metų Nobelio ekonomikos premijos laureatai išrado naujus aukcionų formatus, kurie leidžia vienu metu parduoti kelis susijusius objektus, didžiausią dėmesį skiriant visuomenės gerovei, o ne maksimaliam pelnui.

Nobelio premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (apie 950 tūkst. eurų).

Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti paskirta Harvado universiteto profesoriui Michaelui Kremeriui (Maiklui Kremeriui) ir dviem Masačusetso technikos instituto profesoriams: Indijoje gimusiam Abhijitui Banerjee (Abhidžitui Banerdžiui) ir Paryžiuje gimusiai Esther Duflo (Ester Diuflo).

„Šiemetinių laureatų tyrimai reikšmingai pagerino mūsų sugebėjimą kovoti su pasauliniu skurdu. Vos per du dešimtmečius jų naujas, eksperimentu pagrįstas traktavimas transformavo plėtros ekonomiką, kuri dabar yra klestinti mokslo sritis“, – rašoma Švedijos karališkosios mokslų akademijos pranešime.

E. Duflo yra tik antra moteris, gavusi Nobelio ekonomikos premiją – po Elinor Ostrom, kuri buvo pagerbta 2009-aisiais. Be to, 1972 metais gimusi E. Duflo yra jauniausias žmogus, gavęs šią premiją.

„Parodymas, kad moteriai įmanoma pasiekti sėkmę ir būti pripažintai už sėkmę, tikiuosi, įkvėps daug, daug kitų moterų tęsti darbą ir daug kitų vyrų suteikti joms pagarbą, kurios jos nusipelno“, – sakė E. Duflo, kurią pirmadienį pažadino Švedijos karališkosios mokslų akademijos generalinio sekretoriaus profesoriaus Gorano Hanssono (Giorano Hansono) skambutis.

Premiją sudaro 9 mln. kronų (833 tūkst. eurų), auksinis medalis ir diplomas.

Pernai šia premija buvo apdovanoti amerikiečiai Williamas D. Nordhausas (Viljamas D. Nordhauzas) ir Paulas Romeris (Polas Romeris), sukūrę metodus, padedančius spręsti pasaulio ekonomikos ilgalaikio augimo bei pasaulio gyventojų gerovės klausimus, taip pat nagrinėję jų ryšį su pasaulio klimato pokyčiais.

Nobelio ekonomikos premija pirmą kartą buvo įteikta 1969 metais. Iki šių metų ją buvo pelnęs 81 laureatas, daugiausiai amerikiečiai. Per šį laikotarpį tik 25 kartus premija būdavo skiriama vieninteliam laureatui.

Nobelio ekonomikos premija yra paskutinioji, paskirta per šių metų Nobelio premijų teikimo sezoną. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui ją 1968-aisiais įsteigė Švedijos centrinis bankas „Riksbank“, minėdamas savo 300 metų jubiliejų.

Šiųmetinis Nobelio premijų sezonas prasidėjo praėjusį pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko ląstelių reakciją į deguonį tyrinėjantiems mokslininkams britui Peteriui J. Ratcliffe'ui (Piteriui Dž. Ratklifui) ir amerikiečiams Williamui G. Kaelinui (Viljamui Dž. Kilinui) bei Greggui L. Semenzai (Gregui L. Semenzai).

Antradienį buvo paskelbti fizikos premijos laureatai. Jais tapo trys Visatos evoliuciją tyrinėjantys mokslininkai: JAV ir kanadiečių fizikas Phillipas Jamesas Edwinas Peeblesas (Filipas Džeimsas Edvinas Piblsas), šveicarų astrofizikas Michelis Mayoras (Mišelis Majoras) ir šveicarų astronomas Didier Queloz (Didjė Kelo).

Trečiadienį Nobelio chemijos premija buvo paskirta amerikiečiui Johnui Goodenoughui (Džonui Gudinafui), anglui M. Stanley Whittinghamui (M. Stenliui Vitingamui) ir japonui Akirai Yoshino (Akirai Jošinui) „už ličio jonų baterijų sukūrimą“.

