Birželio 9 dieną Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salėje vyksiančioje ceremonijoje kino kūrėjams bus įteikta 19 „Sidabrinės gervės“ statulėlių ir trys specialieji apdovanojimai.

Šiais metais specialiai suburta komisija vertino 66 filmų paraiškas. Atrankos komisiją sudarė 11 kino industrijos profesionalų.

Metų geriausiu ilgametražiu vaidybiniu filmu pretenduoja tapti „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ (rež. Tomas Vengris, prod. Uljana Kim), „Čiulbanti siela“ (rež. Deimantas Narkevičius, prod. Dagnė Vildžiūnaitė), „Devintas žingsnis“ (rež. Irma Pužauskaitė, prod. Lukas Trimonis), „Tu man nieko neprimeni“ (rež. Marija Kavtaradze, prod. Marija Razgutė).

Metų geriausio režisieriaus nominantais paskelbti: Aistė Stonytė („Mamutų medžioklė“), Deimantas Narkevičius („Čiulbanti siela“), Elena Kairytė („Roberta“), Marija Kavtaradzė („Tu man nieko neprimeni“), Tomas Vengris („5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“).

Metų geriausio aktoriaus vaidmens kategorijoje varžosi Aleksas Kazanavičius („Čiulbanti siela“), Giedrius Savickas („Milijonieriaus palikimas“), Kęstutis Cicėnas („Tu man nieko neprimeni“), Valentinas Krulikovskis („Čiulbanti siela“), Valentinas Novopolskis („Devintas žingsnis“).

Metų geriausios aktorės – Angelina Daukaitė („Devintas žingsnis“), Gerda Čiuraitė („Devintas žingsnis“), Greta Grinevičiūtė („Tu man nieko neprimeni“), Laima Akstinaitė („Čiulbanti siela“), Velta Žygurė-Anužienė („5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“).

Atsižvelgus į kino industrijos pasiūlymus, dalyvauti atrankos komisijos ir balsuotojų darbe galėjo ne tik kino asociacijų nariai, tačiau ir laisvai savo kandidatūras pateikę kino industrijos atstovai.

Kas taps apdovanojimų nugalėtojais, spręs kino industrijos asociacijų pasiūlyti bei savo kandidatūras pateikę kino industrijos atstovai bei 2008–2023 metų „Sidabrinės gervės“ laureatai.

Apdovanojimuose šiais metais pirmą kartą pristatoma nauja nominacija už kino kultūros sklaidą, skiriama už kino sklaidos kino festivalių, edukacinių projektų, straipsnių, leidinių, tyrimų ir kitų veiklų srityse puoselėjimą.

Ceremonijos metu taip pat bus paskelbtas filmas, sulaukęs daugiausiai žiūrovų kino teatruose. Tuo metu vieno kūrėjo gyvenimo nuopelnai bus įvertinti „Auksine gerve“, o metų geriausio studento darbas pelnys „Sidabrinės gervės kiaušinio“ statulėlę bei lietuvišką kiną palaikančių „Telia Play“ įsteigtą piniginį prizą.

Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ trečius metus organizuoja asociacija AVAKA kartu su Lietuvos kino centru.

Į penketukus atrinktos šiuolaikinių lietuvių autorių knygos, išleistos kalendoriniais 2023 m. Už labiausiai patikusias knygas skaitytojai gali balsuoti iki balandžio 23 d. svetainėje metuknyga.lt, portale LRT.lt, e. paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu, laiškus siųsdami adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius. Nugalėtojai bus apdovanoti gegužės 7-ąją.

Prozos knygos: Mantas Adomėnas „Moneta & labirintas“; Danutė Kalinauskaitė „Baltieji prieš juoduosius“; Undinė Radzevičiūtė „Pavojingi žodžiai“; Alvydas Šlepikas „Namas anapus upės“; Jurga Tumasonytė „Naujagimiai“.

Poezijos knygos: Simonas Bernotas „Pasakų parkas“; Vytautas Kaziela „Neatsimerk, Viešpatie“; Kristina Tamulevičiūtė „Gyvybė, išleido“; Tomas Venclova „Už Onos ir Bernardinų“; Tadas Zaronskis „Spalvinimo knygelė draugams“.

Negrožinės knygos: Eglė Bazaraitė „Kapinės už miesto, miške. Katalikų laidojimo kraštovaizdžiai XIX a. Vilniuje“; Marija Drėmaitė, Viltė Janušauskaitė, Nojus Kiznis, Matas Šiupšinskas. „Jūs gaunate butą. Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais“; Saulius Grybkauskas „Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai“; Ingrida Jakubavičienė „Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“; „Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę“, sudarytoja Reda Pabarčienė.

Knygos paaugliams: Viktorija Butautis „Kanarų paslaptis“; Dalia Dilytė „Senovės Graikijos išminčiai“; Juozas Gaižauskas. „Antarktidos indėnai“; Agnesa Kenešytė-Gricė „Purslai“; Zigmas Vitkus, iliustruotojas Mindaugas Lukošaitis „Akimirka apsispręsti“.

Knygos vaikams: Pavel Kulikov, iliustruotoja Viktorija Ežiukas „Pingvinas Lituanicus, arba Lietuviško pingvino istorija“; Nijolė Laurinkienė, iliustruotoja Anete Bajāre-Babčuka „Saulė – dangaus karalienė“; Marius Marcinkevičius, iliustruotoja Lina Itagaki „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“; Vytenė Muschick, Marius Marcinkevičius, iliustruotoja Lina Itagaki „Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė“; Ina Ogenskienė, iliustruotojas Andrius Seselskas „Koncertas turėklui“.

Šie apdovanojimai organizuojami pirmą kartą ir bus teikiami kas ketverius metus.

Valstybinė kultūros paveldo komisija pranešė, kad asmenybių apdovanojimams atrinkti Art deco ir Amsterdamo mokyklos muziejaus Kaune įkūrėjai Karolis Banys bei Petras Gaidamavičius, restauruotų vilų „Loabell“ ir „Maria“ Neringoje savininkas Dominykas Chlebinskas, Pumpėnų malūno Pasvalio rajone savininkai Arminas ir Martynas Vareikos.

Objektų apdovanojimams atrinkti J. ir A. Iljinų namas Kaune, Medinės miesto architektūros muziejus Vilniuje ir Kurnėnų mokykla Alytuje.

Iniciatyvų ir darbų apdovanojimą pretenduoja gauti Inovatorių slėnis Zarasų rajone kartu su Arūnu Survila, Raubonių malūnas-karšyka-verpykla Pasvalio rajone kartu su Vaidotu Gikiu ir aušrininko Martyno Jankaus sodyba Pagėgių savivaldybėje.

Atsižvelgdama į pateiktų nominantų gausą – gautos 102 paraiškos – ir jų įvairovę, vertinimo komisija nusprendė įsteigti ir papildomas padėkas, jomis bus įvertintos atskiros iniciatyvos, objektai bei asmenybės.

Į šią kategoriją pateko sakralinio meno ir paveldo simpoziumas „Versmės“ Mažeikių rajoje, lietuvių ir lenkų karių kapavietės paieškų bei perlaidojimo iniciatyva Elektrėnų savivaldybėje, Domas Noreika ir „Aikas Žado“ laboratorija Jonavos rajoje, Jurginių tradicija Palangos savivaldybėje, Jakiškių dvaro Joniškio rajone savininkė Meilė Zaleckienė, Mažosios Lietuvos tyrinėtoja Nijolė Strakauskaitė iš Neringos ir Antano Strazdo muziejus Rokiškio rajoje.

Laureatai bus paskelbti ir padėkos įteiktos per iškilmingą ceremoniją rugsėjo mėnesį Prezidentūroje Vilniuje.

Kultūros paveldo apdovanojimus organizuoja Valstybinė kultūros paveldo komisija. Jais norima paviešinti geruosius paveldo sutvarkymo pavyzdžius, paskatinti veiklius žmones ir pavyzdines iniciatyvas.