Ketvirtadienį buvo įteiktos dvi Nobelio literatūros premijos. 2018-ųjų premija atiteko lenkų rašytojai Olgai Tokarczuk (Olgai Tokarčuk), o šių metų – austrų rašytojui Peteriui Handke (Pėteriui Handkei). Buvo paskelbti dvejų metų laureatai, nes praėjusių metų premijos paskyrimas pirmą kartą per 70 metų buvo atidėtas kilus priekabiavimo skandalui.

Penktadienį šių metų Nobelio taikos premija atiteko Etiopijos premjerui Abiy Ahmedui (Abijui Ahmedui). Jis 100-ąja Nobelio taikos premija pagerbtas už savo pastangas pasiekti taiką su kaimynine Eritrėja.

Oficiali Nobelio premijų įteikimo ceremonija įvyks Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, kai bus minima premijų steigėjo A. Nobelio mirties 1896 metais sukaktis.

Pagal dinamitą išradusio pramonininko testamentą įkurtos premijos pirmą kartą buvo įteiktos 1901 metais, tačiau apdovanojimas ekonomikos srityje tarp jų nebuvo numatytas.

Žmogaus veikla per pastaruosius 100 metų prisidėjo prie spartaus vidutinės pasaulio temperatūros didėjimo. W. D. Nordhauso tyrimai rodo, kaip ekonominė veikla sąveikauja su elementaria chemija ir fizika, nulemdama klimato kaitą, sakoma akademijos pranešime.

Šis Yale'io (Jeilio) universiteto profesorius buvo pirmasis žmogus, sukūręs kiekybinį modelį, kuriuo aprašoma pasaulinė sąveika tarp ekonomikos ir klimato. Jo modelis dabar plačiai naudojamas klimato politikos, pavyzdžiui, anglies dvideginio mokesčių, pasekmėms studijuoti.

W. D. Nordhauso tyrimai rodo, kad efektyviausia priemonė problemoms dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis spręsti yra pasaulinė angles dvideginio mokesčių schema, vienodai taikoma visoms šalims.

Buvusio pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto, Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos ekonomikos profesoriaus P. Romerio tyrimai rodo, kaip idėjų kaupimasis palaiko ilgalaikį ekonomikos augimą. Jis pademonstravo, kaip ekonominės jėgos valdo kompanijų norą generuoti naujas idėjas ir inovacijas.

P. Romerio tyrimai padėjo pamatą tam, kas dabar vadinama endogenine augimo teorija (endogenous growth theory). Ši teorija generavo daugybę naujų tyrimų dėl taisyklių ir politikos krypčių, skatinančių naujas idėjas ir ilgalaikę gerovę.

Praėjusiais metais šią premiją pelnė amerikietis Richardas H. Thaleris (Ričardas H. Theileris) „už savo indėlį į elgsenos ekonomiką“ – ekonomikos reiškinių aiškinimą per psichologijos prizmę.

Nobelio ekonomikos premija pirmą kartą buvo įteikta 1969 metais. Iki šių metų ją buvo pelnę 79 laureatai, daugiausiai amerikiečiai ir tik viena moteris – Elinor Ostrom. Per šį laikotarpį tik 25 kartus premija būdavo skiriama vieninteliam laureatui.

Nobelio ekonomikos premija yra paskutinioji, paskirta per šių metų Nobelio premijų teikimo sezoną. Švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui ją 1968-aisiais įsteigė Švedijos centrinis bankas „Riksbank“, minėdamas savo 300 metų jubiliejų.

Laureatai taip pat pasidalys premijos piniginę dalį – 9 mln. Švedijos kronų (871 tūkst. eurų).

Oficiali Nobelio premijų įteikimo ceremonija įvyks Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, kai bus minima premijų steigėjo A.Nobelio mirties 1896 metais sukaktis.

Pagal 1896 metais mirusio pramonininko, kuris išrado dinamitą, testamentą įkurtos premijos pirmą kartą buvo įteiktos 1901 metais, tačiau apdovanojimas ekonomikos srityje tarp jų nebuvo numatytas.