Organizatoriai paskelbs apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ trumpuosius nominacijų sąrašus, pristatys Atrankos komisijos narius, šių metų vizualinį identitetą ir jo kūrėją, atskleis ceremonijos vietą.

Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ rengia Lietuvos kino centras ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA.

Iškilminga „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų įteikimo ceremonija vyks birželio 4 dieną.

Kaip ir praėjusiais metais, ceremonijos metu bus apdovanotas ir žiūroviškiausias filmas, sulaukęs daugiausiai lankytojų kino teatruose ir kurio daugiausiai mokamų peržiūrų įsigyta užsakomųjų vaizdo paslaugų platformose. Taip pat bus įteiktas specialus apdovanojimas nominacijoje Metų indėlis į kino industriją bei „Auksinė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus.

Pernai dėl pandemijos laureatės bei laureatai nebuvo išrinkti ir apdovanoti. Tad dabar organizatoriai ieško išskirtinių poelgių ir darbų, atliktų per dvejų metų laikotarpį.

Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai teikiami už nuopelnus lyčių lygybės, tautų dialogo, LGBTI+ lygiateisiškumo, amžiaus, negalios, religijų ir įsitikinimų, metų proveržio bei pagarbos žmogui srityse. Kandidatus galima siūlyti užpildžius elektroninę anketą. Atranka vyks iki vasario 10 d.

Šių metų apdovanojimuose Atviros visuomenės piliečio nominaciją keičia Pagarbos žmogui apdovanojimas. Jis bus teikiamas už pastangas išlaikyti žmogiškumą bei užtikrinti žmonių orumą, už žmogaus teisių iniciatyvas, poelgius ir darbus visuomenei sunkiu laikotarpiu ar krizės metu.

Iš gyventojų pasiūlyto nominantų ir nominančių sąrašo atrankos komisija kiekvienai kategorijai atrinks po tris kandidatus ar kandidates, kuriuos vėliau balsuodama internetu vertins visuomenė. Laimėtojai ir laimėtojos paaiškės susumavus visuomenės bei į antrą posėdį susirinkusių komisijos narių balsus. 

Apdovanojimų statulėlės bus išdalytos šių metų balandžio 26 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Tiesioginę iškilmingos ceremonijos transliaciją bus galima stebėti LRT Plius kanalu.

Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su nacionaline LGBT* teisių organizacija „LGL“, Lietuvos negalios organizacijų forumu ir Moterų informacijos centru.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė džiaugiasi, kad visuomenė vėl gali pagerbti labiausiai žmogaus teisių srityje pasižymėjusius asmenis. „Žmogaus teisių srityje esama nemažai iššūkių. Jų įveikimas – ilgas, atkalus ir kartais tikrai varginantis darbas. Todėl ypač smagu, kad galime ne tik kalbėti apie esamas problemas bei jų sprendimą, bet ir kartu susirinkę ar stebėdami per televiziją pasidžiaugti tomis ir tais, kas stengiasi, jog mūsų šalyje būtų daugiau šviesos ir orumo“, – sako ji. 

„Pandemija nesustabdė lygybę ir įvairovę skatinančių iniciatyvų, atvirkščiai, – nauji iššūkiai parodė, kokie esame išradingi, kaip sugebame rasti išeitis, tampančias ilgalaikių pokyčių dalimi. Visoms šioms pastangoms reikalingas dėmesys – skatinkime neabejingus, aktyvius žmones ir socialiai atsakingas organizacijas, skleiskime geras patirtis, tegu jos dauginasi ir įsitvirtina. Būtent tam reikalingi šie apdovanojimai, todėl džiaugiuosi, kad jie grįžta ir kviečiu aktyviai teikti kandidatus“, – teigia Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.

Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų atranka ir įteikimas rengiamas bendradarbiaujant su Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondu.

Kaip pranešė kino centras, daugiausiai nominacijų Nacionaliniuose Lietuvos kino apdovanojimuose sulaukė Karolio Kaupinio filmas „Nova Lituania“, jis nominuotas net 12-oje kategorijų, Algimanto Puipos istorija „Kita tylos pusė“ sulaukusi 10-ies nominacijų, Šarūno Barto darbas „Sutemose“ nominuotas 8-iose kategorijose.

Apdovanojimų metu šalies kino meno kūrėjai bus įvertinti už dvejų – 2019 ir 2020 – metų nuopelnus. Jie bus apdovanoti 20-yje nominacijų.  Ceremonija vyks gegužės 29 dieną, renginį transliuos LRT televizija.

Kino centras skelbia 18 nominacijų, renginio metu paaiškės dar dviejų kategorijų laureatai, t.y.  bus įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus, taip pat ir lrt.lt portalo skaitytojų išrinktas publikos simpatijos prizo laimėtojas.

Geriausio ilgametražio vaidybinio kino filmo kategorijoje nominuoti Marijos Kavtaradzės „Išgyventi vasarą“, A. Puipos „Kita tylos pusė“, Igno Jonyno „Nematoma“, Karolio Kaupinio „Nova Lituania“ bei Šarūno Barto „Sutemose“.

Geriausio režisieriaus darbo pripažinimą gauti pretenduoja Rugilės Barzdžiukaitės „Rūgštus“ miškas, Aistės Žegulytės „Animus Animalis“, taip pat minėti Karolio Kaupinio, Algimanto Puipos, Marijos Kavtaradzės darbai.

Geriausia aktore pretenduoja tapti Barbora Bareiktė („Pilis“), Severija Janušauskaitė („Gimtinė“), Viktorija Kuodytė („Kita tylos pusė“), Jūratė Onaitytė („Pilis“), Indrė Patkauskaitė („Išgyventi vasarą“).

Geriausiu aktoriumi gali būti pripažintas Juozas Budraitis („Kita tylos pusė“), Arvydas Dapšys („Sutemose“), Aleksandras Kazanavičius („Nova Lituania“), Paulius Markevičius („Išgyventi vasarą“), Valentinas Novopolksis („Olegas“).

Geriausio ilgametražio dokumentinio filmo kategorijoje konkuruoja A. Žegulytės „Animus Animalis“, Ramunės Rakauskaitės „Kelionės namo“, R. Barzdžiukaitės „Rūgštus miškas“ bei Arturo Jevdokimovo „Second hand“.

Geriausiu trumpametražiu filmu pretenduoja tapti Lauryno Bareišos „Atkūrimas“, Vytauto Katkaus „Kolektyviniai sodai“, Kamilės Milašiūtės „Laukais“, Danieliaus Minkevičiaus „Nukryžiavimas“, Marijos Stonytės „Vienas gyvenimas“.

Geriausio animacinio filmo kategorijoje varžosi Kristinos Buožytės „Angelų takais“, Igno Meilūno „Matilda ir atsarginė galva“, Roberto Neveckos „Sniego pastogė“, Skirmantės Jakaitės „Žonglierius“.

Kategorijoje „Metų geriausias mažumos bendros gamybos filmas“ nominuoti filmai – Luko Trimonio prodiusuotas „Olegas“, Arūno Matelio ir Algimantės Matelienės prodiusuotas „Omarų sriuba“, „Pasaulio šerdis“ (prod. Dagnė Vildžiūnaitė) bei „Valstybinės laidotuvės“ (prodiuserė Uljana Kim).

Metų antraplanio vaidmens nominacijoje – Eglė Gabrėnaitė („Nova Lituania“), Vilija Grigaitytė („Išgyventi vasarą“), Rasa Samuolytė, Rimantė Valiukaitė („Pilis“), Sonata Visockaitė („Plastikinių rūmų žmonės“).

Geriausio antraplanio aktoriaus kategorijoje nominuoti Liubomiras Laucevičius („Nematoma“), Vaidotas Martinaitis („Nova Lituania“), Vidas Petkevičius („Purpurinis rūkas“), Povilas Stankus („Kita tylos pusė“), Salvijus Trepulis („Sutemose“).