Praeitą savaitę buvo paskelbti medicinos, fizikos, chemijos, ir taikos premijos laureatai. Literatūros premijos paskyrimą buvo nutarta atidėti iki kitų metų, įsiplieskus lytinio priekabiavimo skandalui ir iškilus aštrių nesutarimų tarp apdovanojimą skiriančio komiteto narių.

Elgsenos ekonomika yra gana nauja ekonomikos mokslo šaka, šaknis įleidusi ir klasikinių ekonomikos modelių prielaidas apgriovusi tik antroje XX amžiaus pusėje. Neoklasikinėje ekonomikoje visuose jos modeliuose daroma prielaida, kad gamintojai, pardavėjai ir vartotojai yra racionalūs, gerai informuoti ir nuolat priima sprendimus, kurie jiems suteikia ilgalaikės maksimalios naudos.

Vis tik daugelis tyrimų rodo, kad taip nėra – dažniausiai mes daugiau dėmesio skiriame trumpalaikiam efektui ir visiškai ignoruojame tolimą ateitį, o mūsų kasdieninius sprendimus veikia neracionali baimė, godumas ir panašios mąstymo ydos, vadinamos kognityviniais šališkumais.

Vienas pirmųjų daugiausiai prisidėjęs prie racionalaus „homo economicus“ mito griovimo buvo psichologas Danielis Kahnemanas, 2002 metais gavęs Nobelio ekonomikos premiją. Vienas iš svarbių jo indėlių, kuriant ir vystant elgsenos ekonomiką, buvo tipinių žmogiškų klaidų, kylančių iš kognityvinių šališkumų, tyrimai.

Pavyzdžiui, dažnai pasitaikanti mąstymo klaida, taip vadinama tipiškumo euristika, reiškia, kad skubame padaryti toli siekiančias išvadas turėdami ir analizuodami mažą kiekį informacijos. Mano mėgstamoje kavinėje eklerai pabrango dvigubai. Greita, bet nebūtinai teisinga išvada būtų tokia – Lietuvoje maitinimo paslaugos, o gal ir apskritai viskas pabrango dvigubai. Patvirtinimo šališkumas taip pat yra labai dažnas reiškinys ir pasireiškia mūsų noru matyti tik tą informaciją, kuri patvirtina mūsų priimtą sprendimą, bei polinkiu ignoruoti tai, kas rodytų, jog padarėme klaidą.

2013 metais lietuvių kilmės ekonomistas Robertas Šileris gavo Nobelio ekonomikos premiją už tyrimus, parodančius, kad finansų rinkos yra neefektyvios. Kitaip sakant, didžioji dalis investuotojų gali būti neracionalūs, pasiduoti bandos jausmui, baimei ar godumui, todėl rinkose ilguoju laikotarpiu gali susiformuoti taip vadinamieji burbulai.

Pavyzdžiui, stebint, kaip brangsta tulpių svogūnėliai, veiklos nevykdančių interneto kompanijų akcijos ar viena iš kriptovaliutų, nesunku patikėti revoliucija ir užmiršus vertės sąvoką bandyti kuo greičiau įšokti į traukinį, kad spėtume gauti milžiniškos grąžos. Istorija sako, kad tai – labai rizikinga ir dažniausiai nuostolinga strategija.

Galiausiai, šiemet Richardas Thaleris, kuris, beje, yra D. Kahnemano draugas ir bendraautorius, įvertintas už tai, kad toliau vystė ir populiarino elgsenos ekonomikos discipliną bei pavertė ją labiau pritaikoma praktikoje. R. Thaleris analizavo žmonių polinkį vengti nuostolių – kodėl finansiniai nuostoliai suteikia daugiau nepasitenkinimo, nei tokio paties dydžio finansinis pelnas suteikia džiaugsmo. Tai turi labai akivaizdžių praktinių pasekmių – įsigiję vertybinių popierių, kurie nuvertėjo, investuotojai yra linkę juos laikyti kone amžinai, kad išvengtų nuostolio „pripažinimo“.