Geriausio scenarijaus kategorijoje – Šarūno Barto ir Aušros Giedraitytės „Sutemose“, Igno Jonyno ir Kristupo Saboliaus „Nematoma“, Karolio Kaupinio „Nova Lituania“, Marijos Kavtaradzės „Išgyventi vasarą“, Renatos Mendeikienės (Šerelytės) ir Raimundo Banionio „Purpurinis rūkas“.

Dėl geriausio kompozitoriaus darbo pripažinimo varžysis Martynas Bialobžeskis („Kita tylos pusė“), Gediminas Jakuba ir Mindaugas Urbaitis („Animus Animalis“), Faustas Latėnas („Purpurinis rūkas“), Giedrius Puskunigis („Laiko tiltai“).

Metų geriausio operatoriaus darbo kategorijoje nominuoti Eitvydas Doškus („Sutemose“), Simonas Glinsksi („Nova Lituania“), Vytautas Katkus („Animus Animalis“), Andrius Kemežys („Gimtinė“), Algimantas Mikutėnas („Kita tylos pusė“).

Kategorijoje „Geriausias dailininko darbas“ – Andrius Dumikas („Nova Lituania“), Algirdas Garbačiauskas ir Jurijus Grigorovičius („Purpurinis rūkas“),  Galius Kličius („Kita tylos pusė“), Jurgis Krasonis, Janis Kalninis ir Aivaras Žukovskis („Sutemose“), Nerijus Narmontas („Nematoma“)

Nominantai geriausio garso režisieriaus kategorijoje – Julius Grigelionis („Nova Lituania“), Vladimiras Golovnickis („Valstybinės laidotuvės“), Jonas Maksvytis („Purpurinis rūkas“),  Saulius Urbanavičius („Pasaulio šerdis“).

Geriausio montažo režisieriaus kategorijoje konkuruoja Rugilė Barzdžiukaitė („Rūgštus miškas“), Danielius Kokanauskis („Valstybinės laidotuvės“), Mikas Žukauskas („Animus Animalis“),  Kostas Radlinskas ir Andra Doršas („Laiko tiltai“), Silvija Vilkaitė („Nova Lituania“).

Geriausio kostiumų dailininko darbo nominantai – Nina Moravcova („Sutemose“), Daiva Petrulytė („Purpurinis rūkas“), Agnė Rimkutė („Kita tylos pusė“), Sandra Straukaitė („Nematoma“), Monika Vėbraitė („Nova Lituania“).

Geriausiu grimo dailininku pretenduoja tapti Jurgita Globytė („Nova Lituania“), Eglė Mikalauskaitė-Gricienė („Kita tylos pusė“), Marija Kovačevič Jonavnovič („Sutemose“), Elena Permogorskaja („Nematoma“) bei Aušra Rosegard („Gimtinė“).

Nominuotuosius rinko aštuonių kino srities profesionalų komisija. Juos delegavo Lietuvoje veikiančios kino kūrėjus vienijančios organizacijos.

Nominuotųjų atrankos komisiją sudarė komisijos pirmininkas, animacinio kino kūrėjas Meinardas Valkevičius, aktorė Vilma Raubaitė, aktorius ir aktorių atrankos režisierius Donatas Šimukauskas, kino operatorius Linas Dabriška, profesionalios kino meno vertintojos Auksė Kancerevičiūtė-Mažutienė ir Živilė Pipinytė, kino meno kūrėjai Jūratė Leikaitė ir Juozas Širvinskas.

Iš paskelbtų nominantų sąrašų geriausiuosius, kurie paaiškės gegužės 29 d. iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu, rinks balsavimo teisę turintys kino industrijos atstovai slaptu balsavimu, elektroniniu būdu, tam specialiai sukurtoje platformoje. Balsavimo sąrašus sudarys ir balsuoti teisę suteikia Lietuvoje veikiančios kino kūrėjus vienijančios organizacijos.

Geriausio režisieriaus kategorijoje nominuoti Antanas Obcarskas už spektaklius „Alisa“ ir „Batsiuviai“, Krystianas Lupa (Kristijanas Lupa) už spektaklį „Austerlicas“ ir Dalius Abaris už operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą.