Ne mažiau svarbus R. Thalerio ir jo bendraautorių pasiekimas buvo tyrimai, parodantys, kad mums sunku kontroliuoti save. Mūsų galvose neretai vyksta kova, kompromiso paieškos tarp trumpalaikio pasitenkinimo ir ilgalaikės naudos. Pamatyti ar juo labiau mintimis pamatuoti šiandienos sprendimų finansinę naudą, kurią galime gauti po dešimtmečių, yra labai sudėtinga. Ir tai nėra kažkoks pavienių asmenų nuokrypis – tai yra prigimtinis žmogaus dalykas, kurio nepakeitė evoliucija.

Visi šie kognityviniai šališkumai būdingi ne tik eiliniams piliečiams, bet ir, pavyzdžiui, profesionaliems investuotojams ir patiems ekonomistams. R. Thaleris paklaustas, kaip išleis maždaug 1 milijono eurų vertės premiją, atsakė „pasistengsiu išleisti kaip įmanoma neracionaliau“. Tai buvo pokštas, tačiau akivaizdu, kad nesame kompiuteriai, savo galvose neintegruojame ateities procesų, į dabartinę vertę neperskaičiuojame ateities pinigų srautų ir neoptimizuojame procesų. Mes vadovaujamės emocijomis ir darome klaidas.

Nors dažniausių klaidų ir jų priežasčių žinojimas ne visada padės jų išvengti, tačiau gali leisti laiku jas pastebėti ir pripažinti. Svarbu bent kartais sustoti ir paklausti – ar sprendimas įsigyti šį viliojantį ir statusą patvirtinsiantį, bet tikrai ne pirmojo būtinumo pirkinį yra tikrai geresnis, nei ketinimas, pavyzdžiui, sukaupti didesnę pinigų sumą vaikų studijoms ar savo senatvei?

Dar viena svarbi, nors labiau kontraversiška sritis, prie kurios prisidėjo ir gali prisidėti elgsenos ekonomikos tyrimai – tai implikacijos reguliacinei aplinkai. Jei matome, kad vartotojai gali būti impulsyvūs ir lengvai priimti jiems žalingus sprendimus, jie turi turėti teisę atsisakyti skubotai įsigytos prekes ir paslaugos. Vartotojų apsaugos įstatymai leidžia atvėsti ir pakeisti savo nuomonę. Dar griežtesni įstatymai gali, pavyzdžiui, reglamentuoti, kaip ir ką galima reklamuoti ir daryti įtaką potencialiems pirkėjams.

Supratus, kad žmogui labai sunku įvertinti žemos tikimybės įvykių įtaką jų gyvenimui, atsirado įstatymai, reikalaujantys vairuotojus apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu. Kadangi nesugebame įsivaizduoti labai tolimos ateities ir jai ruoštis dabar, egzistuoja įstatymai, pavyzdžiui, reikalaujantys mokėti socialinio draudimo įmokas ir kaupti senatvei.

Užkietėję liberalai pasakys, kad žmogaus klaidos nėra dingstis leisti kontrolę perimti valdžiai, kuri gali būti ne mažiau neracionali. Vis tik, kaip ir visur gyvenime, svarbu yra balansas – asmeninė atsakomybė visuomet išliks svarbiausia, bet įstatymai ir priežiūros institucijos gali padėti išvengti kognityvinių smegduobių.

Susiedamas ekonomiką ir psichologija, R. H. Thaleris didžiausią dėmesį skiria elgsenos ekonomikai, tyrinėjančiai psichologinių ir socialinių faktorių poveikį individų ar grupių sprendimams ekonomikos ir finansų rinkų srityje.

„Jis padarė ekonomiką žmogiškesnę“, – nurodė Alfredo Nobelio premijos žiuri, kuri R. H. Thalerį pavadino ekonomikos ir psichologijos integravimo pionieriumi.

„Tirdamas riboto racionalumo pasekmes, socialinius pasirinkimus ir savikontrolės stygių jis parodė, kad šie žmogiškieji bruožai sistemingai paveikia asmenų sprendimus, taip pat – rinkų rezultatus“, – sakoma žiuri pranešime.