Už geriausią moters vaidmenį į apdovanojimus pretenduoja Aistė Zabotkaitė už Alisos vaidmenį spektaklyje „Alisa“, Danutė Kuodytė už auklės Veros vaidmenį spektaklyje „Austerlicas“ ir Viktorija Kuodytė už Svetos Salmanovos vaidmenį spektaklyje „Žmogus iš žuvies“.

Vyro vaidmens kategorijoje nominuoti Vytautas Anužis už Franko Bertono vaidmenį spektaklyje „Alisa“, Matas Dirginčius už Benua vaidmenį spektaklyje „Žmogus iš žuvies“ ir Maksimiliano Austerlico vaidmenį spektaklyje „Austerlicas“, taip pat Sergejus Ivanovas už Žako Austerlico vaidmenį spektaklyje „Austerlicas“.

Geriausiu aktorių ansambliu tapti pretenduoja aktoriai, vaidinę spektakliuose „Irano konferencija“, „Kvėpuojame drauge“ ir „Respublika“.

Scenografijos kategorijoje į apdovanojimą pretenduoja Lauryna Liepaitė už scenografiją spektakliams „Alisa“ ir „Batsiuviai“, Fabienas Lede už scenografiją spektakliui „Respublika“, taip pat Sigita Šimkūnaitė ir Dalius Abaris už scenografiją operai „Skrajojantis olandas“.

Vaizdo projekcijų kategorijoje apdovanoti siūlomi Mikas Žukauskas  už vaizdo projekcijas spektakliui „Austerlicas“, Adomas Gustainis ir Karolis Rakowskis (Karolis Rakovskis) – už vaizdo sprendimus spektakliui „Respublika“ bei Gediminas Vansevičius, Dinas Marcinkevičius ir Paulius Oficerovas – už vaizdo sprendimus spektakliui „Už geresnį pasaulį“.

Muzikos spektakliui kategorijoje Arturas Bumšteinas nominuotas už muziką spektakliams „Austerlicas“ ir „Urbančičiaus metodas“. Antanas Jasenka – už muziką šokio spektakliui „Begalybės“, Andrius Šiurys – už muziką vizualiniam gyvos muzikos spektakliui „Kafka Insomnia“.

Geriausia soliste tapti pretenduoja Anos Bolein vaidmenį operoje „Ana Bolena“ suvaidinusi Joana Gedmintaitė, Asmik Grigorian – už Polinos vaidmenį operoje „Lošėjas“, Inesa Linaburgytė – už Bobulytės vaidmenį operoje „Lošėjas“.

Vyro solisto kategorijoje nominuotas už Generolo vaidmenį operoje „Lošėjas“ nominuotas Vladimiras Prudnikovas, už Dalando vaidmenį operoje „Skrajojantis olandas“ ir Henriko vaidmenį operoje „Ana Bolena“  – Tadas Girininkas, taip pat Almas švilpa – už Olando vaidmenį operoje „Skrajojantis olandas“.

Choreografijos kategorijoje nominuoti Erika Vizbaraitė – už choreografiją tiriamajam šokio spektakliui „Apnea“, Maciejus Kužminskis – už choreografiją šiuolaikinio šokio spektakliui „i (aš)“ ir Robertas Bondara – už choreografiją šokio spektakliui „Faustas“.

Geriausia šokėja už vaidmenį šokio spektaklyje „Klajojančios kopos“ pretenduoja tapti Marija Ivaškevičiūtė, Oleksandra Borodina – už Margaritos vaidmenį šokio spektaklyje „Faustas“ ir Kristina Gudžiūnaitė už Žizel vaidmenį balete „Žizel“.

Vyro šokėjo kategorijoje nominuoti Nielsas Claesas (Nilsas Klaesas) už vaidmenis šiuolaikinio šokio spektakliuose „i (aš)“ ir „Klajojančios kopos“, Romanas Semenenko – už Fausto vaidmenį šokio spektaklyje „Faustas“ bei Genadijus Žukovskis – už Alberto vaidmenį balete „Žizel“.