„Jo empirinės išvados ir teorinės įžvalgos prisidėjo prie naujos ir sparčiai augančios elgsenos ekonomikos srities sukūrimo, ir tai padarė didelį poveikį daugeliui ekonominių tyrimų ir politikos sričių“, – sakoma pranešime.

Jo darbas net pelnė jam vietą kino versle – jis, Christianas Bale'as (Kristianas Beilas), Steve'as Carellas (Stivas Karelas) ir Ryanas Goslingas (Rajenas Goslingas) atliko epizodinius vaidmenis 2015 metų filme „Didžioji skola“ (The Big Short) apie kreditų ir būstų burbulo sprogimą, nulėmusį 2008 metų pasaulinę finansų krizę.

R. H. Thaleris per telekonferenciją Nobelio komitetui pasakė, kad džiaugiasi apdovanojimu.

„Na, buvau laimingas. Man nebereikės savo kolegos Eugene'o Famos (Judžino Famos) golfo lauke vadinti „profesoriumi Fama“, – pajuokavo jis, paminėdamas kolegą Čikagos universitete, kuris Nobelio ekonomikos premiją gavo 2013 metais.

72 metų R. H. Thaleris dirba Čikagos universiteto Bootho (Buto) verslo mokykloje.

„Manau, kad svarbiausias pripažinimas yra tas, kad ekonomikos veikėjai yra žmogiški, ir ekonomikos modeliai turi tai inkorporuoti“, – sakė jis.

R. H. Thaleris gauna ir piniginę premijos dalį – 9 mln. kronų (944 tūkst. eurų).

„Diktatorių žaidimas“

Čikagos universitetas yra populiarus Nobelio ekonomikos premijos laureatus renkančiame komitete. Nobelio ekonomikos premija pirmą kartą buvo įteikta 1969 metais. Iš visų 79 laureatų daugiau kaip trečdalis buvo susiję su šio universiteto ekonomikos mokykla.

R. H. Thaleris yra vienas elgsenos finansų srities, kuri tyrinėja, kaip kognityviniai apribojimai veikia finansų rinkas, kūrėjų. Jis parengė modelį, kuriuo aiškinama, kaip žmonės būna linkę sutelkti dėmesį į siaurą, o ne bendrą kiekvieno savo sprendimo poveikį. Tai vadinama ribotu racionalumu.

Ta sritis apima studijas, kaip žmonių neapykanta nuostoliams gali paaiškinti, kodėl jie tuos pačius dalykus vertina labiau, kai jie jiems priklauso, palyginti su tais atvejais, kai jie jiems nepriklauso. Tai vadinama nuosavybės efektu (endowment effect).

R. H. Thaleris, padaręs didelę įtaką teoriniams ir eksperimentiniams sąžiningumo tyrimams, pademonstravo, „kaip vartotojų susirūpinimas sąžiningumu gali sutrukdyti firmoms kelti kainas didelės paklausos periodais, bet – ne kainų didėjimo laikais“, sakoma Nobelio ekonomikos komiteto pareiškime.

Drauge su kolegomis R. H. Thaleris sukūrė „diktatorių žaidimą“, – įrankį, kuriuo buvo pasinaudota atliekant kelis žmonių požiūrio į sąžiningumą tyrimus.

Naujųjų metų pažadai

O kaip dėl Naujųjų metų pažadų tesėjimo? R. H. Thaleris pademonstravo, kad juos gali būti sunku tesėti, nesvarbu, kaip žmonės to nori.

Pasinaudodamas planuotojo ir darytojo modeliu, R. H. Thaleris parodė, kad trumpalaikės vilionės suardo planus taupyti senatvei, sunkiai dienai ar sveikesnei gyvensenai.

„Savo taikomajame darbe R. H. Thaleris parodė kaip niuktelėjimas (nudging), tai jo sugalvotas terminas, gali padėti žmonėms labiau kontroliuoti save, kai kaupiamos atsarghos pensijai, ar kitomis aplinkybėmis“, – pažymėjo Nobelio žiuri.

Beje, Thalerių pavardė kilusi iš germanų žodžio „taleris“.

Praėjusiais metais šią premiją pelnė britų kilmės Harvardo universiteto profesorius Oliveris Hartas ir Amerikoje dirbantis Suomijoje gimęs mokslininkas Bengtas Holmstromas (Bentas Holmstriomas) už jų indėlį plėtojant sutarčių teoriją, kuri padėjo kurti draudimo politiką ir įstaigų vadovų algų nustatymą.

Nobelio ekonomikos premija išsiskiria iš kitų Nobelio premijų tuo, kad ją švedų išradėjo ir verslininko A. Nobelio atminimui 1968-aisiais įsteigė Švedijos centrinis bankas „Riksbank“, minėdamas savo 300 metų jubiliejų.

Oficiali Nobelio premijų įteikimo ceremonija įvyks Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, kai bus minima premijų steigėjo A.Nobelio mirties 1896 metais sukaktis.

Laureatai taip pat pasidalys premijos piniginę dalį – 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų).

2015 metų vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją pelnė Amerikoje dirbantis škotų mokslininkas Angusas Deatonas (Angusas Ditonas) už „vartojimo, skurdo ir gerovės analizę“.

Švedijos karališkoji mokslų akademija pirmadienį nurodė, kad A.Deatono tyrimai padėjo sukurti metodus, leidžiančius įvertinti vartojimo ir socialinės gerovės ypatumus per įvairius laikotarpius bei skirtingose šalyse.

„Susiedami detalizuotus asmeninius pasirinkimus ir agreguotus rezultatus, jo darbai padėjo transformuoti mikroekonomikos, makroekonomikos ir besivystančių šalių ekonomikos tyrimo sritis“, – nurodė Akademija.

„Kad sukurtume ekonomikos politiką, skatinančią gerovę ir mažinančią skurdą, pirmiausiai turime suprasti individualius vartojimo pasirinkimus. Angusas Deatonas labiau negu kas nors kitas padidino šį supratimą“, – sakoma pranešime.

A.Deatonas buvo pagerbtas už tris susijusius pasiekimus: už 1980 metais kartu su kolega Johnu Muellbaueriu (Džonu Miulbaueriu) sukurtą sistemą, leidžiančią įvertinti įvairių prekių paklausą; už ryšių tarp vartojimo ir pajamų studijas, atliktas maždaug 1990 metais; taip pat už vėlesniais dešimtmečiais atliktus darbus, matuojant gyvenimo standartus ir skurdą besivystančiose šalyse, remiantis namų ūkių tyrimais.

Edinburge gimęs 69 metų A.Deatonas nuo 1983 metų dirba ekonomikos ir vidaus santykių profesoriumi Prinstono universitete Jungtinėse Valstijose.

Per spaudos konferenciją po pranešimo apie jam paskirtą premiją A.Deatonas savo apibūdino kaip „žmogų, kuriam rūpi pasaulio neturtingieji, taip pat kaip žmonės elgiasi ir kas jiems suteikia gerą gyvenimą“.

Jam taip pat atiteks premijos piniginė dalis – 8 mln. Švedijos kronų (856,4 tūkst. eurų).

Nobelio ekonomikos premija pirmą kartą buvo įteikta 1969 metais. Nuo tada ekonomikos premiją gavo 76 laureatai, iš jų 52 amerikiečiai ir tik viena moteris – Elinor Ostrom.

Nobelio ekonomikos premija yra paskutinė šiemet paskirta Nobelio premija, kurią minėdamas trijų šimtų metų jubiliejų švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui įsteigė Švedijos centrinis bankas „Riksbank“.

Praėjusiais metais ši 1968 metais įsteigta premija atiteko prancūzų mokslininkui Jeanui Tirole'iui (Žanui Tiroliui) už rinkos galios ir reguliavimo analizę.

Oficiali Nobelio premijų įteikimo ceremonija įvyks Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, kai bus minimos premijų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės.

Pagal 1896 metais mirusio pramonininko, kuris išrado dinamitą, testamentą įkurtos premijos pirmą kartą buvo įteiktos 1901 metais, tačiau apdovanojimas ekonomikos srityje tarp jų nebuvo numatytas.