Jaunojo menininko ar menininkės kategorijoje nominuotas Laurynas Adomaitis už dramaturgiją spektakliui „Alisa“. Operos solistas Paulius Prasauskas – už Lordo Rošforo vaidmenį operoje „Ana Bolena“, Režisierė Eglė Švedkauskaitė –  už spektaklio „Žmogus iš žuvies“ režisūrą.

Spektaklio vaikams ir jaunimui kategorijoje nominuoti režisieriaus Zvi Saharo darbas „Didysis sprogimas“, Andrius Žiurausko „MŠ“ ir Birutės Banevičiūtės „Pasaulėliai“.

Naujoje kategorijoje „Pandemijai atsparus teatras“ varžosi Nauberto Jasinsko teatrinė instaliacija „fabrica“, Žilvino Vingelio internetinė (anti)utopija „#PROTESTAS“ bei Gedimino Šeduikio opera „Tarnaitė ponia“.

Premijos bus teikiamos kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Kaip ir kasmet, bus skiriama ne daugiau kaip 17 premijų.

Be „Auksinių senos kryžių“  už naujų sceninės išraiškos formų paieškas vienam menininkui taip pat bus įteiktas atminimo ženklas –  „Boriso Dauguviečio auskaras“.

Siūlymus skirti premijas vertino iš devynių teatro, šokio, dailės ir muzikos ekspertų susidedanti komisija: Margarita Alper, Silvija Čižaitė-Rudokienė, Monika Jašinskaitė, Lina Klusaitė, Rasa Murauskaitė, Martynas Petrikas, Jevgenija Šermeneva, Janina Stankevičienė ir Birutė Ukrinaitė-Garbačiauskienė.

Teatro veikla pastaruosius metus buvo apsunkinta dėl pirmojo ir antrojo karantino suvaržymų, žiūrovai turėjo mažai galimybių stebėti spektaklius gyvai. 

VšĮ „Kaunas 2022“ nominavo architektą ir gidą Algimantą Grigą, o architektų pora Šarūnas Kiaunė ir Asta Kiaunienė tapo Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus nominantais. Kauno šokio teatras „Aura“ įsimintiniausia metų menininke mato savo įkūrėją bei vadovę, choreografę ir pedagogę Birutę Letukaitę, Nacionalinis Kauno dramos teatras linkęs tokį titulą suteikti režisieriui Gyčiui Padegimui,

Tarp nominintų yra ir šokėja, choreografė Vilma Pitrinaitė (pasiūlė Šiuolaikinio šokio asociacija), videomenininkas ir režisierius Marius Paplauskas (Scenos meno kritikų asociacija), fotomenininkas Donatas Stankevičius (Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius), performanso menininkė Vaida Tamoševičiūtė (galerija „Meno parkas“), šokėjas ir choreografas Mantas Stabačinskas (VšĮ „Kauno bienalė“).

Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimus Kauno menininkų namai surengė jau 23-ią kartą.

„Žinant, kokių iššūkių ir apribojimų kūrėjai patyrė 2020-aisiais, individualių kūrybinių projektų ir kitų veiklų gausa išties stebina. Šį kartą pateiktos net devynios menininkų, kūrusių Kaune ir apie Kauną arba garsinusių miesto vardą toli už jo ribų, nominacijos. Įdomu tai, kad dauguma kūrėjų neapsiribojo vienu žanru ar menine raiška, – vyko nemažai bendrų kūrybinių veiklų, kurių metu menininkai kūrė kartu su įvairiomis bendruomenėmis, profesionalų grupėmis arba su jomis dalijosi savo žiniomis. Ši tendencija nėra atsitiktinė, – menininkų vaidmuo ir atsakomybės pastarajame laikmetyje gerokai prasiplėtė. Džiugu, kad Kaunas su savo kūrėjais vis darniau atliepia pasaulio tendencijas“, – sakė Kauno menininkų namų direktorė Rūta Stepanovaitė.

Pasak jos, rinkimų laureatą išrinks specialiai konkursui sudaryta ekspertų komisija. Nugalėtojas bus paskelbtas vasario 25 dieną.